2019-10-16 Nr. AB-19748-3-61-3-01312-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2662-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01312-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal M. N. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. N. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – ir atsakovas, NMA) 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. BRK-1582 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2018 m. balandžio 5 d. sprendimas Nr. BRK-1582); 2) įpareigoti NMA persvarstyti 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. SKP-245 „Dėl M. N. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. SKP-245) pareiškėjui paskirtos sankcijos dydį ir sumažinti sankciją nuo 222 827 Lt iki 111 413,50 Lt (32 267,60 Eur).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 31 d. pateikė NMA paramos paraišką Nr. 3KT-KV-11-1-007139-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ (toliau – ir Paraiška). 2012 m. vasario 13 d. su NMA sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ paramos sutartį (toliau – ir Paramos sutartis), pagal kurią įsipareigojo įgyvendinti projektą „M. N. kaimo turizmo sodybos įkūrimas“ (toliau – ir Projektas). Pagal Paramos sutarties 6 punktą, šalys susitarė paramos mokėjimą išskaidyti į 4 dalis, pareiškėjui pateikiant 4 mokėjimo prašymus pagal 6.1–6.4 punktuose nustatytą grafiką. NMA 2014 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-245. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 18 d. kreipėsi į NMA su prašymu perskaičiuoti jam skirtos sankcijos dydį ir sumažinti sankciją nuo 222 827 Lt iki 111 413,50 Lt (32 267,60 Eur) bei stabdyti išieškojimo procedūrą, kol bus sprendžiamas klausimas dėl sankcijos dydžio perskaičiavimo. 2016 m. birželio 21 d. pareiškėjui buvo įteiktas NMA 2016 m. birželio 17 d. sprendimas Nr. BRK-3476 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo NMA atsisakė perskaičiuoti sankcijos dydį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 20 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eA-317-624/2018 (toliau – ir 2018 m. kovo 20 d. nutartis), kuria nutarė panaikinti tokį NMA sprendimą ir įpareigoti NMA išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gegužės 18 d. prašymą. NMA 2018 m. balandžio 5 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. BRK-1582.

3. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintomis Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), teigė, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos pažeidimo tyrimo metu ir kurios gali turėti įtakos pažeidimo nustatymui ir sprendimo dėl sankcijų priėmimui (taip pat ir tos, kurios paaiškėja atlikus administracines, ikiteismines ar teismines procedūras), atliekamas pakartotinis pažeidimo tyrimas ir kiti veiksmai, nurodyti Taisyklių 4–18 punktuose. Skundžiamame sprendime NMA nurodo, kad pareiškėjas realiai neatliko pirkimo procedūros, todėl sankcija nėra taikoma, o patirtos išlaidos įgyvendinant projektą yra pripažįstamos netinkamos finansuoti, taigi šiuo atveju paaiškėjo nauja aplinkybė, kad NMA, priimdama sprendimą, paramos sumažinimo nelaikė sankcija ir tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad įvertinus teisės aktų nuostatas, už pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimus turėtų būti taikomos sankcijos. Nustačius aplinkybę, kad pareiškėjui yra skirta sankcija, turėtų būti vertinama ar ši sankcija paskirta ir atitinka Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodiką, patvirtintą NMA direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83 (toliau – ir Metodika). NMA taikytinos sankcijos dydis turėjo būti skaičiuojamas nuo 3 etapui skirtos pirkimo sumos bei atsižvelgiant į finansavimo intensyvumą, iki 65 procentų. Pagal 3 mokėjimo prašymą paramos gavėjui 2013 m. spalio 14 d. išmokėta 222 827 Lt.

5. Pareiškėjas teigė, kad konkrečius sankcijų dydžius paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, nustato Metodikos 2 priedas. Jame tiksliai nėra aprašytas pažeidimas, kurį kaltinamas padaręs paramos gavėjas. Tokiu būdu, nustačius Metodikoje neaprašytus pirkimų pažeidimus, pirkimų dokumentus vertinantys asmenys turėtų vadovautis analogiškais principais, taikydami artimiausią pagal turinį pažeidimo aprašymą, taip pat atsižvelgdami į pažeidimo pobūdį ir pasekmes. Turėjo būti vadovaujamasi Metodikos 2 priedo 1 ir 2 dalimis bei pareiškėjui pritaikyta 50 proc. dydžio sankcija skaičiuotina nuo pagal 3 mokėjimo prašymą paramos gavėjui 2013 m. spalio 14 d. išmokėtos 222 827 Lt sumos. Taigi, trečiame etape nepagrįstai paramos gavėjo patirtos išlaidos pripažintos netinkamomis finansuoti.

6. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija) išnagrinėjo jo skundą dėl NMA 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. SKP-245 panaikinimo bei 2015 m. sausio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-30 (AG-464/01-2014) (toliau – ir 2015 m. sausio 15 d. sprendimas), kuriuo nusprendė pareiškėjo skundą atmesti. Teikiant skundą Komisijai, nebuvo keliamas ir nagrinėjamas klausimas dėl paskirtos sankcijos dydžio pagrįstumo, o skundas buvo pareikštas ir nagrinėtas tik dėl sankcijos paskyrimo fakto teisėtumo.

7. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad 2014 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-245, kuriuo skyrė pareiškėjui 64 535,16 Eur (222 827 Lt) išmokėtos paramos sankciją, nes paramos gavėjas nesilaikė prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių. Šį sprendimą pareiškėjas buvo apskundęs Komisijai, kuri pareiškėjo skundą atmetė. 2016 m. gegužės 18 d. raštu pareiškėjas kreipėsi į NMA su prašymu peržiūrėti 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. SKP-245, perskaičiuojant jam skirtos sankcijos dydį. NMA 2016 m. birželio 17 d. raštu Nr. BRK-3476 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją apie atsisakymą peržiūrėti skirtos sankcijos dydį. Šį NMA atsakymą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, NMA atsakymą ir įpareigojo NMA išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. prašymą perskaičiuoti jam skirtos sankcijos dydį. NMA 2018 m. balandžio 5 d. raštu informavo pareiškėją, kad vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą bei nenustatė naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos atliekant pažeidimo tyrimą ir priimant 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. SKP-245 ir kurios gali turėti įtakos pažeidimo aplinkybių įvertinimui bei skirtos sankcijos dydžio nustatymui.

9. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas prašymą peržiūrėti NMA 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. SKP-245 grindė tuo, kad atsirado naujų pažeidimo aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos priimant sprendimą. NMA, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, nenustatė naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos atliekamo pažeidimo tyrimo dėl projekto įgyvendinimo metu ir kurios galėjo ar galėtų turėti įtakos pažeidimo nustatymui ir sprendimo dėl sankcijų priėmimui.

10. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas skunde iš esmės pateikia tuos pačius teisinius argumentus kaip ir prašyme, analogiškus argumentus pareiškėjas buvo nurodęs 2014 m. gruodžio 23 d. skunde Komisijai.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad NMA ir pareiškėjas 2012 m. vasario 13 d. sudarė paramos sutartį. NMA 2014 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-245, kuriuo, atsižvelgdama į tai, kad pirkimas atliktas nesilaikant nustatytos pirkimų tvarkos, pareiškėjui pritaikė 222 827 Lt (64 535,16 Eur) paramos susigrąžinimo sankciją. Pareiškėjas šį NMA sprendimą apskundė Komisijai, kuri 2015 m. sausio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 18 d. kreipėsi į NMA su prašymu peržiūrėti NMA 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. SKP-245. NMA 2016 m. birželio 17 d. raštu Nr. BRK-3476 atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą, nes Komisija išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl NMA 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. SKP-245 panaikinimo ir 2015 m. sausio 15 d. priėmė sprendimą, pareiškėjas šio Komisijos sprendimo neskundė. Dėl šio atsakymo pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti NMA 2016 m. birželio 17 d. raštą Nr. BRK-3476 ir įpareigoti NMA persvarstyti 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. SKP-245 pareiškėjui paskirtos sankcijos dydį ir sumažinti paskirtą sankciją nuo 222 827,00 Lt iki 111 413,50 Lt (32 267,60 Eur). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-317-624/2018 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą pakeitė, panaikindamas NMA sprendimą, nurodytą 2016 m. birželio 17 d. rašte Nr. BRK-3476 ir įpareigojo NMA išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gegužės 18 d. prašymą perskaičiuoti jam skirtos sankcijos dydį Taisyklių 19 punkto kontekste. NMA 2018 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą NR. BRK-1582, kuriame nurodė, jog nėra teisinio pagrindo atlikti pakartotinį pažeidimo tyrimą.

13. Teismas akcentavo, kad Komisijos 2015 m. sausio 15 d. sprendimu buvo išnagrinėtas ir atmestas pareiškėjo skundas dėl NMA 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. SKP-245. Komisijos sprendimas nebuvo apskųstas, yra galiojantis, todėl ir NMA 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. SKP-245 yra galiojantis ir vykdytinas.

14. Teismas, įvertinęs Taisyklių 19 punkte nustatytą teisinį reglamentavimą, pabrėždamas viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo ir privalomumo principų svarbą, darė išvadą, kad pakartotinis pažeidimo tyrimas ir kiti veiksmai galėtų būti atliekami tik jei paaiškėja naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pažeidimo tyrimo metu ir kurios galėtų turėti įtakos pažeidimo nustatymui ir sprendimo dėl sankcijų, šiuo atveju NMA 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. SKP-245, priėmimui.

15. Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2016 m. gegužės 18 d. rašto ir NMA 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo NR. BRK-1582 turinį, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, sprendė, kad pareiškėjas nenurodė naujų faktinių aplinkybių, kurių pagrindu NMA būtų galėjusi spręsti dėl sprendimo peržiūrėjimo ir kurioms esant būtų galima daryti išvadą, kad sprendimas turėtų būti keičiamas ar naikintinas sankcijos skyrimo ar jos dydžio aspektais. Pareiškėjas nepateikė jokių naujų dokumentų ar įrodymų, pagrindžiančių jo poziciją. Teismas pažymėjo, kad NMA 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. SKP-245 teisėtumas ir pagrįstumas, kartu ir paskirtos sankcijos teisėtumas ir pagrįstumas, yra patvirtintas įsiteisėjusiu Komisijos sprendimu, kurio pareiškėjas įstatymų nustatytą tvarka neskundė, todėl tik esant naujoms faktinėms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos sprendimo priėmimo momentu, būtų galima kvestionuoti skundžiamo sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta keisti ar naikinti sprendimą, teisėtumą ir pagrįstumą.

16. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad nagrinėjant jo skundą Komisijoje dėl NMA 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. SKP-245 nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl paskirtos sankcijos dydžio. Teismas atkreipė dėmesį, kad asmuo, teikdamas skundą, pats nustato skundo nagrinėjimo ribas bei išdėsto visus su skundžiamu sprendimu susijusius argumentus. Komisijoje buvo nagrinėjama sankcija ir jos paskyrimas kaip visuma, tame tarpe ir dydis. Pareiškėjas tiek NMA teiktame prašyme, tiek teismui pateiktame skunde, nurodo tik teisės aktų – Taisyklių, Administravimo taisyklių bei Metodikos – nuostatų vertinimą dėl paskirtos sankcijos dydžio, tačiau šiuos argumentus galėjo bei turėjo nurodyti Komisijai, kai buvo nagrinėjamas NMA 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. SKP-245 teisėtumas ir pagrįstumas. Jokių kitų naujų argumentų ar įrodymų pareiškėjas nepateikė.

17. Teismas darė išvadą, kad NMA 2018 m. balandžio 5 d. sprendimu NR. BRK-1582 pagrįstai nenustatė priežasčių atlikti pakartotinį tyrimą. NMA išnagrinėjo ir įvertino pareiškėjo prašymą aktualių teisės aktų kontekste, nurodė teismų praktiką, teisės aktus.

18. Teismas, pripažinęs 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą NR. BRK-1582 teisėtu ir pagrįstu, netenkino skundo reikalavimo dėl NMA įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. persvarstyti sankcijos dydį ir sumažinti sankciją. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartyje nurodė, kad teisės aktai, reglamentuojantys paramos administravimą, nenumato, kad NMA, priėmusi sprendimą dėl sankcijų taikymo, neatnaujinusi tyrimo, turėtų teisę pakeisti savo sprendimo dalį dėl paskirtos sankcijos dydžio.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą panaikinti ir skundą tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde iš esmės pakartodamas pirmosios instancijos teismui skunde nurodytus argumentus, akcentuoja, kad teismas netinkamai aiškino Taisyklių 19 punkto nuostatas. Taisyklių 19 punktas nenustato, jog aplinkybės turi būti faktinės ar teisinės. Aplinkybės šios nuostatos kontekste gali būti ir tokios kaip netinkamas teisės normų taikymas, teisės normų nepaisymas. Nagrinėjamu atveju NMA privalėjo vadovautis Metodikos nuostatomis, situaciją traktuojant pagal Metodikos 2 priedo nuostatas. NMA atsiliepime į skundą pateikti paaiškinimai yra prieštaringi. Vienu atveju teigiama, kad pareiškėjui buvo skirta ne sankcija, o paramos susigrąžinimas, kitu atveju nurodoma, kad pareiškėjui skirta sankcija. Naujai paaiškėjusi aplinkybė šio ginčo prasme Taisyklių 19 punkto kontekste yra ta, kad paramos sumažinimą NMA nelaikė sankcija. Taisyklių 197 punkto, 197.4 ir 197.3.14 papunkčių kompleksinė analizė suponuoja išvadą, kad NMA pareiškėjui skyrė sankciją, todėl turėtų būti vertinama ar sankcija atitinka Metodiką.

21. Pareiškėjas, atkreipdamas dėmesį į VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojamą NMA pareigą nustatyti tinkamai faktus bei aiškiai juos individualiuose administraciniuose sprendimuose susieti su pažeistomis teisės normomis, laikosi pozicijos, kad NMA turėjo perskaičiuoti jam paskirtos sankcijos dydį ir ją sumažinti.

22. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, vertindamas, jog susigrąžintinų lėšų suma turi būti mažesnė, turėjo skųsti NMA 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. SKP-245, kuris sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes, tačiau šia apskundimo teise nepasinaudojo. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti NMA 2018 m. balandžio 5 d. raštą NR. BRK-1582, kuris VAĮ taikymo požiūriu nėra individualus administracinis aktas ir nesukelia jam teisinių pasekmių. Rašte jokia forma nebuvo pateikta išvada dėl grąžintinų lėšų, o tik atsakyta į pareiškėjo pateiktą prašymą. Raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad per nustatytą terminą NMA 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. SKP-245 apskųstas nebuvo, naujų aplinkybių, kurių pagrindu NMA galėtų spręsti dėl šio sprendimo peržiūrėjimo nepateikta, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo 2016 m. prašymą. Akivaizdu, kad apeliaciniu skundu siekiama pakeisti NMA 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. SKP-245, tik deklaratyviai prašant panaikinti NMA 2018 m. balandžio 5 d. raštą NR. BRK-1582. Jei pareiškėjas siekė nagrinėti jam NMA 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. SKP-245 paskirtos sankcijos dydžio pagrįstumą, turėjo skųsti Komisijos sprendimą, tačiau šia apskundimo teise nepasinaudojo.

24. Atsakovo teigimu, pareiškėjas Taisyklių 19 punkto kontekste nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurios NMA nebuvo žinomos. NMA 2014 m. gruodžio 11 d. sprendime Nr. SKP-245 aiškiai nurodė, kokiais teisės aktais vadovaujantis sprendimas yra priimtas. NMA nesivadovavo Metodika, nes pareiškėjas realiai neatliko pirkimo procedūrų, todėl išlaidos pripažintos kaip netinkamos finansuoti. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl sankcijos taikymo nėra ginčo objektas. NMA 2014 m. gruodžio 11 d. sprendime Nr. SKP-245 buvo analizuojamas pareiškėjo atliekamų mokėjimų vykdant pirkimo procedūras klausimas. Šiuo pagrindu nustatyti pažeidimai pagal Paramos sutarties 20.1 papunktį suteikė NMA teisę susigrąžinti išmokėtos paramos dalį. Taisyklės nenustato, kad susigrąžinant dalį išmokėtos paramos sumos turi būti vadovaujamasi Metodika. Pareiškėjo teiginiai dėl naujų aplinkybių – sankcijos taikymo, atsiradimo, yra teisiškai nereikšmingi.

25. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl NMA įpareigojimo atlikti veiksmus jau buvo išnagrinėtas ir dėl jo pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. BRK-1582, kuriuo atsisakyta tenkinti M. N. 2016 m. gegužės 18 d. prašymą perskaičiuoti jam paskirtos sankcijos dydį, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintų Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių 19 punkte nustatyta, kad jei paaiškėja naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pažeidimo tyrimo metu ir kurios galėtų turėti įtakos pažeidimo nustatymui ir sprendimo dėl sankcijų priėmimui (taip pat ir tos, kurios paaiškėja atlikus administracines, ikiteismines ar teismines procedūras), atliekamas pakartotinis pažeidimo tyrimas ir kiti veiksmai, nurodyti Taisyklių 4–18 punktuose. Atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes gali būti priimtas kitas sprendimas dėl pažeidimo ir sankcijų.

29. Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo turinio, jis prašo naujai perskaičiuoti taikytos sankcijos dydį, kadangi anot jo, pagal Metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugpjūčio 24 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d.) 8 punktą, jam sankcija turėjo būti skaičiuojama nuo 3 etapo pirkimo sumos, t. y. siekia sumažinti sankciją nuo 222 827 Lt iki 111 413,50 Lt (32 267,60 Eur), taip pat kelia taikytos sankcijos pagrįstumo klausimą. Vertintina, jog pareiškėjas jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pažeidimo tyrimo metu ir kurios galėtų turėti įtakos pažeidimo nustatymui ir sprendimo dėl sankcijų priėmimui (taip pat ir tos, kurios paaiškėja atlikus administracines, ikiteismines ar teismines procedūras), Taisyklių 19 punkto prasme nenurodė (nagrinėjamu atveju tokiomis aplinkybėmis nelaikytinas netinkamas teisės normų taikymas). M. N. iš esmės siekia peržiūrėjimo ir paskirtos sankcijos dydžio sumažinimo, todėl jis turėjo šiuo aspektu skųsti 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. SKP-245, kadangi sankcijos dydis nustatytas minėtu sprendimu, kuris būtent pareiškėjui ir sukėlė teisines pasekmes. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo ginčijamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog NMA pagrįstai 2018 m. balandžio 5 d. sprendime NR. BRK-1582 įvertino, kad pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, kurių pagrindu NMA būtų galėjusi spręsti dėl sprendimo peržiūrėjimo ir kurioms esant būtų galima daryti išvadą, kad sprendimas turėtų būti keičiamas ar naikintinas, kaip tą numato Taisyklių 19 punktas, todėl NMA pagrįstai nenustatė priežasčių atlikti pakartotinį tyrimą.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi M. N. apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

31. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo M. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė