7a13b796-eec5-45f9-b2da-cf2984538333 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-600/2013Teismo proceso Nr.2-58-3-00499-2011-4Procesinio sprendimo kategorija:43.2.;99.5.;114.4.;114.11.;(S)                                                                                                             LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 20 d. Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R.

J. apeliacinį skundÄ dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, priimto civilinėje byloje Nr. 2-408-267/2012, pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų garantija“ ieÅ¡kinį atsakovui R. J. dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „STG Service“ ir akcinei bendrovei „IÅ¡laužo Žuvis“.              Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė I.

Ginčo esmė              Šiaulių apygardos teismas 2009 m. birželio 9 d. nutartimi UAB „Statybų garantija“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė E. P.; 2010 m. sausio 18 d. nutartimi BUAB „Statybų garantija“ pripažino bankrutavusia ir paskelbė likviduojama dėl bankroto.             Bankroto administratorius, patikrinęs bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, nustatė, kad 2007 m. balandžio 19 d.

UAB „Statybų garantija“ Kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 13, pagal 2007 m. balandžio 19 d. sutartį Nr. 04-19 atsakovui iÅ¡mokėjo 20 000 Lt avansÄ , tačiau bendrovės dokumentuose nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų įvykdęs įsipareigojimus pagal minėtÄ sutartį, todėl ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo be pagrindo įgytus 20 000 Lt ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.              Šiaulių apygardos teismas 2012 m. vasario 10 d. nutartimi administratorių E. P. atstatydino iÅ¡ BUAB „Statybų garantija“ bankroto administratoriaus pareigų ir naujuoju administratoriumi paskyrė UAB „Kononenko ir Ko“. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Šiaulių apygardos teismas 2012 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir iš atsakovo R. J. ieškovui BUAB „Statybų garantija“ priteisė 20 000 Lt bei valstybei 600 Lt žyminio mokesčio. Teismo vertinimu, AB „Išlaužo Žuvis“ direktoriui R. J. 20 000 Lt avansas pagal BUAB „Statybų garantija“ 2007 m. balandžio 19 d. Kasos išlaidų orderį Nr. 13 buvo išmokėtas, kaip išankstinis mokėjimas pagal jo atstovaujamos bendrovės ir UAB „STG Service“ 2007 m. liepos 27 d. nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 7958.

Å iÄ aplinkybę, apklausiamas liudytoju baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-110-09 pripažino atsakovas, nurodęs, kad 20 000 Lt avansÄ gavo ir pasirašė neužpildytÄ kasos iÅ¡laidų orderį. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad gautÄ 20 000 Lt avansÄ už parduodamÄ bendrovei priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯nešė į AB „IÅ¡laužo Žuvis“ kasÄ ar kitaip apskaitė AB „IÅ¡laužo Žuvis“ buhalterinėje apskaitoje, kaip avansÄ , gautÄ iÅ¡ UAB „STG Service“, nors atsakovas bÅ«tent taip aiÅ¡kino 20 000 Lt gavimo aplinkybes.

Teismas įvertinęs Å¡ias aplinkybes sprendė, kad 20 000 Lt ginčo suma Å¡ioje byloje turi bÅ«ti kvalifikuojama kaip avansas, gautas atsakovo, atstovavusio pardavėjo interesus, pagal pardavėjo AB „IÅ¡laužo Žuvis“ ir pirkėjo „STG Service“ 2007 m. liepos 27 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7958. Tačiau pirkėjas „STG Service“ 2007 m. liepos 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 359908 sumokėjo pardavėjui AB „IÅ¡laužo Žuvis“ visÄ sutartyje numatytÄ 200 000 Lt įsigyto nekilnojamojo turto kainÄ , todėl pripažino, kad pardavėjas, o tuo pačiu ir jį sutarties sudarymo metu atstovavęs direktorius R.

J., neteko teisinio pagrindo į 20 000 Lt iÅ¡mokėtÄ avansÄ , todėl atsakovas ieÅ¡kovui turi grÄ Å¾inti be teisinio pagrindo įgytÄ turtÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai                          Atsakovas R. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimÄ , ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas; bylÄ praÅ¡o nagrinėti žodinio proceso tvarka;

į teismo posėdį kviesti BUAB „STG Service“ direktorių T. R., nes Å¡is galėtų paaiÅ¡kinti apie pinigų iÅ¡mokėjimo pagrindÄ , 2007 m. balandžio 19 d. sutarties Nr. 04-19 sudarymo aplinkybes ir tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ . Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1. Teismas netinkamai įvertino įrodymus. Baudžiamosios bylos Nr. 40-9-110-09 aplinkybės, kuriomis teismas rėmėsi, neturi prejudicinės ir įrodomosios galios, nes minėta baudžiamoji byla sprendžiant civilinį ginÄÄ dar nebuvo iÅ¡nagrinėta.

Teismas neobjektyviai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos faktines aplinkybes, neatskleidė jų esmės, pažeidė teisingumo ir protingumo principus, be pagrindo įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė atsakovui ir įpareigojo atsakovÄ pateikti įrodymus, pagrindžiančius avanso mokėjimo ir panaudojimo teisėtumÄ .               2. 2007 m. balandžio 19 d. Kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 13, kuriame nurodyta, kad atsakovui iÅ¡mokėtas 20 000 Lt avansinis mokėjimas pagal 2007 m. balandžio 19 d. sutartį Nr. 04-19, ieÅ¡kovo Klientų suminės bÅ«klės lentelė, kurioje nurodyta atsakovo 20 000 Lt skola bendrovei nėra pakankami konstatuoti be teisinio pagrindo gavus turtÄ .

Be to, ieÅ¡kovo pateikta Klientų suminės bÅ«klės lentelė yra ieÅ¡kovo vienaÅ¡aliÅ¡kai suraÅ¡ytas dokumentas.             3. Teismas nepagrįstai taikė nepagrįstÄ praturtėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, nes 20 000 Lt atsakovui iÅ¡mokėti pagal Kasos pajamų orderyje Nr. 13 nurodytÄ sutartį Nr. 04-19, kuri nėra nuginčyta ar negaliojanti.             4. Kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 13 nurodyta sutartis Nr. 04-19, kurios pagrindu buvo iÅ¡mokėtas avansas galėjo bÅ«ti sudaryta ne su ieÅ¡kovu, o su BUAB „STG Service“ dėl nekilnojamojo turto, kuris vėliau buvo parduotas 2007 m. liepos 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi BUAB „STG Service“, įtraukimo į registrÄ ir kito kilnojamo turto, esančio pardavimo objekte perleidimo.

Å iÄ aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir ieÅ¡kovas. Kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 13 nurodyta sutartimi sulygtos paslaugos ir prekės neįėjo į pirkimo-pardavimo sutarties objektÄ .              5. Kadangi byloje nėra 2007 m. balandžio 19 d. Kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 13 nurodytos sutarties Nr. 04-19, jos sÄ lygų, kitų susitarimų, Å¡alių iÅ¡reikÅ¡tos valios patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo konstatuoti, kad sutartis, kurios pagrindu buvo atliktas avansinis mokėjimas, nebuvo įvykdyta.

Taip pat nėra pagrindo laikyti, kad nurodytas avansinis mokėjimas Å¡alių susitarimu susietas su bÅ«simais mokėjimais už numatomÄ sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.              Trečiasis asmuo AB „IÅ¡laužo Žuvis“ atsiliepimu palaiko atsakovo apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o jį tenkinti. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1. Teismas ieÅ¡kinį tenkino neįvertinęs 2007 m. balandžio 19 d. sutarties Nr. 04-19 teisinio ir faktinio pagrindo.               2.

IeÅ¡kovo reikalavimas galėjo bÅ«ti įrodinėjimas tik raÅ¡ytiniais įrodymais.              3. Teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naÅ¡tÄ atsakovui, kai Å¡iuo atveju, bendrovė turėjo pareigÄ saugoti bendrovės mokėjimų dokumentus.              IeÅ¡kovas BUAB „Statybų garantija“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:              1.

Teismas tinkamai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ Å¡alims, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .              2. Teismas tinkamai vertino avansÄ , kaip iÅ¡ankstinį mokėjimÄ pagal atsakovo atstovaujamos bendrovės AB „IÅ¡laužo Žuvis“ ir UAB „STG Service“ 2007 m. liepos 27 d. nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 7958.              3.

Teismas pagrįstai vadovavosi atsakovo, kaip liudytojo apklausos protokolo baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-110-09 duomenimis. Teismas atsakovui buvo sudaręs galimybes įrodinėti avansu gautų lėšų panaudojimo faktÄ , tačiau atsakovas Å¡ios galimybės ir teisės nerealizavo. Atsakovui nepateikus įrodymų apie iÅ¡mokėtų avansu lėšų panaudojimo teisėtumÄ , nei kaip fizinio asmens, nei kaip veikusio juridinio asmens AB „IÅ¡laužo Žuvis“ vardu, nebuvo paneigtos aplinkybės, kad atsakovas be teisinio pagrindo gavo lėšas.

Be to, atsakovas neneigia pinigų gavimo fakto, tik ginčija gauto avanso teisinį pagrindÄ , tačiau teismui nepateikė savo minimų sutarčių, sudarytų su UAB „Statybų garantija“.              4. Ä®rodyti pinigų panaudojimo faktÄ turėjo atsakovas ( CPK 178 str.).              5. Sumokėtas avansas neatlieka užtikrinamosios funkcijos, todėl Å¡alis sumokėjusi avansÄ , turi teisę reikalauti jį grÄ Å¾inti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais.             6.

Atsakovo praÅ¡ymas kviesti ir apklausti liudytojÄ yra nepagrįstas, nemotyvuotas ir neturėtų bÅ«ti tenkinamas. CPK 314 straipsnis nustato pareigÄ nurodyti motyvus dėl naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybės. Atsakovas nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis pirmosios instancijos teisme, nevykdė teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų, apeliaciniame skunde nepateikė motyvų dėl bÅ«tinybės apklausti praÅ¡omÄ asmenį. Atsakovas taip pat nepagrindė praÅ¡ymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir pakartotinio ar papildomo pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtų įrodymų tyrimo, todėl neturėtų bÅ«ti tenkinami atsakovo praÅ¡ymai dėl liudytojo kvietimo ir žodinio bylos nagrinėjimo.              7.

Teismas tinkamai kvalifikavo materialinius teisnius santykius ir taikė be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo institutÄ (CK 6.237 str.), pažymėdamas, kad nagrinėjamos bylos kontekste, jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis iÅ¡nyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtÄ asmeniui atsiranda pareiga grÄ Å¾inti įgytÄ turtÄ , kaip įgytÄ be pagrindo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

IÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. Kreditorių visuma, veikdama per kreditorių susirinkimÄ (Ä®BÄ® 23 str.), siekia apginti savo interesus bankrutuojančioje įmonėje, o realius kreditorių teisių gynimo veiksmus atlieka bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Pakrijas“ v.

UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-508/2010). Kadangi bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti, tai kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Dėl šios priežasties ĮBĮ nuostatos įpareigoja bankrutuojančios įmonės administratorių pareikšti ieškinius dėl bankrutuojančios įmonės sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.), imtis priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų (ĮBĮ 11 str. 3 d. 23 p.) ir kt.

             Nagrinėjamoje byloje bankrutavusios įmonės kreditorių interesais administratorius kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 20 000 Lt jam iÅ¡mokėtÄ avansÄ . Administratoriaus teigimu, BUAB „Statybų garantija“ finansinės atskaitomybės dokumentai atspindi atsakovui R. J. iÅ¡mokėtÄ 20 000 Lt avansÄ , tačiau tokių iÅ¡laidų bÅ«tinumo, pagrįstumo ir tikslingumo nepateisina jokie bendrovės dokumentai. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kiniu ir lėšų iÅ¡mokėjimÄ sieja su trečiųjų asmenų UAB „IÅ¡laužo Žuvis“ ir UAB „STG Service“ 2007 m. liepos 27 d. sandoriu, kuriuo AB „IÅ¡laužo Žuvis“, atstovaujama atsakovo R.

J. trečiajam asmeniui UAB „STG Service“ už 200 000 Lt pardavė bendrovės nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį Vilniaus g. 80., JoniÅ¡kio raj,. sav. (51-58 b. l.). Atsakovo teigimu, jis pasirašė ant tuščio kasos iÅ¡laidų orderio, nors 20 000 Lt, pagal UAB „STG Service“ ir atsakovo susitarimÄ buvo skirta už registracijos paslaugas, o su UAB „Statybų garantija“ atsakovo nesiejo jokie teisiniai santykiai. Apelianto teigimu, teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , neteisingai vertino įrodymus, todėl praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į teismo posėdį liudytoju kviesti UAB „STG Service“ vadovÄ T.

R..              Dėl praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba prisidėjime prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

Toks apeliacinio skundo nagrinėjimo proceso teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka yra nagrinėjamas tik tuomet, kai teismas nusprendžia dėl tokio nagrinėjimo bÅ«tinumo. BÅ«tinumÄ nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė (neiÅ¡aiÅ¡kino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikÅ¡mingų teisingam bylos iÅ¡sprendimui ir dėl to jas bÅ«tina nustatyti (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1126/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1314/2012). PraÅ¡ymÄ apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliantas grindžia poreikiu kviesti liudytojÄ - BUAB „STG Service“ direktorių T.

R., kuris galėtų paaiÅ¡kinti apie 2007 m. balandžio 19 d. 20 000 Lt mokėjimo pagrindÄ , 2007 m. balandžio 19 d. sutarties Nr. 04-19 sudarymo aplinkybes ir tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ . BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas neprašė BUAB „STG Service“ direktorių T. R. kviesti liudytoju. Be to, 2007 m. balandžio 19 d. UAB „STG Service“ direktoriumi buvo ne T. R., o S. V. (7 b. l.); 2007 m. liepos 27 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį pasirašė trečiųjų asmenų - UAB „IÅ¡laužo Žuvis“ vadovas R.

J., ir UAB „STG Service“ vadovas G. Å . (50-53 b. l.). Taigi, byloje nėra duomenų, kad T. R. bÅ«tų kaip nors susijęs su minėtomis bendrovėmis, iÅ¡skyrus, tai, kad nuo 2009 m. balandžio 7 d. yra pastato (unikalus Nr. 4796-4003-9082), kurį 2007 m. liepos 27 d. UAB „IÅ¡laužo Žuvis“ perleido UAB „STG Service“, savininkas. Kadangi teisingam bylos iÅ¡sprendimui yra reikÅ¡mingos 2007 m. balandžio 17 d. egzistavusios UAB „Statybų garantija“ pinigų iÅ¡mokėjimo ir UAB „IÅ¡laužo Žuvis“ turto perleidimo UAB „STG Service“ aplinkybės, vėlesni Å¡io turto sandoriai neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ .

Be to, proceso įstatymas numato draudimÄ grįsti apeliacijÄ aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ ir į teismo posėdį kviesti liudytojÄ T. R.. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl vadovavimo aktualiu laikotarpiu byloje dalyvaujantiems juridiniams asmenims, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadas atsižvelgdama į byloje esančius įrodymus. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo Minėta, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ kvestionuoja neteisingu įridinėjimo naÅ¡tos paskirstymu ir neteisingu įrodymų vertinimu.

Apelianto teigimu, UAB „Statybų garantija“ Klientų suminės bÅ«klės lentelė, kurioje nurodyta atsakovo 20 000 Lt skola bendrovei nėra pakankama konstatuoti be teisinio pagrindo atsakovui iÅ¡mokėtas lėšas, be to, ieÅ¡kovo pateikta Klientų suminės bÅ«klės lentelė yra ieÅ¡kovo vienaÅ¡aliÅ¡kai suraÅ¡ytas dokumentas, todėl jos turinys negali bÅ«ti laikomas neginčytinu įrodymu dėl Å¡ios bendrovės iÅ¡mokėtų lėšų atsakovui. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovÄ pateikti įrodymus, pagrindžiančius avanso mokėjimo ir panaudojimo teisėtumÄ .

Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iai apelianto argumentais.                 Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Å is principas reiÅ¡kia, kad įrodinėjimo dalykÄ byloje nustato ginčo Å¡alys, o teismas, spręsdamas bylÄ , vertina tik Å¡alių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis (CPK 185 str.).             Esminis nagrinėjamo ginčo klausimas – kokia bendrovė – UAB „Statybų garantija“ ar UAB „STG Service“ atsakovui iÅ¡mokėjo 20 000 Lt avansÄ .

Ginčo Å¡alių pozicijai dėl esminio bylos fakto esant prieÅ¡ingai, tampa aktualios Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos (Žin., 2001, Nr. 99-3515, aktuali redakcija) ir apeliaciniame skunde keliami teisės klausimai dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo.Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnyje nurodyta, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį. Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

Ūkinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai, kurie negali bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių apskaitos dokumentais. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 1 punktÄ , apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis Å«kinę operacijÄ arba Å«kinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio tapatumÄ . Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

Juridinių asmenų finansinės operacijos grynaisiais pinigais turi bÅ«ti atliekamos laikantis teisės aktais reglamentuotų kasos operacijų atlikimo taisyklių. Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau - Taisyklės) (Žin., 2000, Nr. 15-398, aktuali redakcija) 4 punkte nurodyta, kad pinigai iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderį. Pinigai iÅ¡mokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraÅ¡tį, praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti pinigus, sÄ skaitas ir kitus dokumentus), iÅ¡raÅ¡ius kasos iÅ¡laidų orderį, kurį pasiraÅ¡o Å«kio subjekto vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas.

Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasiraÅ¡o kasos iÅ¡laidų orderyje, kuriame įraÅ¡oma gautoji suma.              Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ grindžia UAB „Statybų garantija“ 2007 m. balandžio 19 d. Kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 13 ir Klientų suminės bÅ«klės lentele. Minėtas kasos iÅ¡laidų orderis tinkamai užpildytas ir pasiraÅ¡ytas Taisyklėse numatytų asmenų (ieÅ¡kovo vadovo, buhalterio ir gavėjo (atsakovo)). Kasos iÅ¡laidų orderyje iÅ¡mokėta suma atsispindi UAB „Statybų garantija“ Klientų suminės bÅ«klės lentelėje.

Å ios aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kad ieÅ¡kinio reikalavimÄ pagrindžiantys įrodymai vienaÅ¡aliÅ¡kai suraÅ¡yti ieÅ¡kovo, todėl nepatikimi.              Pagal minėtų Taisyklių 9 punktÄ , atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais Å«kio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos suraÅ¡o į avanso ataskaitÄ , – nurodo joje Å¡ių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, iÅ¡mokėtas sumas.

Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir Å«kio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grÄ Å¾inimas į kasÄ Ä¯forminamas kasos pajamų orderiu. Nagrinėjamu atveju, tokių duomenų byloje nepateikta, t. y., nepateikta, kokiom UAB „Statybų garantija“ reikmėm buvo iÅ¡leista 20 000 Lt. Atsakovas Å¡ias iÅ¡laidas grindžia 2007 m. balandžio 19 d. Å¡alių sutartimi, jog toks mokestis atsakovui buvo numatytas už 2007 m. liepos 27 d. nekilnojamojo turto sandorio įregistravimÄ , tačiau kaip matyti iÅ¡ AB „IÅ¡laužo Žuvis“ ir UAB „STG Service“ pirkimo -pardavimo sutarties, notaro atlyginimas už šį sandorį sudarė 1 000 Lt, o Nekilnojamojo turto registro mokesčiai, vieÅ¡osios erdvės duomenimis taip pat nenumato ir nenumatė tokio dydžio mokesčių už nuosavybės teisių pasikeitimo įregistravimÄ .

Be to, kaip jau minėta, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tarp AB „Išlaužo Žuvis“ ir UAB „STG Service“, taigi UAB „Statybų garantija“ neturėjo jokio teisinio pagrindo apmokėti šių bendrovių turto perleidimo -įsigijimo sandorių. Bylos duomenys taip pat nepagrindžia apelianto nurodomų faktinių bylos aplinkybių, jog ši suma buvo išmokėta ne UAB „Statybų garantija“, o UAB „STG Service“, nes tokiu atveju UAB „STG Service“ ūkinė operacija – avanso išmokėjimas, pagal minėtas Taisykles taip pat turėjo atsispindėti UAB „STG Service“ finansinės atskaitomybės dokumentuose.

Tokių duomenų byloje nepateikta, nors trečiasis asmuo UAB „STG Service“ ir palaikė (Å¡iuo metu bankrutuojanti įmonė) atsakovo pozicijÄ . Be to, tokiu atveju už sandorio įregistravimÄ 20 000 Lt suma yra neprotingai didelė. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios sumos negalima laikyti ir kaip atlyginimo už tarpininkavimo paslaugas atsakovui, nes atsakovas, tiek 2007 m. balandžio 19 d. priimdamas avansÄ , tiek 2007 m. liepos 27 d. sudarydamas UAB „IÅ¡laužo Žuvis“ nekilnojamojo turto pardavimo sandorį, veikė kaip Å¡ios bendrovės vadovas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, papildomas atlyginimas bendrovės vadovui, už jo vadovaujamos įmonės turto pardavimÄ prieÅ¡tarautų Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies nuostatoms, kuriose numatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai.

Be to, tokio atlyginio mokėjimas bendrovės vadovui prasilenktų su teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais UAB „IÅ¡laužo Žuvis“ atžvilgiu (CK 1.5 str.). Minėta, kad bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas savo reikalavimus pagrindė bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais.

Tuo tarpu, atsakovas nepaneigė ieškovo reikalavimo pagrįstumo, nepateikė rašytinių įrodymų, jog iš tiesų, turėjo tokio dydžio turto registracijos išlaidų.              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

IÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v.

UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

B.v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; kt.).             Įvertinus UAB „Statybų garantija“ pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, kurių nepaneigia UAB „STG Service“ finansinės atskaitomybės dokumentai, vadovaujantis logikos dėsniais bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str.), teisėjų kolegija laiko, kad apeliantas neįrodė faktinių bylos aplinkybių, kad 20 000 Lt avansÄ atsakovui iÅ¡mokėjo ne UAB „Statybų garantija“, o UAB „STG Service“, ar kad 20 000 Lt atsakovui buvo iÅ¡mokėti už UAB „IÅ¡laužo Žuvis“ parduoto turto registracijÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad turėtos turto pardavimo ir registracijos išlaidos galėtų būti patvirtintos Nekilnojamojo turto registro, notaro pateiktais duomenimis, tačiau tokių duomenų atsakovas nepateikė. Be to, 20 000 Lt išlaidos atsispindi UAB „Statybų garantija“ buhalterinės apskaitos dokumentuose, o ši bendrovė neturėjo teisinio pagrindo apmokėti trečiųjų asmenų sandorio išlaidų.              Dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo normų taikymo.             Apelianto teigimu, teismas neteisingai taikė materialiosios teisės normas.

Kadangi avansas iÅ¡mokėtas 2007 m. balandžio 19 d. pagal sutartį Nr. 04-19, teismas be pagrindo ginčo teisiniams santykiams taikė nepagrįsto praturtėjimo teisės normas. 2007 m. balandžio 19 d. Å¡alių susitarimas Nr. 04-19 nėra nuginčytas, nėra pripažintas negaliojančiu, todėl laikytina, jog avansas iÅ¡mokėtas teisėtai, atitinkamai negalėjo bÅ«ti taikomos nepagrįstÄ praturtėjimÄ reglamentuojančios teisės normos.              Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykiai reglamentuojami CK Å¡eÅ¡tosios knygos II dalies XX skyriaus normų (CK 6.237–6.242 str.).

Å ios teisės normos užtikrina vienÄ civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sÄ skaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo – įgyvendinamÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos bÅ«dų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ , priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natÅ«ra ir kt.) arba jos Å¡iais bÅ«dais apginamos nevisiÅ¡kai.

Jeigu asmuo gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, jis negali bÅ«ti laikomas gavusiu turtÄ be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio mėn. 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2010).              Apeliantas Å¡alių teisinius santykius ir iÅ¡mokėtÄ avansÄ bÅ«tent ir grindžia Å¡alių (UAB „STG Servece“ ir atsakovo) 2007 m. balandžio 17 d. sutartimi Nr. 04-19. Administratoriaus teigimu, bendrovės apskaitos dokumentuose tokia sutartis neegzistuoja, o atsakovo pozicija Å¡iuo klausimu nėra nuosekli – vienu atveju atsakovas nurodo, jog pasirašė ant tuščio kasos iÅ¡laidų orderio, nes buvo neaiÅ¡ku, kuri bendrovė turės galimybę įsigyti AB „IÅ¡laužo Žuvis“ turtÄ , kitu atveju, jog 20 000 Lt avansÄ atsakovui iÅ¡mokėjo UAB „STG Service“ už turto įregistravimÄ , o dar kitu atveju, jog tai 10 proc. sutartos sumos nuo UAB „IÅ¡laužo Žuvis“ ketinamo parduoti turto vertės (baudžiamosios bylos Nr. 40-9-110-09 duomenys) (47-48 b. l.).

Nors apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi neiÅ¡nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 40-9-110-09 duomenimis (liudytojo protokolu), atsakovas tokius parodymus davė apklausiamas liudytoju minėtoje baudžiamojoje byloje, todėl Å¡ie apelianto parodymai pagrįstai įvertinti su kitais byloje esančiais įrodymais. IeÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumÄ patvirtina UAB „Statybų garantija“ buhalterinės apskaitos dokumentai, tuo tarpu, atsakovo nurodomos faktinės aplinkybės grindžiamos tik teoriniais teiginiais.

Byloje nepateikta duomenų, kad UAB „STG Service“ apskaitė tokio pobÅ«džio (teisinės registracijos, avanso) iÅ¡laidas, o UAB „IÅ¡laužo Žuvis“ jas užpajamavo. Kaip teisingai atsiliepime nurodo ieÅ¡kovas, pirmosios instancijos teismas 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi įpareigojo atsakovÄ pateikti savo atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus, tačiau atsakovas Å¡ia teise nepasinaudojo. Nors apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimÄ neteisingu įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymu, tačiau kaip jau minėta, Å¡alys turi įrodyti ne tik aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tačiau ir aplinkybes, kuriomis grindžia atsikirtimus.

Kadangi pagal anksčiau aptartÄ teisinį reglamentavimÄ atsakovas nepagrindė savo atsiliepimo argumentų, 20 000 Lt turto registracijos iÅ¡laidų nepagrindžia nė vienos bendrovės (AB „IÅ¡laužo Žuvis ir UAB „STG Service“) Å«kinių operacijų dokumentai, administratoriaus teigimu bendrovei perduotuose dokumentuose nėra atsakovo nurodomos sutarties Nr. 04-19, o teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui nebuvo teisinio pagrindo mokėti atlyginimo ar tarpininkavimo mokesčio už vadovaujamos bendrovės perleidžiamÄ turtÄ , UAB „Statybų garantija“ atsakovui iÅ¡mokėtas avansas vertintinas, kaip atsakovo nepagrįstas praturtėjimas, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas UAB „IÅ¡laužo Žuvis“ 200 000 Lt buvo pervesti iÅ¡ UAB „STG Service“, kaip vienas mokėjimas už įsigyjamÄ turtÄ .

Esant šioms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog teismas neteisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius, ar nepagrįstai taikė nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykius reglamentuojančias CK šeštosios knygos II dalies XX skyriaus normas (CK 6.237–6.242 str.).                   Remdamasis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas materialinės teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes taikė tinkamai, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

             Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Nagrinėjamos bylos ieÅ¡kovas yra bankrutavusi įmonė, todėl pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ nagrinėjamoje byloje atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo. Vienok apeliantas sumokėjo 600 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ (94 b. l.), o pirmosios instancijos teismas Å¡io žyminio mokesčio apeliantui negrÄ Å¾ino. Esant tokiai situacijai, kai apeliacinės instancijos teisme bylÄ pralaimėjęs atsakovas pagal įstatymÄ yra atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo ir pagal CPK 96 straipsnio 4 dalį iÅ¡ jo neiÅ¡ieÅ¡komos bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei, tai apelianto sumokėtas žyminis mokestis pagal CPK 87 straipsnio nuostatas jam grÄ Å¾intinas.

Kitų rašytinių įrodymų dėl apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidas šalys nepateikė, todėl jos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).Procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos šiuo atveju yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 10 Lt suma (103 b. l.), todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 str. 6 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .GrÄ Å¾inti atsakovui R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2012 m. vasario 1 d. akcinės bendrovės „Citadele“ banko Kauno filialui mokėjimo nurodymu Nr. 532549 sumokėtÄ 600 Lt (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų litų) žyminį mokestį. Teisėjai                                                                  Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                                                   Gintaras Pečiulis                                                                                                                                   Donatas Å ernas