7a0995b7-e577-40d8-98ac-4490ab651cdb · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2762-302/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03531-2009-9Procesinio sprendimo kategorija 30.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2011 m. lapkričio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžejaus Maciejevskio, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A.

R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A.R. ieÅ¡kinį atsakovams L. K. , G. K. , G. J. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovė A.R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama patvirtinti žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v., bendro žemės sklypo 0,0583 ha kadastrinius matavimus pagal pateiktÄ Å¾emės sklypo planÄ .

Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. 79), sklypo plotas 583 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . 1997 m. minėto žemės sklypo pirkimas - pardavimas buvo atliktas vadovaujantis žemės sklypo laikinuoju planu – schema, netiksliais sklypų plano žymėjimais. Kilus ginčams tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, ji atliko sklypo kadastrinius matavimus, buvo parengtas naujas žemės sklypo planas, kurio bendras plotas nepasikeitė, tačiau paaiškėjo, kad žemės sklypo kraštinė tarp ribos taškų 2-3 yra 32,78 m., palyginus su pirminiu abrisu sutrumpėja 0,32 m, nes gretimo žemės sklypo Nr. 78 ribos buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastre. 2008-08-12 aiškinamajame rašte teigiama, kad palikti kraštinės ilgį kaip nurodyta pirminiame abrise netikslinga, nes 2 ribos taškas atsirastų ant sodo kelio važiuojamosios dalies.

Todėl pavaizduoto žemės sklypo plane kraÅ¡tinė tarp taÅ¡kų 1-2 padidėjo 0,51 m palyginus su nurodyta pirminiame abrise, kraÅ¡tinė tarp taÅ¡kų 1-4 sutrumpėjo 0,50 m. Siekdama patikslinti sklypo ribas kadastro duomenų tvarkytojui privalėjo pateikti nustatyta tvarka paruoÅ¡tÄ ir suderintÄ planÄ . PrieÅ¡ parengiant žemės sklypo planÄ turi bÅ«ti nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu tai anksčiau nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai.

Nustatant žemės sklypo ribas buvo kviesti gretimų sklypų savininkai G. J. ir J. K. įgaliotas asmuo. Jie žemės sklypų akte nepasirašė, nes naujas žemės sklypo planas neatitiko pirminio žemės sklypo plano ribų matavimo. Be gretimų žemės sklypų savininkų sutikimo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius atsisakė derinti žemės sklypų ribų aktÄ . Atsakovas G. J. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad žemės sklypo Nr. 80, esančio (duomenys neskelbtini) savininku atsakovas tapo 1997-09-30 dovanojimo sutarties‚ sudarytos su O. K. , pagrindu. Žemės sklypo ribos buvo patvirtintos tuometinio sodo pirmininko, pažymėtos esant kiekvieno sodo sklypo savininkui. Ieškovei atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus iš naujo, žemės sklypo plotas liktų 583 kv.m., tačiau UAB „Geoksis“ aiškinamajame rašte nurodyta, kad atlikus matavimus kraštinė tarp ribos taškų 2-3 yra 32,78 m, palyginus su pirminiu abrisu, sutrumpėja 0,32 m, nes gretimas sklypas jau buvo pamatuotas anksčiau ir jo ribos įregistruotos nekilnojamo turto kadastre.

Palikti kraÅ¡tinės ilgį, kaip nurodyta pirminiame abrise, netikslinga, nes 2 ribos taÅ¡kas atsirastų ant sodo kelio važiuojamosios dalies, todėl nuspręsta atimti atsakovo žemės sklypo dalį. 2008-11-18 atlikus atsakovo sklypo kadastrinius matavimus paaiÅ¡kėjo, kad atsakovo sklypas yra mažesnis nei parduota, tuo tarpu ieÅ¡kovės sklypo dydis nepakito. NeaiÅ¡ku, kodėl ieÅ¡kovė pradėjo tikslinti žemės sklypų ribas su atsakovo sklypu, o ne su žemės sklypo Nr. 78 savininku. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas prašė patvirtinti žemės sklypo Nr. 80, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , 665 kv.m. ploto, ribas pagal atsakovo pateiktÄ Å¾emės sklypo planÄ , sudarytÄ IÄ® „Mažasis atriumas“, pažymėtÄ taÅ¡kais 1.2.3.4.5.6.7.8.9.10.11.12 pagal faktinį naudojimÄ si žemės sklypu, ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad žemės sklypo ribos turi bÅ«ti nustatomos pagal faktinį naudojimÄ . Žemės sklypai sodininkų bendrijos nariams buvo iÅ¡dalinti ir įregistruoti žemės sklypų dydžiai esant preliminariems kadastriniams matavimams. FaktiÅ¡kai buvo nustatytos žemės sklypo naudojimosi ribos. IeÅ¡kovė nepasirašė atsakovo nustatytų žemės sklypo ribų. Atsakovas, žemės sklypo Nr. 80, esančio (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“ savininku tapo 1997-09-30 dovanojimo sutarties‚ sudarytos su O.

K. , pagrindu. Minėtos sutarties pagrindu VÄ® „Registrų centre“ buvo įregistruota žemės sklypo nuosavybė. Žemės sklypo plotas buvo parduotas O. K. pagal valstybinės žemės, miÅ¡ko pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/97-13782, sudarytÄ 1997-09-09. Prie žemės pirkimo-pardavimo sutarties buvo pateikta žemės sklypo schema, patvirtinta Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 1997-09-05. Žemės sklypo ribas taip pat tvirtino sodo bendrijos pirmininkas. 1995 metais sodo bendrijos valdyba organizavo praktiÅ¡kai valdomų bendrijos sklypų inventorizacijÄ ir jos metu buvo patvirtintos sklypo ribos, pagal preliminarius matavimus buvo sudarytas bendrijos sklypų planas.

PlanÄ patvirtino valstybinės institucijos. Sudarant tokias žemės sklypų ribas bendrijos nariai nereiÅ¡kė jokių pretenzijų, tame tarpe ir ieÅ¡kovė. Atlikus atsakovo sklypo geodezinius matavimus nustatyta, kad jo plotas 665 kv.m., t.y. sklypas sumažėjo 15 kv.m. Patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimus, jos žemės sklypo ribos padidėtų, jos bÅ«tų didesnės nei ji bÅ«tų pirkusi pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį.Atsakovė L.K. ir su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad žemės sklypo dalį atsakovė įgijo 2008-12-31 pagal dovanojimo sutartį Nr. VB7-11522, jau 2008-07-17 VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius raÅ¡tu atsisakė derinti žemės sklypo ribų aktÄ be gretimų žemės sklypų savininkų.

Teismo procesas buvo pradėtas iki atsakovei įgyjant žemės sklypo dalį. IeÅ¡kovė su atsakove nebuvo derinusi žemės sklypo ribų. Atsakovė G. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad žemės sklypo dalį atsakovė įgijo 2008-12-24 pagal dovanojimo sutartį Nr. VB7-11377, jau 2008-07-17 VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius raÅ¡tu atsisakė derinti žemės sklypo ribų aktÄ be gretimų žemės sklypų savininkų. Teismo procesas buvo pradėtas iki atsakovei įgyjant žemės sklypo dalį.

IeÅ¡kovė su atsakove nebuvo derinusi žemės sklypo ribų. Atsakovės L.K. ir G. K. su prieÅ¡ieÅ¡kiniu sutiko. Nurodė, kad atlikus savo žemės sklypo Nr. 68 kadastrinius matavimus, nustatyta, jog atsakovės žemės sklypo plotas skiriasi ir yra sumažėjęs. Pagal IÄ® „Mažasis atriumas“ parengtÄ ribų konfigÅ«racijÄ atsakovės žemės sklypo plotas yra 747 kv.m., o pagal įsigijimo dokumentus ir pagal preliminarius matavimus jo plotas yra 770 kv.m., t.y. plotas sumažėjo 23 kv.m..

IeÅ¡kovė negali pretenduoti į atsakovės žemės sklypÄ , nes jis ir taip neatitinka jos įgyto žemės sklypo ploto.Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Teismas, iÅ¡analizavęs į bylÄ pateiktÄ IÄ® „Mažasis atriumas“ sudarytÄ faktinio naudojimo planÄ , pagal kurį žemės sklypo Nr. 79 plotas yra 559 kv.m., žemės sklypo Nr. 80 – 665 kv.m., žemės sklypo 68 – 747 kv.m. (tomas 2, b.l. 133), nustatė, kad skirtumas tarp privatizuotų ir faktiÅ¡kai naudojamų žemės sklypų plotų yra: sklypo Nr. 79 – 24 kv.m. (sumažėjo 4,1 %), sklypo Nr. 80 – 15 kv.m. (sumažėjo 2,2 %), sklypo Nr. 68 – 23 kv.m. (sumažėjo 3 %), konstatavo, jog visi ginčo žemės sklypai yra mažesni nei privatizuoti.

Bendras sklypų Nr. 79, Nr. 80, Nr. 68 ploto sumažėjimas yra 3,1% ((4,1% +2,2%+ 3%):3). Teismas, vadovaudamasis Žemės Å«kio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 23 punkto nuostatomis, jog žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, sprendė, kad maksimali leistina ribinė paklaida sklypo Nr. 79 sudaro 48 kv.m., sklypo Nr. 80 – 52 kv.m., sklypo Nr. 68 – 55 kv.m. ir padarė iÅ¡vadÄ , jog visi ginčo žemės sklypų plotai yra maksimalios leistinos ploto paklaidos ribose.Atsižvelgiant į tai, jog faktiÅ¡kai naudojamų žemės sklypų plotai neatitinka privatizuotų žemės sklypų plotų, tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovų žemės sklypų plotas yra sumažėjęs, teismas nurodė, kad galėtų patvirtinti tokius planus, kurie maksimaliai atitiktų visų savininkų interesus, t.y. vienodai suvaržytų jų teises.

Žemės sklypų plotų sumažėjimas turėtų būti proporcingas privatizuotiems žemės sklypas. Šiuo atveju tiek ieškovės, tiek atsakovo G. J. pateikti žemės sklypų planai atitinka išimtinai jų savininkų interesus. Kadangi bendras sklypų Nr. 79, Nr. 80, Nr. 68 plotas sumažėjimas yra 3,1% , iš to sektų, jog sklypo Nr. 79 plotas turėtų sumažėti 18,07 kv. m. (583 kv.m.x3,1%:100), sklypo Nr. 80 plotas turėtų sumažėti 21,08 kv.m. (680 kv.m.x3,1%:100), sklypo Nr. 68 – 23,87 kv.m. (770 kv.m.x3,1%:100).

Tačiau faktiškai sklypas Nr. 79 sumažėjo – 24 kv.m., sklypas Nr. 80 – 15 kv.m., sklypas Nr. 68 – 23 kv.m. Taigi, atsakovėms G. K. ir L. K. priklausantis sklypas sumažėjo neženkliai ir sudaro 0,77 kv.m bei yra tose sumažėjimo ribose, jeigu sklypai būtų mažėję visiems vienodai. Tuo tarpu atsakovui G. J. priklausantis žemės sklypas, lyginant su kitais ginčo žemės sklypais, sumažėjo mažiausiai ir yra 6,08 kvadratiniais metrais didesnis nei turėtų būti (21,08 kv.m.-15,00 kv.m. = 6,08 kv.m.), ieškovei priklausantis sklypas sumažėjo daugiausia ir ji naudojasi 5,93 kv.m. mažiau nei jai priklausytų, jeigu sklypai būtų mažėję visi vienodai.

Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas G. J. nepagrįstai pasididino ar perstÅ«mė savo sklypo ribas ieÅ¡kovės sklypo sÄ skaita. Esant sumažėjusiems visiems ginčo sklypams nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tvirtinti ieÅ¡kovės teismui pateiktÄ tvirtinti UAB „Geoksis“ sudarytÄ Å¾emės sklypo planÄ , pagal kurį jai priklausančio žemės sklypo plotas bÅ«tų 583 kv.m. Atsakovas G. J. pateikė teismu ir praÅ¡o patvirtinti žemės sklypo Nr. 80, ribas pagal žemės sklypo planÄ , pagal kurį žemės sklypo plotas bÅ«tų 665 kv.m.

Kadangi sumažėjus žemės sklypų plotams, lyginant su privatizacijos planais, sklypo Nr. 80 plotas turėtų sumažėti 21,08 kv.m. ir sudaryti 658,92 kv.m., todėl žemės sklypo planÄ , pagal kurį bendras plotas yra 665 kv.m., teismas negali patvirtinti teismine tvarka. Patvirtinus vienÄ iÅ¡ pateiktų planų, nebÅ«tų iÅ¡laikyta visų suinteresuotų asmenų pusiausvyra. Nustačius žemės sklypų ribÄ pagal vienÄ iÅ¡ pateiktų planų, kitų žemės sklypų savininkų teisės bÅ«tų pažeistos arba nepagrįstai apribotos, kadangi jiems priklausantys žemės sklypai (lyginant su privatizuotais) sumažėtų daugiau nei kaimynų.

Patenkinus ieÅ¡kinį arba prieÅ¡ieÅ¡kinį, nebÅ«tų galutinai iÅ¡spręstas ginčas, prieÅ¡ingai, bÅ«tų sudaromos prielaidos kilti naujiems ginčams. IeÅ¡kovė A.R. apeliaciniu skundu praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimo dalį dėl ieÅ¡kinio panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliantė nesutinka su teismo priimtu sprendimu, nurodydamas, kad teismas netinkamai pritaikė ir iÅ¡aiÅ¡kino materialinės teisės normas, pažeidė procesinės teisės normas.

Esant byloje duomenims, kad ieÅ¡kovė sodų bendrijoje „Sveikatos apsauga“, Vilniuje, įsigijo 583 kv. m. ploto žemės sklypÄ (Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995-06-27 įsakymo Nr. 58 priedas 1997-09-09 valstybinė žemės pirkimo – pardavimo sutartis), lygiai tas pats žemės sklypo plotas įtvirtintas minėtos sodininkų bendrijos sodo sklypo Nr. 79 schemoje M 1:500, jis nurodytas ir generalinio sodų bendrijos sklypų plane, VÄ® Registrų centre, nekilnojamojo turto registro centinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog kažkokiu, nenustatytu bÅ«du esant sumažėjusiems aplinkiniams ginčo sklypams, nėra pagrindo tvirtinti ieÅ¡kovės pateikto žemės sklypo plano.

Be to, pasak apeliantės, ji siekdama atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir kreipdamasi dėl savo žemės sklypo paženklinimo ir riboženklių įtvirtinimo į UAB „Geoksis“, Å¡i įmonė parengė teismui pateiktÄ Å¾emės sklypo planÄ ir atliko kadastrinius matavimus remdamasi teisės aktais, ne vien ieÅ¡kovės norais. Teismas, turėjo tinkamai įvertinti faktÄ , kurį, kaip matyti iÅ¡ 2010-04-02 iÅ¡važiuojamojo parengiamojo posėdžio, patvirtino sodininkų bendrijos narys V.

B. , kad slyvos kelmas šiuo metu yra Janavičiams priklausančiame sklype, nors visada slyvos medis priklausė sklypui Nr.

79. Tokiu bÅ«du teismas akivaizdžiai pažeidė CK 4.45 str. 1 d., neiÅ¡analizuodamas visų aplinkybių ir neiÅ¡spręsdamas tarp Å¡alių kilusio ginčo.Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visiÅ¡kai neatsižvelgė į faktÄ , kad ieÅ¡kovei teisė naudotis žemės sklypu, esančiu sodininkų bendrijoje, iÅ¡ pradžių atsirado narystės sodininkų bendrijoje pagrindu, t.y. J. P. iÅ¡braukiant iÅ¡ sodo bendrijos narių sÄ raÅ¡o ir įtraukiant ieÅ¡kovę, be to, jai perėmus įsipareigojimÄ vykdyti visus bendrijos nuostatus ir laiku apmokėti reikalingus mokesčius.

Tokiu bÅ«du teismas turėjo ne Å¡alių pusiausvyros paisyti, o nustatęs, kad žemės sklypo Nr. 79 ribos atitinka faktiÅ¡kai valdomoms sklypo riboms, o taip pat Å¡io sklypo dydžiai nesiskiria nuo teisiÅ¡kai įregistruoto gretimo žemės sklypo Nr. 78 ribomis, kurio ribas matuojant buvo pasirinktas bendras kelių sklypų ribose esantis aÅ¡inis taÅ¡kas, privalėjo taikyti CK 4.45 str. 1 d.Pirmosios instancijos teismas ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-30 nutarime Nr. 51 įtvirtinta, kad civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes teismas nustato remdamasis įrodymais, be to, ar tam tikros aplinkybės egzistavo ar ne, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu.

IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė daugiau įrodymų negu įmanoma bÅ«tų pateikti kitomis aplinkybėmis, tačiau teismas pažeidė minėtame nutarime suformuotas taisykles, CPK 178 str. Atsakovas G. J. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti, nes jame dėstomi argumentai nepagrįsti. Atsakovė L.K. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsakovė G. K. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl procesinės teisės pažeidimų – netinkamo įrodymų vertinimo (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis), netinkamo Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 d. bei Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos analogiÅ¡kose bylose taikymo, dėl ko kad pirmos instancijos teismas priėmė neteisėtÄ sprendimÄ .

Su šiais apeliacinio skundo motyvais kolegija nesutinka.Byloje nustatyta, kad ieškovei A. R. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , skl. Nr. 79, unikalus Nr. 0101-0004-0724 (t 1, b.l. 14). Žemės sklypas Nr. 79 ribojasi su atsakovui G. J. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu Nr. 80, unikalus Nr. 0101-0004-0713 (t 1, b.l. 44, 91), atsakovėms L. K. ir G. K. dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu Nr. 68, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t 1, b.l. 91, 105) ir R.

A. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu Nr. 78 (t 1, b.l. 91). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä matyti, kad ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo Nr. 79 plotas yra 583 kv.m., atsakovo G. J. sklypo Nr. 80 plotas – 680 kv.m., kas atitinka sodo bendrijos „Sveikatos apsauga“ žemės iÅ¡sipirkimo planÄ (bendrÄ jį planÄ ) (t 1, b.l. 15, 42, 91). Atsakovių L.K. ir G. K. sklypo Nr. 68 plotas yra 770 kv.m., kas atitinka sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ žemės iÅ¡sipirkimo planÄ (bendrÄ jį planÄ ) (t 1, b.l. 91, t 2, b.l. 105). IeÅ¡kovė teismui pateikė ir praÅ¡o patvirtinti UAB „Geoksis“ sudarytÄ Å¾emės sklypo planÄ , pagal kurį jai priklausančio žemės sklypo plotas bÅ«tų 583 kv.m. (t 1, 18,19 b.l.).

Atsakovas G. J. pateikė teismu ir praÅ¡o patvirtinti žemės sklypo Nr. 80, ribas pagal jo žemės sklypo planÄ , sudarytÄ IÄ® „Mažasis atriumas“, žemės sklypo plotas bÅ«tų 665 kv.m. (t 1, 120,121 b.l.). Teismas sprendė, jog tarp Å¡alių kilo ginčas dėl sklypų ribos esančios tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sklypų, tačiau negalima tvirtinti nei ieÅ¡kovės, nei atsakovės pateiktų žemės sklypo planų, nes patvirtinus vienÄ ar kitÄ planÄ bÅ«tų pažeistos kitų suinteresuotų asmenų teisės, kadangi nebÅ«tų iÅ¡laikyta pusiausvyra, t.y. jų privatizuoti žemės sklypai atlikus tiksliuosius matavimus sumažėtų daugiau negu kitų kaimynystėje esantys sklypai.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ , yra pažymėjęs, kad pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiÅ¡kumas paÅ¡alinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigÅ«racija gali bÅ«ti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumÄ : pagal ribos iÅ¡sidėstymÄ nekonkrečiuose dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, Å¡ulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sÄ lygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas bÅ«tų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai bÅ«tų iÅ¡spręstas ginčas ir nebÅ«tų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje.

Žemės sklypų ribos iÅ¡sidėstymas gali bÅ«ti keičiamas, kaip ir žemės sklypų konfigÅ«racija, tačiau negali bÅ«ti keičiamas (sumažinamas ar padidinamas) žemės sklypo dydis (plotas), kuris yra nustatytas nuosavybės teisę į žemės sklypÄ patvirtinančiuose dokumentuose. Teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, ieÅ¡koti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti iÅ¡imtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: 2005-11-02, Nr. 3K-3-539/2005; 2010-11-15, Nr. 3K-3-453/2010; 2011-02-07, Nr. 3K-3-35/2011; 2011-04-26, Nr. 3K-3-189/2011 ir kt.).Teismas nustatė ir kolegija sutinka su teismo nurodytais motyvais, jog atlikus ne tik ieÅ¡kovės, bet ir kitų kelių gretimai esančių sklypų tikslius kadastrinius matavimus, žemės sklypų plotai yra mažesni negu registruoti nekilnojamojo turto kadastre su atliktais netiksliais matavimais.

Å iÄ teismo nustatytÄ aplinkybę patvirtino bylos nagrinėjimo metu atlikti bylos dalyvių ir gretimų savininkų sklypų matavimai (t 2, b.l. 133), o, be to, su tuo sutiko ir bylos Å¡alys. Tokiu bÅ«du atlikus tikslius matavimus paaiÅ¡kėjo, jog realiai tokio žemės ploto, kuris yra registruotas sodininkų nuosavybės teisėmis, nėra. IeÅ¡kovė pagal praÅ¡omÄ pavirtinti žemės sklypo planÄ savo sklypo ribas nurodė taip, kad jos sklypo plotas atitiktų plotÄ , kuris registruotas nekilnojamojo turto registre, tačiau tokiu atveju kaimyninių sklypų plotai lieka mažesni, todėl teismas pagrįstai netvirtino sklypo ribų pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ planÄ .

Å iuo atveju teismas ne tik tinkamai įvertino visus pateiktus į bylÄ Ä¯rodymus, juos iÅ¡analizavo bet tinkamai taikė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ panaÅ¡iose bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, galimybė pakeisti žemės sklypų konfigÅ«racijÄ reiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti pakeistos sklypų formos (figÅ«ros). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo Å¡alys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), todėl jų teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi bÅ«ti atsižvelgiama į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomų sklypų ribas ir plotÄ bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotÄ , paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, iÅ¡laikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypų ribÄ kitų asmenų teisės nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos.

IeÅ¡kovas, siekiantis žemės sklypų ribų nustatymo, turi įrodyti, kad reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, o kita Å¡alis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantÄ ir privalo jį pagrįsti. Teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, ieÅ¡koti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti iÅ¡imtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sÄ skaita.

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas netinkamai vertino pateiktus į bylÄ Ä¯rodymus, nes apylinkės teismas iÅ¡vadÄ dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo padarė pagal vidinį įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, kaip tai reglamentuota įstatyme ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v.

E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010;2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; kt.).

Teismas įvertino ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos padarė iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Kolegija sutinka su pirmos instancijos sprendimo motyvu, jog ieÅ¡kovės pateiktame projekte neiÅ¡laikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, nes, esant žemės ploto trÅ«kumui, trÅ«kstama dalis turėjo bÅ«ti tarp savininkų padalinta ir planuose žemės sklypų ribos turėjo bÅ«ti nurodytos taip, kad visi gretimi sklypai sumažėtų proporcingai jų turimam plotui, atsižvelgiant į realiai esantį žemės plotÄ bendrai.

Å ios teismo iÅ¡vados negali paneigti bylos liudytojo parodymai dėl slyvos buvimo vietos, nes dėl jos buvimo nustatymo žemės daugiau, negu yra realiai, neatsiras. Kartu kolegija atkreipia dėmesį ir į tÄ aplinkybę, jog byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė suderindama iÅ¡ kitos jos sklypo pusės gretimo sklypo savininko R. A. ribÄ sutiko, jog Å¡i riba užimtų dalį jos naudojamo sklypo, todėl ir dėl Å¡ios aplinkybės ji neturėjo pagrindo teigti, jog jos sklypo plotas turi atitikti privatizuotojo sklypo plotÄ .Kolegija neiÅ¡eidama už apeliacinio skundo ribų nepasisako dėl kitos sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovo G.

J. prieÅ¡ieÅ¡kinis, nes Å¡ioje dalyje sprendimas neskundžiamas.Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimÄ nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. teisėjų kolegija n u t a r ė : Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                    Rasa GudžiÅ«nienė                                                                    Romualda Janovičienė                                                                  Andžej Maciejevski