7a1ef206-922a-4aa3-8bc1-1cffc021c43e · Kauno apylinkės teismas

ATP byla Nr. A2.6.-8212-358/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-07190-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.2.; 45.4.4.; 52.3. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2014 m. lapkričio 20 d.Kaunas              Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam L. R., jo atstovui D. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi L. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ ,n u s t a t ė :

             L. R. 2014-08-06 apie 17.30 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), g. ties namu Nr. 77, vairuodamas automobilį ir iÅ¡važiuodamas iÅ¡ teritorijos į kelio nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į meteorologines sÄ lygas (kruÅ¡a) ir kelio bÅ«klę (slidi kelio danga), nedavė kelio keliu važiuojančiam automobiliui, kuris, susidarius pavojingai situacijai vengdamas susidÅ«rimo staigiai stabdė, dėl ko slystantis ir nevaldomas automobilis iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ kelio dalį, atsitrenkė į bortelį, apsigadino automobilį.

Po eismo įvykio nepažymėjo įvykio vietos kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tuo pažeidė KET 9, 107, 231.1. p., reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. L. R. savo kaltės nepripažino, paaiÅ¡kino, kad iÅ¡važiavo iÅ¡ garažo, esančio prieÅ¡ais jo įvažiavimÄ ir sustojo deÅ¡inėje pusėje kelkraÅ¡tyje, kad galėtų įvažiuoti į kiemÄ . Sustojo, kad praleistų paskui atvažiuojantį automobilį.

Po kiek laiko iÅ¡girdo, kad čiuožia kito automobilio ratai ir pamatė, kad jis kitoje pusėje įvažiavo į bortelį. Teigia, kad nesudarė jokios kliÅ«ties kitam automobiliui ir nuo jo veiksmų nepriklausė kito vairuotojo veiksmai. Po to iÅ¡lipo, pasižiÅ«rėjo į jo automobilį, kad nėra sužeistų ir įvažiavo į kiemÄ . Kitas vairuotojas buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio. Matomumas į kairę pusę buvo geras, gatvė toje vietoje yra tiesi. IÅ¡važiuodamas matė atvažiuojantį VW Golf.

Tuo metu lijo, kruÅ¡a buvo pasibaigus, ant kelio buvo kruÅ¡os likučių, buvo slidu.Liudytojas V. R. paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ buvo labai lietinga, snyguriavo, buvo kruÅ¡a. Pasibaigus lietui draugas L. R. iÅ¡važiavęs iÅ¡ vidurinio garažo pasistatė maÅ¡inÄ Å¡alia elektros stulpo deÅ¡inėje pusėje kelkraÅ¡tyje, automobilį pastatė prieÅ¡ penkias minutes ir atėjo į garaÅ¾Ä . Paskui iÅ¡girdo kažkokį maÅ¡inos stabdymÄ , pamatė Golf III, kaip dideliu greičiu važiavo nuo kalno, persirikiavo į prieÅ¡ingÄ pusę kelio, atsitrenkė į bordiÅ«rÄ ir sustojo.

Ar L. R. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio tiksliai negali pasakyti. Jis apžiÅ«rėjo automobilius, policijos pareigÅ«nų nesulaukė. Liudytojas R. Ž. paaiÅ¡kino, kad garažai yra kairėje pusėje, o L. R. gyvena deÅ¡inėje pusėje. Ten yra 3 garažo durys. L. R. per vidurį sustojo ir prasidėjo lietus. Kai lietus nustojo, jis iÅ¡važinėjo ir sustojo prie stulpo. Jis išėjo tuo pačiu momentu ir pamatė, kaip nuo kalno dideliu greičiu atvažiuoja Golf III, kuris čiuožė. Jis nesuvaldė maÅ¡inos, suko į kairę pusę ir atsimušė į bordiÅ«rÄ .

Policijos nelaukė, vairuotojui pasakė „nesveikas jÅ«s, ponas“. Po savaitės atvažiavo tyrėjas iÅ¡ policijos, jam parodė kur viskas buvo ir parašė paaiÅ¡kinimÄ .Liudytojas R. K. paaiÅ¡kino, kad įvykis buvo vasaros pabaigoje Bakanausko gatvėje. Automobilis atsitrenkė į bordiÅ«rÄ . Vairuotojas teigė, kad jam kliÅ«tį sudarė iÅ¡ teritorijos iÅ¡važiuojantis automobilis, su kurio vairuotoju turėjo pokalbį. Dalyvavo ir daugiau asmenų. Jie buvo neblaivÅ«s. Kitas vairuotojas nepasiliko eismo įvykio vietoje, nuvažiavo.

Vėliau buvo surastas vairuotojas L. R.. Užteko duomenų suraÅ¡yti protokolÄ L. R., nes jis buvo įvykio vietoje, su nukentėjusiu buvo kažkoks dialogas, žinojo, kad yra toks faktas, kad jį kaltina sukėlus avarinę situacijÄ , bet jis nepranešė policijai, nurodė priežastį dėl ko nuvažiavo. Buvo nuvykęs į įvykio vietÄ , apklausė liudytojus, kurie dirbo tame servise. Kiek suprato iÅ¡ liudytojų, kad jis iÅ¡važiuodamas Å¡iek tiek iÅ¡lindo į važiuojamÄ jÄ dalį, labai nedaug, bet iÅ¡lindo.

Atvyko pas atsakomybėn traukiamÄ asmenį tÄ pačiÄ ar sekančiÄ dienÄ , o liudytojus apklausė atvykęs kitÄ dienÄ . R. automobilį surado atvykęs jo gyvenamosios vietos adresu, kur registruota maÅ¡inos savininkė. Atsakomybėn traukiamas asmuo buvo įvykio vietoje, kalbėjosi su nukentėjusiu, bet nepranešė policijai, pats įvykio vietoje nepasiliko. Liudytojas R. B. paaiÅ¡kino, kad gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), gatvėje stovi automobilis, atsitrenkęs į bordiÅ«rÄ , kuriam sudarė avarinę situacijÄ kitas automobilis ir pasiÅ¡alino.

Atvykę į vietÄ rado automobilį ir prie jo stovintį vaikinÄ , kuris buvo atsitrenkęs į bordiÅ«rÄ kairėje kelio pusėje. PaaiÅ¡kino, kad jam važiuojant nuo kalno link (duomenys neskelbtini), gatvės, staiga iÅ¡važiavo maÅ¡ina prieÅ¡ais jį ir jis metėsi į kairę, kad į jį neatsitrenkti atsitrenkė į bordiÅ«rÄ . Jie buvo sustoję, iÅ¡lipo pasiaiÅ¡kinti. Kaip pasakė nukentėjęs, kad visi girti buvo tiek tame servise, tiek ekipaže. Pagal nukentėjusio automobilio stovėjimo vietÄ sudarė eismo įvykio schemÄ , nes kito automobilio nebuvo.

Schemoje nėra pažymėta vieta, nes nukentėjęs nenurodė kur stovėjo R. automobilis, jis pasakė, kad jam važiuojant iÅ¡važiavo automobilis iÅ¡ serviso, o kur stovėjo jis nematė, tik matė važiuojant. SuraÅ¡ydamas tarnybinį praneÅ¡imÄ vadovavosi tik nukentėjusio parodymais, nes daugiau nieko nebuvo, nei kito automobilio nebuvo, nei serviso darbuotojų. Liudytojas G. G. paaiÅ¡kino, kad 2014-08-06 važiavo (duomenys neskelbtini), gatve nuo kalno. Oro sÄ lygos buvo gan prastos, nes tÄ dienÄ buvo kruÅ¡a ir ant kelio buvo daug lapų prikritusių, kelias buvo labai slidus.

Atvažiavo ir ties pažįstamo namu, kur yra garažai, matė, kad ten stovėjo automobilis. Jis sustojo ir matė, kad jį praleidžia. Bet kai priartėjo 70-75 m., jis staiga iÅ¡važiavo. Tada stabdė, ir bandydamas iÅ¡vengti eismo įvykio metėsi į kairę. MaÅ¡inÄ sumėtė. Tada susuko vairÄ Ä¯ deÅ¡inę pusę ir atsitrenkė į bordiÅ«rÄ ir sustojo. IÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Kito automobilio Audi vairuotojas taip pat iÅ¡lipo. Pasakė, kad jam užkiÅ¡o keliÄ ir, kad kvies policijÄ .

Norėjo iÅ¡sitraukti telefonÄ , nufilmuot numerius. Tada iÅ¡ garažo atėjo prie jo draugai ar pažįstami, kurie buvo iÅ¡gėrę, pradėjo beveik stumdyt, neleido filmuot. Buvo iÅ¡sigandęs, Å¡oke, negalėjo nufilmuot numerių. Kai tie vyrai atsitraukė, apsidairęs pamatė, kad to automobilio nėra. Tada paskambino policijai, kad įvyko įvykis. PareigÅ«nai formino, surašė visas žalas, liepė nuvykt į PK. Ten nuvažiavo, užpildė visus dokumentus. Pasakė, kad numerių tiksliai nežino, nes jam trukdė užsiraÅ¡yti.

Pasakė, kad vairuotojas galėjo bÅ«ti neblaivus, nes keistai elgėsi ir iÅ¡ akių matėsi. Po mėnesio važiavo tuo pačiu keliu, pamatė tÄ pačiÄ maÅ¡inÄ , užsirašė tikslius jo numerius. Po to nuvažiavo į policijÄ ir patikslino valstybinius numerius. Administracinėn atsakomybėn traukiams asmens atstovas D. G. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ Å¡ios bylos aplinkybių neabejotina, kad R. nuo įvykio vietos gyvena už 66 metrų, automobilis stovi jo kieme, jis niekur nesislapstė, nes nelaikė savęs susijusiu su Å¡iuo įvykiu, dėl to jis ir nepasiliko.

Liudytojas negali nuosekliai paaiÅ¡kinti kaip jis nepastebėjo, kad automobilis įvažiavo į kiemÄ ir liko kieme. Policijos pareigÅ«nai, sudarydami eismo įvykio vietos schemÄ , nematė stovinčio Å¡alia automobilio ir valstybinis numeris besiskiriantis tik 1 skaitmeniu. Taip pat tam tikras abejones sukelia ATP protokolÄ suraÅ¡iusios institucijos veiksmai, kad tiktai 2014-09-11, kai G. patikslino nuvažiavusio automobilio valstybinį numerį, tiktai tada paaiÅ¡kėjo, kad automobilį vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Nors jau kitÄ dienÄ L. R. prisipažino, kad jis vairavo tÄ automobilį, tačiau jis nelaikė savęs susijusiu su Å¡iuo eismo įvykiu ir dėl to nuvažiavo. Tas pats apie liudytojų parodymus, kurie buvo apklausti 2014-08-30. Institucija, apklaususi visus liudytojus, padarė iÅ¡vadÄ , kad L. R. tos veiklos nepadarė. Tačiau 2014-09-11, kai G. G. patikslino nuvažiavusio automobilio valstybinį numerį, tik tada, kaip patvirtino liudytojas K., tik tada jis surašė ATP protokolÄ . Kiekviena abejonė turėtų bÅ«ti vertinama administracinėn atsakomybė traukiamo asmens naudai.

Å ioje byloje tikrai nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad L. R., vairuodamas automobilį Å¡.m. rugpjūčio 6 dienÄ , savo veiksmais padarė AT pažeidimus, už kuriuos numatyta atsakomybė ATP Kodekse, padarė sÄ moningai ir apskritai buvo susijęs su Å¡iuo įvykiu. Todėl teismo praÅ¡o nutraukti ATP bylÄ , kadangi nėra veikos, numatytos ATPK 9 str., nėra jokios prieÅ¡ingos teisei veikos, sÄ moningos ar nesÄ moningos ir nėra pačios ATPK 250 str. 1 p. nurodytos veikos.Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).Kelių eismo taisyklių taisyklėse pateikta eismo įvykio sÄ voka – tai įvykis kelyje, vieÅ¡ose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Byloje nekyla ginčas dėl to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. R. iÅ¡važinėjo iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį – (duomenys neskelbtini), gatvę, bei, kad pagrindine (duomenys neskelbtini), gatve važiavo G. G., bei kad jis atsitrenkė į bortelį. Byloje kyla ginčas dėl kaltės.  Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.KET 107 p. numato, kad įvažiuodamas į keliÄ iÅ¡ esančių Å¡alia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti keliÄ juo važiuojančioms transporto priemonėms.Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, liudytojų paaiÅ¡kinimų, L.

R. iÅ¡važinėjo iÅ¡ garažo į pagrindinę (duomenys neskelbtini), gatvę, matė nuo kalno atvažiuojantį automobilį, sustojo jo praleisti, tačiau iÅ¡važiavo į pagrindinę gatvę, sudarė kliÅ«tį, dėl ko G. G., neturėdamas kitos iÅ¡eities suko į kairę pusę ir atsitrenkė į bortelį. Be to, ir L. R. neneigia, kad buvo nepalankios meteorologinės sÄ lygos, kad sustojo praleisti nuo kalno atvažiuojančio automobilio, kad gatvė nėra plati, kad iÅ¡sukinėjo į pagrindinę gatvę, tačiau dėl Å¡ių jo veiksmų kitam automobilio vairuotojui sudarė tokias sÄ lygas, dėl kurių pastarasis, vengdamas susidÅ«rimo privalėjo iÅ¡važiuoti į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ kelio dalį.

Liudytojo G. G. paaiÅ¡kinimai yra nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki, todėl teismas jais netikėti neturi pagrindo, jis parodymus teisme davė prisiekęs dėl atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo, be to, jis L. R. matė pirmÄ kartÄ , anksčiau jo nepažinojo, jokio prieÅ¡iÅ¡kumo ar neigiamo nusistatymo jo atžvilgiu neturėjo. Nėra nustatyta absoliučiai jokių objektyvių aplinkybių, kurioms esant bÅ«tų pagrindas abejoti liudytojo parodymais. Teismas, iÅ¡klausęs liudytojų V. R. ir R. Ž. paaiÅ¡kinimus daro iÅ¡vadÄ , kad jie nėra nuoseklÅ«s bei patikimi.

V. R. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad L. R. vairuojamas automobilis jau buvo pastatytas gatvėje, kad kalbėjosi su L. R., kuris buvo atėjęs į garaÅ¾Ä , o tai prieÅ¡tarauja tiek G. G., tiek paties L. R. paaiÅ¡kinimams, kad abu buvo automobiliuose. Liudytojai R. Ž. ir V. R. yra L. R. pažįstami, o jų paaiÅ¡kinimus teismas laiko, kaip siekimÄ padėti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui iÅ¡vengti administracinės atsakomybės.         Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tyčia, t.y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina sÄ moningai, siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Kelių eismo taisyklių 231.1 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietÄ Å¡ių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; 231.2 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietÄ kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčios forma, bÅ«tina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. R. paaiÅ¡kinimų, jis suprato, kad įvykus eismo įvykiui ir kilus ginčui, jis, neiÅ¡siaiÅ¡kinęs visų eismo įvykio aplinkybių, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, nors kitas eismo dalyvis – G. G. iÅ¡kart po įvykio žadėjo kviesti policijÄ . IÅ¡ L. R. elgesio galima spręsti, kad jis pasielgė aplaidžiai ir neatsakingai, suvokdamas, kad įvyko eismo įvykis, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.Teismas atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo argumentus, kad L.

R. nesislapstė dėl šio eismo įvykio, nes tai paneigta paties L. R. paaiškinimais, liudytojo G. G. paaiškinimais, kur abu teigia, kad įvykus eismo įvykiui L. R., šalims, kaip tai įpareigoja KET, nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, be to, nurodė pasitraukimo priežastį – serga dukra, o ne dėl to, kad nelaiko savęs eismo įvykio dalyviu. Taip pat nėra reikšminga aplinkybė, kada buvo surašytas protokolas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

                          Be to, L. R. kaltė padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. , 123 str. 1 d. įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta eismo įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), Kaunas (b. l. 2), tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodoma, kad rugpjūčio 6 d. apie 17.40 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), gatvėje, ties 77 namu yra įvykęs eismo įvykis, atvykus nurodytu adresu buvo rastas automobilis VW Golf, kurio vairuotojas G.

G. paaiÅ¡kino, kad jam važiuojant (duomenys neskelbtini), gatve, ties 77 namu jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės iÅ¡ kiemo teritorijos iÅ¡važiavo automobilis Audi, galimai valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jis, stengdamasis iÅ¡vengti susidÅ«rimo užvažiavo ant bordiÅ«ro ir prasikirto ratÄ , Audi iÅ¡ eismo įvykio pasiÅ¡alino (b. l. 3, 4-5), G. G. 2014-08-06 paaiÅ¡kinimu dėl eismo įvykio, kuriame jis nurodė, kad apie 17.00 val. važiavo (duomenys neskelbtini), gatve, nuokalne, kai prie 77 namo iÅ¡ Å¡alutinio kelio iÅ¡lindo maÅ¡ina Audi A4, jis pradėjo signalinti ir stabdyti, supratęs, kad atsimuÅ¡, suko į kairę ir atsimušė į bordiÅ«rÄ .

IÅ¡lipęs pradėjo aiÅ¡kintis su vairuotoju, kad skambins policijai, bandė užsiraÅ¡yti numerius, bet tada jo draugai pradėjo stumdyti, neleido užsiraÅ¡yti. Vairuotojas atsisėdo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo. Tada jis pranešė policijai kas atsitiko, pasakė automobilio numerius, bet nežino ar jie tikslÅ«s, nes buvo Å¡oke ir jam neleido užsiraÅ¡yti jo draugai. Jo nuomone, vairuotojas buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, 2014-09-11 patikslintame paaiÅ¡kinime dėl eismo įvykio aplinkybių nurodyta, kad sutiko tÄ pačiÄ maÅ¡inÄ , sustojo užsiraÅ¡yti numerių – (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 11).

L. R. paaiÅ¡kinime dėl eismo įvykio nurodė, kad 2014-08-06 apie 16.30 val. jis vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo mamai, iÅ¡važiavo iÅ¡ garažo, esančio (duomenys neskelbtini), g. 79, sustojo praleisti nuo kalno važiuojantį automobilį WV Golf, kitu atveju, negalėtų įvažiuoti į kiemÄ (duomenys neskelbtini), paskui jį važiuojantis automobilis virÅ¡ijantis saugų greitį bei neįvertinęs kelio dangos (lijo su kruÅ¡a), pamatęs jo automobilį bandė apvažiuoti, bet nesuvaldęs priekiniu ratu atsirėmė į bordiÅ«rÄ .

IÅ¡ įvykio vietos nepasiÅ¡alino, tik įvažiavo į kiemÄ (duomenys neskelbtini), nes prižiÅ«ri savo mažametę dukrÄ , kuri sirgo (b. l. 7).              Šių įrodymų visuma nustatyta, kad L. R. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 2 dalyje – padarė kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), pažeidimÄ , Lietuvos Respublikos ATPK 130 str.

– pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos, todėl yra baustinas. Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124 2 str. 2 d. Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 2 d. yra numatyta atsakomybė už chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ , tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ , bÅ«tina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį - chuliganiÅ¡kas paskatas.

Taip pat bÅ«tina nustatyti kelių eismo taisyklių pažeidimo faktÄ bei tai, kad pažeidimas kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui. Pažymima, kad chuliganiÅ¡kos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.IÅ¡tyrus byloje esančiÄ medžiagÄ tokių aplinkybių nenustatyta, todėl L.

R. atžvilgiu byla Å¡ioje dalyje nutrauktina, nesant Lietuvos Respublikos ATPK 124 2 str. 2 d. pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).ATPK 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimÄ skyrimo taisykles, nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudÄ , įvertina pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę ir atsakomybę sunkinančias bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl ATPK 301 str. taikymo.Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Å¡io kodekso 30 str. 2 d., taip pat į Å¡io kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumÄ vykdo teismai, reiÅ¡kia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet bÅ«tent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartÄ konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartÄ yra iÅ¡reiÅ¡kęs pozicijÄ , kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 straipsnį, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant.Å iame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) Minėtų iÅ¡ Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymÄ .Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). L. R., pasiÅ¡alindamas iÅ¡ įvykio vietos, turėjo numatyti galimas pasekmes, elgtis rÅ«pestingai, tačiau teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibÅ«dinančias padaryto pažeidimo pobÅ«dį, padarinius, L.

R. asmenybę, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos iÅ¡imtinėmis ir sudaro pagrindÄ jam, skiriant administracinę nuobaudÄ už padarytÄ pažeidimÄ , taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Teismo nuomone nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus L. R. mažesnę nuobaudÄ nei Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ATPK 301 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 1 str. , 286, 287 str. teismas n u t a r ė :

L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ATPK 130 str. 1 d. ir skirti jam :už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. padarymÄ skirti administracinę nuobaudÄ â€“ 100 Lt (vieno Å¡imto Lt) baudÄ ;   už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. padarymÄ skirti administracinę nuobaudÄ â€“ 1000 Lt (vieno tÅ«kstančio Lt) baudÄ su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 (trims) mėnesiams.  Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d.

L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) skirti galutinę administracinę nuobaudÄ Â Â â€“ 1000 Lt (vieno tÅ«kstančio Lt/) baudÄ su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 (trims) mėnesiams.  Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 2 str. 2 d. nutraukti, nesant pažeidimo sudėties.Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.

Nesant galimybės sumokėti baudÄ iÅ¡ karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudÄ paskyrusį teismÄ dėl paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo. Nesumokėjus baudos per nustatytÄ terminÄ , nutarimas iÅ¡siunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                  Audronė Levinskienė Â