A-552-2764-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A552-2764/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00321-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Stasio Gagio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant atsakovo atstovei R. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. J.-B. ir O. J. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys A. Š., R. Š. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjos G. J.-B. ir O. J. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2011 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. A51-52153(2.14.2.12-MP8) „Dėl laisvos žemės ploto, įsiterpusio tarp sklypų Plukių g. 3 ir Pienių g. 2“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nustatyti žemės sklypo plano rengimo reikalavimus.

Skunde paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas (toliau – Departamentas) Raštu informavo pareiškėjas, kad, pasikeitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatoms (2011 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 323 redakcija, įsigaliojo 2011 m. kovo 27 d.), nurodytas apie 500 kv. m laisvos valstybinės žemės plotas, esantis šalia namų valdos Plukių g. 3 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir namų valdos Pienių g. 2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), neatitinka minėto nutarimo 2.15 punkte įtvirtintos įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos. Preliminarioje žemės sklypo plano schemoje pažymėtas laisvos valstybinės žemės plotas iš vakarinės pusės nesiriboja su atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu, valstybinės reikšmės mišku, neina iki gatvės raudonųjų linijų, todėl negali būti papildomai išperkamas.

Pareiškėjos mano, kad Departamentas, nesilaikydamas norminiais aktais nustatytų terminų sprendimams priimti, vilkindamas atlikti įstatymais deleguotus veiksmus, neišsamiai įvertino esamus duomenis, pateiktus dokumentus bei netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) nuostatas.

Paaiškino, kad pareiškėjoms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,0999 ha žemės sklypas, esantis adresu: Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Plukių g. 3. Pareiškėjos 2010 m. birželio 22 d. pateikė prašymą prie joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo priskirti papildomą (įsiterpusį) laisvos valstybinės žemės plotą bei pateikė atitinkamus dokumentus. Prašyme nurodytam laisvos valstybinės žemės plotui atitikus įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, Departamentas 2010 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. A51-17243 (2.14.2.12-MP8) kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių (toliau – ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrius)su prašymu pateikti išvadą dėl sklypo padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrius sutiko, kad žemės sklypas būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje.

Nurodė, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 17.3 punktu, Departamentas turėjo informuoti raštu pareiškėjas ir su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkus apie pradedamą rengti žemės sklypo planą ir pasiūlyti pirkti arba nuomoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą visiems besiribojančių žemės sklypų savininkams, išsiųsdamas tokį raštą ne vėliau kaip iki 2010 m. lapkričio 12 d. Tačiau Departamentas tik 2011 m. vasario 24 d. raštu Nr. A51-389 (2.14.2.12-MP8) „Dėl laisvos valstybinės žemės ploto, įsiterpusio tarp sklypų Plukių g. 3 ir Pienių g. 2“ pasiūlė pareiškėjoms ir A. Š. bei R. Š. pirkti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą. Jos ir A. Š., veikiantis savo ir pagal įgaliojimą R. Š. vardu, 2011 m. kovo 15 d. sudarė susitarimą, kad laisvoje valstybinėje žemėje esančią apie 500 kv. m ploto žemę iš Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis išpirks: sutuoktiniai A. Š. ir R. Š. išpirks apie 70 kv. m ploto, G. J.-B. ir O. J. – po 150 kv. m ploto nurodytos laisvos valstybinės žemės. Susitarimo su pareiškėjų žemės sklypo plano su nustatytomis žemės sklypo ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje kopiją (su pažymėtu pageidaujamu pirkti papildomu (įsiterpusiu) valstybinės žemės plotu) Departamentui pateikė A. Š.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. kovo 16 d. priėmė nutarimą Nr. 323, kuriuo pakeitė Nutarimą Nr. 692, ir atitinkamai jo 2.15 punktą išdėstė nauja redakcija. Mano, kad Departamentas beveik keturis mėnesius sąmoningai tyčia vilkindamas atlikti įstatymais deleguotus veiksmus, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnį, konstitucinius teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, gero viešojo administravimo principus, bei sutrukdė pareiškėjoms nustatyta tvarka įsigyti ar išsinuomoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą.

Pareiškėjos, remdamosios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalis įpareigoja viešojo administravimo subjektus pagrįsti administracinius sprendimus nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, akte turi būti pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi. Departamento sprendimas akivaizdžiai nėra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, nėra adekvatus, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, įrodymams.

Nurodė, kad iš paties Departamento kartu su 2011 m. vasario 24 d. raštu Nr. A51-389 (2.14.2.12-MP8) pateiktos ištraukos iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano matyti, kad pareiškėjų sklypas iš vakarinės pusės būtent ir ribojasi su miškų plotu (pažymėtas lapuočių miškas). Taip pat šią aplinkybę patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1599 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas iki 2015 m. bei kadastro žemėlapio ištrauka. Be to, įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ir griovos, šią aplinkybę patvirtina minėta ištrauka iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano, kurioje aiškiai matyti, kad sklypą sudaro siaura juosta, jame yra pažymėti natūroje esantys šlaitai.

Taigi, net ir pasikeitus Nutarimo 2.15 punkto redakcijai, pareiškėjų prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, taigi Departamentas privalėjo nustatyti žemės sklypo plano rengimo reikalavimus.

Atsakovas su prašymu nesutiko ir atsiliepimu prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad Nutarimo aktualios redakcijos 2.15 punkte įtvirtinta, kad įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tokį įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės plotas neatitinka Nutarimo 2.15 punkte nurodytų sąlygų, jis nėra laikomas įsiterpusiu ir negali būti parduodamas ne aukciono tvarka.

Paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybėje gavus asmenų prašymus dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, išdavimo, atitinkama teritorija yra išnagrinėjama interaktyviame Vilniaus miesto žemėlapyje, sudarytame geografinių-informacinių sistemų (GIS) pagrindu. Šiuo atveju, išnagrinėjus pareiškėjų prašymą, joms buvo pateiktas teritorijų planavimo/suvestinis skaitmeninis žemėlapis, iš kurio matyti, kad pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas vakarinėje pusėje ribojasi su Dvarčionių valstybinio geomorfologinio draustinio riba. Nutarimo 2.15 punkte nėra nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotas, esantis tarp privataus žemės sklypo ir draustinio, yra laikomas įsiterpusiu ir gali būti parduodamas ne aukciono tvarka besiribojančių žemės sklypų savininkams. Teigia, kad pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas ribojasi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, nes šis laisvos valstybinės žemės plotas iš vakarinės pusės nesiriboja su atskiru žemės sklypu, valstybinės reikšmės mišku, neina iki gatvės raudonųjų linijų.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos skunde nurodydamos, kad jų pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas laikytinas įsiterpusiu, klaidingai interpretuoja faktinę planuojamos teritorijos padėtį. Žemėlapyje valstybinių miškų ribos yra žymimos žalios spalvos linija ir iš žemėlapio, kurio mastelis M:2000, akivaizdžiai matyti, kad valstybinio miško riba eina palei žemės sklypų, esančių Plukių g. 2, 4, 6, 10, šiaurines ribas. Mano, kad pareiškėjų teiginys apie jų sklypo vakarinėje pusėje esantį lapuočių mišką, yra nepagrįstas jokiais teisiniais dokumentais. Be to, ne bet koks medžiais apaugęs plotas yra laikomas mišku, o pareiškėjų nurodomas medžiais apaugęs plotas mišku būtų laikomas tik tuo atveju, jei būtų patikslinta valstybinės reikšmės miško schema, į ją įtraukiant ir jų žemės sklypo vakarinėje pusėje esantį medžiais apaugusį plotą. Pateiktame žemėlapyje (mastelis M 1:2000) pareiškėjų sklypo vakarinėje pusėje augančių medžių plotas yra netaisyklingos formos ir savo ribomis nesutampa su jų pageidaujamu įsigyti laisvos valstybinės žemės plotu, be to, apima ir tą plotą, kurį jos siūlo laikyti mišku.

Pažymėjo, kad Nutarimo 2.15 punkte aiškiai nurodyta, kad ne aukciono būdu leidžiama įsigyti laisvos valstybinės žemės plotą, jeigu jis yra įsiterpęs tarp privataus žemės sklypo ir miško. Taigi pripažinus, kad lapuočių medžių plotas laikytinas mišku, įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu būtų laikomas tik toks plotas, kuris ribotųsi su žemės sklypais Plukių g. 3 ir Pienių g. 2 bei lapuočių medžių (tariamo miško) rytine riba, einančia iki Dvarčionių geomorfologinio draustinio ribos, nes pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas) 31 straipsnio 7 dalį valstybinių draustinių, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų draustinių, taip pat rekreacinių zonų valstybinė žemė, miškai, vandenys, krūmai, pelkės, akmenynai ir kita nenaudojama žemė neparduodama, išskyrus namų valdų, asmeninio ūkio ir sodininkų bendrijų žemę bei iki 5 ha ploto sklypus, įsiterpusius į žemės ūkio naudmenas ir esančius tarp privačios žemės valdų (žemės ūkio naudmenos – dirbamoji žemė, sodai, pievos, ganyklos, naudojamos arba tinkamos naudoti žemės ūkio augalams auginti (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 2 straipsnio 24 punktas). Taigi įsiterpusiu laikytino laisvos valstybinės žemės ploto šiaurinė riba eitų ties žemės sklypo Plukių g. 3 viduriu ir ribotųsi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu.

Pateikta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1599 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. (toliau – Bendrasis planas) brėžinio ištrauka negali būti vertinama kaip įrodanti, kad jų sklypo vakarinėje dalyje yra lapuočių miškas. Bendrojo plano sprendiniai parengti ir vertinami masteliu 1:25 000 ir į tikslesnį mastelį netransformuojami, be to, Bendrajame plane pažymėtos tik didesnės nei 5 ha teritorijos, mažesnės teritorijos neakcentuojamos, todėl negalima teigti, kad Bendrasis planas pagrindžia, jog nagrinėjamoje teritorijoje yra miškas.

Žemėlapyje pažymėtas šlaitas ne tik nesutampa su pareiškėjų pageidaujamo įsigyti laisvos valstybinės žemės ploto riba, bet ir yra už ją mažesnis. Be to, pareiškėjų pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas negali būti vertintinas kaip siaura juosta, nes pageidaujamo įsigyti valstybinės žemės ploto šiaurinės ribos ilgis yra beveik 10 metrų, o pietinės ribos ilgis yra beveik 20 metrų.

Nurodė, kad žemės sklypo plano rengimo reikalavimai išduodami tik priėmus sprendimą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Sprendimas, kuriuo leidžiama pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, priimamas tik, kai yra įvykdyti visi teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai. Nagrinėjamu atveju Departamentas, įvertinęs pageidaujamą prisipirkti valstybinės žemės plotą, nusprendė, kad toks plotas nelaikytinas įsiterpusiu pagal Nutarimo 2.15 punktą (aktualią redakciją), ir apie tai raštu informavo pareiškėjas, taigi reikalavimas įpareigoti atsakovą išduoti žemės sklypo plano rengimo reikalavimus yra visiškai nepagrįstas, nes planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, apskritai negali būti rengiamas, kadangi laisvos valstybinės žemės plotas nėra įsiterpęs.

Pareiškėjos su besiribojančio žemės sklypo savininkais sudarė notarinę sutartį, kuria išreiškė savo valią dėl pageidaujamų įsigyti laisvos valstybinės žemės dalių, tačiau šioje sutartyje pareiškėjos ir A. Š. bei R. Š. susitarė ne dėl viso įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto pirkimo (500 kv. m), o tik dėl 370 kv. m dalies. Kadangi nei Nutarime, nei kitame teritorijų planavimą reglamentuojančiame teisės akte nėra nustatyta galimybė ne aukciono būdu parduoti laisvą valstybinės žemės plotą, mažesnį, nei yra nustatytas įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas, pareiškėjų sudarytas notarinis susitarimas negali būti laikomas tinkamu valios išreiškimu, ir dėl to žemės sklypo plano rengimo reikalavimai negalėjo būti išduodami net ir tuo atveju, jei Nutarimo 2.15 punktas nebūtų pakeistas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu pareiškėjų G. J.-B. ir O. J. skundą tenkino. Panaikino Raštą. Įpareigojo atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo nustatyta tvarka ir terminais parengti žemės sklypo plano rengimo reikalavimus.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjoms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,0999 ha žemės sklypas, esantis adresu: Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Plukių g. 3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos 2010 m. birželio 22 d. Departamento Žemės duomenų administravimo skyriui pateikė prašymą prie joms nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Plukių g. 3, unikalus Nr. 0101-0089-0011, nesant galimybės suformuoti atskirą žemės sklypą, priskirti papildomą (įsiterpusį) laisvos valstybinės žemės plotą.

Departamentas 2010 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. A51-17243 (2.14.2.12-MP8) kreipėsi į valstybinės žemės patikėtinį – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu pateikti išvadą dėl pareiškėjų nurodyto sklypo padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje pagal pridėtą schemą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2010 m. spalio 29 d. rašte Nr. SS16-216 nurodė, kad neprieštarauja, jog teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų rengiamas žemės sklypo Plukių g. 3, Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje planas apie 500 kv. m laisvoje valstybinėje žemėje iš vakarinės pusės. Departamentas 2011 m. vasario 24 d. raštu Nr. A51-3896(2.14.2.12-MP8) pasiūlė pareiškėjoms bei A.

Š. pirkti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą ir paprašė valią dėl jo pirkimo pareikšti raštu per 20 darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo. Pareiškėjos ir A. Š., veikiantis savo ir pagal įgaliojimą R. Š. vardu, 2011 m. kovo 15 d. sudarė susitarimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kad laisvoje valstybinėje žemėje esančią apie 500 (penkių šimtų) kv. m ploto žemę iš Lietuvos Respublikos išpirks: sutuoktiniai A. Š. ir R. Š. išpirks apie 70 kv. m, o G. J.-B. ir O. J. – po 150 kv. m ploto laisvos valstybinės žemės. Departamentas Raštu informavo pareiškėjas, kad, pasikeitus Nutarimo nuostatoms (2011 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 323 redakcija, įsigaliojo 2011 m. kovo 27 d.), nurodytas apie 500 kv. m laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka minėto Nutarimo 2.15 punkte įtvirtintos įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos, nes iš vakarinės pusės nesiriboja su atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu, valstybinės reikšmės mišku, neina iki gatvės raudonųjų linijų, todėl negali būti papildomai išperkamas.

Teismas nurodė, kad Nutarimo (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. kovo 27 d.) 2.15 punktas nustato, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Taigi tam, kad laisvos valstybinės žemės plotus būtų galima parduoti ne aukciono būdu, jie turi būti: 1) įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 2) įsiterpę tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų). Tuo atveju, jei žemės plotas ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, jis nelaikomas įsiterpusiu (išskyrus atvejus, kai tą plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 12 punktas nustato, kad žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą). Pagal Lituvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi žemės sklypų kadastro duomenys: kadastro vietovės pavadinimas ir kodas, kadastro bloko kodas, žemės sklypo bloke numeris (žemės sklypo kadastro numeris); unikalus žemės sklypo numeris; pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis; žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis; žemės sklypo plotas; žemės naudojimo specialiosios sąlygos ir saugomų teritorijų apsaugos reglamentai; saugomos teritorijos, kurioje yra kultūros paminklų ir kultūros vertybių, duomenys ir kt. Iš byloje esančių žemėlapių teismas nustatė, kad pareiškėjų pageidaujamas įsigyti žemės sklypas vakarinėje dalyje ribojasi su Dvarčionių geomorfologiniu draustiniu.

Nustatė, kad Dvarčionių geomorfologinį draustinį, kurio plotas 110 ha, nutarta įsteigti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 587 įsteigtas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastras ir patvirtinti jo nuostatai. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatų 13 punkte nustatyta, kad kadastro duomenų bazėje yra registruojami kadastro objektai, išvardyti nuostatų 3 punkte, iš kurių yra nurodytos ir konservacinės apsaugos prioriteto teritorijos: rezervatai, draustiniai ir paveldo objektai.

Iš Saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenų (adresas internete: http://stk.vstt.lt/stk/default2.jsp?bs=1&jsessionid=D382B76D4D0AA675BB88DBA4BE5D89AF&lang=lt) teismas nustatė, kad Dvarčionių geomorfologinis draustinis, kurio identifikavimo kodas 0210200000025, įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 d., įregistruotas kadastre 2005 m. spalio 13 d. Kadastre nurodytas jo plotas – 106,11134523 ha.

Teismas, sistemiškai išanalizavęs Saugomų teritorijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-585 patvirtintų Saugomų teritorijų ir jų zonų ribų planų rengimo taisyklių 3 punkto, 21.1.1., 21.1.2., 35 punktų nuostatas, atsižvelgdamas į Saugomų teritorijų kadastro duomenis, padarė išvadą, kad Dvarčionių geomorfologinis draustinis gali būti laikomas atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu, kadangi jo plotas yra apibrėžtas teisės aktuose ir įregistruotas kadastre, jo ribos nustatomos ir žymimos Žemės kadastro žemėlapiuose, taip pat teritorijų planavimo dokumentuose, apie patvirtintus ribų planus turi būti pranešta Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatavo, kad laisvos valstybinės žemės plotas, esantis prie pareiškėjoms priklausančio žemės sklypo Plukių g. 3, iš vakarinės pusės ribojasi su atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu, t. y. Dvarčionių geomorfologiniu draustiniu, kurio plotas (110 ha) nustatytas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 ir kurio ribos pažymėtos teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje ir įregistruotos Saugomų teritorijų valstybės kadastre. Iš byloje esančių žemėlapių nustatė, kad laisvos valstybinės žemės plotas, esantis prie pareiškėjoms priklausančio žemės sklypo Plukių g. 3, šiaurinėje dalyje, kaip ir kiti suformuoti žemės sklypai ribojasi su Plukių gatve. Teismas, apibendrinęs išdėstytus argumentus, konstatavo, kad ginčijamas Raštas naikintinas kaip nepagrįstas, kadangi pareiškėjų pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas, esantis šalia namų valdos Plukių g. 3 žemės sklypo ir namų valdos Pienių g. 2 žemės sklypo, atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, įtvirtintą Nutarimo 2.15 punkte.

Teismas nurodė, kad Aprašo 17 punkte nurodyti veiksmai, kurie yra atliekami nagrinėjant pageidaujančių pirkti ar nuomoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus asmenų prašymus pradėti rengti žemės sklypo planą. Aprašo 17.4 punkte yra įtvirtinta, kad ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, kad žemės sklypas būtų padidintas laisvoje valstybinėje žemėje, gavimo ir (arba) besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valstybinės žemės naudotojų valios dėl įsiterpusio žemės ploto pirkimo ar nuomos pareiškimo termino pabaigos parengiami žemės sklypo plano rengimo reikalavimai Aprašo 15 ir 16 punktuose nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2010 m. spalio 29 d. rašte Nr. SS16-216 nurodė, kad neprieštarauja, jog teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų rengiamas žemės sklypo Plukių g. 3, Vilniuje (kadastrinis Nr. 0101-0151:111), padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje planas, kuriame numatoma padidinti žemės sklypo plotą apie 500 kv. m laisvoje valstybinėje žemėje iš vakarinės pusės, o pareiškėjos ir A. Š., veikiantis savo ir pagal įgaliojimą R. Š. vardu, 2011 m. kovo 15 d. sudarė susitarimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kokiomis dalimis laisvoje valstybinėje žemėje esančią apie 500 (penkių šimtų) kv. m ploto žemę išsipirks iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgęs į tai, konstatavo, kad atsakovas yra įpareigotinas aprašo nustatyta tvarka ir terminais parengti žemės sklypo rengimo reikalavimus.

Konstatavęs, kad ginčijamas sprendimas nepagrįstas dėl to, kad jame klaidingai nurodyta, jog laisvos valstybinės žemės plotas, esantis prie pareiškėjoms priklausančio žemės sklypo Plukių g. 3, iš vakarinės pusės nesiriboja su atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu, teismas kitų pareiškėjų skunde dėstomų argumentų (dėl laisvos valstybinės žemės ploto ribojimosi su mišku, jame esančio šlaito ir griovos ir kt.), nenagrinėjo, kadangi jie neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Pažymėjo, kad Raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, nes yra pagrįstas teisės aktų normomis (Nutarimo nuostatomis) bei faktiniais duomenimis (preliminarios žemės sklypo plano schemos analize), rašte nurodyta jo apskundimo tvarka. Taigi teismas atmetė pareiškėjų argumentą, kad Raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų.

III. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas, jog „laisvos valstybinės žemės plotas, esantis prie pareiškėjos priklausančio žemės sklypo Plukių g. 3, iš vakarinės pusės ribojasi su atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu, t. y. Dvarčionių geomorfologiniu draustiniu“ neteisingai įvertino teisės aktus, neišsamiai ir neobjektyviai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, taip pat šio įstatymo 81 straipsnyje numatytą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes, pažeidė materialines teisės normas (ABTĮ 143 straipsnis).

2. Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų - joje nėra pakankamų ir aiškių teisės normomis pagrįstų argumentų ir motyvų, iš kurių būtų matyti, kuo remiantis teismas padarė vienokią ar kitokią išvadą (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis).

3. Lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant Nutarimo 2.15 punktą, laisvos valstybinės žemės plotai laikomi suformuotais, jei jie yra privatūs žemės sklypai arba išnuomoti valstybinės žemės sklypai, t. y. jei laisvos valstybinės žemės plotas nebus „įsiterpęs“ tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, jis nebus laikomas įsiterpusiu Nutarimo 2.15 punkto prasme ir negalės būti parduodamas ne aukciono tvarka. Mano, jog pirmos instancijos teismas, nurodęs, jog „Dvarčionių geomorfologinis draustinis yra suformuotas žemės sklypas, kadangi jo plotas yra apibrėžtas teisės aktuose <...>ir draustinis yra įregistruotas Saugomų teritorijų valstybės kadastre“, netinkamai aiškino Nutarimo nuostatas. Pažymi, kad Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, kad žemės sklypas yra teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Tai reiškia, jog pagal Nutarimo 2.15 punktą įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu bus pripažįstamas tik toks plotas, kuris yra įsiterpęs tarp privačių ar (ir) išnuomotų valstybinių žemės sklypų, kurie turi nustatytas ribas, kadastro duomenis ir yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teigia, kad nors Dvarčionių geomorfologinis draustinis ir yra įregistruotas Saugomų teritorijų valstybės kadastre, tačiau pagal Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, Dvarčionių geomorfologinis draustinis nėra laikytinas žemės sklypu.

4. Net ir pripažinus, jog registracija Saugomų valstybės teritorijų valstybės kadastre turi tokią pat teisinę reikšmę kaip ir registracija Nekilnojamojo turto registre ir Dvarčionių geomorfologinis draustinis galėtų būti laikomas žemės sklypu, akivaizdu, kad pareiškėjų pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas neatitiktų reikalavimų, įtvirtintų Nutarimo 2.15 punkte. Šiuo atveju pareiškėjų pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas, nors ir ribotųsi su „suformuotu žemės sklypu“, t. y. Dvarčionių geomorfologiniu draustiniu, tačiau nesiribotų su privačiu žemės sklypu ar išnuomotu valstybiniu žemės sklypu, nes Dvarčionių geomorfologinis draustinis yra valstybinis draustinis, kurio valstybines valdymo funkcijas atlieka Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Vadinasi, vadovaujantis Nutarimo 2.15 punktu, tais atvejais, kai pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas ribojasi ne su privačiu ar išnuomotu valstybinės žemės sklypu, toks plotas nelaikytinas įsiterpusiu ir negali būti parduodamas, nepaisant to, kad „kitas žemės sklypas“ ir būtų suformuotas.

5. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, jog Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos šiuo metu tik rengia Dvarčionių geomorfologinio draustinio ribų ir tvarkymo specialųjį planą (adresas internete: http://www.vstt.lt/VI/index.php#a/1198). Tai reiškia, jog kol nėra parengtas Dvarčionių geomorfologinio draustinio specialusis planas, kuriame būtų nustatytos draustinio ribos ir tvarkymo reglamentai, nagrinėjamoje teritorijoje negali būti rengiami jokie kiti teritorijų planavimo dokumentai, nes negalima tiksliai identifikuoti Dvarčionių geomorfologinio draustinio ribų.

6. Teismas ne tik nepagrįstai panaikino Raštą, bet ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo nustatyta tvarka ir terminais parengti žemės sklypo plano rengimo reikalavimus. Pažymi, kad žemės sklypo plano rengimo reikalavimai išduodami tik priėmus sprendimą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Sprendimas, kuriuo leidžiama pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, priimamas, tik kai yra įvykdyti visi teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog esamo žemės sklypo padidinimo ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje planas, kai nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą yra prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, jei planas buvo parengtas Vyriausybės nustatyta tvarka ir patvirtintas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Taigi žemės sklypo plano rengimo reikalavimai pareiškėjams galėtų būti išduodami (jei pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas būtų laikytinas įsiterpusiu) tik priėmus savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą ir atlikus visas Apraše nustatytas procedūras, t. y. gavus valstybinės žemės patikėtinio sutikimą kad žemės sklypas būtų padidintas laisvoje valstybinėje žemėje ir (arba) gavus besiribojančių žemės sklypų savininkų valios pareiškimą dėl įsiterpusio žemės ploto pirkimo (Aprašo 17.4 punktas).

7. Teismas sprendime nurodo, jog pareiškėjos ir A. Š., veikiantis savo ir pagal įgaliojimą R. Š. vardu sudarė susitarimą, kokiomis dalimis laisvoje valstybinėje žemėje esančią apie 500 kv. m ploto žemę išsipirks iš Lietuvos Respublikos, tačiau iš byloje esančio notarinio susitarimo akivaizdu, jog pareiškėjai ir A. Š. ir R. Š. susitarė ne dėl 500 kv. m laisvos valstybinės žemės ploto, o tik dėl 370 kv. m dalies. Atkreipia dėmesį į tai, kad nei Nutarime, nei kitame teritorijų planavimą reglamentuojančiame teisės akte nėra numatyta galimybė ne aukciono būdu parduoti laisvą valstybinės žemės plotą mažesnį, nei yra nustatytas įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas, todėl pirmos instancijos teismas vertindamas pareiškėjų sudarytą notarinį susitarimą turėjo atsižvelgti į tai, kad susitarimas negali būti laikomas tinkamu valios išreiškimu. Pabrėžia, kad pirmos instancijos teismas, įpareigodamas atsakovą išduoti žemės sklypo plano rengimo reikalavimus, neatsižvelgė ir į tai, kad nagrinėjamoje teritorijoje negali būti rengiami jokie kiti teritorijų planavimo dokumentai, kol nėra parengtas Dvarčionių geomorfologinio draustinio specialusis planas, kuriame būtų nustatytos draustinio ribos ir tvarkymo reglamentai, nes negalima tiksliai identifikuoti Dvarčionių geomorfologinio draustinio ribų, ir taip priėmė ne tik, kad neteisingą, bet ir neįgyvendinamą sprendimą išduoti pareiškėjams žemės sklypo plano rengimo reikalavimus Apraše nustatytais terminais.

Pareiškėjos G. J.-B. ir O. J. atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti turėtas teismo išlaidas. Atsiliepime nurodo:

1. Dvarčionių geomorfologinis draustinis, kurio plotas 110 ha, įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos 1992 m. rugsėjo 24 nutarimu Nr. 1-2913. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 patvirtino valstybinių geomorfologinių draustinių sąrašą ir jų ribas, tarp jų ir Dvarčionių geomorfologinio draustinio ribas. Iš Valstybės saugomų teritorijų tarnybos kadastro duomenų matyti, kad Dvarčionių geomorfologinis draustinis, kurio identifikavimo kodas 0210200000025, įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 d. įregistruotas kadastre 2005 m. spalio 13 d. Kadastre nurodytas plotas 106.11134523 ha. Nutarimo 2.15 punkto, Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 8, 32 punkto, 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 8 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 10 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 26 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatų 3.1, 13 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-585 patvirtintų Saugomų teritorijų ir jų zonų ribų planų rengimo taisyklių 3, 12.2., 19, 21.1.1, 21.1.2., 35 punktų, Žemės įstatymo 2 straipsnio 6 punkto, 28 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, valstybės saugomų teritorijų kadastro duomenys patvirtina teismo padarytą teisingą išvadą, kad Dvarčionių geomorfologinis draustinis gali buti laikomas atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu ir kad pareiškėjų pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas, esantis šalia namų valdos Plukių g. 3 žemės sklypo ir namų valdos Pienių g. 2 žemės sklypo, atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, įtvirtintą Nutarimo 2.15 punkte. Pareiškėjų prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką ir kitu aspektu, kadangi, kaip matyti iš paties atsakovo kartu su 2011 m. vasario 24 d. raštu Nr. A51-389 (2.14.2.12-MP8) pateiktos ištraukos iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano, pareiškėjų pateiktos topografinės nuotraukos – žiūrint šiaurės kryptimi pareiškėjų prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs tarp namų valdos Pienių g. 2 ir kelio (gatvės) (Plukių g.) ir nurodytą laisvos valstybinės žemės plotą sudaro siaura juosta (šiaurinės kraštinės ilgis tesudaro 6.74 m, rytinės 40 m, pietinės 17,57 m.), šlaitai ir griovos.

2. Aprašo 17 punkte nurodyti veiksmai, kurie yra atliekami nagrinėjant pageidaujančių pirkti ar nuomoti įsiterpusius valstybinės žemes plotus asmenų prašymus pradėti rengti žemės sklypo planą. Aprašo 17.4. punkte nustatyta, kad ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, kad žemės sklypas būtų padidintas laisvoje valstybinėje žemėje, gavimo ir (arba) besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valstybinės žemės naudotojų valios dėl įsiterpusio žemės ploto pirkimo ar nuomos pareiškimo termino pabaigos parengiami žemės sklypo plano rengimo reikalavimai Aprašo 15 ir 16 punktuose nustatyta tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2010 m. spalio 29 d. rašte Nr. SS16-216 nurodė, kad neprieštarauja, jog teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis butų rengiamas žemės sklypo Plukių g. 3, Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje planas, kuriame numatoma padidinti žemės sklypo plotą apie 500 kv. m. laisvoje valstybinėje žemėje iš vakarinės pusės, be to, pareiškėjos ir A. Š., veikiantis savo ir pagal įgaliojimą R. Š. vardu 2011 m. kovo 15 d. sudarė susitarimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kokiomis dalimis laisvoje valstybinėje žemėje esančią apie 500 (penkių šimtų) kv. m. ploto žemę išsipirks iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius davė sutikimą, pateiktas su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkų susitarimas, atsakovas pagrįstai įpareigotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1121 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo nustatyta tvarka ir terminais parengti žemės sklypo rengimo reikalavimus.

3. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrius 2010 m. spalio 29 d. rašte Nr. SS 16-216 nurodė, kad neprieštarauja, jog teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis butų rengiamas žemės sklypo Plukių g.

3. Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje planas, kuriame numatoma padidinti žemės sklypo plotą apie 500 kv. m. laisvoje valstybinėje žemėje iš vakarinės pusės. Aprašo 17.3. punkte numatyta, kad gavus valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, kad žemės sklypas būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, jeigu įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu žemės sklypu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas apie pradedamą rengti žemės sklypo planą raštu informuojami su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų savininkai ir (ar) valstybinės žemės naudotojai, ir siūloma pirkti arba nuomoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą visiems besiribojančių žemės sklypų savininkams arba valstybinės žemės naudotojams.

Besiribojančių žemės sklypų savininkai ar valstybinės žemės naudotojai valią dėl įsiterpusio žemės ploto pirkimo ar nuomos turi pareikšti raštu per 20 darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo. Atsakovas tik 2011 m. vasario 24 d. raštu Nr. A51-389(2.14.2.12-MP8) „Dėl laisvos valstybinės žemės ploto, įsiterpusio tarp sklypų Plukių g. 3 ir Pienių g. 2“, vadovaudamasis Aprašo 17.3. punktu pasiūlė pareiškėjoms ir A. Š., R. Š. pirkti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą ir paprašė valią dėl jo pirkimo pareikšti per 20 darbo dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo bei nurodė esant pageidavimui pirkti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, pateikti notaro patvirtintą su šitio plotu besiribojančių žemės sklypų savininkų susitarimą dėl pageidaujamų pirkti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių bei pridėjo ištrauką iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano, kuriame nurodytas įsiterpusio laisvos valstybinės žemės plotas – ~ 500 kv. m, t. y. nurodytas apytikslis įsiterpusios laisvos valstybinės žemės plotas.

Pareiškėjos ir A. Š. veikiantis už save ir pagal įgaliojimą už R. Š. galiojant Nutarimo 2.15 punkto aktualiai redakcijai Aprašo nustatyta tvarka ir terminais 2011 m. kovo 15 d. sudarė susitarimą, pagal kurį susitarė, kad laisvoje valstybinėje žemėje esančią apie 500 (penkių šimtų) kv. m. ploto žemę iš Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą tvarka ir sąlygomis šiomis dalimis išpirks: sutuoktiniai A. Š. ir R. Š. išpirks apie 70 (septyniasdešimt) kv. m. ploto aukščiau nurodytos laisvos valstybinės žemės;

G. J. B. išpirks 150 kv. m. ploto aukščiau nurodytos laisvos valstybinės žemės; O. J. išpirks 150 kv. m. ploto aukščiau nurodytos laisvos valstybinės žemės. Minėtą susitarimą kartu su pareiškėjų žemės sklypo plano su nustatytomis žemės sklypo ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje kopiją (su pažymėtu pageidaujamu pirkti papildomu (įsiterpusiu) valstybinės žemės plotu) atsakovui pateikė A. Š. Jokio pranešimo apie tai, kad minėtas susitarimas negali buti laikomas tinkamu valios išreiškimu, per visą tą laiką nuo susitarimo pateikimo atsakovui, nebuvo gautas, minėtas argumentas nurodytas pirmą kartą tik atsiliepime į skundą bei apeliaciniame skunde.

Iš pareiškėjų pateiktos topografinės nuotraukos (suderintos 2012 m. vasario–kovo mėn.) matyti, kad įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą tesudaro 486 kv. m. Atsakovui nenurodžius tikslaus (o nurodžius tik apytikslį) įsiterpusios laisvos valstybinės žemės plotą, negalėjo būti sudarytas ir susitarimas dėl viso įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto, be to Apraše nenurodyta, kad privalomai turi būti susitarta dėl viso įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto, beje pareiškėjai sutinka išpirkti ir likusį įsiterpusios laisvos valstybinės žemės plotą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilęs ginčas dėl atsakovo atsisakymo leisti ne aukciono būdu įsigyti laisvos valstybinės žemės plotą, besiribojantį su pareiškėjų valdomu žemės sklypu teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmiausiai teisėjų kolegija pažymi, kad negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamas teismo sprendimas surašytas be motyvų, pažeidžiant ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies nuostatas, kas sudaro absoliutų pagrindą teismo sprendimo panaikinimui. Ta aplinkybė, kad teismo atliktas faktinių bylos aplinkybių teisinis vertinimas nesutapo su apelianto nuomone, nereiškia, kad teismo sprendimas nemotyvuotas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra nurodyta, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste ( pvz. EŽTT bylos Ruiz Torija prieš Ispaniją; Hiro Balani prieš Ispaniją). Todėl teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ( EŽTT byla Van de Hurk prieš Nyderlandus). Patikrinusi skundžiamą teismo prendimą šiuo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai motyvavo savo išvadas.

Byloje reikšminga nustatyti, ar pareiškėjų siekiamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas laikytinas įsiterpusiu Nutarimo 2.15 punkto nuostatų prasme. Atsakius į šį klausimą, bus galima įvertinti byloje ginčijamo Rašto teisėtumą.

Nutarimo 2.15 punkte nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Tame pačiame nutarimo punkte nurodyta, kad įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant Nutarimo 2.15 punktą, laisvos valstybinės žemės plotai laikomi suformuotais, jei jie yra privatūs žemės sklypai arba išnuomoti valstybinės žemės sklypai, t. y. jei laisvos valstybinės žemės plotas nebus „įsiterpęs“ tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, jis nebus laikomas įsiterpusiu Nutarimo 2.15 punkto prasme ir negalės būti parduodamas ne aukciono tvarka. Kitaip tariant, atsakovas siekia įrodyti, kad Dvarčionių geomorfologis draustinis, besiribojantis su pareiškėjų pageidaujamu įsigyti laisvos valstybinės žemės plotu, nelaikytinas atskiru žemės sklypu suformuotu laisvos valstybinės žemės plotu.

Teisėjų kolegija šioje vietoje sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Dvarčionių geomorfologinis draustinis gali būti laikomas atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu, kadangi jo plotas yra apibrėžtas teisės aktuose ir įregistruotas kadastre, jo ribos nustatomos ir žymimos Žemės kadastro žemėlapiuose, taip pat teritorijų planavimo dokumentuose, kas iš esmės atitinka Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalies nuostatų reikalavimus.

Žemės įstatymo 2 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad Žemė – Lietuvos Respublikos žemės paviršiuje esantys sausumos plotai, paviršiniai vidaus ir teritoriniai vandenys. Konservacinės paskirties žemei priskiriami valstybės ir savivaldybių saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų žemės sklypai, kuriuose draudžiama ūkinė veikla, nesusijusi su šių objektų ir jų užimtų teritorijų specialia priežiūra, tvarkymu ir apsauga (Žemės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Remiantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 587 13 punktu, Kadastro duomenų bazėje yra registruojami Kadastro objektai, išvardyti Nuostatų 3 punkte. Nuostatų 3.1 punkte nurodyta, kad kadastro objektu yra konservacinės apsaugos prioriteto teritorijos: rezervatai, draustiniai ir paveldo objektai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-585 patvirtintų Saugomų teritorijų ir jų zonų ribų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-585, 3 punktu ribų planai – specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, rengiami steigiant naujus valstybinius rezervatus, rezervatines apyrubes, valstybinius parkus, draustinius, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijas, atkuriamuosius ir genetinius sklypus (išskyrus miško sėklinius medynus) arba keičiant jų ribas, taip pat nustatant arba keičiant valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir biosferos poligonų funkcinio prioriteto zonų bei valstybinių rezervatų, biosferos rezervatų, valstybinių parkų ir draustinių buferinės apsaugos zonų ribas. 12.2. punkte nustatyta, kad Ribų planų objektais yra draustiniai, kurių ribų planai, vadovaujantis Taisyklių 35 punktu, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jų patvirtinimo dienos registruojami Teritorijų planavimo dokumentų registre Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721, nustatyta tvarka. Teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojai apie įregistruotą planavimo dokumentą per 15 darbo dienų praneša nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui. Informacija apie žemės sklypų kadastro ir registro duomenų pakeitimą perduodama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi nustatyta tvarka.

Nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotas, esantis prie pareiškėjoms priklausančio žemės sklypo Plukių g. 3, iš vakarinės pusės ribojasi su atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu, t. y. Dvarčionių geomorfologiniu draustiniu, kurio plotas (106.11134523 ha) nustatytas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 ir kurio ribos pažymėtos teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje ir įregistruotos Saugomų teritorijų valstybės kadastre, iš rytinės pusės - su žemės sklypu Plukių g. 3. Be to, pareiškėjų prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs tarp privačios namų valdos Pienių g. 2 (nors atsakovas klaidingai teigia, kad Dvarčionių geomorfologinis draustinis nesiriboja su privačiu sklypu) ir kelio (gatvės) (Plukių g.) ir nurodytą laisvos valstybinės žemės plotą sudaro pakankamai siaura juosta (šiaurinės kraštinės ilgis tesudaro 6.74 m, rytinės 40 m, pietinės 17,57 m.), šlaitai ir griovos, kas taip pat atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, pateiktą Nutarimo 2.15 punkte.

Toks nurodytų teisės aktų normų loginis – sisteminis aiškinimas bei Saugomų teritorijų kadastro duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Dvarčionių geomorfologinis draustinis gali būti laikomas atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu ir kad pareiškėjų pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas, esantis šalia namų valdos Plukių g. 3 žemės sklypo ir namų valdos Pienių g. 2 žemės sklypo, atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, įtvirtintą Nutarimo 2.15 punkte.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino atsakovo Raštą.

Kitas pareiškėjų skundo reikalavimas buvo įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nustatyti žemės sklypo plano rengimo reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsisakęs nustatyti žemės sklypo plano rengimo reikalavimus. Todėl nesant duomenų, kad pareiškėjos su tokiu prašymu kreipėsi , o atsakovas atsisakė atlikti veiksmus, negali būti tenkinamas skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Vadovaujantis Aprašo 14 punktu savivaldybės administracijos direktorius turėtų priimti sprendimą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą. Būtent šis sprendimas būtų pagrindas atitinkamam savivaldybės administracijos struktūriniam padaliniui nustatyti žemės sklypo plano rengimo reikalavimus. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra suformavęs praktiką, jog nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2012 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-101/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-281/2012, 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-519/2012, 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1954/2012), tuo tarpu ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo sprendimas toje dalyje, kuria buvo tenkintas pareiškėjų reikalavimas įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nustatyti žemės sklypo plano rengimo reikalavimus keistinas ir pareiškėjų skundas šioje dalyje atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą pakeisti: sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas pareiškėjų reikalavimas įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo nustatyta tvarka ir terminais parengti žemės sklypo plano rengimo reikalavimus panaikinti ir pareiškėjų skundą šioje dalyje atmesti. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Arūnas Sutkevičius