2020-09-16 Nr. AB-17140-3-61-3-00428-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-574-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00428-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 59.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. B. (K. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. B. (K. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja K. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2020 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. (15/5-10) 50U-00351 (15/4-1) 7U-00007 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neišdavimo (duomenys neskelbtini) pilietei K. B.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą priimti naują sprendimą, išduodant pareiškėjai Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (leidimą nuolat gyventi); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimu, 2020 m. liepos 20 d. padavė apeliacinį skundą. Pareiškėja taip pat pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Prašyme atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti pareiškėja nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas jai buvo paskelbtas 2020 m. liepos 4 d. (įteikimo atstovui per Elektroninių paslaugų portalą dieną), todėl 14 dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti baigėsi 2020 m. liepos 20 d. (pirmą darbo dieną po savaitgalio) imtinai ir paduodama 2020 m. liepos 20 d. dieną šį apeliacinį skundą, pareiškėja nepraleido jo padavimo termino.

Pareiškėja teigė, kad, net ir tuo atveju, jei teismas nustatytų, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis praleistas minimaliai – tik vieną darbo dieną, todėl teismas turėtų atnaujinti šį terminą ir priimti apeliacinį skundą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas, apžvelgęs ABTĮ nuostatas (132 str. 1 d., 138 str. 3 d. 1 p.) ir jas aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad, nors šiuo atveju taikomas specialusis įstatymas ir jame nurodytas specialusis terminas apeliacinio skundo padavimui, tačiau specialiame įstatyme nenustatytos specialios taisyklės kaip skaičiuojama apeliacinio skundo termino pradžia, todėl teismas taikė bendrąsias taisykles.

Teismas, nustatęs, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimas buvo paskelbtas 2020 m. liepos 3 d., konstatavo, kad pareiškėjos argumentas, jog jai teismo sprendimas buvo įteiktas tik 2020 m. liepos 4 d. neturi teisinės reikšmės ir nekeičia apeliacinio skundo padavimo termino skaičiavimo tvarkos.

Įvertinęs tai, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo suėjo 2020 m. liepos 17 d. (imtinai), o pareiškėja apeliacinį skundą padavė tik 2020 m. liepos 20 d., teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Pasisakydamas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti, teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių nežymų termino praleidimą pateisinančių svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos interesams atstovauja advokatas, kuris yra savo srities profesionalas ir jam keliami aukštesni standartai. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti yra nepagrįstas, todėl termino apeliaciniam skundui paduoti neatnaujino ir apeliacinį skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėja padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priimti pareiškėjos apeliacinį skundą.

Pareiškėja dėsto iš esmės tuos pačius argumentus, kurios nurodė pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino sprendimo jai paskelbimo ir termino apeliaciniam skundui pateikti pasibaigimo datas, nors apeliacinį skundą ji padavė nepraleidusi termino.

Pareiškėjos nuomone, net gi tuo atveju, jeigu ji padavė apeliacinį skundą, praleidusi jo padavimo terminą, tai turi būti laikoma sąžiningu suklydimu (nepaisant, jog jai atstovauja advokatas, kadangi nėra suformuotos bylų nagrinėjimo nuotoliniu būdu teismų praktikos ir išaiškinimų dėl posėdžių formos keitimo viename bylos nagrinėjimo procese) ir todėl yra taikytinas teismų praktikoje suformuotas išaiškinimas: jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai besielgiantis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Terminas buvo praleistas minimaliai: ne daugiau kaip 1 darbo dieną. Tai sudaro pagrindą atnaujinti pareiškėjai terminą apeliaciniam skundui paduoti, jei šis terminas buvo praleistas.

Pareiškėja akcentuoja, kad šios bylos rezultatas turi esminę įtaką jos teisėms, gyvenimui ir laisvei – spendžiamas klausimas, ar ji, nuo 2014 metų turėjusi leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, gaus jos daugiau kaip 5 metus siekiamą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Todėl pareiškėjos teisės apskųsti jai nepalankų teismo sprendimą apeliacine tvarka neturėtų būti apribota dėl minimalaus – 1 darbo dieną pavėluotai paduoto apeliacinio skundo, netgi jei toks pavėlavimas įvyko dėl advokato klaidos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartis, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjų apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 140 straipsnio 4 dalį priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo. ABTĮ 132 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą. Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pastebėtina, jog ABTĮ konkrečiai nenumato, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tokio pobūdžio priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013). Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013).

Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas 2020 m. liepos 3 d., todėl apeliacinį skundą pareiškėjai galėjo paduoti iki 2020 m. liepos 17 d (įskaitytinai). Bylos duomenys patvirtina, kad apeliacinis skundas su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti pirmosios instancijos teismui elektroninių ryšių priemonėmis paduotas 2020 m. liepos 20 d., t. y. praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjos nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastys nėra objektyvios, sutrukdžiusios nustatytu terminu paduoti apeliacinį skundą, todėl prašymo netenkino ir atsisakė priimti apeliacinį skundą.

Pareiškėja, atskirajame skunde nesutikdama su teismo nutartimi, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai objektyviomis termino praleidimo priežastimis nepripažino aplinkybės, jog 2020 m. birželio 25 d. įvykusio teismo posėdžio informacinėje pažymoje nebuvo nurodyta, kad posėdis dėl sprendimo paskelbimo vyks kitokiu (ne nuotoliniu) būdu nei vyko pats teismo posėdis. Todėl pareiškėja sąžiningai manė, kad teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimas jai buvo paskelbtas 2020 m. liepos 4 d., kai jis buvo jai įteiktas per Elektroninių paslaugų portalą. Be to, pareiškėja terminą praleido nežymiai – 1 darbo dieną dėl sąžiningo suklydimo ir dėl to neturėtų prarasti teisės į apeliaciją, nes šios bylos rezultatas turi esminę įtaką pareiškėjos gyvenimui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjos įvardytos priežastys negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, objektyviai lėmusios termino paduoti apeliacinį skundą praleidimą.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (žr., pvz., 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-382-822/2015; 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-314-442/2020; 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-452-438/2020). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos atskirajame skunde pateikti argumentai leidžia teigti, jog apeliacinis skundas teismui nebuvo pateiktas laiku dėl pareiškėjos neatidumo, o pareiškėjos nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastys negali būti pripažintos pakankamai svarbiomis, išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Atsižvelgusi į nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog net ir atsižvelgus į mažą termino praleidimo trukmę, aplinkybių, leidžiančių atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti, nagrinėjamu atveju nėra.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo padavimo terminas yra praleistas dėl aplinkybių, kurios negali būti pripažintos svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo termino praleidimą nulėmė pareiškėjos nepakankamas operatyvumas ir rūpestingumas, be to, akcentuotina ir tai, kad pareiškėjai atstovavo advokatas. Jokių kitų priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, pareiškėja nenurodė.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos K. B. (K. B.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė