7a027dbd-b4eb-48fe-83c3-9ea1c7e67a40 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-233-464/2010Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1. (S)                                                                                      VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2010 m. kovo 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės (pranešėjos) ir Romualdos Janovičienės, sekretoriaujant J.

MarkovičiÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovui T. D., atsakovei D. D. ir jos atstovei advokatei T. Kočegarovai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo T. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo T. D. ieÅ¡kinį atsakovei D. D. dėl nepilnamečiams vaikams priteisto iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, valstybinė institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.    Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovas T.

D. 2008-06-20 kreipėsi į Vilniaus m. 4-Ä jį apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu (b.l. 1-3), praÅ¡ydamas sumažinti Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2008-03-31 sprendimu priteistÄ iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ nepilnametėms dukterims – B. D., gim. 1998-02-01, ir O. K. D., gim. 2005-03-23, periodinėmis iÅ¡mokomis po 400 Lt kiekvienai kas mėnesį iki 250 Lt kiekvienai dukteriai, iÅ¡ esmės pasikeitus jo turtinei padėčiai: nuo 2008 m. balandžio mėnesio jo darbo užmokestis tėra 800 Lt, todėl sumokėjus dukterims iÅ¡laikymÄ jam nebelieka lėšų pragyvenimui.

                 Atsakovė D. D. (b.l.18-19) su ieÅ¡kiniu nesutiko, akcentuodama tai, kad 2008-03-31 sprendimas priimtas Å¡alių susitarimu. IeÅ¡kovas sutiko teikti dukterims iÅ¡laikymÄ po 400 Lt periodinėmis iÅ¡mokomis, tačiau jau po kelių mėnesių kreipėsi dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo. Mano, jog už nesÄ Å¾iningÄ ieÅ¡kovo elgesį jam yra skirtina bauda. Valstybinė institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ (b.l. 21-22), kuria su ieÅ¡kovo T.

D. ieÅ¡kiniu nesutiko. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas yra jaunas, sveikas ir darbingas asmuo, todėl turėtų dėti visas pastangas, kad galėtų maksimaliai prisidėti prie nepilnamečių dukterų poreikių tenkinimo. Vilniaus m. 4-asis apylinkės teismas 2009-08-05 sprendimu ieÅ¡kovo T. D. ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ T. D. 28,56 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad 2008-03-31 teismo sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovo jo nepilnametėms dukterims iÅ¡laikyti priteistų periodinių iÅ¡mokų forma bei dydis – po 400 Lt per mėnesį – atitinka nepilnamečių dukterų interesus, o praÅ¡omo priteisti sumažinto iÅ¡laikymo dydis nėra proporcingas nepilnamečių dukrų poreikiams, kurie, Å¡ioms augant, ženkliai didės, todėl negalės užtikrinti mergaičių vystymuisi bÅ«tinų sÄ lygų.

Tai, kad ieÅ¡kovas Å¡iuo metu yra bedarbis, nesudaro pagrindo nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rekomenduojamo priteisti iÅ¡laikymo orientacinio dydžio, lygaus Vyriausybės nustatytam minimaliojo darbo užmokesčio dydžiui, nes tokia padėtis, kai ieÅ¡kovas neturi pastovaus oficialaus darbo ir pajamų, trunka neilgai. IeÅ¡kovas yra sveikas, darbingas 33 metų vyras ir tai, kad jis kurį laikÄ nesugeba susirasti darbo, rodo, kad ieÅ¡kovas nėra pakankamai aktyvus ir iniciatyvus darbo rinkoje, o jo sunki turtinė padėtis yra nulemta ne tik objektyvių aplinkybių, bet ir paties ieÅ¡kovo elgesio (galimai ir tyčinio neveikimo).

Teismas taip pat pažymėjo, jog neturėdamas pajamų, iÅ¡skyrus Darbo biržos mokamas paÅ¡alpas, ieÅ¡kovas gyvena su kita moterimi ir jos vaiku, iÅ¡ to sprendė, kad jis turi pajamų sau iÅ¡silaikyti, vadinasi realiai jis yra gebantis teikti iÅ¡laikymÄ ir savo vaikams (b.l. 97-99).                     IeÅ¡kovas T. D. apeliaciniu skundu (b.l. 102-107) praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2009-08-05 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ sumažinti dukterims mokamÄ iÅ¡laikymo dydį iki 250 Lt per mėnesį kiekvienai dukteriai iki jų pilnametystės. Nurodo, kad sutiko mokėti po 400 Lt dukterų iÅ¡laikymui, nes tuo metu turėjo darbÄ ir buvo susitaręs dėl kito (papildomo) darbo statybos įmonėje.

Tačiau nuo 2009 m. vasario mėnesio jis yra bedarbis, gaunantis bedarbio paÅ¡alpÄ , kuri nesiekia kiekvienÄ mėnesį abiems dukterims mokėtino iÅ¡laikymo dydžio, t.y. jo turtinė padėtis pasikeitė iÅ¡ esmės, tuo tarpu atsakovė neįrodė, kad jai reikia bÅ«tent 1600 Lt per mėnesį - po 800 Lt iÅ¡ abiejų tėvų vaikų poreikiams tenkinti. Teigia, jog atsakovė siekia suklaidinti teismÄ , kadangi kai kurios jos į bylÄ pateiktos sÄ skaitos patvirtina, kad jose nurodytos ne tik vaikų iÅ¡laikymui, bet ir asmeninės atsakovės iÅ¡laidos, be to, iÅ¡ jų matyti, jog kai kurios pateiktos sÄ skaitos yra iÅ¡raÅ¡ytos ne atsakovės vardu.

Tvirtina, jog iÅ¡ atsakovės pateiktų sÄ skaitų matyti, kad ji vaikų iÅ¡laikymui per mėnesį skiria ne daugiau kaip 800 Lt, tai sudarytų po 400 Lt iÅ¡ abiejų tėvų. Kadangi vyksta ginčas su atsakove dėl bendravimo su vaikais, ieÅ¡kovas ne dėl savo kaltės daugiau nei dveji metai nėra jų matęs. Todėl teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad vaikus jis lanko retai. Taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jo tyčinis neveikimas nulėmė tai, kad Å¡iuo metu jis neturi darbo.

Atkreipia dėmesį, kad ir gyvendamas su Å¡eima jis turėjo problemų dėl darbo, siekdamas kuo didesnio užmokesčio dirbo ne vienoje darbovietėje, o dabartinė ekonominė situacija Å¡alyje nulėmė susidariusiÄ padėtį. Supranta, jog nedarbas yra laikinas, tačiau abejoja, kad neturėdamas net vidurinio iÅ¡silavinimo galės susirasti gerai apmokamÄ darbÄ . Atsakovė D. D. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l. 122-124) praÅ¡o Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2009-08-05 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, taip pat priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Mano, jog teismas, išsamiai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, pagrįstai nustatė, kad ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė – jis ir toliau neturi nuolatinio darbo bei pastovaus pajamų šaltinio, neturi jo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lygiai tokia pati ieškovo turtinė padėtis buvo Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2008-03-31 sprendimo, kuriuo nustatytas nepilnamečių dukterų išlaikymo dydis ir kurio ieškovas apeliaciniu skundu neskundė, priėmimo metu.

Dėl to, pasak atsakovės, nėra CK 3.201 str. 1 d. numatytų sÄ lygų keisti nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymÄ , jį mažinant. Be to, ieÅ¡kovas neįvertina aplinkybės, kad be į bylÄ pateiktuose kvituose nurodytų prekių ji privalo apmokėti ir komunalines iÅ¡laidas, pirkti dukterims drabužius, baldus, indus, higienos reikmenis, buitinę chemijÄ , mokyklines prekes, patalynę, apmokėti už telekomunikacijų bei ryÅ¡io paslaugas, transporto iÅ¡laidas, laisvalaikio organizavimÄ ir kitus bÅ«tinus dalykus.

Todėl ieškovo argumentas, kad 250 Lt per mėnesį vienam vaikui yra pakankamas tėvo mokėtinas išlaikymo dydis, yra nepagrįstas.            Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacijos tikslas ir paskirtis – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str., 329 str.).

Nagrinėjamu atveju Å¡alių ginčas kilo dėl apelianto pareigos iÅ¡laikyti savo dukteris B. ir O. K. apimties (iÅ¡laikymo dydžio), dėl iÅ¡laikymo adekvatumo vaikų poreikiams ir jo proporcingumo paties apelianto finansinėms galimybėms. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ ir Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė įstatymÄ , tinkamai nustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, o skundo motyvai prielaidų pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ nesudaro.    Tėvų pareigos iÅ¡laikyti savo vaikus vykdymas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu pripažįstamas kaip pagrindinis vaiko teisę į normalų augimÄ , vystymÄ si, ugdymÄ , įgimtų ir įgytų gabumų lavinimÄ užtikrinantis veiksnys.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos nacionaliniuose įstatymuose įtvirtinta absoliuti tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, o iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). CK 3.201 str. 1 d. įtvirtinta galimybė, bet ne pareiga teismui pakeisti priteisto iÅ¡laikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieÅ¡kinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis.

Spręsdamas klausimÄ , ar yra pagrindas priteistam iÅ¡laikymo dydžiui pakeisti, bÅ«tina nustatyti dvejopo pobÅ«džio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu arba sumažėjimu. Taigi teismas, spręsdamas klausimÄ dėl vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintÄ prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiÅ¡kia, kad vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-11 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-32/2010; 2009-12-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-596/2009). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas numato tik iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo galimybę. Kadangi pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus yra imperatyvi, net ir visiÅ¡kas pajamų ar turto neturėjimas neatleidžia įpareigoto asmens (vieno iÅ¡ vaiko tėvų) nuo prievolės teikti iÅ¡laikymÄ savo pilnametystės nesulaukusiam vaikui. Nagrinėjamos bylos atveju nepilnametėms dukterims teikiamo iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo klausimas yra susijęs su vieno iÅ¡ tėvų - mergaičių tėvo - turtinės padėties (jos pablogėjimo) įvertinimu esminio pasikeitimo aspektu, todėl visų pirma teisėjų kolegija pasisako dėl apelianto (ieÅ¡kovo) turtinės padėties ir jam priteisto teikti iÅ¡laikymo proporcingumo bei pakankamumo užtikrinti bÅ«tinas jo nepilnametėms dukterims vystytis sÄ lygas.

Bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2008-03-31 sprendimu, bylos nagrinėjimo teisme metu Å¡alims susitarus dėl jas abi tenkinančios ir nepilnamečių dukterų interesus atitinkančios iÅ¡laikymo sumos, iÅ¡ apelianto jo nepilnamečių dukterų iÅ¡laikymui buvo priteista periodinėmis iÅ¡mokomis po 400 Lt kiekvienai dukteriai per mėnesį iki jų pilnametystės (b.l. 7-8). Tačiau praėjus vos kiek daugiau, nei dviems mėnesiams nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos, apeliantas kreipėsi į teismÄ dėl mokėtino iÅ¡laikymo dydžio sumažinimo, savo praÅ¡ymÄ motyvuodamas pajamų sumažėjimo aplinkybe netekus antrojo darbo.

Bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme metu apeliantas tvirtino, jog su 2008-03-31 sprendimu dukterims priteista mokėti periodinių iÅ¡mokų suma sutiko, kadangi tuo metu dirbo dvejose darbovietėse – UAB „Almir“ bei UAB „Statmega“. IÅ¡ byloje esančių pažymų apie apelianto minėtose darbovietėse gautas pajamas (b.l. 9,10) matyti, jog dvejose nurodytose darbovietėse apeliantas dirbo ne pusantro mėnesio, kaip teigia, o tris mėnesius, iÅ¡ kurių du mėnesius – iki 2008-03-31 sprendimo priėmimo, todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, turėjo pakankamai laiko pasverti savo galimybes ir perspektyvas dirbti abejose darbovietėse, juo labiau, kaip apdairus ir pakankamÄ gyvenimiÅ¡kÄ patirtį turintis asmuo, atsižvelgęs į abejose darbovietėse atliekamų pareigų specifikÄ ir jų suderinamumo galimybes, galėjo nuspręsti, ar dirbdamas UAB „Almir“ slenkančiu grafiku, susitvarkys su jam pavestomis pareigomis antroje darbovietėje – UAB „Statmega“, kurios statusas, remiantis vieÅ¡ais Juridinių asmenų registro duomenimis, ir Å¡iuo metu nėra pasikeitęs (yra veikianti įmonė).

Kita vertus, teisėjų kolegijos manymu ta aplinkybė, jog iÅ¡ darbo UAB „Almir“, kuris tuo metu, kaip teigia apeliantas, buvo vienintelis jo pragyvenimo Å¡altinis, jis, turėdamas pareigÄ mokėti iÅ¡laikymÄ dukterims, be jokių kitų pasiÅ«lymų įsidarbinti išėjo savo noru, liudija apie ypatingÄ apelianto nerÅ«pestingumÄ ir neapdairumÄ bei neeliminuoja apelianto tyčinio neveikimo galimybės. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tėvai privalo iÅ¡ anksto įvertinti esamÄ turtinę padėtį, savo pasirengimÄ reikiamai pasirÅ«pinti vaiku.

PrieÅ¡ingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikÄ , ugdyti jo asmenybę, sudarant bÅ«tinas sÄ lygas vaikui vystytis, atsakomybė už sÄ moningai prisiimtÄ pernelyg didelę socialinę rizikÄ ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-303/2008; 2004-04-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-259/2004). IÅ¡vardintų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, jog tai, kad apeliantas Å¡iuo metu yra bedarbis, be paÅ¡alpos negaunantis jokių kitų oficialių pajamų ir neturintis jokio kito kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto, nesudaro prielaidų konstatuoti esminį jo turtinės padėties pablogėjimÄ , kuris leistų sumažinti dukterims priteistÄ mokėti iÅ¡laikymo dydį.

Apelianto turtinės padėties laikinas pablogėjimas, kolegijos manymu, iÅ¡ esmės yra ne objektyvių aplinkybių, o paties apelianto neprotingo ir neapdairaus elgesio, t.y. subjektyvių aplinkybių nulemtas padarinys. Apeliantas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras (gim. 1976-09-16), savo rizika prisiėmęs bÅ«tent tokio dydžio įsipareigojimus sudaryti bÅ«tinas sÄ lygas jo dukterų visapusiÅ¡kam vystimuisi. Todėl, kaip teisingai pažymi pirmosios instancijos teismas, apelianto elgesys parodo, jog jis nėra pakankamai aktyvus ir iniciatyvus darbo rinkoje.

Kita vertus, apelianto pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų aplinkybių bei pateiktų paaiÅ¡kinimų analizė sudaro rimtÄ pagrindÄ teisėjų kolegijai abejoti, jog nuo 2009 m. vasario mėnesio jis ėmėsi visų įmanomų priemonių darbui susirasti, kad galėtų tinkamai vykdyti savo pareigÄ iÅ¡laikyti vaikus, ir jokio darbo jam susirasti nepavyko (CPK 178 str.). Apeliantas neįrodė, kad jis sÄ Å¾iningai siekė užtikrinti dukterų turtines teises į iÅ¡laikymÄ , tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo dydžio iÅ¡laikymo, todėl nėra pagrindo perkelti dukterų iÅ¡laikymo pareigos atsakovei, suteikiant galimybę ieÅ¡kovui iÅ¡ esmės nusiÅ¡alinti nuo Å¡ios prievolės vykdymo.

Be to, taip nebÅ«tų užtikrinti vaikų interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga.Apeliacinio skundo argumentai patvirtina, jog apeliantas netinkamai traktuoja abiejų tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus tėvų valdžios lygybės principo aspektu (CK 3.156 str. 1 d.). Pažymėtina, kad tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad kiekvienas iÅ¡ jų turi teikti vienodo dydžio iÅ¡laikymÄ . CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiÅ¡kia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kasdienis vaiko auklėjimas ir priežiÅ«ra, tėvų turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-596/2009). Apelianto ir atsakovės dukterys gyvena su atsakove, kuri imasi aktyvių priemonių vaikų turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia iÅ¡laikymÄ , kurį be apelianto iÅ¡samiai iÅ¡analizuotų iÅ¡laidų dukterų maitinimui, neabejotinai sudaro iÅ¡laidos drabužiams, avalynei, mokyklinėms prekėms, higienos reikmenims, kitoms buityje reikalingoms prekėms, iÅ¡laidos mokesčiams už gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , transportui, dukterų laisvalaikio organizavimui. BÅ«tent atsakovei tenka ir kasdienė dukterų priežiÅ«ra, rÅ«pinimasis, kurių iÅ¡laikymo priteisimas nekompensuoja.

Už tai, kad vaikas turėtų saugiÄ aplinkÄ ir tinkamas sÄ lygas augti ir tobulėti, už paramÄ siekiant iÅ¡silavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius, yra atsakingi abu tėvai, tuo tarpu iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas dukterų auklėjimu nesirÅ«pina, jų nelanko. Todėl iÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste pripažintina, kad abiejų Å¡alių turtinė padėtis bei galimybės teikti iÅ¡laikymÄ nepilnametėms dukterims Å¡iuo laikotarpiu iÅ¡ esmės yra panaÅ¡ios, o apelianto skundo argumentai dėl netinkamo vaikų poreikių ir tėvų dalių (proporcijų) iÅ¡laikymo prievolėje nustatymo atmestini kaip faktiÅ¡kai ir teisiÅ¡kai nepagrįsti.

TokiÄ teisėjų kolegijos pozicijÄ dėl skundo argumentų, susijusių su netinkamai nustatytais vaikų poreikiais, nepagrįstumo apsprendžia ir tai, kad paÅ¡ymÄ sumažinti dukterims mokamÄ iÅ¡laikymÄ apeliantas siejo su iÅ¡ esmės pablogėjusia jo turtine padėtimi, lyginant su buvusia minėto 2008-03-31 teismo sprendimo priėmimo metu, kuomet Å¡alys abipusių nuolaidų ir derybų bÅ«du susitarė dėl nepilnamečių dukterų interesus atitinkančio ir jas abi tenkinančio ieÅ¡kovo mokėtino iÅ¡laikymo dydžio – po 400 Lt periodinėmis iÅ¡mokomis, kuris, pastebėtina, atitinka kasacinio teismo praktikoje pripažįstamÄ orientacinį kriterijų priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-495/2009). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, apelianto skundo teiginiai, kuriais jis įrodinėja aplinkybes, jog bÅ«tinieji dukterų poreikiai Å¡iuo metu yra ženkliai mažesni, nei buvę vos prieÅ¡ kelis mėnesius iki kreipimosi su Å¡iuo ieÅ¡kiniu dienos, yra manipuliavimas faktinėmis aplinkybėmis, kuris nesuderinamas su prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.). Be to, pareiga įrodyti, jog dukterų poreikiai realiai yra mažesni, tenka ne atsakovei, kaip nepagrįstai tvirtina apeliantas, o ieÅ¡kovui, kuris Å¡ia aplinkybe remiasi (CPK 12 str., 178 str.).Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir visapusiÅ¡kai pagrįstÄ sprendimÄ , šį sprendimÄ pakeisti apeliaciniame skunde nurodyti motyvai teisinių prielaidų nesudaro.Pripažinus apeliacinį skundÄ nepagrįstu bei atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2009-11-26 nutartimi ieÅ¡kovui žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimas buvo atidėtas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (b.l.119), iÅ¡ apelianto valstybės naudai priteistinas už apeliacinį skundÄ nesumokėtas žyminis mokestis – 108 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 4 d., 85 str. 1 d. 6 p.) ir procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (paÅ¡to) iÅ¡laidos – 8,60 Lt (b.l.128) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.).Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytais kriterijais, iÅ¡ apelianto priteistinos visos atsakovės turėtos 1000 Lt (b.l. 125) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos, kurios pripažintinos pagrįstomis pagal Rekomendacijų 7 p., 8.11. p., 8.18 p., 9 p. nuostatas.

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija n u t a r ė: Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ T. D. 108 (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuonis) litus žyminio mokesčio už paduotÄ apeliacinį skundÄ ir 8 (aÅ¡tuonis) litus 60 centų paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai.Priteisti iÅ¡ T. D. 1000 (vienÄ tÅ«kstantį) litų teisinės pagalbos iÅ¡laidų D. D. naudai. Kolegijos pirmininkė                                                                                           Alma Urbanavičienė Teisėjos                                                                                                         Dalia Kačinskienė                                                                                                                      Romualda Janavičienė