79fa71ba-52f6-4c20-9a2b-b7fe87e2e5a1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI-2575-1063/2018 Proceso Nr. 3-61-3-04926-2015-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. G., atsakovės Lietuvos valstybę atstovaujančio Lietuvos Respublikos Seimo atstovėms Erikai Sadauskienei ir Jelenai Jarmakovič, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo, dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 6 448 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) nuostatoms.

Nurodė, kad praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ Lietuvos Respublikos Seimo neveikimo, kuris pasireiÅ¡kė tuo, kad Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai. PareiÅ¡kėjas rėmėsi Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2014 m. kovo 20 d. sprendimu byloje C-61/12 ir Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. KT6-N2/2015, kuriuose konstatuota, kad teisinis reguliavimas, kuriuo Lietuvos Respublikoje draudžiama registruoti automobilius, kurių vairas įrengtas deÅ¡inėje pusėje, reikalaujant perkelti lengvųjų automobilių vairavimo mechanizmÄ iÅ¡ deÅ¡inės pusės į kairę, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei sutarčiai dėl Europos sÄ jungos veikimo (toliau – ir SESV).

Pažymėjo, kad atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų atlikimo faktas yra įrodytas, nes iÅ¡leisdamas įstatymÄ , kuris prieÅ¡tarauja Konstitucijai, Valstybės atstovas elgėsi neapdairiai ir neatsakingai. PareiÅ¡kėjo teigimu, nuo ESTT priimto sprendimo iki patikslinto skundo padavimo momento yra praėję penkiasdeÅ¡imt du mėnesiai, nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo – keturiasdeÅ¡imt du mėnesiai, tačiau atsakovės atstovas nėra priėmęs jokių teisės aktų, kuriais ydingu pripažintas teisinis reglamentavimas bÅ«tų pakeistas.

Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju yra pažeistas teisėtų lūkesčių principas, nes pareiškėjas pagrįstai galėjo tikėtis, kad nuo ESTT ir Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo atstovas panaikins neteisėtas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, nes Lietuvos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1940 m. birželio 8 d. Tarybos direktyvos 70/311/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB ir SESV nuostatas, taip pat Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.

Atsižvelgiant į tai, atsakovei kyla deliktinė atsakomybė už Konstitucijai prieÅ¡taraujančiÄ Ä¯statymų leidybÄ , kuri daro žalÄ ne tik pareiÅ¡kėjui bet ir kitiems subjektams. Nurodė, kad nuo 2005 metų kreipėsi į Lietuvos Respublikos institucijas dėl neteisėto draudimo Lietuvos Respublikoje vairuoti, naudoti ir registruoti motorines transporto priemones, kurių vairas yra deÅ¡inėje pusėje. PareiÅ¡kėjas aktyviai siekė ginti savo pažeistas teises naudoti ir registruoti motorines transporto priemones, kurių vairas deÅ¡inėje pusėje, Lietuvos Respublikoje.

Iki skundo padavimo dienos atsakovės atstovas nesiėmė jokių priemonių, kad neteisėtos normos bÅ«tų pakeistos. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas yra įsigijęs keturias transporto priemones (žodinio bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu nurodė, jog yra įsigijęs ir daugiau tokių transporto priemonių), kurių vairas įrengtas deÅ¡inėje pusėje, įskaitant ir 2014 metų transporto priemonę A. C., kuri įsigyta po ESTT sprendimo paskelbimo. PareiÅ¡kėjas 2014 m. birželio 28 d. kreipėsi į VÄ® Regitra Kauno filialÄ su praÅ¡ymu įregistruoti transporto priemones, tačiau VÄ® Regitra atsisakė registruoti nurodydama, kad transporto priemonės pritaikytos eismui kairiÄ ja puse, o teisės aktai draudžia tokių transporto priemonių registravimÄ .

Vėliau pareiÅ¡kėjas dar kelis kartus kreipėsi į VÄ® Regitra dėl transporto priemonių registracijos, tačiau buvo atsisakyta tai atlikti tuo pagrindu, kad neįvykdytos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 8 dalies nuostatos. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas patiria daug nepatogumų, nes, turėdamas automobilius, negali jų įregistruoti ir jais naudotis, taip pat negali jų apdrausti kasko draudimu, dėl ko patiria jų saugojimo iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė emocine depresija, iÅ¡gyvenimu, miego sutrikimu, gyvenimo kokybės sumažėjimu, nes, nusipirkęs brangius automobilius ir neturėdamas galimybės jais naudotis, ilgÄ laikÄ buvo priverstas naudotis kitais automobiliais, kadangi VÄ® Regitra nepagrįstai atsisakė juos įregistruoti.

PareiÅ¡kėjui tuo metu smarkiai pablogėjo sveikata, buvo atliktos keturios chirurginės operacijos, tuo tarpu atsakovės veiksmai tikrai neprisidėjo prie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klės gerėjimo. Apibendrindamas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas dėl atsakovės kaltės penkiasdeÅ¡imt du mėnesius negali įregistruoti keturių jam priklausančių automobilių (negali gauti nei pastovios, nei laikinos registracijos numerių), todėl jam padarytÄ Å¾alÄ Ä¯vertino 6 448 Eur. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ patenkinti.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Lietuvos Respublikos Seimas atsiliepimų argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas nėra ir negali bÅ«ti laikomas tinkamu valstybės atstovu bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalÄ privalo atlyginti Valstybė. Dėl veiksmų neteisėtumo nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarimÄ , 2016 m. gruodžio 15 d. priėmė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10, 25, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymÄ XIII-107, kuris įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d.

Pažymėjo, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos, paÅ¡alinančios Konstitucijai ir ES prieÅ¡taraujantį reglamentavimÄ , buvo priimtos ir įsigaliojo laikantis visų Seimo statute nustatytų įstatymo projekto svarstymo Seime stadijų procedÅ«rų bei TeisėkÅ«ros pagrindų įstatyme įtvirtintų įstatymų skelbimo ir įsigaliojimo reikalavimų. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė visų bÅ«tinųjų sÄ lygų deliktinei atsakomybei kilti. Teismo posėdžio metu atstovės palaikė atsiliepimų argumentus, prašė skundÄ atmesti.

Liudytojas M. K. teismo posėdžio metu parodė, jog yra VĮ Regitra Transporto priemonių registracijos skyriaus vadovas. Su pareiškėju yra bendravęs telefonu, santykiai neutralūs. Dėl automobilių su vairu dešinėje pusėje registracijos nurodė, kad viso buvo įregistruota 12 automobilių, iš kurių dvi, ar daugiau transporto priemonių buvo įregistruota iki 1993 metų, vienas specialios paskirties automobilis skirtas gatvių valymui ir dvi transporto priemonės buvo įregistruotos 2018 metais, kaip istorinės, tačiau vėliau paaiškėjo, kad minėtos transporto priemonės neatitiko istorinio automobilio kriterijų.

Laikinas autotransporto su vairu deÅ¡inėje pusėje registravimas galimas pagal Susisiekimo ministro įsakymÄ , galiojantį nuo 2009 metų. Laikina registracija galioja iki 30 dienų. Teismas k o n s t a t u o j a :

1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo, kurios atsiradimÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ Lietuvos Respublikos Seimo neteisėtų veiksmų, t. y. priėmimo teisiÅ¡kai ydingų įstatymo nuostatų, kurios vėliau buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai ir nesuderinamas su ES teise, taip pat neveikimo, kuris pasireiÅ¡kė delsimu imtis priemonių paÅ¡alinti ESTT sprendimu byloje Nr. C-61/12 bei Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarimu pripažintus aukÅ¡tesnei teisei prieÅ¡taraujančiais teisės aktus, tuo neužtikrinant pareiÅ¡kėjo teisėtų lÅ«kesčių apsaugos bei apribojant pareiÅ¡kėjui galimybę įregistruoti jam priklausančias transporto priemones, kurių vairas įrengtas deÅ¡inėje pusėje.

2. PareiÅ¡kėjas 2014 m. birželio 28 d. kreipėsi į VÄ® Regitra Kauno filialÄ su praÅ¡ymu įregistruoti transporto priemones, t. y. 2013 m. laidos N. J., įvežtÄ iÅ¡ Vokietijos Federacinės Respublikos, 2002 m. M. B. (duomenys neskelbtini), įvežtÄ iÅ¡ Airijos Respublikos ir 2010 m. M. B. (duomenys neskelbtini), įvežtÄ iÅ¡ Didžiosios Britanijos. VÄ® Regitra atsisakė įregistruoti transporto priemones, motyvuodama tuo, kad transporto priemonės pritaikytos eismui kairiÄ ja puse ir (ar) turi vairÄ deÅ¡inėje pusėje.

Kauno apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo skundas buvo patenkintas iÅ¡ dalies, o VÄ® Regitra sprendimai panaikinti. PareiÅ¡kėjas pakartotinai kreipėsi į VÄ® Regitra dėl automobilių įregistravimo, tačiau VÄ® Regitra pakartotinai atsisakė įregistruoti transporto priemones, motyvuodama tuo, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 7 dalis draudžia tokių transporto priemonių registracijÄ . VÄ® Regitra dar kelis kartus iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus, kurių netenkino, tačiau vėliau VÄ® Regitra sprendimai buvo panaikinti teismo, įpareigojant VÄ® Regitra iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių įregistravimo.

Ginčo byloje dėl šių faktinių aplinkybių nėra.

3. ESTT 2014 m. kovo 20 d. sprendime byloje Nr. C-61/12 Europos Komisija/Lietuvos Respublika nustatė, kad, drausdama registruoti lengvuosius automobilius, kurių vairas įrengtas deÅ¡inėje pusėje, ir (arba) reikalaudama prieÅ¡ registruojant perkelti naujų ar anksčiau kitoje valstybėje narėje registruotų lengvųjų automobilių vairavimo mechanizmÄ iÅ¡ deÅ¡inės pusės į kairę, Lietuvos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1970 m. birželio 8 d. Tarybos direktyvos 70/311/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių ir jų priekabų vairavimo mechanizmu, suderinimo 2a straipsnį, 2007 m. rugsėjo 5 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB, nustatančios motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva), 4 straipsnio 3 dalį ir pagal Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 34 straipsnį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 4 dalis (2010 m. balandžio 15 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 48-2308; 2013 m. birželio 13 d. redakcija, Žin., 2013, Nr. 68-3401) tiek, kiek joje nustačius, kad draudimas dalyvauti vieÅ¡ajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiÄ ja kelio puse ir (ar) turi vairÄ deÅ¡inėje pusėje, netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos RespublikÄ su užsienio valstybėje įregistruotomis transporto priemonėmis atvykusiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, nustatyta, kad toks draudimas taikomas Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių 240 punktas (2008 m. liepos 16 d. redakcija, Žin., 2008, Nr. 88-3530; 2012 m. vasario 29 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 29-1302) tiek, kiek jame nustačius, kad draudimas dalyvauti vieÅ¡ajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiÄ ja kelio puse ir (ar) turi vairÄ deÅ¡inėje pusėje, netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos RespublikÄ su užsienio valstybėje įregistruotomis transporto priemonėmis atvykusiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, nustatyta, kad toks draudimas taikomas Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

4. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2014 m. birželio 28 d. kreipėsi į VÄ® Regitra Kauno filialÄ su praÅ¡ymu įregistruoti transporto įgytas keturias transporto priemones (jau minėtas transporto priemones ir 2014 m. A. C., kuriÄ Ä¯sigijo po 2014 m. kovo 20 d.), kurių vairas deÅ¡inėje pusėje ir siekė juos įregistruoti. PareiÅ¡kėjui nepavykus įregistruoti turimų transporto priemonių, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ , kaip minėta, kildina iÅ¡ Lietuvos valstybės neteisėtų veiksmų – priimant įstatymų nuostatas, kurias vėliau Konstitucinis Teismas pripažino prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, taip pat kildina iÅ¡ to, kad nuo ESTT priimto sprendimo iki patikslinto skundo teismui padavimo momento (2018 m. liepos 25 d.) yra praėję penkiasdeÅ¡imt du mėnesiai, nuo Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarimo praėjo keturiasdeÅ¡imt du mėnesiai, tačiau atsakovas nėra priėmęs jokių teisės aktų, kuriais bÅ«tų pakeistas ydingu pripažintas teisinis reglamentavimas.

5. Atsakovės atstovas tiek atsiliepimuose, tiek teismo posėdžio metu akcentavo, kad Lietuvos Respublikos Seimas nėra ir negali bÅ«ti laikomas tinkamu valstybės atstovu bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalÄ privalo atlyginti Valstybė. Net ir sutikdamas su tokia Tautos atstovybės pozicija, teismas neturi jokio konstitucinio, materialinio ar procesinio pagrindo nesivadovauti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartyje Nr. eA-47-602/2018 (byloje reikalavimas priteisti žalos atlyginimÄ kildinamas iÅ¡ įstatymų leidžiamosios valdžios neveikimo, kuris pasireiÅ¡kė Tarybos direktyvos neperkėlimu/netinkamu perkėlimu į nacionalinę teisę bei Konstitucinio Teismo nutarimo nevykdymu) ad hoc suformuota nuostata, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės tinkamumu atstovu laikytina ne VÄ® Regitra ar kita valstybės institucija/įstaiga, o bÅ«tent Lietuvos Respublikos Seimas, todėl Å¡iuo aspektu plačiau nepasisakytina.

6. Kaip yra nurodęs Konstitucinis Teismas, neturtinė žala (Civilinio kodekso 6.250 straipsnis) yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali bÅ«ti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma. Pažymėtina, kad vien tik atitinkamos neturtinės teisės pažeidimas nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo, todėl neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimÄ yra bÅ«tinos visos atitinkamu atveju įstatymo reikalaujamos civilinės atsakomybės sÄ lygos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-548/2010).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytÄ teismų praktikÄ ir teisinį reguliavimÄ , pažymėtina, kad neturtinės žalos padarymo faktas konstatuojamas nustačius pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, civilinė atsakomybė negalima. Nagrinėjamu atveju, analizuotina situacija dėl pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos, susijusios su atitinkamų įstatymo lygmens nacionalinės teisės aktų nepriėmimu, atlyginimu.

Bylos dalykas –neturtinės žalos, padarytos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tautos atstovybės, neteisėtais veiksmais, buvimas, ir, nustačius neturtinės žalos buvimÄ , priteistinas jos dydis.

7. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad, kaip nustatyta bylos medžiaga, atsakovės nustatytas teisinis reglamentavimas nebuvo suderintas su Konstitucijos 29 ir 138 straipsniais, todėl atsakovei kyla deliktinė atsakomybė už Konstitucijai prieÅ¡taraujančių įstatymų leidybÄ , kuri daro žalÄ ne tik pareiÅ¡kėjui bet ir kitiems subjektams. PareiÅ¡kėjas įrodinėja, kad neturtinė žala jam buvo padaryta dėl to, kad Valstybė iÅ¡leido įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai.

Teismas Å¡iame sprendime detaliai neatskleis nei konstitucinės Seimo kaip tautos atstovybės doktrinos, nei konstitucinės teisės aktų hierarchijos, Konstitucijos kaip aukščiausiosios teisės doktrinos, nei konstitucinės Europos SÄ jungos teisės aktų galios Lietuvos teisės sistemoje ar Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo jurisprudencijos kaip teisės aiÅ¡kinimo Å¡altinio doktrinos ir detaliai neatkartos to, kas įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatose.

PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas profesionalus teisininkas (advokatas) su jomis neabejotinai yra susipažinęs. Konstitucinės Tautos atstovybės atsakomybės už įstatymų leidybos proceso kokybės užtikrinimo trÅ«kumus klausimo kontekste paminėtina tik tai, jog Lietuvos Respublikoje įstatymų leidžiamÄ jÄ valdžiÄ Ä¯gyvendina Seimas, kurį sudaro Tautos iÅ¡rinkti atstovai ir kurių dėl specialaus mandato turėjimo negalima laikyti (ir pagal įstatymus jie nėra laikomi) valstybės tarnautojais.

Å iuo aspektu pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ Å¾alÄ (Valstybė iÅ¡leido įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai) sieja su Lietuvos Respublikos Seimo, kaip įgyvendinančio Lietuvos Respublikoje įstatymų leidžiamÄ jÄ valdžiÄ , tiesiogine veikla – įstatymų leidyba, kuri nėra vieÅ¡asis administravimas Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų prasme. Nei Seimo, nei Seimo narių veiklos tyrimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) taip pat nenumato galimybės iÅ¡ Valstybę atstovaujančio Seimo priteisti žalÄ , kurios padarymas pasireiÅ¡kė tuo, kad Seimas, kaip Tautos atstovybė, priėmė įstatymÄ , kuris vėliau buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Tokia situacija, kai Seimo priimtas įstatymas vėliau pripažįstamas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, objektyviai negali bÅ«ti prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, atsakovės veiksmų teisėtumas/neteisėtumas Å¡iuo aspektu (Seimas priėmė įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai) CK 6.250 straipsnio kontekste negali bÅ«ti vertinamas.

PareiÅ¡kėjui paaiÅ¡kintina, jog Lietuvos Respublikoje galioja konstitucinė įstatymų konstitucingumo prezumpcija, t. y. įstatymas laikomas konstitucingu tol, kol prieÅ¡ingai nėra konstatavusi vienintelė Lietuvos Respublikoje tai galinti padaryti institucija – Konstitucinis Teismas. Dar daugiau, pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kintina, jog tik tada, kai Konstitucinis Teismas pripažįsta įstatymÄ , jo dalį ar paskirÄ nuostatÄ prieÅ¡taraujančia aukščiausiajai teisei – Konstitucijai, įstatymas, jo dalis ar atskira nuostata nebegali bÅ«ti taikoma tik nuo Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo momento ir yra paÅ¡alinama iÅ¡ teisės sistemos ex nunc, o ne ex tunc.

Taigi nagrinėjamos administracinės bylos kontekste nei teoriÅ¡kai, nei praktiÅ¡kai jokie Seimo kaip Tautos atstovybės neteisėti veiksmai negali bÅ«ti konstatuojami iki Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo momento. Tai pasakytina net ir tame kontekste, jog ESTT dar 2014 m. kovo 20 d. sprendimu byloje Nr. C-61/12 Lietuvos Respublikos įsipareigojimų nevykdymÄ , t. y. kompetentingas Europos SÄ jungos teismas konstatavo valstybės narės įsipareigojimų nevykdymÄ dar iki Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo.

Tačiau ESTT nekonstatavo ir negalėjo konstatuoti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 4 dalies prieÅ¡taravimo nacionalinei aukščiausiajai teisei – Konstitucijai, kuri (minėto įstatymo dalis), kaip konstitucinga, ir liko galioti iki Konstituciniam Teismui priimant 2015 m. vasario 6 d. nutarimÄ .

8. PareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ , kaip matyti iÅ¡ skundo, patyrė dėl Lietuvos valstybės atstovo Lietuvos Respublikos Seimo neveikimo, t. y. nesiimant priemonių įgyvendinti ESTT sprendimÄ byloje Nr. C-61/12 bei Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarimÄ . Å iuo aspektu pasisakytina iÅ¡skirtinai dėl įstatymų leidžiamosios valdžios neveikimo, kurį pareiÅ¡kėjas sieja su ESTT sprendimo byloje Nr. C-61/12, kuris pripažintas nesuderinamu su Europos SÄ jungos teise dėl to, kad Tarybos direktyvos nebuvo tinkamai perkeltos į nacionalinę teisę, neįvykdymu ir Konstitucinio Teismo nutarimo nevykdymu.

ESTT atlieka, inter alia, Europos SÄ jungos pirminės teisės pagrindu priimtų antrinės teisės aktų įgyvendinimo teisėtumo priežiÅ«rÄ . ESTT sprendimu byloje Nr. C-61/12 konstatavus valstybės narės įsipareigojimų nevykdymÄ ir paraleliai nuo 2012 m. Konstituciniame Teisme esant inicijuotam procesui dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 4 dalies konstitucingumo, Lietuvos valstybė privalėjo nedelsdama nutraukti ESTT konstatuotÄ pažeidimÄ , tačiau tuo pačiu Seimas pagrįstai galėjo laukti ir konstitucinės justicijos bylos baigties, kadangi Konstitucinis Teismas ne tik vienintelis oficialiai aiÅ¡kina KonstitucijÄ , bet taip pat atlieka oficialų tiriamo akto, t. y.

įstatymo ar jo nuostatos aiÅ¡kinimÄ . Konstitucinis Teismas, ESTT sprendimo Nr. C-61/12, kaip svarbaus nacionalinės teisės aiÅ¡kinimo Å¡altinio, kontekste, konstatavo minėtos įstatymo nuostatos prieÅ¡taravimÄ Konstitucijai, tačiau tuo pačiu pateikė ir įstatymų leidėjui svarbius nacionalinio teisinio reglamentavimo iÅ¡aiÅ¡kinamus, kuriais vadovaudamasis Seimas pradėjo reikalingų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisų procedÅ«rÄ . Kaip teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovės atstovas (dėl Å¡ių aplinkybių ginčo byloje nėra), siekiant įvykdyti Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarimÄ Nr. KT6-N2/2015 Vyriausybė Seime įregistravo 2015 m. vasario 24 d.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo projektÄ bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso (Administracinių nusižengimų kodekso) 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektÄ (Nr. XIIP-2776, Nr. XIIP-2777), kuriuose buvo pateikti siÅ«lymai paÅ¡alinti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 4 dalies nuostatos neatitiktį Konstitucijos 29 straipsniui. Projekte Nr. XIIP-2776 pateikiamoje Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 4 dalies naujoje redakcijoje buvo nutarta iÅ¡braukti teisės normÄ , kad Lietuvos Respublikos pilietis, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, laikinai (iki 90 dienų per metus) gali dalyvauti vieÅ¡ajame eisme su užsienio valstybėje įregistruota transporto priemone, pritaikyta eismui kairiÄ ja kelio puse ir (ar) turinčia vairÄ deÅ¡inėje pusėje ir buvo siÅ«loma apskritai visiems transporto priemonių vairuotojams nustatyti vienodus reikalavimus dalyvauti vieÅ¡ame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiÄ ja kelio puse ir (ar) turi vairÄ deÅ¡inėje pusėje.

Taip pat buvo siÅ«loma nauja redakcija įtvirtinti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 7 dalies nuostatÄ . Projekto Nr. XIIP-2776 variantas su nežymiais taisymais buvo įregistruotas 2015 m. liepos 1 d. (Projekto Nr. XIIP-2776(2)). Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas 2016 m. gruodžio 7 d. dar kartÄ svarstė Projekto Nr. XIIP-2776 variantÄ ir priėmė papildomÄ iÅ¡vadÄ Nr. 102-P-44(5), kuriÄ Ä¯gyvendinant 2016 m. gruodžio 8 d. buvo įregistruotas Projektas Nr. XIIP-2776(3) – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10, 25, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymų projektas, kuriam Seimas pritarė.

Seimas 2016 m. gruodžio 15 d. priėmė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10, 25, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymÄ Nr. XIII-107, kuris įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d. Å ių glaustai aptartų atsakovės atstovo veiksmų seka nuo 2015 m. vasario 24 d. iÅ¡ esmės paneigia pareiÅ¡kėjo skundo argumentus dėl Lietuvos valstybės atstovo Lietuvos Respublikos Seimo neveikimo, t. y. nesiimant priemonių paÅ¡alinti ESTT sprendimui Nr. C-61/12 bei Konstitucinio Teismo nutarimui Nr. KT6-N2-2015 prieÅ¡taraujančius teisės aktus.

PrieÅ¡ingai, nei įrodinėja pareiÅ¡kėjas, Seimas po Konstitucinio Teismo nutarimo per objektyviai protingÄ terminÄ (2015 m. vasario 24 d.) įregistravo Projektus Nr. XIIP-2776, Nr. XIIP-2777, kuriuose buvo pateikti siÅ«lymai paÅ¡alinti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 4 dalies nuostatos neatitiktį Konstitucijos 29 straipsniui. Vėliau sekė Projektų derinimas ir galutinio varianto patvirtinimas. Minėta, kad civilinė atsakomybė, kaip ir bet kuri teisinė atsakomybė, atsiranda tik esant neteisėtais veiksmais padarytai žalai.

Jeigu veiksmai teisėti, tai jie objektyviai negali bÅ«ti prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo pagrindas. Kaip ir nagrinėjamu atveju, nekonstatavus įstatymų leidžiamosios valdžios veiksmų neteisėtumo (neveikimo), t. y. aptartos faktinės aplinkybės paneigia pareiÅ¡kėjo skundo argumentus dėl to, kad per penkiasdeÅ¡imt du mėnesius atsakovės atstovas nėra priėmęs jokių teisės aktų, kuriais ydingu pripažintas teisinis reglamentavimas bÅ«tų pakeistas, speciali valstybės pareiga pareiÅ¡kėjui atlyginti neturtinę žalÄ neatsirado.

Papildomai pažymėtina, kad sprendžiant byloje Å¡alių ginÄÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, neturtinės žalos prigimtis lemia ir Å¡ios žalos įrodinėjimo specifikÄ . Neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi įrodyti padarytos žalos faktÄ ir pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų. PareiÅ¡kėjas skundÄ teismui, taip pat argumentais teismo posėdžio metu, dalyje dėl neturtinės žalos fakto ir jos dydžio, grindė tuo, kad dėl atsakovės kaltės negali įregistruoti keturių automobilių, atitinkamai negali ir jais naudotis.

Atkreiptina, jog teismui 2018 m. liepos 26 d. nutartimi papraÅ¡ius pateikti skunde minimų konkrečių automobilių nuosavybę patvirtinančius dokumentus, pareiÅ¡kėjas 2018 m. rugsėjo 3 d. raÅ¡tu pateikė duomenis apie automobilius, kurių teismas nebuvo prašęs. Be to, kaip teismo posėdžio metu ir skunde teismui pagrįsdamas jam padarytÄ Å¾alÄ nurodė, kad negalėdamas naudotis norimais automobiliais, pareiÅ¡kėjas turėjo naudotis kitais automobiliais. Taigi pareiÅ¡kėjo galimybė ir bÅ«tinybė naudotis transporto priemonėmis, dėl jo nuomone, atsakovo atstovo neveikimo, nebuvo apribota.

PareiÅ¡kėjas taip pat jokiais svariais įrodymais neįrodė, kad atsakovės veiksmais (neveikimu) buvo padaryta žala jo sveikatai. Darytina iÅ¡vada, kad žalos fakto pareiÅ¡kėjas taip pat neįrodė. Apibendrinant, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatytų visų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos priteisimo.

9. PareiÅ¡kėjas taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl bylos proceso dalyvių praÅ¡ymų kreiptis į Konstitucinį TeismÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tokie praÅ¡ymai individualiÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui yra tik vada vertinti, ar yra pagrindo manyti, jog konkrečioje byloje taikytinas teisės aktas (jo dalis) gali prieÅ¡tarauti Konstitucijai. Pagrindas konkrečiÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su atitinkamu paklausimu gali bÅ«ti tik paties bylÄ nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai.

Kreipimasis į Konstitucinį TeismÄ jo kompetencijai priskirtais klausimais priklauso bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecijai, kuriÄ lemia tai, ar bylÄ nagrinėjančiam teismui kyla teisiÅ¡kai pagrįstų abejonių dėl sprendžiant bylÄ taikytino norminio teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai (2012 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1645/2012). Ä®vertinus nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybes ir Å¡ioje byloje taikytinų teisės aktų turinį, darytina iÅ¡vada, kad nėra jokio pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , nes nekyla jokių abejonių dėl Å¡ioje administracinėje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų atitikimo Konstitucijai.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos D. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai, arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Tomas Blinstrubis