2020-11-25 Nr. AB-22189-3-61-3-03164-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-774-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03164-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Karigna“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Karigna“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Karigna“ skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. rugpjūčio 25 d. raštą Nr. 1SS-1618-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas) ir Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. rugpjūčio 27 d. savininko turėtos žemės valdos ribų nustatymo aktą Nr. 49KAR-5 (toliau – ir Aktas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atsisakė priimti.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad pareiškėjas skundžia Tarnybos Raštą, kuriuo pareiškėjui buvo atsakyta į jo 2020 m. liepos 28 d. skundą, pateikiant informaciją pagal pareiškėjo skunde nurodytus argumentus. Pareiškėjo prašomas panaikinti Aktas yra priimtas 2019 m. rugpjūčio 27 d., terminas jį skųsti teikiant 2020 m. liepos 28 d. skundą Tarnybai, akivaizdžiai buvo praleistas. Tarnyba, 2020 m. rugpjūčio 25 d. pateikusi Raštą dėl šio skundo, nesprendė klausimo dėl termino skundui dėl Akto paduoti atnaujinimo, nenagrinėjo jo teisėtumo klausimo. Rašto turinys patvirtina, kad Tarnyba pareiškėjui pateikė informacinio pobūdžio atsakymą į jo skundą. Raštu pareiškėjas, be kita ko, informuotas ir apie tai, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-4349-596/2020 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2020 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A30-1630/20 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir plano tvirtinimo“. Teismas atkreipė dėmesį, kad Aktas yra tarpinis proceso dokumentas, kuris nesukelia teisinių pasekmių, todėl įstatymų nustatyta tvarka nėra skundžiamas.

Kadangi pareiškėjo atžvilgiu skundžiamame Tarnybos Rašte nėra priimtų konkrečių viešojo administravimo subjekto sprendimų, įpareigojimų, nenustatyta neveikimo atvejų, kuriais galimai būtų pažeidžiamos pareiškėjo teisės, Raštas savo esme yra informacinio pobūdžio, jame pateikti pareiškėjui aktualūs išaiškinimai, jis pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. nei sukuria, nei pakeičia, nei panaikina pareiškėjo teisių ir pareigų, tai yra tarpinis dokumentas grąžintinų natūra nuosavybės teise žemės sklypų procese, teismas vertino, kad jis negali būti šio skundo dalyku, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

II. Pareiškėjas UAB „Karigna“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškina, kad šiuo atveju yra kilęs ginčas nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo procese iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061, 122 punktais, Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos 5 punktu, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3, 4 dalimis, ABTĮ 26 straipsnio 1 dalimi, 28 straipsnio 1 dalimi, nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir daro išvadą, kad ginčai dėl kartografuoto turėtos žemės sklypo ribų, ploto ir (ar) vietos, pasinaudojus privaloma išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, t. y. žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą apskundus Tarnybos vadovui, o šio sprendimą – teismui, nagrinėtini administraciniame teisme. Pareiškėjas pabrėžia, kad, pasinaudojęs privaloma išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, manydamas, kad jo teisės pažeistos, kreipėsi į administracinį teismą, t. y. ginčui dėl kartografuoto turėtos žemės sklypo išpildė visas būtinas kreipimosi į teismą sąlygas. Pareiškėjo manymu, Raštas nėra informacinio pobūdžio, nes juo buvo išnagrinėtas skundas dėl Akto, kuris paliktas nepakeistas, todėl Raštas pagal savo esmę yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas. Pareiškėjo manymu, skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, kad Aktas ir Raštas nesukelia jam jokių teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos ir terminų, kuriuos įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012). Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Dėl šios priežasties, kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010; 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS328-438/2015). Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-671/2011; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-29/2013).

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje paprastai nėra ir neturi būti tiriama (išskyrus atvejus, kai tokia aplinkybė akivaizdi), ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundo (prašymo) patenkinimą, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – galimo materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Konstatavus, jog asmens materialiosios teisės kyla kitų teisinių santykių pagrindu, negu buvo priimtas skundžiamas administracinis aktas, ir administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) negali turėti įtakos pareiškėjo turimoms teisėms, paprastai turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą, kuriais buvo prašoma panaikinti Raštą ir Aktą, nes sprendė, kad Raštu pareiškėjui pateiktas informacinio pobūdžio atsakymas į jo skundą, o Aktas yra tarpinis proceso dokumentas, kuris nesukelia teisinių pasekmių, todėl įstatymų nustatyta tvarka nėra skundžiamas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad Raštas yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, be to, skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, kad Raštas ir Aktas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 punkte įtvirtinta, kad skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 patvirtintos Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos 5 punkte įtvirtinta, kad teritorinis žemėtvarkos skyrius, atlikęs iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų kartografavimą, surašo šio žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą. Kilus ginčams dėl kartografuoto turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų, ploto ir (ar) vietos, šis aktas gali būti skundžiamas Tarnybos vadovui, o Tarnybos vadovo sprendimas skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Iš Akto matyti, kad kartografinėje medžiagoje buvo pažymėtos buvusio savininko iki 1940 metų nacionalizacijos valdyto bendro 0,1638 ha ploto žemės sklypo ribos. Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, tokiam ginčui dėl sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, 2019 m. rugpjūčio 27 d. ribų nustatymo akto, taikytina ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Iš skundžiamo Rašto matyti, kad juo yra atsakoma į pareiškėjo skundą, kuriame prašoma panaikinti Aktą, nes juo, pareiškėjo manymu, yra nepagrįstai ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus įgyvendinamos nuosavybės teisės atkūrimo procedūros žemės plote, esančiame tarp UAB „Karigna“ priklausančių nekilnojamojo turto objektų. Tarnyba Rašte nurodė neturinti teisinio pagrindo panaikinti Aktą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, ar buvo praleistas Akto apskundimo terminas Tarnybai. Taip pat skundo priėmimui neturi reikšmės pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad Tarnyba Rašte nesprendė klausimo dėl termino skundui dėl Akto paduoti atnaujinimo, nenagrinėjo jo teisėtumo klausimo. Kaip minėta, Tarnyba nurodė neturinti teisinio pagrindo panaikinti Aktą, t. y. netenkino pareiškėjo skundo, kuriuo buvo prašoma panaikinti Aktą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad toks pareiškėjo skundo išnagrinėjimas tėra informacinio pobūdžio atsakymas į pareiškėjo skundą. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turėjo tik nustatyti, ar pareiškėjas, realizuodamas savo teisę kreiptis į teismą, turėjo tam pakankamas procesines prielaidas, ar jas pagrindė, t. y., ar nurodė tas aplinkybes, kurios, jo nuomone, patvirtina, kad ginčijamas administracinis aktas daro poveikį jo subjektinėms teisėms ir teisėtiems interesams.

Tai, kad pareiškėjas Raštu yra informuojamas apie Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamą administracinę bylą Nr. eI3-4349-596/2020, kurioje nagrinėjamas pareiškėjo skundas, kuriuo, be kita ko, prašoma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2020 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. A30-1630/20 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir plano tvirtinimo“, savaime nepatvirtina Akto, kaip tarpinio proceso dokumento, kuris nesukelia teisinių pasekmių, pobūdžio ir neturi reikšmės sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą šioje administracinėje byloje.

Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino skundui priimti teisiškai svarbias aplinkybes, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis, kurioje buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl panaikinama, o pareiškėjo UAB „Karigna“ skundo priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Karigna“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė