7a0834fe-4a84-46d1-ae71-e27213ceeffc · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1536-881/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-09923-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jadvygos Mardosevič, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Virginijaus Kairevičiaus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-13291-131/2011 pagal ieÅ¡kovo D.

K. ieÅ¡kinį atsakovei A. B. dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimo, trečiasis asmuo – I. K., iÅ¡vadÄ duodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                 I. Ginčo esmė ieÅ¡kovas D. K. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu iÅ¡ jo priteisto iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai Ž.

K. dydį ir priteisti iš ieškovo dukters išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis – (duomenys neskelbtini) ieškovas su sutuoktine I. K. susilaukė antro vaiko D. K., jo sutuoktinė registruota darbo biržoje, jokių pajamų negauna, o ieškovas iki 2011 m. balandžio 24 d. buvo vaiko priežiūros atostogose, jo pajamas sudarė 1 594,51 Lt per mėnesį, šiuo metu jis gauna 700 Lt darbo užmokestį per mėnesį.

Nuosavo bÅ«sto nei ieÅ¡kovas, nei jo sutuoktinė neturi. IeÅ¡kovas neturi galimybių teikti priteisto 350 Lt iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius savo iÅ¡vadoje nurodė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omas pakeisti iÅ¡laikymo dydis nepakankamas net gyvybiÅ¡kai svarbiems vaiko poreikiams tenkinti, todėl gali bÅ«ti pažeisti vaiko interesai. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė nedirba, yra registruota darbo biržoje, gauna 315 Lt socialinę iÅ¡mokÄ bei 52 Lt iÅ¡mokÄ vaikui, Å¡iuo metu ieÅ¡ko darbo, yra naÅ¡laitė, jokių artimųjų, kurie galėtų jai padėti, neturi, jokio turto, registruoto jos vardu, neturi, dėl mažų pajamų negali prisidėti prie vaiko poreikio patenkinimo didesne dalimi.

IeÅ¡kinys netenkintinas, nes neatitinka vaiko teisės į tinkamo iÅ¡laikymo įgyvendinimÄ .            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieÅ¡kovo D. K. ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad nepilnametė Ž. K., gimusi (duomenys neskelbtini) yra sveika, 6 metų amžiaus, lanko vaikų darželį, kitais metais pradės lankyti mokyklÄ . Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu jau buvo sumažintas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimu nepilnametei iÅ¡ tėvo priteistas 400 Lt iÅ¡laikymas iki 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis – tai yra priteistas mažesnis nei teismų praktikoje nusistovėjęs minimalus rekomenduotinas iÅ¡laikymo dydis (CK 6.461 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje) dėl iÅ¡ esmės pasikeitusios ieÅ¡kovo turtinės padėties (atsirado ieÅ¡kovo pareiga remti sutuoktinę, gimė antras sÅ«nus, sumažėjo ieÅ¡kovo pajamos).

IeÅ¡kovo gaunamas darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudaro 754,50 Lt per mėnesį, ieÅ¡kovo specialybė yra tinkuotojas, kas, anot teismo, reiÅ¡kia, kad jis galėtų užsidirbti papildomai, laisvu nuo tiesioginio darbo metu. Jau nuo antro sÅ«naus D. K. gimimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas žinojo, kad nuo 2011 m. balandžio 24 d. nebegaus tėvystės paÅ¡alpos, teks grįžti į darbÄ , ar ieÅ¡koti naujo darbo, todėl teismas negali teigti, jog ieÅ¡kovo turtinė padėtis nuo 2011 m. balandžio 24 d. pasikeitė iÅ¡ esmės, nes jis apie pasikeitimus žinojo ir galėjo planuoti savo bÅ«simas pajamas bei iÅ¡laidas.

Ieškovo sutuoktinė yra bedarbė, tačiau, teismo nuomone, savo nepilnamečio vaiko interesais ieškovo sutuoktinė turėtų imtis visų priemonių ieškoti galimybių gauti pajamas. Ieškovo vardu registruotos 2 transporto priemonės: Renault Scenic ir Citroen Xantia, apie jo sutuoktinės I. K. vardu registruotas transporto priemones teismas duomenų neturi. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) disponavimo teisės į kurį nėra apribotos.

Reikalui esant, Å¡is turtas galėtų bÅ«ti parduotas nepilnamečių vaikų interesams užtikrinti. IeÅ¡kovo sutuoktinės nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus neįregistruotos. Nuosavo bÅ«sto ieÅ¡kovo Å¡eima neturi, gyvena kartu su sutuoktinės I. K. tėvais. Nepilnametė Ž. K. gyvena su atsakove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms ir neturtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: viena niekieno nepadedama auginÄ vaikÄ , teikia iÅ¡laikymÄ , suteikia gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , ieÅ¡ko darbo.

Tam iÅ¡ tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiÅ«ra, rÅ«pinimasis, kurių paprastai nekompensuoja iÅ¡laikymo priteisimas. Atsakovė jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, gyvena iÅ¡ socialinių iÅ¡mokų.Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ , Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktÄ iÅ¡vadÄ byloje, teismas nurodė, kad neturi galimybės teigti, jog yra pagrindas dar kartÄ mažinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu nustatyto iÅ¡laikymo nepilnametei Ž.

K. dydį dėl pasikeitusios ieÅ¡kovo turtinės padėties. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas privalo teikti bent minimalų iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams, ir bÅ«damas jaunas, sveikas, darbingas vyras elgtis kaip bonus pater familias, t. y. protingai, sÄ Å¾iningai ir atidžiai planuoti savo pajamas bei iÅ¡laidas, garantuoti savo abiejų nepilnamečių vaikų teisių bei teisėtų interesų užtikrinimÄ , nepiktnaudžiauti įstatymo jam suteiktomis procesinėmis bei materialinėmis teisėmis (CK 1.2 str., 1.5 str., CPK 95 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas D. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ ir sumažinti nepilnamečiam vaikui Ž. K. priteisto iÅ¡laikymo dydį nuo 350 Lt iki 250 Lt, iÅ¡reikalauti Sodros duomenis dėl atsakovės A. B. darbo staÅ¾Ä ir pajamas, iÅ¡reikalauti medžiagÄ iÅ¡ Vaiko teisių apsaugos skyriaus dėl ieÅ¡kovo skundo dėl Ž. K. nepriežiÅ«ros, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Nurodo, kad po Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimo įsiteisėjimo jo turtinė padėtis pasikeitė iÅ¡ esmės, t. y. apelianto pajamos sumažėjo 50 proc. Apeliantas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad grįžęs po vaiko priežiÅ«ros atostogų į darbÄ , gaus žymiai mažesnį atlyginimÄ nei anksčiau. Teismo nuoroda, kad apeliantas žinojo apie pakeitimus ir turėjo planuoti bÅ«simas pajamas, yra tik prielaida. Atlyginimas sumažėjo, nes sumažėjo užsakymų ir darbdavys negalėjo užtikrinti apeliantui ankstesnio darbo krÅ«vio.

Pasibaigus vasaros sezonui darbdavys negalėjo pasiūlyti apeliantui jokio darbo, darbai buvo sustabdyti iki pavasario ir galiausiai apeliantas buvo priverstas išeiti iš darbo. Šiuo metu apeliantas yra registruotas darbo biržoje, ieško darbo pagal specialybę. Pasibaigus vasarai darbo biržoje statybines profesijas turintiems asmenims jokio darbo nesiūloma. Apelianto sutuoktinė šiuo metu yra nėščia, todėl ji negali gauti papildomų pajamų. Anksčiau ji negalėjo dirbti, nes nepilnametis sūnus D.

K. stovi eilėje į lopÅ¡elį-darželį. Teismas nurodė, kad tik apeliantas ir jo sutuoktinė turi dirbti, tačiau atsakovės, kuri nedirba praktiÅ¡kai visÄ gyvenimÄ , atžvilgiu tokios galimybės nenurodė. Pažymi, kad kas antrÄ penktadienį pasiima dukrÄ pas save ir bendrauja iki sekmadienio, kÄ galima vertinti kaip indėlį iÅ¡laikant vaikÄ 6 dienas per mėnesį. Darželyje vaikas valgo 4 kartus ir motinai lieka tik kartÄ per dienÄ pamaitinti vaikÄ . Apeliantas mano, kad tinkamai rÅ«pinasi vaiku, bendrauja, auklėja, kartu praleidžia nemažai laiko, perka drabužius, kitus daiktus.

Nurodo, kad vienÄ transporto priemonę pardavė už 500 Lt, kitas automobilis reikalingas Å¡eimos poreikiams. Parduoti ½ žemės sklypo yra labai sunku, nes pirmiausia jį reikia atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o tai daug kainuoja. Be to, Å¡iuo metu žemės sklypo kaina maža. Sumokėjus Ž. K. iÅ¡laikymui 350 Lt, apeliantui su besilaukiančia žmona ir nepilnamečiu vaiku likdavo 404,45 Lt. Apeliantas mano, kad rÅ«pintis ir iÅ¡laikyti vaikÄ yra ne tik tėvo, bet ir motinos pareiga.Trečiasis asmuo I.

K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo D. K. apeliacinį skundÄ , kuriame nurodė, kad apeliacinį skundÄ palaiko. AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tais pačiais argumentus kaip ir apeliantas, papildomai pažymi, kad sprendžiant vieno vaiko iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo klausimÄ , reikia atsižvelgti, ar nebus pažeisti kitų vaikų interesai. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis.

Apeliantas prašė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau vadovaujantis CPK 322 straipsniu Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių skundÄ bÅ«tų bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nenurodė ir apeliantas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nemotyvuotas pageidavimas pateikti naujus įrodymus per teismo posėdį nėra pagrindas skirti byloje žodinį bylos nagrinėjimÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių apelianto praÅ¡ymas nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkinamas.                Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bylai iÅ¡spręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo dydžio sumažinimo atmetė (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Teisėjų kolegija, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieÅ¡kinį sumažinti arba padidinti priteisto iÅ¡laikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis. Pagal šį įstatymÄ pagrindas iÅ¡laikymo dydžiui pakeisti yra iÅ¡ esmės pasikeitusi Å¡alių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; ir kt.).

Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam iÅ¡laikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobÅ«džio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iÅ¡ tėvų, teikęs vaikui iÅ¡laikymÄ , iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai prarado darbingumÄ ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, prieÅ¡ingai, pakeitė darbÄ ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos bÅ«klei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobÅ«džio, padidėjo iÅ¡laidos sveikatos priežiÅ«rai; gavo palikimÄ arba laimėjo didelę pinigų sumÄ loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymÄ iÅ¡laikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidų, didesnių iÅ¡laidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių iÅ¡laidų, ir kt.).

Nagrinėjant klausimÄ dėl priteisto iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius ir į tėvų turtinę padėtį, taikomas CK 3.192 straipsnis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo iÅ¡laikymo dydis.

Å i įstatymo norma nustato, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Priteisiant iÅ¡laikymÄ iÅ¡ vieno iÅ¡ tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.).

IeÅ¡kovas, pateikdamas ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo dydžio sumažinimo, kaip esminį savo turtinės padėties pasikeitimÄ nurodė pajamų sumažėjimÄ 50 procentais. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta aplinkybė pati savaime negali reikÅ¡ti teisinio pagrindo mažinti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, apeliantas yra darbingo amžiaus (apeliantui yra 36 metai), duomenų, kad jam bÅ«tų nustatytas neįgalumas, byloje nėra, apelianto specialybė yra tinkuotojas, taigi jis turi visas galimybes gauti didesnes nei minimalias pajamas ir tokiu bÅ«du prisidėti prie nustatyto nepilnametės dukters Ž. K. iÅ¡laikymo. Ä®rodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantas siekė susirasti geriau apmokamÄ darbÄ , tačiau jo praÅ¡ymai priimti į darbÄ buvo atmesti, apeliantas nepateikė.

Be to, apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ žemės sklypo, nuosavybės teisė į kurį nėra suvaržyta ir kurio 2009 m. lapkričio 30 d. nustatyta vidutinė rinkos vertė buvo 247 000 Lt, įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas Å¡io nekilnojamojo turto negalėtų realizuoti ir iÅ¡ gautų lėšų teikti iÅ¡laikymÄ savo dukrai, apeliantas nepateikė (CPK 178 str.). Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantui priklausė dvi transporto priemonės, ir nors apeliantas tvirtina, kad vienÄ iÅ¡ jų pardavė tik už 500 Lt, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui taip pat nepateikė.

Apeliantas kartu su savo sutuoktine ir nepilnamečiu vaiku gyvena sutuoktinės tėvų bute. Byloje esančiuose mokėjimo patvirtinimo kvituose nurodyta, kad už buto, kuriame gyvena apeliantas, komunalines paslaugas moka V. G., taigi byloje nėra duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima spręsti, kad apeliantas prisideda prie bÅ«sto iÅ¡laikymo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vesdamas bylÄ teisme apeliantas iÅ¡gali naudotis advokato pagalba (b. l. 4, 101).Nors apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nurodo aplinkybes, susijusias su apelianto pareiga iÅ¡laikyti antrÄ vaikÄ ir apelianto sutuoktinės nedarbu, teisėjų kolegija pažymi, kad dėl Å¡ių aplinkybių iÅ¡ apelianto nepilnametei dukrai Ž.

K. priteistas iÅ¡laikymas jau buvo sumažintas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ , turi nustatyti tokį iÅ¡laikymo dydį, kuris bÅ«tų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. AiÅ¡kinant ir taikant Å¡ias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo iÅ¡laikymo dydžio nustatymÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino iÅ¡laikymo dydį, gali bÅ«ti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (MMA).

Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Ž. K. iÅ¡ apelianto priteistas iÅ¡laikymas – 350 Lt, ir taip yra mažesnis nei teismų praktikoje nusistovėjęs minimalus rekomenduotinas iÅ¡laikymo dydis, ir mažinti jį iki apelianto praÅ¡omo 250 Lt dydžio nėra jokio objektyvaus pagrindo.Savo apeliaciniame skunde apeliantas teisingai pastebi, kad pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus turi abu tėvai, t. y. nepilnametę Ž. K. turi iÅ¡laikyti tiek apeliantas, tiek ir jos motina A. B., kaip ir nepilnametį D.

K. turi iÅ¡laikyti ne tik apeliantas, bet ir jo sutuoktinė I. K.. Be to, planuodami Å¡eimos pagausėjimÄ protingi, sÄ Å¾iningi ir atidÅ«s tėvai turėtų įvertinti savo galimybes užtikrinti visiems vaikams bÅ«tinÄ iÅ¡laikymÄ , prieÅ¡ingu atveju, su naujų iÅ¡laikytinų vaikų atsiradimu susijusi neigiamų materialinių padarinių atsiradimo rizika tenka bÅ«tent tėvams, o ne jų vaikams. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentÄ , kad jis, palyginti su nepilnametės dukters motina, yra diskriminuojamas.

Kaip minėta, iÅ¡ apelianto nepilnametės dukters iÅ¡laikymui buvo priteistas netgi mažesnis už minimalų vieno iÅ¡ tėvų teiktino iÅ¡laikymo dydis, objektyvaus pagrindo mažinti jį dar labiau nenustatyta. Dėl Å¡ių priežasčių teisėjų kolegija atmeta apelianto praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti duomenis apie atsakovės A. B. darbo staÅ¾Ä ir pajamas kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingus nagrinėjamo klausimo sprendimui. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus medžiagÄ dėl apelianto skundo dėl Ž.

K. nepriežiÅ«ros, nes galimai netinkamas vieno iÅ¡ tėvų elgesys su vaiku nėra pagrindas mažinti kito tėvo vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydį.Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                         Jadvyga Mardosevič                                                                                                                           Vilija Mikuckienė               Virginijus Kairevičius