7a2a88c8-d4ea-4a24-aaca-fd8338792d32 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja Nijolė Matuzevičienė

                                                                                  Â

                                                           Â

                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-24-354/2011

                                                                               Â

(Proceso Nr. 1-75-1-00346-2009-8)

                                                                               Â

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.,

 (S)

                                                                               Â

1.1.10.1., 1.2.25.5., 2.1.15.3.3.2., 2.4.6.4.2.

                                                               Â

                   Â

Â

  ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

   N U O S P R E N D I S

     LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                               2011

m. sausio 11 d.

                                        Â

                                 Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės, teisėjų Virginijos Žindulienės, Zigmo Kavaliausko, sekretoriaujant Redai Jončienei,

dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskas, gynėjai advokatei Silvai Balčiūnienei,

išteisintajai G. V.,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams J. L., I. L., E. K. ir jų atstovui advokatui Ričardui Raliui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Pakruojo rajono

apylinkės prokuratūros prokurorės, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. L., E. K. ir I. L. apeliacinius skundus dėl Pakruojo rajono

apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo G.

V. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 282 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios minėto nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. L. 7069,10 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, I. L. 100000 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir E. K. 6321,15 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtais.

Kolegija,

nustatė:

G. V. buvo kaltinama tuo, kad 2009 m. rugpjūčio 22 d., tiksliai nenustatytÄ valandÄ , Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) kaime esančioje ganykloje, bÅ«dama arklio savininke, nevairuodama transporto priemonės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 77.2 punkte numatytus reikalavimus, t. y. nepririÅ¡o arklio taip, kad jis negalėtų iÅ¡eiti į keliÄ , dėl ko 2009 m. rugpjūčio 22 d. apie 22 val. 20 min. arklys išėjo į kelio (duomenys neskelbtini) 19 km važiuojamÄ jÄ dalį, taip sudarydamas sunkiai pastebimÄ kliÅ«tį automobilio „Rover 620“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojui J. L., dėl ko automobilis trenkėsi į arklį, ko pasekmėje dėl kaukolės pamato kaulų lūžių, virÅ¡utinio ir apatinio žandikaulio lūžių, povoratinklinės kraujosruvos, muÅ¡tinės žaizdos pakauÅ¡yje ir kaktoje, nubrozdinimų veide, krÅ«tinėje, deÅ¡iniame žaste ir deÅ¡iniame dilbyje, kraujosruvos pakauÅ¡yje, kaktoje, abiejose plaÅ¡takose, kairėje Å¡launyje žuvo automobilio keleivė D. L., o automobilio „Rover 620“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojui J. L. buvo sukeltas fizinis skausmas bei padaryta nedidelė 6000 Lt turtinė žala.

Pakruojo rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2010 m. spalio 22 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo G. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 282 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu

1 metams. Vadovaujantis LR BK 75 str. l d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymÄ atidėti

1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Taip pat prokurorė praÅ¡o priteisti iÅ¡ G. V. J.

L. 7069,10 Lt turtinei žalai atlyginti, I. L. 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti, E. K. 6321,15 Lt turtinei žalai atlyginti.

Skunde nurodoma, kad Kelių eismo taisyklių 77.2 punktas draudžia vadeliotojams, gyvulių ir paukščių varovams, raiteliams, kitiems asmenims pririÅ¡ti gyvulius taip, kad jie galėtų iÅ¡eiti į keliÄ . Apeliantės teigimu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio įrodymų tyrimo metu nustatyta, kad arklio savininkė yra G. V. ir bÅ«tent ji eismo įvykio kilimo dienÄ apie 20 val. savo ganykloje prie namų arklį paliko pririÅ¡tÄ prie grandinės su kuolu, tačiau pasirinktas gyvulio pririÅ¡imo bÅ«das neužtikrino, kad gyvulys neiÅ¡eitų į keliÄ , o įrodymų, kad arklys į keliÄ išėjo dėl paÅ¡alinių asmenų neteisėtų veiksmų, byloje nėra, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad automobilio ,,Rover 620“, vairuojamo J. L., susidÅ«rimas kelyje su arkliu nepriklausė nuo kaltinamosios G.

V. valios. Be to, skunde teigiama, kad Kelių eismo taisyklių 77.2 punkte ir LR BK 282 str. 1 d. dispozicijoje nėra numatytas reikalavimas įvykio metu kaltininkui bÅ«ti įvykio vietoje, o G. V., bÅ«dama arklio savininkė, nepasirinko tinkamo arklio pririÅ¡imo bÅ«do, jį pririÅ¡o taip, kad arklys galėjo iÅ¡silaisvinti ir iÅ¡eiti į keliÄ , tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 77.2 punkto reikalavimus.

Prokurorės nuomone, byloje surinkti įrodymai (kaltinamosios G. V., liudytojų V. V.,

V. R. parodymai) patvirtina, kad G. V., bÅ«dama arklio savininke, nenumatė, kad dėl jos pasirinkto arklio pririÅ¡imo bÅ«do arklys galės iÅ¡silaisvinti ir iÅ¡eiti į keliÄ , bet pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti, kad taip gali atsitikti.

Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog kaltinimas grindžiamas tik specialisto iÅ¡vados Nr. 11 Å -262(09) 4 punktu, neįvertino, kad teisiamojo posėdžio metu ekspertas E. G. patvirtino savo iÅ¡vadÄ ir parodė, kad grėsmė eismo saugumui kilo tuo momentu, kai arklys įžengė į kelio važiuojamÄ jÄ dalį nuo deÅ¡iniojo kelio važiuojamosios dalies pusės. Apeliantės teigimu, nukentėjusiojo J. L. parodymus apie tai, kad arklys tiesiog iÅ¡Å¡oko prieÅ¡ akis skersai kelio, patvirtina apžiÅ«ros protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad eismo įvykio metu arklys buvo supančiotomis priekinėmis kojomis ir galėjo tik Å¡uoliuoti. Tokiu bÅ«du, prokurorės nuomone, teismas neįvertino

surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos (nukentėjusiojo J. L. parodymų, specialisto išvados, specialisto parodymų

teisiamajame posėdyje, kelių eismo įvykio apžiūros protokolo su planu ir fotolentelėmis, apžiūros protokolo su fotolentelėmis) ir nepagrįstai G. V. išteisino.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. nuosprendį, G. V. pripažinti kalta pagal LR BK 282 str. 1 d. ir iš

kaltinamosios priteisti 7069,10 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. nuosprendį, G. V. pripažinti kalta pagal LR BK 282 str. 1 d. ir iš

kaltinamosios priteisti 6321,15 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. nuosprendį, G. V. pripažinti kalta pagal LR BK 282 str. 1 d. ir iš

kaltinamosios priteisti 100000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusieji bei civiliniai

ieškovai J. L., E. K., I. L. prašė apeliacinius skundus tenkinti, išteisintoji G. V. ir jos gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti.

Prokurorės bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. L., E. K., I. L. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl BK 282 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos

BK 282 str. 1 d. numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas nevairuodamas transporto priemonės pažeidė transporto eismo tvarkos ar saugumo taisykles, jeigu dėl to žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. BK 282 str. 1 d. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant veikÄ pagal minėtÄ Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (transporto eismo tvarkos ar saugumo taisyklių pažeidimÄ ), bet ir padarinius (žmogaus žūtį ar sunkų sveikatos sutrikdymÄ ) bei priežastinį ryšį tarp padaryto pažeidimo ir kilusių negatyvių padarinių.

Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, teisingai pažymėjo, kad kvalifikuojant asmens veikÄ pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , taip pat ir pagal BK

282 str. 1 d., bÅ«tina nustatyti visus bÅ«tinus atitinkamos nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius. IÅ¡ skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytų argumentų yra aiÅ¡ku, kad pirmosios instancijos teismo sprendimÄ iÅ¡ esmės lėmė iÅ¡vada apie kaltės nebuvimÄ G. V. veikoje. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad eismo įvykis, kurio metu žuvo D. L., kilo ne nuo G. V. valios priklausančių aplinkybių, ir padarė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡teisintosios veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 282 str. 1 d., sudėties. Kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir pritaria prokurorės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytiems argumentams dėl G. V. kaltės.

Nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad kaltinimas G. V. pažeidus Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 77.2. p. reikalavimus buvo grįstas tik prielaida. Konkrečiu atveju atkreiptinas dėmesys, kad įvairių rÅ«Å¡ių transporto eismo saugumÄ lemia ne tik asmenys, kurie transportÄ vairuoja ar su juo dirba, tačiau ir kiti eismo dalyviai, kurie atitinkamai privalo laikytis tam tikrai transporto rÅ«Å¡iai nustatytų taisyklių. Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarkÄ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 (Žin., 2008, Nr. 88) buvo patvirtinta nauja Kelių eismo taisyklių redakcija (įsigaliojo nuo 2008-09-01), kurios 77.2. p. draudžia vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliams, kitiems asmenims pririÅ¡ti gyvulius taip, kad jie galėtų iÅ¡eiti į keliÄ . Taigi, KET 77.2. p. buvo nustatyti papildomi draudimai ne tik vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliams, bet ir kitiems asmenims, neiÅ¡skiriant Å«kinės paskirties gyvulio (pvz. arklio) savininkų. Â

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. V. priklausantis arklys 2009 m. rugpjūčio 22 d. tamsiu paros metu išėjo į kelio važiuojamÄ jÄ dalį, sudarė kliÅ«tį kelių transporto priemonių eismui, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Tačiau, apylinkės teismo nuomone, G. V. nepadarė KET 77.2. p. numatyto pažeidimo, nes pastaroji arklio neriÅ¡o, jam kojų nepančiojo, nedarė ir neriÅ¡o pantuko, o tik perkėlė arklį ganykloje į kitÄ vietÄ . Ir Å¡iuo atveju apylinkės teismo iÅ¡vados aiÅ¡kiai nepagrįstos. Faktas tas, kad arklys, paliktas nakčiai ganykloje, visgi išėjo į kelio važiuojamÄ jÄ dalį, vadinasi, jis nebuvo tinkamai pririÅ¡tas. Ne kas kitas, o savininkas turi rÅ«pintis ir užtikrinti, kad jo gyvulys neiÅ¡eitų į keliÄ , todėl atitinkamai turi jį pririÅ¡ti. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje G.

V. patvirtino, kad ji įvykio dienÄ ganykloje, iÅ¡traukdama kuolÄ su grandine ir vėl įsmeigdama kuolÄ Ä¯ žemę, perkėlė savo arklį (b. l. 89-90; 172-173). Apklausiama apeliacinės instancijos teisme G. V. taip pat tvirtino, kad prie arklio paskutinė buvo ji ir kaip visada patikrino, kaip arklys pririÅ¡tas. IÅ¡teisintosios įsitikinimu, ji, kaip arklio savininkė, padarė viskÄ â€“ ,,...sutvarkiau kaip priklauso.“ (b. l. 173). Tačiau akivaizdu, jog to nepakako. IÅ¡ iÅ¡teisintosios, liudytojų V. R., V. V. parodymų teisiamajame posėdyje (b. l. 172-173; 175-176) matyti, kad V. V. prieÅ¡ dvi savaites buvo padaręs naujÄ pantukÄ , kurį įvykio dienos rytÄ užnėrė arkliui ant kojos, o tos pačios dienos vakare G. V. perkėlė arklį ganykloje. Taigi,

G. V. buvo tas asmuo, kuris paskutinis atliko atitinkamus veiksmus su savo arkliu, prieÅ¡ paliekant jį nakčiai pririÅ¡tÄ ganykloje.

Tiek G. V., tiek jos vyras liudytojas V. V. teisiamajame posėdyje kėlė versijÄ , kad arklys pats negalėjo iÅ¡silaisvinti. Pastarųjų aiÅ¡kinimu, kažkas atsegė (atriÅ¡o) pantukÄ (virvelę) nuo arklio kojos ir mėgino arklį pavogti (b. l. 175-176). Tačiau, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių minėtÄ versijÄ . IÅ¡ kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo (b. l. 8-12), kritusio arklio lavono, virvės ir grandinės apžiÅ«ros protokolo (b. l. 23-26) matyti, kad V. V. arklys buvo tik supančiotomis priekinėmis kojomis, ant arklio jokie pakinktai uždėti nebuvo, o ganykloje likusi grandinė su pririÅ¡ta virve buvo pritvirtinta prie į žemę įsmeigto metalinio kuolo. IÅ¡ prie protokolų pridėtų nuotraukų nematyti, kad virvė

(kitaip išteisintosios vadinama – pantuku) būtų nupjauta. Ir pati V. V. viso baudžiamojo proceso metu tvirtino, kad pantukas

buvo atsegtas (b. l. 173). Be to, iÅ¡teisintoji teigė, kad arklys ,,...nelabai prisileisdavo svetimus žmonės, todėl nebÅ«tų galėję kojų atpančioti.“. Tokiu bÅ«du kyla klausimas, ar galėjo kažkas, kaip tvirtina V. V. ir liudytojas V. V., atsegti pantukÄ nuo arklio kojų ir tikėtis pagrobti – nusivesti arklį, nenaudodamas jokių pakinktų ar kitų priemonių,

kad suvaldyti svetimÄ gyvulį. Savo manymÄ apie pasikėsinimÄ pagrobti arklį V. V. grindė ir tuo, kad pastarasis niekada nebuvo

nusitraukęs ir pabėgęs, tačiau apeliacinės instancijos teisme pripažino, kad ankščiau taip pat buvo bandyta arklį pavogti, tačiau šis ištrūko ir, išteisintosios teigimu, ,,...atlėkė prie vyro...“. Iš šiuo atveju kyla klausimas, iš ko

išteisintoji sprendžia, kad arklį kažkas kėsinosi pavogti. Kolegijos nuomone, V. V. manymas apie pasikartojančius pasikėsinimus pagrobti

arklį yra subjektyvus, jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstas įsitikinimas, kad pririÅ¡tas arklys negali pats iÅ¡trÅ«kti. Tokį manymÄ apibÅ«dina ir tai, kad ankstesnis pasikėsinimas pagrobti arklį, kaip teigė iÅ¡teisintoji, niekaip neįtakojo gyvulio savininkų elgesio – arklys toliau buvo paliekamas pririÅ¡tas lauke – ganykloje. Â

G.

V. versijÄ apie trečiųjų asmenų kėsinimÄ si betarpiÅ¡kai prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį pagrobti jos arklį paneigia ne tik aptarti faktiniai bylos duomenys, bet ir nukentėjusiojo J. L. parodymai viso baudžiamojo proceso metu, kai jis neužsiminė apie jokį arklį vedantį ar genantį žmogų (žmones), tik nurodė, kad prasilenkė su prieÅ¡ais atvažiuojančiu automobiliu ir staiga pamatė

skersai kelio einantį arklį, kuris ėjo į kairę kelio pusę, kad jis (J. L.) mėgino išvengti susidūrimo, stabdė automobilį, suko į

kairę, tačiau susidÅ«rimo iÅ¡vengti nepavyko ir automobilio deÅ¡ine puse trenkėsi į arklį (b. l. 45; 173-175). Â

Pažymėtina ir tai, kad praėjus maždaug pusei mėnesio po įvykio (2009-09-17), G.

V. kreipėsi į policijÄ dėl pasikėsinimo pagrobti jos arklį, bÅ«tent, tÄ ,

kuris 2009 m. rugpjūčio 22 d. išėjo į keliÄ . Pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal G. V. pareiÅ¡kimÄ dėl pasikėsinimo pagrobti arklį buvo

atsisakyta du kartus (b. l. 27; 28-29; 120-121). Patikslinus įvykio aplinkybes ir nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių, 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir Å¡io sprendimo iÅ¡teisintoji nebeskundė. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad G. V. arklys į keliÄ išėjo dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad KET gali bÅ«ti pažeidžiamos tiek veikimu, tiek neveikimu. Jau buvo minėta, kad KET esmė yra ne tik sureguliuoti kelių transporto eismÄ ir užtikrinti jo saugumÄ , bet ir nustatyti žmonių elgesį, kuris bÅ«tų suderintas su minėtos transporto rÅ«Å¡ies eismo saugumu. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad tuo metu, kai G. V. arklys išėjo į keliÄ , pastaroji niekaip neįtakojo arklio elgesio, nes tuo metu prie jo nebuvo. Jau minėtas KET 77.2. p. reglamentuoja atitinkamÄ draudimÄ ne tik asmenims, kurie eismo įvykio metu tiesiogiai įtakoja gyvÅ«no elgesį (vadeliotoja, varo gyvulius ar paukščius, joja raiti), bet ir tiems, kurie nuolat ar laikinai augina, veisia gyvÅ«nus maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, namams saugoti, darbo ar kitiems tikslams. Vadinasi tai, kad iÅ¡teisintoji įvykio metu arklio nevedė, nevadeliojo ir pan., nepaneigia G. V., kaip arklio savininkės, pareigos laikytis KET IX dalyje numatytų papildomų draudimų.

BK 282 str. 1 d. yra numatyta atsakomybė už neatsargų nusikaltimÄ (BK 282 str. 2 d.), kas reiÅ¡kia, kad jis padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerÅ«pestingumo (BK 16 str. 1 d.). Visuma surinktų ir anksčiau jau aptartų įrodymų leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju G. V. nenumatė, kad jos arklys gali iÅ¡silaisvinti, iÅ¡eiti į keliÄ , dėl ko gali kilti eismo įvykis ar net žūti žmogus, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes, kaip ir kiekvienas tokiÄ gyvenimiÅ¡kÄ patirtį turintis žmogus, galėjo ir turėjo tai numatyti, nes ir pati minėjo, jog ankščiau arklys jau buvo iÅ¡trÅ«kęs. Taigi, bÅ«tent dėl nusikalstamai nerÅ«pestingos G. V. veikos arklys išėjo į keliÄ . BÅ«dama arklio savininkė, G. V. privalėjo bÅ«ti dėmesingesnė visuomenės interesams ir visais reikalingais bÅ«dais, vadovaudamasi visuotinai priimtinomis protingumo ir apdairumo taisyklėmis, užtikrinti, kad gyvÅ«no laikymas, auginimas nekels grėsmės kelių transporto eismo saugumui. Â

Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas E. G. (b. l. 176-177) patvirtino savo tyrimo išvadas (b. l. 40-44) apie tai, kad G.

V. arklio išėjimas į keliÄ techniniu požiÅ«riu buvo pagrindine sÄ lyga eismo įvykiui, kurio metu žuvo D. L., kilti. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 509/09(04) konstatuota, kad aptariamo eismo įvykio metu D.

L. patirti sužalojimai – kaukolės pamato kaulų lūžis, buvo jos mirties priežastis (b. l. 35-37).

 Kolegija atkreipia dėmesį, kad specialisto tyrimo metu nebuvo nustatytas tikslus automobilio ,,Rover 620“, vairuojamo nukentėjusiojo J. L., greitis prieÅ¡ atsitrenkimÄ Ä¯ arklį, nes nebuvo stabdymo žymių. Tačiau kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo J. L. parodymais, kad jis važiavo ne didesniu nei leistinu – 90 km/h greičiu. Specialistas tyrimu nustatė, kad susidÅ«rimo su arkliu momentu automobilio ,,Rover 620“ greitis buvo didesnis nei 68 km/h, kas iÅ¡ esmės patvirtina nukentėjusiojo J.

L. parodymus, jog jis, prasilenkdamas su prieÅ¡ais atvažiuojančiu automobiliu, sulėtino greitį ir staiga pamatęs ant kelio arklį, atliko atitinkamus veiksmus – ,,...mečiausi į kairę kelio pusę, stabdžiau, bandžiau apvažiuoti, prieÅ¡ais pamačiau stulpÄ ir automobilis sustojo“ (b. l. 173-174). Todėl

kolegija remiasi specialisto išvada, kad automobilio ,,Rover 620“ vairuotojas J. L., važiuodamas 90 km/h greičiu su įjungtomis

artimosiomis ar tolimosiomis Å¡viesomis, neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo su į keliÄ išėjusiu arkliu, net ir laiku stabdydamas automobilį, jei arklį bÅ«tų pastebėjęs likus 91 m iki susidÅ«rimo vietos.

Įvertinusi

visumÄ iÅ¡tirtų ir aptartų įrodymų, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent dėl G. V. padaryto KET pažeidimo kilo BK 282 str. 1 d.

dispozicijoje numatyti negatyvūs padariniai – žmogaus žūtis. Kolegijos nuomone,

G. V. kaltė neatsargiai sukėlus minėtus padarinius ir priežastinis ryšys tarp jos veikos ir kilusių pasekmių yra įrodyti. Nustačius visus nusikaltimo, numatyto BK 282 str. 1 d., sudėties požymius, konstatuojama, kad:

G.

V. 2009 m. rugpjūčio 22 d., tiksliai nenustatytÄ valandÄ , Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) kaime esančioje ganykloje, bÅ«dama arklio savininke, nevairuodama transporto priemonės, pažeidė Kelių eismo taisyklių

77.2. punkte numatytÄ reikalavimÄ , t. y. nepririÅ¡o arklio taip, kad Å¡is negalėtų iÅ¡eiti į keliÄ , dėl ko 2009 m. rugpjūčio 22 d. apie 22 val. 20 min. arklys išėjo į kelio (duomenys neskelbtini) 19 km važiuojamÄ jÄ dalį, taip sudarydamas

sunkiai pastebimÄ kliÅ«tį automobilio „Rover 620“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojui J. L.,

dėl ko automobilis trenkėsi į arklį, ko pasekmėje dėl kaukolės pamato kaulų lūžio žuvo automobilio keleivė D. L., o automobilio „Rover 620“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojui

J. L. buvo sukeltas fizinis skausmas bei padaryta nedidelė 6000 Lt turtinė žala.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo G. V. pripažįstama kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 282 str. 1 d. (BPK 329 str. 2 p.).

Dėl bausmės G. V.

Skiriant G. V. bausmę, kolegija atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį (padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo), į kaltininkės asmenybę (ankščiau teismo neteista, nebausta administracine tvarka, neigiamai jos asmenį charakterizuojančių duomenų byloje nėra (b. l. 96; 97; 102), į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių ir (ar) lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, kolegija, siekdama tinkamai individualizuoti bausmę, atkreipia dėmesį į dėl G. V. nusikalstamo elgesio kilusius daugiau nei minimalius BK 282 str. 1 d. dispozicijoje numatytus neigiamus padarinius – žmogaus žūtį, kas savaime lemia griežtesnės bausmės rÅ«Å¡ies parinkimÄ . Tokiu bÅ«du, įvertinus visumÄ bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, atsižvelgus į nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes ir atsiradusius padarinius, kolegija sprendžia, kad G. V. skirtina griežčiausia BK 282 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, tačiau nustatant mažesnę jos trukmę, nei apeliaciniu skundu praÅ¡o prokurorė.

Visuma aptartų G. V. asmenį apibÅ«dinančių duomenų ir pats kaltininkės nusikalstamo elgesio pobÅ«dis leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad baudžiamasis įstatymas buvo pažeistas atsitiktinai, susiklosčius nepalankiai situacijai, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai (BK 41 str. 2 d.) bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokiu bÅ«du tikslinga G. V. paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti prokurorės skunde įvardytam minimaliam terminui (1 metams; BK 75 str. 1 d.), skiriant BK 75 str. 2 d. 7 p. numatytÄ Ä¯pareigojimÄ .

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje gali pareikÅ¡ti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesiogiai turtinės ar neturtinės žalos.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji J. L., I. L. ir E. K. (b. l. 47; 61; 73) dėl nusikalstamų G. V. veiksmų patyrė turtinės ir neturtinės žalos (b. l. 51; 67; 78) ir dėl to pareiÅ¡kė civilinius ieÅ¡kinius.  IÅ¡ byloje esančių civilinių ieÅ¡kinių matyti, kad J. L. prašė atlyginti 7069,10 Lt turtinės žalos (b. l. 50), I. L. prašė atlyginti 100000 Lt žalÄ (b. l. 66), o E. K. prašė priteisti 3000 Lt turtinės žalos ir po 400 Lt kas mėnesį žuvusiosios nepilnametės dukros I. L. iÅ¡laikymui (b. l. 74).

BPK 113 str. numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Apeliacinės instancijos teisme civilinis ieÅ¡kovas J. L. sumažino praÅ¡omos priteisti turtinės žalos sumÄ ,

kadangi negali pagrįsti automobilio įvertinimo iÅ¡laidų, tačiau prašė atlyginti patirtÄ Å¾alÄ dėl nepataisomai sugadinto automobilio (6000 Lt), automobilio gabenimo ir saugojimo, iÅ¡laidas automobilio kurui, vykstant į policijÄ . Kolegijai nekelia abejonių J. L. nurodyta sugadinto automobilio rinkos vertė, o automobilio gabenimo, saugojimo iÅ¡laidos bei iÅ¡laidos dyzeliniam kurui yra įrodytos byloje esančiais dokumentais (719,10 Lt; b. l. 48-49). Todėl visa pagrįsta J. L. patirta turtinė žala priteisiama iÅ¡ kaltininkės G. V..

Iš bylos duomenų yra aišku, kad žuvusiosios D. L. palaidojimu rūpinosi jos brolis E. K. ir,

be abejonės, dėl to taip pat patyrė turtinės žalos. Civilinis ieškovas E. K. apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad gavo

1040 Lt laidojimo paÅ¡alpÄ , prašė mažinti civilinį ieÅ¡kinį pinigų suma, iÅ¡leista alkoholiui. Taigi, iÅ¡ byloje esančių laidojimo iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų matyti, kad E. K. už mirusiosios gabenimÄ 2009-08-24 sumokėjo 200 Lt, už gedulingus pietus 2009-08-26 – 1882,20 Lt, tarp jų 395,50 Lt už alkoholinius gėrimus (1882,2-395,5=1486,70 Lt), už paminklÄ bei jo sumontavimÄ 2010-03-12 – 3900 Lt. Visas Å¡ias iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, turėtas alkoholiniams gėrimams, kolegija pripažįsta pagrįstomis, įrodytomis byloje esančiais dokumentais (b. l. 75-77). Kolegijos nuomone, iÅ¡laidos maistui ir alkoholiui pagal 2009-08-24 kasos kvitÄ (238,96 Lt), iÅ¡laidos degalams pagal 2010-03-25 kasos kvitÄ (99,99 Lt) dėl paminėtų datų nėra susijusios nei su žuvusiosios palaidojimu, nei su paminklo pastatymu. Taip pat iÅ¡ pagrįstos bendros

E. K. patirtos turtinės žalos sumos (200+1486,7+3900=5586,70 Lt) bÅ«tina iÅ¡skaityti valstybės gautÄ laidojimo paÅ¡alpÄ (1040 Lt; CK 6.290 str.

1 d.), o likusiÄ neatlygintÄ Å¾alÄ (5586,70-1040=4546,70 Lt) priteisti iÅ¡ G. V..

Apeliacinės instancijos teisme civilinė ieškovė I. L. logiškai ir aiškiai pakomentavo civiliniame ieškinyje

ir savo apeliaciniame skunde atsiradusiÄ klaidÄ , nurodydama, kad jos pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys yra ne dėl turtinės, o dėl neturtinės žalos, kuriÄ ji patyrė netekusi motinos, su kuria kartu gyveno ir palaikė artimus ryÅ¡ius.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Å is įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, jÄ Ä¯vertinti palikta teismui.

Kolegijai nekyla abejonių, kad dėl tragiÅ¡kos ir netikėtos motinos žūties I. L., kuriai tik prieÅ¡ 4 mėnesius suėjo 18 metų (b. l. 65), patyrė eilę negatyvių iÅ¡gyvenimų, kurie sudaro neturtinės žalos turinį. Taigi, yra aiÅ¡ku, kad I. L. patyrė neturtinę žalÄ . Kolegija, spręsdama priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimÄ , atsižvelgia į konkretaus nusikaltimo pobÅ«dį, specifines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (kaltininkė pati nevairavo transporto priemonės, eismo įvykio metu G. V. betarpiÅ¡kai nevaldė arklio, pastarasis pats iÅ¡silaisvino ir išėjo į keliÄ ), į nusikaltimÄ padariusio asmens netyčinę kaltės formÄ , pasireiÅ¡kusiÄ mažiau pavojingu bÅ«du – nusikalstamu nerÅ«pestingumu, ir daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra aiÅ¡kiai per didelė. Teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sÄ Å¾iningumo principų laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisės normas, susijusias su neturtine žala ir jos dydžio nustatymu, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ . Todėl kolegija, įvertinusi visumÄ neturtinės žalos klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių, taip pat atsižvelgusi ir į priteisiamos turtinės žalos dydį, sprendžia, kad I. L. apeliaciniu skundu praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma turi bÅ«ti sumažinta iki 10000 Lt.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., kolegija, nusprendžia:

panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį:

G. V. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK

282 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš G. V. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J.

L. priteisti 6719,10 Lt turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui E. K. priteisti 4546,70 Lt turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei I. L. priteisti 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .

Kolegijos

pirmininkė                                                                                 Nijolė

Matuzevičienė

                    Â

Teisėjai                                                                                              Â

        Virginija Žindulienė

                                                                  Â

                                                 Zigmas Kavaliauskas