2020-10-07 Nr. AB-18580-3-65-3-00377-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1782-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00377-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. G. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus su skundu, prašydamas panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, atsakovas) Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus specialisto 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. 18-IL-50-00727-e „Dėl E. G. ginklų paėmimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Panevėžio AVPK priimtas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą. Sprendimas buvo priimtas, kai Panevėžio AVPK nustatė, jog Kupiškio rajono policijos komisariate (toliau – ir Kupiškio rajono PK) yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalį, įtarus, jog pareiškėjas teisme davė melagingus parodymus. Pareiškėjui inkriminuojama nusikalstama veika nėra smurtinė, todėl ginklų paėmimas yra per griežta priemonė.

3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ginklų kontrolės įstatymas) 41 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, jog policija ginklus, ginklų priedėlius ir jų dalis paima, kai asmuo nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ar jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Panevėžio AVPK turimais duomenimis Kupiškio rajono PK 2018 m. rugpjūčio 3 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 06-2-00167-18, kurioje 2018 m. spalio 30 d. pareiškėjui pareikštas įtarimas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Nustačius, kad pareiškėjas įtariamas tyčinės nusikalstamos veikos padarymu, Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus specialistas 2018 m. lapkričio 2 d. pagrįstai nutarė paimti iš pareiškėjo ginklus.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas yra įsigijęs lygiavamzdį šautuvą IZH 58, Nr. (duomenys neskelbtini), kal. 16x70/16x70, ir graižtvinį šautuvą REMINGTON 770, Nr. (duomenys neskelbtini), kal. 3006. Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus specialistas 2018 m. lapkričio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 18-IL-50-00727-e paimti iš pareiškėjo jo turimus du šaunamuosius ginklus ir jiems skirtus šaudmenis. Panevėžio AVPK priimtą Sprendimą grindė faktine aplinkybe, jog pareiškėjui, kuriam nustatyta tvarka suteikta teisė laikyti (nešiotis) du šaunamuosius ginklus, Kupiškio rajono PK 2018 m. spalio 30 d. buvo pareikštas įtarimas padarius tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, ir teisės normomis – Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Byloje pateikti duomenys patvirtino, kad Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus specialistas 2018 m. lapkričio 2 d. nustatyta tvarka patikrino Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis ir nustatė, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-2-00167-16, kurioje pareiškėjui 2018 m. spalio 30 d. pareikštas įtarimas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Šiuos duomenis patvirtina paties pareiškėjo pateikti dokumentai – 2018 m. spalio 30 d. pranešimas apie įtarimą, nutarimas skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, atsakovo 2018 m. gruodžio 17 d. parengtas išrašas iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys apie Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose išnagrinėtą administracinio nusižengimo bylą Nr. II-99-649/2018 (teisminio proceso Nr. 4-26-3-00053-2018-4).

6. Teismas pažymėjo, kad pagal Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punktą policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis paima, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ar jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Iš esmės analogiško turinio nuostatos, reglamentuojančios ginklų ir šaudmenų paėmimą, kai asmuo nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ar jam paskirta kardomoji priemonė, įtvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 1V-693 patvirtinto Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo, tolesnio jų panaudojimo bei perduotų realizuoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų vertės apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 35–38 punktuose.

7. Teismas atkreipė dėmesį, kad policijos įstaigai, sprendžiančiai dėl Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos priemonės taikymo, nėra suteikta teisė vertinti asmeniui pareikštų įtarimų, kaltinimų ar taikytos kardomosios priemonės – suėmimo pagrįstumo bei teisėtumo. Policijos įstaiga turi pareigą tik nustatyti, ar egzistuoja aukščiau nurodytoje teisės normoje numatytos sąlygos, kurioms esant, taikomas asmens ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų ar / ir jų dalių paėmimas.

8. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nustatytą teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus nustatytų faktinių duomenų visuma leido policijos įstaigai padaryti išvadą, jog yra visos Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos sąlygos, sudarančios pagrindą paimti iš pareiškėjo jo turimus ginklus ir šaudmenis. Teismas vertino, kad ginčijamas Sprendimas savo turiniu aukštesnės galios teisės aktams neprieštarauja, yra pagrįstas tinkamomis teisės normomis ir objektyviai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl nurodytų priežasčių teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodoma:

9.1. Pareiškėjui inkriminuota nusikalstama veika nėra smurtinio pobūdžio, pareiškėjas nėra teistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 26 d. nutartimi (administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-16-697/2019) atnaujino procesą administracinio nusižengimo byloje, kurioje pareiškėjas kaltinamas davęs melagingus parodymus, ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

9.2. Ginčijamu Sprendimu yra pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas, todėl pareiškėjas neatmeta galimybės kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją.

10. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

10.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, kurie sukeltų pagrįstų abejonių priimtu teismo sprendimu. Pareiškėjas teigė, kad jam inkriminuojama nusikalstama veika nėra smurtinio pobūdžio ir kad jis nėra teistas, tačiau minėti teiginiai neturi teisinės reikšmės priimtam sprendimui. Ginčijamas sprendimas iš pareiškėjo paimti jo turimus ginklus priimtas vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Pagal šį įstatymo punktą nėra būtina, kad prieš asmenį, iš kurio paimami ginklai, būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis, užtenka, kad asmeniui būtų pareikšti įtarimai padarius tyčinę nusikalstamą veiką. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad įtarimai pareiškėjui pareikšti 2018 m. spalio 30 d. ir, kaip apeliaciniame skunde nurodė pareiškėjas, teisminis procesas nėra baigtas – įtarimai nėra panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus specialisto 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. 18-IL-50-00727-e „Dėl E. G. ginklų paėmimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatavęs ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausiai pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis motyvų. Apeliaciniame skunde iš esmės išdėstyti tie patys argumentai, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Taigi pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nenurodo jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas.

16. Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, todėl, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo esmės, šių motyvų nekartoja, o tik pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 5–8 punktuose išdėstytas pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktą jų teisinį vertinimą, sutinka su teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovo priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

18. Pagal Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punktą (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija ) policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis paima, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ar jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Minėtoje teisės normoje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas policijai ar kitoms įstatymų įgaliotoms valstybės institucijoms paimti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis esant Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams. Įstatymų leidėjas pasirinko tokį santykių reguliavimo būdą, pagal kurį neišskyrė veikų pavojingumo ir nesiejo šios teisės normos taikymo su asmens atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, t. y. reikalavimas taikomas visoms veikoms, kuriomis asmenys įtariami ar kaltinami, ar esant paskirtai kardomajai priemonei – suėmimui. Taigi šiuo atveju Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų taikymui neturi teisinės reikšmės pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl jam inkriminuotos nesmurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos ir nebaigto teisminio proceso dėl jam pareikšto kaltinimo. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punkto konstitucingumo.

19. Atsižvelgusi į aptartą teisinį reglamentavimą ir byloje pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šaunamieji ginklai ir šaudmenys iš pareiškėjo buvo paimti teisėtai ir pagrįstai, todėl atsakovo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

20. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86–87 straipsnių reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys