7a093bb3-cbda-4990-8049-b06357bddf38 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1066-629/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05253-2013-4)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.5; 3.21 (S)                                                                                                                                                         VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R.

J. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio ir motinystės paÅ¡alpos dalies priteisimo, n u s t a t ė: R. J. (toliau – pareiÅ¡kėja) su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir atsakovė, STT) 2 900 Lt dydžio darbo užmokesčio skirtumÄ , susidariusį per laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 19 d. ir 1 100 Lt dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos nepriemokÄ , susidariusiÄ per laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 20 d. iki 2013 m. spalio 19 d.PareiÅ¡kėja nurodė, kad ginčo laikotarpiu buvo statutinė valstybės tarnautoja ir jai dirbant STT jos darbo užmokestis buvo mažinamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) prieÅ¡taraujančiomis teisės aktų nuostatomis.

Be to, nuo 2012 m. rugsėjo 19 d. iki 2014 m. liepos 19 d. pareiÅ¡kėjai buvo suteiktos vaiko priežiÅ«ros atostogos iki vaikui sueis 2 metai. Kadangi pareiÅ¡kėjai neteisėtai buvo sumažintas priedas už kvalifikacinę kategorijÄ , sumažėjo ir jos draudžiamosios pajamos, pagal kurias skaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis motinystės (tėvystės) paÅ¡alpai gauti, todėl, pareiÅ¡kėjos nuomone, jai turėtų bÅ«ti iÅ¡mokėta dėl neteisėto mažinimo susidariusi ir neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio bei motinystės paÅ¡alpos dalis. Atsakovė STT atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 16–21). STT teigimu, mokėdama pareiÅ¡kėjai mažesnį darbo užmokestį ji vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais ir neturėjo galimybės nukrypti nuo nustatyto teisinio reguliavimo.

Pabrėžė, kad darbo užmokestis pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡mokėtas dar iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimo priėmimo. STT taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal minėtÄ nutarimÄ sumažinto darbo užmokesčio kompensavimo tvarkÄ turi nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Be to, STT prašė taikyti 3 metų senaties terminÄ . STT taip pat nurodė, kad STT statutas nereglamentuoja ginčų dėl motinystės (tėvystės) iÅ¡mokų.

STT statuto 30 str. 6 d. yra blanketinė, nukreipianti į Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , kurio 25 str. nurodyta, kad ginčai dėl Å¡io įstatymo taikymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka. STT nuomone, Å¡iam ginčui dalyje dėl motinystės (tėvystės) iÅ¡mokos pagal analogijÄ taikytina Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d., pagal kuriÄ skundas turi bÅ«ti pateiktas per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kuriÄ suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimÄ (neatlikimÄ ) ar sprendimo priėmimÄ , o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kuriÄ baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja ir atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 45, 46).Skundas atmetamas. Byloje ginčas kilo dėl statutinės valstybės tarnautojos darbo užmokesčio ir motinystės paÅ¡alpos dalies, susidariusios dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančio reglamentavimo taikymo, priteisimo. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja ginčo laikotarpiu buvo A lygio 10 kategorijos STT statutinė valstybės tarnautoja. Nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. pareiÅ¡kėjai buvo suteikta 3-ioji kvalifikacinė kategorija.Pagal STT statutÄ STT pareigÅ«nų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos staÅ¾Ä , tarnybinį rangÄ , kvalifikacinę kategorijÄ , taip pat priemokos.

STT pareigūno darbo užmokestis yra mokamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) ir STT statuto nustatyta tvarka.Pagal ginčui aktualios redakcijos STT statuto 30 str. 6 d. vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu, pareigūnams mokamos vidutinio jų darbo užmokesčio arba jo dalies dydžio išmokos, neviršijančios maksimalaus kompensuojamojo uždarbio. Šių išmokų dydžiai, maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis ir mokėjimo trukmė nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis.

Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus STT statuto 30 str. pakeitimams buvo sumažinti STT pareigÅ«nų priedai už kvalifikacinę kategorijÄ . Taigi dėl minėto pasikeitusio teisinio reglamentavimo pareiÅ¡kėja gaudavo mažesnį darbo užmokestį nei iki tol, be to, pareiÅ¡kėja gavo mažesnę motinystės paÅ¡alpÄ , apskaičiuotÄ pagal sumažintÄ darbo užmokestį. Atkreiptinas dėmesys, jog STT pareiÅ¡kėjos reikalavimui priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ praÅ¡o taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 str. 2 d. nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu, nustatytu DK 27 str. 2 d. (LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).

DK 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.). IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti darbo užmokesčio skirtumo sumÄ , susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 19 d.

Ä® teismÄ su skundu ji kreipėsi 2013 m. spalio 15 d. (b. l. 11). Kadangi pagal DK nuostatas, darbo užmokestis turi bÅ«ti mokamas ne rečiau kaip kas mėnesį, pareiÅ¡kėja ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio atlyginimo mokėjimo dienÄ galėjo suprasti, ar darbo užmokestis už praėjusį mėnesį jai iÅ¡mokėtas teisingai, todėl atsižvelgiant į STT praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir DK 27 str. 2 d. nuostatÄ , kad bendras ieÅ¡kinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, taip pat CK I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja pateikė skundÄ praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui, kildinamam iÅ¡ laikotarpio nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. rugsėjo mėn. imtinai.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos reikalavimas Å¡ioje dalyje atmetamas.Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, kad teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjai buvo mažinamas darbo užmokestis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui. Be to, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad iÅ¡ Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Taigi Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime akcentavo ne tik Seimo teisę, bet ir aiÅ¡kiÄ pareigÄ â€“ paÅ¡alinti neigiamas teisines pasekmes, kilusias taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai; Konstitucinis Teismas nurodė Å¡ios pareigos įvykdymo bÅ«dÄ â€“ įstatymu nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ . Tai, kad sumažinto darbo užmokesčio kompensavimas turi bÅ«ti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtina ir Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas, kuriame konstatuota, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.Teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Ä®gyvendinimo įstatymas) 2 str. 2 p. Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – ir Vyriausybė) buvo pavesta iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Seimui asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ (kompensavimo sÄ lygas, mastÄ ir bÅ«dÄ , laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektÄ ir pateikti pagal jame nustatytÄ kompensavimo mechanizmÄ apskaičiuotÄ kompensacijoms reikalingÄ lėšų sumÄ .

Minėtas terminas vėliau pratęstas iki 2015 m. gegužės 1 d. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad Ä®gyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo vieneriems metams buvo atidėtas kompensavimo mechanizmÄ nustatančio įstatymo projekto pateikimas, laikytinas protingu laikotarpiu ir neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.Apibendrinant nurodytÄ Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas konstatavo, jog:

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. balandžio 30 d. Vyriausybė pateikė Seimui įstatymo projektÄ , kurio pagrindu Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ (toliau – ir Gražinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d.

Minėto įstatymo preambulėje inter alia nurodyta, kad Seimas jį priėmė įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimus bei siekdamas atlyginti tuos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus, kurių nebÅ«tų buvę patirta, jeigu bÅ«tų buvęs užtikrintas tolygus ir proporcingas darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas tam tikru mastu.

Taigi Å¡iuo įstatymu yra nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Be to, pagal Gražinimo įstatymo 2 str. 1 d. 1 p. pagal šį įstatymÄ asmenims, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų ir kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), grÄ Å¾inama ne tik neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (atlyginimo), bet ir kitų nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamų iÅ¡mokų (nagrinėjamu atveju – motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos), iÅ¡skyrus vienkartines pinigines iÅ¡mokas, kurios teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirtos kaip skatinimo priemonė, dalis.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , konstatuoja, kad STT GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjos patirtus darbo užmokesčio bei motinystės paÅ¡alpos praradimus.

PareiÅ¡kėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ priteisti jai neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio bei motinystės paÅ¡alpos dalį teismo sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos R.

J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                    Milda Vainienė