7a20cb4c-30bb-4e5f-9446-137b4a9cf02a · Klaipėdos apylinkės teismas

                                                                                        Civilinė byla Nr. e2-4206-901/2018                              Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01681-2018-8                                                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5. (S)                                                      3.2.6.1.; 2.1.3.4.; 3.1.3.7.

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 7 d.Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Laura Spalvienė, sekretoriaujant Jolitai Kinderienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui Audriui VaičiÅ«nui,atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovui T. B., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovei V. V.,          vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinė bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

C. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius pripažinimo neteisėtais, tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba), Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir R.

C. Teismas n u s t a t ė: Ieškovas ieškiniu prašo teismo pripažinti neteisėtais:

1) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavaliÅ¡kos statybos aktÄ 2018-01-25 Nr. SSA-30-180125-00005;

2) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius 2018-01-26 Nr. PNSD-30-180126-00009;

3) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomÄ jį nurodymÄ nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNNSP-30-180126-000010;

4) priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teigia, kad ieÅ¡kovo tvora pastatyta teisėtai, vykdant R. C. ir Klaipėdos miesto savivaldybės 2003-02-17 sudarytÄ sutartį Nr. 16-88 „Dėl infrastruktÅ«ros plėtojimo“. Pažymi, kad priimdamas ieÅ¡kovo ginčijamus individualius administracinius aktus, atsakovas ignoravo proporcingumo principÄ ir taikė kraÅ¡tutinę priemonę – nugriauti valstybiniame žemės sklype kad. Nr. 2101/0002:1159, Dailidžių g., Klaipėdoje savavaliÅ¡kai pastatytÄ II grupės nesudėtingÄ statinį - tvorÄ .

Apie esamÄ situacijÄ , susijusiÄ su laisvu valstybinės žemės plotu prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pietinės ribos, atsakovui, kaip institucijai turėjo bÅ«ti žinoma nuo 2003 m. Atsakovo, kaip institucijos neveikimas laiku, turi turėti pasekmes ir neaiÅ¡kumas dėl tvoros, kaip infrastruktÅ«ros dalies, ir tuo pačiu visos infrastuktÅ«ros kaip visumos įrengimo valstybinėje žemėje teisėtumo ar neteisėtumo klausimas negali tęsti ilgÄ ir neapibrėžtÄ laiko tarpÄ , neteisinga ir neteisėta, jog ieÅ¡kovas, praėjus daugiau nei deÅ¡imt metų nuo infrastruktÅ«ros objektų įrengimo (t.y. nuo 2005 m.) turi atsakyti už valstybės ir savivaldybės institucijų neveikimÄ (t.y. neįvykdymÄ prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės dėl infrastruktÅ«ros perėmimo savo žinion), todėl praÅ¡omas taikyti senaties terminas.Atsakovės Statybos inspekcijos atstovas su ieÅ¡kovo reikalavimais nesutinka.

PraÅ¡o nutraukti bylÄ dalyje dėl pirmojo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo (dėl statybos akto panaikinimo) sutinkamai su teismine praktika, kadangi toks aktas nesukuria ieÅ¡kovui teisinių pasekmių, kitus ieÅ¡kinio reikalavimus praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad ieÅ¡kovo skundžiamas aktas ir privalomieji nurodymai remiantis teisės aktais ir pagrįstai suraÅ¡yti dėl savavaliÅ¡kos II grupės nesudėtingojo statinio – tvoros, statybos valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. 2101/0002:1159, prie Dailidžių g., Klaipėdos m.

Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieÅ¡kinį ir Å¡ios institucijos atstovė teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ . Nurodė, kad atlikus žemės naudojimo patikrinimÄ , 2017-11-15 suraÅ¡ytas aktas, kuriame konstatuota, kad minėtame valstybės žemės sklype neteisėtai, neturint leidimo pastatyta tvora, kuria aptvertas Å¡is žemės sklypas. Å ios tvoros statymui Nacionalinė žemės tarnyba leidimo nėra davusi.

Å io sklypo naudojimo paskirtis – bendro naudojimo teritorija, sklype negali bÅ«ti statomos tvoros nepakeitus žemės paskirties. Tretysis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieÅ¡kinį ir Å¡ios institucijos atstovas teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ . Nurodo, kad ginčo statinys (R. C. valstybiniame žemės sklype pastatyta tvora) yra II grupės nesudėtingas statinys, pagal tvoros statymo metu galiojusius teisės aktus tokiam statiniui buvo privalomas statybos leidimas.

Tokio leidimo ieÅ¡kovas neturėjo. IeÅ¡kovo pateiktame statybos leidime nebuvo nurodyta, kad leista sklype statyti tvorÄ , todėl Å¡i statinio statyba yra savavaliÅ¡ka ir neteisėta. InfrastruktÅ«ros sutarties negalima laikyti rangos sutartimi, ji buvo bÅ«tina įgyvendinti detaliojo plano sprendinius. InfrastruktÅ«ros įrengimas buvo bÅ«tinas, kad R. C. galėtų įsigyti 3,99 arų dydžio valstybės žemės sklypÄ , bet ne 5,44 arų dydžio valstybės žemės sklypÄ , kuriame pastatyta ginčo tvora.

Trečiasis asmuo R. C. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdžius neatvykdavo, procesiniai dokumentai jai įteikti, apie posėdžius praneÅ¡ta tinkamai.              Teismas k o n s t a t u o j a : Dėl ieÅ¡kinio senaties IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismo taikyti bendrÄ jį 10 metų senaties terminÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 str. 1 d.). Nurodo, kad atsakovas kelia klausimÄ dėl tvoros, kaip infrastruktÅ«ros objekto, pastatymo teisėtumo ar neteisėtumo praėjus daugiau nei deÅ¡imt metų nuo statinio pastatymo.

Pažymi, jog infrastruktÅ«ros įrengimas visa apimtimi buvo pabaigtas 2005 m. – Å¡is faktas buvo nustatytas Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-371-538/2013 atlikus inžinerinę statybinę ekspertizę. Nuo to laiko infrastruktÅ«ros objektų buvimas (egzistavimas) valstybinėje žemėje buvo akivaizdus. Faktas apie Å¡ių infrastruktÅ«ros objektų egzistavimÄ valstybinėje žemėje turėjo bÅ«ti žinomas tiek Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (institucijai, iÅ¡davusiai statybos leidimÄ ), tiek Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijai (kaip institucija leidusi infrastruktÅ«ros objektus įrengti valstybinėje žemėje), kurios funkcijos tuo metu buvo valstybinės žemės priežiÅ«ra (panaikinus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ Å¡io funkcijos vėliau buvo perduotos Nacionalinei žemės tarnybai) ir statybų priežiÅ«ra (panaikinus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ Å¡io funkcijos vėliau buvo perduotos atsakovei Statybos inspekcijai).

Nurodo, kad esant tokiai faktinei situacijai, atsakovės, kaip institucijos neveikimas laiku, turi turėti pasekmes ir neaiÅ¡kumas dėl tvoros, kaip infrastruktÅ«ros dalies, ir tuo pačiu visos infrastuktÅ«ros kaip visumos įrengimo valstybinėje žemėje teisėtumo ar neteisėtumo klausimas negali tęsti ilgÄ ir neapibrėžtÄ laiko tarpÄ .Atsakovės atstovas nesutinka su ieÅ¡kovo atstovo tvirtinimu, kad Statybos inspekcija yra praleidusi CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytÄ 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Pažymi, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija nėra pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinio R. C. dėl tvoros statybos, todėl klausimas dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo ieÅ¡kovo iniciatyva Å¡ioje byloje yra teisiÅ¡kai nepagrįstas.Trečiųjų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovai taip pat nesutinka, kad Å¡ioje byloje galima bÅ«tų taikyti ieÅ¡kinio senatį pagal paties ieÅ¡kovo reikalavimÄ . Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas nurodo, kad Å¡iuo atveju negalima kalbėti apie ieÅ¡kinio senatį, kuriÄ taikyti ieÅ¡kinio reikalavimams turi teisę atsakovas, o ne pats ieÅ¡kovas savo reikalavimams.

Å iuo atveju ieÅ¡kovas greičiausiai turėjo omenyje terminÄ , per kiek laiko turėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas ginčijamas privalomas nurodymas. Savivaldybės atstovo teigimu toks terminas nėra praleistas, be to ieÅ¡kovui savavaliÅ¡kai aptvėrus valstybinės žemės sklypÄ pažeistas vieÅ¡asis interesas.IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . CK 1.127 str. 5 d. numato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

CK 1.127 str. 2 d. reglamentuoja, jog jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iÅ¡ tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui.Nesutiktina su ieÅ¡kovo atstovo teiginiais, kad atsakovei Statybos inspekcijai apie ieÅ¡kovo galimai neteisėtai pastatytÄ tvorÄ turėjo bÅ«ti žinoma dar nuo 2005 m., kai Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-371-538/2013, kurioje reikia pažymėti Statybos inspekcija nebuvo proceso dalyvis, buvo atlikta inžinerinė statybinė ekspertizė.

Apie tai, kad galimai neteisėtai valstybinėje žemėje ieÅ¡kovas yra pastatęs tvorÄ , kuriÄ ginčijamu privalomu nurodymu yra įpareigotas nugriauti, Statybos inspekcija sužinojo ir galėjo sužinoti tik 2017 m. lapkričio mėnesį, kai gavo iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos raÅ¡tÄ apie nelegalų statinį (tvorÄ ) valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. 2101/0002:1159) kartu su 2017-11-15 žemės naudojimo patikrinimo aktu.Teismas nenustatė, kad Å¡ioje byloje bÅ«tų pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senatį .

Teismas be to sutinka su atsakovo atstovo teiginiais, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio senatis pagal paties ieÅ¡kovo reikalavimÄ , atsakovui nereiÅ¡kiant praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kovo reikalavimams (daliai jų), negali bÅ«ti taikoma, todėl toks ieÅ¡kovo reikalavimas yra netenkintinas (CK 1.124 str., 1.126 str. 2 d.). Dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo pripažinti neteisėtu Statybos inspekcijos 2018-01-25 savavaliÅ¡kos statybos aktÄ IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismo pripažinti neteisėtu Statybos inspekcijos savavaliÅ¡kos statybos aktÄ 2018-01-25 Nr. SSA-30-180125-00005.Atsakovės ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovai su tokiu reikalavimu nesutinka ir praÅ¡o teismo nutraukti bylÄ dėl Å¡io ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo (dėl statybos akto panaikinimo) sutinkamai su teismine praktika, kadangi toks aktas nesukuria ieÅ¡kovui teisinių pasekmių.Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - SÄ®) 2 straipsnio 71 dalis numato, kad savavaliÅ¡ka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Pagal tvoros statymo metu ir savavališkos statybos akto surašymo metu galiojusius teisės aktus tokiam statiniui buvo privalomas statybos leidimas. Dėl tokių aplinkybių ginčo byloje nekyla.          Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek apygardų teismų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-684/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-20-479/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-84-794/2016, Kauno apygardos teismo 2018-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018 ir kt.), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje (pvz. administracinės bylos Nr. A502-77/2012, A556-483/2010, A525-511/2010, A14-261/2007 ir AS146-669/2009), konstatuota, kad savavališkos statybos aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas.

SavavaliÅ¡kos statybos akte yra fiksuojamos tik nustatytos savavaliÅ¡kos statybos faktinės aplinkybės. Å io akto pagrindu įgalioti vieÅ¡ojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia juridines pasekmes. Žodžio „aktas“ vartojimas tam tikro dokumento pavadinime dar nereiÅ¡kia jo priskyrimÄ individualių administracinių aktų grupei. Vertinant šį aktÄ individualiam administraciniam aktui bÅ«dingų požymių kontekste, akivaizdu, jog savavaliÅ¡kos statybos aktas nepasižymi Å¡iais individualiam administraciniam aktui bÅ«dingais požymiais: nėra teisės taikymo aktas, neįtakoja administracinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, neturi privalomojo pobÅ«džio ir t. t.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad 2018-01-25 savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. SSA-30-180125-00005, kuriame nenustatyti jokie konkretÅ«s privalomi įpareigojimai R. C., negali bÅ«ti ginčo dalyku ir jo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas negali bÅ«ti nagrinėjamas teisme. Å iuo atveju byla dalyje dėl savavaliÅ¡kos statybos akto panaikinimo nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 293 str. 1 d.). Dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo pripažinti neteisėtu Statybos inspekcijos 2018-01-26 privalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismo pripažinti neteisėtu atsakovės Statybos inspekcijos 2018-01-26 privalomÄ jį nurodymÄ Nr. PNSD-30-180126-00009 paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius.

Nurodė, kad remiantis R. C. ir Klaipėdos miesto savivaldybės 2003-02-17 sudaryta sutartimi Nr. 16-88 „Dėl infrastruktÅ«ros plėtojimo“ R. C. ėmėsi iniciatyvos sutvarkyti Å¡alia jam ir jo sutuoktinei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pietinės ribos esančiÄ apleistÄ laisvos valstybinės žemės teritorijÄ . Tuo metu tokia sutartis buvo privaloma siekiant įgyvendinti detaliojo plano sprendinius. Å ia sutartimi Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įsipareigojo parengti dokumentus dėl prijungiamos sklypo dalies pardavimo, kai bus įgyvendinti Å¡ios sutarties 3 punkto įsipareigojimai.

Vykdant Å¡iÄ sutartį ieÅ¡kovo užsakymu UAB „Klaipėdos komprojektas“ parengė „Dailidžių gatvės tęsinio statyba“ techninį projektÄ . 2003-04-28 Klaipėdos miesto savivaldybė iÅ¡davė statybos leidimÄ Nr. 10NS/03. IeÅ¡kovo atstovo teigimu Å¡is leidimas suteikė teisę ieÅ¡kovui apsitverti sutvarkytos minėtos valstybinės žemės sklypÄ . R. C. asmeninėmis lėšomis (324314 Lt sumai) iÅ¡valė statybinių bei buitinių atliekų sÄ vartynÄ - iÅ¡vežė Å¡iukÅ¡les, nukasė užterÅ¡tÄ dirvožemį ir užpylė naujÄ dirvožemio sluoksnį, įrengė inžinerinius tinklus (buitinių nuotekų tinklų atÅ¡akÄ ), nutiesė naujÄ privažiavimo keliÄ su automobilių stovėjimo aikÅ¡tele, užsodino vejÄ ir pasodino medžius, aptvėrė dalį naujai apželdintos teritorijos, įrengė naujÄ Å¡aligatvį.

Vientisos infrastruktÅ«ros įrengimas nebuvo neteisėta statyba, todėl atsakovui Statybos inspekcijai nebuvo nei faktinio nei teisinio pagrindo paimti vienÄ statinį – tvorÄ , iÅ¡skirtį jį (statinį) iÅ¡ visos infrastruktÅ«ros visumos, ir pripažinti tariamai savavaliÅ¡ka statyba. IeÅ¡kovo atstovo teigimu infrastruktÅ«ros darbai buvo atlikti vadovaujantis teisės aktais ir turint statybÄ leidžiančius dokumentus. Vadovaujantis 2003-02-17 Sutarties dėl infrastruktÅ«ros įrengimo nuostatomis teritorija su įrengta infrastruktÅ«ra turėjo bÅ«ti perduota Klaipėdos miesto savivaldybei tolesnei eksploatacijai.

Klaipėdos miesto savivaldybė iki Å¡iol dėl nesuprantamų priežasčių nėra perėmusi turto savo žinion, todėl dėl infrastruktÅ«ros įrengimo su Klaipėdos miesto savivaldybe vyko teisminiai ginčai. Visi bylÄ dėl Å¡ios sutarties nagrinėję teismai pripažino, jog Å¡i sutartis yra teisėta, galiojanti ir vykdytina sutartis. 0,0399 ha ploto valstybinės žemės sklypas turėjo bÅ«ti parduotas ieÅ¡kovui R. C.. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija leido suformuoti 0,0398 ha ploto žemės sklypÄ , u/n (duomenys neskelbtini), kurį Nacionalinė žemės tarnyba 2017-06-06 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 2634 pardavė ieÅ¡kovui nuosavybės teise.

Formuojant šį žemės sklypÄ , jokio atsakovo ar Nacionalinės žemės tarnybos atstovų kreipimosi į atsakovÄ dėl tariamai neteisėtų statinių valstybinėje žemėje nebuvo. Å iai dienai yra likęs neiÅ¡spręstas klausimas dėl 0,0544 ha ploto sklypo, skirto želdiniams, naudojimo. Kadangi Klaipėdos miesto savivaldybės administracija vis dar nėra perėmusi infrastruktÅ«ros objektų pagal 2003-02-17 infrastruktÅ«ros sutartį, tik dėl Å¡ios priežasties negalima galutinai iÅ¡spręsti nesusipratimų, susijusių su valstybinės žemės naudojimu ir valstybinėje žemėje pastatytos tvoros teisėtumu.

IeÅ¡kovo atstovas pažymi, kad tvora tik stulpelių vietose yra aukÅ¡tesnė, pagal kÄ Å¡Ä¯ statinį galima bÅ«tų pripažinti I grupės nesudėtingu statiniu, todėl atsakovas nepagrįstai reikalauja nugriauti visÄ tvorÄ , o ne atitinkamai sumažinti tvoros aukÅ¡tį, atitinkamai nuardant tas tvoros stulpelių vietas.         Atsakovo atstovas praÅ¡o atmesti šį ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ kaip nepagrįstÄ . Pažymi, kad teisė bÅ«ti statytoju gali bÅ«ti įgyvendinama tik SÄ® nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Statinio statytoju gali bÅ«ti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris turi statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir kuris žemės sklypÄ , kuriame ketina vykdyti statybas, valdo teisėtu pagrindu. Tik minėtus reikalavimus atitinkantis asmuo gali bÅ«ti laikomas statytoju, jam gali bÅ«ti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytÄ naujÄ statinį ir tokio asmens nuosavybės teisės yra saugomos ir ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų. Asmeniui siekiant pradėti ne jam priklausančiame žemės sklype statybas yra bÅ«tinas Å¡io sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo iÅ¡reikÅ¡tas sutikimas.

Å iuo atveju ieÅ¡kovas dėl valstybinės žemės suteikimo tvoros statybai nėra sudaręs jokio sandorio su valstybinės žemės patikėtiniu, kurį tvoros statybos metu 2003 m. atstovavo Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija, o Å¡iuo metu – Nacionalinė žemės tarnyba. IeÅ¡kovo teisių statyti tvorÄ nepatvirtina nei Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2003-02-03 sprendimu Nr. 50 patvirtintas žemės sklypo Dailidžių g. 33 detalusis planas, nei tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir ieÅ¡kovo 2003-02-17 pasiraÅ¡yta sutartis Nr. 16-88 ,,Dėl infrastruktÅ«ros plėtojimo“.

Å iuose dokumentuose nėra numatytos konkrečios tvoros statybos sÄ lygos ir galimybė statyti tvorÄ valstybiniame žemės sklype. PrieÅ¡ingai, infrastruktÅ«ros plėtojimo sutartyje aiÅ¡kiai apibrėžtas jos dalykas, susitariant dėl konkrečių savivaldybės infrastruktÅ«ros plėtojimo darbų (sutarties 3 punktas), kurie neapima tvoros statybos. Atsakovo atstovas taip pat nesutinka su ieÅ¡kovo atstovo teiginiais, kad tikrasis ieÅ¡kovo pastatytos tvoros, kaip tariamai sudėtinės vientiso infrastruktÅ«ros objekto, užsakovas yra Klaipėdos miesto savivaldybė, kadangi 2003-02-17 infrastuktÅ«ros plėtojimo sutartimi nebuvo susitarta dėl tvoros statybos.

Pagal Å¡iÄ sutartį ieÅ¡kovas nebuvo įsipareigojęs pastatyti tvoros ir perduoti jÄ savivaldybės žinion (į jos turto balansÄ ). Pats ieÅ¡kovas, neturėdamas teisinio pagrindo, veikdamas iÅ¡imtinai tik savo paties rizika ir naudai, pastatė ginčo tvorÄ valstybinėje žemėje. Tvora buvo pastatyta už ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo ribų, apsitveriant greta esančiÄ valstybinę žemę ir tokiu bÅ«du fiziÅ¡kai jÄ prisijungiant prie savo sklypo. Patekimas į savavaliÅ¡kai aptvertÄ valstybinės žemės dalį yra apribotas ir priklauso nuo ieÅ¡kovo valios.

Ginčo tvora tarnauja iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo interesams, todėl jam, kaip tvoros statytojui, taikomos įstatyme numatytos poveikio priemonės. IeÅ¡kovui pritaikytos savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo priemonės nepažeidžia VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytų objektyvumo, proporcingumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principų. Tyrimas dėl savavaliÅ¡kos statybos Statybos inspekcijoje buvo pradėtas gavus Nacionalinės žemės tarnybos praneÅ¡imÄ , kuris sudarė savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ Inspekcijai pradėti statybos valstybinės priežiÅ«ros veiksmus ir tikrinti statybÄ , kaip tÄ numato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo (toliau – TPSVPÄ®) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas.

IeÅ¡kovo akcentuojami Nacionalinės žemės tarnybos kreipimosi į Statybos inspekcijÄ motyvai (,,pagal žurnalistų praÅ¡ymÄ â€œ) nėra aktualÅ«s vykdomai statybos valstybinei priežiÅ«rai, nes Statybos inspekcija vertina pačios statybos teisėtumÄ , o ne Å¡altinį, iÅ¡ kurio gauta informacija apie galimai neteisėtÄ statybÄ . IeÅ¡kovui pateiktas nurodymas nugriauti ginčo tvorÄ yra teisėtas ir adekvatus padaryto pažeidimo paÅ¡alinimo bÅ«das.Trečiųjų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovai su Å¡iuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kininiu reikalavimu taip pat nesutinka ir praÅ¡o atmesti.

Nacionalinės žemės tarnybos atstovė pažymi, kad R. C. neturi tvoros statytojo teisių, kadangi nėra Å¡io sklypo savininkas, taip pat neturi teisės sklypo naudoti kitu teisiniu pagrindu, nes Å¡is valstybinės žemės sklypas R. C. nėra perduotas naudotis nei nuomos, nei panaudos, nei kitu teisiniu pagrindu. A. N. žemės tarnyba 2017-11-30 kreipėsi į R. C. dėl Å¡ios tvoros paÅ¡alinimo, taip pat kreipėsi į Statybos inspekcijÄ , informuodama apie nelegalų statinį. Yra priimtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.2.-1381-795/2015 (įsiteisėjęs), kuriame už nelegaliÄ tvoros statybÄ R.

C. yra nubaustas administracine tvarka. Atstovė pažymi, kad R. C. užsiėmęs valstybės žemės sklypÄ , į kurį negali patekti kiti asmenys, už naudojamÄ sklypÄ valstybei nemoka jokių mokesčių, su juo nėra sudaryta jokia nuomos ar kita sklypo naudojimo sutartis. Tuo pažeidžiami valstybės interesai. Valstybės žemės sklypÄ , kuriame yra ginčo tvora, galima bÅ«tų įsigyti aukciono bÅ«du. aukcionas dėl sklypo pardavimo Nacionalinės žemės tarnybos Å¡iuo metu nėra paskeltas.

Vadovaujantis tvoros statybos metu galiojusios SÄ® redakcijos 2 straipsnio 71 dalies nuostatomis, statinio statyba (griovimas) be Å¡io įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, buvo laikoma savavaliÅ¡ka statyba. Tuo metu nesudėtingų statinių sÄ raÅ¡Ä ir prie nesudėtingų statinių priskirtų pastatų ir inžinerinių statinių paprastų konstrukcijų požymius nustatė statybos techninis reglamentas (toliau – STR) 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“. Å io normatyvinio techninio dokumento priede pateiktame nesudėtingų sÄ raÅ¡e tvoros buvo priskirtos nesudėtingų statinių kategorijai tik, jeigu jų maksimalus aukÅ¡tis nevirÅ¡ijo 2,0 m (ganyklų tvorų žemės Å«kio paskirties žemėje), o, priklausomai nuo tvoros konstrukcijos, atskirais atvejais negalėjo virÅ¡yti ir 1,8 m.

IeÅ¡kovo pastatyta tvora, kurios aukÅ¡tis aukščiausiame jos taÅ¡ke siekia 2,30 m, statybos vykdymo metu dėl virÅ¡ijamų ribinių techninių parametrų nebuvo priskiriama nesudėtingų statinių kategorijai. Ir Å¡iuo metu vadovaujantis STR 1.01.03:2017 ,,Statinių klasifikavimas“ VI skyriaus II skirsnio ,,Nesudėtingųjų statinių sÄ raÅ¡as“ 3 lentelės 3.1 punkte pateikiamais inžinerinių statinių požymiais ir techniniais parametrais, ginčo tvora priskirtina II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai.

STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ 3 priedo 1.2 punkte nustatyta, kad statant II grupės nesudėtingÄ jį statinį mieste privalomas statybos leidimas. Tie atvejai, kai statinio ar jo dalies statyba atliekama be galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento, laikomi savavaliÅ¡ka statyba (SÄ® 2 straipsnio 46 dalis).SavavaliÅ¡kos statybos padariniai Å¡alinami TPSVPÄ® nustatyta tvarka (SÄ® 28 str.).

TPSVPÄ® 2 straipsnio 2 dalis numato, kad privalomasis nurodymas – atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiÅ«rÄ ar statybos valstybinę priežiÅ«rÄ atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba Å¡io Ä®statymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įraÅ¡ytas teritorijų planavimo valstybinę priežiÅ«rÄ ar statybos valstybinę priežiÅ«rÄ atliekančios institucijos ar pareigÅ«no įpareigojimas vieÅ¡ojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytÄ terminÄ pateikti dokumentus, informacijÄ , paÅ¡alinti teritorijų planavimÄ ar statybÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtÄ administracinį sprendimÄ , atlikti kitus Å¡iame įstatyme nurodytus veiksmus.

TPSVPÄ® 14 straipsnis numato, kad inspekcijos pareigÅ«nas, nustatęs, kad statyba yra savavaliÅ¡ka, suraÅ¡o savavaliÅ¡kos statybos aktÄ (1 d.). Inspekcijos pareigÅ«nas per 10 darbo dienų nuo savavaliÅ¡kos statybos akto suraÅ¡ymo dienos pateikia Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomÄ jį nurodymÄ Å¡io asmens lėšomis vienu iÅ¡ Å¡ių bÅ«dų paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius: nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį ir sutvarkyti statybvietę (2 d. 1 p.). Å io straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi bÅ«ti įvykdyti per 6 mėnesius arba iÅ¡imtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytÄ trumpesnį terminÄ <...>.

Inspekcija šį terminÄ , jeigu yra svarbių priežasčių, asmens raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu gali vienÄ kartÄ pratęsti 3 mėnesiams. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismÄ (3 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad neteisėtos statybos padariniai turi bÅ«ti Å¡alinami taikant įstatymus, galiojančius Å¡ių padarinių konstatavimo ir Å¡alinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009, 2012-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012).

Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių Å¡alinimo klausimÄ iÅ¡sprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 str. 3 d.). IÅ¡ ieÅ¡kovo teismui pateiktų Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2003-02-03 sprendimu Nr. 50 patvirtinto žemės sklypo Dailidžių g. 33 detaliojo plano ir jo sprendinių matyti, kad pritarta, jog prie turimo R. C. žemės sklypo bÅ«tų prijungiamas 3,99 arų dydžio įsiterpęs valstybės žemės sklypas, bet ne 5,44 arų dydžio valstybės žemės sklypas, kuriame kaip matyti iÅ¡ kitų pateiktų dokumentų pastatyta ginčo tvora.

Taip pat Å¡iais dokumentais numatyti įpareigojimai žemės sklypo Dailidžių g. 33 savininkui, kad Å¡is įstatymų nustatyta tvarka savo lėšomis turi įrengti planuojamus privažiavimÄ ir automobilių apsisukimo aikÅ¡telę, planuojamÄ buitinių nuotekų atÅ¡akÄ , prijungiant jÄ prie esamų miesto buitinių nuotekų tinklų, taip pat perkelti esamÄ ryÅ¡ių skirstomÄ jÄ dėžutę. AnalogiÅ¡ki įpareigojimai žemės sklypo Dailidžių g. 33 savininkui numatyti ir R. C. ir Klaipėdos miesto savivaldybės 2003-02-17 sudarytoje sutartyje Nr. 16-88 „Dėl infrastruktÅ«ros plėtojimo“, papildomai nurodant įpareigojimÄ savininkui įrengti vejÄ pietinėje sklypo dalyje (detaliajame plane B1 teritorija želdiniams įrengti ir eksploatuoti) bei pakloti Å¡aligatvį prie Dailidžių g. ties Å¡ia teritorija, o pripažintÄ tinkamu naudoti, inventorizuotÄ privažiavimo keliÄ su aikÅ¡tele ir Å¡aligatvį perduoti į Savivaldybės balansÄ .

Pažymėtina, kad minėtuose dokumentuose niekur nėra kalbama apie galimybę žemės sklypo Dailidžių g. 33 savininkui statyti tvorÄ gretimame valstybiniame žemės sklype. Be to, reikia pažymėti, kad pagal minėtÄ detalų planÄ ir jo sprendinius turėjo buvo formuojamas atskiras 5,44 arų dydžio valstybės žemės sklypas, kurio paskirtis – kitos paskirties žemė, kurios naudojimo bÅ«das – bendro naudojimo teritorija ir kurios naudojimo pobÅ«dis – želdynams įrengti ir eksploatuoti.

Å iuo metu toje teritorijoje yra suformuotas 5,36 arų žemės sklypas, priklausantis valstybei. Jokių Å¡io sklypo nuomos ar panaudos sutarčių nėra sudaryta, minėtas detalusis planas ir jo sprendiniai nėra pakeisti. 2003-02-17 sutartis Nr. 16-88 „Dėl infrastruktÅ«ros plėtojimo“ yra galiojanti ir faktiÅ¡kai iÅ¡ esmės įvykdyta, tÄ patvirtino R. C. iniciatyva pradėtus teisminius ginčus nagrinėję teismai (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-371-538/2013, Lietuvos apeliacinis teismo civilinė byla Nr. 2A-668/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-188-687/2015).

Teismų sprendimuose konstatuota, kad ieÅ¡kovas laisva valia pats apsisprendė tiek parengti detalųjį planÄ (tapti planavimo organizatoriumi), tiek savo lėšomis perkelti infrastruktÅ«ros objektus iÅ¡ laisvos, jo norimos prisijungti 0,399 ha valstybinės žemės, be to Sutartyje nebuvo įtvirtinta tiesioginio atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės įsipareigojimo perleisti ieÅ¡kovui neatlygintinai nuosavybę į valstybei priklausantį žemės sklypÄ . Sudarius 2003-02-17 sutartį, įsigaliojo detalusis planas, kurio tikslas – ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (Klaipėdoje, Dailidžių g. 33), ribų pakeitimas ir ploto padidinimas nenaudojamo laisvo valstybinės žemės fondo sÄ skaita.

Teismų taip pat konstatuota, kad Detaliajame plane buvo nustatytas laisvos valstybinės žemės 0,0399 ha ploto prisijungimas ir 0,0544 ha ploto sklypo, skirto želdiniams, suformavimas. Apie pastarojo žemės sklypo prijungimÄ remiantis detaliuoju planu ir sutartimi nebuvo kalbama. Be to reikia pažymėti, kad ir Klaipėdos miesto savivaldybės 2003-04-28 iÅ¡duotame statybos leidime Nr. 10-NS/03 atlikti statybos darbus niekur atskirai neiÅ¡skirta, kad žemės sklypo Dailidžių g. 33 savininkui be remiantis minėtais Detaliuoju planu ir infrastruktÅ«ros sutartimi UAB „Klaipėdos komprojekto“ parengto projekto „Dailidžių gatvės tęsinio statyba“ tuo pačiu leidžiama ir apsitverti gretimÄ valstybės žemės sklypÄ .

Todėl nesutiktina su R. C. atstovo teiginiais, kad Å¡is leidimas tuo pačiu ir suteikė ieÅ¡kovui teisę vykdyti tvoros statymo darbus gretimame valstybiniame žemės sklype ir kad Å¡ie darbai tariamai yra vientisos infrastruktÅ«ros įrengimo darbų neatskiriama dalis. Å iuo atveju tvora yra atskiras statybos objektas, dėl kurios yra ne tik bÅ«tinas statybos leidimas (to ieÅ¡kovo atstovas neginčija), bet kadangi ieÅ¡kovo tvora statyta ne savo, o valstybiniame žemės sklype, kurio ieÅ¡kovas nenuomojo, kuris jam nebuvo perduotas panaudos ar kitu pagrindu, todėl Å¡iuo atveju tvoros statymo metu buvo bÅ«tinas Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos (kaip institucijos leidusios 2003-02-17 sutartyje iÅ¡vardintus infrastruktÅ«ros objektus įrengti valstybinėje žemėje), o vėliau panaikinus Å¡iÄ institucijÄ â€“ Nacionalinės žemės tarnybos leidimas.

Tokių sutikimų ir leidimų ieÅ¡kovas, statydamas tvorÄ valstybinėje žemėje neturėjo, tokio sutikimo neturi ir dabar.Taigi, tiek Nacionalinei žemės tarnybai 2017-11-15 žemės naudojimo patikrinimo aktu, tiek Statybos inspekcijai 2018-01-25 savavaliÅ¡kos statybos aktu Nr. SSA-30-180125-00005 nustačius, kad neteisėtai ir neturint leidimo 0,0536 ha ploto valstybiniame žemės sklype (kadastro Nr. 2101/0002:1159, u/n 4400-4240-6693) gretimo sklypo savininkas R. C. pastatė mÅ«rinę tvorÄ , Statybos inspekcija pagrįstai ir teisėtai 2018-01-26 surašė privalomÄ jį nurodymÄ R.

C. per nustatytÄ terminÄ (iki 2018-07-26) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę: nugriauti Å¡iame sklype savavaliÅ¡kai pastatytÄ II grupės nesudėtingÄ statinį (tvorÄ ), dėl kurios suraÅ¡ytas 2018-01-25 savavaliÅ¡kos statybos aktas ir sutvarkyti statybvietę. Teismas nenustatė, kad nagrinėjamu atveju galima Å¡io neteisėto statinio (tvoros) įteisinimo galimybė, taip pat kad tai bÅ«tų neproporcinga priemonė paÅ¡alinti R. C. padarytÄ pažeidimÄ (neteisėta tvoros statyba), už kÄ jau jis yra baustas administracine tvarka.

Reikia pastebėti, kad ieÅ¡kovui Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo metu pateikus praÅ¡ymÄ dėl minėto privalomo nurodymo vykdymo pratęsimo, kuris Statybos inspekcijos buvo patenkintas ir ginčijamo 2018-01-26 privalomo nurodymo vykdymas pratęstas iki 2018-10-26, ieÅ¡kovas R. C. faktiÅ¡kai pripažino Å¡io privalomo nurodymo teisėtumÄ ir tai, kad jis šį nurodymÄ privalo įvykdyti per nustatytÄ terminÄ . Tai kieno iniciatyva Statybos inspekcija pradėjo tyrimÄ Å¡iai institucijai suraÅ¡ant ginčijamus savavaliÅ¡kos statybos aktÄ ir privalomÄ jį nurodymÄ reikÅ¡mės neturi.

Taip pat privalomasis nurodymas privalo bÅ«ti vykdomas taip kaip nurodyta – turi bÅ«ti nugriauta visa savavaliÅ¡kai valstybiniame žemės sklype pastatyta tvora, ne atskiros jos dalys (nuardant dalį tvoros stulpelių, virÅ¡ijančių tam tikrÄ aukÅ¡tį) kaip kad teigia R. C. atstovas. GeranoriÅ¡kai nevykdant privalomojo nurodymo, Statybos inspekcija su Å¡iuo vykdomuoju dokumentu turi teisę kreiptis į antstolius dėl privalomo tokio nurodymo vykdymo, taip pat praÅ¡yti taikyti atitinkamas poveikio priemones tokio privalomo nurodymo nevykdančiam asmeniui.

Ä®vertinus nurodytÄ atmestinas kaip nepagrįstas neįrodytas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 2018-01-26 Statybos inspekcijos privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius pripažinimo neteisėtu. Dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo pripažinti neteisėtu Statybos inspekcijos 2018-01-26 privalomÄ jį nurodymÄ nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu taip pat praÅ¡o teismo pripažinti neteisėtu atsakovės Statybos inspekcijos 2018-01-26 privalomÄ jį nurodymÄ Nr. PNNSP-30-180126-000010 nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų.

Detaliau dėl šio privalomo nurodymo neteisėtumo ir kaip šis nurodymas pažeidžia ieškovo teises jo atstovas nei ieškinyje nei teikdamas paaiškinimus nepasisakė. Atsakovo, Nacionalinės žemės tarnybos ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovai nesutiko su tokiu ieškovo ieškinio reikalavimu taip pat detaliau neišdėstydami nesutikimo priežasčių.Ginčijamu privalomu nurodymu ieškovas įpareigotas „nevykdyti jokių statybos darbų valstybiniame žemės sklype kad.

Nr. 2101/0002:1159, iki bus paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padariniai, fiksuoti 2018-01-25 savavaliÅ¡kos statybos akte Nr. SSA-30-180125-00005“. Privalomame nurodyme nurodyta jo apskundimo tvarka ir pasekmės už tokio nurodymo nevykdymÄ .Ginčijamas privalomasis nurodymas iÅ¡ esmės yra prevencinio pobÅ«džio įpareigojimas 2018-01-25 savavaliÅ¡kos statybos akte nurodytam pažeidėjui ir teismo vertinimu jo teisių nepažeidžia, jo teisių neriboja daugiau negu reikia, be to yra priimtas įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas neturi pagrindo tokio privalomojo nurodymo pripažinti neteisėtu.

Atsižvelgiant į tai atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas ir šis ieškovo ieškinio reikalavimas.Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 str.). Dėl bylinėjimosi išlaidų Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetus, valstybei lieka jo už ieÅ¡kinį sumokėtas žyminis mokestis, o iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai priteistina 9,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (CPK 92 str., 93 str.). Vadovaudamasis CPK 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:            Nutraukti civilinę bylÄ dalyje, kuria ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė teismo pripažinti neteisėtu Statybos inspekcijos savavaliÅ¡kos statybos aktÄ 2018-01-25 Nr. SSA-30-180125-00005.           Kitoje dalyje ieÅ¡kovo R.

C. ieÅ¡kinį atmesti.           Priteisti valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo R. C. 9,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (įmokos kodas 5660).             Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja                                                                                               Laura Spalvienė