79f3639c-b4f7-4fdf-86ee-2dcdbdbc67d9 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr     Civilinė byla Nr. 2A-1228-232/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-07908-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 30.5; 121 (S)                                                                                                                                                                                                                            VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 28 d.    Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Aldonos Tilindienės, Andriaus Ignoto,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės UAB „Juknevičiaus kompostas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Juknevičiaus kompostas“ ieÅ¡kinį dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos dokumentų bei Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymo panaikinimo ir žemės sklypo ribų nustatymo, pareikÅ¡tÄ atsakovams A.

M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, S. S. individualiai įmonei, K. P. firmai „GMATAS“, iÅ¡vadÄ duodanti institucija VÄ® „Registrų centras“.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , NUSTATĖ:         I.GINČO ESMĖ.          IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu 2005-06-13 atsakovo K. P. firmos "GMATAS" parengtÄ ir 2005-08-31 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus suderintÄ Å¾emės sklypo, unikalus Nr., adresas: kaimas Vilniaus miesto savivaldybė, nuosavybės teise priklausančio A.

M., planÄ ; pripažinti negaliojančiu 2005-06-01 žemės sklypo, unikalus Nr., adresas: kaimas Vilniaus miesto savivaldybė, nuosavybės teise priklausančio A. M., ribų paženklinimo - parodymo aktÄ ; pripažinti negaliojančia 2005-06-13 žemės sklypo, unikalus Nr., adresas: kaimas Vilniaus miesto savivaldybė, nuosavybės teise priklausančio A. M., kadastro duomenų formÄ â€žÅ¾emės sklypo kadastro duomenys“; pripažinti negaliojančiu 2005-06-13 S. S. individualios įmonės parengtÄ Å¾emės sklypo, unikalus Nr., adresas: kaimas Vilniaus miesto savivaldybė, nuosavybės teise priklausančio A.

M., žemės sklypo vidutinės rinkos vertės skaičiavimo žiniaraÅ¡tį; panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006-02-07 įsakymÄ Nr. „Dėl privataus žemės sklypo kadastrinis Nr., esančio kaime, Vilniaus mieste, kadastro duomenų patikslinimo, atlikus kadastrinius matavimus“; nustatyti 1,75 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr., adresas: kaimas Vilniaus miesto savivaldybė, nuosavybės teise priklausančio A. M., ribas pagal pridedamÄ , UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2010-12-07 parengtÄ planÄ , kuriame žemės sklypo ribos yra pažymėtos sutartiniu ženklu „koreguoti siÅ«loma žemės sklypo riba“; priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas nuo 1995 metų yra Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo, adresu prie g., Vilnius, naudotojas. Å ioje teritorijoje yra surenkamos ir perdirbamos taip vadinamos žaliosios atliekos. Žemės sklype, adresu prie g., Vilniuje, yra įrengta iÅ¡ esmės visa tokiai veiklai reikalinga infrastruktÅ«ra. Eilę metų, tiek Vilniaus miesto savivaldybė, tiek ieÅ¡kovas bandė inicijuoti žemės sklypo, adresu prie g., Vilniuje, suformavimo, valdymo naudojimo klausimo sprendimÄ . 2003 metais buvo parengtas ir 2003-05-13 suderintas KuprijoniÅ¡kių pramoninės teritorijos, t.y. teritorijos, į kuriÄ patenka ir ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai valdomas žemės sklypas, detalusis planas.

Atsižvelgdamas į tai ieÅ¡kovas naudojamame žemės sklype pradėjo statyti (ir pastatė) administracinį - sandėliavimo pastatÄ . Minėtas detalusis planas nebuvo patvirtintas, kadangi Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija atsisakė jam pritarti, motyvuodama tuo, jog teritorijoje nėra iÅ¡spręstas žemės grÄ Å¾inimo natÅ«ra buvusiems savininkams pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ klausimas. 2008-01-08 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl savavaliÅ¡kai pastatyto pastato nugriovimo.

Teismas 2008-07-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-554-653/2008 ieÅ¡kinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2009 01 05 nutartimi sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2008 m. rugsėjo mėn. pradėjo apie 0,52 ha teritorijos prie g., Vilniuje, detaliojo planavimo procesÄ . Su ieÅ¡kovu jokia sutartis, liečianti žemės sklypo naudojimÄ , planavimo metu, nebuvo sudaryta. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003-06-03 įsakymu Nr. 2904-01 nuspręsta D. D. parduoti 1,75 ha ploto žemės Å«kio paskirties (asmeninio Å«kio) žemės sklypÄ Nr. 804.

Valstybinės žemės sklypo 2003-10-09 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. VB7-1-4233 1,75 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 0101-0159-1203 buvo parduotas sutuoktiniams Danutai ir K. D.. Dovanojimo 2004-03-19 sutartimi Nr. JS-1096 sutuoktiniui priklausanti Žemės sklypo dalis buvo perleista D. D., kuri 2004-06-28 Dovanojimo sutartimi Nr. JS-3353 žemės sklypÄ perleido savo motinai A. M.. Å is žemės sklypas ribojasi su ieÅ¡kovo naudojamu žemės sklypu. A. M. 2006-02-15 ieÅ¡kiniu dėl žemės savininko pažeistų teisių gynimo kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismÄ be kita ko praÅ¡ydama įpareigoti nugriauti atsakovo pastato dalį, pastatytÄ arčiau kaip 3 metrai iki A.

M. priklausančio žemės sklypo ribos. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai Å¡io reikalavimo netenkino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-07-09 nutartimi patenkino A. M. reikalavimÄ ir įpareigojo ieÅ¡kovÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius nugriauti pastato dalį. IeÅ¡kovas kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ praÅ¡ydamas pateikti dokumentÄ , kurio pagrindu buvo įregistruotas pasikeitęs A. M. priklausančio žemės sklypo plotas - 1,7523 ha. IeÅ¡kovui buvo pateiktas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006-02-07 įsakymas Nr. 2.3-876-01 bei Žemės sklypo kadastro duomenų bylos kopija.

IeÅ¡kovas mano, kad atliekant kadastrinius matavimus, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, nustatantys sklypo ribų paženklinimo tvarkÄ , todėl A. M. buvo nepagrįstai ir neteisėtai priskirti papildomi 23 m2 žemės, ko pasėkoje buvo priimtas nepagrįstas bei neteisėtas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006-02-07 įsakymas Nr. 2.3-876-01, kuris bei Žemės sklypo planas, Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, Žėmės sklypo kadastro duomenų forma ir Žemės sklypo vidutinės rinkos vertės skaičiavimo žiniaraÅ¡tis pripažintini negaliojančiais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio 1 dalimi, Å¡iuo atveju žemės sklypo ribos turėtų bÅ«ti nustatytos teismo sprendimu pagal pateiktÄ Å¾emės sklypo planÄ .Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad ginčo žemės sklypo ribų paženklinimo aktas yra pasiraÅ¡ytas valstybės institucijos įgaliotų atstovų. Ginčo tarp A. M. ir valstybės dėl sklypo ribų nebuvo ir nėra Å¡iuo metu, todėl žemės sklypo paženklinimo – parodymo akte yra iÅ¡reikÅ¡tas valstybės institucijos - tuometinės Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sutikimas dėl sklypo ribų.

Asmenys turintys teisę dalyvauti nustatant žemės sklypo ribų ženklinime yra nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32 punkte, Žemės Å«kio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 3.5, 25 punktuose. Todėl atsakovo argumentai, kad valstybės (vietos savivaldos) institucijos atstovas į žemės sklypo kadastro Nr. 0101/0159:1203 paženklinimo procedÅ«rÄ nebuvo kviestas, nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo 65.3 punktas nustato, kad žemės sklypo ribos turi atitikti teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 60 dalį - žemėvaldų planai - specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, nustatantys žemės sklypų formavimÄ , pertvarkymÄ , paėmimÄ , konsolidavimÄ , taip pat naudojimo sÄ lygas (tikslinę paskirtį, apribojimus, servitutus ir pan.).

Toks teritorijų planavimo dokumentas yra D. D. žemės sklypo abrisas Nr. 804. D. D. atlikus savo sklypo kadastrinius matavimus K. P. firmos „Gmatas" parengtas planas ir kraÅ¡tinių ilgiai atitinka abrise esantį planÄ , todėl ieÅ¡kovo teiginys, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos priartėjo prie ieÅ¡kovo naudojamų pastatų neturi pagrindo. Kadastro nuostatų 21 punktas nustato, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posÅ«kio taÅ¡kų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natÅ«raliais kontÅ«rais, turi sudaryti vienÄ uždarÄ kontÅ«rÄ , pagal kurio ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas.

Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes už ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių nuostatų 1 priede. Atsakovei A.

M., atlikus savo sklypo kadastrinius matavimus, žemės plotas nuo 1,7500 ha padidėjo iki 1,7523 ha. Pagal kadastro nuostatų 1 priedÄ leistina paklaida yra 0,0397 ha, t.y. žemės sklypas galėjo padidėti iki 1,7920 ha. Atsižvelgiant į tai darytina iÅ¡vada, kad atsakovės A. M. žemės sklypo matavimai atlikti teisingai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.Atsakovė A. M. prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Kreiptis į teismÄ dėl kitų asmenų teisių gynimo galima tik įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomo sklypo ribas ir kitus dokumentus. IeÅ¡kovas nėra žemės sklypo, adresu Liepkalnio g. 172, Vilnius, savininkas. 1998-01-01 Subnuomos sutartis, iÅ¡ kurios ieÅ¡kovas kildina savo reikalavimo teisę, nustojo galioti 2008-01-01.

Ieškovas jau daugiau kaip 3 metus, be sutarties, neteisėtai naudojasi Lietuvos Respublikai priklausančia žemės sklypo dalimi. Ieškovas ieškinio reikalavimus kildina iš neteisėtų veiksmų, t.y. neteisėto naudojimosi valstybei priklausančio žemės sklypo dalimi, todėl iš tokių veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės. Pažymėjo, kad ieškovas neturi jokio suinteresuotumo dėl ginčo dalyko, todėl toks ieškinys negalėjo būti pareikštas. Ieškovas nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų leidžiančių teigti, kad žemės sklypo planas, žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, žemės sklypo kadastro duomenų forma, žemės sklypo vidutinės rinkos vertės skaičiavimo žiniaraštis yra neteisėti.

Ieškovas neįvertino tos aplinkybės, kad A. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys buvo nustatyti remiantis ankstesniais žemės sklypo preliminariais matavimais, juos patikslinant. Atsakovei atlikti matavimai yra tikslūs, atitinkantys teisės aktų reikalavimus, todėl jie negali būti keičiami pagal ieškovo poreikius. Ieškovui neįrodžius, kad žemės sklypo planas, žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, žemės sklypo kadastro duomenų forma, žemės sklypo vidutinės rinkos vertės skaičiavimo žiniaraštis yra neteisėti (negaliojantys), nėra teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti negaliojančiu ir Vilniaus apskrities viršininko 2006-02-07 įsakymo Nr. 2.3-876-01 „Dėl privataus žemės sklypo kadastrinis Nr., esančio kaime, Vilniaus mieste, kadastro duomenų patikslinimo, atlikus kadastrinius matavimus“, kadangi ieškovas nenurodė jokių argumentų leidžiančių teigti, kad šis Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymas yra neteisėtas.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas praleido ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 1 mėnesio terminÄ Å¡iam individualiam administraciniam aktui ginčyti. Nurodo, kad nepagrįstas ieÅ¡kovo reikalavimas nustatyti 1,75 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr., adresas: kaimas, Vilniaus miesto savivaldybė, nuosavybės teise priklausančio A. M., ribas, pagal pridedamÄ , UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2010-12-07 parengtÄ planÄ , kuriame žemės sklypo ribos yra pažymėtos sutartiniu ženklu „koreguoti siÅ«loma žemės sklypo riba“.

Žemės sklypo ribos nustatomos kai: žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų; kai ribos neaiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų. IeÅ¡kovas ginÄÄ dėl žemės sklypo ribų nustatymo inicijavo ne todėl, kad yra neaiÅ¡kios atsakovei A. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bei gretimai esančio ieÅ¡kovo naudojamo žemės sklypo ribos, o todėl, kad ieÅ¡kovas valstybei priklausančiame žemės sklype yra pastatęs pastatÄ arčiau kaip 3 metrai iki atsakovei A. M. priklausančio žemės sklypo ribos.

Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-07-09 nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-226/2010) yra įpareigojęs ieÅ¡kovÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinio, esančio Vilniuje, g., dalį, pastatytÄ arčiau kaip 3 metrai iki A. M. priklausančio žemės sklypo ribos bei per du mėnesius paÅ¡alinti iÅ¡ A. M. žemės sklypo asfalto dangÄ . Todėl praÅ¡ydamas teismo nustatyti 1,75 ha ploto žemės sklypo, -unikalus Nr., adresas: kaimas, Vilniaus miesto savivaldybė, nuosavybės teise priklausančio A.

M., ribas, pagal pridedamÄ , UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2010-12-07 parengtÄ planÄ , piktnaudžiauja teise. Atsakovė S. S. IÄ® prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad K. P. firma „Gmatas‘, vadovaudamasi individualios S. B. įmonės „Matininkas“ 2002-05-22 parengtu bei 2003 m. patvirtintu preliminariu žemės sklypo planu, atliko ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Kadastriniai matavimai buvo atlikti, nekeičiant žemės sklypo ribų bei linijų ilgių.

K. P. firma „Gmatas“ parengė žemės sklypo, esančio KuprijoniÅ¡kių k., Vilniaus miesto savivaldybėje, žemės sklypo planÄ M 1:10000, apskaičiavo bendrÄ Å¾emės sklypo plotÄ bei žemės ir žemės Å«kio naudmenų plotus. S. S. individuali įmonė pagal Å¡iuos duomenis apskaičiavo žemės sklypo (unikalus 59-1203) nominaliÄ bei vidutinę rinkos vertes, užpildė žemės sklypo kadastro duomenų formÄ . Pažymėjo, kad nepagrįsti ieÅ¡kovo argumentai, jog atliekant A.

M. žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo nepagrįstai ir neteisėtai priskirti papildomi 23 m2 žemės, ko pasekoje buvo priimtas nepagrįstas bei neteisėtas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006 m. vasario 7 d. įsakymas Nr. 2.3-876-01. PaaiÅ¡kino, kad preliminarÅ«s matavimai ir žemės sklypo bendro ploto skaičiavimai nėra tikslÅ«s, todėl, atlikus kadastrinius matavimus tiksliais geodeziniais prietaisais iÅ¡matavus sklypÄ , gavosi 23 m2 paklaida, kuri yra leistina galiojančių teisės aktų.

Kadangi žemės sklypo plotas gautas leistinumo ribose, K. P. firmai „Gmatas“ parengus žemės sklypo kadastrinių matavimų planÄ , S. S. IÄ® atliko nominalios žemės vertės bei vidutinės rinkos vertės skaičiavimus, užpildė žemės sklypo kadastro duomenų formÄ . Pažymėjo, kad ieÅ¡kovui priklausantis administracinis - sandėliavimo pastatas pastatytas savavaliÅ¡kai be projekto ir statybos leidimo svetimoje, t.y., Lietuvos Respublikai priklausančioje žemėje. IÅ¡vadÄ duodanti institucija nurodė, kad sklypas nesuformuotas ir neįregistruotas, dėl jo registracijos į VÄ® „Registrų centras“ niekas nesikreipė.

PaaiÅ¡kino, kad dėl nesuformuoto sklypo registracijos gali kreiptis tik Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, matininkas, pateikdamas planÄ patikrai.    II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI           Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. vasario 23 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Juknevičiaus kompostas“ atsakovei A. M. bylinėjimosi iÅ¡laidas – 2 720 Lt. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Juknevičiaus kompostas“ valstybės naudai 102 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų.

          Teismas nustatė, jog žemės sklypo, unikalus Nr., kadastriniai matavimai buvo atlikti ir praÅ¡omi įregistruoti sklypo savininkei pageidaujant. Geodezinius matavimus atliko tokiÄ teisę turintis asmuo žemės sklypo savininkei pageidaujant. 2005-06-13 plane pažymėti sklypo ribos, sklypo konfigÅ«racija, bei linijų ilgiai iÅ¡ esmės atitiko žemės sklypo abrise Nr. esančius žemės sklypo ribas, konfigÅ«racijÄ , linijų ilgius. Atlikus žemės sklypo, unikalus Nr., kadastrinius matavimus, Å¡io sklypo plotas, padidėjo 23 m2, tačiau tai nevirÅ¡ija leistinos paklaidos.

Pažymėjo, jog kadastro byloje esančiame 2005-06-01 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte yra žemės sklypo savininkės įgalioto asmens paraÅ¡as ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus įgalioto asmens žyma, patvirtinanti žemės sklypo paženklinimo ir plano atitikimÄ teisės aktų reikalavimams. Atliekant žemės sklypo paženklinimÄ ieÅ¡kovas, G. M. neturėjo bÅ«ti kviečiami, kadangi ieÅ¡kovas 2005 m. nebuvo teisėtas Lietuvos Respublikai priklausančios žemės dalies, kuri ribojasi su A.

M. žemės sklypu, naudotojas, o G. M. nuosavybės teisė į žemės sklypÄ Ä¯regstruota tik 2006-10-27. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės A. M. pageidavimu K. P. firmos „GMATAS“ atlikti kadastriniai žemės sklypo matavimai įvykdyti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir nėra pagrindo K. P. firmos „GMATAS“ atliktų kadastrinių matavimų pagrindu parengtų dokumentų pripažinti negaliojančiais. Taip pat teismas nurodė, jog nėra pagrindo nustatyti kitas atsakovei A.

M. priklausančio žemės sklypo ribas nei tos, kurios yra nustatytos ir įregistruotos, vadovaujantis K. P. firmos „GMATAS“ 2005 metais atliktais kadastriniais matavimais, kadangi laisvos valstybinės žemės fondo dalis, tol, kol šioje dalyje nėra suformuotas žemės sklypas, nėra civilinių teisių objektas, o tai reiškia, jog negalima reikšti reikalavimo dėl sklypų ribų nustatymo CK 4.45 straipsnio pagrindu, tol, kol nėra identifikuoto ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruoto žemės sklypo.

Pažymėjo, kad vadovaujantis CK 4.45 straipsniu kreiptis į teismÄ dėl sklypų ribų nustatyto turi teisę sklypų savininkai. Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovas yra žemės sklypo, kuris ribotųsi su atsakovei A. M. nuosavybės teise priklausančiu sklypu, savininkas. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovas yra žemės sklypo, kuris ribotųsi su atsakovei A. M. nuosavybės teise priklausančiu sklypu, naudotojas. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas savavaliÅ¡kai naudojosi valstybine žeme yra nustatyta ir Vilniaus apygardos teismo 2008-02-06 sprendime.

   III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Ä® JÄ® ARGUMENTAI.       Apeliantas (ieÅ¡kovas) UAB „Juknevičiaus kompostas“ apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-02-23 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ UAB „Juknevičiaus kompostas“ ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme; priteisti apelianto turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog nei Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006-02-07 įsakyme, nei žemės sklypo kadastro duomenų byloje nėra nuorodų ar užuominų į tai, kokios objektyvios ir pateisinamos priežastys lėmė bÅ«tinybę praplėsti atsakovės A.

M. žemės sklypo ribas ir padidinti jai valstybės parduoto žemės sklypo plotÄ . Pirmosios instancijos teismo sprendime minimame K. P. firmos „GMATAS“ aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nėra paaiÅ¡kinta, kodėl 23 m² padidėjo žemės sklypo plotas. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovo siÅ«lomas UAB „Nekilnojamojo turto“ pateiktas planas patvirtina, jog tiek 2005 m. birželio mėn., tiek Å¡iuo metu yra objektyvi galimybė žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikti taip, kad žemės sklypo plotas atitiktų jo įsigijimo dokumentuose nurodytÄ plotÄ (1,7500 ha, t.y. toks koks buvo skirtas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2013-06-03 įsakymu Nr.2904-01) ir tuo pačiu nenukentėtų gretimo žemės sklypo naudotojo – UAB „Juknevičiaus kompostas“ interesai. Taip pat pažymėjo, jog pažymint žemės sklypo ribas vietovėje buvo pažeisti Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių t.y. 25, 27 p. imperatyvÅ«s reikalavimai, kadangi nei gretimo žemės sklypo savininkė G.

M., kuri savininkė buvo laikotarpiu nuo 2002-08-29 iki 2007-10-04, nei valstybės institucijos atstovas į žemės sklypo paženklinimo vietovėje procedÅ«rÄ nebuvo kviesti, todėl laikytina, jog 2005-06-01 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų, tuo pačiu kaip neteisėti ir nepagrįsti naikintini 2005-06-13 parengtas žemės sklypo planas, 2005-06-01 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, 2005-06-13 žemės sklypo kadastro duomenų forma bei 2005-06-13 žemės sklypo rinkos vertės skaičiavimo žiniaraÅ¡tis.

Nurodė, jog klausimas dėl bendrovės naudojamo Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo yra sprendžiamas – yra imtasi visų reikiamų veiksmų dėl Å¡io sklypo suformavimo, įregistravimo ir naudojimo įteisinimo. IeÅ¡kovas objektyviai negali įtakoti Å¡ių procesų. Be to aplinkybė, jog ieÅ¡kovo naudojamas žemės sklypas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre pati savaime negali bÅ«ti laikoma kliÅ«timi tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ . Apelianto teigimu UAB “Juknevičiaus kompostas” gali bÅ«ti laikomas žemės sklypo naudotoju, todėl jo ir gretimo sklypo savininko ginčas gali ir turi bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis LR CK 4.45 str. nustatytomis taisyklėmis.

Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, kadangi vadovaujantis LR CPK 246 str. 2 d. ir esant ieÅ¡kovo praÅ¡ymui priimti sprendimÄ už akių, teismas turėjo priimti sprendimÄ už akių, jei toks sprendimas negali bÅ«ti priimtas, tokiÄ pozicijÄ teismas turėjo motyvuoti. Atsakovė A. M. atsiliepimu prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-02-23 sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti; priteisti atsakovės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog K. P. firmos „GMATAS“ 2011-05-28 aiÅ¡kinamajame raÅ¡te paaiÅ¡kinta, kaip buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai ir kodėl 23 kv.m. padidėjo bendras žemės sklypo plotas. K. P. firmos „GMATAS“ 2005-06-13 plane pažymėtos sklypo ribos, sklypo konfigÅ«racija bei linijų ilgiai iÅ¡ esmės atitinka žemės sklypo abrise Nr. 804 esančius žemės sklypo ribas, konfigÅ«racijÄ , linijų ilgius. Atmestinas apelianto argumentas, kad G. M. privalėjo bÅ«ti kviečiama į 2005-06-01 žemės sklypo paženklinimo – parodymo akto atlikimo procedÅ«rÄ , kadangi ne tik ieÅ¡kovas 2005 m. nebuvo teisėtas Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo dalies, kuri ribojasi su atsakovės A.

M. žemės sklypu, naudotojas, bet ir G. M., kuri sklypo savininke tapo tik 2006-10-27. Be to Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM patvirtino, jog ieškovo prašomas panaikinti 2005-06-01 paženklinimo – parodymo aktas yra pasirašytas valstybės institucijos įgaliotų atstovų ir yra nenuginčytas. Pažymėjo, jog ieškovas nėra ir nebuvo teisėtas savininkas žemės sklypo dalies, kuris ribojasi su atsakovės nuosavybės teise priklausančiu sklypu, savavališkai naudojosi valstybine žeme, šias aplinkybes patvirtina Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-07-29 sprendimas.

IeÅ¡kovas taip pat negali bÅ«ti pripažintas teisėtu žemės sklypo naudotoju, kadangi subnuomos sutartis iÅ¡ kurios ieÅ¡kovas kildina savo reikalavimo teisę nustojo galioti 2008-01-01. Atsakovės teigimu sprendimo už akių nepriėmimas K. P. firmos „GMATAS“ atžvilgiu neturi jokios reikÅ¡mės skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.   Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodė, jog ieškovas neturi procesinės teisės reikšti reikalavimo dėl A. M. priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo, kadangi teritorija besiribojanti su A. M. priklausančiu žemės sklypu yra laisvos valstybinės žemės fondo teritorija, kuri nelaikoma žemės sklypu pagal teisės aktus, o ieškovas nėra šios teritorijos savininku, todėl jo atžvilgiu netaikytina CK 4.45 str. numatyta teisė reikšti ieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Taip pat nurodė, jog žemės sklypo ribos nurodytos ginčijamame plane iš esmės atitinka Nemėžio kadastro vietovės žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo Nr.804 ribų ilgius.

Ginčo žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus neviršijo teisės aktų nustatytos leistinos minimalios paklaidos. Faktas, kad atlikus tiksliuosius kadastrinius matavimus padidėjo atsakovei priklausančio žemės sklypo plotas nėra lemiamas veiksnys, leidžiantis teigti, kad nustatant kadastro duomenis buvo nesivadovauta žemėtvarkos projektu, taip pat apeliantės argumentai, kad atsakovei buvo neteisėtai padidintas jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas, tokiu atveju yra nepagrįsti ir neatitinka faktinės bei teisinės situacijos.

Pažymėjo, jog apelianto teritorija nėra žemės sklypas ir jos ribos nenustatytos, todėl jokios pareigos kviesti nei paties apelianto, nei valstybės institucijos atstovo nebuvo. Atsakovo teigimu apeliantas neturi subjektinės teisės ginčyti žemės sklypo ribų paženklinimo akto ir žemės sklypo plano, vadovaujantis argumentu, kad juose nėra G. M. paraÅ¡o. Tokiu argumentu ginčyti žemės sklypo ribas galėtų pati G. M. arba jos įgaliotas atstovas, bet ne apeliantas. IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI            Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).      Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.)           Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) formuoja praktikÄ (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino surinktus įrodymus reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.            Ginčas byloje yra kilęs tarp faktinio, neįforminus nuomos ar kitokiu pagrindu teisės į valstybinę žemę nesuformavus sklypo, laisvos valstybinės žemės naudotojo, savavaliÅ¡kai, be reikiamų dokumentų įforminimo pasistačiusio gamybinį pastatÄ ieÅ¡kovo ir atsakovės, kurios nuosavybės teisės į gretimÄ 17523 kv.m. sklypÄ yra įformintos.

IeÅ¡kovas siekia įrodyti, kad atsakovės sklypas suformuotas ir įgytas pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ , dėl ko jo nuomone bÅ«tina naikinti administracinį aktÄ , taip pat įrodinėja, kad atliekant kadastrinius matavimus be pagrindo padidintas atsakovei priklausančio sklypo plotas 23 kv.m. IÅ¡Â esmės konflikto priežastimi yra tapusi aplinkybė, kad ieÅ¡kovo savavaliÅ¡kai pastatytas gamybinis pastatas yra pastatytas per arti (nesilaikant 3 metrų atstumo) nuo atsakovės sklypo ribos. Å ios aplinkybės jau buvo tapusios teisminio nagrinėjimo objektu ir Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT), nagrinėdamas atsakovės (ieÅ¡kovės ankstesnėje byloje) kasacinį skundÄ jos ieÅ¡kinį dalyje dėl savavaliÅ¡kai pastatyto pastato bei asfaltuotos aikÅ¡telės nugriovimo tenkino 2010 07 09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2010, panaikindamas pirmosios ir apeliacinės instancijos sprendimo bei nutarties dalis, bei įpareigodamas atsakovÄ (ieÅ¡kovÄ Å¡ioje nagrinėjamoje byloje UAB Juknevičiaus kompostas) per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinio dalį, pastatytÄ arčiau kaip 3 m iki jos žemės sklypo ribos, bei per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti iÅ¡ ieÅ¡kovės žemės sklypo asfalto dangÄ .       LAT remdamasis suformuota praktika (LAT 2010 07 02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010) taikė CK 4.103 straipsnio 1 dalies nuostatas ir konstatavo statybÄ reglamentuojančių teisės aktų, įtvirtinančių bÅ«tinumÄ laikytis juose nustatytų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos pažeidimÄ .

Konkrečiai LAT konstatavo jog buvo pažeistas Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, kurio 192.1 punkte nustatytas reikalavimas, kad pastatų atstumas iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3 metrai, jeigu pastatai yra 1-2 aukÅ¡tų. To paties reglamento 1 priedo 4 punkte nurodyta, kad, mažinant pastatų atstumÄ iki kaimyninio žemės sklypo ribos, turi bÅ«ti iÅ¡laikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raÅ¡tu.

LAT pažymėjo, kad statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai nėra savitiksliai: jais siekiama užtikrinti, kad statybos darbai bÅ«tų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl Å¡ie reikalavimai negali bÅ«ti vertinami kaip formalus teisės bÅ«ti statytoju kaip vienos iÅ¡ nuosavybės teisės įgyvendinimo formų ribojimas, kad STR normos, nustatančios atstumus nuo pastato iki kaimyninio žemės sklypo ribos, yra imperatyvaus pobÅ«džio, turi tam tikrų viešųjų tikslų.

Teisės aktuose nenustatyta galimybės keisti Å¡iuos atstumus teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio laisvu susitarimu. Tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimÄ statyti statinį mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas negali tokio atsisakymo nuginčyti.         LAT remtasis bylos duomenimis, nustatė, kad ginčo statinys pastatytas 0,01–2,67 m atstumu iki A.

M. sklypo ribos, byloje pripažinta, kad atsakovas statinį pastatė savavaliÅ¡kai, be statybos leidimo ir statinio projekto. Nei A. M., nei jos dukters, kuri iki m. d. dovanojimo sutarties sudarymo buvo žemės sklypo savininkė, sutikimo dėl atstumo sumažinimo atsakovas neprašė. Taip pat nustatyta, kad žemei kompostuoti yra asfaltu padengta aikÅ¡telė, prie ginčo statinio iÅ¡asfaltuotas kelias, kurie užima dalį kasatorės žemės sklypo. Tuo tarpu Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas ginčija administracinį aktÄ , kadastrinius matavimus, kuriais remiantis suformuotas ir įformintas atsakovės sklypas, teigdamas, kad įforminimo procedÅ«ros atliktos pažeidžiant įstatymo reikalavimus, kad neva atsakovei neteisėtai suformuotas 23 kv.m. didesnis sklypas nei buvo parduotas pirmiesiems savininkams, valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi (t.1,b.l.50-54), sudaryta remiantis  Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003-06-03 įsakymu Nr. 20904-01(t.1,b.l. 47-49), bei dovanojimo keliu perleisti atsakovei (t.1,b.l. 54-61).

Su tokiais apelianto teiginiais negalima sutikti. Byloje pateikti žemės sklypo Nr. 804 planai (t.1, b.l. 49, 53, t. 2 b.l.92), žemės sklypo abrisas (t.2, b.l. 89), iš kurių matyti, kad atsakovei A. M. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas dar 2002 metų gegužės mėnesį, sklypo ribos kadastro ir registro žemėlapyje pažymėtos 2003-06-16. Vilniaus apskrities viršininko 2006-02-07 įsakymu Nr. 2.3-876-01, leista įregistruoti patikslintus žemės sklypo (toliau ginčo sklypas ), kadastrinis Nr., kadastrinius duomenis (T1 b.l. 84-91).

          Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį visiškai pagrįstai byloje rėmėsi Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintais Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais (toliau – nuostatai), kurių 15.5. punktas nustato, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose, atliekami žemės sklypo savininkui ar naudotojui pageidaujant.

AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintose Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – taisyklės) 3.5 punkte. Remdamasis minėtais teisės aktais bei ginčo sklypo kadastro duomenimis (b.l.60-63) pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčo sklypo, kadastriniai matavimai buvo atlikti ir įregistruoti teisėtai, sklypo savininkei pageidaujant (b.l.59), įgyvendinant jai Nuostatų 12 punkte numatytÄ teisę atlikti nekilnojamojo turto kadastro objektų geodezinius matavimus.

Iš kadastrinės bylos (b.l.

53) matyti, kad K. P. firmai „Gmatas“ 2005-06-13 parengusiai ginčo sklypo planÄ suteikta licencija, tokiems darbams atlikti. Byloje nesant kitokių duomenų pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad geodezinius matavimus atliko tokiÄ teisę turintis asmuo. Remdamasis Taisyklių 11 punktu, byloje pateiktu K. P. firmos „Gmatas“ aiÅ¡kinamuoju raÅ¡tu, kuriame pateikiamas pagrindimas, kaip buvo atlikti kadastriniai matavimai ir kodėl 23 kv.m. padidėjo ginčo sklypo plotas ( t..2 b.l. 105), byloje pateiktu ginčo sklypo abrisu (b.l.

3) bei ir K. P. firmos „Gmatas“ 2005-06-13 parengtu žemės sklypo planu pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo iÅ¡vados jog 2005-06-13 plane pažymėti: sklypo ribos, sklypo konfigÅ«racija, bei linijų ilgiai iÅ¡ esmės atitinka žemės sklypo abrise Nr. 804 esančius žemės sklypo ribas, konfigÅ«racijÄ , linijų ilgius. Todėl, turint omenyje, kad pagal Nuostatų 21 punkto reikalavimus žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis, tik naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotų žemės sklypų) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Å¡ių Nuostatų 1 priede, o atlikus ginčo sklypo, tikslius geodezinius matavimus, jo plotas padidėjo 23 kv.m. ir nevirÅ¡ija leistinos paklaidos, nepagrįsti apelianto teiginiai jog atliekant kadastrinius matavimus sklypo plotas padidintas specialiai tam, kad apelianto pastatas atsidurtų per arti sklypų ribos.

Apeliantas nėra atlikęs savo geodezinių matavimų. Jo pateiktas į bylÄ planas kuriuo jis remia apeliacinio skundo teiginius nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų Å¡iuo klausimu, paremtų raÅ¡ytiniais bylos duomenimis. Apeliantas nėra pateikęs tikslių paskaičiavimų ir geodezinių matavimų, kurie įrodytų jog atsakovės sklypo plotÄ sumažinus iki 17500 kv.m. nepasikeistų jo konfigÅ«racija kraÅ¡tinių linijų ilgis ir pagaliau, kad ginčo statinio vieta tokiu atveju bÅ«tu nutolusi nuo sklypų ribos per 3 metrus. Be to, ieÅ¡kovas savo teisėms naudotis valstybine žeme pagrįsti yra pateikęs 1998-01-01 terminuotÄ Å¾emės subnuomos sutartį (t.1, b.l. 123 – 124) su UAB „Hidora“, kuri galiojo 10 metų iki 2008-01-01 dėl dalies (2160 kv.m.) sklypo, kadastrinis Nr. subnuomos.

Minėtos sutarties 2 straipsnyje ieÅ¡kovas buvo įsipareigojęs nestatyti subnuomojamame pastate jokių statinių.           Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo jog atliekant atsakovės sklypo kadastrinius matavimus buvo pažeisti Nuostatų 32 punkto reikalavimai, kad nebuvo įvykdytas 32.1.1. papunktyje įtvirtintas reikalavimas, jog atliekant žemės sklypo ribų vietovėje paženklinamÄ dalyvauja žemės sklypo savininkas (esamas arba bÅ«simas) arba jo įgaliotam asmuo, taip pat suinteresuoti asmenys – gretimų sklypų savininkai ar jų įgalioti asmenys, tačiau kadastro byloje esančiame 2005-06-01 žemės sklypo ribų paženklinimo –parodymo akte (b.l.54) yra žemės sklypo savininkės įgalioto asmens (b.l.59) paraÅ¡as ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus įgalioto asmens žyma, patvirtinanti žemės sklypo paženklinimo ir plano atitikimÄ teisės aktų reikalavimams.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo pateiktus kadastrinius duomenis bei nustatė, kad iš byloje esančių: ištraukos iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų (t.2, b.l. 213) ir nekilnojamojo turto registro 2010-12-20 išrašo (t.1 b. l. 95-97), 2008-06-03 išrašo (t.2, b.l. 177-178), nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr., kadastro ir registro duomenų byloje, esančio 2004-05-04 išrašo (b.l. 23-24) matyti, kad: žemės sklypas, kadastrinis Nr., nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai, 2004-04-30 nuomos sutartimi Nr. 14-2787 išnuomotas UAB „Švarus miestas“ nesiriboja su atsakovei A.

M. nuosavybės teise priklausančiu ginčo sklypu; žemės sklypas, kadastrinis Nr., nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai, 1994-10-14 nuomos sutartimi Nr. N01/95-7214 nuo 1995-06-29 išnuomotas UAB „Hidora“, o nuo 2004-10-29 nuomojamas UAB „Hansa lizingas“, nesiriboja su atsakovei A. M. nuosavybės teise priklausančiu ginčo sklypu. Iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų, matyti, kad šiuos sklypus nuo atsakovei A. M. priklausančio sklypo skiria valstybinė žemė, kurioje nėra suformuotas žemės sklypas.

IeÅ¡kovas 1998-01-01 buvo sudaręs jau minėtÄ terminuotÄ Å¾emės subnuomos sutartį (t.1, b.l. 123 – 124) su UAB „Hidora“, kuri galiojo 10 metų iki 2008-01-01 dėl dalies sklypo, kadastrinis Nr. 0101/0081:0017, (2160 kv.m.) subnuomos, tačiau duomenų, kad subnuomos sutartis bÅ«tų buvusi įregistruota vieÅ¡ajame registre nėra, o ieÅ¡kovo pateikti detaliojo planavimo dokumentai (t.1,b.l. 31-46, 134-174), susiraÅ¡inėjimas su Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija (t.1, b.l. 28-23), projektavimo darbų sutartis (t.2 b.l. 1-4) nepatvirtina, kad ieÅ¡kovas 2005 metais buvo teisėtas valstybinės žemės dalies, kuri ribojasi su atsakovės A.

M. žemės sklypo dalimi, naudotojas. Todėl, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada jog atliekant atsakovei A. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, sklypo paženklinimÄ , aukščiau nurodytų sklypų naudotojai bei ieÅ¡kovas neturėjo bÅ«ti kviečiami, o G. M., kuriai iki 2007 11 13 nuosavybės teisėmis priklausė žemės sklypas kadastriniu Nr. (t.1 b.l. 95-96), besiribojantis su atsakovei A. M. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr., nuosavybės teisės į šį sklypÄ buvo įregistruota tik 2006-10-27, jau po to, kai buvo atlikti A.

M. priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, todėl ji taip pat neturėjo bÅ«ti kviečiama atliekant sklypo paženklinimÄ . 2005-06-01 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte (b.l.54) yra Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus įgalioto asmens žyma ir paraÅ¡as. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, jog apelianto užimama teritorija nėra žemės sklypas ir jos ribos nenustatytos, todėl jokios pareigos kviesti nei paties apelianto, nei valstybės institucijos atstovo nebuvo, be to ginčo tarp atsakovės A.

M. ir valstybės dėl žemės sklypo ribų nėra. Todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės A. M. pageidavimu K. P. firmos „GMATAS“ atlikti kadastriniai žemės sklypo matavimai įvykdyti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir nėra pagrindo šių matavimų pagrindu parengtų dokumentų: 2005-06-13 atsakovo Pleskio firmos „GMATAS“ parengto ir 2005-08-31 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus suderinto žemės sklypo, unikalus Nr., plano; 2005-06-01 žemės sklypo, unikalus Nr., ribų paženklinimo - parodymo akto; 2005-06-13 žemės sklypo, unikalus Nr., kadastro duomenų formos „Žemės sklypo kadastro duomenys"; 2005-06-13 S. S. individualios įmonės parengto žemės sklypo, unikalus Nr., vidutinės rinkos vertės skaičiavimo žiniaraščio pripažinti negaliojančiais.

Nesant pagrindo aukščiau nurodytų dokumentų pripažinti negaliojančiais, nėra pagrindo ir naikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006-02-07 įsakymo Dėl privataus žemės sklypo kadastrinis Nr., esančio kaime, Vilniaus mieste, kadastrinių duomenų patikslinimo atlikus kadastrinius matavimus Nr. 2.3-876-01, priimto remiantis minėtais dokumentais .           Apeliantas Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio nuostatomis, kad sklypų savininkams nesutariant dėl ginčytinų sklypo ribų ir kai jos nėra aiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus prašė nustatyti atsakovės sklypo ribas pagal jo pateiktÄ planÄ .

             Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje pateiktais dokumentais bei atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime ir atstovės pasisakymuose nurodyta aplinkybe, kad žemės dalis, kurioje ieÅ¡kovas yra pastatęs statinį, yra laisvos valstybinės žemės fondo dalis, kurioje nesuformuotas joks sklypas, pagrįstai priėjo iÅ¡vados, kad pagal CK 1.109 straipsnio nuostatas Å¡i žemė negali bÅ«ti civilinių teisių objektu, o ieÅ¡kovas be jokio teisėto pagrindo naudojantis Å¡iÄ laisvos žemės dalį neturi teisės reikÅ¡ti reikalavimo dėl sklypų ribų nustatymo CK 4.45 straipsnio tvarka. Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovo iniciatyva buvo rengiamas „apie 0,52 ha teritorijos prie Liepkalnio g. 172 detalusis planas, nepatvirtina to, kad ieÅ¡kovas teisėtai naudojosi greta atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo esančia valstybinės žemės dalimi.

      Kiti apeliaciniame skunde įvardijami argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi todėl kolegija dėl jų nepasisako.       Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija                                              NUTARIA :          Vilniaus 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .           Panaikinti 2013 02 12 Vilniaus apygardos teismo nutartimi byloje taikytas laikinÄ sias priemones, iÅ¡ieÅ¡kojimo sustabdymÄ antstolės A.

P. vykdomojoje byloje Nr. 173/11/11, pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-354-155.                    Teisėjai                                                                Aldona Tilindienė                                                                                                  Andrius Ignotas                                                                                                           Liuda Uckienė                           Â