2018-09-18 Nr. AB-16069-3-61-3-00250-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-942-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00250-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Fucus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Fucus“ skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Fucus“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. 234-15-V; 2) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 3R-17(AG-419/01-2015).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso 13 proc. baigtumo pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas – 241 kv. m., esantis 1,4717 ha ploto valstybiniame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2014 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. S-554 Valstybinei miškų tarnybai pasiūlyta tikslinti Žemės sklypo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Kadastras) duomenis, išregistruojant jį iš valstybės miškų kadastro. Valstybinė miškų tarnyba 2014 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų taisymo aktu Nr. 1412-002-T nustatė, kad Žemės sklype esantys želdiniai nepagrįstai priskirti miško žemės plotui, todėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys tikslintini, išbraukiant Žemės sklypą iš miško žemės ploto.

3. Pareiškėjas akcentavo, kad su pareiškėju buvo sudaryta 2015 m. kovo 5 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 49SŽN-60-(14.49.57.), kuria ne aukciono tvarka išnuomotas Žemės sklypas. Iš Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. lapkričio 10 d. rašto Nr. R2-1532 pareiškėjas sužinojo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų 2015 m. spalio 22 d. patikrinimo vietoje aktu Nr. 947 užfiksuotais patikrinimo rezultatais, Žemės sklypo kadastro duomenys yra patikslinti ir Žemės sklypas grąžintas į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą. Tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 234-15-V buvo pripažintas negaliojančiu Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų taisymo 2014 m. gruodžio 17 d. aktas Nr. 1412-002-T ir jo pagrindu parengta 2015 m. gegužės 22 d. pažyma apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas) Nr. 58222. Pareiškėjas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai pateikė skundą dėl Tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 234-15-V panaikinimo, tačiau Vyriausioji administracinių ginčų komisija pareiškėjo skundą atmetė.

4. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą būtent faktinė žemės sklypo apželdinimo situacija lemia, ar konkrečiu atveju žemė priskirtina miškui, t. y. aktualu, kokie želdynai faktiškai želia žemės sklype. Pabrėžė, kad tiek priimant sprendimą išbraukti Žemės sklypą iš miško žemės ploto, tiek vėliau vėl priskiriant jį miško žemei, buvo nustatyta ta pati faktinė Žemės sklypo apželdinimo situacija – Tarnybos duomenų taisymo 2014 m. gruodžio 17 d. aktu nustatyta, kad Žemės sklype esantys želdiniai nepagrįstai priskirti miško žemės plotui, o 2015 m. spalio 22 d. patikrinimo aktu, nors ir nenustatyta jokių Žemės sklypo apželdinimo situacijos pasikeitimų, lyginant ją su 2014 m. rugsėjo 9 d. faktine situacija, Žemės sklypo teritorija priskiriama miško žemės plotui ir tuo pagrindu priimamas skundžiamas įsakymas. Tarnyba tą pačią Lietuvos Respublikos miškų įstatymo teisės normą, nustatančią, kokia teritorija priskiriama miškui, tai pačiai faktinei situacijai pritaikė skirtingai. Pareiškėjo nuomone, vien aplinkybė, kad faktinės būklės fiksavimą vietoje atliko ne pati Tarnyba, negali būti laikoma turinčia esminę reikšmę ir pateisinančia priešingą ir neargumentuotą tos pačios faktinės situacijos vertinimą.

5. Pareiškėjas laiko nepagrįstu Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos išaiškinimą, kad Tarnyba, darydama patikrinimus, nėra ribojama savo ankstesnių veiksmų bei sprendimų. Pasak pareiškėjo, toks aiškinimas reiškia atsakomybės nebuvimą ir prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintiems įstatymo viršenybės, objektyvumo ir atsakomybės už priimtus sprendimus principams. Pareiškėjas nesutiko, kad Specialiosios tyrimų tarnybos 2015 m. rugsėjo 25 d. kreipimasis į Tarnybą dėl išvados, ar Žemės sklype yra/nėra miško ir ar jis pagrįstai/nepagrįstai buvo išregistruotas iš Kadastro, pateikimo iš esmės buvo pakankama priežastis Tarnybai pakeisti savo ankstesnį sprendimą.

6. Pareiškėjo nuomone, Vyriausioji administracinių ginčų komisija nepagrįstai atmetė jo argumentus dėl patikrinimo akto išvados, kad Žemės sklype statinių nėra, nepagrįstumo. Žemės sklype yra registruotas pareiškėjui priklausantis statinys, todėl Tarnybos išvada prieštarauja viešai Nekilnojamojo turto registre skelbiamiems duomenims ir pažeidžia pareiškėjo teises bei teisėtus interesus.

7. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Tarnyba nesilaikė procedūrų reikalavimų – Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui ir jų keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 198-13-V (toliau – ir Aprašas), nuostatų, pagal kurias, jei patikrinimas atliekamas miesto teritorijoje, į jį kviečiami Nacionalinės žemės tarnybos ir vietos savivaldybės administracijos atstovai. Tai nebuvo padaryta.

8. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas paaiškino, kad Tarnyba nėra ribojama savo ankstesnių veiksmų bei sprendimų, priimtų darant patikrinimus, todėl atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2015 m. rugsėjo 25 d. raštą Nr. 4-01-6847, vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 220-15-V Žemės sklype buvo atliktas patikrinimas vietoje, kurio metu nustatyta, kad Žemės sklypo teritorijoje statinių ir žmogaus įveistų želdynų nėra, teritorijoje gausiai prižėlę savaiminės kilmės medžių, todėl spręsta, kad teritorija atitinka Miškų įstatyme nustatytus miškui keliamus reikalavimus ir Miškų valstybės kadastras patikslintas, priskiriant miško žemės plotui iš jo nepagrįstai išbrauktą Vilniaus miesto miškų Panerių girininkijos 21 kvartalo 32 taksacinį sklypą.

10. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad apželdinimo situaciją lemia, kokie želdynai faktiškai želia žemės sklype ir, vadovaudamasis Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 punktu, teigė, kad šiuo atveju aktualu, ar želdynai įveisti žmogaus. Kadangi pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad ginčo teritorijoje buvo įveisti želdynai, atsakovo nuomone, Žemės sklypo teritorija pagrįstai buvo priskirta miško žemės plotui. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 2001 m. ir 2010 m. valstybinių sklypinių miškų inventorizacijos metu Žemės sklypas buvo inventorizuojamas kaip miško žemės plotas, tačiau 2014 m. žemės sklypas nepagrįstai nebuvo priskirtas miško paskirčiai, todėl ši klaida ištaisyta 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 234-15-V. 2015 m. spalio 22 d. patikrinimo akte konstatuoti duomenys atitinka iki 2014 m. buvusią situaciją.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Fucus“ skundą tenkino ir panaikino Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. 234-15-V ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 3R-17(AG-419/01-2015). Teismas priteisė pareiškėjui UAB „Fucus“ iš atsakovo Valstybinės miškų tarnybos 21 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12. Teismas konstatavo, kad ginčas kilo dėl Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 234-15-V, kuriuo nuspręsta patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, priskiriant miško žemės plotui iš jo nepagrįstai išbrauktą Vilniaus miesto miškų Panerių girininkijos 21 kvartalo 32 taksacinį sklypą, kuriame esantis nebaigtas statyti pastatas priklauso pareiškėjui nuosavybės teise, taip pat Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 3R-17(AG-419/01-2015), kuriuo patvirtintas Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 234-15-V, teisėtumas ir pagrįstumas.

13. Teismas iš byloje esančio valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo nustatė, kad pareiškėjui priklauso nebaigtas statyti pastatas – sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis valstybei priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų taisymo aktu Nr. 1412-002-T konstatuota, kad Žemės sklypo teritorijoje esantys želdiniai nepagrįstai priskirti miško žemės plotui, todėl nuspręsta patikslinti miškų valstybės kadastro duomenis, išbraukiant Vilniaus miesto miškų Panerių girininkijos 21 miško kvartalo 32 taksacinį sklypą iš miško žemės ploto. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyba 2015 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 4-01-6847 kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, nurodydama, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-7-00005-15 metu kilo pagrįstų abejonių dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išregistravimo iš valstybės miškų kadastro bei prašydama nurodyti tokio sprendimo pagrindus ir atlikti šio žemės sklypo patikrinimą bei pateikti išvadą, ar Žemės sklypas pagrįstai buvo išregistruotas iš valstybės miškų kadastro. Iš Tarnybos darbuotojų sudaryta komisija atliko Žemės sklypo patikrinimą bei 2015 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. 947 konstatavo, kad tikrinta teritorija atitinka Miškų įstatyme nustatytus miškui keliamus reikalavimus, bei pasiūlė tikslinti Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastro duomenis. Tarnyba 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 234-15-V, be kita ko, pripažino negaliojančiu Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų taisymo aktą Nr. 1412-002-T ir jo sprendinius bei nurodė patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, vadovaujantis Tarnybos 2015 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 947 išvadomis.

14. Teismas, vadovaudamasis Aprašo (nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) 7 punktu, konstatavo, kad gavusi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2015 m. rugsėjo 25 d. raštą Nr. 4-01-6847, kuriame išreiškiamos abejonės dėl Žemės sklypo išregistravimo iš valstybės miškų kadastro pagrįstumo, Tarnyba pagrįstai atliko Žemės sklypo Kadastro duomenų patikrinimą vietoje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tikrintasis žemės sklypas yra Vilniaus miesto teritorijoje, pagal Aprašo 7 punktą, patikrinimo metu be Valstybinės miškų tarnybos specialistų turėjo dalyvauti ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus bei vietos savivaldybės administracijos atstovai. Tarnybos 2015 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. 947 nustatyta, kad patikrinimą vietoje atliko tik Tarnybos darbuotojai: Miškotvarkos skyriaus vedėjas L. D., bei Miškotvarkos skyriaus vyriausieji specialistai M. L. ir R. D., tačiau jame nedalyvavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai. Atsižvelgiant į tai, kad pagal valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro skelbiamus duomenis Žemės sklypas yra Vilniaus miesto teritorijoje, bei tai, kad specialusis teisės aktas įtvirtina privalomą nurodytų institucijų atstovų dalyvavimą, atliekant Kadastro duomenų patikrinimą miesto teritorijoje, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovų nedalyvavimas 2015 m. spalio 22 d. atliekant Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patikrinimą vietoje, laikytinas Aprašo 7 punkte numatytos procedūros pažeidimu.

15. Teismas nusprendė, kad Tarnybos 2015 m. spalio 22 d. patikrinimas bei 2015 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. 947 laikytini neteisėtais, kaip atlikti nepilnos sudėties komisijos. Teismas pažymėjo, kad nei teismui pateiktame atsiliepime į skundą, nei teismo posėdžio metu atsakovas jokių paaiškinimų dėl nurodytos procedūros nesilaikymo nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad Tarnybos 2015 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. 947 buvo pareiškėjo skundžiamo 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 234-15-V priėmimo pagrindu, 2015 m. spalio 22 d. patikrinimo aktą pripažinus neteisėtu, neteisėtas yra ir Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymas Nr. 234-15-V „Dėl Valstybinės miškų tarnybos 2014-12-17 Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų taisymo akto Nr. 1412-002-T ir Valstybinės miškų tarnybos 2015-05-22 pažymos apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas) Nr. 58222 pripažinimo negaliojančiais“.

16. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymas Nr. 234-15-V yra priimtas pažeidžiant Aprašo 7 punkte nustatytas procedūras, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. 234-15-V panaikino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio pagrindu. Teismas taip pat panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 3R-17(AG-419/01-2015) kaip išvestinį reikalavimą.

17. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsnio 1, 2 dalimis, pareiškėjui iš atsakovo priteisė 21 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už žyminio mokesčio sumokėjimą.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo motyvuojamąją dalį, papildomai įvertinant ir pasisakant dėl faktinės Žemės sklypo apželdinimo situacijos vertinimo, statiniais užstatyto Žemės sklypo priskyrimo miško žemės plotui klausimais bei įvertinant ir pasisakant, ar Tarnyba, priimdama vėlesnius sprendimus, yra saistoma savo pačios ankstesnių veiksmų bei sprendimų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Pareiškėjas sutinka su teismo sprendimo rezoliucine dalimi, tačiau nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kuriais buvo pasisakyta išimtinai tik apie tai, jog Tarnyba, priimdama skundžiamą įsakymą, pažeidė procedūrinius reikalavimus. Pareiškėjas, ginčydamas Įsakymą, rėmėsi ne tik Tarnybos padarytais procedūriniais pažeidimais, bet ir kitais argumentais, pagrindžiančiais atsakovo įsakymo neteisėtumą. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė Aprašo nuostatų pažeidimus, o dėl visų kitų tiek skunde, tiek teismo posėdyje pareiškėjo išdėstytų aplinkybių (tarp jų ir paties atsakovo patvirtintos aplinkybės, jog ginčo sklype anksčiau jokio miško nebuvo) bei argumentų teismas nieko nepasisakė.

18.2. Tam tikrais atvejais atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes subjektams yra suteikiama teisė skųsti teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, kada draudimas ją skųsti apeliacine tvarka gali pažeisti ginčo šalies interesus. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog prašymas pakeisti teismo sprendimo motyvuojamąją dalį atitinka reikalavimą pakeisti teismo sprendimą, todėl suformuluotas pagal apeliacinės instancijos teismo teises (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.). Teismo sprendimo motyvais yra konstatuojami tam tikri reikšmingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie turi ar gali turėti įtaką ne tik ginčo šalių, bet ir kitų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Tai reiškia, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata galią (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-968/2003, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-231/2007) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-399/2013 ir kt.).

18.3. Teismas, panaikindamas ginčijamą įsakymą ir teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje pasisakydamas tik dėl dalies procedūrinių reikalavimų pažeidimo bei nieko nepasisakydamas dėl kitų, teismo sprendimo aprašomojoje dalyje nurodytų pareiškėjo argumentų, iš esmės eliminuojančių naujų ginčų dėl to paties klausimo galimybę, sudarė prielaidas Tarnybai netinkamai interpretuoti sprendimą bei tuo pagrindu galbūt ir toliau priiminėti neteisėtus sprendimus. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas sukūrė teisinį neapibrėžtumą ir netikrumą, galintį sąlygoti naujų ginčų kilimą ateityje, kas neabejotinai turėtų įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams.

19. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kuriais, jo nuomone, buvo pasisakyta tik apie tai, jog Tarnyba, priimdama įsakymą, pažeidė procedūrinius reikalavimus. Sprendimo motyvuojamoji dalis yra sudėtinė teismo sprendimo dalis. Tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukelia rezoliucinė, o ne motyvuojamoji sprendimo dalis. Atsakovo nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai išnagrinėjo ir įvertino pareiškėjo nesutikimo su skundžiamu įsakymu argumentus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad tik patikrinimo vietoje metu (tai patvirtinta 2015 m. spalio 22 d. patikrinimo vietoje aktu Nr. 947) nustatyta, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijoje, kuri išbraukta iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro 2014 m. gruodžio 17 d. (Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų taisymo aktu Nr. 1412-002-T), statinių nėra ir nėra objektyvių duomenų, kad nurodytoje teritorijoje yra žmogaus įveisti želdynai. Byloje nėra pateikta kitų įrodymų, kad ginčo teritorijoje buvo žmogaus įveisti želdynai, kurie nelaikomi mišku. Todėl teismas, neturėdamas kitų pateiktų byloje įrodymų, kad ginčo teritorijoje buvo įveisti želdynai, pagrįstai ir nevertino žemės sklypo apželdinimo faktinės situacijos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 234-15-V, kuriuo nuspręsta patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 947 išvadomis, priskiriant miško žemės plotui iš jo nepagrįstai išbrauktą Vilniaus miesto miškų Panerių girininkijos 21 kvartalo 32 taksacinį sklypą, taip pat Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 3R-17(AG-419/01-2015), kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 234-15-V panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas panaikino Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. 234-15-V ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 3R-17(AG-419/01-2015) dėl tokių priežasčių: atsižvelgiant į tai, kad ginčo žemės sklypas yra Vilniaus miesto teritorijoje, bei tai, kad specialusis teisės aktas įtvirtina, be kita ko, privalomą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus bei vietos savivaldybės administracijos atstovų dalyvavimą atliekant Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą miesto teritorijoje, šių institucijų atstovų nedalyvavimas 2015 m. spalio 22 d. atliekant Kadastro duomenų patikrinimą vietoje, laikytinas Aprašo 7 punkte numatytos procedūros pažeidimu. Teismas nusprendė, kad Tarnybos 2015 m. spalio 22 d. patikrinimas bei 2015 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. 947 laikytini neteisėtais, kaip atlikti nepilnos sudėties komisijos. Kadangi Tarnybos 2015 m. spalio 22 d. patikrinimo vietoje aktas Nr. 947 buvo pareiškėjo skundžiamo 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 234-15-V priėmimo pagrindu, teismas Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. 234-15-V panaikino dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

23. Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui ir jų keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 198-13-V (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d.), 7 punkte nustatyta, jog gavus informacijos, kad Kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu, gali būti atliekamas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ar specialistai (toliau – Komisija) pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams. Jei patikrinimas atliekamas miesto teritorijoje, į tokį patikrinimą papildomai kviečiami dalyvauti atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus bei vietos savivaldybės administracijos atstovai. Patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo vietoje aktu (Tvarkos aprašo 5 priedas). Jeigu komisijos išvadose konstatuojama, kad Kadastro duomenys yra keistini, tikslintini ir (ar) taisytini, pokyčius tvirtina Valstybinės miškų tarnybos direktorius ir duomenys pagal patikrinimo akto išvadas registruojami Kadastre.

24. Įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Tarnyba, gavusi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2015 m. rugsėjo 25 d. raštą Nr. 4-01-6847, kuriame išreiškiamos abejonės dėl ginčo sklypo išregistravimo iš valstybės miškų kadastro pagrįstumo, pagrįstai atliko ginčo sklypo Kadastro duomenų patikrinimą vietoje, tačiau, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad tikrintasis žemės sklypas yra Vilniaus miesto teritorijoje, pagal Aprašo 7 punktą, į patikrinimą be Valstybinės miškų tarnybos specialistų turėjo pakviesti ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus bei vietos savivaldybės administracijos atstovus.

25. Pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepakvietus į 2015 m. spalio 22 d. patikrinimą papildomai Aprašo 7 punkto nuostatoje nurodytų institucijų atstovų, atsižvelgiant ir į tai, jog 2015 m. spalio 22 d. patikrinimo vietoje akte Nr. 947 padarytos išvados dėl ginčo sklypo priskyrimo miško žemės plotui priešingos fiksuotai situacijai 2014 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų taisymo akte Nr. 1412-002-T, vien šis padarytas procedūros pažeidimas sudarė pagrindą panaikinti atsakovo ginčijamą įsakymą.

27. Pareiškėjas sutinka su teismo sprendimo rezoliucine dalimi, tačiau nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kuriais buvo pasisakyta išimtinai tik apie tai, jog Tarnyba, priimdama skundžiamą įsakymą, pažeidė procedūrinius reikalavimus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, papildomai įvertinant ir pasisakant dėl faktinės Žemės sklypo apželdinimo situacijos vertinimo, statiniais užstatyto Žemės sklypo priskyrimo miško žemės plotui klausimais bei įvertinant ir pasisakant, ar Tarnyba, priimdama vėlesnius sprendimus, yra saistoma savo pačios ankstesnių veiksmų bei sprendimų. Taigi pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiami argumentai dėl teismo sprendimo motyvų nepakankamumo.

28. Patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą aptartais aspektais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė pareigos motyvuoti priimamą procesinį sprendimą, ir jo nurodytų argumentų, kad Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymas Nr. 234-15-V yra priimtas pažeidžiant Aprašo 7 punkte nustatytas procedūras, pakako teismo sprendimui pagal pareiškėjo reikalavimus šioje byloje priimti.

29. Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymas Nr. 234-15-V yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, pagrįstai iš esmės nebuvo nagrinėjami 2015 m. spalio 22 d. patikrinimo akte, kurio pagrindu priimtas skundžiamas atsakovo įsakymas, įforminti patikrinimo rezultatai ir nepasisakyta dėl kitų pareiškėjo nurodytų argumentų dėl faktinės ginčo sklypo apželdinimo situacijos vertinimo, statiniais užstatyto žemės sklypo priskyrimo miško žemės plotui klausimais.

30. Be kita ko, teismo sprendime, vadovaujantis Aprašo 7 punktu, buvo konstatuota, kad, gavusi informacijos, jog ginčo sklypo Kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Tarnyba pagrįstai atliko Žemės sklypo Kadastro duomenų patikrinimą vietoje. Taigi iš esmės šia išvada buvo pripažinta, kad Tarnyba, gavusi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2015 m. rugsėjo 25 d. raštą, nepaisant savo ankstesnių veiksmų bei sprendimų, turėjo teisę atlikti patikrinimą.

31. Teisėjų kolegija, patikrinusi administracinę bylą apeliacine tvarka, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms, sprendimą palieka nepakeistą, pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Fucus“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys