2022-06-15 Nr. AB-16205-3-63-3-00314-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2463-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00314-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.6.1; 18.12; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“, Palangos miesto savivaldybės administracijai, B. M. J. T. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2020 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 16S-117-(14.16.3.), kuriuo E. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,2002 ha žemės sklypą atlyginant pinigais ir įpareigoti NŽT atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietovėje bei iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į 0,0800 ha Ž. J. iki 1940 m. turėtos žemės Palangos mieste atkūrimo E. B. nuosavybės teisių būdo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 1991 m. (tikslios datos neprisimena) prašyme nurodė, kad pageidauja atkurti nuosavybės teises į žemę natūra. Šis jo prašymas buvo realizuotas ir įvykdytas Palangos miesto valdybos 1992 m. birželio 18 d. potvarkiu Nr. 127 ir 1992 m. liepos 20 d. potvarkiu Nr. 146 (2–3 pastraipos), kurie vėliau buvo sustabdyti bei 2007 m. liepos 26 d. sprendimu atnaujinti. Nepaisant to, pareiškėjo valia nekito, nuo pat nuosavybės teisių atkūrimo iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) numatyto termino – 2003 m. balandžio 1 d., pabaigos, buvo aiškiai išreikšta, jog nuosavybės teisės į buvusio savininko J. Ž. turėtą žemę būtų atkuriamos natūra. Pareiškėjas pateikė Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2008 m. balandžio 29 d. išduotą pažymą Nr. R4-1690 apie nuosavybę, kurioje aiškiai buvo nurodyta, kad Žemės tvarkymo departamento archyviniame fonde, Kretingos apskrities Palangos miesto netermininės nuomos teisėmis valdomų žemės sklypų atsienojimo plano eksplikacijoje įrašytas savininkas Ž. J., sklype Nr. 389 turėjęs 1707 kv. m sodybos žemės. Šios aplinkybės liudija, kad Ž. J. priklausė sklypas Nr. 389. Pagal Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 m. kovo 3 d. rašto priedus – planus, matyti, kad žemės sklypas Nr. 389 apima i) dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir ii) dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Iš pateikto Regia išrašo matyti, kad paminėtas žemės sklypas Nr. 389, kuris priklausė Ž. J., patenka į minėtų sklypų teritorijas.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad tuo metu, kai minėtų norminių aktų galiojimas buvo sustabdytas (nuo 1996 m. liepos 25 d. iki 2007 m. liepos 26 d.), buvo atkurtos nuosavybės teisės kitiems subjektams žemės sklypuose: (duomenys neskelbtini) – nuosavybės teisių įregistravimo data yra 2003 m. rugsėjo 22 d.; (duomenys neskelbtini) – nuosavybės teisių įregistravimo data yra 1996 m. spalio 18 d., tačiau pareiškėjas apie tokius veiksmus nebuvo informuotas. Pasak pareiškėjo, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuris buvo suteiktas pareiškėjui Palangos miesto valdybos 1992 m. liepos 20 d. potvarkiu Nr. 146, galėjo būti suformuotas ir suteiktas kitiems asmenims tik panaikinus minėtą potvarkį, tačiau tai neįvyko. Matydama šią situaciją nei Palangos miesto savivaldybės administracija, kuriai ne kartą buvo rašyta ir kreiptasi dėl sprendimo būdų, nei atsakovas, nesiėmė spręsti susidariusios situacijos. Dėl šių institucijų neveikimo ir nerūpestingumo, buvo pažeistas teisėtas pareiškėjo lūkestis, kad bus atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės lemia, kad tiek atsakovas, tiek ir Palangos miesto savivaldybės administracija pažeidė gero administravimo principą, kad užtikrintų pareiškėjo nuosavybės teisių apsaugą.

4. Pareiškėjo teigimu, atsakovas kartu su Palangos miesto savivaldybės administracija galėtų iš naujo įvertinti tiek pareiškėjo pateiktus dokumentus, tiek apsvarstyti 2003 m. spalio 13 d. nuomos sutarties Nr. N25/2003-105 nutraukimo galimybes (žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas, kurio plotas 0,1982 ha, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jis patikėjimo teise valdomas atsakovo ir iki 2062 m. rugpjūčio 23 d. yra išnuomotas Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“. Atsakovas prieš priimant sprendimą pareiškėjui atkurti nuosavybės teises pinigais, neįsitikino ar visa pareiškėjo žemė pagrįstai priskirta valstybės išperkamai žemei, neatliko faktinių duomenų patikrinimo vietovėje, o apsiribojo vien tik tuo, jog visas pareiškėjo žemės plotas yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, nepateikiant pareiškėjui dokumentų kas, kada ir kokiu teisiniu pagrindu jo visą žemės plotą priskyrė valstybės išperkamai žemei. Pareiškėjas pažymi, kad pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), suformuotas per didelis žemės sklypas, o tai reiškia, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės atsiimti žemę natūra, kurios dalis nepagrįstai priskirta valstybės išperkamai žemei.

5. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pagal Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje Nr. 110 (buvęs savininkas Ž. J.) esančius nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, buvęs savininkas J. Ž. iki 1940 nacionalizacijos Palangos mieste asmeninės nuosavybės teise valdė 1,4008 ha žemės: 1,02 ha (duomenys neskelbtini) kaime, sklypas Nr. 7; 0,1704 ha (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. 389; 0,2104 ha (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. 354. Pareiškėjas pagal Agrarinės reformos tarnybai 1991 m. gruodžio 23 d. pateiktą prašymą turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią 0,3502 ha buvusio savininko J. Ž. iki nacionalizacijos valdytos 1,4008 ha žemės dalį. Pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 176 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo“ suderintą informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, buvusio savininko J. Ž. buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime valdytame žemės sklype Nr. 7 laisvos (neužstatytos) žemės nėra, nuosavybės teisių atkūrimas natūra šiame sklype negalimas. Buvusio savininko J. Ž. valdytas 0,0899 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo gražintas natūra (turėtoje vietoje) prie nuosavybės teise valdomų statinių kitam pretendentui – N. B.. 2007 m. spalio 1 d. Klaipėdos apskrities sprendimu Nr. 1839 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui E. B.“ pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,15 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (individualiai statybai). Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,1704 ha (duomenys neskelbtini) esantį sklypą Nr. 389, Palangos miesto valdyba 1992 m. birželio 18 d. potvarkiu Nr. 127 „Dėl nuosavybės teisių atstatymo“ piliečiui E. B. atstatė teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas 1996 m. birželio 21 d. raštu Nr. P-50, adresuotu Palangos miesto savivaldybės merui, pareikalavo sustabdyti Palangos miesto valdybos potvarkius – 1992 m. birželio 18 d. Nr. 127 ir 1992 m. liepos 20 d. Nr. 146. Palangos miesto valdyba 1996 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 234 nusprendė sustabdyti nurodytus potvarkius.

7. Atsakovas pažymėjo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1998 m. sausio 11 d. raštu Nr. 72 „Dėl B. prašymo“, Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 1998 m. sausio 30 d. pranešimu pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad nurodyti potvarkiai prieštaravo teisės aktams. 2007 m. liepos 26 d. Palangos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-2-148 nusprendė pripažinti netekusiu galios Palangos miesto valdybos 1996 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 234, kuriuo buvo sustabdyti potvarkiai. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2007 m. spalio 25 d. raštu Nr. 2-1-416-(1.14) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ ir 2008 m. kovo 3 d. raštu Nr. 2-1-76-(1.14) „Dėl J. Ž. valdyto žemės sklypo“ informavo pareiškėją, kad nėra galimybės atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadangi šis sklypas Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 13.6-2664 58 metų laikotarpiui išnuomotas Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“, nuomos sutartis nenutraukta, ji yra teisėta ir galiojanti. Taip pat buvo pranešta apie naujus faktinius duomenis, kad, patikslinus buvusio savininko J. Ž. valdyto 0,1707 ha žemės sklypo Nr. 389 kartografiją, nustatyta, jog Palangos miesto valdybos 1992 m. liepos 20 d. potvarkiu Nr. 146 pareiškėjui skirtas 0,0800 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas ne J. Ž. žemėje. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis 0,0800 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Taip pat nustatyta, kad šiuo metu 0,1704 ha (duomenys neskelbtini) valdyto žemės sklypo Nr. 389 ribose nėra galimybės suformuoti žemės sklypo nuosavybės teisėms atkurti, kadangi visa teritorija užimta Nekilnojamojo turto registre įregistruotais sklypais, laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nepasinaudojo galimybe Atkūrimo įstatymo nustatytais terminai pareikšti / pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą žemę.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad Klaipėdos viršininko administracijos žemėtvarkininkas R. S. raštu patvirtino, jog J. Ž. žemė buvo pareiškėjo nurodytoje vietoje, tačiau norima natūra susigrąžinti žemė yra užstatyta tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir yra reikalinga pastatams eksploatuoti. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas yra 2003 m. rugsėjo 22 d. apskrities viršininko įsakymas Nr. 16.6-2774 (sklypas 2004 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-2664 58 metų laikotarpiui išnuomotas Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“), o žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas yra 1996 m. spalio 18 d. apskrities valdytojo sprendimas Nr. 9 ir 1996 m. spalio 18 d. apskrities valdytojo įsakymas Nr. 1062 (sklypas nuosavybės teise priklauso M. J. T.). Minėti apskrities viršininko įsakymai yra nenuginčyti, galioja, yra praleisti terminai jiems ginčyti, todėl vadovaujamasi išviešintais registro duomenimis.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su administraciniais aktais, kurių pagrindu sudaryta galimybė įregistruoti nuosavybės teises į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), turėjo teisę įstatymų nustatyta tvarka ginčyti sprendimus, nuosavybės teisės registraciją ar imtis kitų teisėtų priemonių savo galbūt pažeidžiamoms teisėms ir (ar) teisėtiems interesams apginti. Pareiškėjas, manydamas, jog minėti įsakymai yra neteisėti ir (ar) nepagrįsti, buvo pasyvus ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų bei neiniciavo šių įsakymų panaikinimo ar pakeitimo procedūrų įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Šiuo atveju administraciniai aktai, pareiškėjui sukeliantys teisines pasekmes (tame tarpe ir 2004 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-2664 sudaryta valstybinės žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis), yra nenuginčyti, galiojantys. Be to, praleistas senaties terminas šiems administraciniams aktams ginčyti, todėl turėtų būti vadovaujamasi Nekilnojamojo turto registre išviešintais duomenimis.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad (duomenys neskelbtini) eksploatacijai suformuotas ir išnuomotas žemės sklypo plotas net 2,7 karto viršija minimaliai pastato eksploatacijai reikalingą žemės plotą, todėl yra suformuotas per didele apimti, o tai reiškia, kad ne visas ginčo žemės sklypas yra užstatytas. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pagrindinis pastatas yra poilsio paskirties. Šis pastatas pagal 2003 m. spalio 31 d. mainų sutartį Nr. GŠ-9348 priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui kaip ir kiti inžineriniai bei kiemo statiniai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pagal metodiką, kurios pagrindu apskaičiuojamas tik minimaliai pastato eksploatacijai reikalingas žemės sklypo plotas, negali sudaryti pagrindo kiekvienu konkrečiu atveju atskiriems statiniams suteikti tik minimalius žemės sklypų, būtinų statiniams eksploatuoti, plotus, kadangi ne visais atvejais tai užtikrintų tinkamų šių statinių eksploatavimą. Kiekvienas konkretus atvejis, jį siejant su žemės sklype esančių statinių tiesiogine paskirtimi, turi būti vertinamas individualiai. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), sudaro visą poilsio namų – viešbučio, t. y. poilsio komplekso (zonos), infrastruktūrą, taigi – bendrą erdvę, kurioje atvykę gyventojai bei Palangos miesto svečiai poilsiauja, stato transporto priemones ir kt. Todėl yra akivaizdu, jog ginčo žemės sklypas visa apimtimi yra būtinas ir reikalingas bendroms gyventojų ir Palangos miesto svečių poilsio reikmėms tenkinti, be kita ko, yra neatsiejamai susijęs su pagrindinio šiame sklype esančio statinio – poilsio namų – tinkama eksploatacija, todėl nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog pastatui tenkantis žemės sklypas yra neproporcingas ir per didelės apimties.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo B. M. J. T. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas yra 1996 m. spalio 18 d. apskrities valdytojo sprendimas Nr. 9 ir 1996 m. spalio 18 d. apskrities valdytojo įsakymas Nr. 1062, kurie nėra nuginčyti ir jiems ginčyti yra praleistas terminas. Pareiškėjo norima natūra susigrąžinti žemė yra užstatyta tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir yra reikalinga tiems pastatams eksploatuoti, todėl šiuo atveju taikytinas sąžiningo įgijėjo institutas, t. y. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 straipsnį iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis turtas.

15. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. spalio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. 16. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo E. B. skundą patenkino iš dalies – panaikino NŽT 2020 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 16S-117-(14.16.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui E. B.“; įpareigojo NŽT spręsti iš naujo nuosavybės teisių į 0,0800 ha Ž. J. iki 1940 m. turėtos žemės, Palangos mieste, atkūrimo E. B. nuosavybės teisių būdo klausimą; pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti NŽT Palangos skyrių atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietovėje atmetė; trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė.

17. Teismas aptarė Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 18 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusi nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” 3 punkto nuostatas.

18. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl NŽT 2020 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 16S-117-(14.16.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui E. B.“ teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo sprendimu NŽT pareiškėjui atkūrė nuosavybės teises į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,2002 ha žemės atlyginant kitais būdais: pinigais už 0,2002 ha žemės – vertė 997,07 Eur.

19. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas E. B. 1991 m. gruodžio 23 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos J. Ž. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, pagal dabartinį administracinį suskirstymą esančią (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Prašyme pareiškėjas nurodė, kad pageidauja žemę atkurti natūra turėtoje vietoje. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų pakeitęs pageidavimą atkurti žemę kitais būdais. 2012 m. vasario 16 d. ir 2014 m. lapkričio 10 d. raštais pareiškėjui pasiūlyta pakeisti valią dėl atlyginimo būdo, tačiau nenustatyta, kad minėti raštai pareiškėjui buvo įteikti.

20. Teismas pažymėjo, kad tiek atsakovo teiginius, tiek pareiškėjo pasakojimą apie jam žinomai išlikusias sklypo ribas pagrindžia byloje esantis kartografinis planas, paruoštas pagal Kretingos apskrities Palangos miesto neterminės nuomos teisėmis valdomų žemės sklypų atsienojimo planą, sudarytą 1933 m. Žemės tvarkymo departamento matininko. Minėtas planas patvirtina, kad žemės sklypas Nr. 341 sudarė 1 028 kv. m., o žemės sklypas Nr. 389 – 1 707 kv. m. Šiame kartografiniame plane yra atvaizduotos dabartinės sklypų ribos, kurios pagrindžia pareiškėjo teiginį, kad J. Ž. priklausiusi žemė šiuo metu patenka į trečiajam suinteresuotam asmeniui B. M. J. T. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ priklausančių sklypų ribas.

21. Teismas akcentavo, kad 1996 m. liepos 25 d. sprendimu sustabdytas 1992 m. birželio 18 d. potvarkio Nr. 127 ir 1992 m. liepos 20 d. potvarkio Nr. 146 galiojimas šių aktų nepanaikino, o tik sustabdė jų galiojimą iki Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano parengimo (1998 m. sausio 11 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos raštas Nr. 72 „Dėl E. B. prašymo“). Atitinkamai, tiek derinant Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą, tiek įregistruojant nuosavybės teises tretiesiems suinteresuotiems asmenims į kito ploto nei jiems galbūt priklausę žemės sklypai turėjo būti atsižvelgta į 1991 gruodžio 23 d. pareiškėjo prašymą atkurti nuosavybės teises, 1992 m. birželio 18 d. potvarkį Nr. 127, 1992 m. liepos 20 d. potvarkį Nr. 146, 1996 m. liepos 25 d. potvarkį ir 1998 m. sausio 11 d. raštą ir, patvirtinus Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą, baigti nuosavybės teisių atkūrimo procesą E. B..

22. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas atmetė trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos argumentus, kuriais teigiama, kad pareiškėjas, būdamas rūpestingas asmuo, privalėjo domėtis detaliojo plano rengimu ir teikti prieštaravimus, pasiūlymus. Teismas pažymėjo, kad priešingai nei nurodo trečiasis suinteresuotas asmuo, pareiga įvertinti aukščiau nurodytus dokumentus ir potvarkius tenka būtent Palangos miesto savivaldybės administracijai, nes pastarajai rengiant Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą visi išvardinti dokumentai turėjo būti žinomi ir įvertinti.

23. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje nurodė, kad NŽT, priimdama sprendimą atkurti pareiškėjui nuosavybės teises pinigais, neįsitikino, ar visa pareiškėjo žemė pagrįstai priskirta valstybės išperkamai žemei, neatliko faktinių duomenų patikrinimo vietovėje. Susipažinęs su viešai prieinamais duomenimis, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ paaiškinimais, teismas konstatavo, kad iš pateiktų duomenų nėra galima įvertinti, kokio dydžio žemės sklypas yra reikalingas pastatui eksploatuoti. Sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį, privalėjo būti įvertinta ta aplinkybė, kad pareiškėjas minėtame sklype siekė atkurti nuosavybės teises, todėl Klaipėdos apskrities viršininko administracija, prieš sudarydama nuomos sutartį, privalėjo įsitikinti, ar nėra kliūčių tokiai sutarčiai sudaryti. Be to, 2004 m. rugpjūčio 23 d. sudarytos sutarties 16 punkte numatyta, kad ji gali būti nutraukta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir įstatymų nustatytais atvejais, todėl vien tai, kad yra sudaryta ir galiojanti valstybinės žemės nuomos sutartis, nereiškia, kad negali būti įvertintas reikalingas plotas pastato eksploatacijai ir sudaryta nauja, faktinę ir teisinę situaciją atitinkanti valstybinė žemės nuomos sutartis.

24. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas, pateikęs prašymą 1991 m. gruodžio 23 d., turėjo pagrįstą lūkestį susigrąžinti natūra iki 1940 m. J. Ž. valdytą žemę (duomenys neskelbtini). Asmens teisėtas lūkestis negali būti paneigtas dėl kompetentingų organų priimtų sprendimų, kurių teisėtumas ir pagrįstumas kelia pagrįstų abejonių.

25. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas panaikino NŽT 2020 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 16S-117-(14.16.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui E. B.“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir atsakovą įpareigojo iš naujo spręsti nuosavybės teisių į 0,0800 ha Ž. J. iki 1940 m. turėtos žemės, Palangos mieste, atkūrimo E. B. nuosavybės teisių būdo klausimą.

III. 26. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo E. B. skundą.

27. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija raštais: 2007 m. spalio 25 d. Nr. 2-1-416-(1.14) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ ir 2008 m. kovo 3 d. Nr. 2-1-76-(1.14) „Dėl J. Ž. valdyto žemės sklypo“ pareiškėją informavo apie tai, kad nėra galimybės atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadangi šis sklypas 2004 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-2664, 58 metų laikotarpiui išnuomotas Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“, nuomos sutartis nenutraukta, ji yra teisėta ir galiojanti. Taip pat buvo pranešta apie naujus faktinius duomenis, kad, patikslinus buvusio savininko J. Ž. valdyto 0,1707 ha žemės sklypo Nr. 389 kartografiją, nustatyta, jog Palangos miesto valdybos 1992 m. liepos 20 d. potvarkiu Nr. 146 pareiškėjui skirtas 0,0800 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas ne J. Ž. žemėje. Tai patvirtina Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje Nr. 110 (buvęs savininkas Ž. J.) esantys dokumentai: Kretingos apskrities Palangos miesto neterminės nuomos teisėmis valdomos žemės sklypų atsienojimo planas (lapas Nr. 11), Kretingos apskrities Palangos miesto neterminės nuomos teisėmis valdomų žemės sklypų atsienojimo plano eksplikacija, patvirtinta 1934 m. (Lietuvos valstybinis archyvas, fondas 1250, A 4, B 5/307) ir pagal šiuos dokumentus Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus vyr. geodezininko parengta buvusio savininko J. Ž. valdyto 0,1707 ha žemės sklypo Nr. 389 kartografija – žemės sklypo ribos. Atsakovas pažymi, kad 0,0800 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šiuo metu 0,1707 ha (duomenys neskelbtini) valdyto žemės sklypo Nr. 389 ribose nėra galimybės suformuoti žemės sklypo nuosavybės teisėms atkurti, kadangi visa teritorija užimta Nekilnojamojo turto registre įregistruotais sklypais, laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Šiuos faktus patvirtina minėta išsami kartografinė medžiaga.

28. Dėl Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ išnuomoto 0,1982 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) atsakovas nurodo, kad NŽT Palangos skyrius, vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal patvirtintą NŽT Žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo metų planą, 2019 m. gegužės 24 d. atliko Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ naudojamo Žemės sklypo žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimą. Patikrinimo metu buvo surašytas 2019 m. gegužės 24 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 16ŽN-33-(14.13.73.) ir užpildytas Žemės naudojimo tvarkos kontrolinis klausimynas Nr. 16ŽNK-20-(14.13.131.). Patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta. Žemės sklypas yra suformuotas tokio dydžio, kuris reikalingas jame esančiam pastatui – poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo priklausiniui (kitiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniai) eksploatuoti. Žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir naudojamas pagal paskirtį 2004 m. rugpjūčio 23 d. sutartyje Nr. N25/2004-87 „Dėl valstybinės žemės nuomos“ įtvirtintomis sąlygomis. Tuo atveju, jei būtų nustatyta, jog Žemės sklypas yra per didelis Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ priklausančiam poilsio pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimo natūra nebūtų galimybės vykdyti, kadangi rytinėje Žemės sklypo pusėje, besiribojančioje su trečiojo suinteresuoto asmens B. M. J. T. valdomu žemės sklypu, yra kiemo statiniai, o vakarinė Žemės sklypo pusė nepatenka į buvusio savininko J. Ž. valdyto žemės sklypo Nr. 389 ribas (pagal NŽT kompetentingo specialisto parengtą buvusio savininko J. Ž. valdyto 0,1707 ha žemės sklypo Nr. 389 kartografiją – žemės sklypo ribas).

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendime nurodytus motyvus, kad „Priešingai nei nurodo trečiasis suinteresuotas asmuo, pareiga įvertinti aukščiau nurodytus dokumentus ir potvarkius tenka būtent Palangos miesto savivaldybės administracijai, nes pastarajai rengiant Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą visi aukščiau išvardinti dokumentai turėjo būti žinomi ir įvertinti“.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nurodė siurprizines aplinkybes ir motyvus, dėl kurių nebuvo ginčo. Teismas neišsiaiškino, kad detaliojo plano tvirtinimo metu (2000 m. gegužės 25 d.) galiojo Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134 patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas, kurio 6.2.2 punkte buvo nurodyta, kad „U2 teritorijoje neturi didėti užstatymo tankumas ir smulkėti sklypai“, tuo būdu detalusis planas kitoks negalėjo būti, nes jo atitiktį specialiajam paminklosauginiam planui tikrino Kultūros vertybių apsaugos departamentas. Į minėtą specialiojo paminklosauginio plano normą tikrai buvo atsižvelgta. Kai buvo rengiamas teismo minimas detalusis planas, nuosavybės teisių atkūrimo funkcijos ir absoliučiai visi nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai, tūkstančių pretendentų bylos iš savivaldybių buvo paimti ir perduoti apskrities viršininko administracijai, tuo būdu savivaldybės neteko visos informacijos apie visus pretendentus ir atkūrimo procesas vyko formalizuotai, neprisirišant prie asmens – yra laisvos žemės – ji grąžinama. Kadangi atkūrimo procesas vyko formalizuotai, neprisirišant prie asmens (visais atvejais grąžinant laisvą žemę), teismas nenurodė jokio teisės akto, pagal kurį, nepažeidžiant ultra vires (viršijant įgaliojimus) principo, neturėdama ir netvarkydama jokių nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų, savivaldybės administracija, nepažeidžiant lygiateisiškumo principo, esą turėjo įvertinti tūkstančių pretendentų prašymus suformuoti norimus sklypus paveldo teritorijose. Teismo minimas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1998 m. sausio 11 d. raštas Nr. 72, į kurį tariamai turėjo atsižvelgti Palangos miesto savivaldybės administracija, buvo skirtas ir nusiųstas tik E. B., Palangos miesto savivaldybė tokio rašto negavo ir jis nėra žinomas, todėl į jį negalėjo atsižvelgti 1999–2000 m. rengiant detalųjį planą.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad, nors ginčo teritorija yra užstatyta, be to, paveldo teritorijoje negali būti smulkinami sklypai, nei Klaipėdos apskrities viršininko administracija, nei pareiškėjas detaliojo plano viešinimo metu neteikė nei pasiūlymų, nei pastabų. Pareiškėjas daugiau kaip 20 metų praleido terminą skųsti detaliojo plano sprendinius ir tokia teise nustatyta tvarka nepasinaudojo, todėl galioja detaliojo plano teisėtumo prezumpcija.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir M. J. T. sklypai įregistruoti Klaipėdos apskrities viršininko sprendimų pagrindu, todėl nepagrįsti ir neatitinka teisės aktų teismo motyvai, kad į visus paminėtus dokumentus detaliojo plano derinimo, tikrinimo metu bei sklypų registravimo metu turėjo atsižvelgti Palangos miesto savivaldybės administracija, iš kurios nuosavybės teisių atkūrimo į žemę klausimai buvo atimti ir visi dokumentai kartu su bylomis perduoti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, o parengtą detalųjį planą derino, tikrino bei sklypus registravo Klaipėdos apskrities viršininko administracija.

33. Pareiškėjas E. B. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

34. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad apeliaciniame skunde iš esmės yra tik trumpai perrašoma dokumentų chronologija ir nurodomas jų turinys. Taip pat pažymima, kad 2019 m. gegužės 24 d. buvo atliktas patikrinimas, kurio metu buvo surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas ir užpildytas Žemės naudojimo tvarkos kontrolinis klausimynas, o patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta. Pasak pareiškėjo, atsakovo nurodomas patikrinimas buvo atliktas prieš visą šį teisminį procesą, todėl ir šio atlikto patikrinimo tikslai bei siekis buvo visai kitokie.

35. Pareiškėjas E. B. atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

36. Pareiškėjas atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, papildomai nurodo, kad pateiktu apeliaciniu skundu nėra siekiama pakeisti ir / ar panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies, apeliaciniame skunde dėstomi hipotetiniai pamąstymai dėl duomenų keitimosi tarp institucijų, derinimo ir pan. nėra susiję su pareiškėju.

37. Atsakovas NŽT atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

38. Atsakovas atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde prašo panaikinti tik pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir nesiekia pakeisti skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinės dalies, todėl NŽT nesutinka su šio apeliacinio skundo patenkinimu. NŽT manymu, skundžiamo teismo sprendimo motyvas yra pagrįstas ir teisingas.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį patenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 16S-117-(14.16.3.), kuriuo pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į 0,2002 ha žemės sklypą atlyginant pinigais.

41. Pareiškėjas siekia, kad nuosavybės teisės į žemę būtų atkurtos natūra, suteikiant žemės sklypą buvusioje vietoje, kuri, vadovaujantis atsakovo pateikta kartografine informacija (atsakovo atsiliepimo į skundą 3 priedo 23–25 psl., atsakovo apeliacinio skundo 3 priedo 23–25 psl.), šiuo metu patenka į Palangos miesto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančių žemės sklypų ribas.

42. Ginčo santykius reglamentuojančio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (aktuali redakcija nuo 2019 m. vasario 1 d.) 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktai nustato, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; pagal įstatymus įsigyta privačion nuosavybėn.

43. Nagrinėjamoje byloje su skundu pareiškėjo pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai, viešai skelbiami Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 12613) nekilnojamojo kultūros pavaldo apsaugos specialusis planas – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas bei tvarkymo planas (https://map.tpdr.lt/tpdr-gis/index.jsp?action=tpdrPortal) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esantys žemės sklypai patvirtintu Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu yra užimti pastatytiems pastatams, statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas užimtas Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ nuosavybės teise turimo poilsio pastato bei kiemo statinių, sudaryta Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N25/2004-87, o (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas įsigytas privačion nuosavybėn.

44. Aprašytos faktinės aplinkybės duoda pagrindą konstatuoti, jog (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančių žemės sklypų teisinis statusas atitinka Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktuose numatytas sąlygas, todėl šie žemės sklypai priskirtini valstybės išperkamai žemei.

45. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais keliamos abejonės dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) perdavimo privačion nuosavybėn teisėtumo, nes nagrinėjamoje byloje nėra ginčijami sprendimai, kuriai atitinkamai vienas žemės sklypas buvo išnuomotas, o kitas žemės sklypas perleistas privačion nuosavybėn.

46. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo argumentus dėl atsakovo galimybės įvertinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dydį bei spręsti, ar visas šių sklypų užimama žemė būtina esamiems statiniams eksploatuoti. Pažymėtina, kad, kaip jau paminėta, abu ginčo žemės sklypai patenka į Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 12613) nekilnojamojo kultūros pavaldo apsaugos specialiuoju planu suplanuotą teritoriją (https://map.tpdr.lt/tpdr-gis/index.jsp?action=tpdrPortal), kurioje draudžiama didinti užstatymo tankumą bei smulkinti žemės sklypus. Todėl konstatuotina, kad nėra galima situacija, kad žemės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) būtų kuria nors dalimi mažinami ir projektuojamas naujas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui.

47. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuosavybės teisių atkūrimas pareiškėjui natūra į teritoriją, apimančią žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ar šių žemės sklypų dalis, nėra galimas, nes žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei, todėl nuosavybės teisės atkurtinos kitais būdais.

48. Kaip minėta, atsakovo 2020 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 16S-117-(14.16.3.) pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,2002 ha žemės sklypą atlyginant pinigais.

49. Nuosavybės teisių atkūrimas už valstybės išperkamą žemę atlyginant pinigais yra galimas kai asmuo pageidauja tokio atlyginimo būdo (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 6 punktas) arba tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).

50. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas buvo pasirinkęs nuosavybės teisių atkūrimą už valstybės išperkamą žemę atlyginant pinigais, todėl ginčo santykiams netaikytinas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 6 punktas.

51. Tačiau nagrinėjamoje byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytais terminais būtų pareiškęs savo valią dėl būdo, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašyme nurodytuoju būdu (natūra) nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių (šio sprendimo 41–47 punktai), nuosavybės teisės pareiškėjui atkurtinos atlyginant pinigais.

52. Argumentai, kad pareiškėjui nebuvo žinoma apie būtinybę pasirinktu atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – 1998 m. sausio 11 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos raštas Nr. 72 pareiškėjui (atsakovo atsiliepimo į skundą 2 priedo 1–2 psl.), 1998 m. sausio 30 d. Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus raštas Nr. 46 pareiškėjui (atsakovo atsiliepimo į skundą 2 priedo 3–4 psl.), 2012 m. vasario 16 d. NŽT Palangos žemėtvarkos skyriaus raštas pareiškėjui Nr. 16SD-(14.16.104.)-543 (atsakovo atsiliepimo į skundą 5 priedo 7 psl.), 2014 m. lapkričio 10 d. NŽT Palangos žemėtvarkos skyriaus raštas pareiškėjui Nr. 16SD-(14.16.104.)-1937 (atsakovo atsiliepimo į skundą 6 priedo 8–9 psl.) – patvirtina, kad jau nuo 1998 metų pareiškėjas buvo informuotas apie tai, jog ginčo teritorijoje nuosavybės teisių atkūrimas natūra nėra galimas, nes žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei, o vėlesniais raštais pareiškėjas pakartotinai buvo informuotas apie tai, kad ginčo teritorijoje nuosavybės teisių atkūrimas natūra nėra galimas, kad pareiškėjas turi teisę pasirinkti kitus atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdus.

53. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nerealizavo savo subjektinės teisės pasirinkti kitus atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdus, o nuosavybės teisių atkūrimas natūra į ginčo žemę nėra galimas, konstatuotina, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, 2020 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 16S-117-(14.16.3.) atkūrė nuosavybės teisės pareiškėjui į 0,2002 ha žemės sklypą atlyginant pinigais. Pagrindo naikinti šį sprendimą nėra.

54. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris tenkinant apeliacinius skundus yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą atmesti.

55. Pasisakant dėl Palangos miesto valdybos 1992 m. birželio 18 d. potvarkio Nr. 127 ir 1992 m. liepos 20 d. potvarkio Nr. 146 reikšmės nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie viešojo administravimo sprendimai nebuvo realizuoti, o jų realizavimas akivaizdžiai pažeistų Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 12613) nekilnojamojo kultūros pavaldo apsaugos specialiojo plano sprendinius. Todėl šie Palangos miesto valdybos potvarkiai sprendžiant ginčą dėl atsakovo 2020 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 16S-117-(14.16.3.), nėra reikšmingi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

56. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 41 straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

57. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ pirmosios instancijos teismui 2022 m. kovo 16 d. pateikė prašymą priteisti 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į skundą parengimas (423,50 Eur) bei pasirengimas ir dalyvavimas 2020 m. kovo 17 d. teismo posėdyje (363 Eur).

58. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

59. Nagrinėjamoje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nesutiko su pareiškėjo argumentais ir palaikė atsakovo poziciją. Kadangi galutinis teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl laikytina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 ir 3 d.).

60. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

61. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė šiuos bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus: 423,50 Eur 2022 m. kovo 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SPEC22-00168, 363 Eur 2022 m. kovo 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SPEC22-00178 bei Luminor banko 2022 m. kovo 9 d. ir 2022 m. kovo 16 d. lėšų pervedimo nurodymus, kurie patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo advokatui už suteiktas teisines paslaugas apmokėjo.

62. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 5, 7, 8.2, 8.19, 9 punktus, nagrinėjamu atveju maksimali priteistina suma už atsiliepimo į skundą parengimą bei pasirengimą ir atstovavimą 2022 m. kovo 17 d. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme yra 4 378,79 Eur. Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (786,50 Eur) neviršija maksimalaus atlygintino išlaidų dydžio. Todėl trečiojo suinteresuoto asmens prašymas tenkinamas ir jam iš pareiškėjo priteisiama 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo E. B. skundą atmesti.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ iš pareiškėjo E. B. 786,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius