2019-07-18 Nr. AB-14535-3-61-3-02992-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1211-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02992-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 9-253/17(1.1.43-PD3) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2017 m. liepos 25 d. raštą Nr. A63-514/17(46841)(3.2.1.-EM4) bei įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundą (toliau – ir 2017 m. birželio 26 d. skundas) ir atsakyti į jį iš esmės; 2) įpareigoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsakyti į pareiškėjo 2017 m. liepos 25 d. skundo (toliau – ir 2017 m. liepos 25 d. skundas) trečią klausimą ir išsamiai informuoti jį apie priežastis, lėmusias pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundo neįregistravimą ir nenagrinėjimą, taip pat atsakingiems asmenims taikytą atsakomybę bei panaikinti ar pakeisti atitinkamą Departamento 2017 m. liepos 28 d. rašto Nr. 9.4-1751(9.21E) dalį; 3) panaikinti Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir Valdyba) 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštą Nr. 47-7-7477(2.6-5) ir įpareigoti ją pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundą išnagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2017 m. birželio 26 d. pateikė Administracijai ir Departamentui skundą dėl renginio, kuriame buvo kūrenamas laužas. Pareiškėjas 2017 m. birželio 26 d. skunde nurodė, kad buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, todėl prašė jį pripažinti nukentėjusiuoju ir skirti nusižengimus padariusiems asmenims administracines nuobaudas, suteikti informaciją apie renginį ir laužų kūrenimą mieste. Administracija 2017 m. liepos 25 d. pateikė pareiškėjui atsakymą, kurį pareiškėjas apskundė Komisijai, kuri pareiškėjo skundą atmetė. Departamentas 2017 m. liepos 28 d. raštu Nr. 9.4-1751(9.21E) informavo pareiškėją, kad persiuntė jo skundą Valdybai ir kad yra aiškinamasi, dėl kokių priežasčių skundas nebuvo registruotas. Valdyba 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštu informavo pareiškėją apie nustatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 279 straipsnio 1 dalies ir 525 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusižengimus ir asociacijos Vilniaus m. baltarusių klubo „Siabryna“ (toliau – ir Asociacija) vadovui pareikštą žodinę pastabą.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Komisijos 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas yra nemotyvuotas ir iš esmės pagrįstas neteisinga išvada, kad pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundas yra pranešimas, kuris buvo išnagrinėtas vadovaujantis taisyklėmis, nenumatančiomis faktinių duomenų patikrinimo vietoje procedūros. Pareiškėjas pažymėjo, kad Administracija nesprendė klausimo dėl administracinių nusižengimų teisenos pradėjimo ar motyvuoto atsisakymo ją pradėti. Pareiškėjas teigė, jog siekis, kad žmonės paisytų viešosios tvarkos, tvarkymo ir švaros, miškų lankymo ir priešgaisrinės apsaugos taisyklių, yra pareiškėjo teisėtas interesas, o taip pat ir viešasis interesas, kuris buvo pažeistas renginio metu neteisėtai kūrenant laužą atviroje ir gerai matomoje vietoje, vėliau jo nesutvarkius. Administracijos atsakyme teigiama, kad jos pareigūnai nenustatė pažeidimų atlikdami patikrinimus vietoje.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Valdyba nustatė renginio organizatorių padarytus administracinius nusižengimus. Buvo pažeistas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – ir Tvarkymo ir švaros taisyklės) 21.6 punktas. Pareiškėjo pateiktose nuotraukose matoma po renginio nesutvarkyta laužavietė, todėl buvo pažeisti ir Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.1, 15.2 ir 21.5 punktai.

5. Pareiškėjas manė, kad Departamentas, gavęs jo 2017 m. birželio 26 d. skundą, privalėjo per 10 dienų pateikti pasiūlymus Administracijai, kuri, kaip pirmasis adresatas, privalėjo organizuoti skundo nagrinėjimą pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 9 punktą, o Administracija galėjo per 5 darbo dienas persiųsti klausimus pagal kompetenciją (VAĮ 14 str. 8 p.), tačiau to nepadarė.

6. Pareiškėjo manymu, Administracijos darbuotojai vykdė patikrinimus, pažeisdami pareiškėjo teisę juose dalyvauti (VAĮ 20 str. 1 d. 5 p.) ir susijusias teises (VAĮ 20 str. 1 d. 2 ir 6 p.). Pareiškėjas teigė, kad jis negavo jokio Administracijos kvietimo į apklausą, todėl nežinojo ir negalėjo atvykti ar pateikti siūlymus šiuo klausimu, o Administracija negalėjo nutraukti administracinės procedūros tik tuo pagrindu, kad negalėjo apklausti pareiškėjo (VAĮ 28 str. 2 d.).

7. Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas iš esmės neatsakė į jo 2017 m. liepos 25 d. skundo trečią klausimą, o Valdybos 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštas Nr. 47-7-7477(2.6.-5) yra nemotyvuotas ir neišsamus. Pareiškėjas teigė, kad jeigu pagal institucijos vadovo nustatytus kriterijus buvo padaryta ne mažai pavojinga veika ir pareigūnas negalėjo tik pareikšti žodinės pastabos, tuomet privalėjo būti pradėta administracinio nusižengimo teisena ir turėjo būti sprendžiamas pareiškėjo pripažinimo nukentėjusiuoju klausimas. Pareiškėjo įsitikinimu, taip pat nepagrįstai nurodyta, kad tyrimo metu nenustatyta objektyvių duomenų dėl pareiškėjui padarytos turtinės ar neturtinės žalos.

8. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Administracija nurodė, kad skundžiamu Administracijos 2017 m. liepos 25 d. raštu Nr. A63-514/17(46841)(3.2.1.-EM4) pareiškėjas buvo informuotas, kur gali susipažinti su Tvarkymo ir švaros taisyklėmis, ir kad pareiškėjo nurodytam renginiui organizuoti leidimo nereikia. Be to, renginys buvo patikrintas 2017 m. birželio 24 d. ir pažeidimų nenustatyta. Administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas 2017 m. liepos 16 d. atliko pakartotinį patikrinimą, kurio metu pažeidimų taip pat nenustatė. Pareiškėjas, kaip liudytojas, buvo kviestas į apklausą 2017 m. liepos 20 d. 14.00 val., tačiau į ją neatvyko, todėl vadovaujantis VAĮ 28 straipsnio 2 dalimi, administracinė procedūra dėl pareiškėjo pranešimo buvo nutraukta. Pareiškėjas buvo informuotas, kad jo skundas pagal savo turinį atitinka prašymo apibrėžimą (VAĮ 2 str. 14 d.). Remdamasis VAĮ 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pareiškėjas pateikė prašymą (pranešimą), jo teisės nebuvo pažeistos, todėl jis negali būti laikomas administracinės procedūros dalyviu ir jam nenumatyta teisė dalyvauti faktinių duomenų patikrinime vietoje. Komisija 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 9-253/17(1.1.43-PD3) atmetė pareiškėjo skundą nustačiusi, kad Administracijos 2017 m. liepos 25 d. raštas Nr. A63-514/17(46841)(3.2.1.-EM4) yra išsamus, motyvuotas ir teisiškai pagrįstas.

10. Atsakovas Administracija teigė, kad administracinė atsakomybė negali būti grindžiama prielaidomis, spėlionėmis, nuomone ar kitais neobjektyviais duomenimis, todėl patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn galima tik surinkus neginčijamus įrodymus apie asmens padarytą administracinį nusižengimą, todėl pareiškėjui elektroniniu paštu 2017 m. liepos 14 d. buvo išsiųstas šaukimas į apklausą, į kurią jis neatvyko.

11. Administracijos teigimu, pareiškėjas negalėjo būti pripažintas nukentėjusiu asmeniu, nes Administracijos pareigūnai šiuo konkrečiu atveju nesurašė administracinio nusižengimo protokolo ar nutarimo. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių patirtą žalą patvirtinančių įrodymų. Administracija manė, kad skundžiamas Administracijos 2017 m. liepos 25 d. raštas Nr. A63-514/17(46841)(3.2.1-EM4) ir Komisijos 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas Nr. 9-253/17(1.1.43-PD3) pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

12. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

13. Departamentas paaiškino, kad 2017 m. liepos 24 d. raštu Nr. 9.4-1751(9.21E) Departamentas informavo pareiškėją, jog dėl jo 2017 m. birželio 26 d. skundo Administracijai neteikė pasiūlymų, nes toks skundas dėl neaiškių priežasčių nebuvo registruotas Departamento dokumentų valdymo sistemoje. Pareiškėjui buvo pranešta, kad Departamentas aiškinasi aplinkybes, dėl kokių priežasčių skundas nebuvo registruotas, o nustačius tarnybinio nusižengimo požymius, bus pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl aplaidaus pareigų vykdymo. Pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundas buvo pagal kompetenciją persiųstas Valdybai, kuri buvo įpareigota jį išnagrinėti ir pateikti pareiškėjui atsakymą. Valdyba 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. 47-7-7477(2.6.-5) apie priimtą sprendimą informavo pareiškėją, Administraciją ir Departamentą.

14. Departamentas nurodė, jog Departamento Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas, išanalizavęs Departamento darbuotojų paaiškinimus, konstatavo, kad Departamento valstybės tarnautojų veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo požymių ir pasiūlė nepradėti tarnybinio patikrinimo dėl to, kad nebuvo užregistruotas pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundas. Atsakovas manė, kad Departamento pareigūnai ir darbuotojai, nagrinėdami pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundą, veikė pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją ir tinkamai vykdė pareigas.

15. Atsakovas Valdyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

16. Valdyba nurodė, kad vadovaujantis ANK 12 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi, 525 straipsnio 1 dalimi, Departamento direktoriaus 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1-445 patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos priešgaisrinę saugą ir civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai laikomi mažai pavojingais, 1.1–1.3 punktais, pareiškėjo nurodyta veika pagrįstai ir teisėtai pripažinta mažareikšme, todėl pagrįstai taikyta žodinė pastaba. Atsakovas teigė, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų, kurie leistų jį pripažinti nukentėjusiuoju, nagrinėjamu atveju nepakako, be to, šiuo atveju administracinis protokolas ar nutarimas nebuvo surašytas.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjo G. B. skundą tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovą Departamentą atsakyti pareiškėjui į jo 2017 m. liepos 25 d. skundo trečią klausimą, kitą bylos dalį nutraukė.

18. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Administracijai ir Departamentui pateikė 2017 m. birželio 26 d. skundą dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimo Asociacijos 2017 m. birželio 24 d. organizuotos šventės metu, kai buvo kūrenamas laužas ir po kūrenimo nesutvarkyta laužavietė. Pareiškėjas prašė jį pripažinti nukentėjusiuoju, ištirti pažeidimus ir taikyti atsakomybę nusižengimus padariusiems asmenims, taip pat pateikti pagrįstą atsakymą, leidimą organizuoti minėtą renginį, paaiškinti laužų kūrenimo ir atliekų deginimo tvarką Vilniuje.

19. Įvertinęs Administracijos 2017 m. liepos 25 d. rašto Nr. A63-514/17(46841)(3.2.1.-EM4) turinį, teismas nustatė, kad šis raštas yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, juo nėra priimtas joks valinis sprendimas, pats savaime sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, taip pat nėra taikomos jokios poveikio priemonės. Teismas sutiko su atsakovo Administracijos argumentais, kad pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundas pagal savo turinį atitinka prašymo apibrėžimą, įtvirtintą VAĮ 2 straipsnio 14 dalyje, nes šis kreipimasis nėra susijęs su pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimu. Teismas taip pat sutiko su Komisijos 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendime Nr. 9-253/17(1.1.43-PD3) padarytomis išvadomis dėl Administracijos 2017 m. liepos 25 d. rašto Nr. A63-514/17(46841)(3.2.1.-EM4) teisėtumo ir pagrįstumo, nurodė, kad Administracijos raštas yra labai išsamus, aiškus, juo pareiškėjui atsakyta į visus klausimus pagal kompetenciją. Be to, išsamiai paaiškinta laužų kūrenimo ir atliekų tvarkymo tvarka, nurodyti teisės aktai ir pateiktos jų nuorodos.

20. Valdybos 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštas Nr. 47-7-7477(2.6-5), teismo vertinimu, taip pat yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriame išsamiai paaiškintos aplinkybės dėl atlikto tyrimo, nustatytų pažeidimų, taip pat pareiškėjas informuotas, kad Asociacijos vadovui dėl nustatytų pažeidimų buvo pareikšta žodinė pastaba, paaiškinta, kodėl nėra pagrindo pareiškėjo pripažinti nukentėjusiuoju. Teismas sprendė, kad bylos dalis dėl Administracijos 2017 m. liepos 25 d. rašto Nr. A63-514/17(46841)(3.2.1.-EM4) ir Valdybos 2017 m. rugpjūčio 17 d. rašto Nr. 47-7-7477(2.6-5) panaikinimo nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, nes net ir panaikinus šiuos raštus pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

21. Vertindamas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Departamentą atsakyti į jo 2017 m. liepos 25 d. skundo trečią klausimą ir informuoti jį apie priežastis, lėmusias pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundo neįregistravimą ir nenagrinėjimą, taip pat atsakingiems asmenims taikytą atsakomybę, bei panaikinti ar pakeisti atitinkamą Departamento 2017 m. liepos 28 d. rašto Nr. 9.4-1751(9.21E) dalį, teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė Departamentui 2017 m. liepos 25 d. skundą, kuriame prašė: 1) pateikti informaciją, ar buvo pateikti pasiūlymai administracinę procedūrą pradėjusiam viešojo administravimo subjektui dėl pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundo; 2) pateikti pasiūlymų tikslius tekstus; 3) išsamiai paaiškinti priežastis ir teisinius pagrindus bei taikyti netinkamai pareigas vykdžiusiems tarnautojams atsakomybę, informuojant pareiškėją; 4) pagal kompetenciją išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundo reikalavimą dėl administracinį nusižengimą padariusių asmenų nubaudimo ir pareiškėjo pripažinimo nukentėjusiuoju. Departamentas 2017 m. liepos 28 d. rašte Nr. 9.4-1751(9.21E) nurodė, kad pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundas dėl neaiškių priežasčių nebuvo registruotas Departamento dokumentų valdymo sistemoje ir nagrinėtas. Departamentas nurodė, kad nustačius tarnybinio nusižengimo požymius bus pradėtas tarnybinis patikrinimas, bei informavo pareiškėją, kad jo 2017 m. birželio 26 d. skundas persiųstas vykdyti Valdybai.

22. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo 2017 m. liepos 25 d. skundo turinio akivaizdu, jog tai yra prašymas VAĮ prasme ir juo pareiškėjas prašė pateikti jo nurodytą informaciją. Nors atsakovas Departamentas savo atsiliepime į pareiškėjo skundą ir atsakė į pareiškėjo 2017 m. liepos 25 d. skundo trečią klausimą, tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos atsakyti tiesiogiai pareiškėjui.

23. Teismo vertinimu, Departamento 2017 m. liepos 28 d. raštas Nr. 9.4-1751(9.21E) yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl keisti ar naikinti jo nėra teisinio pagrindo. Teismas nurodė, kad ANK nenustato pareiškėjui ar kitiems fiziniams asmenims, kurie nėra pareigūnai, pareigos rinkti įrodymus, o savo iniciatyva atliekamas įrodymų rinkimas negali būti prilygintas administraciniu nusižengimu padarytai fizinei, turtinei ar neturtinei žalai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Departamentas, priimdamas 2017 m. liepos 28 d. raštą Nr. 9.4-1751(9.21E), dar neturėjo informacijos ir aiškinosi, kodėl pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundas nebuvo užregistruotas, tačiau surinkęs atitinkamą informaciją, turėjo apie tai informuoti pareiškėją. Todėl teismas įpareigojo Departamentą atsakyti pareiškėjui į jo 2017 m. liepos 25 d. skundo trečią klausimą.

III. 24. Pareiškėjas G. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 8 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

25. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Teismas, nutraukdamas bylą dėl jos nepriskirtinumo teismų kompetencijai, privalo nurodyti, į kurią instituciją pareiškėjas turi kreiptis, tačiau nagrinėjamu atveju teismas to nepadarė, todėl teismo sprendimas nepagrįstas.

25.2. Teismo sprendime nėra išsamiai atsakyta į pareiškėjo pagrindinius reikalavimus, kurių teismas netenkino. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles nurodydamas, kad skundžiami Administracijos ir Valdybos raštai yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Pareiškėjas turi teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų prašymų ir skundų nagrinėjimą, kuri buvo pažeista, kadangi valdžios institucijos netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, neigdamos faktą, jog buvo reikalingas leidimas organizuoti renginį negalint užtikrinti priešgaisrinės saugos reikalavimų.

25.3. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo patikslinto skundo argumentus ir į tai, kad Asociacijos renginys buvo organizuotas neteisėtai. Administracija pareiškėjo skundą išnagrinėjo nepaisydama gaisrinės saugos aspekto ir nebendradarbiaudama su Departamentu. Asociacijai pažeidus Tvarkymo ir švaros taisykles, turėjo būti sprendžiamas jos atsakomybės klausimas, o to nepadarius buvo pažeisti pareiškėjo teisėti interesai.

25.4. Valdyba ne pareiškėjui, o tik teismui atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė išsamius teisinius pagrindus, kuriais vadovaujantis Asociacijos padaryta veika buvo pripažinta mažareikšme ir todėl nebuvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Teismas privalėjo įpareigoti Valdybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą ir pateikti jam išsamų atsakymą.

25.5. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas.

26. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

27. Administracija teigia, kad pareiškėjas nenurodo jokių teisės aktų, kuriems prieštarauja skundžiami aktai, taip pat nekelia abejonių, ar aktus priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, nenurodo jokių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti reikšmės skundžiamų aktų pagrįstumui bei teisėtumui. Teismas pagrįstai sprendė, kad Administracijos 2017 m. liepos 25 d. raštas Nr. A63-514/17(46841)(3.2.1.-EM4) pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo pareiškėjo pripažinti nukentėjusiuoju, taip pat jis neturi teisės ginti viešąją interesą, negali būti pripažintas tiesiogiai suinteresuotu, todėl teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pripažino, kad pareiškėjas gina ne objektyviai egzistuojančią subjektinę teisę, įgytą teisės akto pagrindu, o tariamą teisę, pagrįstą vien jo asmeniniu subjektyviu suvokimu, ir nutraukė bylos dalį dėl Administracijos raštų teisėtumo. Administracijos pareigūnai nesurašė administracinio nusižengimo protokolo ar nutarimo, todėl nebuvo pagrindo pareiškėją pripažinti nukentėjusiuoju ir tai įrašyti atitinkamame dokumente. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių patirtą žalą patvirtinančių įrodymų, taip pat nenurodė, kaip jo nurodyti pažeidimai lėmė žalą pareiškėjui.

28. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

29. Atsakovas Valdyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

30. Valdyba nurodo, jog pareiškėjo teiginiai, kad jo skundas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, o Valdybos 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštas Nr. 47-7-7477 (2.6-5) nebuvo išsamus, yra tik pareiškėjo subjektyvi nuomonė, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais ar argumentais. Be to, Valdybos 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštas Nr. 47-7-7477 (2.6-5) yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuris negali būti savarankišku bylos administraciniame teisme nagrinėjamo dalyku.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nutraukta administracinės bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti Administracijos 2017 m. liepos 25 d. raštą Nr. A63-514/17(46841)(3.2.1.-EM4) bei įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundą ir atsakyti į jį iš esmės, taip pat panaikinti Komisijos 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 9-253/17(1.1.43-PD3) (toliau – ir pirmasis skundo reikalavimas), ir reikalavimo panaikinti Valdybos 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštą Nr. 47-7-7477(2.6-5) bei įpareigoti ją pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundą išnagrinėti iš naujo (toliau – ir trečiasis skundo reikalavimas), pagrįstumas ir teisėtumas.

32. Pirmosios instancijos teismas nutraukė bylos dalį dėl pirmojo ir trečiojo skundo reikalavimų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu (byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui).

33. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundo, Administracijos 2017 m. liepos 25 d. rašto Nr. A63-514/17(46841)(3.2.1.-EM4) ir Valdybos 2017 m. rugpjūčio 17 d. rašto Nr. 47-7-7477(2.6-5) (toliau kartu – ir skundžiami Administracijos ir Valdybos raštai) turinį, sprendė, kad šie raštai yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, net ir panaikinus šiuos raštus pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

34. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nutraukta bylos dalis dėl pirmojo ir trečiojo skundo reikalavimų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, spręsdamas, kad skundžiami Administracijos ir Valdybos raštai yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, nurodo, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į įstatymais pagrįstą ir objektyvų prašymų ir skundų nagrinėjimą. Pareiškėjas mano, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, teigia, kad Asociacijos renginys buvo organizuotas neteisėtai, turėjo būti sprendžiamas Asociacijos atsakomybės klausimas, o to nepadarius buvo pažeisti pareiškėjo teisėti interesai. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Administracija pareiškėjo skundą išnagrinėjo nepaisydama gaisrinės saugos aspekto ir nebendradarbiaudama su Departamentu. Be to, Valdyba ne pareiškėjui, o tik teismui atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė išsamius teisinius pagrindus, kuriais vadovaujantis Asociacijos padaryta veika buvo pripažinta mažareikšme ir todėl nebuvo pradėta administracinio nusižengimo teisena.

35. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Iš pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundo turinio matyti, kad pareiškėjas šiame skunde nurodė aplinkybes, susijusias su, jo įsitikinimu, įvykdytais pažeidimais Asociacijos 2017 m. birželio 24 d. organizuotos šventės metu, kai buvo kūrenamas laužas ir po kūrenimo nesutvarkyta laužavietė, prašė ištirti ANK 279 straipsnio 1 dalyje, 366 straipsnyje ir 525 straipsnyje nurodytus pažeidimus ir taikyti administracinę atsakomybę nusižengimus padariusiems asmenims, pareiškėją pripažinti nukentėjusiuoju, taip pat pateikti leidimą organizuoti minėtą renginį, paaiškinti laužų kūrenimo ir atliekų deginimo tvarką Vilniuje. Pareiškėjas 2017 m. birželio 26 d. skunde nurodė, kad buvo pažeisti jo ir visuomenės interesai dėl to, jog buvo deginamas laužas netinkamoje vietoje ir po renginio liko nesutvarkyta laužavietė, taip pat prašė pripažinti jį nukentėjusiuoju dėl to, kad jis patyrė 50 Eur žalos, nes sugaišo laiko, patyrė darbo, susisiekimo sąnaudas, išgyvenimus ir nepatogumus.

37. Administracijos 2017 m. liepos 25 d. raštu Nr. A63-514/17(46841)(3.2.1.-EM4) pareiškėjas buvo informuotas, kur gali susipažinti su Tvarkymo ir švaros taisyklėmis, pareiškėjui paaiškinta, kad jo nurodytam renginiui organizuoti leidimo nereikia, taip pat kad renginys buvo patikrintas 2017 m. birželio 24 d. bei 2017 m. liepos 16 d., ir pažeidimų nenustatyta. Administracija nurodė, kad pareiškėjui neatvykus į apklausą ir neprašius apklausos organizuoti kitu laiku, nebuvo galimybių tinkamai surinkti įrodymų apie pareiškėjo nurodytą nusižengimą, todėl buvo nutraukta administracinė procedūra dėl pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundo. Administracija 2017 m. liepos 25 d. raštu Nr. A63-514/17(46841)(3.2.1.-EM4) taip pat pateikė informaciją dėl administracinės atsakomybės taikymo nusižengimus padariusiems asmenims, dėl pagrindo pareiškėją pripažinti nukentėjusiuoju nebuvimo, taip pat nurodė teisės aktus, reglamentuojančius laužų kūrenimo ir atliekų deginimo tvarką Vilniuje, bei pateikė jų nuorodas.

38. Pareiškėjas 2017 m. liepos 25 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninę ginčų komisiją, prašydamas panaikinti Administracijos 2017 m. liepos 25 d. raštą Nr. A63-514/17(46841)(3.2.1.-EM4) ir įpareigoti Administraciją nedelsiant išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundą.

39. Komisija 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. A63-514/17(46841)(3.2.1-EM4) pareiškėjo skundą atmetė. Komisija, įvertinusi Administracijos 2017 m. liepos 25 d. rašto Nr. A63-514/17(46841)(3.2.1.-EM4) turinį, sprendė, kad administracija tinkamai atsakė į pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundą, kuris pagal savo turinį laikytinas prašymu.

40. Valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundą, 2017 m. rugpjūčio 17 d. rašte Nr. 47-7-7477(2.6-5) pareiškėjui paaiškino aplinkybes dėl atlikto patikrinimo, nustatytų pažeidimų, taip pat informavo pareiškėją, kad Asociacijos vadovui dėl nustatytų pažeidimų buvo pareikšta žodinė pastaba, paaiškino, kodėl nėra pagrindo pareiškėją pripažinti nukentėjusiuoju.

41. Kaip jau minėta, pareiškėjas skundu prašė panaikinti Administracijos 2017 m. liepos 25 d. raštą Nr. A63-514/17(46841)(3.2.1.-EM4), Valdybos 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštą Nr. 47-7-7477(2.6-5) ir Komisijos sprendimą. Pirmosios instancijos teismo teigimu, pareiškėjo skundžiami Administracijos ir Valdybos raštai negali būti administracinės bylos dalyku, nes panaikinus šiuos raštus pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundas buvo prašymas VAĮ prasme ir juo pareiškėjas prašė pateikti nurodytą informaciją. Tačiau pirmosios instancijos teismas Komisijos sprendimą, kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl Administracijos 2017 m. liepos 25 d. rašto Nr. A63-514/17(46841)(3.2.1.-EM4) išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pripažino pagrįstu ir teisėtu, o tai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas sprendime padarė priešingas išvadas, t. y. sprendė, kad Administracijos 2017 m. liepos 25 d. raštas Nr. A63-514/17(46841)(3.2.1.-EM4) gali būti administracinės bylos dalyku ir yra nagrinėtinas administracinio proceso tvarka, ir taip pat nustatė, kad šis raštas negali būti nagrinėjamas administracinio proceso tvarka.

42. Akcentuotina, kad pareiškėjas su skundu dėl atsakovo Administracijos 2017 m. liepos 25 d. rašto Nr. A63-514/17(46841)(3.2.1.-EM4) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus kreipėsi ne į teismą, o į Komisiją, kuri administracinius ginčus nagrinėjo ne teismo tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo (byloje taikoma redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai) 1 str. 1 p.). ABTĮ 27 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2017 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai) nurodė, kad jeigu įstatymai nenustato kitaip, administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėja savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija. Savivaldybių visuomeninė administracinių ginčų komisija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-315-143/2017 ir kt.). ABTĮ 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 3 d.), o tai reiškia, kad išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija negali būti ginčo šalimi administracinėje byloje teisme, į kurį persikelia ikiteismine tvarka išnagrinėtas ginčas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-987-662/2016 ir kt.).

43. Apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą pagal ginčo šalies skundą dėl administracinių ginčų komisijos sprendimo, privalo patikrinti skundžiamo administracinių ginčų komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, t. y. išnagrinėti ginčą iš esmės. Ginčo šaliai apskundus administracinių ginčų komisijos sprendimą atitinkamam apygardos administraciniam teismui, ginčo dalykas yra ne tik skundžiamas administracinių ginčų komisijos sprendimas, bet ir pareiškėjo reikalavimas, suformuluotas skunde, kurį pateikė administracinių ginčų komisijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-647-442/2015 ir kt.).

44. Taigi nagrinėjamu atveju apibrėžiant bylos dalies dėl pirmojo skundo reikalavimo ginčo dalyką turėjo būti atsižvelgiama į tai, kokius reikalavimus pareiškėjas suformulavo Komisijai pateiktame 2017 m. liepos 25 d. skunde dėl Administracijos 2017 m. liepos 25 d. rašto Nr. A63-514/17(46841)(3.2.1.-EM4) panaikinimo.

45. Atkreiptinas dėmesys, jog 2017 m. liepos 25 d. skundą Komisijai pareiškėjas grindė tuo, kad Administracijos darbuotojai du kartus patikrino faktinius duomenis vietoje neinformuodami pareiškėjo, pareiškėjas nebuvo kviestas į apklausą, nereiškė pageidavimo būti apklausiamas, todėl administraciniam sprendimui priimti apklausa nebuvo privaloma ir administracinė procedūra negalėjo būti nutraukta, Administracija, iš pareiškėjo gavusi informacijos apie administracinį nusižengimą, privalėjo pradėti administracinio nusižengimo teiseną arba atsisakyti ją pradėti, tačiau to nepadarė, be to, pareiškėjo įsitikinimu, Administracija nepateikė atsakymo į pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundą įstatymų nustatyta tvarka, pareiškėjui pateikė tik nepatvirtintą dokumento atvaizdą.

46. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo Komisijai teiktame skunde apibrėžtų ginčo dalies dėl Administracijos 2017 m. liepos 25 d. rašto Nr. A63-514/17(46841)(3.2.1.-EM4) panaikinimo ribų, taip pat nutraukdamas bylos dalį, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė teismo sprendimo dėl Komisijos 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. A63-514/17(46841)(3.2.1-EM4), nesprendė klausimo, ar Komisija turėjo teisėtą pagrindą nagrinėti pareiškėjo skundą.

47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas pateikė ne skundą, o prašymą VAĮ prasme ir atsakymas į šį prašymą negali būti skundžiamas administraciniam teismui, t. y. atsakymas yra nenagrinėtinas teismų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas yra neteisus, nes administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

48. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).

49. Šiuo aspektu primintina, kad VAĮ 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, jog prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. VAĮ 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.

50. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. įskaitytinai, toliau – ir Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklės) 47 punktu, atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį. Asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui (Taisyklių 49 p.).

51. Taigi pareiškėjas, nesutikdamas su Administracijos atsakymu, turėjo teisę jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo nustatė, kad pareiškėjo skundžiami Administracijos ir Valdybos raštai, kuriais pareiškėjui buvo atsakyta į jo prašymą, yra nenagrinėtini administraciniame teisme. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nutraukta byla, panaikintina ir ta bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

52. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas iš naujo bylos dalį dėl pareiškėjo skundžiamų Administracijos ir Valdybos raštų, pirmiausia turėtų išsiaiškinti pareiškėjo skundo turinio esmę ir pareiškėjui pateiktų atsakymų pobūdį bei nuspręsti, ar skundžiami Administracijos ir Valdybos raštai (jų tam tikros dalys) yra priskirtini nagrinėti administraciniam teismui.

53. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (VAĮ 2 str. 1 d.). Viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (VAĮ 2 str. 4 d.).

54. Vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

55. Pažymėtina, jog sprendimų, priimtų dėl prašymų pradėti administracinio teisės nusižengimo teiseną, teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 str. 3 d., Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2016 m. birželio 21 d. nutartis; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-760-552/2018).

56. Kaip jau minėta, administracinio teismo kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.).

57. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip administracinio nusižengimo tyrimo subjektai. Todėl administracinis teismas turi įvertinti, ar pareiškėjo reikalavimai siejami su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-760-552/2018).

58. Pažymėtina, kad iš pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundo turinio matyti, jog iš esmės pareiškėjas į Administraciją ir Departamentą kreipėsi ir dėl, jo manymu, įvykdyto administracinio nusižengimo, kai renginio metu buvo kūrenamas laužas ir nesutvarkyta laužavietė, prašydamas ištirti jo nurodytus pažeidimus ir taikyti administracinę atsakomybę nusižengimus padariusiems asmenims, jį pripažinti nukentėjusiuoju. Taip pat pareiškėjas prašė pateikti informaciją apie leidimą organizuoti ginčo renginį, paaiškinti laužų kūrenimo ir atliekų deginimo tvarką Vilniuje (pareiškėjas prašė suteikti VAĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą administracinę paslaugą (viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims), kuri nėra susijusi su asmens teisių pažeidimu). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 22 straipsnis nustato teisę apskųsti institucijos veiksmą ar neveikimą, susijusį su šiame įstatyme nustatytos informacijos teikimu ir dokumentų teikimu pakartotiniam naudojimui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje bylose AS-397-438/2017).

59. Apibendrinant galima manyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Administraciją ir Departamentą tiek dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, tiek dėl informacijos suteikimo, t. y. dalis pareiškėjo prašomų atlikti veiksmų yra susiję ne tik su viešuoju administravimu, bet ir su administracinių nusižengimų tyrimu.

60. Iš Administracijos 2017 m. liepos 25 d. rašto Nr. A63-514/17(46841)(3.2.1.-EM4) turinio taip pat galima daryti išvadą, kad juo pareiškėjui ne tik buvo pateikta jo prašoma informacija, bet ir nurodyta, jog Administracija nesurinko įrodymų apie pareiškėjo nurodytą nusižengimą, todėl buvo nutraukta administracinė procedūra dėl pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundo, bei kad patikrinimus atlikę pareigūnai nenustatė nusižengimų ir nesurašė administracinio nusižengimo protokolo, todėl nėra pagrindo pareiškėją pripažinti nukentėjusiuoju. Valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundą, 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. 47-7-7477(2.6-5) informavo pareiškėją apie nustatytus pažeidimus ir apie tai, kad Asociacijos vadovui dėl nustatytų pažeidimų buvo pareikšta žodinė pastaba, paaiškino, kodėl nebuvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ir kodėl nėra pagrindo pareiškėją pripažinti nukentėjusiuoju.

61. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar Administracijos 2017 m. liepos 25 d. rašte Nr. A63-514/17(46841)(3.2.1.-EM4) ir Valdybos 2017 m. rugpjūčio 17 d. rašte Nr. 47-7-7477(2.6-5) buvo nurodyti sprendimai nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, ir spręsti, ar pareiškėjo skundo dalis, susijusi su administracinio nusižengimo teisena, yra nagrinėtina administraciniame teisme, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas bylos dalį perduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

62. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinis teismas, priimdamas sprendimą, įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus.

63. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo byloje paduoto skundo iš esmės, neišsiaiškino ir nenustatė ginčo esmės ir ribų bei teisiškai reikšmingų aplinkybių skundo reikalavimams išnagrinėti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 straipsnio reikalavimų.

64. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, reikšmingų tarp bylos šalių kilusiam ginčui išspręsti, nepagrįstai nutraukė bylos dalį pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte nurodytą pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, t. y. sprendimo dalį, kuria nutraukta byla, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 8 d. sprendimo dalį, kuria bylos dalis nutraukta, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė