Legislator Case Law & Legislation
7a1163a9-9b60-436b-aae2-00afe6d4df63 AI generated

7a1163a9-9b60-436b-aae2-00afe6d4df63 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 7a1163a9-9b60-436b-aae2-00afe6d4df63
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

VTÄ® 1 priedas (2009-04-23 redakcija, įsigaliojusi 2009-05-01, Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Legislator headnote

AI generated

7a1163a9-9b60-436b-aae2-00afe6d4df63 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. VTÄ® 1 priedo redakcijoje, galiojusioje iki 2009-04-30, buvo įtvirtinti tokie 1–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 1 kategorijos – 3,0; 2 kategorijos – 3,2; 3 kategorijos – 3,4; 4 kategorijos – 3,6; 5 kategorijos – 3,8; 6 kategorijos – 4,0; 7 kategorijos – 4,2; 8 kategorijos – 4,4; 9 kategorijos – 4,6; 10 kategorijos – 4,8; 11 kategorijos – 5,2; 12 kategorijos – 5,7; 13 kategorijos – 6,3; 14 kategorijos – 7,0; 15 kategorijos – 7,8; 16 kategorijos – 8,7; 17 kategorijos – 9,7; 18 kategorijos – 10,8; 19 kategorijos – 11,9; 20 kategorijos – 13.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2192-596/2016Proceso Nr. 3-61-3-08209-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų I. B., D. D. ir R. V. skundÄ atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriÄ atstovauja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl neiÅ¡mokėtų darbo užmokesčio dalių priteisimo ir              n u s t a t ė:             PareiÅ¡kėjos kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamos priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM), neiÅ¡mokėtas darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėja I. B. SAM dirba nuo 2008-06-02 ir eina Sveikatos politikos ir planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 13 kategorijos) pareigas, skundo padavimo dienÄ jai buvo suteikta trečia kvalifikacinė klasė. PareiÅ¡kėja D. D. SAM dirba nuo 2008-08-06 ir eina Sveikatos politikos ir planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 14 kategorijos) pareigas, skundo padavimo dienÄ jai buvo suteikta antra kvalifikacinė klasė. PareiÅ¡kėja R. V. SAM dirba nuo 2006-03-21 ir eina Sveikatos politikos ir planavimo skyriaus vedėjo (A lygio, 16 kategorijos) pareigas, skundo padavimo dienÄ jai buvo suteikta pirma kvalifikacinė klasė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2009-04-23 priėmė VTĮ nuostatų pakeitimus, kuriais sumažino 15–20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus. Lietuvos Respublikos Seimui 2009-07-17 pakartotinai priėmus VTĮ pakeitimus nuo 2009-08-01 sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai ir priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai. Šis valstybės tarnautojų darbo užmokesčio (pareiginės algos (koeficientų) ir priedų už kvalifikacinę klasę) sumažinimas 2013-07-01 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl joms nepagrįstai buvo sumažintos ir dėl to neteisėtai neišmokėtos valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalys (b. l. 1–3).Pateiktame atsiliepime Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, kad pareiškėjai I.

B. laikotarpiu nuo 2012-06-19 iki 2013-09-30 neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis sudaro 2 967,37 Lt (neatskaičius mokesčių), pareiÅ¡kėjai D. D. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis sudaro 14 446,27 Lt (neatskaičius mokesčių), pareiÅ¡kėjai R. V. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis sudaro 57 418,66 Lt (neatskaičius mokesčių). Nurodo, kad pareiÅ¡kėjų reikalavimo teisė bus realizuota įstatymų leidėjui nustačius patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ .

PareiÅ¡kėjų reikalavimams priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį prašė taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK) nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismui nusprendus tenkinti pareiÅ¡kėjų reikalavimus, praÅ¡o atidėti teismo sprendimo vykdymÄ kitiems biudžetiniams metams ir iÅ¡dėstyti sprendimo įvykdymÄ dalimis 12 mėnesių laikotarpiui (b. l. 6–8).Skundas atmetamas.Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėja R.

V. SAM laikotarpiu nuo 2006-03-21 iki 2009-06-21 ėjo SAM sekretoriaus (A lygio, 19 kategorijos) pareigas, nuo 2009-06-22 iki 2011-11-20 – Europos SÄ jungos reikalų ir tarptautinių ryÅ¡ių skyriaus vedėjo pavaduotojo (A lygio, 16 kategorijos) pareigas, nuo 2011-11-21 iki 2013-12-31 – Sveikatos politikos ir planavimo skyriaus vedėjo (A lygio, 16 kategorijos) pareigas, nuo 2014-01-01 iki skundo teismui padavimo dienos ėjo Sveikatos strateginės plėtros skyriaus vedėjo (A lygio, 16 kategorijos) pareigas (b. l. 12).PareiÅ¡kėja I.

B. SAM laikotarpiu nuo 2008-06-02 iki 2009-02-05 ėjo Valdymo departamento Kanceliarijos vyriausiojo specialisto pareigas, nuo 2009-02-06 iki 2009-09-30 – Bendrųjų reikalų departamento Kanceliarijos vyriausiojo specialisto pareigas, nuo 2009-10-01 iki 2011-11-20 – Dokumentų valdymo ir asmenų priėmimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, nuo 2011-11-21 iki 20012-06-18 – Sveikatos politikos ir planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, nuo 2012-06-19 iki 2013-12-31 – Sveikatos politikos ir planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 13 kategorijos) pareigas, o nuo 2014-01-01 iki skundo teismui padavimo dienos – Sveikatos strateginės plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 13 kategorijos) pareigas (b. l. 13)SAM kancleris 2012-06-12 įsakymu Nr. P-K-113 „Dėl I.

J. priėmimo į Sveikatos politikos ir planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas“ nuo 2012-06-19 priėmė pareiÅ¡kėjÄ I. J. (I. B.) į Sveikatos politikos ir planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 13 kategorijos) pareigas, nustatant trečiÄ kvalifikacinę klasę (b. l. 20).SAM kancleris 2013-10-28 potvarkiu Nr. P-K-78 „Dėl I. J. pavardės įraÅ¡o pakeitimo“ pavedė Personalo skyriui, Bendrųjų reikalų departamentui, RyÅ¡ių su visuomene skyriui bei Finansų ir turto valdymo skyriui pakeisti pareiÅ¡kėjos I.

J. pavardės įraÅ¡Ä , vietoj J. įraÅ¡ant B. pavardę (b. l. 19).SAM kancleris 2008-08-05 įsakymu Nr. K-166 „Dėl D. D. perkėlimo į Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡teklių valdymo skyrių“ nuo 2008-08-06 perkėlė pareiÅ¡kėjÄ D. D. į SAM Sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡teklių valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygio, 13 kategorijos) pareigas, nustatant trečiÄ kvalifikacinę klasę (b. l. 15).SAM kancleris 2008-10-29 įsakymu Nr. K-291 „Dėl D.

D. perkėlimo į kitas valstybės tarnautojo pareigas laimėjus konkursÄ â€œ nuo 2008-10-27 perkėlė pareiÅ¡kėjÄ D. D. į Sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡teklių valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygio, 14 kategorijos) pareigas, suteikiant trečiÄ kvalifikacinę kasę (b. l. 16).SAM kancleris 2009-09-23 potvarkiu Nr. P-K-178 „Dėl D. D. perkėlimo į ES reikalų ir tarptautinių ryÅ¡ių skyrių“ nuo 2009-10-01 perkėlė pareiÅ¡kėjÄ D. D. iÅ¡ Teisės ir personalo departamento Atstovavimo ir teisės taikymo skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygio, 14 kategorijos, trečia kvalifikacinė klasė) pareigų į ES reikalų ir tarptautinių ryÅ¡ių skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygio, 14 kategorijos, trečia kvalifikacinė klasė) pareigas (b. l. 14).

SAM kancleris 2011-11-18 potvarkiu Nr. P-K-251 „Dėl D. D. perkėlimo į Sveikatos politikos ir planavimo skyrių“ nuo 2011-11-28 perkėlė pareiÅ¡kėjÄ D. D. į Sveikatos politikos ir planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 14 kategorijos) pareigas, paliekant trečiÄ kvalifikacinę klasę (b. l. 18).SAM kancleris 2012-02-20 įsakymu Nr. K-49 „Dėl kvalifikacinės klasės D. D. suteikimo“ suteikė pareiÅ¡kėjai D. D. antrÄ kvalifikacinę klasę (b. l. 17).SAM 2014-01-13 pažymoje Nr. PŽ-5 „Dėl darbo užmokesčio nepriemokos“ nurodoma, kad perskaičiuojant pareiÅ¡kėjos R.

V. darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30, pagal 2009 m. lygmenyje atstatytus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus ir priedų už kvalifikacines klases, neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 57 418,66 Lt (b. l. 9). SAM 2014-01-13 pažymoje Nr. PŽ-6 „Dėl darbo užmokesčio nepriemokos“ nurodoma, kad perskaičiuojant pareiškėjos D. D. darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30, pagal 2009 m. lygmenyje atstatytus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus ir priedų už kvalifikacines klases, neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 14 446,27 Lt (b. l. 10).

SAM 2014-01-13 pažymoje Nr. PŽ-7 „Dėl darbo užmokesčio nepriemokos“ nurodoma, kad perskaičiuojant pareiškėjos I. B. darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2012-06-19 iki 2013-09-30, pagal 2009 m. lygmenyje atstatytus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus ir priedų už kvalifikacines klases, neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 2 967,37 Lt (b. l. 11).Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl trunkamojo pažeidimo, kuomet pareiškėjoms kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2009-03-10 įstatymo Nr. XI-186 redakcija) 23 str. nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . To paties įstatymo 24 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategorijÄ ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato Å¡is įstatymas (1 priedas). Vadovaujantis VTÄ® 25 str. valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį arba tarnybinį rangÄ ;

4) už diplomatinį rangÄ ;

5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. VTĮ 1 priedo redakcijoje, galiojusioje iki 2009-04-30, buvo įtvirtinti tokie 1–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 1 kategorijos – 3,0; 2 kategorijos – 3,2; 3 kategorijos – 3,4; 4 kategorijos – 3,6; 5 kategorijos – 3,8; 6 kategorijos – 4,0; 7 kategorijos – 4,2; 8 kategorijos – 4,4; 9 kategorijos – 4,6; 10 kategorijos – 4,8; 11 kategorijos – 5,2; 12 kategorijos – 5,7; 13 kategorijos – 6,3; 14 kategorijos – 7,0; 15 kategorijos – 7,8; 16 kategorijos – 8,7; 17 kategorijos – 9,7; 18 kategorijos – 10,8; 19 kategorijos – 11,9; 20 kategorijos – 13.

Kadangi 2009-05-01 įsigaliojo VTÄ® 1 priedo pakeitimai (2009-04-23 įstatymas Nr. XI-227), buvo nustatyti tokie 15–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 15 kategorijos – 7,6; 16 kategorijos – 8,4; 17 kategorijos – 9,1; 18 kategorijos – 9,9; 19 kategorijos – 10,7; 20 kategorijos – 11,4. Nuo 2009-08-01 VTÄ® 1 priedas buvo dar kartÄ pakeistas (2009-07-17 įstatymu Nr. XI-363), nustatant tokius 11–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientus: 11 kategorijos – 5,17; 12 kategorijos – 5,64; 13 kategorijos – 6,2; 14 kategorijos – 6,86; 15 kategorijos – 7,41; 16 kategorijos – 8,1; 17 kategorijos – 8,69; 18 kategorijos – 9,35; 19 kategorijos – 10; 20 kategorijos – 10,54.

VTÄ® 25 str. 3 d. redakcijoje, galiojusioje iki 2009-08-01, buvo nustatyta, jog priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrÄ kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmÄ kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. 2009-07-17 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XI-363 nuo 2009-08-01 buvo pakeista VTÄ® 25 str. 3 d., nustatant, kad priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrÄ kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmÄ kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.

Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010-06-30 įstatyme Nr. XI-944; 2011-11-22 įstatyme Nr. XI-1721; 2012-12-20 įstatyme Nr. XII-114) buvo nustatyta, kad sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai ir pareiginių algų koeficientai galioja iki 2013-12-31, tačiau 2013-09-19 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymÄ Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013-10-01, buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009-05-01.Aukščiau iÅ¡dėstyto teisinio reglamentavimo analizė leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukÅ¡tesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams; nuo 2009-08-01 dar kartÄ buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojams; minėtų pareigybių kategorijoms sumažinti pareiginių algų koeficiento dydžiai galiojo iki 2013-09-30; nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 valstybės tarnautojams buvo sumažinti priedai už kvalifikacines klases.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėja R. V. ginčui aktualiu laikotarpiu SAM ėjo Europos SÄ jungos reikalų ir tarptautinių ryÅ¡ių skyriaus vedėjo pavaduotojo (A lygio, 16 kategorijos) pareigas, o nuo 2011-11-21– Sveikatos politikos ir planavimo skyriaus vedėjo (A lygio, 16 kategorijos) pareigas (b. l. 12). PareiÅ¡kėjai R. V. buvo suteikta pirma kvalifikacinė klasė (b. l. 1–3). PareiÅ¡kėja I. B. nuo 2012-06-19 iki 2013-12-31 ėjo Sveikatos politikos ir planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 13 kategorijos) pareigas bei turėjo trečiÄ kvalifikacinę klasę (b. l. 13, 20).

PareiÅ¡kėja D. D. ginčui aktualiu laikotarpiu ėjo Teisės ir personalo departamento Atstovavimo ir teisės taikymo skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygio, 14 kategorijos, trečia kvalifikacinė klasė) pareigas, nuo 2009-10-01 buvo perkelta į ES reikalų ir tarptautinių ryÅ¡ių skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygio, 14 kategorijos, trečia kvalifikacinė klasė) pareigas, nuo 2011-11-28 perkelta į Sveikatos politikos ir planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 14 kategorijos) pareigas, paliekant trečiÄ kvalifikacinę klasę (b. l. 14, 18).

Nuo 2012-02-20 pareiÅ¡kėjai D. D. suteikta antra kvalifikacinę klasė (b. l. 17).Taigi, pareiÅ¡kėjoms dėl pasikeitusių VTÄ® nuostatų buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis, atitinkamai sumažinus pareiginės algos koeficientų ir priedų už kvalifikacinę klasę dydžius.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėja I. B. praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30, tačiau atsižvelgiant į tai, kad I. B. nuo 2012-06-19 iki 2013-12-31 ėjo Sveikatos politikos ir planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 13 kategorijos) pareigas (b. l. 13, 20) bei turėjo trečiÄ kvalifikacinę klasę, o iki 2012-06-19 SAM ėjo vyriausiojo specialisto pareigas, bus vertinamas laikotarpis nuo 2012-06-19 iki 2013-09-30, kuomet pareiÅ¡kėjai I.

B. susidarė darbo užmokesčio nepriemoka.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pareiÅ¡kėjų reikalavimams praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu, nustatytu DK 27 str. 2 d. (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).

DK 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

PareiÅ¡kėja I. B., kurios praÅ¡oma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį 2012-06-19 iki 2013-09-30, pareiÅ¡kėjos D. D. ir R. V., kurios praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30, į teismÄ su skundu kreipėsi 2013-12-30. Kadangi pagal DK nuostatas, darbo užmokestis turi bÅ«ti mokamas ne rečiau kaip kas mėnesį, pareiÅ¡kėjos ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio atlyginimo mokėjimo dienÄ galėjo suprasti, ar darbo užmokestis už praėjusį mėnesį joms iÅ¡mokėtas teisingai, todėl atsižvelgiant į SAM praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir DK 27 str. 2 d. nuostatÄ , kad bendras ieÅ¡kinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, taip pat CK I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja D.

D. ir pareiÅ¡kėja R. V. skundÄ teismui pateikė praleidusios ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams, kildinamiems iÅ¡ laikotarpio nuo 2009-08-01 iki 2010-12-29. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjų D. D. ir R. V. reikalavimai Å¡iose dalyse (už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2010-12-29) atmetami. PareiÅ¡kėja I. B. kreipėsi į teismÄ nepraleidusi DK 27 str. 2 d. nustatyto bendro trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino, todėl teismas pareiÅ¡kėjos I. B. reikalavimams senaties termino netaiko. Nagrinėjamu laikotarpiu (pareiÅ¡kėjų D.

D. ir R. V. atveju – nuo 2010-12-30 iki 2013-09-30, pareiškėjos I. B. atveju – nuo 2012-06-19 iki 2013-09-30) pareiškėjoms neišmokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas), kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad:

1) VTÄ® 1 priedas (2009-04-23 redakcija, įsigaliojusi 2009-05-01, Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 str. 2 d. (2009-04-23 redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

3) VTÄ® 1 priedas (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

4) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

5) VTÄ® 25 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, įsigaliojusi 2009-08-01, Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str.1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

6) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 2 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013-10-01.

Å iame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiomis inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Kad bÅ«tų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“, kuriame pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;

2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo Ä®statymÄ (toliau – ir Ä®gyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ asmenims, kuriems už darbÄ buvo apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės lėšų.

MinėtÄ patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ pateikti iÅ¡ pradžių buvo numatyta iki 2014-05-01, tačiau vėliau Å¡is terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01.Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, jog Ä®gyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Taigi Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime nurodytÄ pareigÄ nustatyti teisinį reguliavimÄ , pagal kurį bÅ«tų paÅ¡alinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Pažymėtina, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Atsižvelgęs į tai, įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 m. buvo bÅ«tinas, ir Å¡io įstatymo 2 straipsnyje aiÅ¡kiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkÄ .

Apibendrinant sprendime iÅ¡dėstytus argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie, kaip minėta, yra nustatyti GrÄ Å¾inimo įstatyme. Praradimų kompensavimas, nesilaikant GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014-04-16 sprendime pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nebÅ«tų konstituciÅ¡kai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , todėl GrÄ Å¾inimo įstatyme esant nustatytam pareiÅ¡kėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį iÅ¡ SAM teismo sprendimu, nes sumažintÄ darbo užmokestį (atlyginimÄ ) mokėjusiai institucijai (nagrinėjamu atveju – SAM) GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjų patirtus praradimus.

Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka naujausiÄ LVAT praktikÄ (LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-669/2016; LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016).Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimus kėlė Lietuvos valstybės, atstovaujamos SAM, atžvilgiu. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 atkreipė dėmesį į tai, kad LVAT, nagrinėdamas bylas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybės tarnautojams (pareigÅ«nams) po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinėmis teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu buvo mokamas mažesnis atlyginimas, savo nuoseklioje praktikoje atsakovu pripažino institucijÄ , kurioje valstybės tarnautojas (pareigÅ«nas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybę (LVAT 2005-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005;

LVAT 2006-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A15-406/2006; LVAT 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010; LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011; LVAT 2013-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1940/2013; LVAT 2013-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1942/2013; LVAT 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1922/2013; LVAT 2013-12-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1984/2013; LVAT 2014-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013).

Nagrinėjamu atveju tinkamas atsakovas pareiÅ¡kėjų reikalavimui priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį yra SAM, tačiau atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei į tai, kad pareiÅ¡kėjų reikalavimai priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalis atmetami kaip nepagrįsti, nagrinėjamos bylos teisingam iÅ¡sprendimui minėtos aplinkybės dėl netinkamo atsakovo neturi reikÅ¡mės. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjų I. B., D. D. ir R. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                          Jolita Rasiukevičienė