2020-06-03 Nr. AB-12711-3-62-3-00711-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4190-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00711-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas K. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus PN nuo 2018 m. kovo 14 d. iki 2018 m. kovo 30 d. laisvės atėmimo bausmę atliko uždaroje zonoje laikino sulaikymo kameroje Nr. 0. Pažymėjo, jog nuteistojo laikinas izoliavimas negali tęstis ilgiau nei dvidešimt keturias valandas. Kameroje nebuvo lango, buvo netinkamas apšvietimas, nebuvo ventiliacijos, pakabų rūbams pasikabinti, spintelių daiktams susidėti. Tokios kalinimo sąlygos buvo kankinančios, nežmoniškos, pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį. Dėl šių atsakovo atstovo veiksmų patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, sveikatos pablogėjimu.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. kovo 27 d. pareiškėjas buvo paskirtas į laikino sulaikymo kameras, kuriose jam teko teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas. Alytaus PN baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose yra atliktas kapitalinis remontas. Dalis kamerų pradėta eksploatuoti 2009 m. sausio mėnesį, kita dalis – 2010 m. birželio mėnesį. Baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpos įrengtos pagal remonto atlikimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) reikalavimus. Būriuose ir uždaros zonos kamerose įrengtos prausyklos ir tualetai yra geros būklės. Pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų gyvenimo sąlygų nesikreipė. Alytaus PN vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) ir užtikrina tinkamą oro temperatūrą, oro drėgmę, dirbtinę apšvietą. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu vieną kartą buvo nubaustas už narkotikų vartojimą, todėl jo argumentai dėl sveikatos sutrikimų dėl netinkamų laikymo sąlygų yra atmestini.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. sausio 15 d. nutartimi, iš dalies patenkinęs pareiškėjo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 235 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Teismas rėmėsi LVAT praktika, kurioje nurodyta, jog vertinant, ar asmeniui, laikomam pataisos namų laikino sulaikymo kameroje, yra užtikrinamas tinkamas minimalus plotas, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punktu, kuriame numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose, taip pat kad, nustatant, kiek laiko asmuo gali būti laikomas pataisos namų laikino sulaikymo (trumpalaikio laikymo) kameroje, pagal analogiją taikytinas ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktas, kuriame numatyta, jog į tardymo izoliatorių priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau nei dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras.

8. Teismas nustatė, kad nuo 2018 m. kovo 14 d. iki 2018 m. kovo 15 d. pareiškėjas buvo laikinai izoliuotas 4 lokalinio sektoriaus 20 būrio 2 miegamajame, kuris yra 29,65 kv. m ploto, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tenka 3,7 kv. m. Nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. kovo 16 d. pareiškėjas buvo laikinai izoliuotas 4 lokalinio sektoriaus 20 būrio 1 miegamajame, kuris yra 29,53 kv. m ploto, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tenka 3,7 kv. m ploto. Nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. kovo 28 d. pareiškėjas buvo kalinamas laikinojo sulaikymo kameroje Nr. 0, kuri yra 10,04 kv. m ploto, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 5,02 kv. m. Pareiškėjas, gavęs atsiliepimą į savo skundą bei prie jo pateiktus dokumentus, neginčijo atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie pareiškėjo gyvenamųjų vietų plotus ir jose gyvenusių nuteistųjų skaičių. Iš to teismas padarė išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti atsakovo atstovo pateiktais rašytiniais įrodymais apie patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, plotus ir jose gyvenusių nuteistųjų skaičių.

9. Tačiau pareiškėjas nurodė, kad kameroje Nr. 0 buvo kalinamas iki 2018 m. kovo 30 d., taigi, dviem dienomis ilgiau, nei nurodė atsakovo atstovas. Alytaus PN nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokioje patalpoje pareiškėjas buvo apgyvendintas nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2018 m. kovo 30 d., tačiau iš pareiškėjo perkėlimų apskaitos lapo teismas nustatė, kad į kamerų tipo patalpą Nr. 45 pareiškėjas buvo perkeltas tik 2018 m. kovo 30 d., o iš pareiškėjo medicininio pažymėjimo nustatė, kad pareiškėjas, 2018 m. kovo 29 d. apsilankęs pas gydytoją, teigė, jog jau šešiolika parų yra kalinamas laikino sulaikymo kameroje. Alytaus PN nepateikus informacijos dėl pareiškėjo nurodomų analizuojamų aplinkybių, teismas jas įvertino pareiškėjo naudai ir konstatavo, kad pareiškėjas laikinojo sulaikymo kameroje Nr. 0 buvo kalinamas nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. kovo 30 d.

10. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 0 buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu. Tačiau teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad laikinojo sulaikymo kameroje jis buvo laikomas ilgiau nei leistina pagal ginčo laikotarpiu galiojusius teisės aktus (ilgiau nei dvi valandas).

11. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas buvo kalinamas laikinojo sulaikymo kameroje kaskart po 24 valandas su pertraukomis, ne ilgesnėmis kaip 1 valanda 15 minučių, taigi, ilgiau nei buvo numatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punkte. Teismas, vadovaudamasis bendruoju protingumo principu ir įvertinęs tai, kad pareiškėjas buvo išleidžiamas iš kameros ne ilgesniam nei 1 valandos 15 minučių laikotarpiui, o dažniausiai – ir trumpesniam (5–10 minučių), sprendė, kad pareiškėjas laikinojo sulaikymo kameroje buvo kalinamas iš esmės nepertraukiamai 15 parų (nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. kovo 30 d.). Teismas konstatavo, kad šiuo aspektu buvo pažeistos pareiškėjo teisės, nes maksimalus galimas laikas, kurį asmuo gali praleisti laikino sulaikymo kameroje, yra 2 valandos.

12. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nurodė, jog sprendimus perkelti pareiškėją į kamerą Nr. 0 priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 144 straipsniu, kuriame nurodyta, kad kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisėtvarkos pažeidimui ir būtina pažeidimą padariusį nuteistąjį, išskyrus šio kodekso 142 straipsnio 4 dalyje nurodytus asmenis, laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno, izoliuoti, jis gali būti laikinai perkeltas į kamerų tipo patalpas; toks nuteistojo laikinas izoliavimas galimas tik iki pataisos įstaigos direktoriaus ar jį pavaduojančio pareigūno atvykimo į pataisos įstaigą, bet ne ilgiau kaip dvidešimt keturioms valandoms, ir nelaikomas nuobauda; jeigu už padarytą režimo pažeidimą paskiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas, laikino izoliavimo laikas įskaitomas į bendrą nutarimu paskirtos nuobaudos laiką. Teismas įvertino, kad minėtos BVK nuostatos reiškia, jog laikinas nuteistojo izoliavimas ne ilgiau kaip 24 valandoms yra galimas perkeliant jį į patalpą, atitinkančią kamerų tipo patalpos įrengimo reikalavimus.

13. Teismas rėmėsi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punktu, kuriame nustatyta, jog kamerose turi būti skaidraus stiklo langai, ne mažesni kaip 80x80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą; nesant galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog langų kameroje Nr. 0 nebuvo. Teismas, atsižvelgęs į tai, konstatavo, kad kamera Nr. 0 neatitiko kamerų tipo patalpoms nustatytų įrengimo reikalavimų, o tai reiškia, jog Alytaus PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti.

14. Teismui nekilo abejonių, kad pareiškėjui sukėlė nepatogumų tai, jog ginčo kameroje nebuvo galimybės atsidaryti lango ir išvėdinti gyvenamąją patalpą, be to, į ją nepatekdavo natūrali dienos šviesa. Higienos normos HN 134:2015 15 punkte nustatyta, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. Šiuo atveju pareiškėjas ginčo kamerose buvo laikomas iš esmės nepertraukiamai 15 parų, todėl kameroje, kurioje asmuo kalinamas ilgiau nei 24 valandas, turėjo būti įrengtas natūralus apšvietimas (langas arba stoglangis).

15. Teismas nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog ginčo kameroje veikė mechaninė ventiliacija. Iš atsakovo atstovo pateiktų nuotraukų teismas nustatė, kad ventiliacijos anga kameroje yra įrengta, tačiau nėra jokios galimybės nustatyti, ar ventiliacija realiai funkcionavo. Dėl to teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad kameroje trūko ventiliacijos.

16. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog laikino sulaikymo kameroje Nr. 0 spintelių daiktams susidėti nėra, tačiau yra pakabos. Teismas įvertino, pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo laikino sulaikymo kameros netinkamą įrengimą šiuo aspektu, tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas dėl trūkstamų spintelių ar pakabų būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją ar dėl to patyręs kokių nors neigiamų pasekmių. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė, kokią neturtinę žalą patyrė būtent dėl šios aplinkybės, neindividualizavo dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, todėl teismas šiuos pareiškėjo argumentus įvertino kaip deklaratyvaus pobūdžio ir nepakankamus konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus ir atsiradusią neturtinę žalą.

17. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Alytaus PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių patyrė papildomų nepatogumų, neigiamų moralinių (dvasinių) išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

18. Teismas nustatė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kreipęsis į gydytoją dėl galvos skausmo, oro trūkumo, nervinės įtampos, sutrikusio miego, sumažėjusio apetito, kuriuos sukėlė jo laikymas kameroje Nr. 0 be langų ir ventiliacijos. Pareiškėjui buvo skirtas medikamentinis gydymas. Teismas įvertino, kad šie duomenys patvirtina, jog pareiškėju kilo tam tikros neigiamos pasekmės dėl byloje nustatytų Alytaus PN neteisėtų veiksmų. Tačiau byloje nėra duomenų, kad šie sveikatos sutrikimai būtų ilgalaikiai ar negrįžtami. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjas nesikreipė į Psichologinę tarnybą dėl patirtų išgyvenimų, taip pat ir į tai, jog atsakovo atstovas sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar kad jam būtų kilę kitokių didelio masto neigiamų pasekmių.

19. Teismas, įvertinęs pažeidimo pobūdį bei trukmę, nenustatęs, kad pareiškėjui būtų atsiradę negrįžtamų sveikatos sutrikimų, atsižvelgęs į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytą neturtinę žalą įvertino 235 Eur suma.

III. 20. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista 235 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, panaikinti.

21. Nurodo, kad pareiškėjas neįrodė, jog jam būtų padaryta neturtinės žalos, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis, kaip ši žala pasireiškė, kas ją įrodo. Taip pat pareiškėjas neįrodė valstybės kaltės bei priežastinio ryšio.

22. Teismas neįvertino, kad pareiškėjas nuolat atsisakydavo gyventi jam pataisos namų direktoriaus įsakymu paskirtame būryje, todėl administracija jam sudarė galimybę turėti laikiną gyvenamąją vietą kitoje patalpoje ir jį laikinai izoliuodavo. Kiekvienas laikinas pareiškėjo izoliavimas vykdavo ne ilgiau nei 24 val., t. y. nepažeidžiant BVK 144 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas buvo išleidžiamas 2 val. per dieną pasivaikščioti lauke. Pareiškėjas į Administraciją dėl jo netenkinančių laikymo sąlygų nesikreipė, jį perkelti į kamerų tipo patalpą neprašė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 23. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose 2018 m. kovo 14–30 d. neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė jam iš atsakovo 235 Eur neturtinės žalos atlyginimą nustatęs, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 16–30 d. (15 parų) buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje, kurioje asmenį galima laikyti tik 2 val., taip pat, jog šios kameros įrengimas neatitiko kamerų tipo patalpų įrengimui keliamų reikalavimų, t. y. joje nebuvo lango ir tinkamos ventiliacijos, todėl pareiškėjui skaudėjo galvą ir jis jautė kitų nepatogumų.

25. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjas neįrodė jo patirtos neturtinės žalos, atsakovo atstovo kaltės bei priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų bei patirtos neturtinės žalos; pareiškėjas buvo izoliuotas vadovaujantis BVK 144 straipsniu, iš esmės jo paties pageidavimu, kiekvieną kartą ne ilgesniam nei 24 val. laikotarpiui, buvo išleidžiamas pasivaikščioti po 2 val. kas dieną, nusiskundimų nereiškė.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Teisėjų kolegija iš atsakovo atstovo apeliacinio skundo nustatė, kad jis neginčija skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių, jog 2018 m. kovo 16‑30 d. (15 parų) pareiškėjas buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje Nr. 0, kurios įrengimas neatitiko kamerų tipo patalpų įrengimui keliamų reikalavimų, t. y. joje nebuvo lango ir tinkamos ventiliacijos. Atsakovo atstovas remiasi BVK 144 straipsniu ir nurodo, kad pareiškėjo laikymas minėtoje kameroje buvo teisėtas, nes to iš esmės pageidavo pats pareiškėjas, be to, į šią kamerą jis buvo perkeliamas kasdien ne ilgesniam nei 24 val. laikotarpiui.

28. BVK 144 straipsnyje nustatyta, kad kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisėtvarkos pažeidimui ir būtina pažeidimą padariusį nuteistąjį, išskyrus šio Kodekso 142 straipsnio 4 dalyje nurodytus asmenis, laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno, izoliuoti, jis gali būti laikinai perkeltas į kamerų tipo patalpas; toks nuteistojo laikinas izoliavimas galimas tik iki pataisos įstaigos direktoriaus ar jį pavaduojančio pareigūno atvykimo į pataisos įstaigą, bet ne ilgiau kaip dvidešimt keturioms valandoms, ir nelaikomas nuobauda; jeigu už padarytą režimo pažeidimą paskiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas, laikino izoliavimo laikas įskaitomas į bendrą nutarimu paskirtos nuobaudos laiką.

29. Iš prieš tai nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad, esant atsakovo atstovo nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjas turėjo būti perkeltas į kamerų tipo patalpas, o ne į laikino sulaikymo kamerą, taip pat ne ilgesniam nei 24 val. laikotarpiui (tuo tarpu pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktą asmenys trumpalaikio laikymo kameroje gali būti uždaromi ne ilgiau nei 2 valandoms), o šiuo atveju pareiškėjas beveik nepertraukiamai buvo laikomas minėtoje laikino sulaikymo kameroje 15 parų.

30. Pažymėtina ir tai, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punktas reikalauja, kad kamerų tipo patalpose būtų įrengtas langas, tuo tarpu kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, jokio lango nebuvo, taip pat atsakovo atstovas neįrodė, kad minėtoje kameroje buvo įrengta tinkama ventiliacija.

31. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nustatė, jog 2018 m. kovo 16–30 d. atsakovo atstovas ar jo pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, t. y. prieš tai nurodytais aspektais neužtikrino tinkamų pareiškėjo laikymo Alytaus PN sąlygų. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pats pareiškėjas atsisakė eiti į jam paskirtą gyvenamąją patalpą, todėl jis buvo izoliuotas laikino sulaikymo kameroje, t. y., atsakovo atstovo vertinimu, paties pareiškėjo pageidavimu, nereiškia, jog tokiu atveju pareiškėjo laikymo sąlygos gali neatitikti teisės aktų reikalavimų bei nešalina atsakovo atstovo atsakomybės už šių sąlygų neužtikrinimą pareiškėjui.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjui kilusi neturtinė žala akivaizdi ir laikytina pakankamai pagrįsta. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė duomenų apie tai, kad ginčo laikotarpiu kreipėsi į pataisos namų sveikatos priežiūros specialistus dėl galvos skausmo, oro trūkumo, nervinės įtampos, sutrikusio miego, sumažėjusio apetito, nes yra laikomas kameroje be langų ir ventiliacijos (b. l. 121). Taigi, nėra jokio pagrindo laikyti, jog pareiškėjas nepatyrė jo nurodytos neturtinės žalos – diskomforto, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sveikatos pablogėjimo. Atitinkamai konstatuotinas ir priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų dvasinių ir fizinių nepatogumų ir atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kurie apeliaciniame skunde nėra ginčijami. Taigi, šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir kančių, taip pat priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė atsakovo atstovas, pareiškėjas neturėjo įrodyti jo pareigūnų kaltės, todėl atitinkami atsakovo atstovo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą (pareiškėjas 15 parų buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje Nr. 0, kurioje asmenį galima laikyti tik 2 val. ir kurios įrengimas neatitiko kamerų tipo patalpų įrengimui keliamų reikalavimų, t. y. joje nebuvo lango ir tinkamos ventiliacijos), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms šiuo aspektu ir jų nekartodama, papildomai atkreipdama dėmesį, kad atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ar pirmosios instancijos teismo priteista 235 Eur suma nelaikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pateiktas apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Arūnas Sutkevičius