7a1fc4b4-a8ec-48c4-b4f5-e35d57053fd6 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Zita RomanovaitėBaudž. byla Nr. 1A-773-174/2012Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01740-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.; 1.2.26.2.1.; 2.1.7.4. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS n u T A R T i sLietuvos respublikos vardu 2012 m. spalio 18 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Valentino Janonio,sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant prokurorei Reginai Bučinskaitei,nuteistajam K.

V.,gynėjui advokatui Petrui Maceniui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. V. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 MGL dydžio (780 Lt) bauda.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.Nuosprendžiu priteista iÅ¡ K.

V. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 37,73 Lt turtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: K. V. nuteistas už tai, kad jis vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ , tai yra jis 2011m. lapkričio 23 d., apie 18 val., prie prekybos centro „Maxima“, esančio Liepojos g. 10, Klaipėdoje, įvykus autoįvykiui tarp automobilių „BMW 530“ ir „Audi A4“ ir susidarius sunkiai situacijai iÅ¡važiuoti iÅ¡ stovėjimo aikÅ¡telės, nebÅ«damas autoįvykio dalyviu, priėjęs prie automobilio „BMW 530“ vairuotojo G.

Z. trenkė jam vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ , dėl to G. Z. buvo padarytas veido sumuÅ¡imas su muÅ¡tine žaizda virÅ¡utinės lÅ«pos kairėje, gleivinės žaizda lÅ«pos vidiniame pavirÅ¡iuje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis K. V. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendį kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ ir jį iÅ¡teisinti. Teigia, jog teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojoj proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio nuostatas.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusikaltimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.Apelianto teigimu, teismas neteisingai įvertino liudytojo R.

S. parodymus. Nuteistasis aiÅ¡kina, jog Å¡is liudytojas nėra jo draugas, o tik pažįstamas, kurį kartais jis paveža iki namų. Liudytojo R. S. teisme duoti parodymai teismo posėdžio protokole užraÅ¡yti neteisingai, t. y. nors pastarasis teisme patvirtino aplinkybę, jog nukentėjusysis G. Z. iÅ¡keikė jį – K. V. – necenzÅ«riniais žodžiais bei automobilio durelėmis trenkė jam į kojÄ , tačiau teismo posėdžio protokole užfiksuota tik tai, jog liudytojas R. S. girdėjo necenzÅ«rinius žodžius, tačiau neužfiksuota, kas ir kieno adresu tuos žodžius sakė, nors, kaip minėta, Å¡is liudytojas teisme aiÅ¡kiai parodė, jog nukentėjusysis iÅ¡keikė jį – K.

V. – necenzÅ«riniais žodžiais (b. l. 111–112). Todėl ir nuosprendyje neteisingai nurodyta, jog liudytojas R. S. negirdėjo necenzÅ«rinių žodžių. Apelianto nuomone, liudytojÄ R. S. bÅ«tina teisme apklausti pakartotinai.Nuteistasis K. V. nurodo, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jis gynėsi be advokato, todėl ne viskÄ gerai suprato, t. y. kada ir kuriuo metu praÅ¡yti apklausti kaip liudytojus jo žmonÄ D. V., taip pat I. A. ir jos vyrÄ M. A.. Pastarasis, neaiÅ¡ku kodėl, nebuvo apklaustas net ikiteisminio tyrimo metu.

Apeliantas pažymi, jog I. A. vyras buvo įvykio dalyvis ir matė patį įvykį, todėl jo parodymai bÅ«tų objektyvus įrodymas, kas pradėjo konfliktÄ ir kodėl jis – K. V. – sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam G. Z.. Teismas sutiko su prokurorės pasiÅ«lymu neapklausti kaip liudytojos I. A., o jis – K. V., nežinodamas baudžiamojo proceso taisyklių, nesuprato, kodėl teismas sutiko su tokiu prokurorės siÅ«lymu, nors, jo nuomone, teismas privalėjo iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tirti konflikto, kilusio tarp jo ir G.

Z., priežastis.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) senato 2003 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 1.1 punkte nurodyta, kad nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikaltimo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ar kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, 3.1.7 punkte nurodyta, kad teismo iÅ¡vados vertinant įrodymus turi bÅ«ti pagrįstos.

Apelianto teigimu, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį, kuris turi bÅ«ti panaikintas. Nuteistojo teigimu, siekiant objektyviai iÅ¡tirti įvykio aplinkybes bei iÅ¡spręsti jo kaltumo ar nekaltumo klausimÄ , reikalinga atlikti įrodymų tyrimÄ , teismo posėdyje apklausti liudytojus D. V., R. S. bei IlonÄ bei M. A., gyv. (duomenys neskelbtini). Atlikus įrodymų tyrimÄ , apeliantas praÅ¡o jį iÅ¡teisinti.Nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo K.

V. apeliacinį skundÄ tenkinti.Prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nepagrįsti. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad visi įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti K. V. kaltės klausimo iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, buvo iÅ¡tirti bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo skundÄ tikrindamas apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , nusprendė, jog pakartotinai tirti įrodymus nėra pagrindo.

K. V. baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įrodymus iÅ¡tyrė iÅ¡samiai. Taigi apylinkės teismas nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įrodymus.Bylos duomenims prieÅ¡tarauja apelianto teiginiai, kad neva teismas rėmėsi tik jį kaltinančiais įrodymais. PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, iÅ¡vados dėl K. V. nuteisimo pagrįstos ne tik nukentėjusiojo G. Z., bet ir liudytojų, iki įvykio jo nepažinojusių ir neturinčių intereso melagingai apkaltinti nuteistÄ jį, parodymais, t. y. bylos įrodymų visuma, patvirtinančia aplinkybes apie K.

V. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei konkrečiÄ jos padarymo vietÄ â€“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę prie prekybos centro „Maxima“, esančiÄ Liepojos g. 10 , Klaipėdoje. Teismas nustatė ir tai, kad K. V. sudavė ranka smÅ«gį nukentėjusiajam G. Z. į veidÄ , pataikydamas į lÅ«pÄ , tokiais savo veiksmais padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tai patvirtina byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2011-11-30 specialisto iÅ¡vada Nr. G 1805/11 (03), kurioje konstatuota, kad:

„G. Z. buvo padarytas veido sumušimas su muštine žaizda viršutinės lūpos kairėje, gleivinės žaizda lūpos vidiniame paviršiuje, viršutinio kairio 23 danties sumušimu. <...> G. Z. kūne konstatuota viena trauminio poveikio vieta. Dėl šio sužalojimo G. Z. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.“ (b. 1.19).Pats apeliantas neneigia konflikto su nukentėjusiuoju, t. y. kad jis 2011 m. lapkričio 23 d., apie 18 val., prie prekybos centro „Maxima“, įvykus autoįvykiui tarp automobilių „BMW 530“ ir „Audi A4“ ir susidarius sunkiai situacijai išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės, pats nebūdamas eismo įvykio dalyviu, priėjęs prie automobilio „BMW 530“ vairuotojo G.

Z., trenkė kumščiu pastarajam į veidÄ ir sužalojo lÅ«pÄ . Taip pat apeliantas nesiginčija dėl to, kad fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį pavartojo vieÅ¡oje vietoje. Tačiau nuteistojo K. V. apeliaciniame skunde tvirtinama, jog tokius jo veiksmus iÅ¡provokavo pats nukentėjusysis, vartodamas necenzÅ«rinius žodžius jo adresu ir automobilio durelėmis trenkdamas jam per kojas, todėl, K. V. teigimu, jis yra nuteistas nepagrįstai. Tokie apelianto skundo argumentai nepagrįsti, nes jie prieÅ¡tarauja nukentėjusiojo parodymams, kuriais teismas netikėti neturi pagrindo, nes nenustatyta, kad pastarasis anksčiau K.

V. pažinojo ir būtų suinteresuotas jį neteisingai apkaltinti. Be to, pats nuteistasis neneigia, jog jis 2011 m. lapkričio 23 d., apie 18 val., prie prekybos centro „Maxima“, įvykus autoįvykiui tarp automobilių „BMW 530“ ir „Audi A4“ ir susidarius sunkiai situacijai išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės, pats nebūdamas eismo įvykio dalyviu, priėjęs prie automobilio „BMW 530“ vairuotojo reikalavo pasitraukti, kadangi dėl autoįvykio automobilių stovėjimo aikštelėje susidarė spūstis ir jis negalėjo pravažiuoti, o G.

Z. nesutikus, sudavė smÅ«gį pastarajam kumščiu į veidÄ . Å iuo atveju jeigu nukentėjusysis, kaip teigia apeliantas, ir pavartojo necenzÅ«rinius žodžius jo adresu, vien dėl tokios menkavertės dingsties suduoti G. Z. smÅ«gį į veidÄ jis neturėjo jokio pagrindo, juo labiau, kad K. V. nebuvo eismo įvykio dalyvis ir neturėjo jokio pagrindo kiÅ¡tis į eismo įvykio dalyvių ginÄÄ dėl autoįvykio kaltininko. Kadangi, kaip nurodė nukentėjusysis G. Z., automobilio „Audi A4“ vairuotojas nesutiko, kad yra kaltas dėl autoįvykio ir atsisakė pildyti deklaracijÄ , G.

Z. iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Kadangi susidariusioje situacijoje tik policija galėjo nustatyti autoįvykio kaltininkÄ , G. Z., iki kol atvyks policijos pareigÅ«nai, vykdydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, neturėjo teisės patraukti savo automobilio iÅ¡ autoįvykio vietos, nors tai ir sukėlė tam tikrus nepatogumus tiek nuteistajam K. V., tiek galbÅ«t ir kitiems vairuotojams, todėl K. V. neturėjo jokio pagrindo reikalauti G. Z., kad Å¡is patrauktų automobilį, o Å¡iam nesutikus to padaryti, suduoti smÅ«gį jam į veidÄ .Netikėti nukentėjusiojo G.

Z. parodymais, kad K. V., priėjęs prie jo ir automobilio „Audi A4“ vairuotojo, kai pastarieji aiÅ¡kinosi autoįvykio aplinkybes, ėmė komentuoti autoįvykį ir kaltinti jį, o vėliau sudavė smÅ«gį jam į veidÄ , nes Å¡is nesutiko patraukti savo automobilio, nėra jokio pagrindo. Nors, kaip minėta, apeliantas K. V. tvirtina, jog tokius jo veiksmus iÅ¡provokavo pats nukentėjusysis, keikdamasis jo adresu ir automobilio durelėmis trenkdamas jam per kojas, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra.

Nors, apelianto teigimu, tiesiogiai įvykio aplinkybes patvirtino liudytojas R. S. (jis įvykio dienÄ važiavo kartu su K. V.), tačiau, prieÅ¡ingai K. V. tvirtinimui, R. S., ikiteisminio tyrimo metu palaikęs K. V. įvykio versijÄ , teisme tokių savo parodymų nebepatvirtino. Nors nuteistojo apeliaciniame skunde tvirtinama, jog liudytojas R. S. apklausiamas teisme aiÅ¡kiai parodė, jog nukentėjusysis iÅ¡keikė jį – K. V. – necenzÅ«riniais žodžiais, tačiau iÅ¡ teismo posėdžio protokole užfiksuotų liudytojo R.

S. parodymų matyti, jog jis tik girdėjo necenzūrinius žodžius, tačiau konkrečiai nenurodė, kad ir kieno adresu tuos žodžius vartojo, o apie tai, jog G. Z. trenkė automobilio durelėmis K. V. per kojas, jokios kalbos iš viso nebuvo. Smūgio K. V. sudavimo faktui pagrįsti nuteistasis jokių duomenų nepateikė, šios aplinkybės nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, ta aplinkybė, jog K. V. nedelsdamas po to, kai sudavė smūgį nukentėjusiajam, išvažiavo, žinodamas, kad netrukus turi atvykti policijos pareigūnai, patvirtina, jog jis jautėsi neteisus ir vengė įvykio vietoje susitikti su pareigūnais.

Nors nuteistasis teigia, jog teisiamojo posėdžio protokole liudytojo R. S. parodymai užfiksuoti netiksliai, tačiau K. V. pastabų dėl teismo posėdžio protokolo per įstatyme numatytÄ terminÄ nepareiÅ¡kė, todėl abejoti teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotais duomenimis teismas neturi pagrindo. Be to, esant nustatytai neginčijamai aplinkybei, jog autoįvykio dalyviai ginčijosi dėl to, kas yra autoįvykio kaltininkas, neatmestina, jog ir jie galbÅ«t pavartojo necenzÅ«rinius žodžius, todėl kategoriÅ¡kai tvirtinti, kad G.

Z. iÅ¡keikė K. V., pagrindo nėra. Kita vertus, kaip minėta, jeigu nukentėjusysis ir pavartojo necenzÅ«rinius žodžius K. V. adresu, pastarajam nepagrįstai reikalaujant, kad G. Z. patrauktų savo automobilį, o Å¡iam nesutikus to padaryti, nuteistasis neturėjo jokio pagrindo suduoti smÅ«gį pastarajam.Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, tai, kad K. V., kaip jis teigė, siekė patarimais eismo įvykių dalyviams sureguliuoti prie prekybos centro susidariusiÄ situacijÄ , neatleidžia jo nuo atsakomybės už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , nes tai jis darė nepriimta forma – dėl menkavertės dingsties pavartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, ir tokie jo veiksmai peržengė leistino elgesio ribas ir tapo nusikalstami.Darant iÅ¡vadas dėl K.

V. kaltės, visi bylos įrodymai iÅ¡tirti visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertinti. Tai, kad apeliantas nesutinka su jam nepalankiu įrodymų vertinimu, nereiÅ¡kia, jog teismas padarė BPK normų pažeidimus ir nesilaikė asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ , rungimosi baudžiamajame procese ar nekaltumo prezumpcijos principų (BPK 7 straipsnio 2 dalis, 44 straipsnio 6 dalis), ir dėl to bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai bei priėmė nepagrįstÄ spendimÄ pripažinti jį kaltu dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, kuriuo pažeidė įstatymo nuostatas, reikalaujančias įrodyti asmens kaltę.Taigi nuteistojo K.

V. kaltė dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Priimdamas K. V. apkaltinamÄ jį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nuteistojo kaltės klausimu, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti Å¡ių iÅ¡vadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas.Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo K.

V. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo K. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                        Violeta Miliuvienė Kolegijos teisėjai                                                                                                        Eduardas MaÅ¡kevičius Valentinas Janonis