7a00a43c-2316-46ee-ba1a-461799044f0d · Kauno apygardos teismas

                                                                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-404-530/2016;Teisminio proceso Nr.1- 01-1-01831-2016-5;                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                    1.1.10.1; 2.1.14; 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio KiÅ¡kio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Laimai GrėbliÅ«nienei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei,nuteistajam R. L. ir jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R.

L. apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (dėl 2016-01-12 įvykio), ir nubaustas laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; nusikaltimÄ , numatytÄ Â Â BK 178 str. 2 d. (dėl 2016-01-25 įvykio), ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iÅ¡ dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.Vadovaujantis BK 641 str., Å¡i subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių.Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta subendrinta laisvės atėmimo bausmė subendrinta iÅ¡ dalies sudedant su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-11-06 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams.

Nukentėjusiojo G. S. civilinis ieÅ¡kinys, atmestas.            Teismas iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė:R. L. nuteistas už tai, kad 2016 m. sausio 12 d. apie 17 val., iÅ¡traukęs pakabinamos spynos laikymo Ä selę ir atidaręs duris, įsibrovė į A. J. priklausantį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini)., ir iÅ¡ čia pasikėsino pagrobti svetimÄ â€“ 210 eurų bendros vertės turtÄ : 200 eurų vertės namų kino sistemÄ â€žSamsung HT-E330“, priklausančiÄ I.

V., ir 10 eurų vertės kuprinę, priklausančiÄ D. Ž., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas įvykio vietoje.Be to jis, 2016 m. sausio 25 d. 16.29 val., (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ tai pavogęs automobilio užvedimo spynelės raktelį su signalizacijos pulteliu iÅ¡ G. S. striukės, buvusios minėto pastato drabužių persirengimo spintelėje Nr. 7, kiÅ¡enės, ir juo pasinaudojęs, slapta pagrobė G. S. priklausantį 2500 eurų vertės automobilį AUDI A4, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)R. L. apeliaciniame skunde praÅ¡o taikyti BK 75 str. nuostatas. Apeliaciniame skunde prašė atsižvelgti į jo situacijÄ , kad padarė nesunkų nusikaltimÄ , turi nuolatinę deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , ruoÅ¡iasi susiraÅ¡yti su bÅ«sima gyvenimo drauge, kuri laukiasi jo kÅ«dikio, kad yra reikalingas Å¡eimai, turi nuolatinį darbÄ , nori iÅ¡laikyti Å¡eimÄ ir dorai gyventi. Suprato savo veiksmus ir juos vertina kritiÅ¡kai. Kaltę pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi, nori bÅ«ti su Å¡eima ir sulaukti kÅ«dikio, visos mintys susijusios su Å¡eima, naujų nusikaltimų daryti nenori, nes suprato, kad Å¡eima brangiausia.

PraÅ¡o duoti Å¡ansÄ ir įrodyti, kad bus geras ir doras Lietuvos Respublikos pilietis.Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas.Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina apeliacinio skundo ribose.

R. L. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikacijos pagrįstumo, apeliaciniame skunde praÅ¡o taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

Å iuo atveju, tokių aplinkybių nenustatyta. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, skirdamas R. L. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias tiek padarytos veikos pavojingumo laipsnį, tiek ir nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Ä®vertinęs Å¡ias bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nuosprendį priėmęs teismas R. L. už BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (dėl 2015-01-12 įvykio) nustatytos nusikalstamos veikos padarymÄ tinkamai parinko bausmės rūšį ir nustatė bausmės dydį – skyrė terminuotÄ laisvės atėmimo 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams bausmę; už BK 178 str. 2 d. (dėl 2015-01-25 įvykio) skyrė laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams bausmę, tai yra ženkliai mažesnę nei numatytas sankcijos vidurkis.

IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog R. L. yra nuteistas dėl tyčinių (padarė du apysunkius) nusikalstamų veikų padarymo. Praeityje teistas tris kartus (T.2, b.l.14-21) ir visus kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei. Paskutinį kartÄ nusikalto praėjus po nuosprendžio įsiteisėjimo tik nepilnai dviem mėnesiams ir bÅ«tent bausmės vykdymo atidėjimo metu. Pirmos instancijos teismas pagrįstai vertino tai, jog R. L. du kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimÄ ir už narkotinių medžiagų vartojimÄ be gydytojo paskyrimo, baustumai neiÅ¡nykę (T.2, b.l. 26-27).

Vertino ir tai, kad jis nusikaltimų padarymo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbuotoju, probacijos tarnybos charakterizuojamas teigiamai, nėra registruotas VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos ar Priklausomybės ligų kabineto įskaitose (T.2, b.l.31,33,35). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2016-04-28 rašto Nr. (27.85.)SD-335 duomenimis 2016-05-20 įregistruota R. L. santuoka (T.2, b.l. 109), jo draugė D. B. laukiasi kūdikio (T.2, b.l. 95).

Skundžiamame nuosprendyje teismas taip pat akcentavo, kad R. L. nusikalto bÅ«damas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymÄ ir vėl padarė Å¡io nuosprendžiu konstatuotus tyčinius nusikaltimus, tačiau teisingai teismas nurodė, kad jo nelaiko recidyvistu, nes ankstesnius nusikaltimus padarė bÅ«damas nepilnamečiu (BK 27 str. 1 d.). Nuspręsdamas dėl bausmės rÅ«Å¡ies teismas, vertino tai, jog R. L. teisiamas jau ketvirtÄ kartÄ , todėl sprendė, kad iÅ¡vadų dėl įstatymų laikymosi nedaro, vagystės yra jo vienu iÅ¡ pragyvenimo Å¡altinių, kas reiÅ¡kia, kad toks kaltinamojo elgesys negali bÅ«ti toleruotinas, jis yra pavojingas visuomenei ir turi bÅ«ti izoliuotas, todėl paskirta griežčiausia reali terminuoto laisvės atėmimo bausmės rÅ«Å¡is, žemesnė nei inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės vidurkis.

Teismas skirdamas bausmę taip pat vertino, jog nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis yra tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, bei atlygino nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai) ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, bei kaltinamasis pripažino esmines bylos aplinkybes, pagrįstai taikė BK 641 str. ir bausmę sumažino vienu trečdaliu.R.

L. apeliaciniu skundu praÅ¡o jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Apeliantas skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už dviejų apysunkių nusikaltimų padarymÄ , paskirta galutinė subendrinta deÅ¡imties mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta iÅ¡ dalies jÄ sudedant su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-11-06 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių ) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę subendrintÄ laisvės atėmimo 1(vieneriems) metams ir 8(aÅ¡tuoniems) mėnesiams bausmę.

Pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad R. L. nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo ir po to, kai jam buvo atidėtas paskirtosios bausmės vykdymas jis toliau darė nusikalstamas veikas. Tokiai teismo iÅ¡vadai pritartina. Esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygoms, teismas, tik įvertinęs reikÅ¡mingų bylos aplinkybių visumÄ ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigÄ ) taikyti BK 75 straipsnį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniÅ¡kumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).

Taigi teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, be pirmiau minėtų svarbių bausmės individualizavimui aplinkybių, turi įvertinti ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362/2012, 2K-91/2014).

Å ioje byloje nustatyta, kad turtinio pobÅ«džio nusikaltimus R. L. padarė nebe pirmÄ kartÄ . Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-11-06 nuosprendžiu taip pat buvo nubaustas už BK 178 str. 2 d. (6 veikos) nustatytos nusikalstamos veikos padarymÄ , nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir dėl to gailėjosi, buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymÄ atidedant trejiems metams ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemones (T.2, b.l. 17-20). Tačiau, nepaisant teismo parodyto pasitikėjimo, R.

L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamas veikas. AnalogiÅ¡kų nusikalstamų veikų padarymas bei ankstesnis jo nusikalstamas elgesys rodo, kad R. L. yra linkęs nusikalsti, nedaro iÅ¡vadų dėl savo negatyvaus elgesio. Nusikalstamų veikų darymas po teismo priimtų nuosprendžių jo atžvilgiu rodo jo atkaklų nenorÄ taisytis, taip pat patvirtina, jog net ir skyrus nuosprendžiu jam laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymÄ atidedant ir nustatant auklėjamojo poveikio priemones, nėra pasiekiami BK 41 straipsnyje numatyti tikslai.

Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog jis siekia pasikeisti, jo pasikeitimÄ sÄ lygoja tai, jog jo draugė laukiasi kÅ«dikio, o teismo posėdžio metu jis patikslino, jog jau sukÅ«rė Å¡eimÄ ir turi vieno mėnesio kÅ«dikį. Tačiau socialinių ryÅ¡ių buvimas su Å¡eima vertinamas pozityviai ir be jokios abejonės įtakoja nuteistojo elgesį, tačiau Å¡eimos interesai negali bÅ«ti aukščiau visuomenės intereso ir jam iÅ¡kilusiai atsakomybei už padarytus nusikaltimus.Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau iÅ¡dėstytos bausmės individualizavimui reikÅ¡mingos aplinkybės, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog R.

L. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , nėra teisinio pagrindo. Duomenys apie apelianto padarytas nusikalstamas veikas, jų pasikartojantį pobÅ«dį, anksčiau taikytÄ bausmės vykdymo atidėjimÄ , neleidžia teigti, jog pastarasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl jo skundas atmestinas. Nagrinėjant skundÄ apeliacinėje instancijoje iÅ¡ Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gauta pažyma (T.2, b.l. 110) dėl teisinės pagalbos suteikimo nuteistajam R.

L. apeliacinėje instancijoje, nurodant, jog tarnyba turėjo 43,43 Eur iÅ¡laidų už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ . Å ioje byloje antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimo procesinėmis ir iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalomai dalyvauja prokuroras ir gynėjas ( BPK 322 str.1d.).

Å i nuostata reiÅ¡kia, jog įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Taigi, Å¡ioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ nuteistojo R. L. netenkinamas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r ė: nuteistojo R.

L. apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo priteisti patirtas iÅ¡laidas netenkinti. Teisėjai:                                                                                                                    Danutė Giačaitė                                                                                                                                   Jurgis KiÅ¡kis                                                                                                                                  Valdas Vitunskas