2017-11-28 Nr. AB-22332-3-62-3-00757-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2145-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00757-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Š. Š. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 4–7) į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis Alytaus PN bausmę nežmoniškomis sąlygomis atliko nuo 2013 m. gegužės 21 d. iki 2016 m. gegužės 6 d. Vienam asmeniui teko mažiau gyvenamojo ploto nei numatyta teisės aktuose, o dėl kamerose esančių baldų gyvenamojo ploto tekdavo dar mažiau. Dėl atsakovo veiksmų jis neturėjo galimybės pajudėti, skaudėdavo galvą, negalėjo normaliai miegoti, tapo irzlus ir nervingas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime į skundą (b. l. 11–15) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad vienam nuteistajam tenkantis gyvenamosios patalpos plotas yra tik santykinis dydis ir neatspindi faktinės padėties, nes nuteistųjų skaičius gyvenamosiose patalpose keičiasi, tuomet likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamojo ploto. Galimą gyvenamojo ploto trūkumą kompensuoja dideli sektorių kiemai, kuriuose galima nevaržomai judėti, sportuoti. Šiuo metu galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigose skaičiavimo su baldais ar be jų. Pareiškėjas su prašymu perkelti gyventi į kitus būrius dėl, jo manymu, netinkamų laikymo sąlygų į pataisos namų administraciją nesikreipė. Atsakovas pažymėjo, jog Alytaus PN visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo. Nuteistiesiems yra suteikta judėjimo laisvė dienotvarkėje nustatytu laiku – gali sportuoti įrengtose krepšinio, futbolo, tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse, dirbti ūkio brigadoje, dvasiškai tobulėti ir lankytis koplyčioje. Taigi santykinai mažą patalpų plotą kompensuoja suteikta judėjimo laisvė. Alytaus visuomenės sveikatos centras higienos normos pažeidimų nenustatė. Pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai yra apskaičiuotas ir kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimu (b. l. 40–43) atmetė pareiškėjo Š. Š. skundą kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad jo gyvenamosiose patalpose trūko ploto, o dėl kamerose esančių baldų gyvenamojo ploto tekdavo dar mažiau. Pareiškėjas į Alytaus PN atvyko 2013 m. gegužės 21 d.

7. Teismas nurodė, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

8. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktas nustatė minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o Taisyklių 111.2 punktas – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose. Įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo bausmės atlikimo Alytaus PN metu (2013 m. gegužės 24 d.–2016 m. gegužės 6 d. laikotarpis) buvo užtikrinta Taisyklių 111.2 punkte reglamentuota vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto norma. Teisės aktai nenumatė, kad į įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014). Į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.).

9. Teismas pažymėjo, jog pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, skunde nurodęs, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų neturėjo galimybės pajudėti, skaudėdavo galvą, negalėjo normaliai miegoti, tapo irzlus ir nervingas, nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo pobūdžio ar laipsnio klausimą.

10. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, konstatavo, kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, buvo atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.).

III. 11. Pareiškėjas Š. Š. apeliaciniu skundu (b. l. 48–49) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

12. Pareiškėjas nurodo, kad jo laikymo sąlygos neatitiko 3,6 kv. m. Tai matyti iš atsiliepimo į skundą.

13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 52–54) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo tinkamai įrodyti visas aplinkybes. Nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui Š. Š. atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose netinkamomis sąlygomis.

16. Pareiškėjas kreipėsi su skundu į pirmosios instancijos teismą dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią patyrė nuo 2013 m. gegužės 21 d. iki 2016 m. gegužės 6 d. Alytaus PN neužtikrinant nustatyto vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, kurį dar labiau mažino baldai, neturėjo galimybės pajudėti, skaudėdavo galvą, negalėjo normaliai miegoti, tapo irzlus ir nervingas.

17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nenustatęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkto pažeidimo (šis Taisyklių punktas nurodytas teismui darant išvadą dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto normos užtikrinimo), pažymėjęs, jog į įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

18. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jo laikymo sąlygos neatitiko 3,6 kv. m.

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados.

20. Teisėjų kolegija, nenustačiusi ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, būtinumo apsaugoti viešąjį interesą ar reikšmingai pažeistus valstybės, savivaldybės ar asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, apeliacinio skundo ribų neperžengia (ABTĮ 140 str. 2 d.).

21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

22. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktas nustato, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus); Taisyklių 111.2 punktas – vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

23. Šios administracinės bylos duomenimis, pareiškėjas nuo 2013 m. gegužės 24 d. iki 2016 m. gegužės 6 d. Alytaus PN gyveno bendrabučių tipo patalpose. Vadovaujantis Taisyklių 111.1 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas šiose patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2013 m. gegužės 24 d. iki 2013 m. birželio 13 d. buvo paskirtas gyventi į 9 būrį, 2 miegamąjį, kurio gyvenamasis plotas yra 34,13 kv. m, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl, atlikus apskaičiavimą, padalijus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,26 kv. m (tiksliau būtų 4,27 kv. m); pareiškėjas nuo 2013 m. birželio 13 d. iki 2013 m. gruodžio 3 d. buvo paskirtas gyventi į 9 būrį, 1 miegamąjį, kurio gyvenamasis plotas yra 34,13 kv. m, jame įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl, atlikus apskaičiavimą, padalijus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,41 kv. m; pareiškėjas nuo 2013 m. gruodžio 17 d. iki 2014 m. sausio 23 d. buvo paskirtas gyventi į 9 būrį, 3 miegamąjį, kurio gyvenamasis plotas yra 34,13 kv. m, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl, atlikus apskaičiavimą, padalijus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,26 kv. m (tiksliau būtų 4,27 kv. m); pareiškėjas nuo 2014 m. sausio 23 d. iki 2014 m. kovo 5 d. buvo paskirtas gyventi į 2 būrį, 8 miegamąjį, kurio gyvenamasis plotas yra 35,00 kv. m, jame įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl, atlikus apskaičiavimą, padalijus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 7 kv. m; pareiškėjas nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2014 m. gegužės 20 d. buvo paskirtas gyventi į 7 būrį, 1 miegamąjį, kurio gyvenamasis plotas yra 44,37 kv. m, jame įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl, atlikus apskaičiavimą, padalijus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,2 kv. m (tiksliau būtų 3,17 kv. m); pareiškėjas nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. kovo 3 d. buvo paskirtas gyventi į 4 būrį, 3 miegamąjį, kurio gyvenamasis plotas yra 44,81 kv. m, jame įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl, atlikus apskaičiavimą, padalijus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,2 kv. m; pareiškėjas nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2015 m. kovo 4 d., nuo 2015 m. kovo 17 d. iki 2015 m. spalio 7 d. buvo paskirtas gyventi į 18 būrį, 8 miegamąjį, kurio gyvenamasis plotas yra 22,29 kv. m, jame įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl, atlikus apskaičiavimą, padalijus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,45 kv. m (tiksliau būtų 4,46 kv. m); pareiškėjas nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2015 m. spalio 8 d. buvo paskirtas gyventi į 17 būrį, 1 miegamąjį, kurio gyvenamasis plotas yra 34,15 kv. m, jame įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl, atlikus apskaičiavimą, padalijus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,41 kv. m (tiksliau būtų 3,42 kv. m); pareiškėjas nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2016 m. gegužės 6 d. buvo paskirtas gyventi į 13 būrį, 2 miegamąjį, kurio gyvenamasis plotas yra 31,46 kv. m, jame įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl, atlikus apskaičiavimą, padalijus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,14 kv. m (tiksliau būtų 3,15 kv. m).

25. Taigi pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui bausmės atlikimo Alytaus PN metu buvo užtikrinta Taisyklių 111.1 punkte reglamentuota – ne mažiau kaip 3,1 kv. m – vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto norma. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė Taisyklių 111.2 punktą, taikytiną pataisos įstaigų kamerų tipo patalpoms.

26. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai (Taisyklės) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,1 kv. m arba 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Be to, pareiškėjo galimybė judėti dienotvarkėje nustatytu laiku – sportuoti įrengtose krepšinio, futbolo, tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse, dirbti ūkio brigadoje, dvasiškai tobulėti ir lankytis koplyčioje, laikytina veiksniu, kompensuojančiu įstaigoje patiriamus nepatogumus dėl atskirais laikotarpiais tenkančio santykinai mažesnio ploto gyvenamosiose patalpose.

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors taikė netinkamą teisės normą, iš esmės pagrįstai nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei bei priteisti pareiškėjui neturtinę žalą.

28. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą, kurio panaikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Š. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė