7a2a9102-295a-4c43-b781-3fd39690acef · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-208-464/2016 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37310-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1.; 2.1.2.4.1.1.; 2.5.29.1.; 3.2.4.8.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės N. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje 2-2894-450/2015 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios 16-os Gyvenamųjų namų statybos bendrijos ieÅ¡kinį atsakovei N. M. dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, trečias asmuo E. J.

M.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė bankrutuojanti 16-oji Gyvenamųjų namų statybos bendrija kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 1-4), praÅ¡ydama pripažinti ieÅ¡kovės ir atsakovės 2008-06-12, 2008-06-20, 2008-06-20, 2008-08-05, 2008-08-06, 2008-09-22, 2008-10-23, 2008-11-25, 2008-11-27, 2008-12-24, 2009-01-30 sudarytas paskolos sutartis negaliojančiomis, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad paskola yra realinis sandoris, laikomas sudarytu ne nuo sutarties suraÅ¡ymo / pasiraÅ¡ymo, bet nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.).

Ir nors ginčijamų paskolos sutarčių datos bei sumos atitinka trečiojo asmens E. J. M. su bendrija sudarytų paskolos sutarčių datas bei sumas (atskira ieÅ¡kovės raÅ¡ytinė paskolos sutartis su trečiuoju asmeniu nebuvo sudaryta), Vilniaus apygardos teismas, ieÅ¡kovės bankroto byloje 2011-11-14 nutartimi patvirtindamas E. J. M. kreditorinį reikalavimÄ , iÅ¡ jo asmeninių sÄ skaitų iÅ¡rašų bei 2008-11-24 tarptautinio mokėjimo pavedimo nustatė, kad paskolos ieÅ¡kovei buvo suteiktos bÅ«tent Å¡io kreditoriaus asmeninėmis lėšomis.

Tik po to, kai buvo patvirtintas ieÅ¡kovės kreditorių sÄ raÅ¡as, bankroto administratorius surado 11 paskolos sutarčių kopijas, sudarytas tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės bendrijos pirmininkės N. M.. Kadangi atsakovė N. M. neperdavė bendrijai paskolos sutartyse nurodytų pinigų, paskolos sutartys yra negaliojančios. Be to, atsakovės tariamos paskolos sutartys prieÅ¡tarauja ir CK 2.134 straipsnio 1 daliai, draudžiančiai sudaryti sandorius su pačiu savimi ar tuo asmeniu, kurios atstovas jis tuo metu yra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2015-05-26 sprendimu (t. 3, b. l. 232-235) ieškinį patenkino:

1) pripažinto tarp ieškovės bankrutuojančios 16-osios Gyvenamųjų namų statybos bendrijos ir atsakovės N. M. 2008-06-12, 2008-06-20, 2008-06-20, 2008-08-05, 2008-08-06, 2008-09-22, 2008-10-23, 2008-11-25, 2008-11-27, 2008-12-24, 2009-01-30 sudarytas paskolos sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento;

2) netaikė restitucijos;

3) priteisė iš atsakovės N. M. 1 471,90 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei bankrutuojančiai 16-ajai Gyvenamųjų namų statybos bendrijai;

4) priteisė iš atsakovės N. M. 52,88 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas, kaip prejudiciniais faktais (CPK 182 str.), rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-21/2014 nustatytomis aplinkybėmis bei išiaškinimais, kad: N. M. yra E. J. M. sutuoktinė; sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų susitarta dėl jų turto teisinio režimo, ir tokiu atveju taikytinas įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas, preziumuojant, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; nėra duomenų, kad trečiasis asmuo E. J.

M. finansavo bendrijÄ jo asmeninėmis lėšomis, prieÅ¡ingai, sutuoktiniai 1999-06-18 buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį, todėl atsakovei N. M., kaip sutuoktinei ir jungtinės veiklos dalyvei, pripažįstama teisė į bankroto byloje patvirtintų kreditoriaus E. J. M. vardu finansinių reikalavimų dalį, kurių apimtį, esant pateiktam ieÅ¡kiniui dėl santuokinio turto dalybų, nustatys teismas kitoje byloje. Vertindamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti negaliojančiomis ieÅ¡kovės ir atsakovės pasiraÅ¡ytas paskolos sutartis, teismas pripažino, kad Å¡ios paskolos sutartys / paskolos raÅ¡teliai, neatitinka paskolos sutarčiai keliamų turinio reikalavimų (CK 6.870 str.) ir negali bÅ«ti pripažintinos paskolos sutartimis bei sukelti teisines pasekmes.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė pagal pateiktas paskolos sutartis būtų skolinusi pinigus bendrijai, o ši juos gavusi, kaip reikalaujama CK 6.870 straipsnio 2 dalyje. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, esminė reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai, nedviprasmiškai ir neabejotinai neužfiksuotas expressis verbis pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-145/2009).

Kreditoriaus trečiojo asmens E. J. M. vardu patvirtintas finansinis reikalavimas bankroto byloje buvo pagrįstas pinigų pervedimu per bankÄ bei pavedimo pagrindais. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad visos ieÅ¡kinyje iÅ¡vardintos paskolos sutartys prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, CK 6.870 str. numatytiems reikalavimams paskolos sutarties turiniui, todėl pripažino jas niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (CK 1.78 str., 1.80 str.). Spręsdamas dėl restitucijos taikymo, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje restitucija yra negalima.

Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės teiginiais, kad bankrutavusiai įmonei turi bÅ«ti grÄ Å¾inti atsakovės N. M. pagal paskolos sutartis iÅ¡simokėti iÅ¡ bendrijos 852 005,08 Lt, nurodydamas, kad atsakovė N. M. turi teisę į bankroto byloje jos sutuoktinio vardu patvirtinto finansinio reikalavimo dalį, kurio apimtis, esant ginčui tarp atsakovės ir trečiojo asmens, galės bÅ«ti nustatyta dalijant sutuoktiniams priklausantį turtÄ . Kadangi dalis paskolos pinigų, įneÅ¡tų, vykdant jungtinės veiklos sutartį (iÅ¡ patvirtintos bankroto byloje kreditorinių reikalavimų sumos), grÄ Å¾inti N. M., yra pagrindas patikslinti trečiojo asmens E. J.

M. vardu patvirtinto finansinio reikalavimo dydį bankroto byloje, kas gali bÅ«ti padaryta bankroto byloje iki pat sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo. Jokių neteisėtų atsakovės veiksmų ieÅ¡kovė nenurodė ir Å¡iuo pagrindu jai reikalavimo nepareiÅ¡kė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė N. M. apeliaciniame skunde (t. 4, b. l. 1-8) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-05-26 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:PrieÅ¡ingai nei nurodė teismas, atsakovė byloje įrodė, kad perdavė pinigines lėšas pagal ginčo paskolos sutartis.

Teismo iÅ¡vados yra prieÅ¡taringas. Tiek ankstesnį sprendimÄ priėmęs Lietuvos apeliacinis teismas (2014-01-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-21/2014), tiek skundžiamu sprendimu teismas pripažino, kad pinigai bankiniais pavedimais, sutampančiais su ginčo paskolos sutarčių datomis ir sumomis, buvo pervesti, taip pat tame pačiame sprendime patvirtino sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcijÄ pervestų piniginių sumų atžvilgiu. Teismas neatsižvelgė, kad pats vienasmeniÅ¡kai E. J.

M. bendrijos atžvilgiu negalėjo priimti jokių sprendimų, nes nebuvo nei pajininkas, nei bendrijos vadovas. Atsakovė buvo vienintelė bendrijos pajininkė ir vadovė, todėl E. J. M. vienasmeniÅ¡kai be bendrijos vadovės sutikimo negalėjo bendrijai piniginių sumų paskolinti. Teismas nepasisakė dėl pagrindinio atsakovės atsiliepimo į ieÅ¡kinį argumento, kad AB SEB banko sÄ skaita ir banko sÄ skaita, iÅ¡ kurių buvo vykdomi pavedimai į bendrijos sÄ skaitÄ , yra sutuoktinių bendros. BÅ«tent atsakovė, siekdama suteikti bendrijai paskolÄ , pervedinėjo lėšas iÅ¡ sutuoktinių bendros sÄ skaitos.

Ginčo paskolos sutartys nepagrįstai buvo pripažintos negaliojančiomis kaip prieÅ¡taraujančios imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 str.). Teismas nesiaiÅ¡kino ir nenustatinėjo, kokių teisės normose įtvirtintų įsakmių reikalavimų / draudimų ieÅ¡kovės ginčijamos paskolos sutartys neatitinka ar kokiu bÅ«du pažeidžia įsakmiÄ teisės normÄ , ir Å¡iuo aspektu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. RaÅ¡teliai buvo pasiraÅ¡yti paskolos gavėjo (bendrijos atstovės) ir antspauduoti bendrijos antspaudais.

Negalima teigti, kad paskolos raÅ¡telius iÅ¡davė kreditorius, nes akivaizdu, kad juos pasirašė ir iÅ¡davė skolininkas. Netinkamas paskolos raÅ¡telio formuluotės panaudojimas nedaro paskolos raÅ¡telio negaliojančiu. Atsakovė paskolos sutarčių suteikimo metu buvo paskolos davėja ir tuo pačiu metu skolininko įstatyminė atstovė, turinti teisę paskirstyti bendrijos pinigines lėšas, jÄ valdyti ir vesti veiklÄ . Akivaizdu, kad N. M. esant kartu ir paskolos davėjai, ir bendrijos pirmininkei, turinčiai teisę priimti vienasmenius sprendimus, negalima laikyti netinkamos formuluotės paskolos raÅ¡teliuose parinkimÄ kaip pagrindÄ pripažinti paskolos raÅ¡telius (sutartis) negaliojančiais.

Vilniaus apygardos teismas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-280-585/2013, spręsdamas klausimÄ dėl pinigų iÅ¡ atsakovės pagal minėtas sutartis priteisimo ir jas analizuodamas, tokį ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-280-585/2013 nors ir netinkamos teisinės formuluotės paskolos raÅ¡telius (sutartis) pripažino kaip tinkamus ir įrodančius buvusius paskolinius santykius tarp bendrijos ir N. M., kartu patvirtinančius ir pinigų perdavimo faktÄ . Å is teismo sprendimas turi prejudicinę galiÄ Å¡ioje byloje.Nors teismas skundžiamu sprendimu pats pripažino susiklosčiusius paskolinius santykius ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės režimÄ , tačiau nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad ginčijamomis paskolos sutartimis (kurias pripažino negaliojančiomis) įformintas banko pavedimais padarytas pinigų pervedimo (skolinimo) faktas.

Kitaip tariant, buvo pasiraÅ¡yti paskolos raÅ¡teliai ir tuo pačiu metu padaryti bankiniai pavedimai. Jau vien dėl neginčijamų bankinių pavedimų padarymo skolos raÅ¡teliai netampa negaliojantys, juolab kad bankinių pavedimų sumos ir datos visiÅ¡kai atitinka paskolos raÅ¡telių sumas ir datas. Aplinkybė, kad trečiojo asmens E. J. M. vardu nepagrįstai patvirtintas kreditorinis finansinis reikalavimas bankroto byloje pinigų pervedimu per bankÄ bei pavedimo pagrindu, nereiÅ¡kia, kad Å¡ie pavedimai nebuvo padaryti paskolos raÅ¡telių pagrindu.

IeÅ¡kovė bankrutuojanti 16-oji Gyvenamųjų namų statybos bendrija atsiliepime (t. 4, b. l. 18-19) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2015-05-26 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas padarė teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pinigus perdavė ne atsakovė N. M., o trečiasis asmuo E. J. M., kuris yra įtrauktas į bendrijos kreditorių sÄ raÅ¡us. Bendrijai nebuvo žinoma apie paskolų raÅ¡telius paskolų suteikimo dienÄ .

Jie atsirado ir buvo pateikti į bylÄ , kai kilo ginčas dėl N. M. sau iÅ¡simokėtų iÅ¡ bendrijos lėšų. Teismas pagrįstai rėmėsi trečiojo asmens E. J. M. paaiÅ¡kinimais ir nustatė, kad sÄ skaita, iÅ¡ kurios buvo padaryti pavedimai, priklausė trečiajam asmeniui. Santykiai dėl bendros jungtinės nuosavybės yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi Å¡ioje byloje. Atsakovės ir trečiojo asmens turtiniai santykiai yra nagrinėjami kitose bylose. Pinginių lėšų suteikimo faktas buvo paneigtas.

Be to, bankroto bylÄ nagrinėjęs teismas pripažino bÅ«tent trečiÄ jį asmenį bendrijos kreditoriumi. Teismas teisingai nurodė, kad paskolos raÅ¡telius iÅ¡duoda skolininkas, t. y. Å¡iuo atveju bendrija. Bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu apie jokias paskolos sutartis, raÅ¡telius ar panaÅ¡ius dokumentus nebuvo žinoma, jie atsirado tik vėliau, kai teismas pripažino trečiÄ jį asmenį bendrijos kreditoriumi, pagal faktinius piniginių lėšų pervedimo duomenis. Akivaizdu, kad pateikiant tokius tariamus raÅ¡ytinius dokumentus teismui buvo siekiama neteisėtai nuginčyti trečiojo asmens kreditorinį reikalavimÄ .

Teismas pagrįstai sprendė, kad tokie tariami dokumentai neatitinka imperatyvių teisės normų reikalavimų. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada dėl paskolos sutarčių negaliojimo pagal CK 1.80 straipsnį, teismui pripažinus jų turinio ydingumÄ , t. y. aiÅ¡kiai, nedviprasmiÅ¡kai ir neabejotinai neužfiksavus paskolos dalyko (pinigų) perdavimo paskolos gavėjui fakto.

Apeliacijos dalykÄ Å¡iuo konkrečiu atveju sudaro apeliantės iÅ¡kelti netinkamo bylos aplinkybių bei prejudicinių faktų įvertinimo, taip pat materialinių teisės normų, reglamentuojančių paskolos sutarties sudarymÄ ir jos galiojimÄ , aiÅ¡kinimo bei taikymo klausimai, kuriuos teisėjų kolegija ir aptaria, nenustačiusi poreikio skundo ribų peržengimui (CPK 320 str.). Dėl sandorio negaliojimo CK 1.80 straipsnio pagrindu CK 1.138 straipsnyje įtvirtinta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos.

Å ioje normoje nurodyti ir civilinių teisių gynimo bÅ«dai. Dažniausiai civilinių teisių gynimo bÅ«dus nustato tos teisės normos, kurios reguliuoja konkretų teisinį santykį. Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali praÅ¡yti teismo taikyti vienÄ ar iÅ¡ karto kelis civilinės teisės gynimo bÅ«dus, jeigu įstatymai nenustato konkretaus tos civilinės teisės gynimo bÅ«do. Nagrinėjamos byloje ieÅ¡kovė siekė nuginčyti paskolos sutartis (t. 1, b. l. 20-30) CK 1.80 straipsnyje nurodytu sandorių negaliojimo pagrindu, kurio 1 dalyje pasakyta, kad yra niekinis ir negalioja toks sandoris, kuris prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

Kaip faktinį savo reikalavimų pagrindÄ ieÅ¡kovė įvardino aplinkybes, susijusias su paskolos sutartyse nurodytų pinigų bendrijai neperdavimu, taip pat draudimo sudaryti sandorius su pačiu savimi ar su savo atstovaujamu asmeniu, nustatyto CK 2.134 straipsnio 1 dalyje, pažeidimÄ . Teismui pritarus ieÅ¡kovės pozicijai dėl paskolos sutarčių kaip niekinių ir negaliojančių pagal įstatymÄ sandorių, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės skundo argumentais, kad tokioje situacijoje pirmosios instancijos teismui pirmiausiai buvo privalu nustatyti ir aiÅ¡kiai identifikuoti teisės normÄ ar normas (t. y. imperatyvÄ ), kurie buvo pažeisti Å¡ioje byloje ginčijamais skolos dokumentais.

Pirmosios instancijos teismas imperatyvius reikalavimus tokio pobūdžio sandoriams nustatančia teisės norma, kuri buvo pažeista ginčo sutartimis, pripažino CK 6.870 straipsnį bei jo 2 dalį, nurodęs, kad sutarčių turinys, neabejotinai ir nedviprasmiškai neužfiksavus skolos dalyko perdavimo, bei trečiojo asmens E. J. M. kreditorinio reikalavimo, kurio suma sutampa su ginčo objektu tapusių skolos rašteliuose nurodytų skolos dydžių bendra suma, patvirtinimas ieškovės bankroto byloje neleidžia šių skolos raštelių pripažinti paskolos sutartimis, atitinkamai, jos negali sukelti jokių teisėtų padarinių ir yra niekinės bei negaliojančios.

IeÅ¡kovė teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų neskundžia, todėl kitos jos faktinį ieÅ¡kinio reikalavimo pagrindÄ sudariusios aplinkybės (t. y. sandorio sudarymas su pačiu savimi ar su atstovaujamu asmeniu) neaptarinėtinos, atkreipiant dėmesį tik į tai, kad CK 2.134 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai netaikomi esant įstatyminiam atstovavimui (CK 2.134 str. 2 d.). Pasisakydama dėl reikalavimų, nustatytų paskolos teisinius santykius įforminantiems dokumentams, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pagrindinis bet kokios sutarties, kaip sandorio, požymis yra Å¡alių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas, tačiau paskolos santykiui atsirasti dar yra bÅ«tinas ir tokių ketinimų faktinis realizavimas – paskolos dalyko perdavimas.

BÅ«tent tokį aiÅ¡kinimÄ suponuoja paskolos sutarties, kuri pagal juridinę prigimtį yra realinis sandoris, pobÅ«dis (CK 6.870 str. 1 d. ir 2 d.). Paskolos sutarties priskyrimas realinių sutarčių kategorijai reiÅ¡kia, kad nors tokios sutarties sudarymu yra įtvirtinama Å¡alių suderinta valia dėl paskolos, tačiau kartu yra bÅ«tinas ir sutarties dalyko – pinigų arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinamų suvartojamųjų daiktų – perdavimas paskolos gavėjui nuosavybėn. Nesant Å¡ios bÅ«tinosios tokio sandorio sudarymui sÄ lygos (paskolos dalyko perdavimo), paskolos sutartis laikoma nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.).

Vadinasi, nors paskolos gavėjas (ar juo skolos dokumentuose nurodomas asmuo) turi teisę ginčyti sutartį, jeigu jis faktiškai pinigų negavo (CK 6.875 str. 1 d.), toks pasirinktas teisių gynimo būdas negali lemti sandorių negaliojimo instituto, įskaitant ir numatyto CK 1.80 straipsnyje, taikymo, nes tik sudaryta sutartis gali būti ginčijama bei pripažįstama negaliojančia (priklausomai nuo negaliojimo pagrindų – niekine arba nuginčijama). Paskolos sutarties pripažinimas negaliojančia (niekine) ir paskolos sutarties pripažinimas nesudaryta yra du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai.

Nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-156/2009; 2012-03-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-145/2012). Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu teisiniu byloje ginčijamų sutarčių įvertinimu, iÅ¡ esmės reiÅ¡kiančiu, kad Å¡ios sutartys (skolos dokumentai) vien dėl jų turinio pažeidžia imperatyvųjį reguliavimÄ ir todėl negalioja.

Sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra siekti, kad civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas. Tačiau Å¡is institutas turi ir kitÄ paskirtį - užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ . Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo Å¡iam tikslui prieÅ¡tarautų.Å iuo aspektu aktualu ir tai, kad ieÅ¡kovas turi pareigÄ ieÅ¡kinyje nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimÄ (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), bet neturi pareigos nurodyti teisės normų, kurias praÅ¡o taikyti, nes visais atvejais teisingai kvalifikuoti teisinius santykius pagal nurodomas faktines aplinkybes pareiga nustatyta pačiam teismui (CPK 270 str. 4 d. 4 p.).

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė siekė paneigti paskolos sutarčių dalyko jai perdavimÄ , tokiomis aplinkybėmis grįsdama ir jos ginčijamų sutarčių ydingumÄ . Atsižvelgiant į tokį nurodytÄ faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , teismas turėjo taikyti ne sandorių negaliojimo, bet paskolos sutarties (ne)sudarymo institutÄ , kurį reglamentuoja CK 6.870 straipsnio 2 dalies bei 6.875 straipsnio 3 dalies nuostatos, ir bÅ«tent pagal Å¡ias teisės normas vertinti, ar ginčijami sandoriai buvo su apeliante sudaryti, ar ne.

Todėl teisėjų kolegija pritaria apeliantės skunde iÅ¡dėstytai pozicijai, kad ginčo paskolos sutartys nepagrįstai buvo pripažintos negaliojančiomis pagal CK 1.80 straipsnį. Dėl įrodymų ir įrodomųjų faktų vertinimo, leidžiančių spręsti dėl paskolos sutarčių sudarymo Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-03 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2009, iÅ¡aiÅ¡kinimais, padarė iÅ¡vadÄ , kad apeliantė neperdavė ieÅ¡kovei paskolos dalyko, apie kurį kalbama kiekvienoje iÅ¡ sutarčių, nes jo perdavimo faktas nebuvo tinkamai ir aiÅ¡kiai užfiksuotas.

Teisėjų kolegija ir su tokioms sprendime padarytomis iÅ¡vadomis negali sutikti. Vienas vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡ tiesų buvo pasisakoma, kad Å¡alių sudarytos paskolos sutarties konstatavimui ypatingai svarbi reikÅ¡mė tenka sutarties (jei tokia yra) turiniui, ir todėl paskolos raÅ¡telyje arba kitame skolos dokumente turi bÅ«ti aiÅ¡kiai, nedviprasmiÅ¡kai ir (ar) neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjui faktas, kuomet net žodžio ,,pasiskolino“, kuris gramatiÅ¡kai reiÅ¡kia bÅ«tÄ jį laikÄ , pavartojimas bendrame paskolos sutarties tekste, o ne atskirai specialiai aptariant paskolos dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti neginčijamu paskolos dalyko perdavimo momento patvirtinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-03 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-145/2009; 2010-09-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-366/2010; 2010-12-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-564/2010; 2012-03-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-145/2012). Tačiau paskesnėje priimtoje nutartyje iÅ¡plėstinė Å¡io teismo teisėjų kolegija konstatavo objektyvios bÅ«tinybės atsiradimÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24, 2006-03-28 nutarimai) koreguoti ir toliau plėtoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ bylose, kylančiose iÅ¡ paskolos teisinių santykių, nurodžiusi, kad net jeigu pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas raÅ¡ytiniame skolos dokumente, jis gali bÅ«ti nustatomas (patvirtinamas) vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiÅ¡kinant raÅ¡ytinės sutarties arba raÅ¡ytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sÄ lygas, vertinant panaudotÄ terminologijÄ , gramatinės iÅ¡raiÅ¡kos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-31 nutartis c. b.

Nr. 3K-7-430/2013). Kadangi precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiÅ¡kose bylose priimti teismų sprendimai) turi bÅ«ti atsižvelgiama tiek į precedento sukÅ«rimo laikÄ , tiek į sprendimÄ priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamÄ sprendimÄ priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis), tiek į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, skundžiamÄ sprendimÄ 2015-05-26 priėmusiam pirmosios instancijos teismui taip pat buvo privalu vadovautis bÅ«tent aktualiausiais (naujausiais) kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais ir skolos dokumento turiniui lemiamos reikÅ¡mės, vertinant, ar paskolos sutarties dalykas buvo ieÅ¡kovei perduotas, nesuteikti.

 Kita vertus, civilinėje byloje teismas turi įsitikinti, kurios ieÅ¡kinyje nurodytos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės yra nustatytos, o kurios nenustatytos. Ä®rodinėjimo dalykÄ civilinėje byloje sudaro materialinio teisinio pobÅ«džio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia ginčo Å¡alių teisės ir pareigos, iÅ¡skyrus aplinkybes, kurių pagal įstatymÄ nereikia įrodinėti (prejudicinius faktus) (CPK 182 str.). Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino turinčiomis prejudicinę reikÅ¡mę, o todėl iÅ¡ naujo neįrodinėtinomis kitose civilinėse bylose, susijusiose su teisminiais ginčais dėl Å¡ios bankrutuojančios įmonės skolos (t. 1, b. l. 8-9,182-188; prijungtoji civilinė byla Nr. 2-280-585/2013 ir jos b. l. 21-217), nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su apeliantės ir trečiojo asmens Å¡eimyniniais ryÅ¡iais bei jų turto bendrumu, su jų jungtine veikla, su teismų konstatuotu faktu dėl duomenų apie asmeninį ginčo lėšų priklausymÄ bÅ«tent E. J.

M. nebuvimu, taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį ir tokiÄ aplinkybę, kad teismų jau yra pripažinta apeliantės teisė į bankroto byloje patvirtintų kreditoriaus E. J. M. vardu finansinių reikalavimų dalį, jos dydį nustatant sutuoktinių turto pa(si)dalijimo procese. Å alių ginčo dėl to, kad paskolos sutartyse bei faktinio paskolos dalyko sumokėjimo dokumentuose užfiksuotos atitinkamų paskolos dalių perdavimo datos bei sumos sutampa, nekilo. Darytina iÅ¡vada, kad tiek paskolos sutartyse (t. 1, b. l. 20-30), tiek ir sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡uose bei mokėjimo nurodyme (t. 1, b. l. 34-45) įvardintos sumos yra ta pati bankrutuojančios ieÅ¡kovės skola, kuri, kaip kreditorinis reikalavimas, buvo patvirtinta tik trečiajam asmeniui E. J.

M. jo 2011-09-28 pareiÅ¡kimo, adresuoto bankroto administratoriui (t. 1, b. l. 32-33), pagrindu, Å¡iame pareiÅ¡kime trečiajam asmeniui deklaruojant paskolos suteikimÄ iÅ¡ asmeninių lėšų. Tačiau pirmiau teismų jau nustatyti prejudicniai faktai nagrinėjamo ginčo kontekste reiÅ¡kia tai, jog ne tik trečiasis asmuo E. J. M. turi galiojančiÄ turtinę teisę į bankrutuojančiÄ bendrijÄ (ieÅ¡kovę) už Å¡iai suteiktÄ paskolÄ , bet tokiÄ teisę turi ir apeliantė. Å iÄ iÅ¡ ginčo paskolų kildinamÄ turtinę teisę į bankrutuojančiÄ ieÅ¡kovę apeliantė ir trečiasis asmuo gali pasidalinti bÅ«tent per santuokoje įgyto turto dalybų procesÄ , todėl, prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nelieka faktinių ar teisinių prielaidų konstatuoti paskolos dalyko (atitinkamomis ginčo sutartyse užfiksuotomis jos dalimis bei terminais) neperdavimo ieÅ¡kovei fakto, kurį trečiojo asmens E. J.

M. kreditorinio reikalavimo pagrįstumo pripažinimas ieÅ¡kovės bankroto byloje tik patvirtina, o ne paneigia. Atitinkamai nelieka pagrindo ir spręsti, kad tokios paskolos sutartys buvo nesudarytos. Tai konstatavus, skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas ir ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).    Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Apeliantė už apeliacini skundÄ per AB SEB bankÄ 2015-06-17 yra sumokėjusi 41 Eur (t. 4, b. l.

12) žyminio mokesčio, nors civilinėse bylose, kurias inicijuoja bankrutuojančios įmonės, dalyvaujantys asmenys neturi mokėti Å¡io mokesčio už paduodamus apeliacinius ar kasacinius skundus (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Todėl Å¡is mokestis grÄ Å¾intinas apeliantei N. M., iÅ¡aiÅ¡kinant, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi Å¡ia nutartimi (CPK 87 str. 1 d. 1 p. ir 5 d.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimÄ panaikinti.IeÅ¡kinį atmesti.             GrÄ Å¾inti N. M. 41 (keturiasdeÅ¡imt vienÄ ) eurÄ Å¾yminio mokesčio. TeisėjaiRomualda Janovičienė Dalia Kačinskienė Vigintas ViÅ¡inskis