2020-11-30 Nr. AB-22664-4-45-3-00280-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-5179-822/2020

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00280-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei, Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant vertėjai A. K.,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Svetlanai Semėnienei,

užsieniečiui I. M. (I. M.) ir jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal I. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio I. M. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį I. M. (I. M.) (toliau – ir Užsienietis) Centre iki 2020 m. gruodžio 23 d.

2. Centras nurodė, kad Užsienietis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 292 straipsnio („Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną“) 2 dalį. Užsieniečiui atlikus bausmę, jis Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimu buvo sulaikytas iki 2019 m. gruodžio 12 d., sulaikymas pratęstas iki 2020 m. kovo 12 d. 2019 m. rugsėjo 27 d. gautas Tarnybos Kriminalinių tyrimų valdybos viršininko tarnybinis pranešimas, kad atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, jis pripažintinas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Tarnyba 2020 m. vasario 11 d. priėmė sprendimą Nr. 177URC-6 dėl Užsieniečio išsiuntimo į (duomenys neskelbtini) ir uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, šis sprendimas įvykdytas 2020 m. vasario 18 d. Tarnyba 2020 m. rugsėjo 10 d. sulaikė Užsienietį su sutuoktine ir mažamečiu vaiku, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir po sulaikymo paprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

3. Centro teigimu, faktinė situacija nėra pasikeitusi, Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Be to, būdamas Centre Užsienietis sistemingai pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles – 2019 m. rugsėjo 15 d., 2019 m. spalio 13 d. ir 2020 m. sausio 19 d. jam surašyti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo protokolai. Užsienietį galima apibūdinti kaip negeranoriškai nusiteikusį, nelinkusį vykdyti teisėtų pareigūnų reikalavimų.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – sulaikė Užsienietį Centre iki 2020 m. gruodžio 23 d.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis į Lietuvą neteisėtai atvyko ne pirmą kartą, buvo nuteistas už padarytą sunkų nusikaltimą, nepaisė nustatyto draudimo atvykti į Lietuvą, Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra aiškūs ir informacija dėl motyvų negali būti gauta Užsieniečio nesulaikius. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad Užsieniečio teistumas neišnykęs, Centre Užsienietis nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių, 2020 m. rugsėjo 10 d. atvyko į Lietuvą galiojant draudimui atvykti, ir darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad Užsienietis nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymų ir gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, o nebūdamas sulaikytas, gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, esant šio straipsnio 5 dalies 9 punkte nurodytoms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, esant šioms aplinkybėms, Užsieniečiui negali būti skiriamos alternatyvios sulaikymui priemonės.

III. 6. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimą – Centro teikimą tenkinti iš dalies, Užsieniečiui pritaikant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

7. Užsienietis nurodo, kad turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, todėl jo laisvė gali būti ribojama tik Įstatyme nustatytais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir 5 dalies 9 punkto nuostatas bei nepagrįstai jomis grindė Užsieniečio sulaikymą. Užsieniečio teigimu, aplinkybė, kad jo prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra aiškūs, nereiškia, kad to pakanka jam sulaikyti. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 9 punkte nurodytos aplinkybės, t. y. kad Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Byloje nebuvo pateikta Lietuvos Respublikos policijos departamento pažyma, kurioje būtų konstatuota, kad Užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Atvykęs į Lietuvos Respubliką, Užsienietis nepadarė jokios nusikalstamos veikos, nebandė išvykti ar kitaip pažeisti nacionalinius teisės aktus.

8. Pasak Užsieniečio, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šeimos išskyrimo – šeimoje yra nepilnametis asmuo, todėl Užsienietis gali būti sulaikytas tik esant ypatingiems atvejams, kurių Centras nenurodė.

9. Užsienietis taip pat pažymi, kad jam yra nustatyti potrauminio streso sutrikimai, kartu su apeliaciniu skundu teikia medicinos dokumentų išrašą, prašo jį pridėti prie bylos. Nurodo, kad būnant sulaikytam jo sveikata prastėja ir kad sveikata atsistatytų greičiau būnant su šeima.

10. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog Užsieniečio tapatybė yra žinoma, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir / ar viešajai tvarkai, Užsienietis teikia pagalbą nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, todėl turėjo būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – Užsieniečio apgyvendinimas Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

11. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

12. Centras palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame teikime išdėstytą poziciją, nurodo, kad Įstatymo 113 straipsnis imperatyviai neišskiria konkrečios institucijos, kuri vertina asmens pavojingumo visuomenei laipsnį. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Tarnyba. Centras pažymi, jog Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nepanaikino nustatytos keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Šios aplinkybės nepaneigia ir tai, kad nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką Užsienietis nebandė išvykti ar kitaip pažeisti įstatymų. Be to, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2020 m. lapkričio 16 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-5)12PR-152, kuriuo nesuteikė Užsieniečiui, jo žmonai ir jų vaikui pabėgėlių statuso bei papildomos apsaugos. Šiuo sprendimu Užsienietį nurodyta išsiųsti į kilmės valstybę. Priimdamas šį sprendimą, Migracijos departamentas vadovavosi tiek Policijos departamento, tiek Tarnybos pateikta informacija dėl Užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei.

13. Centras akcentavo, kad Užsieniečiui būnant sulaikytam, vaiku rūpinasi ir su juo gyvena motina, tėvui sudaromos sąlygos matytis su šeimos nariais. Pats Užsienietis daro neigiamą įtaką vaikui. Sulaikymas laikytinas ypatingu atveju dėl Užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo Centro teikimas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį I. M. Centre iki 2020 m. gruodžio 23 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

15. Nustatyta, kad Tarnybos pareigūno 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimu iki 48 val. sulaikytas (duomenys neskelbtini) pilietis I. M. (I. M.), gim. 1996 m. birželio 4 d., kuris 2020 m. rugsėjo 10 d. kartu su sutuoktine, nepilnamečiu vaiku ir dviem giminystės ryšiais nesusijusiais asmenimis neteisėtai perėjęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos atvyko į Lietuvą. Būdami sulaikyti, kaip neteisėtai perėję valstybės sieną, Užsienietis ir jo sutuoktinė paprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento sprendimu jų prašymai suteikti prieglobstį priimti nagrinėti iš esmės. Aiškinantis Užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje nustatyta, kad Užsienietis 2016 metais neteisėtai buvo atvykęs į Lietuvą ir buvo nuteistas už neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną (BK 192 str. 2 d.), atlikęs jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę Užsienietis teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimu buvo sulaikytas Tarnyboje, kurios 2020 m. vasario 11 d. sprendimu išsiųstas į (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo dienos.

16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

17. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties, be kita ko, jų sulaikymo klausimus Lietuvos Respublikoje, yra Įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi užsieniečių judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, kad toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti. Įstatymo 113 straipsnio, reguliuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 4 dalies (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo Nr. XII-2080 redakcija) 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcijos) 9 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra aiškūs ir informacija dėl motyvų negali būti gauta jo nesulaikius. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad Užsienietis buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą, šiuo metu teistumas neišnykęs, po bausmės atlikimo būdamas sulaikytas Centre, Užsienietis nesilaikė Centro vidaus tvarkos taisyklių, 2020 m. rugsėjo 10 d. atvyko į Lietuvą galiojant draudimui atvykti, yra pakankamas pagrindas manyti, kad Užsienietis nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymų ir gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Pirmosios instancijos teismas laikėsi nuostatos, kad Užsienietis, nebūdamas sulaikytas, gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, esant šio straipsnio 5 dalies 9 punkte nurodytoms aplinkybėms.

19. Pažymėtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendime byloje Nr. C-534/11 M. A. prieš Policie ČR padarė išvadą, kad pagal Europos Sąjungos teisę nedraudžiama, jog trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvą 2005/85/EB, nustatančią būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse, po to, kai jis buvo sulaikytas remiantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 15 straipsniu, būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog tam, kad Užsienietis, bandydamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos, nepasinaudotų laisvo asmenų judėjimo Šengeno erdvėje galimybe, egzistuoja objektyvi būtinybė taikyti jam judėjimo laisvės ribojimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-115/2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-131/2013 ir kt.).

20. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šeimos išskyrimo – šeimoje yra nepilnametis asmuo, todėl Užsienietis gali būti sulaikytas tik esant ypatingiems atvejams, kurių Centras nenurodė, taip pat pažymima, kad Užsieniečiui nustatyti potrauminio streso sutrikimai, būnant sulaikytam jo sveikata prastėja ir kad sveikata atsistatytų greičiau būnant su šeima.

21. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Įstatymo 114 straipsnio 4 dalį, pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas asmuo pažeidžiamų asmenų grupei yra priskiriamas ne savo nuožiūra, remiantis subjektyviu situacijos vertinimu, o vadovaujantis Užsieniečių, turinčių ypatingų poreikių, identifikavimo, apgyvendinimo ir pagalbos jiems teikimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos cente tvarkos aprašo nuostatomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, ar dėl galbūt sunkių sveikatos problemų Užsienietis gali būti priskiriamas pažeidžiamų asmenų grupei, yra aktuali sprendžiant jo sulaikymo klausimą. Tačiau šiuo konkrečiu atveju vertindama sulaikymo pagrįstumą, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, jog tai, kad Užsienietis teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimu buvo sulaikytas Tarnyboje, kad Tarnybos 2020 m. vasario 11 d. sprendimu Užsienietis išsiųstas į (duomenys neskelbtini), jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo dienos, taip pat su šiuo išsiuntimu susijusi medžiaga, įskaitant tai, kad Užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nusveria Užsieniečio keliamus argumentus dėl jo prastėjančios sveikatos bei šeimos gerovės. Kaip nurodyta byloje, nepilnamečiu vaiku rūpinasi ir su juo gyvena motina, o Užsieniečiui yra sudarytos sąlygos matytis su šeimos nariais, todėl Užsieniečio sulaikymas, atsižvelgiant į byloje nustatytą aplinkybę, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nelaikytinas neproporcinga priemone. Vis dėlto, konstatuodama tai, teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog tokia išvada dėl teisėto suėmimo galima tik tam tikrą laiką, kadangi ilgesnis suėmimas gali daryti vis didesnę žalą Užsieniečio sveikatai bei šeimos gerovei, todėl turėtų būti vertinamas iš naujo.

22. Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas sulaikyti Užsienietį iki 2020 m. gruodžio 23 d. šiuo konkrečiu atveju yra pagrįstas, t. y. nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad Užsieniečio sulaikymas yra objektyviai reikalingas.

23. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

I. M. (I. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė