2017-07-11 Nr. AB-13692-3-62-3-00790-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1896-575/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00790-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 14.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei R. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu (pavadintas skundu) (b. l. 1–4) priteisti iš atsakovės R. M. (toliau – ir atsakovė) 218,89 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 3,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Nuostatai yra viešai paskelbti internetiniame tinklalapyje www.aratc.lt. Pagal Nuostatų 13 ir 14 punktus, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra pavesta administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 2 punkte apibrėžiama, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš šių atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka.

Tuo tarpu Nuostatų 3 punkte apibrėžiama, kad komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybėje. Šiame kontekste pareiškėjas pažymėjo, kad sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Taigi, atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektą, esantį Prienų rajono savivaldybėje, adresu (duomenys neskelbtini).

Tuo tarpu aplinkybė, kad asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, gyvenamąją vietą yra deklaravęs kitoje vietoje ir / ar faktiškai gyvena kitur, neatleidžia asmens nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovei buvo siųsti įspėjimai dėl skolos, kuri susidarė dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos, tačiau atsakovė už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. nėra sumokėjusi pareiškėjui 218,89 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri atsakovei buvo paskaičiuota Nuostatuose nustatyta tvarka.

Pareiškėjas kartu nurodė, kad Nuostatų 32 punktas nustato, jog vietinės rinkliavos lengvatas ir jų taikymo metodus nustato savivaldybės taryba. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovės atžvilgiu Prienų rajono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo.

Atsakovė R. M. atsiliepime į pareiškėjo prašymą (pavadintas prašymu) (b. l. 51) prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, jog ji ginčo paslauga nesinaudoja ir atliekų neturi. Taip pat pažymėjo, jog neturi finansinių galimybių sumokėti vietinę rinkliavą, nes gyvena iš invalidumo pašalpos. Be to, atsakovė akcentavo, kad yra parašiusi prašymą Prienų rajono savivaldybei dėl atleidimo nuo šios rinkliavos.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu (b. l. 63–65) pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė jam iš atsakovės 218,89 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 3,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis bei Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtintais Nuostatais. Teismas nurodė, kad vietinė rinkliava – tai Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4 p.).

Nuostatai yra privalomi visiems Prienų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenis, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 p.). Nuostatai nustato, jog atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nustatomas litais už 100 kv. m nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 11 p.). Pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pagal Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už einamąjį ketvirtį ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia mokėjimo pranešimų spausdinimo ir įteikimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri jį iki kiekvieno ketvirčio antro mėnesio dešimtos dienos pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui. Vietinė rinkliava turi būti sumokama iki kiekvieno ketvirčio paskutinės dienos (Nuostatų 13–19 p.). Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį į tai, jog byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektą, esantį Prienų rajono savivaldybėje, adresu (duomenys neskelbtini), todėl pagal Nuostatų 5 punktą ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja.

Tačiau iš byloje esančių vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovė nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 218,89 Eur įsiskolinimas. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovė laiku ir tinkamai neįvykdė prievolės, kylančios iš administracinio akto, todėl pareiškėjui iš atsakovės priteistina 218,89 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą suma.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovės patirtas 3,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokatui už skundo surašymą, teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo tarpu teismui pateikta sąskaita faktūra ir internetinės bankininkystės duomenys patvirtina 3,50 Eur advokato išlaidas už skundo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir administracinėse bylose, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovės priteisiant pareiškėjui 3,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Atsakovė R. M. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 68–69), kurį patikslino (b. l. 70–71), prašydama panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti, taip pat priteisti iš pareiškėjo sumokėtą žyminį mokestį ir teismo išlaidas. Atsakovė mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas. Šiame kontekste atsakovė pažymi, kad ji neturi jokių atliekų, todėl negali būti laikoma atliekų turėtoja.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 218,89 Eur dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. bei dėl 3,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės R. M.. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė jam iš atsakovės 218,89 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už minėtą laikotarpį bei 3,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės argumentuodama tuo, jog nurodytu laikotarpiu ji jokių atliekų neturėjo, todėl negali būti laikoma atliekų turėtoja.

Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime išsamiai aptarė bylai aktualų teisinį reguliavimą, reglamentuojantį vietinių rinkliavų mokėjimą, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu iš naujo nepasisako, tik akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei apeliaciniame skunde tvirtina atsakovė, tinkamai taikė nagrinėjamam ginčui aktualias teisės aktų nuostatas. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai aptartu teisiniu reguliavimu, nagrinėjamu atveju pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Prienų rajono savivaldybės teritorijoje.

Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012).

Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., LVAT 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005, 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008, 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012, 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama.

Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, be kita ko, yra pasisakiusi, jog tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose.

Atitinkamai nagrinėjamu atveju atsakovė tvirtina, kad ji ginčo laikotarpiu jokių atliekų neturėjo. Tačiau teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi byloje esančius duomenis, šį atsakovės teiginį atmeta kaip nepagrįstą, kadangi byloje iš esmės nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad atsakovė nelaikytina atliekų turėtoja minėtų Nuostatų prasme. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atsakovė nepateikė ir byloje nėra jokių duomenų, jog ginčui aktualiu laikotarpiu ginčo objekte jokios atliekos nesusidarė ir objektyviai negalėjo susidaryti.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad ginčo nekilnojamojo turto objektas būtų netinkamas naudoti pagal paskirtį, priešingai, iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad jame yra šildymas, vandentiekis, nuotekų šalinimas, dujos (b. l. 8–9), be to, pagal VĮ Registrų cento Gyventojų registro išrašą, atsakovė nuo 1983 m. balandžio 21 d. ginčo objekte yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (b. l. 48). Taigi, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog ginčo nekilnojamojo turto objektas šiai bylai aktualiu laikotarpiu, už kurį pareiškėjas prašė priteisti vietinę rinkliavą, negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį kaip gyvenamasis namas.

Nors atsakovė dar atsiliepime į pareiškėjo prašymą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad yra parašiusi prašymą Prienų rajono savivaldybei dėl atleidimo nuo ginčo rinkliavos, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos kreipimąsi į Prienų rajono savivaldybę dėl atleidimo nuo ginčo rinkliavos ar šios rinkliavos lengvatos taikymo už ginčo laikotarpį. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovė ginčo laikotarpiu nustatyta tvarka būtų atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ar jos atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lengvatos taikymo.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti objektyvūs duomenys neabejotinai nepatvirtina, jog atsakovės veikloje aptariamu laikotarpiu jokios (komunalinės) atliekos nesusidarė ir nebuvo bei negalėjo būti tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė pagrįstai laikytina atliekų turėtoja Nuostatų prasme, todėl ji, kaip vietinės rinkliavos mokėtoja, turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas esmines bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas. Kartu pažymėtina, kad atmetus atsakovės apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kadangi pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, tačiau šiuo atveju sprendimas nėra priimtas atsakovės naudai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovės R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė