7a27cb5d-2ebd-4c1e-a70a-01a2dbc98228 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Marius Dobrovolskis              Civilinė byla Nr. 2A-101-826/2016Teisėjas Egidijus Mickevičius                                                              (Proceso Nr. 2-06-3-09234-2014-6)             Procesinio sprendimo kategorijos:             2.6.4.4.2.; 3.3.1.21. (S)                                           KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. sausio 25 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus ir Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A.

K. apeliacinį skundÄ dėl 2015 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G. K. ieÅ¡kinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamos vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo bei atsakovo A. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei G. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ir prašė nutraukti santuokÄ , sudarytÄ tarp G.

K. (V.) ir A. K., dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – K., K.; nepilnamečio vaiko A. K., gimusios 2003-02-28, gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove; iÅ¡ atsakovo nepilnamečio vaiko A. K. iÅ¡laikymui priteisti po 144,81 Eur periodinių iÅ¡mokų, mokamų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, t. y. iki 2021-02-28; iÅ¡ atsakovo nepilnamečio vaiko A. K. iÅ¡laikymui priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už vienerius metus – 1737,72 Eur; paskirti ieÅ¡kovę vaiko iÅ¡laikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 2896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė lojalumo, savitarpio pagalbos, moralinės, materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaiku ir visa Å¡eima pareigas. Atsakovas nuolat reiÅ¡kė nepagarbÄ , nebesirÅ«pino Å¡eima, ji jautė nuolatinį psichologinį smurtÄ . Atsakovas neturėjo nuolatinio darbo ir pajamų, todėl visi rÅ«pesčiai dėl vaiko iÅ¡laikymo teko ieÅ¡kovei. 2013 m. liepos 25 d. su dukra Aiste iÅ¡vyko į DidžiÄ jÄ BritanijÄ pas vyresniÄ jÄ dukrÄ V.

V. ir planavo grįžti iki 2013 m. rugsėjo l d. Netrukus gavo iÅ¡ atsakovo žinutę, kad turi grįžti su dukra iki 2013 m. rugpjūčio 15 d., prieÅ¡ingu atveju „pagailės, kad gimė“, po to prasidėjo ir kiti grasinimai telefonu, dėl to buvo priversta kreiptis į Anglijos Aukščiausiojo Teisingumo Teismo Å eimos padalinį. Žinodama atsakovo sunkų ir agresyvų bÅ«dÄ suprato, kad tai nėra tuÅ¡ti pažadai, ir nutarė dėl saugumo pasilikti Anglijoje. Nuo 2013 m. liepos 25 d.

Å¡eima faktiÅ¡kai iÅ¡iro ir atsakovas nuo to laiko visiÅ¡kai nebesirÅ«pina dukra. Nepilnametė dukra lanko mokyklÄ , kiekvienam sezonui reikalingi nauji rÅ«bai ir avalynė. Be iÅ¡laidų maistui, aprangai, reikalingos lėšos ir laisvalaikiui bei sveikatos priežiÅ«rai. Bendrai per mėnesį vaiko iÅ¡laikymui reikalinga maždaug 434,43 Eur suma. Kadangi atsakovas Å¡eimos neiÅ¡laiko jau kurį laikÄ , nepilnametę dukrÄ padeda iÅ¡laikyti vyresnioji dukra. Atsakovas lėšų vaikui iÅ¡laikyti visiÅ¡kai neteikia nuo 2013 m. liepos 25 d.

IeÅ¡kovė teigė, kad atsakovo veiksmai – smurto vartojimas prieÅ¡ ieÅ¡kovę, lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , dėl to patyrė neturtinę žalÄ .Atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį ir prašė nustatyti dukros A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu Lietuvoje. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nuo santuokos sudarymo 1998 m. kovo 13 d. dirbo tik kelis mėnesius R. G. individualioje įmonėje, kur pridarė materialinių nuostolių už 30 000 Lt sumÄ , už juos moka atsakovas.

IeÅ¡kovė piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, neretai per naktis negrįždavo į namus, tuo metu dukrÄ A. prižiÅ«rėjo atsakovas. IeÅ¡kovė iÅ¡veždama dukrÄ iÅ¡ Lietuvos be atsakovo sutikimo ne tik atėmė galimybę dukrai A. mokytis Lietuvoje ir gauti atitinkamÄ iÅ¡silavinimÄ , bet ir neteisėtai iÅ¡vežė dukrÄ Ä¯ užsienį bei neteisėtai ten jÄ laiko. IeÅ¡kovė Å¡iurkščiai pažeidė savo, kaip motinos, teises ir pareigas. Atsakovo gyvenimo vietos sÄ lygos Lietuvoje yra tinkamos, jis turi visas sÄ lygas auklėti dukrÄ Lietuvoje, turi gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , darbo pajamas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-23 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, nutraukė santuokÄ dėl abiejų kaltės, paliko Å¡alims santuokines pavardes, nustatė Å¡alių dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina, priteisė iÅ¡ atsakovo dukters iÅ¡laikymui 144,81 Eur kas mėnesį iki pilnametystės, priteisė 1737,72 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , nutraukė bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovei priteisimo, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 111,21 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 52 Eur žyminio mokesčio valstybei, grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 65,17 Eur žyminio mokesčio.

Teismas nustatė, kad ginčo dėl Å¡alių kaltės dėl santuokos nutraukimo nėra. Esminis ginčas tarp Å¡alių yra dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nepilnametė dukra nuo 2013-07-25 gyvena su ieÅ¡kove Didžiojoje Britanijoje. Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovė vaikÄ iÅ¡sivežė, nesant jo sutikimo. Apie iÅ¡vykimÄ atsakovui buvo žinoma, tačiau atsakovas pradėjo siųsti grasinančias žinutes, todėl bijodama atsakovo dėl saugumo kartu su dukra ieÅ¡kovė nutarė pasilikti Didžiojoje Britanijoje.

Atsakovas nepateikė pagrįstų įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad Anglijos Aukščiausiasis Teismas bÅ«tų priėmęs nutartį, kuria nustatyta, kad ieÅ¡kovė pažeidė 1980 m. Hagos Konvencijos 3 ir 12 straipsnius ir bÅ«tų nutarta grÄ Å¾inta Å¡alių dukrÄ Ä¯ LietuvÄ . Teismas pripažino, kad nėra pagrindo ieÅ¡kovės veiksmus Å¡ioje situacijoje traktuoti kaip neteisėtus, dėl kurių negalima bÅ«tų spręsti klausimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove.

Teismas turi atsižvelgti iÅ¡imtinai ne į kurio nors vieno iÅ¡ tėvų interesus, o vadovautis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei nustatyti, su kuriuo iÅ¡ tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ieÅ¡kovės gyvenimo ir buities sÄ lygas, nagrinėjamoje byloje buvo kreiptasi į Didžiosios Britanijos kompetentingÄ institucijÄ (Bristolio civilinės ir Å¡eimos teisės centrÄ ). Nustatyta, kad ieÅ¡kovė gyvena nuomojamame name, ieÅ¡kovės gyvenimo sÄ lygos ir namų aplinka yra tinkamos gyventi nepilnamečiam vaikui.

Vaikas lanko vietinę mokyklÄ , kuri pasiekiama pėsčiomis. IeÅ¡kovė dirba ir gauna pajamų, jos gaunamos pajamos kartu su socialinėmis iÅ¡mokomis per mėnesį sudaro apie 1600 svarų. Nepilnametė A. K. paskutinius dvejus metus gyvena tik su ieÅ¡kove Didžiojoje Britanijoje, vaiko ryÅ¡iai su motina niekada nebuvo nutrÅ«kę, vaikas Didžiojoje Britanijoje priprato ir prisitaikė prie naujos aplinkos, lanko mokyklÄ , turi draugų, nėra duomenų, kad aplinka, kurioje Aistė gyvena su ieÅ¡kove, vaikui bÅ«tų nesaugi.

Duomenų, kad nepilnametė A. K. bÅ«tų pageidavusi grįžti į LietuvÄ , taip pat nėra. Byloje esanti Vaikų ir Å¡eimų teismo konsultacijų ir paramos tarnybos ataskaita patvirtina, kad A. K. nori gyventi su mama. Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo                            2015-09-23 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino fakto, jog ieÅ¡kovė nuo santuokos sudarymo dirbo tik kelis mėnesius, visÄ laikÄ Å¡eima rÅ«pinosi tik atsakovas.

IeÅ¡kovė klaidina teismÄ , kad iÅ¡vyko su vaiku į užsienį tik atostogų, nes be jo sutikimo iÅ¡braukė vaikÄ iÅ¡ mokinių sÄ raÅ¡o, taigi planavo nebegrįžti ir nebegrÄ Å¾inti vaiko. IeÅ¡kovė iÅ¡vežė vaikÄ Ä¯ kitÄ Å¡alį be tėvo sutikimo, atėmė iÅ¡ vaiko galimybę mokytis Lietuvoje. Teismas sprendimÄ grindžia dokumentais, gautais iÅ¡ Anglijos, bei vaiko paaiÅ¡kinimais, kuriuos jis davė Anglijoje, o dokumentų vertimus darė ieÅ¡kovės brolio įmonė. Teismas neįvertino, kad atsakovas taip pat turi tinkamas gyvenimo sÄ lygas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas priteisė iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , neįvertinęs fakto, kad vaikas buvo neteisėtai iÅ¡vežtas iÅ¡ Lietuvos.IeÅ¡kovė G. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ ir prašė skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovo skundas grindžiamas deklaratyviais teiginiais. Byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų pažeidusi tarptautinės teisės aktus ir pagrobusi vaikÄ . Pažymėjo, kad atsakovas nuo ieÅ¡kovės iÅ¡vykimo į AnglijÄ Å¡alių dukrai neteikė iÅ¡laikymo.Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Skundžiamu teismo sprendimu buvo nutraukta Å¡alių santuoka ir iÅ¡spręsti visi kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai, tarp jų ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė Å¡alių nepilnametės dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina. Atsakovas pateikė skundÄ dėl priimto sprendimo, praÅ¡o panaikinti visÄ sprendimÄ ir tenkinti jo prieÅ¡ieÅ¡kinį, nors iÅ¡ esmės skundžia tik tÄ sprendimo dalį, kuria buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, t. y. visi apeliacinio skundo motyvai susiję tik su Å¡alių vaiko gyvenamÄ ja vieta, dėl to teisėjų kolegija pasisako tik dėl Å¡ios sprendimo dalies. Tuo labiau kad ir prieÅ¡ieÅ¡kinio vienintelis reikalavimas buvo nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu.IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad Å¡alių vaikas iki 2013-07-25 gyveno kartu su abiem tėvais, o nuo 2013-07-25 iÅ¡vyko su motina atostogauti į DidžiÄ jÄ BritanijÄ pas kitÄ pilnametę ieÅ¡kovės dukterį ir liko gyventi.

Å alių vaikas iki Å¡iol gyvena bei mokosi Didžiojoje Britanijoje (t. 1, b. l. 53). Apelianto manymu, atsakovė pagrobė vaikÄ ir be jo žinios iÅ¡vežė į kitÄ Å¡alį, o vaikas privalo mokytis Lietuvoje. Apelianto manymu, teismas taip pat negalėjo remtis vaiko paaiÅ¡kinimais, duotais kitoje Å¡alyje.                                                           CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iÅ¡ tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norÄ (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo iÅ¡vadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiÅ¡kia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi bÅ«ti atsižvelgiama į jų interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje G.

B. v. E. B., bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013).EŽTT praktikoje akcentuojama vaiko nuomonės svarba – kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikÅ¡mė priimant sprendimÄ dėl su vaiku susijusių klausimų teikiama jo pareikÅ¡tam norui (pvz., byloje Hokkanen v. Finland, nusprendė, kad dvylikos metų mergaitė pakankamai brandi, kad bÅ«tų atsižvelgta į jos nuomonę). Nuoseklus, stiprus vaiko noro reiÅ¡kimas taip pat gali bÅ«ti svarbus vertinant nacionalinio teismo motyvų pakankamumÄ ir svarbumÄ Konvencijos 8 straipsnio prasme.

Tačiau Å¡io Teismo praktikoje kartu pažymima, kad vaiko noras yra tik vienas reikÅ¡mingų įrodymų, bÅ«tina įvertinti ir kitas svarbias aplinkybes (pvz., Gineitienė v. Lithuania, no. 20739/05, 27 July 2010, § 38).AnalogiÅ¡kos nuostatos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje. Taigi, kiekvienoje byloje bÅ«tina individualizuoti vaiko interesus, atsižvelgiant į vaiko brandumÄ , prisiriÅ¡imÄ prie asmens, su kuriuo jis gyvena, Å¡io suteikiamas materialines sÄ lygas, saugumo pojÅ«tį ir kt. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , kiekvieno tėvo Å¡eimos aplinkos sÄ lygas.

AiÅ¡kindamasis Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iÅ¡ tėvų, Å¡ių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiÅ«rį į vaiko auklėjimÄ , augimÄ ir tobulėjimÄ , dalyvavimÄ jį iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sÄ lygas ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Ž.

S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje G. B. v. E. B., bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013). IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad Å¡alių vaikas iki 2013-07-25 gyveno su abiem tėvais, o nuo 2013-07-25 gyvena ir mokosi Didžiojoje Britanijoje. IeÅ¡kovė 2013-07-25 iÅ¡vyko su dukra į DidžiÄ jÄ BritanijÄ atostogauti, tačiau atsakovui pradėjus siųsti grasinančio pobÅ«džio žinutes ieÅ¡kovė su dukra į LietuvÄ nebegrįžo.

Atsakovas nepaneigė fakto apie grasinančias, agresyvias žinutes ieÅ¡kovei bei jų vaikui, o Å¡ių žinučių turinį patvirtina byloje esantys duomenys (t. 1, b. l. 142–147). Susipažinus su Å¡alių procesiniais dokumentais taip pat nustatyta, kad Å¡alių santykiai dar iki ieÅ¡kovės iÅ¡vykimo buvo sudėtingi, ieÅ¡kovė nors ir gyveno su atsakovu viename nuomojamame bute, tačiau ji su dukra naudojosi atskiru kambariu. Å alių nepilnametė dukra, duodama paaiÅ¡kinimus Didžiosios Britanijos vaikų ir Å¡eimos teismo Konsultacinės paramos tarnybos pareigÅ«nui apie jos gyvenimÄ Lietuvoje su abiem tėvais, taip pat nurodė, kad tėvų santykiai nebuvo geri, tėvas vartodavo alkoholį ir dėmesio jai neskyrė, jos auklėjimu neužsiėmė.

Mergaitė taip pat neiÅ¡reiÅ¡kė nė mažiausio noro grįžti į LietuvÄ , o tuo labiau gyventi su atsakovu. Å alių vaikui yra beveik 13 metų, tai yra jis yra tokio amžiaus, kai gali aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę, apie jo brandÄ pažymėta ir apklausos ataskaitoje, dėl to nėra pagrindo nepaisyti vaiko nuomonės ar vertinti jÄ kaip paveiktÄ kitų asmenų, pavyzdžiui, ieÅ¡kovės. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad teismas negalėjo remtis Didžiosios Britanijos vaikų ir Å¡eimos teismo Konsultacinės paramos tarnybos 2013-12-13 ataskaitoje nurodytais paaiÅ¡kinimais, nes jie duoti ne Lietuvoje, nėra pagrindas teismui nevertinti Å¡ių paaiÅ¡kinimų kaip reikÅ¡mingų, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos klausimÄ .

Vaiko paaiÅ¡kinimai buvo duoti teisminei institucijai ir jie turi tokiÄ pačiÄ reikÅ¡mę, kaip ir panaÅ¡aus pobÅ«džio paaiÅ¡kinimai, duoti Lietuvoje, ir jais teismas pagrįstai rėmėsi (CPK 185 straipsnis). Tuo labiau kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylÄ buvo gautas atsakymas iÅ¡ tos pačios įstaigos, kad ir Å¡iuo metu Å¡alių dukters nuomonė dėl negrįžimo į LietuvÄ yra nepasikeitusi, t. y. vaikas nurodė nenorintis grįžti į LietuvÄ , mergaitė praÅ¡iusi jÄ apklaususio pareigÅ«no apie tai informuoti atsakovÄ .Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo įvertintina ir tai, kad mergaitė mokosi vidurinėje mokykloje, puikiai į jÄ integravosi, pasižymi geru mokymusi, nori likti gyventi Didžiojoje Britanijoje.

Tuo labiau kad jai yra užtikrintos ir tinkamos gyvenimo sÄ lygos. Atsakovas teigia, kad ir jis turi tinkamas gyvenimo sÄ lygas, tačiau Å¡iuo atveju bÅ«tina atsižvelgti į vaiko nenorÄ gyventi su tėvu, jo norÄ pasilikti su motina Anglijoje, jų artimus ir glaudžius ryÅ¡ius bei į tai, kad gyvenamosios vietos keitimas, vaikui sėkmingai integravusis į kitos Å¡alies gyvenimÄ , gali padaryti neigiamÄ Ä¯takÄ vaiko emocinei bÅ«klei. Teisėjų kolegija pažymi, jog palyginus Å¡alių dukters bÅ«klę iÅ¡ karto po jų iÅ¡vykimo (iÅ¡ 2013-12-13 ataskaitos) ir jau vykstant Å¡ios bylos nagrinėjimui (iÅ¡ 2015-06-11) galima daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo metu mergaitės emocinė bÅ«sena yra daug stabilesnė.

Apeliantas nurodo ir tai, kad ieÅ¡kovė iÅ¡vykdama atostogauti į DidžiÄ jÄ BritanijÄ buvo suplanavusi negrįžti, nes iÅ¡braukė vaikÄ iÅ¡ mokyklos dar iki iÅ¡vykimo. Å i apeliacinio skundo nuostata nepagrįsta, nes ieÅ¡kovė vaikÄ iÅ¡ mokyklos, kuriÄ lankė Å¡alių dukra, iÅ¡braukė 2013-08-31, t. y. po atsakovo grasinančių žinučių, kurios paskatino ieÅ¡kovę su dukra nebegrįžti į LietuvÄ . Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad ieÅ¡kovė iÅ¡vežė vaikÄ be jo sutikimo, o pirmosios instancijos teismas nurodęs, jog Anglijos teisingumo teismo Å eimos padalinio 2014-02-06 įsakymu buvo atmestas atsakovo praÅ¡ymas dėl vaiko grÄ Å¾inimo, negalėjo Å¡iuo dokumentu remtis, nes jis nėra iÅ¡verstas į lietuvių kalbÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad Lietuvoje galiotų kitos Å¡alies teismo sprendimai, nėra nustatyta reikalavimo tokį dokumentÄ iÅ¡versti. CPK 113 straipsnis nustato reikalavimus Å¡alies pateikiamų dokumentų kalbai, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog nesant teisminės institucijos priimto sprendimo vertimo jis netenka galios Lietuvos Respublikoje. Esant galiojančiam kitos Å¡alies teismo sprendimui dėl vaiko negrÄ Å¾inimo, nėra pagrindo Å¡ioje byloje nagrinėti klausimo dėl vaiko grÄ Å¾inimo į LietuvÄ .IÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                                     Marius Dobrovolskis Kolegijos teisėjai                                                                                                                   ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius                                                                                                                              AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė