2023-09-13 Nr. AB-16320-3-61-3-07508-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-513-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07508-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. S. ir H. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai V. S. ir H. L. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 23S99488, kuriuo panaikintas V. S. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 23S100850, kuriuo V. S. uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. liepos 3 d. iki 2028 m. liepos 2 d.; 3) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 23S100962, kuriuo panaikintas H. L. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento 2023 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 23S99488 galiojimą, kol šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Prašymą pareiškėjai grindė tuo, kad, nepritaikius nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui V. S. (toliau – ir pareiškėjas) bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nes panaikinus leidimą laikinai gyventi pareiškėjas negalės vykdyti sutartinių įsipareigojimų darbdaviui UAB „EPAM SISTEMOS“, šeima praras vienintelį pragyvenimo šaltinį. Neatitaisoma žala pareiškėjui gali būti padaryta ir ta prasme, kad, Migracijos departamentas 2023 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 23S99488 panaikinęs pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi ir 2023 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 23S100850 uždraudęs pareiškėjui 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką, gali tęsti procedūras ir priimti sprendimą grąžinti pareiškėją į kilmės šalį tuo pagrindu, kad jam yra panaikintas leidimas laikinai gyventi (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 125 str. 1 d. 2 p.). Migracijos departamentui priėmus sprendimą grąžinti pareiškėją į kilmės šalį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – ir VSAT) turėtų vykdyti pareiškėjo grąžinimo į kilmės šalį procedūrą, nors ginčas teisme dėl skundžiamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo dar nebūtų išnagrinėtas. Migracijos departamentui priėmus sprendimą grąžinti pareiškėją į kilmės šalį, o VSAT įvykdžius šį sprendimą, iš pareiškėjo būtų atimta galimybė dalyvauti teismo procese teismui nagrinėjant bylą ir duoti teismui savo paaiškinimus betarpiškai.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartimi pareiškėjų skundas priimtas.

Migracijos departamentas pateikė nuomonę dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Migracijos departamentas nurodė, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas tuo pagrindu, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas būtų neproporcingas. Pareiškėjas tikėtinai nepagrindė reikalavimo pagrįstumo. Taip pat tokios priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai jas taikyti prašantis asmuo įrodo, kad gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių jam kiltų neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Atsakovas pažymėjo, kad, priėmus sprendimą (dėl grąžinimo ar išsiuntimo), jo teisėtumas galėtų būti skundžiamas teisme (būtent tada ir turėtų būti sprendžiamas grąžinimo/išsiuntimo stabdymo klausimas). Pareiškėjo byla teisme yra elektroninė, o teismo posėdis gali būti organizuojamas nuotoliniu būdu, tokio posėdžio metu pareiškėjas turėtų galimybę pateikti paaiškinimus. Nuosekli teismų praktika patvirtina, kad analogiškose bylose nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. eAS-337-1047/2023, Nr. eAS-393-662/2023 ir kt.).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 18 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – t. y. laikinai stabdyti Sprendimo galiojimą iki kol bus išnagrinėta administracinė byla. VSD vertinimu, pareiškėjas, kaip buvęs Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) darbuotojas, gali būti išnaudojamas Baltarusijos režimo jėgos struktūrų tikslams, nukreiptiems prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus, todėl pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.

Teismas, įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių pobūdį, pareiškėjo argumentus bei bylos medžiagą, konstatavo, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos. Pareiškėjo argumentai, kad nesustabdžius Sprendimo galiojimo, pasikeis jo teisinis statusas, nes atsakovas galbūt priims kitą administracinį sprendimą grąžinti ar išsiųsti pareiškėją, savaime nereiškia, jog pareiškėjui yra reali ar bus padaryta didelė, neatitaisoma žala.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog kompetentinga institucija yra priėmusi sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos ar grąžinti į kilmės šalį. Taigi, šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo bus ginamos prevenciškai, nes skundžiami atsakovo sprendimai, kuriais pareiškėjui panaikinamas leidimas laikinai gyventi ir neišduodamas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, savaime nereiškia ir padarinių kilimo, nes tam reikalingas kitas atsakovo sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ar grąžinimo į kilmės šalį. Teismas priėjo prie išvados, kad prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo metu nebūtų proporcingas, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl įsipareigojimų darbdaviui iš esmės yra susijusi su ekonominio pobūdžio praradimais, kurie gali būti kompensuojami.

III. Pareiškėjas V. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento 2023 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 23S99488 galiojimą kol šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos atsiradimą, kaip būtinąją reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygą (ABTĮ 70 str. 1 d.), grindė šiais argumentais: 1) nesustabdžius Sprendimo galiojimo, pareiškėjas negalės vykdyti sutartinių įsipareigojimų darbdaviui Lietuvos Respublikoje UAB „EPAM SISTEMOS“, šeima praras vienintelį pragyvenimo šaltinį; 2) nesustabdžius Sprendimo galiojimo, atsakovas pareiškėjui gali tęsti Įstatyme numatytas procedūras ir priimti sprendimą grąžinti pareiškėją į kilmės šalį, kurį VSAT turėtų vykdyti, nors ginčas teisme dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo dar nebūtų išnagrinėtas; 3) pareiškėjo grąžinimo į kilmės šalį procedūros įvykdymas atimtų iš pareiškėjo galimybę dalyvauti teismo procese ir duoti teismui paaiškinimus betarpiškai. Teismas neįsigilino į pareiškėjo prašymo argumentus, jų nenagrinėjo iš esmės, prašymą atmetė formaliais, trafaretiniais motyvais ir nuo pareiškėjo individualaus atvejo nutolusiomis teismų praktikos tezėmis. Pareiškėjas skundo 12–24 pastraipose išdėstė išsamius argumentus, kuriais pagrindė skundžiamo Sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą, o kartu ir ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies prasme tikėtinai pagrindė savo reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą pagrįstumą. Teismas nutartyje nekonstatavo, kad pareiškėjo atveju nėra pirmosios reikalavimo užtikrinimo sąlygos – prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo Sprendimo neteisėtumo.

2. Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė konkrečius argumentus, kuriais motyvavo, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jam bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala ir, kad tokios žalos atsiradimui yra reali grėsmė. Pareiškėjo argumentai, kad, Sprendimu panaikinus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas negalės vykdyti sutartinių įsipareigojimų darbdaviui UAB „EPAM SISTEMOS“, šeima praras vienintelį šeimos pragyvenimo šaltinį, ir dėl to pareiškėjas patirs nurodyto pobūdžio žalą, yra konkretūs ir realūs. Nurodytus pareiškėjo argumentus pagrindžia prie skundo pridėti įrodymai (skundo 2, 4, 8 priedai). Pareiškėjas skunde paaiškino ir pridėjo įrodymus, patvirtinančius, kad jam gavus Migracijos departamento išduotą leidimą laikinai gyventi UAB „EPAM SISTEMOS“ ir pareiškėjas 2022 m. sausio 18 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį dėl pareiškėjo įdarbinimo šioje įmonėje sistemų inžinieriumi. Pareiškėjas (užsienietis) galimybės dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą praradimą nurodė kaip itin socialiai ir materialiai jautrų aspektą, nes jam netekus darbo šeima praranda vienintelį pajamų šaltinį. Teismas nurodytų pareiškėjo argumentų ir pateiktų įrodymų nenagrinėjo iš esmės, apsiribojo vien formaliu teiginiu, esą įsipareigojimai darbdaviui yra susiję su ekonominio pobūdžio praradimais, kurie gali būti kompensuojami.

3. Pareiškėjo argumentus, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesustabdžius Sprendimo galiojimo užsieniečiui kyla reali grėsmė būti grąžintam į Baltarusijos Respubliką, teismas vertino kaip savaime nereiškiančius, jog pareiškėjui yra reali ar bus padaryta didelė, neatitaisoma žala, nes byloje nėra duomenų, jog atsakovas yra priėmęs sprendimą dėl pareiškėjo grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės šalį. Pareiškėjas su tokiu vertinimu nesutinka, nes tokio administracinio sprendimo priėmimo grėsmė yra reali pagal atitinkamas Įstatymo normas (Įstatymo 125 str. 1 d. 2 p.). Teismo motyvas, kad byloje nėra duomenų apie tokio sprendimo priėmimą, nereiškia, jog tokios realios grėsmės nėra. Migracijos departamento sprendimas grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę sukeltų pareiškėjui neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, nes pareiškėjai Baltarusijos Respublikoje patenka į persekiojamų asmenų ratą. Pareiškėjų gyvybei, sveikatai ir laisvei Baltarusijos Respublikoje kyla grėsmė, nes jie yra aktyvūs (duomenys neskelbtini) režimo priešininkai. Grįžimas į Baltarusijos Respubliką pakenktų H. L. ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai.

4. Teismo motyvas, esą reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo metu nebūtų proporcingas, nes atsakovas nėra priėmęs sprendimo grąžinti ar išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį ir reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai, nesiderina su ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodytais reikalavimo užtikrinimo priemonės tikslais ir jos taikymo sąlygomis. Priešingai nei nurodyta teismo nutartyje, pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra įmanomas ir gali būti veiksminga priemonė išvengti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelė žalos atsiradimo tik šiuo metu ir būtent šiuo metu, t. y. kol Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimo grąžinti pareiškėją į kilmės šalį.

5. Prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjo nurodytas motyvas, kad iš pareiškėjo būtų atimta galimybė dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus, yra susijęs su pareiškėjo nurodyta realia Migracijos sprendimo grąžinti pareiškėją į kilmės šalį priėmimo ir vykdymo grėsme. Teismo procesas administracinėje byloje dėl sprendimų panaikinimo pareiškėjui ir jo sutuoktinei yra itin svarbus, nes teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui ir jo sutuoktinei praradimas reiškia, kad kilmės šalyje Baltarusijos Respublikoje kyla realios grėsmės jų gyvybei, sveikatai, laisvei.

6. Teismo motyvas, esą pareiškėjas nenurodė išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, negali būti laikomas pagrįstu, nes ABTĮ 70 straipsnio 1 dalis nenustato reikalavimo nurodyti išskirtines aplinkybes. Prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, priešingai nei nurodė teismas, būtų proporcinga priemonė, nes pašalintų sąlygas ir prielaidas neatitaisomai arba sunkiai atitaisomai didelei žalai atsirasti.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai nepagrindė nei vienos iš 2 būtinų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų, todėl teismas priėmė faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis pagrįstą nutartį. Pareiškėjai skunde tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad jų situacija ir nustatytos aplinkybės nekelia grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjai taip pat neatitinka ir antros būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos, o būtent – nepagrindė, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjų argumentai yra deklaratyvūs, todėl negali būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjų argumentai, kad nesustabdžius sprendimo galiojimo pasikeičia jų teisinis statusas, atsižvelgiant į suvaržymų ir praradimų pobūdį, savaime nereiškia, kad pareiškėjui bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. Pareiškėjų byla teisme yra elektroninė, t. y. pareiškėjai turi galimybę teikti visus įrodymus, paaiškinimus teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, taip pat per portalą susipažinti su kitų bylos dalyvių teikiamais procesiniais dokumentais. Pareiškėjams byloje atstovauja advokatas, per kurį pareiškėjai gali įgyvendinti savo procesines teises. Jeigu pareiškėjai pageidauja asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje, jie gali prašyti skirti teismo posėdį nagrinėti nuotoliniu būdu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nacionalinis ir visuomenės saugumas yra pagrindinė, esminę reikšmę turinti ir visiems visuomenės nariams svarbi vertybė, kuri, lyginant su galimais asmens interesų suvaržymais, yra žymiai svarbesnė. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas neatitiktų ir proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešųjų interesų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai įvertino visas ginčo aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Teismo išvada, jog pareiškėjai neįrodė, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus patirta neatitaisoma ir sunkiai atitaisoma žala, yra pagrįsta, nes atskirajame skunde nėra pateikta jokių pagrįstų argumentų bei duomenų, kurie būtų pagrindas šią išvadą pakeisti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 18 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – Migracijos departamento 2023 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 23S99488 galiojimą, kol šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas (ABTĮ 70 str. 3 d. 3 p.), akcentavo, kad nepritaikius nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui V. S. bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nes panaikinus leidimą laikinai gyventi pareiškėjas negalės vykdyti sutartinių įsipareigojimų darbdaviui, šeima praras vienintelį pragyvenimo šaltinį. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas panaikinęs pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi ir 2023 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 23S100850 uždraudęs pareiškėjui 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką, gali tęsti procedūras ir priimti sprendimą grąžinti pareiškėją į kilmės šalį tuo pagrindu, kad jam yra panaikintas leidimas laikinai gyventi (Įstatymo 125 str. 1 d. 2 p.). Migracijos departamentui priėmus sprendimą grąžinti pareiškėją į kilmės šalį, o VSAT įvykdžius šį sprendimą, iš pareiškėjo būtų atimta galimybė dalyvauti teismo procese nagrinėjant bylą ir duoti teismui paaiškinimus betarpiškai.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkinęs pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, konstatavo, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir pirmosios instancijos teismui, dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės. Pareiškėjas teigia, kad jis tikėtinai pagrindė reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą pagrįstumą. Pareiškėjas neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos atsiradimą, kaip būtinąją reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygą (ABTĮ 70 str. 1 d.), grindė šiais argumentais: 1) nesustabdžius Sprendimo galiojimo, pareiškėjas negalės vykdyti sutartinių įsipareigojimų darbdaviui Lietuvos Respublikoje UAB „EPAM SISTEMOS“, šeima praras vienintelį pragyvenimo šaltinį; 2) nesustabdžius Sprendimo galiojimo, atsakovas gali tęsti Įstatyme numatytas procedūras ir priimti sprendimą grąžinti pareiškėją į kilmės šalį, kurį VSAT turėtų vykdyti, nors ginčas teisme dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo dar nebūtų išnagrinėtas; 3) pareiškėjo grąžinimo į kilmės šalį procedūros įvykdymas atimtų iš pareiškėjo galimybę dalyvauti teismo procese ir duoti teismui paaiškinimus betarpiškai.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-669-1047/2022). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-822/2023). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-669-1047/2022).

Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu asmuo neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-822/2023 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjo argumentus bei bylos duomenis, konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos.

Nors pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde nurodo neigiamas pasekmes, kurios jam kils dėl skundžiamo akto nesustabdymo, tačiau vien tik galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-562-556/2021; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodyti padariniai, kuriais jis grindžia reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę, nepatvirtina, kad pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala.

Įvertinus Migracijos departamento Sprendimo turinį ir kitus bylos duomenis, darytina išvada, jog pareiškėjo tvirtinimas, kad atsakovas gali tęsti Įstatyme numatytas procedūras ir priimti sprendimą grąžinti pareiškėją į kilmės šalį, yra nukreiptas į ateitį, t. y. hipotetinio pobūdžio. Byloje nėra jokių duomenų (tokių argumentų bei įrodymų nepateikė ir pareiškėjas), kad kompetentinga institucija yra priėmusi sprendimą dėl pareiškėjo grąžinimo (ar išsiuntimo). Taigi, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos duomenis, priėjo prie pagrįstos išvados, kad šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų, jog galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo bus ginamos prevenciškai, ir nebūtų proporcingas, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad pareiškėjo grąžinimo į kilmės šalį procedūros įvykdymas atimtų iš pareiškėjo galimybę dalyvauti teismo procese ir duoti teismui paaiškinimus betarpiškai, pažymėtina, jog pareiškėjui atstovauja advokatas, kuris parengė ir pateikė teismui procesinius dokumentus, proceso dalyviams paprastai sudaromos galimybės dalyvauti teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu. Be to, kaip minėta, byloje nėra duomenų apie priimtą sprendimą dėl pareiškėjo grąžinimo į kilmės valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl paminėti argumentai nereikšmingi ir nepagrindžia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ernestas Spruogis

Arūnas Sutkevičius