7a2382ea-dfd1-42cf-a70e-2b74b421644d · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Administracinio teisės pažeidimo byla NrAdministracinio nusižengimo byla Nr. II-45-419/2022 Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00296-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19.3; 21.10.4; 21.13.3 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2022 m. kovo 7 d. Šalčininkai Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski, sekretoriaujant Rimantei Jurgienei, vertėjaujant Oliai Lebed, dalyvaujant valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų regioninio padalinio atstovui Dariui Žutautui, traukiamam administracinėn atsakomybėn V.

L., jo atstovei advokatei Dianai Voitechovič, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal V. L. skundÄ dėl Valstybinių miÅ¡kų urėdijos 2021-11-17 nutarimo Nr. VMU-ANR_N-23-2021 panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : 1. 2021-11-17 Valstybinių miÅ¡kų urėdijos nutarimu Nr. VMU-ANR_N-23-2021 V. L. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 272 straipsnio 3 dalyje dėl to, kad jis, pažeisdamas MiÅ¡kų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies reikalavimus, 2021-09-10 apie 08.00 val.

Å alčininkų r. sav., GerviÅ¡kių sen., Visinčios girininkijoje kv. 91, sk. 6, 13 iÅ¡kirto 429 kelmais daugiau nei buvo nurodyta einamojo kirtimo atrėžimo medžiagoje, kas sudaro 212,86 ktm medienos. Ženklinant medžius kirstini medžiai buvo žymimi oranžiniais dažais 1,3 m aukÅ¡tyje ant medžio kamieno užpurÅ¡kiant taÅ¡kÄ .

2. V. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. L. skirta 1400,00 Eur bauda.

3. V. L. pateikė skundÄ dėl Valstybinių miÅ¡kų urėdijos 2021-11-17 nutarimo Nr. VMU-ANR_N-23-2021 praÅ¡ydamas jį panaikinti ir jo atžvilgiu pradėtÄ administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti.

4. Valstybės įmonės Valstybinių miÅ¡kų urėdijos Å alčininkų regioninio padalinio (toliau – ir Institucija) atstovas Darius Žutautas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad Institucija su skundu nesutinka. Atlikdamas kirtimÄ Visinčios girininkijoje V. L. galimai iÅ¡kirto 212,86 ktm daugiau medienos nei buvo paženklinta kirtimui. Galimai ne visi kelmai papuolė į apskaitÄ , todėl realiai medžių iÅ¡kirsta galėjo bÅ«ti daugiau. KirtimÄ atlikimo pats V. L.. Medžių apskaičiavimÄ ir žymėjimÄ atlieka girininkijos darbuotojai.

Pildomas medžių matavimo lapas. Po to paskaičiuojama A10 forma. Å ių dokumentų pagrindu iÅ¡duodamas leidimas kirsti medžius. Už medžių ženklinimÄ atsakingas girininkas Giedrius Jasionis. KirtimÄ kontroliuoja girininkijos darbuotojai (girininkas, jo pavaduotojas, eigulys). Å iuo konkrečiu atveju kirtimo vietoje lankėsi jie visi. Kirtimas vyko apie mėnesį. Pažeidimas nustatytas baigiant kirtimÄ . Nežino, ar kirtimo metu buvo pastabų dėl kirtimo. Jei biržė atrėžta iÅ¡tisiniu matavimo bÅ«du, tai leistina kirtimo paklaida yra 10 procentų.

Paklaida taikoma, nes kertami medžiai griÅ«dami gali kliudyti Å¡alia esančius medžius, juos sulaužyti. Žymimas yra medžių kamienas, todėl spręsti iÅ¡ likusio kelmo, ar Å¡is medis buvo pažymėtas neįmanoma. Nukirsti medžiai sandėliuojami kirtimo vietoje. Kai medis pratraukiamas per kirtimo maÅ¡inÄ , gali bÅ«ti pažeista jo žievė ir žymėjimo gali nebelikti, todėl nustatyti, ar nukirstas medis buvo paženklintas ne visada įmanoma. Jo nuomone, tokiose ribose kiek yra iÅ¡kirsta medžių klaida negalėjo bÅ«ti padaryta.

Kiekviena biržė turi unikalų numerį ir jos tūris yra vienas. Girininkijos pasiskaičiuoja medžius savikontrolei, kadangi negali būti iškirsta daugiau kaip 60 procentų biržės tūrio. Toks dokumentas numerio neturi. Biržės taksavimo lape, kuriame nurodytas likvidinės medienos tūris 640,86 ktm, buvo apmatuoti kelmai ir paskaičiuota kiek iš viso biržėje buvo iškirsta medžių. Medžių aukštumas skiriasi, nes buvo matuojami modeliniai medžiai, natūroje buvo nustatytas 2 pušies aukštumas.

AukÅ¡tumas gali skirtis, nes pradžioje matuojant medžius galėjo bÅ«ti netiksliai pamatuotas medžių aukÅ¡tumas. Dėl tokio skirtumo tÅ«ris gali pasikeisti nežymiai. Nežino kodėl nustačius, kad galimai yra daromas pažeidimas, girininkijos darbuotojai neužkirto kelio tolesniam kirtimui. Å iuo metu neįmanoma nustatyti, ar buvo nukirsti nežymėti medžiai. 2021-12-07 pats MB (duomenys neskelbtini) vadovas informavo girininkijÄ , kad galimai pažymėta daugiau medžių nei turėjo bÅ«ti.

Tačiau Å¡is raÅ¡tas buvo gautas po fakto. Matuojami iÅ¡kirsti kelmai, pagal juos skaičiuojamas likvidinis tÅ«ris, bet ne pagal pagamintÄ medienÄ , nes gautųsi dar didesnis tÅ«ris. Kadastre nurodomas bendras tÅ«ris. Jie vadovaujasi likvidiniu tÅ«riu, kuris sudaro apie 84 procentus nuo bendro tÅ«rio. Valksmai nebuvo matuoti. IÅ¡ kelmų tÅ«rio buvo minusuota tai kas buvo leista iÅ¡kirsti: 640,86-428=212,86, bet faktiÅ¡kai guli daugiau iÅ¡kirstų medžių. Neįmanoma tokiame plote surasti visus kelmus. Apskaičiavo tik tiek kiek surado, nieko daugiau nepridėjo.

Girininkas G. Jasionis žodžiu jam sakė, kad yra iÅ¡kertami nežymėti medžiai. Tai jis sakė kirtimo eigoje. Sprendimas patraukti atsakomybėn V. L. buvo kolegialus. ViskÄ konstatavo Kęstutis Bagdanavičius.

5. V. L. skunde nurodė bei teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad yra MB (duomenys neskelbtini) direktorius. Kai gavo technologinę kortelę, pradėjo kirtimo darbus. Biržėje dirbo du jo darbuotojai. Pjovė medžius maždaug dvi savaites. Buvo kertami tik žymėti medžiai. Po to dirbo ir jis pats. Juliana Skirutienė kiekvienÄ dienÄ atvažiuodavo ir tikrindavo atliekamų darbų kokybę. Buvo atvažiavęs ir girininkas, ir pavaduotojas, niekada negavo pretenzijų, kad kertami nežymėti medžiai. Kai buvo pirma biržė iÅ¡kirsta ir sukrovė medžius sandėliuoti, jau tada matė, kad yra kubatÅ«ros pervirÅ¡is.

Tuo metu pusė biržės dar buvo neiÅ¡pjauta. Tada iÅ¡ karto pranešė girininkui apie perviršį, bet jis niekaip nesureagavo. Paskutinę dienÄ atvažiavo girininkas, jo pavaduotojas, vaikščiojo po biržę, bet jokių pastabų dėl kirtimo nereiÅ¡kė. Ir kai baigė darbus, atvažiavo komisija dėl iÅ¡kirstų medžių virÅ¡ijimo. PrieÅ¡ tai ryte skambino girininkui ir klausė, ar neturi pastabų, ar reikia kÄ nors dar sutvarkyti. Jis pasakė, kad darbas atliktas labai gerai ir nieko daugiau daryti nereikia.

Paprašė parodyti kitas biržes, kur reikėjo pjauti. Ten nuvažiavęs darbuotojas M. B. pamatė GediminÄ ÄŒesnulevičių, kuris pasakė, kad darbas atliktas gerai, tik jis turi klausimų girininkui. Kai pjaunama pjÅ«klu, matosi, ar nukirstas medis yra žymėtas, ar ne. Biržėse iÅ¡ viso dirbo penki jo darbuotojai. Medžiai buvo pjaunami benzopjÅ«klais. Pjaunant klausė G. Česnulevičiaus, ar ne per daug medžių yra pažymėta, bet pasakė, kad tai ne jų (MB (duomenys neskelbtini) reikalas, jeigu pažymėta, vadinasi galima kirsti.

Buvo, kad kirtimo eigoje privažiuodavo girininkas ir papildomai pažymėdavo medžius. Prašė jo iÅ¡ karto pažymėti visus reikiamus medžius, kad po to nebegrįžti prie tos vietos vėl, bet jis nekreipė dėmesio. PrieÅ¡ pradedant darbÄ gauna technologinę kortelę. Ten pažymėti valksmai, visi medžiai tarp valksmų. Su Å¡ia kortele važiuoja pas girininkÄ , jis parodo biržės ribas, kÄ pjauti. Technologinėje kortelėje buvo nurodytas 428 ktm tÅ«ris. Bet neprivalo skaičiuoti, ar pažymėtų medžių kiekis atitinka nurodytÄ tÅ«rį.

Apie perviršį pranešė meistrei, o ji pranešė girininkui. Po to dar dirbo dvi savaites, kasdien atvažiuodavo girininkas, bet niekas jų nesustabdė. Kai pastebėjo perviršį, dar maždaug pusė biržės buvo pažymėta. Todėl dar apie dvi savaites pjovė medžius. Įmonei nėra jokios naudos nuo to, kad iškirsta daugiau medžių, kadangi moka tik už sandėliuotos medienos kubus. Tūris matuojamas mėnesio pabaigoje ir gavosi, kad yra perviršis. Bet jei apie tai žinojo, bet jų nestabdė.

Jie kasdien apžiÅ«rinėdavo kokie medžiai buvo nukirsti, matė, kad jie pažymėti, todėl pretenzijų nereiÅ¡kė. Jų darbui vadovauja meistrė. Turi vykdyti sutartį ir negali pats sustabdyti darbų, net jei mato perviršį. Jo užduotis yra iÅ¡kirsti žymėtus medžius, sandėliuoti ir sutvarkyti kirtimo vietÄ . 2021-08-31 darbų priėmimo akte nurodytas 469,63 ktm tÅ«ris apskaičiuotas su 10 procentų paklaida. ApmokėjimÄ gavo už 469,63 ktm medienos. O už perviršį niekas jam nesumokėjo.

6. Liudytoja Juliana Skirutienė parodė, kad dirba medienos meistre Visinčios Å alčininkėlių girininkijoje. Santykiai su V. L. kaip ir su kitais rangovais. V. L. kirto biržę. Girininkas Giedrius Jasionis aprodė biržės ribas ir parodė kÄ konkrečiai reikia kirsti. Jos funkcija buvo patikrinti sortimento ilgį (turėjo bÅ«ti 4,80 m). Kirstini medžiai buvo pažymėti oranžiniais taÅ¡kais. Medžius žymi girininkijos darbuotojai, įveda į programÄ , o po to formuoja kortelę. Technologinėje kortelėje nurodoma visa svarbi informacija: tÅ«ris, sklypo Nr., kt.

TÅ«ris technologinėje kortelėje apskaičiuojamas pagal miÅ¡kotvarkos medžiagÄ arba taÅ¡kavimo lapÄ . Pagal kÄ tiksliai buvo skaičiuojamas tÅ«ris Å¡iuo atveju nežino, bet matomai pagal taÅ¡kavimo lapÄ . Kai bÅ«na biržėje, atkreipia dėmesį, ar medžiai kertami tinkamai. Kiek kartų buvo Å¡ioje biržėje, tai nepastebėjo, kad bÅ«tų kertama tai, kas nebuvo pažymėta ar neleista. Valksmai buvo sužymėti V raide, o kertami medžiai – oranžiniais taÅ¡kais. Valksmai sudaro apie 20 procentų.

Kiekvieno mėnesio ataskaitiniam laikotarpiui formuoja aktÄ , pagal kurį turi apmokėti rangovui už paruoÅ¡tÄ medienÄ . Kai buvo biržėje penktadienį paskaičiavo sandėlyje kiek jau nukirsta, tai pagal jos skaičiavimus dar nebuvo pasiektas leistas iÅ¡kirsti tÅ«ris, dar buvo rezervas. O atvažiavus po savaitgalio, jau pastebėjo, kad kiekis buvo virÅ¡ytas. PaaiÅ¡kino V. L., kad gali pridėti 10 procentų paklaidÄ , bet jis paaiÅ¡kino, kad dar nukirsti medžiai guli kirtavietėje. Vizualiai įvertino, kad yra apie 180-200 ktm tÅ«rio pervirÅ¡is, bet kirtimas iki galo dar nebuvo baigtas.

Informavo apie tai girininkÄ . Visi medžiai buvo žymėti. Visi medžiai jau buvo nukirsti, bet nesuskersuoti. Jau tÄ penktadienį žodžiu informavo girininkÄ , kad greičiausiai tÅ«ris bus virÅ¡ytas. Jis pasakė, kad kol nėra užbaigtas kirtimas nėra kÄ Äia spręsti. Pirmadienį suraÅ¡ant aktÄ paaiÅ¡kėjo, kad tÅ«ris yra virÅ¡ytas, todėl vėl susisiekė su girininku ir klausė jo kÄ daryti su pervirÅ¡iu. Tuomet 2021-09-08 išėjo atostogų, jÄ pavadavo Ivanas Tunevičius.

Jis kartu su V. L. apmatavo visÄ medienÄ , kuri buvo iÅ¡traukta. KirtimÄ prižiÅ«ri girininkijos darbuotojai ir ji taip pat. Pati nepastebėjo, kad bÅ«tų iÅ¡kirsti nepažymėti medžiai. Rangovas gali pamatuoti tÅ«rį pagal iÅ¡vežimÄ Ä¯ sandėlį. Bet kertant paskaičiuoti sudėtinga. Rangovas turi pabaigti kirtimÄ iki galo. Jis negali neužbaigti kirtimo. Kai pastebėjo perviršį, jie dar kirto, bet kirtimo nestabdė, nes viena vertus nežinojo kÄ daryti, o kita vertus kirtimas jau ėjo į pabaigÄ .

Apie perviršį informavo TadeuÅ¡Ä DaÅ¡kevičių. O Å¡is pasakė raÅ¡yti laiÅ¡kelį girininkui, kad jis spręstų kÄ daryti su tuo tÅ«riu. Kiek kartų lankosi biržėje priklauso nuo turimo krÅ«vio. Buvo komisijos sudėtyje, kuri matavo likusiÄ medienÄ sandėlyje. Ä® kelmų skaičiavimo komisijÄ nebuvo įtraukta. Girininkai sprendžia kokio intensyvumo kirtimo reikia. TÅ«ris fiksuotas 2021-09-06. Jeigu sausuoliai žymimi taÅ¡kais, jie kertami, jei pažymėti apvaliai – paliekami.

Sandėliuose buvo apie 57 kubus medienos, dauguma jų buvo sausuoliai.

7. Liudytojas TadeuÅ¡ DaÅ¡kevič parodė, kad dirba Valstybinių miÅ¡kų urėdijos Å alčininkų regioniniame padalinyje gamybos organizavimo vyr. specialistu. Jo funkcijos – medienos realizavimas. Žino, kad buvo vykdomas kirtimas ir galimai V. L. iÅ¡pjovė per daug medžių ir padarė žalÄ . Dalyvavo komisijoje matuojant kelmus. Nebuvo nustatyta faktų, kad buvo iÅ¡kirsti nepažymėti medžiai. Nebuvo įmanoma nustatyti, ar visi nukirsti medžiai buvo žymėti, kadangi kertant su medkirte, yra pažeidžiama žievė ir taÅ¡ko gali nebelikti.

Ant kelmų nebÅ«na žymimi taÅ¡kai. Nežino kas priėmė sprendimÄ suraÅ¡yti administracinio nusižengimo protokolÄ . Komisija tik suskaičiavo kelmus ir pamatavo medienÄ , bet daugiau jokių skaičiavimų neatliko. Technologinėje kortelėje pasirašė pats, o jÄ tvirtina du vadovai. Technologinėje kortelėje yra nurodoma kokie sortimentai gaminami, kokie ilgiai, supažindinama su biržės ribomis, nurodomas kiekis. Kertamo tÅ«rio neskaičiuoja. Kortelę tik pildo ir gauna paraÅ¡us. Medienos aukÅ¡tį matavo kita komisija.

Į kirtavietę atvažiavo tik kai jau viskas buvo iškirsta ir ištraukta. Už skaičiavimus buvo atsakingas Kęstutis Bagdanavičius. Po kirtimo biržė atrodė įprastai. 2021-10-22 protokolas, pridėti taškavimo lapai – 112 ktm – čia paskaičiuota kiek kubų medžių buvo sandėliuota. 250 ktm – tai sandėliuotos medienos kiekis – iš to reikėjo atimti 7 kubus, kurie jau buvo užpajamuoti – visa tai yra medienos perviršis. Nežino kaip nustatytas perviršio kiekis, nurodytas nutarime.

8. Liudytojas V. R. parodė, kad dirba MB (duomenys neskelbtini), dalyvavo pjaunant medžius. Reikėjo pjauti žymėtus medžius. Pjovė benzopjÅ«klu. Dar dirbo du darbuotojai. Pjovė tik žymėtus medžius. Jų darbÄ kontroliavo girininkas. Jis atvažiuodavo kiekvienÄ dienÄ . IÅ¡ viso dirbo darbo dienomis apie mėnesį. Girininkas Giedrius Jasionis neturėjo jokių pastabų dėl iÅ¡kirstų medžių. Kai girininkas rodė biržės ribas dalyvavo ne jis, o kitas darbuotojas. Maždaug tris kartus girininkas atvažiuodavo ir papildomai žymėdavo medžius. Biržėje visi sausuoliai buvo pažymėti taÅ¡kais.

9. Liudytojas P. D. parodė, kad dirbo MB (duomenys neskelbtini). Dalyvavo kertant medžius Visinčios girininkijoje. Girininkas Giedrius Jasionis parodė biržės ribas, kokius medžius kirsti. Visi medžiai, kuriuos kirto buvo pažymėti oranžiniais dažais. Nežymėtų medžių nepjovė. Buvo atvejų, kad girininkas papildomai žymėdavo medžius. Jų darbÄ prižiÅ«rėdavo Juliana Skirutienė. Kai dirbo, jokios pretenzijos jiems reiÅ¡kiamos nebuvo. VienÄ kartÄ klausė girininko, ar ne per daug medžių pažymėta. Dirba dvideÅ¡imt metų miÅ¡ke, todėl supranta, kad nevisus medžius reikia pjauti. Jis atsakė, kad reikia pjauti tiek, kiek pažymėta. Neturi matuoti kiek tÅ«rio iÅ¡kirto. Buvo atvejų, kai atvažiuodavo girininkas su pavaduotoju, jie vartė nupjautus medžius, tikrino, ar jie žymėti. Jokių pretenzijų jiems nereiÅ¡kė.

10. Liudytojas M. B. parodė, kad dirbo MB (duomenys neskelbtini). Dalyvavo kertant medžius Visinčios girininkijoje. MiÅ¡ke susitiko su girininku. Jis aprodė visas ribas, parodė kÄ pjauti, paaiÅ¡kino, kad pjauti reikia tik žymėtus medžius. Jų darbas yra toks, kad pjauti turi tai, kas pažymėta. Kai pradėjo darbus, po to girininkas papildomai žymėjo kai kuriuos medžius. IÅ¡pjovė visus žymėtus medžius. Neprivalėjo skaičiuoti kokio tÅ«rio medžius iÅ¡kirto. KartÄ klausė girininko, ar ne per daug medžių pažymėta, nes paprastai turi likti daugiau medžių. Jis pasakė, kad tai ne jų reikalas, turi pjauti visus pažymėtus medžius. Jų darbÄ tikrino girininkas, meistras, niekas jokių pretenzijų jiems nereiÅ¡kė. Biržėje buvo daug pažymėtų sausuolių. Baigiant kirtimÄ , jiems buvo pasakyta, kad pažymėtų sausuolių nepjautų. Biržėje liko pažymėtų sausuolių.

11. Liudytojas Giedrius Jasionis parodė, kad dirba girininku Visinčios girininkijoje. Kirto einamÄ jį kirtimÄ . Biržę buvo atsirėžę vienetiniu bÅ«du žymint ir matuojant kiekvienÄ medį. Meistrė informavo, kad virÅ¡ytas kirtimo tÅ«ris apie tai pranešė savo vadovei. Medžius žymėjo pats asmeniÅ¡kai su eiguliu Ričardu Voitechovičiumi ir girininko pavaduotoju Andžejumi Vesko. Darė brėžinį, žymėjo medžius, žymėjo valksmus, pildė taÅ¡kavimo lapus. Neatsimena ar 6 ar 7 dienÄ meistrė informavo, kad yra virÅ¡ytas likvidinis kertamas tÅ«ris.

Kontroliavo kirtimÄ . Pirmiausia kirto MB (duomenys neskelbtini) pjÅ«klininkai, lankėsi kirtavietėje kasdien. Kai buvo kertama maÅ¡ina, tai vietoje buvo gal tik vienÄ kartÄ . V. L. turėjo kirsti tik pažymėtus medžius. Pagal medžiagÄ buvo nustatyta iÅ¡kirsti 428 ktm likvidinio tÅ«rio. FaktiÅ¡kai iÅ¡kirstas buvo didesnis tÅ«ris. Rado paslėptų kelmų, uždengtų samanomis, dėl to kilo įtarimas kad kažkas ne taip. Neįmanoma nustatyti, ar buvo iÅ¡kirsti nežymėti medžiai, nes buvo kertama su kirtimo maÅ¡ina ir kirtimo metu žievė, ant kurios bÅ«na žymėjimas yra nulupama.

V. L. gaus pinigus už savo darbÄ . Sudarius planÄ , vėliau medžiai papildomai nebuvo žymėti. Medžiai buvo skaičiuojami iÅ¡ valksmų ir tarp valksmų. Technologinėje kortelėje yra nurodytas: vienas skaičius yra tÅ«ris valksmų ir tarp valksmų, o kitas skaičius – tik valksmų tÅ«ris. PuÅ¡ies aukÅ¡tumÄ matavo jo pavaduotojas Andžej Vesko. Netikrino, ar jis teisingai paskaičiavo aukÅ¡tį. Kokius duomenis iÅ¡ jo gavo, tokius ir suvedė. Komisija pati skaičiavo aukÅ¡tumÄ .

AukÅ¡tumas įtakoja likvidinį tÅ«rį apie 10 procentų. Valksmai gali sudaryti iki 20 procentų ne daugiau. Jeigu yra proskynų, valksmai gali bÅ«ti ir mažesnio procento. Nerašė protokolo ir ne skaičiavo tÅ«rio, tik dalyvavo komisijoje, todėl negali komentuoti kas ten paraÅ¡yta. Darbininkų darbui jokių pretenzijų neturėjo. Pati įmonė pasirenka kokiomis priemonėmis pjauti medžius. Kai buvo pjaunama pjÅ«klais nežymėti medžiai nebuvo nukirsti. Kai meistrė pranešė apie virÅ¡ytÄ tÅ«rį, kitÄ dienÄ atvažiavo į biržę.

Tuo metu visi medžiai buvo iÅ¡kirsti, bet nevisi iÅ¡traukti. Tai buvo rugsėjo 7 ar 8. Tuomet parašė tarnybinį praneÅ¡imÄ . Kai lankėsi biržėje, pats nematė, kad virÅ¡ytas tÅ«ris. V. L. pats galėjo paskaičiuoti kokį tÅ«rį pjauna. PjÅ«klininkai irgi skaičiuoja ir traktorininkas irgi žino kokį tÅ«rį iÅ¡traukia. Sandėlio matavimas yra ne jo darbas, tÅ«rį matuoja meistrė. Sausuoliai biržėje nebuvo pažymėti. Buvo pažymėti nenukirsti sausuoliai likę iÅ¡ praeitų metų, kurie buvo palikti žmogui.

Tie medžiai stovėjo. Jie irgi buvo pažymėti tokiais pačiais dažais. Pažymėti sausuoliai į technologinę kortelę neįtraukiami. Rangovas neturėjo jų kirsti, apie tai buvo informuotas. Sausuolis yra malkinis medis, taškavimo lape jų nėra. Tiesa, taškavimo lapuose yra pažymėti 36 malkiniai medžiai (jie papuolė į valksmas) kurie trukdė pravažiuoti traktoriui, todėl juos reikėjo iškirsti. Apie tai, kad sausuolių kirsti negalima pasakė ne V. L., bet jo darbininkams.

Tarp valksmų sausuolių nebuvo. Negali visko surašyti, bet žodžiu aiškino darbuotojams, kad tarp valksmų nekirsti. Kelmai buvo slepiami ir samanomis, ir medžių šakomis. Darbams prasidėjus pažymėjo tik biržės ribas ir ratu pažymėjo miške paliekamus medžius. Bet papildomai pats medžių kirtimui nežymėjo. Teoriškai medžius gali pažymėti bet kuris pašalinis žmogus. Tie dažai laisvai prieinami.

12. Liudytojas Kęstutis Bagdanavičius parodė, kad dirbo miÅ¡ko apsaugos specialistu Valstybinių miÅ¡kų urėdijos Å alčininkų regioniniame padalinyje. Santykiai su V. L. tik dalykiniai. Buvo gautas girininko G. Jasionio tarnybinis praneÅ¡imas, padalinio vadovė sudarė komisija ir buvo vykdomas iÅ¡tisinis kelmų matavimas, nustatytas kubatÅ«ros skirtumas. Buvo Å¡itos komisijos nariu, pats ėjo, matavo. Matavo kiekvienÄ nukirstÄ kelmÄ , kurį aptiko. Anksčiau medžiai buvo žymimi dviejose vietose: krÅ«tinės aukÅ¡tyje ir kelme.

Dabar žymima dažais tik krūtinės aukštyje. Dėl to neįmanoma nustatyti, ar iškirstas nežymėtas medis. Gali būti, kad dėl klaidos faktiškai pažymėta medžių buvo daugiau nei nurodyta technologinėje kortelėje. Jeigu ir galėjo būti padaryta skaičiavimo klaida, tai tik ne tokiam kiekiui. Nežino, ar biržėje buvo likę iš praeitų metų pažymėti medžiai. Kai tikrino dalyvaudamas komisijos darbe tokio fakto nežinojo. Iš kelmo negali nustatyti, ar tai malkinis medis, ar ne.

VirÅ¡ytÄ medienos tÅ«rį nustatė pagal kelmus. Minusavo ne tiek kiek leista iÅ¡kirsti, o kiek apiforminta kubatÅ«ros pagal medienos paskyrÄ . Pagal kelmus tÅ«ris buvo virÅ¡ 500 ktm. Komisija buvo sudaryta nustatyti sandėlyje likusios medienos tÅ«rį. O bauda buvo apskaičiuota pagal nukirstus kelmus. Pagal pareigas neturėjo kontroliuoti vykdomo kirtimo. Netikrino atrėžimo medžiagos, nežino kodėl skiriasi puÅ¡ies aukÅ¡tumas. KÄ patys pamatavo, tÄ ir surašė. 10-oje formoje galima pamatyti kiek skiriasi tÅ«ris esant skirtingam medžių aukÅ¡tumui.

Komisija buvo aptikusi paslėptų kelmų ir po samanomis, ir po Å¡akomis. Savaime samanos ant kelmo neužkrenta. Tokie kelmai buvo fotografuojami. Padalinys gali tokias nuotraukas pateikti. Biržėje prieÅ¡ kirtimÄ nebuvo, nežino kokia ten buvo faktinė situacija. Nežino, ar vietoje buvo pažymėti sausuoliai. Nežino kokiÄ naudÄ gautų V. L. iÅ¡kirtęs daugiau medžių. Už nukirstÄ perviršį V. L. nebus sumokėta. Skundas tenkintinas.

13. Teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 straipsnis).

14. Pagal ANK 272 straipsnio 3 dalį administracinę atsakomybę užtraukia savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama daugiau kaip vienas šimtas, bet ne daugiau kaip trys šimtai kietmetrių medžių ir (ar) krūmų.

15. Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas.

16. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019-01-14 tarp VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų regioninio padalinio ir MB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Medienos ruošos paslaugų teikimo pagrindinė sutartis Nr. 2 (toliau – Sutartis) dėl šių paslaugų teikimo: miško kirtimo, kai vykdoma žaliavinės medienos gamyba; miško kirtimo, kai vykdoma žaliavinės medienos ir miško kirtimų liekanų gamyba; žaliavinės medienos išvežimas; miško kirtimų liekanų išvežimas; biržės paruošiamieji ir sutvarkymo darbai, paslaugų gavėjo medkirtės kirtimui.

17. VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdijos Å alčininkų regioninis padalinys kreipėsi praneÅ¡imu apie ketinimus kirsti miÅ¡kÄ valstybiniame miÅ¡ke dėl einamųjų kirtimų atlikimo Å alčininkų regioniniame padalinyje Visinčios girininkijos 91 kvartale, 6 ir 13 sklypuose bei 92 kvartale 1-4, 7-9 ir 11 sklypuose. 2021-01-05 Institucijai buvo iÅ¡duotas leidimas vykdyti einamuosius kirtimus nurodytose vietose. 91 kvartale 6 ir 13 sklypuose numatyta iÅ¡kirsti 428 ktm medienos. 18. 2021-01-12 buvo suderinta ir patvirtinta biržės Nr. 6805-21257 eksploatavimo technologinė kortelė, kurioje numatytas iÅ¡kertamas likvidinės medienos tÅ«ris – 428 ktm, už atliekamus darbus atsakingas asmuo – V. L. (b. l. 10-11).

19. Pagal apvaliosios medienos priėmimo kortelę Nr. 6805-21046 iÅ¡ medienos ruošėjo MB (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2021-08-23 iki 2021-08-31 atlikus kirtimÄ Visinčios girininkijos 91 kvartale 6 ir 13 sklypuose, medienos meistrė Juliana Skirutienė priėmė 469,63 ktm medienos (b. l. 13).

20. V. L. administracinėn atsakomybėn traukiamas už tai, kad savavališkai iškirto 212,86 ktm medienos daugiau nei buvo nurodyta einamojo kirtimo atrėžimo medžiagoje, iškirsdamas nežymėtus medžius.

21. V. L. atstovė advokatė Diana Voitechovič kvestionavo kaltės buvimÄ administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose.

22. Pagal ANK 5 straipsnį administraciniu nusižengimu laikoma Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimÄ padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi kaltė yra bÅ«tinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis ir nesant asmens kaltės negalima ir jo administracinė atsakomybė.

Ä®statymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčiÄ ir neatsargumÄ , Å¡ių kaltės formų rÅ«Å¡is – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčiÄ ir lengvabÅ«diÅ¡kumÄ ar nerÅ«pestingumÄ , kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ANK pažeidimÄ , bÅ«tina ne tik nurodyti konkrečiÄ kaltės formÄ , rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis Nr. 2AT-52-895/2018).

23. LAT praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kaltės, jos formos, rÅ«Å¡ies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymÄ ir kokių padarinių Å¡iais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016, 2AT-52-895/2018).

24. Byloje nėra ginčo dėl to, kad vykdant einamÄ jį kirtimÄ Visinčios girininkijos 91 kvartale, 6 ir 13 sklypuose buvo iÅ¡kirsta daugiau medžių negu buvo numatyta leidime. Tačiau traukiant V. L. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 272 straipsnio 3 dalį nepakanka nustatyti vien šį faktÄ . BÅ«tina įrodyti, kad V. L. veiksmuose iÅ¡kertant daugiau medžių yra viena iÅ¡ kaltės formų (tyčia ar neatsargumas). Ir Å¡i pareiga tenka Institucijai, priėmusiai skundžiamÄ nutarimÄ .

25. Institucija įrodinėjo, kad V. L. padaryto nusižengimo esmė yra tai, kad jis iÅ¡kirto oranžiniais dažais nepažymėtus medžius, t. y. tuos, kurių kirsti nebuvo galima. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. L. su jam pareikÅ¡tu kaltinimu nesutiko ir tvirtino, kad kirto tik žymėtus medžius, o apie pastebėtÄ iÅ¡kirstų medžių tÅ«rio perviršį pats informavo girininkijÄ dar iki galo neužbaigus kirtimo darbų. Byloje esanti elektroninio laiÅ¡ko kopija patvirtina, kad MB (duomenys neskelbtini) vadovas V. L. 2021-09-09 el. paÅ¡tu pranešė Visinčios girininkijos vadovei Boženai Golubovskai apie pastebėtÄ iÅ¡kirstų medžių tÅ«rio perviršį (b. l. 15).

26. Tai, kad darbų eigoje jau buvo virÅ¡ytas leistinų iÅ¡kirsti medžių tÅ«ris pastebėjo ir teisme apie tai parodymus davė medienos meistrė Juliana Skirutienė. Ji nurodė, kad apie pastebėtÄ iÅ¡kirstų medžių tÅ«rio perviršį nedelsiant informavo girininkÄ Giedrių Jasionį. AnalogiÅ¡kas aplinkybes J. Skirutienė nurodė ir Institucijai atliekant tyrimÄ dėl galimai neteisėtai iÅ¡kirstų medžių. 2021-10-22 paaiÅ¡kinime apie medienos ruoÅ¡os darbus Visinčios girininkijoje medienos meistrė Juliana Skirutienė nurodė, kad 2021-08-23 pradėtas einamasis kirtimas Visinčios girininkijos 91 kvartale, sklypuose Nr. 6 ir 13.

Biržę parodė ir su kirtimo technologija rangovÄ MB (duomenys neskelbtini) supažindino Visinčios girininkijos girininkas G. Jasionis. Kai buvo vykdomas kirtimas atvažiuodavo į biržę patikrinti darbų eigos, dirbo kirtimo maÅ¡ina ir vienas motopjÅ«klininkas su padėjėju, valksmai bei kirstini medžiai atitinkamai buvo pažymėti oranžiniais dažais laikantis visų miÅ¡ko kirtimo taisyklių reikalavimų. Pajamuojant medienÄ miÅ¡ko sandėlyje Nr. N21_6821_3205_91_13_123_257 nustatė, kad dar pilnai neįvykdžius miÅ¡ko kirtimo darbų biržėje, jau yra virÅ¡ytas galimas iÅ¡kirsti tÅ«ris, nurodytas praneÅ¡ime apie miÅ¡ko kirtimÄ Nr. A10 000006.

Apie tai nedelsiant pranešė Visinčios girininkijos girininkui G. Jasioniui (b. l. 14).

27. Pastarasis teisme paaiÅ¡kino, kad gavęs praneÅ¡imÄ Ä¯ biržę atvažiavo kitÄ dienÄ ir tuo metu visi medžiai jau buvo iÅ¡kirsti. Girininko teigimu, MB (duomenys neskelbtini) vykdant kirtimo darbus aukščiau minėtame kvartale iÅ¡ pradžių biržėje lankėsi kasdien ir nepastebėjo, kad bÅ«tų iÅ¡kirsti nežymėti medžiai.

28. Institucija ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nagrinėjant bylÄ teisme laikėsi skirtingų pozicijų dėl faktiÅ¡kai biržėje pažymėtų medžių kiekio. Institucija, įrodinėdama šį faktÄ rėmėsi raÅ¡ytiniais dokumentais, t. y. medžių matavimo lapais, biržės taksavimo lapu Nr. 6812-21257 ir Å¡ios biržės eksploatavimo technologine kortele, kurioje nurodytas leistinas kirstinų medžių tÅ«ris. Tačiau jokių įrodymų, ar žymint medžius biržėje buvo likę ir nežymėtų medžių ir kiek bÅ«tent, Institucija nepateikė. 29. 2021-10-22 paaiÅ¡kinime dėl einamojo kirtimo biržės atrėžimo Visinčios girininkijos girininkas Giedrius Jasionis nurodė, kad kirstinus medžius tarp valksmų atrinkinėjo ir taÅ¡kavo visi trys Visinčios girininkijos darbuotojai (Giedrius Jasionis, Andžej Vesko ir RiÅ¡ard Voitechovič).

Kirstini medžiai valksmuose ir tarp valksmų buvo žymimi oranžiniais dažais. Kirstini medžiai iÅ¡ valksmų ir tarp valksmų buvo suraÅ¡yti į atskirus medžių matavimo lapus. Visi duomenys iÅ¡ medžių matavimo lapų buvo suvesti į programÄ MiÅ¡koskaita ir sudarytas biržės taksavimo lapas, kuriame apskaičiuotas kirstinų medžių tÅ«ris biržėje.

30. Duodamas parodymus teisme girininkas G. Jasionis pažymėjo, kad Å¡ioje biržėje buvo medžių, pažymėtų pernai, tačiau dar neiÅ¡kirstų. Å ie medžiai į biržės technologinę kortelę nebuvo įtraukti ir jų kirsti nereikėjo. Girininkas nurodė, kad Å¡ie medžiai buvo pažymėti lygiai taip pat, kaip ir tie, kuriuos buvo numatyta iÅ¡kirsti – oranžiniais dažais užpurÅ¡kiant taÅ¡kÄ ant medžio kamieno maždaug 1,3 m aukÅ¡tyje. Teismui nebuvo pateikta patikimų duomenų, patvirtinančių kiek tiksliai buvo tokių medžių. Taip pat girininko teigimu, ruoÅ¡iant biržę kirtimui, medžius žymėjo trys asmenys – jis, jo pavaduotojas ir eigulys. O taksavimo lapÄ jis sudarė iÅ¡ duomenų, kuriuos pateikė pavaduotojas ir eigulys. Ä®vesdamas duomenis į skaičiavimo programÄ , jų teisingumo netikrino.

31. Be to, V. L. bei kartu su juo miÅ¡kÄ kirtę M. B., P. D. ir V. R. teisme paliudijo, kad pradėjus miÅ¡ko kirtimÄ , girininkas kelis kartus atvažiuodavo ir papildomai žymėdavo kai kuriuos medžius. Nors liudytoju apklaustas G. Jasionis tai neigė, tačiau kitų Å¡ias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nėra pateikta.

32. Svarbu ir tai, kad nė vienas iÅ¡ byloje apklaustų asmenų negalėjo patvirtinti, kad prieÅ¡ pradedant kirtimo darbus faktiÅ¡kai biržėje pažymėtų medžių kiekis atitiko biržės eksploatavimo technologinėje kortelėje nurodytÄ kirstinų medžių tÅ«rį. Taip pat nė vienas Institucijos pusėje liudijęs asmuo nenurodė, kad bÅ«tų matęs nors vienÄ iÅ¡kirstÄ nežymėtÄ medį. Sutiktina su tuo, kad dėl technologinių miÅ¡ko kirtimo ypatybių ne visada šį faktÄ galima nustatyti, tačiau pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę tenka Institucijai. Å iuo atveju Institucija nepateikė jokių įrodymų, kad V. L. iÅ¡kirto nežymėtus medžius, o Institucijos darbuotojų klaidos tikimybė pažymint daugiau medžių negu įtraukta į technologinę kortelę nėra paneigta.

33. Pažymėtina ir tai, kad miško kirtimo darbų kontrolė buvo vykdoma nuolat. Kirtimo vietoje lankėsi tiek medienos meistrė J. Skirutienė, tiek girininkas G. Jasionis, tačiau jie abu nurodė, kad vykdant darbus nematė, kad būtų kertami nežymėti medžiai. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Sutarties nuostatomis, paslaugų gavėjas, t. y. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų regioninio padalinio atstovas turi teisę kontroliuoti paslaugų atlikimo kokybę, fiksuoti pastebėtus trūkumus ir pažeidimus, raštu nurodyti paslaugų teikėjui apie nurodytus trūkumus ir pažeidimus (Sutarties 5.3.3. punktas).

Taip pat turi teisę laikinai sustabdyti paslaugų teikimÄ , jeigu jos teikiamos nesilaikant nustatytų reikalavimų (Sutarties 5.3.5 punktas). Iki 30 procentų pakeisti Sutartyje nurodytas paslaugų apimtis atsiradus Sutartyje nurodytoms aplinkybėms (Sutarties 5.3.8 punktas). Jeigu nustatomi grubÅ«s biržės eksploatavimo pažeidimai, vienas iÅ¡ kurių yra biržės kirtimas ne pagal miÅ¡kininkystės ar biržės eksploatavimo technologinėje kortelėje nurodytus reikalavimus paslaugų gavėjas turi teisę sustabdyti paslaugų teikimÄ .

Tuomet paslaugų teikėjui atsiras pareiga sumokėti paslaugų gavėjui 1000,00 Eur baudÄ (Sutarties 6.1.2 punktas).

34. Taigi VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdijos Å alčininkų regioninio padalinio pareigÅ«nai, kontroliuodami MB (duomenys neskelbtini) atliekamų darbų kokybę, darbų eigoje nenustatė jokių pažeidimų ar darbų atlikimo trÅ«kumų, jokių pretenzijų rangovui nereiÅ¡kė. J. Skirutienė parodė, kad galimas iÅ¡kirstų medžių tÅ«rio virÅ¡ijimas buvo nustatytas dar neužbaigus viso kirtimo. Tokiu atveju VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdijos Å alčininkų regioninio padalinio pareigÅ«nai, vadovaudamiesi Sutarties 6.1.2 punktu turėjo teisę stabdyti darbų vykdymÄ , tačiau jokių veiksmų, siekiant užkirsti keliÄ galimai neteisėtam miÅ¡ko kirtimui nesiėmė.

35. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LAT nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015).

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007, Klaipėdos apygardos nutarimas Nr. AN2-504-380/2017).

36. IÅ¡nagrinėjus bylÄ matyti, kad Å¡iuo atveju nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių V. L. kaltę padarius jam inkriminuojamÄ administracinį nusižengimÄ . Pats faktas, kad medžių iÅ¡kirstÄ daugiau negu buvo nurodyta leidime nepatvirtina aplinkybės, kad kartu su pažymėtais medžiais buvo iÅ¡kirsti ir nežymėti medžiai. Nagrinėjant bylÄ teisme nepavyko paÅ¡alinti neaiÅ¡kumų dėl medžių žymėjimo tinkamumo, jokiais įrodymais nėra užfiksuota, kad bÅ«tų iÅ¡kirstas nors vienas nežymėtas medis, todėl teigti, kad V.

L. tyčia ar dėl neatsargumo iÅ¡kirto nežymėtus medžius yra teisiÅ¡kai nepagrįsta. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pripažintina, kad V. L. kaltė padarius ANK 272 straipsnio 3 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ nėra įrodyta, todėl nesant vieno iÅ¡ bÅ«tinų administracinio nusižengimo požymių negalima pripažinti, kad V. L. padarė jam inkriminuojamÄ nusižengimÄ . Taigi apibendrindamas iÅ¡dėstytÄ , teismas sprendžia, kad Institucija priėmė nepagrįstÄ nutarimÄ , todėl jis naikintinas ir V.

L. atžvilgiu pagal ANK 272 straipsnio 3 dalį pradėta administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, kadangi nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 37. V. L. prašė priteisti iš Institucijos 1000,00 Eur advokato pagalbos išlaidų.

38. Vadovaujantis ANK 666 straipsniu, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos.

39. BPK 106 numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

40. Kaip matyti, BPK nėra reglamentuotas išlaidų, turėtų advokato pagalbai priteisimas tuo atveju, kai kaltinamasis yra išteisinamas. Tačiau 2021 03 19 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020-07-03, Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

41. Konstitucinis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kol įstatymų leidėjas nėra nustatęs naujo teisinio reguliavimo priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti asmeniui, dėl kurio priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, sprendžiant klausimÄ dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme iÅ¡laidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbÄ pagal ANK 666 straipsnį, turi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogijÄ BPK 105 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021-03-19 nutarimas Nr. KT45-A-N3/2021).

42. BPK 105 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

43. V. L. pateikė mokėjimo kvitÄ , patvirtinantį, kad patyrė 1000,00 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų teikiant teisines konsultacijas, suraÅ¡ant skundÄ dėl ginčijamo Institucijos nutarimo bei atstovaujant teisme. Teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumÄ , apimtį, patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai bÅ«tinumÄ ir pagrįstumÄ , sprendžia, kad V. L. turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai buvo bÅ«tinos ir yra pagrįstos, todėl priteistinos iÅ¡ valstybės. Teismas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 666 straipsniu, BPK 105 straipsnio 5 dalimi, n u t a r i a :

Panaikinti Valstybinių miÅ¡kų urėdijos 2021-11-17 nutarimÄ Nr. VMU-ANR_N-23-2021 ir V. L. atžvilgiu pagal ANK 272 straipsnio 3 dalį pradėtÄ administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. Priteisti iÅ¡ valstybės V. L. naudai 1000,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Eur) advokato pagalbos iÅ¡laidų. Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rÅ«mus.

Teisėjas Viktor Voicechovski