2025-09-10 Nr. AB-13921-3-61-3-01791-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-786-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01791-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.9; 32

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „LTG Infra“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „LTG Infra“ skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „LTG Infra“ (toliau – ir AB „LTG Infra“ arba Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra arba CPVA) sprendimus – 2022 m. kovo 31 d. dėl pažeidimo Nr. IT04 (2019 m. birželio 25 d. SUT(DI)-287), 2022 m. kovo 31 d. dėl pažeidimo Nr. IT01 (2019 m. spalio 21 d. SUT(DI)-516), 2022 m. kovo 30 d. dėl pažeidimo Nr. IT03 (2020 m. kovo 24 d. SUT(LGI)-471), 2022 m. kovo 31 d. dėl pažeidimo Nr. IT02 (2020 m. balandžio 3 d. SUT(LGI)-505), 2022 m. kovo 31 d. dėl pažeidimo Nr. IT01 (2020 m. kovo 27 d. SUT(LGI)-490), 2022 m. kovo 31 d. dėl pažeidimo Nr. IT02 (2020 m. rugpjūčio 25 d. SUT(LGI)-879), 2022 m. kovo 31 d. dėl pažeidimo Nr. IT02 (2020 m. rugpjūčio 31 d. SUT(LGI)-899), 2022 m. kovo 31 d. dėl pažeidimo Nr. IT03 (2020 m. rugpjūčio 31 d. SUT(LGI)-898), 2022 m. kovo 31 d. dėl pažeidimo Nr. IT02 (2020 m. gruodžio 7 d. SUT(LGI)-1191), 2022 m. kovo 30 d. dėl pažeidimo Nr. IT04 (2020 m. gruodžio 21 d. SUT(LGI)-1229), 2022 m. kovo 31 d. dėl pažeidimo Nr. IT01 (2021 m. sausio 11 d. SUT(LGI)-12), 2022 m. kovo 31 d. dėl pažeidimo Nr. IT03 (2021 m. vasario 10 d. SUT(LGI)-86), 2022 m. kovo 30 d. dėl pažeidimo Nr. IT02 (2021 m. vasario 26 d. SUT(LGI)-129), 2022 m. kovo 31 d. dėl pažeidimo Nr. IT01 (2021 m. birželio 8 d. SUT(LGI)-393) (toliau visi kartu – ir Sprendimai); 2) netenkinus pirmojo pareiškėjo skundo reikalavimo, pakeisti Agentūros ginčijamus Sprendimus ir pritaikyti 10 procentų finansinę korekciją. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. AB „LTG Infra“ 2018 m. sausio 25 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) paskelbė tarptautinį (skelbiamų derybų būdu) pirkimą „2017/PCSR-1-3 statinio projekto ekspertizės paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 354828 (toliau – ir Pirkimas). Specialiųjų Pirkimo sąlygų (toliau – ir SPS) 1 priedo „Techninės specifikacijos“ 1 punkte apibrėžtas Pirkimo objektas – statinio projekto ekspertizės paslaugos. SPS 3.2 punkte nurodyta, kad Pirkimo objektas skaidomas į 11 dalių. SPS 1.3 punkte nustatyta, kad, įvykdžius Pirkimo procedūras, preliminari sutartis bus sudaroma su ne daugiau kaip 3 tiekėjais, atitikusiais Pirkimo dokumentų reikalavimus, kiekvienai Pirkimo daliai. Kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 4 tiekėjai, o galutinius pasiūlymus pateikė 3 tiekėjai, kurie buvo pateikę pirminius pasiūlymus, kurie buvo priimti. Buvo sudarytos trys preliminariosios sutartys (2018 m. liepos 10 d. preliminariosios sutartys Nr. SP-335, Nr. SP-336 ir Nr. SP-337), o jų pagrindu – 14 sutarčių dėl statinio projekto ekspertizės paslaugų.

2.2. AB „LTG Infra“ gavo Agentūros raštus apie pradėtus pažeidimo tyrimus dėl sudarytų statinio projekto ekspertizės sutarčių: 2022 m. kovo 9 d. Nr. 2022/2-1134 (pažeidimo tyrimas 2022 m. kovo 7 d. Nr. IT01), 2022 m. kovo 9 d. Nr. 2022/2-1146 (pažeidimo tyrimas 2022 m. kovo 7 d. Nr. IT01), 2022 m. kovo 9 d. Nr. 2022/2-1147 (pažeidimo tyrimas 2022 m. kovo 7 d. Nr. IT01), 2022 m. kovo 10 d. Nr. 2022/2-1158 (pažeidimo tyrimas 2022 m. kovo 7 d. Nr. IT03), 2022 m. kovo 10 d. Nr. 2022/2-1159 (pažeidimo tyrimas 2022 m. kovo 8 d. Nr. IT04), 2022 m. kovo 10 d. Nr. 2022/2-1160 (pažeidimo tyrimas 2022 m. kovo 7 d. Nr. IT02), 2022 m. kovo 10 d. Nr. 2022/2-1164 (pažeidimo tyrimas 2022 m. kovo 8 d. Nr. IT02), 2022 m. kovo 10 d. Nr. 2022/2-1165 (pažeidimo tyrimas 2022 m. kovo 8 d. Nr. IT03), 2022 m. kovo 10 d. Nr. 2022/2-1166 (pažeidimo tyrimas 2022 m. kovo 7 d. Nr. IT01) (toliau – ir Pažeidimų tyrimai). Bendrovė 2022 m. kovo 17 d. pateikė paaiškinimus dėl Pažeidimų tyrimų ir paprašė pritaikyti ne didesnę nei 10 procentų finansinę korekciją.

2.3. Agentūra, atlikusi Pažeidimų tyrimą pagal SPS 4.1, 4.3 ir 7.1.3 punktus, padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai įpareigojo, jog tiekėjas teisę verstis veikla, reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti, pagrįstų kartu su paraiška pateikdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotą ir galiojantį kvalifikacijos atestatą arba teisės pripažinimo dokumentą, įrodantį, jog tiekėjas (užsienio) turi teisę Lietuvos Respublikoje atlikti statinio projekto ekspertizę, ir nepagrįstai apribojo galimybę užsienio tiekėjams pateikti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 51 straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus kvalifikacijai pagrįsti. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, Agentūra konstatavo, kad AB „LTG Infra“ tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – ir PĮ) 29 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio 1 dalies, VPĮ 51 straipsnio 4 dalies nuostatas ir PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus.

2.4. Agentūra, spręsdama dėl finansinės korekcijos, vadovavosi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C (2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) 2.1 lentelės 10 punktu ir pritaikė pareiškėjui 25 procentų finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui (bendra Agentūros Sprendimuose nurodyta suma yra 22 417,50 Eur).

2.5. Agentūra nemotyvavo Sprendimų, netinkamai taikė Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT) 7 priede ir Gairėse nustatytas taisykles, todėl Sprendimai turėtų būti panaikinti. Sprendimai, be kita ko, naikintini, nes nebuvo padaryti pažeidimai, galėję turėti finansinį poveikį Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ar Lietuvos Respublikos biudžetui.

2.6. PAFT 25 skirsnyje ir 315 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, jog vien formalaus pažeidimo nustatymo faktas nėra pakankamas pažeidimui konstatuoti, jeigu dėl to nebuvo ar negalėjo būti finansinio poveikio ES ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, kaip ir buvo nagrinėjamu atveju.

2.7. Pareiškėjas, nustatydamas SPS 4.1, 4.3 ir 7.1.3 punktų sąlygas, neturėjo jokio teisei prieštaraujančio tikslo, t. y. jis nesiekė tyčia apriboti užsienio tiekėjų dalyvavimo Pirkime. Pirkimo dokumentai buvo suderinti su Transporto investicijų direkcija, kuri pastabų dėl pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų (įskaitant ir SPS 4.1 punktą) nepateikė. Pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, kad Pirkimo sąlygos, kurios buvo suderintos su įgyvendinančiąja institucija (Transporto investicijų direkcija), yra teisingos ir teisėtos, todėl ateityje pareiškėjui negali būti nustatyti pažeidimai arba taikoma atsakomybė.

2.8. Užsienio tiekėjams tokio tipo paslaugų pirkimai nėra patrauklūs dėl nedidelės sutarčių vertės, mažos pelno maržos, neapibrėžtumo, būtinybės žinoti nacionalinius teisės aktus, reglamentuojančius ekspertizės atlikimą. Per 3 metus (nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2022 m.) prie dinaminės pirkimo sistemos Nr. 431544 „Statinio projekto ekspertizės paslaugų užsakymai“ per CPO LT (nacionalinės centrinės perkančiosios organizacijos) elektroninį katalogą nėra prisiregistravusių nė vieno užsienio tiekėjo.

2.9. Pirkimas buvo paskelbtas viešai per CVP IS. Taigi visi nacionaliniai ir užsienio subjektai galėjo dalyvauti Pirkime, teikti savo pasiūlymus. Tačiau nei vienas iš užsienio tiekėjų nesidomėjo šiuo Pirkimu, prie Pirkimo nebuvo prisijungęs nei vienas užsienio subjektas. Pirkimo Bendrųjų sąlygų 3.1. punkte buvo numatyta, jog tuo atveju, jeigu teikėjams kiltų klausimų dėl pirkimo sąlygų į juos bus atsakyta derybų metu. Todėl bet kuris tiekėjas, kuris manė, jog jo galimybės dalyvauti pirkime yra nepagrįstai ribojamos dėl bet kurio kvalifikacinio reikalavimo, tame tarpe ir dėl nagrinėjamo, turėjo plačias galimybes ne tik gauti perkančiosios organizacijos atsakymus, bet ir panaikinti tokius tariamus ribojimus pateikęs pakankamus bei pagrindžiančius įrodymus apie realų jo galimybės dalyvauti pirkime ribojimą konkrečiu reikalavimu. Nagrinėjamu atveju Bendrovė negavo jokių pretenzijų ar prašymų paaiškinti Pirkimo sąlygų 4.1 , 4.3 ir 7.1.3 punktus dėl reikalavimo teikti teisės pripažinimo dokumentą, siekiant pagrįsti užsienio tiekėjo atitiktį minimaliems kvalifikacijos reikalavimams. Tai reiškia, kad susidomėjusiems Pirkimu tiekėjams Pirkimo sąlygos buvo aiškios ir suprantamos.

2.10. Kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 4 tiekėjai, pirminius bei galutinius pasiūlymus pateikė 3 tiekėjai, taigi nagrinėjamu atveju buvo užtikrinta konkurencija. Dėl neatitikimo Pirkimo sąlygų 4.1, 4.3, 7.1.3 punktų reikalavimams nebuvo atmestas nei vienas pasiūlymas.

2.11. PAFT 315 punkto nuostatos įtvirtina Agentūros pareigą įvertinti nustatyto teisės akto neatitikimo / pažeidimo poveikį Pirkimo rezultatui, tačiau Agentūra, priimdamas ginčijamus Sprendimu, tokio vertinimo neatliko. Sprendimuose nėra pateikti duomenis, jog Pirkime būtų dalyvavę užsienio tiekėjai, kad jie būtų reiškę pretenzijas dėl SPS 4.1, 4.3, 7.1.3 punktų, ar dėl to būtų kilę teisminiai ginčai. Agentūros išvados dėl konkurencijos ribojimo ir tariamai atsiradusios žalos padarytos remiantis prielaidomis. Pirkimo sąlygos neturėjo jokios įtakos galutiniam Pirkimo rezultatui ir neapribojo tiekėjų konkurencijos, todėl ES ir (arba) valstybės biudžetui nebuvo padaryta jokia žala. Pažeidimų tyrimai neobjektyvūs, o priimti Sprendimai pažeidžia PAFT 315 punktą.

2.12. Teismui pripažinus, jog Agentūra pagrįstai nustatė pažeidimus, spręstina, jog Agentūra pritaikė pareiškėjui neteisingo dydžio finansinę korekciją. Gairių 1.3 punkte nurodyta, kad jose nustatytos 5, 10, 25 ir 100 procentų pataisų normos, taikomos sutarties išlaidoms, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir proporcingumo principą, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai sutarčiai. Iš Gairėse pateikto pažeidimo aprašymo matyti, jog dėl to paties pažeidimo gali būti pritaikyta 25 ir 10 procentų pataisos norma. Pastaroji taikoma tais atvejais, kai yra užtikrinamas minimalus konkurencijos lygis. Nepaisant to, jog dėl Gairių 2.1 lentelės 10 punkte nustatytų pažeidimų galėjo būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti apskaičiavimo normos, Agentūra netyrė šioje normoje nurodytų aplinkybių ir dėl jų nepasisakė ginčijamuose Sprendimuose, neatliko jai nustatytos pareigos atlikti pažeidimų tyrimą objektyviai ir nešališkai, įvertinant visas pažeidimams reikšmingas aplinkybes. Agentūra taip pat nevertino PAFT 7 priedo 10 punkte nurodytų aplinkybių, neįvertino pažeidimo sunkumo ir jo įtakos ES arba valstybės biudžetui, ir nepagrįstai netaikė 10 procentų dydžio finansinės korekcijos, numatytos Gairių 2.1 lentelės 10 punkte.

2.13. Ginčijami Sprendimai naikintini taip pat ir dėl to, jog neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, keliamų administraciniams aktams. Agentūra nagrinėjamu atveju neįvertino tariamų pažeidimų sunkumo, neatliko nešališko ir objektyvaus pažeidimų tyrimo ir nepagrindė ginčijamų Sprendimų taip, jog nekiltų abejonių dėl Sprendimų galutinio rezultato.

3. Atsakovas Agentūra nesutiko su skundu ir prašė pareiškėjo skundą atmesti, nurodydama šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

3.1. Agentūra nustatė, kad Bendrovė, vykdydama Pirkimą, pažeidė PĮ 29 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio 1 dalies ir VPĮ 51 straipsnio 4 dalies nuostatas bei PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus. Už šiuos pažeidimus Agentūra pareiškėjui pritaikė 25 procentų finansinę korekciją (bendra Sprendimuose nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 22 417,50 Eur).

3.2. Skunde nurodytos ir Sprendimuose konstatuotos aplinkybės dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo susijusios su 3–4 ir 8–9 Pirkimo objekto dalimis ir jose nustatytomis sąlygomis nustatant reikalavimus dokumentams, kurie patvirtintų užsienio tiekėjų atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, pagal SPS 4.1, 4.3, 7.1.3 punktus. Ginčijami Sprendimai priimti dviem pagrindais: 1) pareiškėjas neteisėtai pareikalavo iš visų, neišskirdamas užsienio tiekėjų, kvalifikaciją įrodančių dokumentų, t. y. pareikalavo pateikti išskirtinai tik statybos techniniame reglamente STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-880 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), nurodytus kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; 2) pareikalavo šiuos dokumentus pateikti iki paraiškų pateikimo termino pabaigos. Nei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas), nei Aprašo nuostatomis nereglamentuojami užsienio tiekėjų pasiūlymų, pateiktų viešojo pirkimo konkursuose, atitikties iškeltiems reikalavimams vertinimo klausimai, todėl šios teisės normos nėra specialiosios VPĮ atžvilgiu, sprendžiant dėl užsienio tiekėjo teisės vykdyti statybos veiklą įgijimo momento. Šiuose teisės aktuose reguliuojami tik statybos teisiniai santykiai, be kita ko, užsienio rangovų teisės ir pareigos, todėl juose vartojama sąvoka „būti statybos rangovu turi teisę“ iš esmės reiškia tik tai, kad be atitinkamo dokumento (teisės pripažinimo) ūkio subjektas tiek privataus, tiek viešo užsakovo naudai negali pradėti vykdyti statybos darbų. Atitinkamos ūkio srities reguliavimas nėra specialiosios normos VPĮ atžvilgiu, jos nereglamentuoja viešųjų pirkimų teisinių santykių, o VPĮ nereglamentuoja reikalavimų verstis tam tikra veikla. Šios teisės nuostatos nekonkuruoja tarpusavyje, nes reguliuoja skirtingus teisinius santykius. Perkančiosios organizacijos gali tik tikrinti tiekėjų teisę verstis veikla, kaip nustatyta kituose specialiuosiuose teisės aktuose, tačiau negali sukurti naujų reikalavimų.

3.3. Pirkimo sąlygomis negalima paneigti atitinkamam tiekėjui teisės aktais reikalaujamos turėti teisės verstis atitinkama veikla. Uždarosios akcinės bendrovės Statybos produkcijos sertifikavimo centro (toliau – ir SPSC) užsienio ūkio subjektui išduodamas dokumentas kvalifikuojamas kaip teisės suteikimo ar patvirtinimo aktas. Užsienio tiekėjai teisę vykdyti statybos veiklą įgyja pagal savo kilmės valstybėje nustatytą statybos veiklos teisinį reguliavimą ir kompetentingų institucijų išduotus dokumentus. Teisę vykdyti statybos veiklą pagal nustatytus kvalifikacinius reikalavimus užsienio tiekėjas gali įrodyti, pateikdamas savo kilmės valstybėje išduotus jo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, kai tokia teisė vykdyti statybos veiklą Lietuvos Respublikoje pripažįstama išduodant teisės pripažinimo dokumentą, patvirtinantį, kad užsienio tiekėjas jau turi teisę vykdyti statybos veiklą savo kilmės valstybėje ir yra kvalifikuotas tokią veiklą vykdyti pagal nacionalinį teisinį reguliavimą.

3.4. Pirkimo dokumentuose nurodyta, kad kvalifikacija gali būti įrodyta tik SPSC išduotais dokumentais, kai kiti kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai nėra nurodomi kaip galintys patvirtinti užsienio tiekėjo kvalifikaciją atlikti statinio projekto ekspertizės paslaugas. Toks reikalavimas nepagrįstai susiaurino užsienio tiekėjų galimybę įrodyti turimą teisę verstis statybos veikla pagal Pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygose užsienio valstybių tiekėjams turėjo būti numatyta galimybė pateikti tiekėjo kilmės valstybės išduotą, teisę užsiimti statybos veikla pagal kvalifikacinio reikalavimo turinį patvirtinantį, dokumentą bei pareiga po pasiūlymų vertinimo atlikti procedūras, reikalingas teisės pripažinimo dokumentui gauti. Todėl pareiškėjas nagrinėjamu atveju pažeidė PĮ nurodytus lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus bei nepagrįstai apribojo tiekėjų konkurenciją. Todėl Pirkimo sąlygose nustatyti reikalavimai dokumentams, patvirtinantiems užsienio tiekėjo atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, galėjo atgrasyti užsienio tiekėjus nuo paraiškų pateikimo Pirkime.

3.5. Pareiškėjo skundo argumentai dėl tyčios nebuvimo, Pirkimo dokumentų suderinimo su Transporto investicijų direkcija, pastabų dėl Pirkimo sąlygų nebuvimo ir dėl to turėtų pareiškėjo lūkesčių, tokio tipo paslaugų pirkimų nepatrauklumo, tiekėjų kreipimosi į pareiškėją dėl ribojimų panaikinimo, pretenzijų nebuvimo ir pateiktų pasiūlymų kiekio, yra teisiškai nereikšmingi. Pirkimo dokumentų trūkumus lėmė neteisėtų, konkurenciją ribojančių sąlygų dokumentams, kurie patvirtintų užsienio tiekėjo atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, nustatymą. Suinteresuotų užsienio subjektų nedalyvavimo faktas negali būti patikrintas pareiškėjo nurodytomis pretenzijų nepateikimo, dalyvavusių tiekėjų ir pateiktų pasiūlymų kiekio aplinkybėmis.

3.6. Pareiškėjas neginčijo tokiais pačiais, kaip ginčijami Sprendimai, pagrindais priimto 2022 m. vasario 10 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriuo sudarytai pirkimo sutarčiai Nr. SUT(LGI)-507 (projekte „Antrojo kelio statyba ruože Livintai–Gaižiūnai“, Nr. 06.1.1-TID-V-503-01-0004) buvo pritaikyta 25 procentų finansinė korekcija (netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 1 500 Eur), nes Pirkimo 9 dalyje taip pat nepagrįstai apribojo galimybę užsienio tiekėjams pateikti VPĮ 51 straipsnio 4 dalyje nustatytus dokumentus kvalifikacijai pagrįsti. Bendrovė neginčijo šio sprendimo, nes sutiko su jame išdėstytais motyvais, o šiuos Sprendimus ginčija tik dėl to, kad pritaikytos bendros finansinės korekcijos visuose Sprendimuose dydis viršija lūkesčius dėl pažeidimų finansinio negatyvaus poveikio Bendrovės ekonominėje veikloje. Bendrovė iš esmės siekia sumažinti finansinės korekcijos dydį, nustatytą Sprendimuose ir nenurodo PĮ ir VPĮ normų, kurios būtų pažeistos ar neatitiktų jų turinio.

3.7. Vertinant atrankos kriterijų nustatymo pažeidimą, visos aplinkybės, susijusios su Pirkimo vykdymu ir jo procedūrų rezultatais, neįrodo neteisėto kvalifikacinio reikalavimo poveikio ir pasekmių pačiam Pirkimui, nes pagal užsienio tiekėjų dalyvavimą kituose pirkimuose, (ne) prisijungimą konkrečiame Pirkime, pasiūlymų tinkamumą, pretenzijų nebuvimą, neįmanoma nustatyti tiesioginio ryšio su kvalifikacinio reikalavimo priežastingumu.

3.8. Nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės pareiškėjui pritaikyti 10 procentų finansinės korekcijos, nes tokios galimybės nesuteikia pažeidimų turinio esmė. Šiuo atveju konkurencija buvo ribojama diskriminaciniu nacionaliniu prioritetu, suteikiant pirmenybę Lietuvos Respublikoje įgytai atestacijai įrodant teisę būti statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu, nors tai draudžia imperatyvios VPĮ teisės normos ir teismų praktikoje išviešintos VPĮ taikymo taisyklės užsienio tiekėjo kvalifikacijai patvirtinti. Toks diskriminacinio pobūdžio kriterijus atgrasė visus potencialius užsienio tiekėjus nuo galimybės pateikti paraiškas Pirkime, net ir turint galimybę įrodyti savo atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams. Šiuo atveju nebuvo pagrindų taikyti mažesnę finansinę korekciją ar spręsti dėl skirtingų netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normų. Diskriminacinio pobūdžio kriterijus turėjo tiesioginę reikšmę užsienio tiekėjų apsisprendimui dalyvauti Pirkime.

3.9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2022 m. vasario 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-348-968/2022 išaiškinta, kad vertinant 25 procentų finansinę korekciją jos atitikties proporcingumo principui aspektu, perkančiajai organizacijai nustačius pirkimo objektui nepagrįstus ir neproporcingus kvalifikacijos reikalavimus, kurie dirbtinai ribojo konkurenciją, kai pasiūlymą dėl to pateikė tik vienas tiekėjas, pažeidimo pobūdis, jo reikšmė bei teisiniai padariniai lemia, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti tokios finansinės korekcijos dydžio neproporcingumo padarytam pažeidimui. Tokios pozicijos turėtų būti laikomasi ir nagrinėjamoje byloje.

3.10. Ginčijami Sprendimai pagrįsti objektyviomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, priimti nepažeidus pagrindinių procedūrų. Sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo jų naikinti skunde nurodytais argumentais.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjo AB „LTG Infra“ skundą.

5. Teismas nustatė šias ginčui reikšmingas aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas 2018 m. sausio 25 d. CVP IS paskelbė tarptautinį skelbiamų derybų būdu vykdytą pirkimą „2017/PCSR-1-3 statinio projekto ekspertizės paslaugų pirkimas”, pirkimo Nr. 354828. Atlikto Pirkimo pagrindu sudarytos trys preliminariosios sutartys – 2018 m. liepos 10 d. preliminarioji sutartis Nr. SP-335; 2018 m. liepos 10 d. preliminarioji sutartis Nr. SP-336; 2018-07-10 preliminarioji sutartis Nr. SP-337. Preliminariųjų sutarčių pagrindu sudaryta 14 sutarčių (toliau – ir Sutartys) dėl statinio projekto ekspertizės paslaugų: pagal preliminariąją sutartį Nr. SP-335 – 2020 m. rugpjūčio 31 d. SUT(LGI)-899, 2020 m. gruodžio 7 d. Nr. SUT(LGI)-1191, 2020 m. gruodžio 21 d. Nr. SUT(LGI)-1229, 2021 m. vasario 10 d. Nr. SUT(LGI)-86; pagal preliminariąją sutartį Nr. SP-336 – 2019 m. birželio 25 d. SUT(DI)-287, 2020 m. rugpjūčio 31 d. SUT(LGI)-898, 2021 m. vasario 26 d. Nr. SUT(LGI)-129; pagal preliminariąją sutartį Nr. SP-337 – 2019 m. spalio 21 d. SUT(DI)-516, 2020 m. kovo 24 d. SUT(LGI)-471, 2020 m. kovo 27 d. SUT(LGI)-490, 2020 m. balandžio 3 d. SUT(LGI)-505, 2020 m. rugpjūčio 25 d. SUT(LGI)-879, 2021 m. sausio 11 d. Nr. SUT(LGI)-12, 2021 m. birželio 8 d. Nr. SUT(LGI)-393.

5.2. CPVA raštu informavo pareiškėją apie pradėtus Pažeidimų tyrimus dėl Sutarčių šiais pranešimais: 2022 m. kovo 9 d. pranešimu „Dėl pradėtų tyrimų projekte Nr. 06.2.1-TID-V-508-01-0008“ Nr. 2022/2-1134 dėl 2022 m. kovo 7 d. įtarimo apie pažeidimą Nr. IT01 ir dėl 2022 m. kovo 8 d. įtarimo apie pažeidimą Nr. IT02; 2022 m. kovo 9 d. pranešimu „Dėl pradėtų tyrimų projekte Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0001“ Nr. 2022/2-1147 dėl 2022 m. kovo 7 d. įtarimo apie pažeidimą Nr. IT01, dėl 2022 m. kovo 7 d. įtarimo apie pažeidimą Nr. IT02, dėl 2022 m. kovo 7 d. įtarimo apie pažeidimą Nr. IT03 ir dėl 2022 m. kovo 7 d. įtarimo apie pažeidimą Nr. IT04; 2022 m. kovo 9 d. pranešimu „Dėl pradėto tyrimo projekte Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0002“ Nr. 2022/2-1146 dėl 2022 m. kovo 7 d. įtarimo apie pažeidimą Nr. IT01; 2022 m. kovo 9 d. pranešimu „Dėl pradėto tyrimo projekte Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0002“ Nr. 2022/2-1146 dėl 2022 m. kovo 7 d. įtarimo apie pažeidimą Nr. IT01; 2022 m. kovo 10 d. pranešimu „Dėl pradėto tyrimo projekte Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0002“ Nr. 2022/2-1164 dėl 2022 m. kovo 8 d. įtarimo apie pažeidimą Nr. IT02; 2022 m. kovo 10 d. pranešimu „Dėl pradėtų tyrimų projekte Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0003“ Nr. 2022/2-1166 dėl 2022 m. kovo 7 d. įtarimo apie pažeidimą Nr. IT01, dėl 2022-03-07 įtarimo apie pažeidimą Nr. IT02; 2022 m. kovo 10 d. pranešimu „Dėl pradėto tyrimo projekte Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0003“ Nr. 2022/2-1158 dėl 2022 m. kovo 7 d. įtarimo apie pažeidimą Nr. IT03; 2022 m. kovo 10 d. pranešimu „Dėl pradėto tyrimo projekte Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0003“ Nr. 2022/2-1159 dėl 2022 m. kovo 8 d. įtarimo apie pažeidimą Nr. IT04; 2022 m. kovo 10 d. pranešimu „Dėl pradėto tyrimo projekte Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0004“ Nr. 2022/2-1160 dėl 2022 m. kovo 7 d. įtarimo apie pažeidimą Nr. IT02; 2022 m. kovo 10 d. pranešimu „Dėl pradėto tyrimo projekte Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0004“ Nr. 2022/2-1165 dėl 2022-03-08 įtarimo apie pažeidimą Nr. IT03.

5.3. Pareiškėjas 2022 m. kovo 17 d. raštu Nr. SD(INFRA)-1040/2022 Agentūrai pateikė paaiškinimus dėl pažeidimų tyrimų ir prašė pritaikyti ne didesnę nei 10 procentų finansinę korekciją.

5.4. Agentūra raštu informavo pareiškėją apie priimtus Sprendimus projektuose Nr. 06.2.1-TID-V-508-01-0008, Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0001, Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0002, Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0003, Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0004 (toliau kartu – ir Projektai) pranešimais: 2022 m. balandžio 4 d. pranešimu „Dėl nustatytų pažeidimų projekte Nr. 06.2.1-TID-V-508-01-0008“ Nr. 2022/2-1601 dėl 2022 m. kovo 31 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01, reg. Nr. 2022/3-35-76 ir dėl 2022 m. kovo 31 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT02, reg. Nr. 2022/3-35-69; 2022 m. balandžio 4 d. pranešimu „Dėl nustatytų pažeidimų projekte Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0001“ Nr. 2022/2-1602 dėl 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01, reg. Nr. 2022/3-35-79, dėl 2022 m. kovo 31 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT02, reg. Nr. 2022/3-35-81, dėl 2022 m. kovo 31 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT03, reg. Nr. 2022/3-35-70 ir dėl 2022 m. kovo 31 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT04, reg. r. 2022/3-35-80; 2022 m. balandžio 4 d. pranešimu „Dėl nustatytų pažeidimų projekte Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0002“ Nr. 2022/2-1603 dėl 2022 m. kovo 31 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01, reg. Nr. 2022/3-35-71, dėl 2022 m. kovo 31 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT02, reg. Nr. 2022/3-35-82; 2022 m. balandžio 4 d. pranešimu „Dėl nustatytų pažeidimų projekte Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0003“ Nr. 2022/2-1604 dėl 2022 m kovo 31 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01, reg. Nr. 2022/3-35-72, dėl 2022-03-31 sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT02, reg. Nr. 2022/3-35-73, dėl 2022-03-31 sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT03, reg. Nr. 2022/3-35-77 ir dėl 2022-03-31 sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT04, reg. Nr. 2022/3-35-78; 2022 m. balandžio 4 d. pranešimu „Dėl nustatytų pažeidimų projekte Nr. 06.2.1-TID-V-509-01-0004“ Nr. 2022/2-1605 dėl 2022 m. kovo 31 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT02, reg. Nr. 2022/3-35-75, dėl 2022 m. kovo 31 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT03, reg. Nr. 2022/3-35-74.

5.5. Agentūra, atlikusi Pažeidimų tyrimus, priėmė šioje byloje ginčijamus Sprendimus, kuriuose konstatavo, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė PĮ 29 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio 1 dalies ir VPĮ 51 straipsnio 4 dalies nuostatas bei PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus, ir už šiuos pažeidimus pareiškėjui pritaikė 25 procentų finansinę korekciją.

6. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi PĮ 29 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 59 straipsnio 1 dalimi, VPĮ 51 straipsnio 4 dalimi, SPS 4.1, 4.2, 4.3, 7.1.3 punktais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

7. Teismas, išanalizavęs bylos faktinę situaciją, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, byloje surinktus įrodymus, išaiškino, kad atitinkamos ūkio srities teisinis reguliavimas nėra specialiosios normos VPĮ atžvilgiu. Šios normos nereglamentuoja viešųjų pirkimų teisinių santykių, o VPĮ nereglamentuoja reikalavimų verstis tam tikra veikla. Aptartos nuostatos reglamentuoja skirtingus teisinius santykius. Teismas akcentavo, kad užsienio tiekėjai teisę vykdyti statybos veiklą įgyja pagal savo kilmės valstybėje nustatytą statybos veiklos teisinį reguliavimą ir kompetentingų institucijų išduotus dokumentus. Teisę vykdyti statybos veiklą pagal nustatytų kvalifikacinių reikalavimų apimtį užsienio tiekėjas gali įrodyti, pateikdamas savo kilmės valstybėje išduotus jo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, kai tokia teisė vykdyti statybos veiklą Lietuvos Respublikoje pripažįstama išduodant teisės pripažinimo dokumentą, patvirtinantį, kad užsienio tiekėjas jau turi teisę vykdyti statybos veiklą savo kilmės valstybėje ir yra kvalifikuotas tokią statybinę veiklą vykdyti pagal nacionalinį teisinį reguliavimą.

8. Teismas, išanalizavęs Pirkimo dokumentus, kuriuose nurodyta, jog kvalifikacija gali būti įrodyta tik SPSC išduotais dokumentais, kai kiti kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai nėra nurodomi kaip galintys patvirtinti užsienio tiekėjo kvalifikaciją atlikti statinio projekto ekspertizės paslaugas, vertino, kad pareiškėjas nepagrįstai susiaurino užsienio tiekėjų galimybę įrodyti teisę verstis statybos veikla pagal Pirkimo sąlygas. Teismas pritarė atsakovui, kad Pirkimo sąlygose nustatyti reikalavimai dokumentams kvalifikacijai patvirtinti galėjo atgrasyti užsienio tiekėjus nuo paraiškų pateikimo, taip pat, kad nustatytas Pirkimo dokumentų trūkumas lėmė neteisėtų, konkurenciją ribojančių sąlygų dokumentams, kurie patvirtintų užsienio tiekėjo atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, nustatymą. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentą, kad užsienio subjektai nesidomėjo Pirkimu, todėl konkurencija nebuvo apribota, kaip neatitinkantį direktyvų, reglamentuojančių viešųjų pirkimų procedūras ir jas įgyvendinančių nacionalinių teisės aktų reikalavimų.

9. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju konkurencija buvo apribota diskriminacinio pobūdžio pagrindu, suteikiant pirmenybę Lietuvos Respublikoje įgytai kvalifikacijai, nors tai draudžia imperatyvios VPĮ teisės normos ir VPĮ taikymo taisyklės užsienio tiekėjo kvalifikacijai patvirtinti. Toks reikalavimas atgrasė visus potencialius užsienio tiekėjus nuo galimybės pateikti paraiškas Pirkime. Teismas pažymėjo, jog atsakovas, nenustatęs sąlygų skirtingų netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normų taikymui, neturėjo pagrindo vertinti su pažeidimu susijusių aplinkybių, nes pažeidimas nustatytas išimtinai Gairių 2.1 lentelės 10 punkto 25 procentų finansinės korekcijos ribose, kai kitokios finansinės korekcijos normos ir (ar) kitokios pritaikytos finansinės korekcijos dydžio taikyti nėra leidžiama. Agentūra, nustatydama finansinės korekcijos dydį, įvertino pažeidimų pobūdį bei su pažeidimais susijusias kitas reikšmingas aplinkybes, rėmėsi PAFT ir Gairių nuostatomis, todėl finansinės korekcijos dydis nustatytas pagrįstai ir teisėtai, yra proporcingas padarytiems pažeidimams.

10. Teismas nesutiko su pareiškėju, jog ginčijami Sprendimai neatitinka administraciniams aktams keliamų reikalavimų. Agentūra nustatė faktines aplinkybes, įvertino pateiktus paaiškinimus ir papildomus įrodymus, vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika. Sprendimai pagrįsti objektyviais Agentūros surinktais duomenimis, pritaikytos poveikio priemonės motyvuotos, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad Sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.

11. Teismas nenagrinėjo kitų proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų pripažinęs juos neesminiais ir nekeičiančiais teismo padarytų išvadų.

III. 12. Pareiškėjas AB „LTG Infra“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja faktines bylos aplinkybes ir nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus:

13.1. Agentūra ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C (2019) 3452 patvirtintomis Gairėmis. Sprendžiant ginčus dėl finansinės korekcijos dydžio nustatymo yra aktualūs šie teisės aktai – Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintos Gairės dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą (toliau – ir Senos gairės) ir Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintos Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės. Kadangi Pirkimas buvo atliktas 2018 metais, sprendžiant dėl pažeidimų ir finansinės korekcijos dydžio, turėjo būti taikomos Senos gairės. Agentūra ginčijamus Sprendimus priėmė vadovaudamasi Gairių, o ne Senųjų gairių, nuostatomis, todėl Sprendimai priimti pažeidžiant VAĮ 3 ir 10 straipsnių nuostatas.

13.2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas proceso šalių argumentus dėl pareiškėjui paskirtos 25 procentų finansinės korekcijos, nepagrįstai vadovavosi netaikytinomis Gairėmis, be to, net ir pripažinus, kad finansinės korekcijos dydis nustatomas pagal Gaires, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Gairių 2.1 lentelės 10 punkto nuostatas. Iš Gairių 2.1 lentelės 10 punkte pateikto pažeidimo aprašymo matyti, kad dėl to paties pažeidimo gali būti pritaikyta 10 ir 25 procentų finansinė korekcija. Gairėse nustatyta, kad tuo atveju, kai keli ekonominės veiklos vykdytojai pateikė pasiūlymus, kurie buvo priimti ir atitiko atrankos kriterijus – laikoma, kad minimalus konkurencijos lygis yra užtikrintas. Šiose gairėse nėra nurodyta, kad minimalaus konkurencijos lygio užtikrinimas yra siejamas su užsienio tiekėjų dalyvavimu pirkime. Teismas nepagrįstai minimalaus konkurencijos lygio užtikrinimą siejo su užsienio tiekėjų dalyvavimu pirkime, tačiau ne su tiekėjų, dalyvavusių pirkime, skaičiumi.

13.3. Aiškinant Gairių 2.1. lentelės 10 punktą taip, kaip jį išaiškino pirmosios instancijos teismas, susiklostytų teisiškai ydingos situacijos, kai minimalios konkurencijos užtikrinimas būtų siejamas ne su tiekėjų, dalyvavusių pirkime, skaičiumi, o su aplinkybėmis, kurioje valstybėje šie tiekėjai įsisteigę. Pavyzdžiui, pirkime dalyvaujant 20 Lietuvoje įsisteigusių ir veikiančių tiekėjų būtų laikoma, kad nėra užtikrinamas minimalios konkurencijos lygis ir būtų taikoma 25 procentų finansinė korekcija. Tuo tarpu, jeigu pirkime dalyvautų vienas Lietuvoje veikiantis tiekėjas ir vienas užsienio tiekėjas būtų laikoma, kad minimalus konkurencijos lygis yra užtikrintas ir taikoma 10 procentų finansinė korekcija.

13.4. Nei VPĮ, nei Įstatyme nėra įtvirtinto minimalaus konkurencijos lygio apibrėžimo. Viešųjų pirkimų tarnyba laikosi pozicijos, kad jeigu pirkime dalyvauja bent 3 tiekėjai, tokiu atveju yra sudaromos prielaidos realiai konkurencijai. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad pirkime dalyvavus keliems tiekėjams, yra užtikrinamas minimalus konkurencijos lygis (pareiškėjas nurodo šias administracines bylas: Nr. eA-1597-821/2023, Nr. eI3-944-979/2023, Nr. eI3-1047-1066/2022). Regionų administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-691-1066/2024 buvo konstatuota, kad pirkime dalyvavus 2 tiekėjams, konkurencija nebuvo užtikrinta, tačiau už šį pažeidimą Agentūra pagal Gairių 2.1 lentelės 10 punktą pritaikė 10 procentų finansinę korekciją.

13.5. Agentūra nevertino PAFT 7 priedo 10 punkte nurodytų aplinkybių ir dėl jų nepasisakė Sprendimuose, taigi, neatliko jai, kaip viešojo administravimo subjektui nustatytos pareigos Pažeidimų tyrimą atlikti objektyviai ir nešališkai, įvertinant visas Pažeidimų tyrimui reikšmingas aplinkybes. Pirkimas buvo paskelbtas viešai per CVP IS. Visi nacionaliniai ir užsienio subjektai galėjo dalyvauti Pirkime, teikti savo pasiūlymus, tačiau nei vienas iš užsienio tiekėjų nesusidomėjo Pirkimu. Kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 4 tiekėjai, pirminius bei galutinius pasiūlymus pateikė 3 tiekėjai, taigi buvo užtikrinta konkurencija. Dėl neatitikimo Pirkimo sąlygų 4.1, 4.3, 7.1.3 punktų reikalavimams nebuvo atmestas nei vienas pasiūlymas. Tiekėjai taip pat nėra pareiškę pretenzijų dėl Pirkimo sąlygų. Taigi nagrinėjamu atveju buvo užtikrintas minimalios konkurencijos lygis. CPVA nepagrįstai pareiškėjui pritaikė 25 procentų, o ne 10 procentų dydžio finansinę korekciją.

13.6. Nepaisant to, kad PAFT 315 punktas įtvirtinta įgyvendinančios institucijos pareigą įvertinti nustatyto teisės akto neatitikimo / pažeidimo poveikį Pirkimo rezultatui, CPVA, priimdama ginčijamus Sprendimus, tokio vertinimo neatliko. Pažeidimų tyrimas neobjektyvus, o priimti Sprendimai pažeidžia PAFT 315 punktą, todėl yra nepagrįsti ir neteisėti. CPVA, be kita ko, neįvertino pažeidimų sunkumo ir jų įtakos ES biudžetui.

13.7. Nagrinėjamu atveju byloje keliami teisiniai klausimai nėra nauji, todėl atsakovui nėra būtina pasitelkti advokatų teisinę pagalbą. Tuo atveju, jeigu atsakovas pasitelks papildomą teisinę pagalbą, o teismas skundą atmes – išlaidos už suteiktas teisines paslaugas iš pareiškėjo nepriteistinos.

14. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas taip pat prašo netenkinti pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, pakartodamas faktines bylos aplinkybes ir nurodydamas šiuos argumentus:

14.1. Finansinės korekcijos, įtvirtintos Senose gairėse ir Gairėse yra tapačios, tik su išimtimi, kad už analogišką pažeidimą galima skirti 5 procentų finansinę korekciją. Gairėse nenurodyta juridinių faktų sutaptis, kuri įgalintų tokios finansinės korekcijos taikymą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia naują klausimą dėl Gairių taikymo, tačiau nenurodo, kaip turėtų būti taikoma Gairių finansinė korekcija Senų gairių plotmėje, išskyrus pateikdamas teismų praktiką, kuri pareiškėjo manymu, patvirtina jo gynybinę poziciją dėl 10 procentų finansinės korekcijos dydžio taikymo padarytų pažeidimų atveju. Už konkretų pažeidimą yra parenkama ir patvirtinama konkreti finansinė korekcija ir Sprendimuose šiuo atveju nenurodytos aplinkybės, leidžiančios parinkti finansines korekcijas, skirtingų dydžių, galiojančias vienu metu tam pačiam pažeidimui.

14.2. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti teismų praktikos atvejai dėl mažesnės finansinės korekcijos taikymo, yra skirtingi, pareiškėjas nenurodo, kuo konkrečiai šie teismų praktikos atvejai galėtų būti identiški arba labai panašūs šio ginčo atveju.

14.3. Agentūra pagrįstai ir teisėtai konstatavo pažeidimus ir pažeidimais padarytos žalos dydžio neprivalėjo įrodinėti, nes pažeidimui kvalifikuoti pakanka prezumpcijos, kad vykdant tinkamai pirkimo sąlygas dėl didesnės tiekėjų konkurencijos galima buvo sutaupyti ES paramos lėšas. Tokių pažeidimų realios žalos nuostolių išraiška, taigi ir gautos naudos skaitine išraiška, nėra įmanoma tiksliai apibūdinti, todėl pažeidimą konstatavus ir esant reikšmingiems tokio pažeidimo padariniams pirkimo procedūroms (sumažinta konkurencija), pažeidimo pasekmėms atitaisyti turi būti skiriama Gairėse numatyta konkretaus dydžio finansinė korekcija. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl Pirkimo sąlygomis neribojamos konkurencijos ir nepadarytos žalos ES biudžetui neatspindi Agentūros pozicijos ir teismų praktikos taikant Gairių nuostatas.

14.4. Pareiškėjo nesutikimas su pažeidimų kvalifikacija ir pritaikytomis teisės aktų nuostatomis bei jų interpretacija, nereiškia, kad Sprendimai yra be motyvų ar motyvai nepakankami. Tokių trūkumų nenustatė ir pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Agentūros Sprendimų, kuriais pripažinta, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė teisės aktų nuostatas ir principus, ir už šiuos pažeidimus pareiškėjui pritaikyta 25 procentų finansinė korekcija, pagrįstumo ir teisėtumo.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad AB „LTG Infra“ paskelbė tarptautinį (skelbiamų derybų būdu) statinio projekto ekspertizės paslaugų pirkimą. Agentūra, atlikusi AB „LTG Infra“ Pirkimo vertinimą, priėmė ginčijamus Sprendimus, kuriuose konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė PĮ 29 straipsnio 3 dalies, PĮ 59 straipsnio 1 dalies, VPĮ 51 straipsnio 4 dalies nuostatas ir PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus, dėl to, jog nepagrįstai įpareigojo, kad tiekėjas (užsienio) teisę verstis veikla, reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti, pagrįstų kartu su pasiūlymu pateikdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotą ir galiojantį kvalifikacijos atestatą arba teisės pripažinimo dokumentą, įrodantį, jog tiekėjas turi teisę Lietuvos Respublikoje atlikti statinio projekto ir / arba statinio projekto konstrukcijų dalies ekspertizę, ir nepagrįstai apribojo galimybę užsienio tiekėjams pateikti VPĮ 51 straipsnio 4 dalyje nustatytus dokumentus kvalifikacijai pagrįsti. Agentūra už šiuos pažeidimus pareiškėjui pritaikė 25 procentų dydžio finansinę korekciją (bendra Sprendimuose nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 22 417,50 Eur).

17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą iš esmės pritardamas Agentūros pozicijai, kad pareiškėjas, nustatęs Pirkimo dokumentuose kvalifikacinio pobūdžio reikalavimus tiekėjams (užsienio) pateikti teisės pripažinimo dokumentus iki paraiškų pateikimo termino pabaigos ir apribojęs galimybę užsienio tiekėjams pateikti VPĮ 51 straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus kvalifikacijai pagrįsti, pažeidė PĮ 29 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio 1 dalies ir VPĮ 51 straipsnio 4 dalies nuostatas bei PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus. Teismas, be kita ko, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl jam pritaikytos finansinės korekcijos dydžio, pažymėjęs, kad atsakovas, nustatydamas finansinės korekcijos dydį, įvertino padarytų pažeidimų pobūdį bei kitas su pažeidimais susijusias reikšmingas aplinkybes, todėl teismo vertinimu, pareiškėjui Agentūros Sprendimais pritaikyta finansinė korekcija yra pagrįsta, teisėta ir proporcinga padarytiems pažeidimams.

18. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, teigia, kad Agentūros Sprendimai yra nepagrįsti, priimti neatlikus nešališko ir objektyvaus pažeidimų tyrimo. Anot pareiškėjo, šiuo atveju minimalios konkurencijos lygis buvo užtikrintas, Agentūra nevertino PAFT 7 priedo 10 punkte nurodytų aplinkybių ir dėl to nepagrįstai pritaikė 25 procentų, o ne 10 procentų dydžio finansinę korekciją, numatytą Gairių 2.1. lentelės 10 punkte.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą pareiškėjo apeliacinio skundo ribose (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), daro išvadą, kad teismo sprendimas yra keistinas dalyje dėl pareiškėjui paskirtos finansinės korekcijos dydžio: Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013) 143 straipsnio „Valstybių narių atliekamos finansinės pataisos“ 1 dalyje įtvirtinta, kad atsakomybė už pažeidimų tyrimą, reikiamas finansines pataisas ir lėšų susigrąžinimą visų pirma tenka valstybėms narėms. Sisteminio pažeidimo atveju valstybė narė atlieka visų veiksmų, kuriems pažeidimas galėjo turėti įtakos, tyrimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės atlieka reikiamas finansines pataisas, kurias reikia atlikti dėl veiksmuose arba veiksmų programose nustatytų pavienių ar sisteminių pažeidimų. Atliekant finansines pataisas, panaikinamas visas veiksmui arba veiksmų programai skirtas viešasis įnašas arba jo dalis. Taigi finansinio koregavimo mechanizmas taikomas tuomet, kai nustatoma tam tikrų faktinių ir juridinių pagrindų visuma. Visų pirma, turi būti nustatomas pažeidimas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatas, o, nustačius pažeidimą, turi būti sprendžiama dėl padarinių – finansinės korekcijos – taikymo.

20. Pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalį, pažeidimas – tai bet koks įgyvendinant ESI fondus padarytas Europos Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui. Pagal aptartas minėto reglamento nuostatas bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimo Elme Messer Metalurgs, C-743/18, 51 p.), pažeidimo buvimas reiškia, kad turi būti įvykdytos trys sąlygos: pirma, turi būti padarytas Europos Sąjungos teisės (arba nacionalinės teisės, susijusios su Europos Sąjungos teisės taikymu) pažeidimas; antra, šis pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu; trečia, turi būti padaryta reali ar potenciali žala Sąjungos biudžetui.

21. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytos ir ginčijamuose Sprendimuose konstatuotos aplinkybės dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo ir jų prieštaravimo lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principams, yra susijusios su jose nustatytomis sąlygomis dėl reikalavimų dokumentams, patvirtinantiems tiekėjų (užsienio) atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, pagal Pirkimo sąlygų 4.1, 4.3 ir 7.1.3 punktus. Pirkimo sąlygų 4.1 punkte nurodyta, kad tiekėjas, dalyvaujantis pirkime, turi atitikti Bendrųjų sąlygų 4 skyriuje nurodytus reikalavimus (tiekėjo kvalifikacija turi būti įgyta iki paraiškų pateikimo termino pabaigos). Pirkimo sąlygų 4.3 punkte nustatyta, kad perkantysis subjektas šio pirkimo metu netaiko kvalifikacinės atrankos ir pateikti pirminius pasiūlymus kvies visus tiekėjus, kurie atitiko reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ir kurių paraiškos atitiko Pirkimo dokumentuose nustatytus paraiškos pateikimo reikalavimus. Tiekėjas paraiškoje turi pateikti ne tik EBVPD (išskyrus ekspertus, kurie pirkimo laimėjimo ir pirkimo sutarties sudarymo atveju bus įdarbinti tiekėjo (šių ekspertų EBVPD teikti nereikia)), bet ir visus pagal Bendrųjų sąlygų 4.1 punktą ir šio skyriaus 4.1 punktą reikalaujamus dokumentus. Pirkimo sąlygų 7.1.3 punkte nustatyta, kad iki paraiškų pateikimo termino pabaigos pasiūlyme tiekėjas turi pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kad tiekėjas atitinka reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai.

22. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai reiškia pareigą tapačius reiškinius vertinti vienodai, bet nevertinti vienodai skirtingų situacijų, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimą Arnold André, C-434/02, Rink. 2004). Šie visuotinai pripažįstami imperatyvai paprastai reiškia viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyvių – perkančiosios organizacijos ar subjekto, viešuosiuose pirkimuose priimančio visuotinai privalomojo elgesio taisykles (pavyzdžiui, įstatymo leidėjo ar viešojo administravimo subjekto) – pozityviąją arba aktyviąją (lygiateisiškumo principas) ir negatyviąją arba pasyviąją (nediskriminavimo principas) pareigas, t. y. pareigas imtis veiksmų bei vengti tokių priemonių, kurios galėtų suponuoti nelygiateisišką santykių dalyvių padėtį arba vienus subjektus diskriminuoti kitų subjektų atžvilgiu.

23. Viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis, siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1177-624/2024). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2012).

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad nors perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti, kokius minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus nustatyti pirkimo sąlygose, tačiau ši jos pasirinkimo laisvė nėra neribota ir ji privalo nepažeisti viešųjų pirkimų principų, taip pat negali nustatyti perteklinių, neproporcingų, su pirkimo objektu ir kitais teisės aktais nesuderinamų reikalavimų, todėl VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta būtent minimalių tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų sąvoka, suponuojanti atitinkamos (pakankamos pirkimo sutarčiai įvykdyti) kvalifikacijos tiekėjams lygias galimybes dalyvauti pirkime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2383-556/2021).

25. Pernelyg aukšti arba specifiniai pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją. Tokie reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011 ir kt.).

26. VPĮ įtvirtinti pagrindiniai pirkimų principai, tiekėjo kvalifikacijos tikrinimo reikalavimai, šioje srityje formuojama teismų praktika patvirtina, kad perkančioji organizacija, turėdama teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus, turi taip pat pareigą nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus, kurie negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Taigi perkančioji organizacija turėtų pagrįsti, kad konkrečiu atveju nustatyti dalyvių kvalifikacijos reikalavimai dirbtinai neriboja konkurencijos, yra proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, yra tikslūs ir aiškūs.

27. Nagrinėjamu atveju ginčijami Sprendimai buvo priimti remiantis tuo, kad AB „LTG Infra“ nepagrįstai pareikalavo iš visų tiekėjų be išimties (neišskirdama užsienio tiekėjų), kvalifikaciją įrodančių dokumentų, kurie nurodyti būtent Apraše ir šiuos dokumentus pateikti iki paraiškų pateikimo termino pabaigos.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl užsienio tiekėjų teisės verstis atitinkama veikla įgijimo momento, yra konstatavęs, kad kompetentingos Lietuvos institucijos išduodami kvalifikacijos patvirtinimo (teisės pripažinimo) dokumentai užsienio ūkio subjektams tik patvirtina šių tiekėjų anksčiau įgytą kvalifikaciją, o ne naujai ją suteikia, todėl reikalavimas pateikti teisės pripažinimo dokumentą iki paraiškų pateikimo termino pabaigos yra dirbtinai ribojantis tiekėjų konkurenciją. Teismas, be kita ko, konstatavo, kad nacionalinės teisės aiškinimas, dėl kurio užsienio tiekėjų kvalifikacija, įgyta prieš galutinį pasiūlymų pateikimo momentą, bet Lietuvoje pripažinta šiam terminui suėjus, pažeistų tiekėjų lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus bei iš esmės reikštų kitų šalių ūkio subjektų diskriminaciją kilmės pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir nustatytas aplinkybes, Agentūra Sprendimuose pagrįstai konstatavo, kad Pirkimo sąlygų 4.1, 4.3 ir 7.1.3 punktuose įtvirtintos sąlygos nepagrįstai susiaurino užsienio tiekėjų galimybę įrodyti turimą teisę verstis minėta veikla pagal Pirkimo sąlygas. Reikalavimai pateikti tik Apraše nurodytus kvalifikacinius reikalavimus įrodančius dokumentus ir tik iki paraiškų pateikimo termino pabaigos, kaip teisingai konstatavo teismas ir Agentūra, pažeidžia lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus bei nepagrįstai apribojo visų tiekėjų konkurenciją dalyvauti Pirkime. Be to, tokios Pirkimo sąlygos neatitinka ankščiau aptartų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų. Taigi, pareiškėjas, Pirkimo sąlygose nustatęs nepagrįstus ir neproporcingus Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimus, apribojo sąžiningą tiekėjų konkurenciją, nesudarė galimybių Pirkime dalyvauti ir konkurencingus pasiūlymus pateikti visiems tiekėjams dėl ribojančių ir diskriminuojančių sąlygų, taip pat nepagrindė tokių reikalavimų taikymo tikslingumo ir objektyvumo. Šiuo atveju pritartina Agentūros ir teismo pozicijoms, kad Pirkimo sąlygose užsienio valstybių tiekėjams turėjo būti numatyta galimybė pateikti tiekėjo kilmės valstybės išduotą, teisę užsiimti statybos veikla pagal kvalifikacinio reikalavimo turinį, patvirtinantį dokumentą bei pareiga po pasiūlymų vertinimo atlikti nacionalinės teisės reglamentuojamas procedūras, reikalingas teisės pripažinimo dokumentui gauti.

30. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar Agentūros Sprendimais pagrįstai nustatyti pažeidimai, atsakė į esminius ir pagrindinius pareiškėjo skundo argumentus, įvertino ir nustatė visas reikšmingas aplinkybes bei padarė pagrįstas išvadas. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016), todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama ginčijamame teismo sprendime nurodytų motyvų, kuriais, be kita ko, jau buvo atsakyta į pareiškėjo apeliaciniame skunde pakartotinai dėstomus argumentus, dėl jų nepasisako.

31. Pareiškėjas nesutinka su jam pritaikyta 25 procentų finansine korekcija, ir prašo tuo atveju, jeigu bus pripažinti padaryti pažeidimai, sumažinti pritaikytos finansinės korekcijos dydį iki 10 procentų. Pareiškėjas taip pat kelia klausimą dėl nagrinėjamu atveju taikytinų gairių, nes pareiškėjo manymu, šiuo atveju turėjo būti taikomos Senosios gairės.

32. Teisėjų kolegija, pritardama atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytai pozicijai dėl Gairių nagrinėjamoje byloje taikymo, pažymi, jog šiuo metu galiojančios PAFT redakcijos 7 priedo 6 punkte nustatyta, kad kai pažeidimas nustatytas subjektui, kuris yra perkančioji organizacija pagal VPĮ reikalavimus, atliekant pirkimą, kuriam taikomas ar iš dalies taikomas VPĮ arba kuriam jis netaikomas šiame įstatyme nustatytais atvejais, atliekant pirkimą iš centrinės perkančiosios organizacijos (toliau – ir CPO), vadovaujantis VPĮ 82 straipsnio nuostatomis, kai šie pirkimai atlikti vadovaujantis VPĮ redakcija, galiojusia nuo 2017 m. liepos 1 d., taip pat nustačius draudžiamąjį pirkimo sutarties pakeitimą, atliktą galiojant VPĮ redakcijoms nuo 2017 m. liepos 1 d., netinkamos finansuoti projekto išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis 2019 m. Gairėmis.

33. Komisijos sprendimo 2 straipsnyje įtvirtinta, kad Komisija Gaires taiko po šio sprendimo priėmimo datos pradėtoms finansinių pataisų procedūroms. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog finansinių korekcijų procedūros buvo pradėtos galiojant Komisijos sprendimui, darytina išvada, kad Agentūra, priimdama ginčijamus Sprendimus, privalėjo taikyti Komisijos sprendimu patvirtintų Gairių, o ne kaip teigia pareiškėjas Senųjų gairių, 2.1 lentelės 10 punktą.

34. Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad taikytinos korekcijos dydis turi būti nustatomas, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, sunkumą, fondų finansinius nuostolius.

35. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad, jeigu tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus. Finansinis koregavimas turi būti tik toks, kokio iš tikrųjų reikia, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį ir sunkumą (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C-406/14, 47–48 p.).

36. Agentūra, taikydama pareiškėjui 25 procentų finansinę korekciją, vadovavosi PAFT 311 punktu, PAFT 7 priedo 6 ir 10 punktais ir Gairių 2.1 lentelės 10 punktu.

37. PAFT 7 priedo 6 punkte nustatyta, jog nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 (toliau – ir Komisijos sprendimas), kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės. Pagal PAFT 7 priedo 10 punkto nuostatas, kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes.

38. Gairių 2.1 lentelės 10 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai ekonominės veiklos vykdytojai galėjo būti atgrasyti nuo pasiūlymų teikimo dėl draudimo dalyvauti procedūroje, atrankos ir (arba) sutarties sudarymo kriterijų arba sutarčių vykdymo sąlygų, į kuriuos įtraukti nepagrįsti nacionaliniai, regioniniai arba vietos prioritetai, skiriama 25 procentų pataisos norma.

39. Gairių 1.1 punkte nurodyta, kad jų tikslas užtikrinti proporcingumą. Šiam tikslui svarbu, kad spręsdama dėl finansinės pataisos Komisija atsižvelgtų į pažeidimo pobūdį ir sunkumą bei susijusį finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Vis dėlto laikoma, kad viešųjų pirkimų pažeidimų atveju finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma dėl pažeidimo pobūdžio. Todėl šiais atvejais susijusioms išlaidoms, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį ir sunkumą, laikantis 1.4 skirsnyje nustatytų kriterijų (pažeidimo pobūdis, jo sunkumas, susiję finansiniai fondų nuostoliai), turi būti taikoma fiksuoto dydžio pataisa.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad ne kiekvienas nacionalinės teisės pažeidimas per se (pats savaime) suponuoja finansinių korekcijų taikymą. Tai, visų pirma, priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir nustatytų konkrečių aplinkybių. Tačiau jei pažeidimas siejamas su netinkamu VPĮ nuostatų taikymu, kai pažeidžiami pagrindiniai viešųjų pirkimų principai, tokio pažeidimo tiesioginio poveikio pirkimo rezultatui paneigimas, o tuo pačiu ir realiai egzistuojančios žalos Europos Sąjungos biudžetui atsiradimo tikimybė yra įrodinėjimo dalykas byloje.

41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiami padariniai apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą, t. y. net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas, pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018 ir kt.).

42. Šiuo atveju pareiškėjas nepaneigė atsakovo nustatytų aplinkybių, kad Pirkimo sąlygų 4.1, 4.3 ir 7.1.3 punktais pažeidė PĮ 29 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies, PĮ 59 straipsnio 1 dalies, VPĮ 51 straipsnio 4 dalies nuostatas ir PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus, todėl dėl būtinumo taikyti pareiškėjui finansinę korekciją šiuo atveju abejonių nekyla.

43. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, pasisakydamas dėl Gairių taikymo apimties, yra nurodęs, kad nėra draudžiama, jog pirminis vertinimas būtų atliekamas naudojantis lentele, parengta paisant proporcingumo principo, bet, nustatant galutinį taikytinos korekcijos dydį, turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes, palyginti su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant tą lentelę, kurios gali pateisinti didesnės ar, atvirkščiai, mažesnės korekcijos taikymą (žr., pvz., ESTT 2016 m. liepos 14 d. sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C-406/14, 49 p.). Tai reiškia, kad net ir nustačius, jog Gairėse yra įtvirtinta fiksuota finansinė korekcija už konkretų viešųjų pirkimų srities pažeidimą, tai neeliminuoja pareigos įvertinti individualias nustatyto pažeidimo savybes ir, atsižvelgus į jas, nukrypti nuo Gairėse fiksuoto finansinės korekcijos dydžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023, 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-556/2025).

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių bei surinktų duomenų visumą, bei atsižvelgusi į teismų praktiką dėl finansinės korekcijos taikymo, daro išvadą, jog pareiškėjui Agentūros Sprendimais pritaikyta 25 procentų finansinė korekcija nėra proporcinga. Šiuo konkrečiu atveju nebuvo atsižvelgta į individualias nustatytų pažeidimų ir kitas šiam klausimui tinkamai išspręsti reikšmingas aplinkybes: sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, matyti, jog nagrinėjamu atveju buvo užtikrinta minimali tiekėjų konkurencija (kvietimus dalyvauti Pirkime priėmė 4 tiekėjai, pirminius ir galutinius pasiūlymus pateikė 3 tiekėjai); pretenzijų ar atmestų pasiūlymų, teisminių ginčų dėl neatitikimo Pirkimo sąlygų reikalavimams nebuvo; nėra duomenų, patvirtinančių, kad vengta bendradarbiauti siekiant nustatyti pažeidimų padarymo aplinkybes; Pirkimo dokumentai iš anksto buvo derinami su Transporto investicijų direkcija, kuri pastabų pareiškėjui dėl Pirkimo sąlygų, susijusių, be kita ko, su kvalifikacija Pirkimo sutarčiai įvykdyti, neturėjo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pastaroji aplinkybė gali turėti reikšmės, sprendžiant dėl sankcijos dydžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2023 m. spalio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 konstatavo, kad aplinkybės, susijusios su viešuosius pirkimus reglamentuojančių normų praktiniu taikymu bei įgyvendinančiosios institucijos pozicija, gali būti pagrindas mažinti finansinę korekciją). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, spręstina, kad 10 procentų dydžio finansinė korekcija būtų pakankama ir adekvati sankcija pareiškėjui, kuri, be kita ko, būtų suderinama su tikslais, keliamais taikant finansinio poveikio priemones už pažeidimus, padarytus vykdant viešuosius pirkimus.

45. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kuris keistinas tik dėl finansinės korekcijos dydžio (jį sumažinant).

46. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nebuvo ir nėra pagrindas priimti kitokį procesinį sprendimą byloje, todėl dėl jų nėra pasisakoma.

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jam iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas kartu su skundu pirmosios instancijos teismui pateikė Swedbank 2022 m. balandžio 20 d. nurodymą Nr. 20000024402022 (22,50 Eur) ir su apeliaciniu skundu Swedbank 2024 m. birželio 20 d. nurodymą Nr. D10020000069722024 (15 Eur). Teismo sprendimas iš dalies priimtas apelianto naudai, todėl jis turi teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

48. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

49. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pareiškėjui iš atsakovo Agentūros priteistina 18,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „LTG Infra“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą pakeisti ir sumažinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros sprendimais – 2022 m. kovo 31 d. dėl pažeidimo Nr. IT04 (2019 m. birželio 25 d. SUT(DI)-287), 2022 m. kovo 31 d. dėl pažeidimo Nr. IT01 (2019 m. spalio 21 d. SUT(DI)-516), 2022 m. kovo 30 d. dėl pažeidimo Nr. IT03 (2020 m. kovo 24 d. SUT(LGI)-471), 2022 m. kovo 31 d. dėl pažeidimo Nr. IT02 (2020 m. balandžio 3 d. SUT(LGI)-505), 2022 m. kovo 31 d. dėl pažeidimo Nr. IT01 (2020 m. kovo 27 d. SUT(LGI)-490), 2022 m. kovo 31 d. dėl pažeidimo Nr. IT02 (2020 m. rugpjūčio 25 d. SUT(LGI)-879), 2022 m. kovo 31 d. dėl pažeidimo Nr. IT02 (2020 m. rugpjūčio 31 d. SUT(LGI)-899), 2022 m. kovo 31 d. dėl pažeidimo Nr. IT03 (2020 m. rugpjūčio 31 d. SUT(LGI)-898), 2022 m. kovo 31 d. dėl pažeidimo Nr. IT02 (2020 m. gruodžio 7 d. SUT(LGI)-1191), 2022 m. kovo 30 d. dėl pažeidimo Nr. IT04 (2020 m. gruodžio 21 d. SUT(LGI)-1229), 2022 m. kovo 31 d. dėl pažeidimo Nr. IT01 (2021 m. sausio 11 d. SUT(LGI)-12), 2022 m. kovo 31 d. dėl pažeidimo Nr. IT03 (2021 m. vasario 10 d. SUT(LGI)-86), 2022 m. kovo 30 d. dėl pažeidimo Nr. IT02 (2021 m. vasario 26 d. SUT(LGI)-129), 2022 m. kovo 31 d. dėl pažeidimo Nr. IT01 (2021 m. birželio 8 d. SUT(LGI)-393) – pareiškėjui akcinei bendrovei „LTG Infra“ pritaikytą 25 procentų dydžio finansinę korekciją iki 10 procentų finansinės korekcijos nuo Sutarčių vertės.

Priteisti iš viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros pareiškėjui akcinei bendrovei „LTG Infra“ 18,75 Eur (aštuoniolika eurų ir 75 cnt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Kitą Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Iveta Pelienė

Egidijus Šileikis