2021-09-01 Nr. AB-17402-3-61-3-02979-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3553-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02979-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į valstybės tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. PS1-878 „Dėl R. K. atleidimo iš pareigų” (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą į lygiavertes 13,1 pareiginės algos koeficiento pareigas; 3) priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. NMA Įsakymas dėl jo atleidimo yra neteisėtas bei nepagrįstas, nes Įsakymo teisiniu pagrindu nepagrįstai nurodyta NMA reorganizacija, kuri neatitinka pertvarkos realumo ir pagrįstumo reikalavimų, buvo organizuota siekiant ne tobulinti įstaigos veiklą, tačiau susidoroti su pareiškėju ir kitais naujajam NMA direktoriui nepalankiais aukščiausiais vadovais; priimant Įsakymą padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai – informuojant pareiškėją apie naikinamą pareigybę ir pateikiant informaciją apie laisvas pareigybes buvo pažeistos imperatyvios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) nuostatos bei nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos; pažeidžiant VTĮ ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) imperatyvias nuostatas pareiškėjas buvo atleistas iš darbo, nors jis augina mažametį vaiką iki 3 m.

2.2. NMA direktorius vykdė mobingo veiksmus, o kadangi jie nedavė laukiamų rezultatų buvo inicijuota nepagrįsta NMA reorganizacija, kuria pasinaudota pareiškėjui atleisti iš užimamų pareigų. NMA direktoriaus 2020 m. balandžio 30 d. pranešime apie valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimą (toliau – ir Pranešimas) nebuvo nurodytos konkrečios pareiškėjo pareigybės panaikinimo priežastys, neatskleista, kokių tikslų yra siekiama.

2.3. Reorganizacija buvo organizuojama ir vykdoma formaliai, nors nepasikeitė jokios NMA veiklos funkcijos, NMA nebuvo nustatyti jokie nauji veiklos uždaviniai. Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamentas (toliau – ir Departamentas) išskaidytas į 2 atskirus departamentus, tačiau jiems nenustatyta jokių naujų funkcijų nei Departamento buvo vykdytos iki reorganizacijos. Vietoj panaikinto direktoriaus pavaduotojo, direktoriaus vyriausiojo patarėjo ir Departamento direktoriaus etatų įsteigta bent 10 naujų etatų, kas kelia abejones dėl to, ar buvo pasiektas reorganizacijos tikslas – optimizuoti ir efektyvinti procesus, ar pareiškėjo vykdytos funkcijos nėra perkeltos (dirbtinai išskaidytos) kitiems naujai įsteigtiems etatams, taip ne tik ne optimizuojant, bet dar labiau apsunkinant įstaigos darbą.

2.4. Laisvų pareigybių aprašymai buvo sudaryti įtraukiant diskriminacinio pobūdžio kriterijus, dirbtinai apribojant pareiškėjo galimybes užimti dabar einamoms pareigoms lygiavertę (arba kuo labiau jas atitinkančią) poziciją. Atsakovas niekaip nepagrindė poreikio nustatyti būtent tokius specifinius – išsilavinimo, užsienio kalbos ar patirties – reikalavimus, nenurodė, kodėl būtent šių pareigybių aprašymai turėtų išsiskirti iš visų kitų lygiaverčių NMA pareigybių, taip pat nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo pašalinti iš pareigybių aprašymų diskriminacinius kriterijus. Toks tendencingas atsakovo elgesys vertintinas kaip prieš pareiškėją nukreipta mobingo veiksmų tąsa, akivaizdžiai neteisėtas siekis susidoroti su juo.

2.5. Dirbdamas NMA direktoriaus vyriausiuoju patarėju savo darbą atliko labai gerai, buvo vertinamas tarnyboje, eilinio ir neeilinio vertinimo metu jam buvo keliamas pareiginės algos koeficientas. Turimas išsilavinimas ir aukšta kvalifikacija buvo pakankami ir tinkami užimti NMA kanclerio, Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento direktoriaus, patarėjo, Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento direktoriaus pozicijas, o atsakovas, dirbtinai nustatęs specialiuosius reikalavimus taip, kad pareiškėjas jų neatitiktų, pažeidė jo teises, užkirto kelią pasirinkti laisvą pareigybę ir taip išvengti atleidimo iš darbo.

2.6. 2020 m. liepos 3 d. pareiškėjui buvo įteiktas siūlymas užimti laisvas pareigas. Pareiškėjas 2020 m. liepos 10 d. įstaigos vadovui raštu nurodė, kad lygiaverčių pareigų reikalavimai yra pertekliniai, diskriminacinio pobūdžio ir pateikė prašymą ištaisyti nurodytus trūkumus. Toks pareiškėjo prašymas atmestas, nurodant, kad pareigybių aprašymai nebus keičiami. Atsakovas 2020 m. liepos 29 d. registruotu paštu išsiuntė pareiškėjui dar vieną laisvų pareigybių sąrašą ir siūlymą iki liepos 30 d. pateikti prašymą dėl pareigų, į kurias pareiškėjas norėtų būti perkeltas. Pranešimą apie šį registruotą laišką pareiškėjas gavo 2020 m. liepos 31 d. (pasibaigus siūlyme nurodytam terminui laisvai pareigybei pasirinkti), o laišką atsiėmė ir su jo turiniu susipažino 2020 m. rugpjūčio 4 d. Dėl tokių aplaidžių atsakovo veiksmų, pareiškėjas neturėjo jokių objektyvių aplinkybių iki siūlyme nurodyto termino (2020 m. liepos 30 d.) pranešti, kokią laisvą pareigybę norėtų užimti, buvo atleistas jam nesuteikus galimybės išreikšti savo pasirinkimo.

2.7. Į pareiškėjui pateiktą laisvų pareigybių sąrašą buvo įtrauktos ne visos reorganizuojamuose NMA padaliniuose esančios laisvos pareigybės. Atsakovas pažeidė teismų praktikoje nustatytą pareigą teikti išsamią informaciją, pranešti apie visas laisvas pareigas.

2.8. Atleidžiant pareiškėją buvo padaryta grubių procedūrinių pažeidimų, dėl kurių Įsakymas negali būti laikomas teisėtu. Pareiškėjas augina mažametį vaiką, todėl jam apie pareigybės panaikinimą turėjo būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Pareiškėjas iki 2020 m. gegužės 1 d. nebuvo tinkamai informuotas – pranešimas apie pareigybės naikinimą pareiškėjui pasirašytinai įteiktas tik 2020 m. birželio 1 d., jam grįžus į darbą po atostogų. Pareiškėjas jo atleidimo metu (2020 m. rugpjūčio 10 d.) atitiko valstybės tarnautojo požymius, kuriam turi būti taikomos VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos garantijos.

3. Atsakovas NMA atsiliepime prašė skundą atmesti. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Žemės ūkio ministro 2020 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-251 buvo pakeista NMA struktūra. NMA direktoriaus 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. PS1-673 ir 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. PS1-790 patvirtinti NMA valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas ir pareigybių aprašymai.

3.2. Nuo 2020 m. kovo 16 d. šalyje paskelbus ekstremaliąją situaciją pareiškėjui buvo suteikta galimybė dirbti nuotoliniu būdu. 2020 m. balandžio 30 d. 16:42 val. pareiškėjui el. paštu buvo siųstas Pranešimas apie pareigybės panaikinimą. Pranešimas kartu su lydraščiu pareiškėjui buvo išsiųstas registruotu laišku gyvenamosios vietos adresu. Registruotas laiškas pristatytas pareiškėjui 2020 m. gegužės 6 d. Personalo skyriaus vedėja trumpąja žinute (į darbinį mob. tel.) 2020 m. balandžio 30 d. 16:45 val. informavo pareiškėją, kad jam darbiniu el. paštu ir registruotu laišku yra išsiųstas Pranešimas. 2020 m. liepos 3 d. pareiškėjui įteiktas (į rankas) siūlymas užimti laisvas pareigas su priedu, kuriame išvardintos visos NMA esančios laisvos pareigybės ir nurodyta pasirinkti pareigybes, jeigu atitinka pareigybės keliamus reikalavimus (toliau – ir Siūlymas) ir buvo prašoma iki 2020 m. liepos 13 d. 17 val. pateikti rašytinį prašymą dėl pareigų, į kurias pareiškėjas norėtų būti perkeltas nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. Personalo skyriaus vedėja 2020 m. liepos 16 d. 14:42 val. el. laišku (darbiniu ir asmeniniu) informavo pareiškėją apie atsilaisvinusią pareigybę ir pasiūlė Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento Antrojo paramos administravimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę bei kartu nusiuntė pareigybės aprašymą. Šis pranešimas pareiškėjui buvo išsiųstas ir registruotu laišku. 2020 m. liepos 28 d. pareiškėjui buvo išsiųsti priminimai.

3.3. NMA naujos struktūros pokyčiai įvyko dėl objektyvių priežasčių, kurios nėra susijusios su pareiškėju, prieš tai atlikus informavimo bei konsultavimo procedūras su darbuotojų atstovais. Pareiškėjas nepagrįstai siekia reorganizacijos metu panaikintos pareigybės priežastį pateikti kaip siekį atleisti pareiškėją. Pareiškėjas buvo tiesiogiai pavaldus NMA direktoriui, užduotys jam buvo teikiamos kaip ir visiems NMA darbuotojams naudojantis UVIS sistema, numatomi užduočių atlikimo etapai ir terminai. Šių ir panašaus pobūdžio užduočių atlikimui nebuvo būtinybės dalyvauti darbo grupių ir komisijų veiklose. NMA darbuotojams teisės suteikiamos, keičiamos ir panaikinamos vadovaujantis informacinės sistemos naudotojų teisių sukūrimo, keitimo ir panaikinimo taisyklėmis. Pareiškėjas galėjo naudotis konfidencialių duomenų sistema (KDS), dokumentų valdymo sistema (DVS), galėjo šiose sistemose vizuoti, taip pat kiekvieną pirmadienį dalyvaudavo NMA vadovų susirinkimuose, kuriuose iš esmės pirmiausia ir yra sprendžiami įvairūs strateginiai organizacijos valdymo klausimai, teikiami pasiūlymai, įžvalgos, pristatomos įgyvendintos užduotys ir pavedimai, ir pan. NMA kabinetai nėra vardiniai ar skirti konkrečioms pareigybėms. Darbuotojų perkėlimai tarp kabinetų yra NMA veiklos darbo ūkiniai klausimai. Tokie ir panašūs sprendimai buvo ir yra atliekami nuolatos.

3.4. Pareiškėjas buvo įspėtas laikantis 3 mėnesių termino. Pareiškėjui buvo suteiktas laisvas laikas naujo darbo paieškoms (2020 m. birželio 26 d., 2020 m. liepos 10 d., 2020 m. liepos 28 d. ir 2020 m. liepos 29 d.). Per laiko tarpą nuo Pranešimo pareiškėjui įteikimo dienos iki pareigybės panaikinimo datos atsakovas suteikė pareiškėjui išsamią informaciją apie laisvas pareigybes. Pareiškėjas savo nuogąstavimus ir nesutikimą dėl naujoms pareigybėms keliamų reikalavimų dirbtinumo buvo išreiškęs NMA 2020 m. liepos 13 d. el. laiške, į kurį NMA išsamiai ir argumentuotai atsakė 2020 m. liepos 14 d.

3.5. Pareiškėjas neteikė prašymo būti perkeltam į lygiavertes arba į kuo labiau eitas pareigas atitinkančią poziciją, nepretendavo nei į vieną laisvą pareigybę, į siųstus pranešimus apie atsilaisvinusias pareigybes neatsakė. Naujai patvirtintų pareigybių aprašymai (NMA kanclerio, Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento direktoriaus, Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento direktoriaus) buvo parengti išimtinai laikantis teisės aktų ir juose numatytos tvarkos. VTĮ nenustato detalios kitų pareigų siūlymo tvarkos. Pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta 2020 m. rugpjūčio 1 d., todėl pagrįstai jam nebuvo siūlytos Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento Antrojo skyriaus vedėjo pareigos, kurios atsilaisvino nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. Minėta pareigybė 2020 m. rugpjūčio 1 d. buvo užimta, šias pareigas ėjo kitas valstybės tarnautojas.

3.6. VTĮ 49 straipsnio 1 dalis karjeros valstybės tarnautojui, kurio pareigybė yra naikinama, numato garantiją tik paskyrimą į kitas to paties lygio ar žemesnes (valstybės tarnautojo sutikimu) karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Todėl siūlyti pareigybių, užimamų pagal darbo sutartį (Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento patarėjo), nebuvo teisinio pagrindo.

3.7. VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje numatyta garantija valstybės tarnautojui, auginančiam vaiką iki 3 metų, nebūti atleistam, nėra absoliuti (LVAT 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1836/2014). NMA suteikė pareiškėjui galimybę tęsti tarnybą NMA, tačiau visų siūlymų pareiškėjas atsisakė. Pareiškėjas atitiko didžiąją daugumą pareigybių ir juose numatytų reikalavimų, kurios jam buvo siūlytos, ir objektyviai galėjo į jas pretenduoti. Tačiau nepretendavęs, sąmoningai atsisakė VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje numatytos garantijos.

3.8. Pareiškėjas, atsakovo vertinimu, yra praleidęs Įsakymo apskundimo terminą.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą atmetė.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas NMA dirbo nuo 2009 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. 2011 m. rugpjūčio 22 d. tapo valstybės tarnautoju, nuo 2013 m. liepos 8 d. iki 2013 m. spalio 13 d. laikinai buvo perkeltas į Teisės departamento Atstovavimo skyrių, nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. kovo 28 d. ėjo Mokėjimo prašymų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2017 m. spalio 1 d. ėjo Teisės departamento Atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas ir atitinkamai laikinai nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. buvo perkeltas atlikti Mokėjimo prašymų skyriaus vedėjo pareigas, o nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2019 m. sausio 3 d. ėjo nuolatines Mokėjimo prašymų skyriaus vedėjo pareigas, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 3 d. buvo laikinai perkeltas į Mokėjimo prašymų skyriaus vedėjo pareigas, nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. ėjo direktoriaus vyriausiojo patarėjo pareigas.

5.2. Žemės ūkio ministro 2020 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-251 „Dėl Žemės ūkio ministro 2012 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 3D-258 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo pakeista NMA struktūra. NMA direktoriaus 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. PS1-673 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ ir NMA direktoriaus 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. PS1 -790 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. PS1-673 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinti NMA valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas ir pareigybių aprašymai.

5.3. 2020 m. balandžio 30 d. pareiškėjui el. paštu (rapolas.klimciauskas@nma.lt) buvo išsiųstas Pranešimas. Pranešimas kartu su lydraščiu „Dėl pranešimo apie pareigybės panaikinimą“, reg. Nr. BR6-2428, pareiškėjui buvo išsiųstas ir registruotu laišku, pareiškėjo nurodytos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovo turimais duomenimis registruota siunta pristatyta 2020 m. gegužės 6 d.

5.4. 2020 m. liepos 3 d. pareiškėjui buvo įteiktas siūlymas užimti laisvas pareigas su priedu, kuriame išvardintos visos NMA esančios laisvos pareigybės ir nurodyta pasirinkti pareigybes, jeigu atitinka pareigybės aprašyme keliamus reikalavimus. Siūlyme nurodyta, jog pareiškėjas yra informuojamas apie NMA esamas laisvas pareigybes ir prašoma iki 2020 m. liepos 13 d. 17 val. pateikti rašytinį prašymą dėl pareigų į kurias pareiškėjas norėtų būti perkeltas nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d.

5.5. 2020 m. liepos 13 d. pareiškėjas elektroniniu laišku kreipėsi į Personalo skyriaus vedėją, nurodydamas, kad atsisako vertinti gautus laisvų pareigybių aprašymus, kadangi jam pateikti pareigybių aprašymai yra sudaryti įtraukiant diskriminacinio pobūdžio kriterijus, dirbtinai apribojant jo galimybes užimti dabar einamoms pareigoms lygiavertę (arba kuo labiau jas atitinkančią) poziciją. Pareiškėjas prašė peržiūrėti NMA kanclerio, Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento direktoriaus bei Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento direktoriaus pareigybių aprašymus ir pašalinti iš jų diskriminacinio pobūdžio reikalavimus.

5.6. 2020 m. liepos 14 d. elektroniniu laišku NMA Personalo skyriaus vedėja atsakė į pareiškėjo 2020 m. liepos 13 d. elektroninį laišką, nurodydama, kad siūlomų laisvų užimti pareigų pareigybių aprašymai parengti vadovaujantis Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (toliau – ir Metodika). Visi pareigybių aprašymai parengti Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje pagal Valstybės tarnybos departamento parengtus pareigybių ruošinius, kuriuose taip pat yra numatyti ir specialieji reikalavimai – pasirenkami iš sąrašo pagal numatomas vykdyti funkcijas. Visi specialieji reikalavimai atitinka numatomas vykdyti konkrečiai pareigybei priskirtas funkcijas, kurios kyla iš departamentų nuostatų ir NMA nuostatų, taip pat siekiant tinkamai pasirengti naujai finansinei perspektyvai, įgyvendinant būtinus organizacinius ir valdymo pokyčius bei siekiant efektyvesnio veiklos organizavimo, tvaresnės regionų plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo, paslaugų orientavimo į ūkininkus, skaidrumo, korupcijos apraiškų mažinimo.

5.7. 2020 m. liepos 16 d. Personalo skyriaus vedėja el. laišku (darbiniu rapolas.klimciauskas@nma.lt ir asmeniniu rapolok@gmail.com) informavo pareiškėją apie atsilaisvinusią Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento Antrojo paramos administravimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę bei kartu nusiuntė pareigybės aprašymą. Pranešimas apie šią pareigybę pareiškėjui buvo išsiųstas ir registruotu laišku 2020 m. liepos 20 d.

5.8. 2020 m. liepos 28 d. raštu „Dėl pakartotinio priminimo“ NMA pateikė 2020 m. rugpjūčio 1 d. laisvų karjeros valstybės tarnautojų pareigų sąrašą. Išsiuntė pareiškėjui laisvų pareigybių sąrašą su siūlymu iki liepos 30 d. pateikti prašymą dėl pareigų, į kurias pareiškėjas norėtų būti perkeltas. Minėtas raštas buvo išsiųstas pareiškėjo asmeniniu ir darbiniu elektroninių paštų adresais.

5.9. Pareiškėjas, NMA direktoriaus Įsakymu, vadovaujantis VTĮ 6 straipsnio 1 dalimi, 49 straipsnio 1 dalimi, 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir 5 dalimi, 48 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 punktais, DK 65 straipsnio 5 dalimi, panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę, buvo atleistas iš NMA direktoriaus vyriausiojo patarėjo pareigų, atleidimo datą nukeliant į 2020 m. rugpjūčio 10 d. (dėl atostogų).

5.10. Įsakymas pareiškėjui išsiųstas 2020 m. liepos 31 d. raštu, registruotu laišku pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu, įteiktas 2020 m. rugpjūčio 5 d. Atsakovas nurodė, kad apie Įsakymą pareiškėjui buvo žinoma 2020 m. liepos 31 d., gavus jį el. paštu.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra atleistas iš pareigų VTĮ (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d.) 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama), aptarė LVAT praktiką šiuo aspektu, analizavo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 2 dalį bei su ja susijusią LVAT praktiką, ir nustatė, kad NMA struktūrą tvirtina žemės ūkio ministras (NMA nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos“ 18 p.). Teismas aptarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 ir 9 punktus ir priėjo prie išvados, jog ministras, būdamas politiku, atsakingu už Vyriausybės programoje įtvirtintų jam pavestos valdymo srities vystymo strateginių nuostatų įgyvendinimą, turi plačią diskrecijos laisvę ministerijos ir ministerijai pavaldžių institucijų darbo organizavimo ir struktūros sutvarkymo srityse. Teismas vertino, kad žemės ūkio ministras, turėdamas įgaliojimus ir nepažeisdamas imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų, priėmė sprendimus dėl NMA struktūrinių pertvarkymų ir šie NMA pertvarkymai buvo atlikti realiai: pertvarkytas Departamentas į 2 departamentus – Kaimo plėtros ir paramos regionams departamentą ir Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamentą; įkurtas Prevencijos ir saugos departamentas; panaikinti 2 Teisės departamento skyriai – Teisėkūros skyrius ir Pažeidimų prevencijos, administravimo ir rizikų valdymo skyrius, vietoj jų įsteigtas vienas Teisėkūros ir teisės taikymo skyrius; panaikintos 2 NMA direktorių pavaduotojų ir 2 NMA direktoriaus vyriausiųjų patarėjų pareigybės ir įsteigta NMA kanclerio pareigybė ir viena pavaduotojo pareigybė ir pan. Teismas nurodė, kad taip pat buvo nuspręsta nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. panaikinti ir NMA direktoriaus vyriausiojo patarėjo pareigybę, kurią užėmė pareiškėjas.

7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad NMA struktūriniai pertvarkai įgyvendinti buvo priimti kompetentingų asmenų sprendimai, pertvarka buvo reali, atmetė pareiškėjo skundo teiginius, kad jo pareigybės panaikinimas buvo specialiai skirta priemonė susidoroti su juo, siekiant jį atleisti iš darbo ir pan. Teismas pažymėjo, kad teismui nėra suteikta teisė bylose ginčijamus teisės aktus ir veiksmus (neveikimą) vertinti politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d.). Teismas taip pat konstatavo, kad nėra jokio pagrindo vykdytų pertvarkymų sieti su pareiškėjo skunde nurodytu galimai vykdytu mobingu, todėl plačiau dėl šių argumentų nepasisakė. Teismas nenustatė pagrindo abejoti atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kad NMA struktūrinių / funkcinių pokyčių tikslas buvo tinkamai pasirengti 2021–2027 metų finansiniam paramos teikimo ir administravimo periodui, orientuojantis ne į procesą, bet į rezultatą, taip pat, kad struktūriniais pokyčiais siekta NMA veiklos efektyvumo didinimo, procesų skaidrumo, informatyvumo bei tinkamos pažeidimų prevencijos.

8. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl diskriminacinio pobūdžio kriterijų, dirbtinai sukurtų pareigybėms keliamų reikalavimų. Teismas nustatė, kad naujai patvirtintų pareigybių aprašymai yra parengti vadovaujantis Metodika, specialieji reikalavimai nustatyti vadovaujantis Metodikos 1 priede nustatytais tipiniais specialiaisiais reikalavimais valstybės tarnautojams, t. y. III pareigybės lygmens pareigybėms nustatytais tipiniais specialiaisiais reikalavimais: turėti 3 metų vadovaujamo darbo patirtį; alternatyvus reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą su nustatytomis studijų kryptimis arba aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ir ne mažiau kaip 4 metų darbo patirtį veiklos srityje.

Teismas analizavo Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento direktoriaus pareigybei, Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento direktoriaus pareigybei ir kanclerio pareigybei nustatytus specialiuosius reikalavimus, Metodikoje įtvirtintą vadovaujamojo darbo apibrėžimą (vadovaujamo darbo patirtimi laikoma patirtis vadovaujant organizacijai, padaliniui ar asmenims, taip pat patirtis vykdant asmenų vadovaujančių organizacijai, padaliniui ar asmenims pavadavimo funkcijas bei patirtis vykdant funkcijas, kuriose reikia organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti asmenų grupės darbą (pvz., patarėjų, turinčių pavaldžių asmenų, darbas, darbas nuolatinės komisijos pirmininku ir kitas darbas, atliekant nuolatinio pobūdžio vadovavimo funkcijas)) ir nustatė, kad kanclerio pareigybei nustatytas elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) politikos srities patirties reikalavimas, įtvirtintas siekiant sustiprinti asmens duomenų bei elektroninių dokumentų saugumą, apsaugoti pareiškėjus nuo sukčiavimo atvejų, o minėtų departamentų direktorių pareigybėms nustatytas užsienio kalbos – anglų – mokėjimo B2 lygiu reikalavimas, atsižvelgiant į tai, jog naujai patvirtintuose pareigybės aprašymuose nustatyta funkcija – užtikrinti tinkamą paramos administravimo sistemų analizę bei pasiūlymus, susijusius su sistemų vystymu bei tobulinimu, teikimą, inicijuoti tarptautinius projektus, dalyvauti jų įgyvendinime.

Teismas nurodė, kad minėtų departamentų direktorių pareigybėms yra nustatytas ne mažiau nei 4 metų atitinkamos patirties reikalavimas, atsižvelgiant į tai, kad NMA yra įgyvendinama pakankamai daug tarptautinių projektų, todėl reikia skatinti remtis gerąją kitų šalių patirtimi (Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento direktoriaus pareigybė) bei įgyvendinant Vyriausybės programos II skyriuje numatytus regioninės politikos tikslus (Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento direktoriaus pareigybė).

9. Išanalizavęs NMA patvirtintus minėtų pareigybių aprašymus, teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai departamentų direktorių pareigybėms nustatė anglų kalbos mokėjimo B2 lygio reikalavimą. Teismas taip pat įvertinęs NMA patvirtintus minėtų pareigybių (kanclerio ir departamentų direktorių) aprašymus ir pareigybių paskirtį, veiklos sritį bei funkcijas, darė išvadą, kad šioms pareigybėms nustatytas atitinkamas išsilavinimo reikalavimas yra objektyviai pagrįstas bei teisėtas.

10. Teismas vadovavosi LVAT praktika ir nurodė, jog pareiškėjo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodomos aplinkybės, kad po reorganizacijos NMA pareigybių aprašymuose nustatyti specialieji reikalavimai buvo pakeisti ir juos pareiškėjas atitiktų, neturi reikšmės ginčui išspręsti (LVAT 2018 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3502-858/2018). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas NMA reorganizacijos metu pasirinko tokį elgesio modelį, jog jis nepretendavo užimti nei vienos jam siūlomos laisvos pareigybės, o tik iš esmės kvestionavo NMA pertvarkymo realumą. Teismas nurodė, jog pareiškėjas neįrodė, kad vėlesni pareigybių aprašymų pakeitimai nėra nulemti Metodikos ir pažymėjo, jog tai, kad dalis reorganizacijos metu nustatytų pareigybių po reorganizacijos yra neužimti, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad reorganizacija laikytina fiktyvia.

11. Teismas nurodė, jog valstybės tarnautojas, pretenduojantis užimti kitas pareigas, turi atitikti joms keliamus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus. VTĮ ir su juo susiję teisės aktai nenustato detalios kitų pareigų siūlymo tvarkos, taip pat nenustato terminų valstybės tarnautojams apsispręsti dėl pasiūlytų pareigybių. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Teismas pažymėjo, jog Siūlyme buvo pateiktas protingas terminas, suteikiant pakankamai laiko apsispręsti dėl siūlomų pareigų, pareiškėjui buvo pateikti ir naujai siūlomų pareigų pareigybės aprašymai. Pareiškėjas neteikė prašymo būti perkeltam į lygiavertes arba kuo labiau į eitas pareigas atitinkančią poziciją, nepretendavo nei į vieną laisvą pareigybę, nepretenduodamas NMA nesuteikė galimybės įvertinti atitikimo konkrečios pareigybės reikalavimams, į siųstus pranešimus apie atsilaisvinusias pareigybes neatsakė. Teismui sprendė, jog paneigti visi skundo argumentai dėl keliamų reikalavimų dirbtinumo likusioms laisvoms pareigybėms, iš kurių į nei vieną pareiškėjas net nepretendavo.

12. Dėl pareiškėjo teiginio, jog NMA privalėjo jį informuoti apie atsiradusią laisvą Kaimo plėtros, žuvininkystės programos ir nacionalinės paramos departamento Antrojo skyriaus vedėjo pareigybę, teismas aptarė VTĮ 49 straipsnio 1 dalį ir nurodė, kad pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta 2020 m. rugpjūčio 1 d., todėl pareiškėjui pagrįstai nebuvo pasiūlytos šios pareigos, kadangi jos atsilaisvino nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. Teismas pažymėjo, jog 2020 m. liepos 16 d. NMA Personalo skyriaus vedėja el. laišku informavo apie atsilaisvinusią pareigybę ir pareiškėjui pasiūlė Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento Antrojo paramos administravimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę, į kurią pareiškėjas neišreiškė noro pretenduoti. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog VTĮ 49 straipsnio 1 dalis neįpareigoja karjeros valstybės tarnautojui, kurio pareigybė yra naikinama, siūlyti ne su valstybės tarnautojo statusu susijusį darbą (darbą pagal darbo sutartį), ir sprendė, kad pareiškėjui pagrįstai nebuvo pasiūlytos Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento patarėjo pareigos.

13. Teismas sprendė, jog pareiškėjas reorganizacijos metu nebuvo aktyvus ir nesiekė bendradarbiauti su atsakovu, siekdamas užimti kitas pareigas institucijoje. Apart vienintelio 2020 m. liepos 13 d. el. laiško, kuriame jis nurodė, kad atsisako vertinti gautus laisvų pareigybių aprašymus, kadangi, jo vertinimu, pateikti pareigybių aprašymai yra sudaryti įtraukiant diskriminacinio pobūdžio kriterijus, į kurį pareiškėjui buvo išsamiai atsakyta 2020 m. liepos 14 d. el. laišku, pareiškėjas daugiau į darbdavį nesikreipė ir nesiekė teikti prašymus būti perkeltam į kitas pareigas. Pareiškėjas nepateikė prašymo būti perkeltas į lygiavertes arba kuo labiau į eitas pareigas atitinkančią poziciją, nepretendavo nei į vieną laisvą pareigybę, tokiu savo elgesiu nesudarė galimybės NMA įvertinti jo atitikimą konkrečios pareigybės reikalavimams. Pareiškėjas neatsakė į jam atsakovo siųstus pranešimus apie atsilaisvinusias pareigybes.

14. Dėl procedūrinių pažeidimų teismas analizavo bylos medžiagą ir nustatė, kad pareiškėjas apie numatomą pareigybės panaikinimą NMA buvo informuotas 2020 m. balandžio 30 d. el. paštu, t. y. buvo informuotas darbiniu el. pašto adresu. Nors pareiškėjas nurodė, kad jis tuo metu atostogavo, tačiau atsakovas pateikė įrodymus, jog pareiškėjas net keletą kartų 2020 m. balandžio 30 d. (12:41–13:33, 13:48–15:33, 22:16–23:17) ir vėlesniais periodais buvo prisijungęs prie savo el. pašto. Pranešimas kartu su lydraščiu pareiškėjui buvo išsiųstas registruotu laišku, nurodytu pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu, NMA turimais duomenimis registruotas laiškas pristatytas 2020 m. gegužės 6 d. Personalo skyriaus vedėja trumpąja žinute 2020 m. balandžio 30 d. informavo pareiškėją, kad jam darbiniu el. paštu ir registruotu laišku yra išsiųstas Pranešimas. Teismas sprendė, kad pareiškėjas buvo savalaikiai ir nepažeidžiant įspėjimo apie pareigybės panaikinimo terminą visais darbdavio turimais pareiškėjo kontaktais informuotas apie pareigybės panaikinimą. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo teiginiai apie Pranešimo gavimą tik 2020 m. birželio 1 d., grįžus iš atostogų, prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir sietini su pareiškėjo pasirinkta gynybine pozicija. Teismas sprendė, kad pareiškėjas apie pareigybės panaikinimą buvo informuotas nepažeidžiant VTĮ 49 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino.

15. Dėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės, susijusios su garantija valstybės tarnautojams, auginantiems vaiką iki 3 metų, teismas aptarė VTĮ 51 straipsnio 6 dalį, LVAT praktiką, jog ši garantija nėra absoliuti (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-272/2013; 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1836/2014) ir nurodė, jog pareiškėjui buvo suteikta galimybė tęsti tarnybą NMA, tačiau pareiškėjas nepasinaudojo jam teiktais siūlymais užimti kitas pareigas. Pareiškėjui nepasinaudojus teise būti perkeltam į kitas pareigas, kurios jam buvo pasiūlytos, teismas sprendė, jog garantija nebūti atleistam jam netaikytina, nes jis pats jos sąmoningai atsisakė. Teismas analizavo LVAT 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2404-261/2020, kuria teisėjų kolegija patvirtino suformuotą teismų praktikoje (LVAT 2018 m. spalio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-5093-575/2018, 67 p.) taisyklę, kad „<...> nagrinėjamu atveju, atsakovui pasiūlius pareiškėjui lygiavertę pareigybę tai, kurią jis ėjo iki atleidimo, o pareiškėjui jos atsisakius be objektyvių priežasčių, teisėjų kolegija, konstatuoja, jog pareiškėjas sąmoningai atsisakė garantijos, kuri jam yra suteikta pagal Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 6 dalį. Kitoks šios normos aiškinimas, kaip jau buvo minėta, būtų nepagrįstas, kadangi, pripažinus šioje teisės normoje įtvirtintą draudimą kaip absoliutų, įstaiga realiai negalėtų atlikti struktūrinių pakeitimų, be to, atsirastų galimybė piktnaudžiauti šia garantija <...>“ ir nustatęs, kad NMA ginčo atveju pareiškėjui pateikė sąrašą su 62 laisvomis pareigybėmis, atsiradus papildomoms laisvoms pareigybėms, NMA pateikė patikslintą sąrašą, NMA turimais duomenimis, pareiškėjas atitiko didžiąją daugumą pareigybių ir juose numatytų reikalavimų, kurios jam buvo siūlytos, ir objektyviai galėjo į jas pretenduoti, o pareiškėjas nepretendavo į laisvas pareigybes, sprendė, jog jis sąmoningai atsisakė VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje numatytos garantijos.

16. Likusius tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentus teismas laikė pertekliniais ir dėl jų nepasisakė. Teismas pripažino Įsakymą teisėtu ir pagrįstu, pareiškėjo skundą atmetė ir netenkino išvestinių pareiškėjo skundo reikalavimų bei prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas taip pat netenkino atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Teismas nurodė, kad po bylos išnagrinėjimo pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, prašydamas sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis sprendimas administracinėje byloje Nr. I3-1144-1047/2021, o jeigu reikalavimas dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo nebūtų patenkintas, spręsti dėl dalinio sprendimo administracinėje byloje priėmimo galimybės. Teismas aptarė ABTĮ 81 straipsnio 9 dalį ir nurodęs, kad prašymą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo išsprendė teisminio nagrinėjimo metu, pakartotinai minėto prašymo nesprendė. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo priimti dalinį sprendimą.

III. 18. Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti NMA Įsakymą, grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą į lygiavertes 13,1 pareiginės algos koeficiento pareigas, priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto tas pačias faktines aplinkybes ir argumentus, kuriais grindė skundą. Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu papildomai grindžia ir šiais argumentais:

19.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nepasinaudojo jam teiktais siūlymais užimti kitas pareigas, neįvertinęs, jog jam jokie siūlymai užimti kitas konkrečias lygiavertes laisvas pareigas apskritai nebuvo pateikti. Teismas suabsoliutino aplinkybę, kad pareiškėjas nepretendavo į laisvų pareigų sąraše nurodytas pareigas. Tiek VTĮ 49 straipsnio 1 dalyje, tiek DK 57 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino valstybės tarnautojo (darbuotojo) valinį veiksmą – sutikimą būti perkeltam į kitas pareigas, kurį jis turi atlikti tuo atveju, kai jo pareigybė naikinama ir darbovietėje yra kitos laisvos pareigos. Tam, kad valstybės tarnautojas (darbuotojas) turėtų realią galimybę išreikšti savo sutikimą arba nesutikimą būti perkeltam į kitas laisvas pareigas, jam turi būti pateiktas siūlymas užimti konkrečias, aiškiai apibrėžtas, individualizuotas pareigas, kurių aprašymo tiek bendruosius, tiek ir specialiuosius reikalavimus apie atleidimą įspėtas darbuotojas atitinka.

19.2. LVAT savo praktikoje pažymi, kad siūlymas užimti pareigas yra viena iš svarbiausių garantijų atleidžiamam valstybės tarnautojui (2017 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2754-492/2017) ir, kad būtent darbdaviui tenka pareiga tinkamai pasiūlyti esančias laisvas pareigas. Ši darbdavio pareiga kyla imperatyvių teisės normų ir dėl šios priežasties LVAT savo praktikoje yra atmetęs darbdavio argumentus, kad pats atleidžiamas tarnautojas turi būti aktyvus ir domėtis galimybėmis užimti laisvas pareigas (2020 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3156-552/2020). Teismas nukrypo nuo šių LVAT išaiškinimų, aiškiai klaidingai įvertinęs atleidžiamo tarnautojo teisę domėtis institucijoje esančiomis laisvomis pareigomis kaip atleidžiamo darbuotojo pareigą, nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepasinaudojo jam teiktais siūlymais užimti kitas pareigas NMA. NMA pateikė pareiškėjui sąrašą su 62 laisvomis pareigomis ir šių pareigų pareigybiniais aprašymais ir pačiam pareiškėjui perkėlė darbdavio pareigas: pirma, įvertinti laisvų pareigybių lygiavertiškumą pareiškėjo užimtai ir naikinamai pareigybei; antra, pareiškėjo kvalifikacijos atitiktį laisvų pareigybių specialiesiems reikalavimams. Taip pat pareiškėjui nustatyta papildoma prievolė rašyti prašymą darbdaviui dėl perkėlimo į kitas pareigas.

19.3. LVAT praktikoje (2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017) išskiriamos 4 kumuliatyvios dėl pareigybės panaikinimo atleidžiamo valstybės tarnautojo garantijos tęsti valstybės tarnybą užtikrinimo sąlygos. Tai reiškia, kad, visų pirma, būtent institucija turi pareigą užtikrinti tinkamą teisės aktuose nustatytų garantijų tarnautojui, kurio užimama pareigybė naikinama, įgyvendinimą. Ir tik nustačius, kad visos procedūros buvo įvykdytos nepriekaištingai, vertinamas atleisto tarnautojo elgesys. Įvertinus tai, kad NMA buvo laisvų pareigų, kurių bendruosius ir specialiuosius reikalavimus pareiškėjas atitiko ir NMA šį vertinimą pagal turimus pareiškėjo duomenis atliko, NMA privalėjo pateikti pareiškėjui siūlymą užimti šias konkrečias pareigas, tačiau šios savo pareigos neįvykdė. Nesant pareiškėjo sąmoningo nesutikimo užimti tas laisvas pareigas, kurių bendruosius ir specialiuosius reikalavimus pareiškėjas atitiko, teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas jam siūlytų laisvų pareigų atsisakė, todėl skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, taigi naikintinas.

19.4. Teismas netinkamai vertino pareiškėjui taikytiną garantiją būti perkeltam į kitas lygiavertes ar joms artimas pareigas ir draudimą atleisti jį iš pareigų, nepagrįstai konstatavęs, kad pareiškėjas pats sąmoningai atsisakė įstatyme numatytos garantijos. Pareiškėją iš pareigų atleidusiai NMA buvo žinoma aplinkybė, kad pareiškėjas augina mažametį vaiką iki 3 metų. Nepaisant to, vykdant NMA reorganizaciją pareiškėjo darbo vieta nebuvo išsaugota ir jam nebuvo pasiūlytos lygiavertės pareigos. VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos garantijos netaikymo pateisinimas yra tik tais atvejais, kai atleidžiamas valstybės tarnautojas sąmoningai be jokių objektyvių priežasčių atsisako jam siūlomų lygiaverčių pareigų, o pareiškėjo atveju tokių aplinkybių nebuvo. Pareiškėjui nebuvo siūlomos lygiavertės pareigos ir jokiais sąmoningais savo veiksmais jis neišreiškė savo nesutikimo užimti laisvas lygiavertes pareigas.

19.5. Teismas rėmėsi LVAT 2020 m. vasario 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2404-261/2020 pateiktais išaiškinimais, kurios ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa su nagrinėjamos bylos, akivaizdžiai klaidingai cituoja LVAT 2018 m. spalio 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendime administracinėje byloje Nr. eA-5093-575/2018 pateiktus išaiškinimus, nes tokių išaiškinimų, kokius teismas cituoja (kabutėse) skundžiamame sprendime apie atleidžiamo valstybės tarnautojo sąmoningą siūlomų laisvų pareigų atsisakymą, apskritai nėra pateikta. Kita vertus, kiti LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimai, pateikti nurodytame sprendime, yra ypatingai aktualūs ir nagrinėjamoje byloje, nes jie reikšmingi vertinant valstybės tarnautojų, auginančių vaikus iki 3 metų, garantiją nebūti atleistiems tais atvejais, kai pareigybė naikinama.

19.6. NMA, kurios veiklos tikslai ir uždaviniai nesikeitė (byloje nėra teikiama duomenų apie tai, kad būtų pakeisti NMA nuostatai ar pan.), vykdydama savo struktūrinius pertvarkymus privalėjo atlikti juos taip, kad pareiškėjui būtų suteiktos lygiavertės pareigos toms, kurias jis ėjo, inter alia (be kita ko, įskaitant), tvirtindama naujus pareigybių aprašymus atsižvelgti į pareiškėjo kvalifikaciją ir dalykines savybes. Pareiškėjas atitiko vienintelio VII lygmens Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Paramos administravimo skyriaus vedėjo (VII lygmuo) pareigybės aprašymo reikalavimus (kaip vėliau paaiškėjo, užimti šią pareigybę pretendavo ir daugiau NMA tarnautojų, tad iki galo nėra aišku, ar išreiškęs norą eiti šias pareigas pareiškėjas į jas būtų buvęs priimtas), taip pat daugelį iš laisvų pareigų sąraše nurodytų likusių VIII–IX lygmens pareigybių (skyrių patarėjų, vyriausiųjų specialistų) aprašymų reikalavimų. Vis dėlto tokio lygmens pareigos (dviejų žemiausių iš institucijoje esamų lygmenų) negali būti pripažįstamos lygiavertėms pareiškėjo eitoms II lygmens direktoriaus vyriausiojo patarėjo pareigoms, o NMA negali būti laikoma kaip tinkamai įvykdžiusi įstatymo jai nustatytas pareigas.

19.7. Teismas pažeidė pareiškėjo teisę į visapusišką ir tinkamą jo skundo išnagrinėjimą teisme (ABTĮ 56 str. 7 d., 80 str. 86 str. 1 d.), neištyrė pareiškėjo argumentų dėl NMA pareigybių aprašymuose nustatytų specialiųjų reikalavimų pagrįstumo (diskriminaciniai reikalavimai), laisvų pareigų nepasiūlymo pareiškėjui. NMA direktorius yra raštiškai pripažinęs, jog pareiškėjo buvo prašoma trauktis iš pareigų (pareiškėjo kartu su 2021 m. balandžio 15 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktas Priedas Nr. 2). Pareiškėjui nesutikus, buvo pradėti sistemingi ir kryptingi mobingo veiksmai, siekiant atleisti pareiškėją iš pareigų. Vėliau, jau atleidus pareiškėją iš pareigų, tų pačių pareigybių specialieji reikalavimai buvo keičiami (supaprastinami – Strateginio valdymo departamento, NMA kanclerio pareigybės aprašyme keliami specialieji reikalavimai po reorganizacijos buvo pakeisti ir juos pareiškėjas atitiktų) bei pritaikomi prie „savų“ asmenų turimos patirties, išsilavinimo bei anglų kalbos mokėjimo lygio, kas pagrindžia pareiškėjo argumentus, kad tokie reikalavimai nebuvo esminiai. Tik vėliau pareiškėjui tapo žinoma ir tai, kad į jam nepasiūlytas NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento vyresniojo patarėjo pareigas nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. buvo perkeltas kitas darbuotojas, nors pareiškėjas atitiko visus jam nepasiūlytos minėtos pareigybės aprašyme keliamus specialiuosius reikalavimus. Pareiškėjui pateiktame pareigybės aprašyme buvo nurodytas specialusis reikalavimas dėl anglų kalbos mokėjimo B2 lygiu (kitų funkcijų, kurių vykdymui būtinas itin geras užsienio kalbos mokėjimas, šiai pareigybei taip pat nenustatyta). Kitam vyriausiajam patarėjui, į kurio pareigas buvo perkeltas kitas darbuotojas, kalbos reikalavimas apskritai nebuvo nurodytas (kaip ir kitiems aukščiausiems NMA vadovams). Pareiškėjui pateiktame laisvų pareigų sąraše nebuvo teiktas siūlymas užimti NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Regionų koordinavimo skyriaus vedėjo pareigas ir nepridėtas šios pareigybės aprašymas. Vėliau į minėtas pareigas nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. buvo perkeltas kitas darbuotojas. Ši situacija tik dar kartą iliustruoja NMA veiksmų neteisėtumą, priešišką institucijos elgesį būtent su pareiškėju.

19.8. Atleidžiant pareiškėją buvo pažeisti Pranešimo ir kiti terminai, sudarantys atskirą pagrindą pripažinti pareiškėjo atleidimą neteisėtu. Pranešimo, siųsto el. paštu NMA nurodytą dieną pareiškėjas negavo, nes tuo metu buvo tėvystės atostogose. NMA nurodyta Pranešimo įteikimo data – 2020 m. gegužės 6 d. – negali būti teisėta ir pagrįsta. Pareiškėjas su Pranešimu supažindintas pasirašytinai tik 2020 m. birželio 1 d., todėl jo atleidimas 2020 m. rugpjūčio 10 d., nesilaikant VTĮ 49 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių įspėjimo termino, yra neteisėtas. Kito procedūrinio pažeidimo teismas apskritai netyrė ir dėl jo nepasisakė, nors pareiškėjas teismui pateikė duomenis, kad galutinis laisvų pareigų sąrašas pareiškėjui buvo išsiųstas 2020 m. liepos 29 d. registruotu paštu, jame nurodant iki 2020 m. liepos 30 d. pateikti prašymą dėl pareigų, į kurias pareiškėjas norėtų būti perkeltas. Pranešimą apie šį registruotą laišką pareiškėjas gavo 2020 m. liepos 31 d. (taigi jau pasibaigus nurodytam terminui), o laišką atsiėmė ir su jo turiniu susipažino 2020 m. rugpjūčio 4 d. Dėl tokių aplaidžių NMA veiksmų pareiškėjas neturėjo netgi objektyvių galimybių iki pranešime nurodyto termino (2020 m. liepos 30 d.) pranešti, kokią laisvą pareigybę norėtų užimti.

19.9. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes pagal bendrąją proceso teisės doktrinoje žinomą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (ABTĮ 4 str. 7 d.). Tiek pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, tiek pagal atleidimo iš tarnybos bylose taikomą specialiąją taisyklę, ne pareiškėjui, o į jo argumentus atsikertančiai specialiuosius reikalavimus pakeitusiai NMA kilo pareiga įrodyti tokių pakeitimų teisėtumą, jų teisinį pagrindą ir tikslą. Spręsdamas priešingai, teismas grubiai pažeidė administracinio proceso taisykles, netinkamai taikė ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 56 straipsnio 5 dalies, 71 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos.

20. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą ir atmesti apeliacinį skundą. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo NMA patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant LVAT. NMA pakartoja atsiliepime į skundą nurodytas faktines aplinkybes ir nesutikimo su pareiškėjo skundu argumentus bei papildomai nurodo, kad:

20.1. Pareiškėjas nepagrįstai siekia struktūrinės pertvarkos metu panaikintos pareigybės priežastį pateikti kaip menamo mobingo pasekmę bei siekį „atsikratyti“ pareiškėju ir įdarbinti NMA „savus“. Pareiškėjas teiginius dėl mobingo grindžia teoriniais, niekaip nepagrįstais pamąstymais, siekdamas sudaryti įspūdį, kad visos struktūrinės pertvarkos siekis buvo pareiškėjo atleidimas iš pareigų. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomos išimtinai subjektyviu vertinimu paremtos NMA darbo organizavimo aplinkybės, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis.

20.2. Valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų, kai jo pareigybė panaikinama, galima pripažinti teisėtu, kai konstatuojamas valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo faktas. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad NMA struktūriniams pertvarkymams įgyvendinti buvo priimti kompetentingų asmenų sprendimai, pertvarka buvo reali. Šias aplinkybes teismai patvirtino kitoje byloje su buvusiu NMA darbuotoju dėl tos pačios reorganizacijos (LVAT 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2892-438/2021).

20.3. Apeliacinio skundo teiginys, jog pareiškėjui nebuvo pateiktas joks siūlymas užimti konkrečias lygiavertes pareigas, su kuriuo pareiškėjas galėtų sutikti arba ne, neatitinka tikrovės. Apeliaciniame skunde absoliučiai nepagrįstai nurodoma, jog pareiškėjas iš NMA negavo individualizuoto, pareiškėjo kvalifikaciją atitinkančio, pasiūlymo, į kurį pareiškėjas būtų galėjęs atsakyti savo sutikimu arba nesutikimu. Nagrinėjamu atveju konstatuotinas iš esmės pareiškėjo sąmoningas, nerūpestingas neveikimas, t. y. NMA jokio aktyvaus veikimo, išskyrus susirašinėjimą liepos 13–14 dienomis, (iniciatyvos / valios likti organizacijoje, teikti laisvoms pareigybėms keliamų reikalavimų atitikimą pagrindžiančius objektyvius duomenis / dokumentus) iš pareiškėjo nesulaukė.

Pareiškėjas sutikimo / nesutikimo dėl laisvų pareigybių aplinkybę bando pateikti kaip procesinį atleidimo iš darbo pažeidimą, neva pretenduodamas į laisvas pareigybes pareiškėjas negalėjo išreikšti (ne)sutikimo, o turėjo rašyti prašymą. Galiausiai Pareiškėjas bando pateikti niekaip nepagrįstus samprotavimus, kad jam nebuvo individualiai siūloma užimti laisvas pareigybes. Pareiškėjui individualiai ne vieną kartą buvo teikiami laisvi pareigybių sąrašai, tačiau pareiškėjas sąmoningai nepretendavo nei į vieną laisvą pareigybę.

Nei teismų praktikoje, nei teisės aktuose nėra nustatytos techninės laisvų pareigybių pateikimo taisyklės. Svarbiausia, kad valstybės tarnautojui būtų užtikrinta garantija pretenduoti į laisvas pareigas, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Jau aukščiau minėtoje LVAT byloje, kurioje buvo nagrinėjamas su tais pačiais struktūriniais pertvarkymais susijęs atleidimo atvejis (tik su kitu valstybės tarnautoju), kuriam individualizuota informacija apie laisvas pareigybes (t. y. siūlymas jas užimti) buvo teikta tokiu pačiu būdu, nenurodė jokių tokio laisvų pareigybių sąrašo pateikimo atleidžiamam valstybės tarnautojui, pateikimo trūkumų, kas dar kartą įrodo, kad toks individualus laisvų pareigybių sąrašo pateikimo būdas yra teisėtas ir pagrįstas.

Tai, kad pareiškėjas nurodė, jog atsisako vertinti ir pretenduoti į jam pasiūlytas laisvas pareigybes, būtent įrodo, jog pareiškėjas apie laisvas pareigybes žinojo ir jas vertino, nes kai kurias iš jų apibūdino kaip diskriminuojančias, todėl teiginiai dėl „individualizuoto pasiūlymo negavimo“ atmestini.

20.4. NMA suteikė pareiškėjui galimybę tęsti tarnybą NMA, tačiau visų siūlymų pareiškėjas atsisakė. Atsisakydamas vertinti pateiktas laisvas pareigybes, nesant tam jokių objektyvių priežasčių, pareiškėjas nepasinaudojo teise būti perkeltam į kitas pareigas, kurios jam buvo pasiūlytos, ir garantija nebūti atleistam jam netaikytina, nes jis pats jos sąmoningai atsisakė.

20.5. Teismas, priešingai nei nurodo pareiškėjas, buvo aktyvus bei ėmėsi priemonių tam, kad būtų išsamiai ir visapusiškai ištirtos šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytos teisingai ginčą išspręsti reikšmingos aplinkybės. Bylos esmė atskleista. Teismui ne kartą buvo teikiami papildomi rašytiniai paaiškinimai tiek dėl NMA atsiliepimo į skundą, tiek dėl NMA rašytinių paaiškinimų, teismas aktyviai veikė ir rezoliucijomis ne kartą NMA nustatė terminus duomenims pateikti. Toks elgesio modelio taikymas skirtingiems procesams, kaip kad pareiškėjo pasyvumas įvykusios struktūrinės pertvarkos metu, o vėliau dėl pareiškėjo nebendradarbiavimo ir jo paties pasirinktos NMA veiksmus kritikuojančios pozicijos kilusiame teisminiame ginče – pakartotinai teikti prašymai dėl bylos stabdymo / atidėjimo ir pan., rodo pareiškėjo nesąžiningumą tiek teismo, tiek darbdavio atžvilgiu, dėl nesuprantamų priežasčių siekiant vilkinti teisminį procesą.

20.6. Apeliacinio skundo teiginiai dėl vėliau NMA įvykusių pakeitimų darbo organizavime yra absoliučiai nesusiję su ginčo dalyku ir skundžiamu Įsakymu. NMA pareigybės buvo keistos pagal Metodiką, o Strateginio valdymo departamento direktoriaus pareigybės 2020 metų spalio mėnesio keitimas buvo atliktas pagal Metodikos atnaujintus reikalavimus. Pareiškėjas nepretendavo nei į vieną NMA laisvą pareigybę reorganizacijos metu, įskaitant ir į Strateginio valdymo departamento direktoriaus pareigas. Nėra suprantama, kodėl pareiškėjas itin aktyviai stebėdamas NMA pareigybių redakcinius pokyčius, praėjus reikšmingam laikui po reorganizacijos, nei į vieną iš jų nepretenduoja, tik šios bylos kontekste teikia subjektyvius, tačiau nepagrįstus pamąstymus dėl NMA organizacinės struktūros ir pareigybių pakeitimų. Iš byloje esančios medžiagos akivaizdu, kad ginčas nekyla dėl to, kad pareiškėjas žinojo apie laisvas pareigybes reorganizacijos metu ir galėjo į jas pretenduoti, tačiau pats to nedarė, t. y. žinodamas apie pareigybės naikinimą neišreiškė noro likti valstybės tarnyboje, net ir turėdamas tokią galimybę. Pareiškėjo veiksmai, kai jau įpusėjus bylos nagrinėjimui, o dabar jau ir persikėlus į apeliacinę instanciją, praėjus nemažam laikotarpiui nuo reorganizacijos pradžios, pradėjus kvestionuoti pareiginių nuostatų redakcinius pokyčius, laikytini nesąžiningais bei visiškai nepagrįstais.

20.7. Visi NMA valstybės tarnautojų organizuojami konkursai, įskaitant ir Strateginio valdymo departamento direktoriaus pareigoms užimti, vyko ir vyksta viešai, todėl pretendentai, norintys juose dalyvauti, gali teikti dokumentus per atitinkamą sistemą VTD, o konkursuose dalyvauti gali pretendentai, atitikę pareigybinius reikalavimus, tik dar kartą paneigia pareiškėjo samprotavimus apie pareigybių steigimą „saviems“ asmenims.

20.8. Apie atsilaisvinusį 2020 m. rugpjūčio 1 d. Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento patarėjo etatą pareiškėjas nebuvo informuotas. Valstybės tarnautojui, kurio pareigybė yra naikinama, VTĮ numato garantiją tik paskyrimą į kitas to paties lygio ar žemesnes (valstybės tarnautojo sutikimu) karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Todėl siūlyti pareigybių, užimamų pagal darbo sutartį, nebuvo teisinio pagrindo. Tokią teisės aiškinimo praktiką nuosekliai formuoja LVAT (2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662–3380/2011; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5287-520/2017; 2018 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018; ir kt.).

20.9. Teismo sprendimo išvada dėl VTĮ 49 straipsnio 1 dalyje numatyto termino užtikrinimo yra absoliučiai pagrįsta, o pareiškėjo argumentus dėl neva padarytų šiurkščių procedūrinių pažeidimų jį atleidžiant paneigia byloje esantys įrodymai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. PS1-878 „Dėl R. K. atleidimo iš pareigų“, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš NMA direktoriaus vyriausiojo patarėjo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (valstybės tarnautojo atleidimas, kai pareigybė panaikinama), pagrįstumo ir teisėtumo, bei su tuo susijusių reikalavimų.

22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, atsakovo argumentus, įvertinęs byloje pateiktus duomenis ir ginčui aktualias VTĮ ir DK nuostatas, jį atmetė, konstatavęs, jog atsakovo Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo grąžinti pareiškėją į eitas pareigas NMA arba lygiavertes pareigas. Pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino išvestinių pareiškėjo skundo reikalavimų priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia argumentais, susijusiais su netinkamai užtikrintomis teisės aktuose nustatytomis valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, ir kuris augina vaiką iki 3 metų, garantijomis. Jis teigia, kad iš užimamų pareigų buvo atleistas, be kita ko, tinkamai nepasiūlius lygiaverčių pareigų. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neobjektyviai išnagrinėjo pareiškėjo skundo reikalavimus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, neatsižvelgė į visas reikšmingas nagrinėjamos bylos aplinkybes, dėl ko buvo neteisingai nustatytos ir įvertintos faktinės bylos aplinkybės ir priimtas neteisėtas bei nepagrįstas teismo sprendimas.

24. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.

25. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., LVAT 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, prieina prie išvados, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

27. Byloje nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad: pareiškėjas NMA dirbo nuo 2009 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d.; NMA direktoriaus 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. PS1-673 ir 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. PS1-790 buvo patvirtinti NMA valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas ir pareigybių aprašymai; 2020 m. balandžio 30 d. pareiškėjui el. paštu bei registruotu laišku gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas Pranešimas; 2020 m. liepos 3 d. – įteiktas siūlymas užimti laisvas pareigas su priedu, kuriame išvardintos visos NMA esančios laisvos pareigybės ir nurodyta pasirinkti pareigybes, jeigu atitinka pareigybės aprašyme keliamus reikalavimus; 2020 m. liepos 13 d. pareiškėjas el. laišku kreipėsi į Personalo skyriaus vedėją, nurodydamas, kad atsisako vertinti gautus laisvų pareigybių aprašymus, kadangi jam pateikti pareigybių aprašymai yra sudaryti įtraukiant diskriminacinio pobūdžio kriterijus, dirbtinai apribojant jo galimybes užimti dabar einamoms pareigoms lygiavertę (arba kuo labiau jas atitinkančią) poziciją; pareiškėjas prašė peržiūrėti NMA kanclerio, Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento direktoriaus bei Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento direktoriaus pareigybių aprašymus ir pašalinti iš jų diskriminacinio pobūdžio reikalavimus; Personalo skyriaus vedėja 2020 m. liepos 14 d. el. laišku pareiškėjui nurodė, kad siūlomų laisvų užimti pareigybių aprašymai parengti vadovaujantis Metodika, o 2020 m. liepos 16 d. el. laišku – informavo apie atsilaisvinusią Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento Antrojo paramos administravimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę bei kartu nusiuntė pareigybės aprašymą; NMA 2020 m. liepos 28 d. raštu pakartotinai išsiuntė pareiškėjui laisvų pareigybių sąrašą su siūlymu iki liepos 30 d. pateikti prašymą dėl pareigų, į kurias pareiškėjas norėtų būti perkeltas; NMA direktoriaus Įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš NMA direktoriaus vyriausiojo patarėjo pareigų; pareiškėjas yra 2020 m. kovo 5 d. gimusio vaiko tėvas (I t., b. l. 182).

28. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja VTĮ (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d.), kuris ne tik įtvirtina pagrindus, kuriems esant valstybės tarnautojai gali būti atleidžiami iš valstybės tarnybos, nustato pagrindines procedūras ir taisykles, kurių turi laikytis darbdavys, nusprendęs panaikinti karjeros valstybės tarnautojo pareigybę, bet ir nustato atitinkamas valstybės tarnautojų, kurių pareigybės panaikinamos, garantijas. Viena iš garantijų įtvirtinta VTĮ 49 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią „karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, su jo sutikimu paskiriamas į kitas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jeigu tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnes pareigas. Jeigu iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas <...>“. Pagal VTĮ 51 straipsnio 6 dalį „<...> valstybės tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) ar įvaikį (įvaikius) iki 3 metų, negali būti atleisti iš pareigų šio straipsnio 1 dalies <...> 9 (išskyrus atvejus, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), <...> punktuose nurodytais pagrindais.“

29. LVAT, aiškindamas VTĮ 44 straipsnio 6 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2012 m. rugsėjo 1 d., iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios VTĮ 51 straipsnio 6 dalies redakciją), yra nurodęs, jog pripažinus šioje teisės normoje įtvirtintą draudimą kaip absoliutų, įstaiga realiai negalėtų atlikti struktūrinių pakeitimų, o tuo būtų pažeistas viešojo administravimo subjektui suteiktos diskrecijos teisės organizuoti savo struktūrą, inter alia (be kita ko) panaikinti valstybės tarnautojo pareigybes, įgyvendinimas (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-348/2012; 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1836/2014; išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5093-575/2018; Administracinė jurisprudencija. 2018, 36, p. 158–175). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta garantija valstybės tarnautojams, auginantiems vaiką (vaikus) iki 3 metų, į darbo vietos išsaugojimą (žr. pvz., 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2404-261/2020).

30. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-5093-575/2018 nurodyta, jog, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas turėjo imtis tokių organizacinių priemonių ir taip perskirstyti institucijos funkcijas, kad pareiškėjui būtų suteiktos lygiavertės pareigos toms, kurias jis ėjo (63 p.).

31. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad NMA pareiškėjui pateikė sąrašą su 62 laisvomis pareigybėmis, o atsiradus papildomoms laisvoms, pateikė patikslintą sąrašą, ir kad NMA turimais duomenimis, pareiškėjas atitiko didžiąją daugumą pareigybių ir jų aprašymuose numatytų reikalavimų, kurios jam buvo siūlytos, ir objektyviai galėjo į jas pretenduoti. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas nepretendavęs į laisvas pareigybes, sąmoningai atsisakė VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje numatytos garantijos.

32. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje įtvirtina garantija į darbo vietos išsaugojimą pažeidžiamiems asmenims turi būti įgyvendinama sąžiningai, t. y. institucijai imantis tokių organizacinių priemonių ir taip perskirstant institucijos funkcijas, kad pareiškėjui būtų suteiktos lygiavertės pareigos toms, kurias jis ėjo. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo siūlomos kitos pareigos. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir nagrinėjamos bylos kontekste nevertino nagrinėjamu atveju esminių aplinkybių, inter alia (be kita ko), (i) ar atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu turėjo realią galimybę, nepakenkdamas įvykdytos reorganizacijos tikslams, įsteigti pareigybę, lygiavertę tai, kurią pareiškėjas ėjo iki atleidimo (t. y. NMA direktoriaus vyriausiojo patarėjo pareigybės aprašymas, VII t., b. l. 145–146), ir kurios specialiuosius reikalavimus (išsilavinimo, vadovaujamo darbo patirties, darbo patirties ir jo trukmės, užsienio kalbos) pareiškėjas atitiko, (ii) ar tuo metu buvo tokios laisvos pareigybės įsteigtos; ir (iii) ar šios pareigybės realiai buvo pasiūlytos pareiškėjui.

33. Įvertinusi bylos medžiagą ir ginčo pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko visų reikšmingų įrodymų ir jų bei surinktų kitų įrodymų tinkamai neištyrė atsakovo pareigos pareiškėjui suteikti lygiavertes pareigas kontekste. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti ir įsitikinti, ar nagrinėjamu atveju atsakovui atleidžiant pareiškėją iš pareigų buvo tinkamai įgyvendinta VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta garantija, privalėjo ne tik (be kita ko, Nutarties 32 p. paminėtais aspektais) įvertinti kartu su 2020 m. liepos 3 d. siūlymu užimti laisvas pareigas pateiktame visų nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. laisvų karjeros valstybės tarnautojų pareigų sąraše (62 pareigybės) (I t., b. l. 42–170) bei kartu su 2020 m. liepos 28 d. raštu „Dėl pakartotinio priminimo“ pateiktame visų nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. laisvų karjeros valstybės tarnautojų pareigų sąraše (58 pareigybės) (I t., b. l. 171–174) nurodytas pareigybes, tačiau ir iš atsakovo išreikalauti kitus su tuo susijusius reikšmingus įrodymus bei visapusiškai, objektyviai juos ištirti kitų įrodymų kontekste.

34. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, neištyręs visų reikšmingų bylos aplinkybių, iš esmės ginčo dėl pareiškėjo skundo reikalavimų neišsprendė. Šie proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Šiame kontekste primintina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

35. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, konstatavus įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą, kitos pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės apeliacine tvarka nevertinamos. Bylą gražinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, proceso šalių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė