79f330ae-1f1b-4cd0-b2b6-e7da838126a3 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-406-580/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40412-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės, Vaclovo Pauliko ir JÅ«ros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Bukko“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Bukko“ ieÅ¡kinį atsakovams J.

P. ir R. B. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei vienaÅ¡alės restitucijos taikymo, trečias asmuo E. B.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė: pripažinti niekine ir negaliojančia 2015-06-01 transporto priemonės „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – 2015-06-01 sutartis), UAB „Bukko“ 2015-06-01 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 634 ir 2015-06-01 kasos pajamų orderį Nr. 06 / 01; pripažinti negaliojančia 2015-08-03 transporto priemonės „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – 2015-08-03 sutartis); taikyti restitucijÄ â€“ ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti transporto priemonę „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis); netaikyti restitucijos atsakovo atžvilgiu iÅ¡ ieÅ¡kovo J.

P. ir iÅ¡ R. B. atsakovui J. P., kadangi sandoris sudarytas dėl akių, atsakovai nemokėjo sandorio kainos; priteisti 6 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos ieÅ¡kinio sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad UAB „Bukko“ 2011-05-11 už 14 191,38 Eur įsigijo Automobilį. Buvęs UAB ,,Bukko‘‘direktorius E. B. 2015-06-01 sutartimi už 5 100 Eur Automobilį pardavė R. B. Pagal 2015 m. lapkričio mėnesio vidutines rinkos vertes panaÅ¡ių Automobilių kaina galėjo bÅ«ti ne mažesnė kaip 8 163,33 Eur. 2015-06-01 sutartyje nenurodyta, kad Automobilis neatitinka normalios bÅ«klės. Teigė, kad Automobilis parduotas tariamai ir už 1,6 karto mažesnę kainÄ .

Atsiskaitymo dokumentai buhalterijai nepateikti. Sutartis sudaryta dėl akių, siekiant apsunkinti kreditorių galimybes iÅ¡ieÅ¡koti. FaktiÅ¡kai Automobilis neperduotas, juo naudojosi E. B. ir jo tėvas J. B. 2015-08-03 sutartimi Automobilis už 5 100 Eur parduotas R. B. IeÅ¡kinį grindė CK 6.66 straipsniu, nesutiko, kad turtas perleistas UAB ,,Bukko‘‘ valdybos sprendimu, nurodė, kad valdyba nėra kompetentinga spręsti dėl turto pardavimo kainos. Pažymėjo, jog neaiÅ¡ku, kaip J. P. sužinojo apie parduodamÄ Automobilį.

Laikė, kad J. P. ir E. B. veikė nesÄ Å¾iningai, susitarę, 2015-06-01 sutartį sudarė dėl akių. 2015-08-03 sutartis tarp J. P. ir R. B. taip pat sudaryta dėl akių, nes R. B. yra E. B. sesuo. R. B. yra UAB ,,Egoline‘‘ akcininke, o jų abiejų tėvui J. B. esant direktoriumi, UAB ,,Egoline‘‘ laidavo už UAB ,,Bukko‘‘ prievolės įvykdymÄ . R. B. buvo žinoma sunki UAB ,,Bukko‘‘ ir UAB ,,Egoline‘‘ finansinė padėtis. Pagal abu sandorius transporto priemonės kaina nepasikeitė, atsiskaitymai neva įvykdyti grynaisiais pinigais.

Laikė, kad 2015-06-01 sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 634 ir UAB ,,Bukko‘‘ 2015-06-01 kasos pajamų orderis Nr. 06/01 yra niekiniai ir negaliojantys. Nurodė, kad abi sutartys turi bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis ir CK 1.80 straipsnio, 1.82 straipsnio bei 1.91 straipsnio pagrindais, nes prieÅ¡tarauja juridinio asmens tikslams – pelno siekimui. Atsakovas turėjo žinoti, kad sandoris sudarytas žemesne nei rinkos kaina, sandoris buvo ekonomiÅ¡kai nenaudingas. Atsakovas J. P. prašė jo atžvilgiu ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad sudarant sandorį pardavėjas jam pateikė 2015-05-05 valdybos posėdžio protokolÄ , pateikti visi reikalingi dokumentai, suderinta Å¡alių valia. J. P. UAB „Bukko“ sumokėjo 5 100 Eur, tai matyti iÅ¡ kasos pajamų orderio. Laikė nepagrįstu jo atžvilgiu netaikyti restitucijos. Atsakovas įgijo Automobilį su defektais (smagračio defektas, įlenktas sparnas, įskilęs priekinis stiklas), kas sÄ lygojo mažesnę kainÄ . Sumokėta kaina atitinka tokių Automobilių rinkos kainÄ .

Atsakovė R. B. prašė jos atžvilgiu ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad 2015-08-03 sutartimi iÅ¡ J. P. įsigijo Automobilį, sumokėjo 5 100 Eur asmeninių lėšų. Automobilis buvo techniÅ¡kai netvarkingas, apie Automobilio trÅ«kumus ji buvo iÅ¡ anksto informuota, tai įtakojo pirkimo kainÄ . Pripažino, kad yra pažįstama su J. P., todėl Å¡iam nutarus pakeisti Automobilį, sutiko nupirkti. Sumokėta kaina buvo reali Automobilio vertė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Apylinkės teismas nustatė, kad UAB ,,Bukko‘‘ direktorius E. B. 2015-06-01 sutartimi pardavė bendrovės automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2009 m. gamybos, rida 264 000 km. už 5 100 Eur. Bendrovės valdyba 2015-05-05 posėdžio protokolu Nr. 3 įgaliojo bendrovės direktorių E. B. sudaryti Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Pinigų sumokėjimÄ patvirtina bendrovės iÅ¡raÅ¡ytas orderis. Automobilis buvo su defektais, kurie nurodyti PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje BUK Nr. 634. 2015-08-03 J.

P. ta pačia kaina pardavė Automobilį R. B., kuri atsiskaitė grynaisiais pinigais. Teismas nenustatė, kad ginčijamų sutarčių sudarymo metu ieÅ¡kovui jau buvo suėję finansinių įsipareigojimų vykdymo terminai, kreditoriai buvo pareiÅ¡kę ieÅ¡kinius ar pradėtos vykdomosios bylos. IeÅ¡kovas neįrodė bÅ«tinų sÄ lygų taikyti actio Pauliana, neįrodė ir sÄ lygos, kad ginčo sandoriai sukėlė bendrÄ skolininko nemokumÄ , ar sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę ar sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti.

CK 6.66 straipsnio pagrindu ieÅ¡kinys atmestas.Pasisakydamas dėl CK 1.86 straipsnio taikymo teismas pažymėjo, kad byloje surinkti įrodymai (atsakovų paaiÅ¡kinimai, sÄ skaitos faktÅ«ros) patvirtina sandorių realumÄ , tikslÄ sukurti teisines pasekmes. Teismas nesutiko, jog sandorio vertė buvo nepagrįstai maža, nes Automobilis parduotas su defektais ir jo kaina atitiko sandorio Å¡alių valiÄ ir interesus, todėl atmetė ieÅ¡kinį CK 1.82 straipsnio pagrindu. Teismas atmetė ieÅ¡kinį CK 1.91 ir 1.93 straipsnių pagrindu, kaip sudarytÄ dėl piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi, nurodęs, jog R.

B. ir E. B. yra brolis ir sesuo, todėl J. P., kaip tarpininko, vaidmuo nelogiÅ¡kas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas UAB „Bukko“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti arba bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo mėn. Vilniaus apskrities VPK nusikaltimų tyrimo valdyboje Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 223 straipsnį ir 222 straipsnį dėl nuo 2009-10-01 iki 2015-10-26 buvusio UAB „Bukko“ vadovo E. B. veiklos.

E. B. neperdavė buhalterinės apskaitos dokumentų ar kito įmonės turto, piniginių lėšų paskirtam naujam vadovui T. B. (vadovavo nuo 2015-10-26 iki 2015-12-04) ar naujai perrinktai vadovei J. K. UAB „Bukko“ pareikšti kreditorių reikalavimai, kurių mokėjimo terminas suėjęs nuo 2015 metų sausio mėnesio: UAB „Tradela“ (14 970,0 Eur), UAB „Firma elektronas“ (2 358,05 Eur); UAB „Enerta“ (23 785,57 Eur ir 6 proc. metinės palūkanos), UAB „CSC Telecom“ (148,90 Eur).

Viso Automobilio pardavimo dienÄ pareikÅ¡ti reikalavimai 41 262,52 Eur, o įmonės turimas vienintelis turtas buvo Automobilis. Rėmėsi liudytojo V. R. (V. R.) paaiÅ¡kinimais, kad J. B., bÅ«damas skolingas V. R., pasiÅ«lė skolÄ gražinti perleidžiant UAB „Bukko“ valdymÄ , nustatant kiekybinį atstovavimÄ . 2014 metais 30 000 Eur skolos negražino, ieÅ¡kovas laikė, kad nuo Å¡io momento įmonė tapo nemoki. 2015 m. pradžioje finansiniai dokumentai, balansai už 2014 m. ir 2015 m. akcininkams ir valdybai nepateikti.

Valdybos pirmininkas V. R. nepasirašė Automobilio pardavimo sutarties. Vertinant turėto turto (8 163,33 Eur vertės Automobilis) ir įsipareigojimų dydžius (40 778,72 Eur), laikytina, kad įmonė 2015-06-01 buvo nemoki. Teigė, kad neįtraukęs ieÅ¡kovo kreditorių, teismas pasisakė dėl jų teisių ir pareigų ir suvaržė kreditorių teises nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ Automobilį, patvirtinti aplinkybes dėl reikalavimų atsiradimo laiko ir reikalavimo pagrįstumo. Laikė, kad ieÅ¡kovas neprivalėjo sudaryti sandorio, buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo, kad sandoris pažeis kreditoriaus teises, kadangi lėšos už Automobilį nebus skirtos kreditorių reikalavimams apmokėti, žinojo, kad įmonės turto nepakaks.

Atsakovai buvo susiję draugiÅ¡kais santykiais ar giminystės ryÅ¡iais, nepateikė duomenų dėl Automobilio sugadinimo. R. B. naudojosi Automobiliu iki jo įsigijimo, jai buvo skirtos nuobaudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus, ji žinojo UAB „Bukko“ bÅ«klę dėl UAB „Egoline“ laidavimo. Perleistas vienintelis UAB „Bukko“ turėtas turtas. E. B. buvo perleidęs jam priklausantį Automobilį ieÅ¡kovui, todėl norėjo susigrÄ Å¾inti. Nenustatyta, kad J. P. domėjosi įmonės turtine padėtimi, tikrino registrus, kiekybinio atstovavimo aplinkybes, buvo draugiÅ¡kuose santykiuose su E. B., todėl jam turėjo bÅ«ti žinoma sunki įmonės finansinė bÅ«klė, dėl ko jis pripažintinas nesÄ Å¾iningu įgijėju.

E. B. su draugu J. P. veikė prieÅ¡ UAB „Bukko“ interesus, paliko įmonę be vertingo turto, esant nemokiai padėčiai, realiai neatsiskaitė nei už Automobilį, nei su kreditoriais. Teismas nepagrįstai neiÅ¡reikalavo iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus dubliku praÅ¡omos informacijos: 2015-06-01 sÄ skaitos faktÅ«ros Nr.634 kopijos, 2014 m. finansinės atskaitomybės, 2015 m. I ir II ketvirčių finansinės atskaitomybės bei duomenis, kada Å¡ie dokumentai buvo pateikti.

Teismas netinkamai vertino UAB „Bukko“ įstatų 19 punktÄ dėl kiekybinio atstovavimo taisyklės, dėl ko teismas netinkamai taikė CK 1.82 straipsnio nuostatas, nemotyvavo, kodėl reikalavimas dėl dviejų parašų nelaikytinas vienu iÅ¡ sandorių negaliojimo pagrindų. Kadangi bendrovę ir jos valdymo organus sieja fiduciariniai santykiai, esant interesų konfliktui, valdymo organo narys E. B. apie sandorio kainÄ , pirkėjÄ draugÄ J. P., defektus ir kita turėjo informuoti kitus bendrovės valdymo organus (bendrovės valdybÄ ir kiekybinio atstovavimo taisyklės kitÄ Å¡alį valdybos pirmininkÄ ).

Teismas nepasisakė dėl dublike nurodyto reikalavimo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2015-06-01 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 634 ir 2015-06-01 kasos pajamų orderį Nr. 06 / 01. 2015-06-01 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. 634 E. B. ir J. P. įraÅ¡ai apie tariamus defektus irgi apgaulingi, gedimai nefiksuoti 2015-06-01 ir 2015-08-03 sutartyse, buvo nurodyti vėliau, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme. Liudytojas V. R. parodė, kad buhalterė kasos pajamų orderių nematė, E. B. sutartį slėpė. Apskaitos programa buvo sunaikinta.

Gali bÅ«ti, kad 2015-06-01 kasos pajamų orderį Nr. 06 / 01 sudarė E. B. ir J. P. po 2015 m. spalio mėn., suklastodami duomenis ir orderio numeracijÄ . Å ie duomenys tiriami ikiteisminiame tyrime. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino sutarties turinio bei jos sÄ lygų, nenustatė tikrųjų sutarties dalyvių ketinimų, rėmėsi vien pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. Å alių elgesys po sutarties sudarymo patvirtina, kad jos veikė susitariusios, nesÄ Å¾iningai ir neteisėtai, kadangi Automobilis neatlygintinai perleistas į B.

Å¡eimos narių valdymÄ . Å alys siekė ne sukurti realius civilinius teisinius santykius, o sudaryti sÄ lygas R. B. neatlygintinai perimti brolio vadovaujamos įmonės Automobilį ir taip iÅ¡vengti priverstinio skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo. Kasos pajamų orderiai neįtraukti į apskaitÄ , sutartys VÄ® Regitra pateiktos tik siekiant perregistruoti turtÄ atsakovų vardu, tačiau realiai nesiekiant sukurti pirkimo-pardavimo teisinių santykių. J. P. turėjo kitÄ automobilį, po 2 mėnesių Automobilį perleido atsakovei už tÄ pačiÄ kainÄ , skelbimas nepublikuotas, tariamai nurodyti defektai nebuvo nustatyti specialistų, realus pinigų perdavimas neįrodytas.

Teismas netinkamai argumentavo, kodėl J. P. vaidmuo santykiuose su E. B. ir R. B. yra nelogiÅ¡kas. 2015 m. lapkričio mėnesio vidutinė rinkos vertė sudarė ne mažiau kaip 8 163,33 Eur. UAB „Bukko“ 2011-05-11 iÅ¡ E. B. Automobilį įsigijo už 14 191,38 Eur. Atsakovai remiasi 1 metais senesnių automobilių kaina, kuri taip pat yra 200-800 Eur didesnė. Tariamų defektų tretieji asmenys nepatvirtino. Kilus abejonėms teismas turėjo taikyti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymÄ ir susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000-04-17 Nr. 120 / 2000-04-14 Nr. 101 patvirtintÄ â€žKelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijÄ â€œ.

Neskiriant ekspertizės, nustatytina ne mažesnė kaip 8 000-8 500 Eur vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota pagal formulę. IeÅ¡kovas prašė skirti ekspertizę ir įvertinti Automobilį. Teismas nepagrįstai netenkino praÅ¡ymo. 3 063,33 Eur mažesnė sandorio vertė rodo, jog toks sandoris akivaizdžiai prieÅ¡taravo juridinio asmens tikslams. Skolininko turto pardavimas už aiÅ¡kiai mažesnę kainÄ yra aplinkybė, kuri leidžia taikyti CK įtvirtintÄ nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ pagal CK 6.67 straipsnio 4 punktÄ .

Atsakovė R. B. apeliacinį skundÄ prašė atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad nenustatyti actio Pauliana pagrindai. IeÅ¡kovas nebuvo nemoki ar bankrutuojanti bendrovė, už Automobilį sumokėta tinkama kaina. Atsakovai J. P. ir R. B. veikė sÄ Å¾iningai, teisėtai, siekė sandoriais sukeltų pasekmių. Ji realiai sudarė sandorį su J. P. ir atsiskaitė. Ji Å¡iuo metu teisėtai ir pagrįstai naudoja Automobilį, yra valdytoja ir savininkė.

Automobilis nebuvo techniÅ¡kai tvarkingas, todėl jo kaina nelygintina su tvarkingomis transporto priemonėmis. Atsakovas J. P. prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad sumokėjo UAB „Bukko“ 5 100 Eur. IeÅ¡kovo direktorius E. B. veikė tinkamai įgaliotas, pateikė visus bÅ«tinus dokumentus. IeÅ¡kovo valdybos nariai kolegialiai sprendė dėl Automobilio pardavimo. Automobilis parduotas su defektais, jo kaina atitiko rinkos kainÄ .

Kadangi buvo nepatenkintas Automobilio technine bÅ«kle ir remonto kaÅ¡tais, kuro sÄ naudomis, pardavė R. B. Trečiasis asmuo E. B. prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad sudarydamas 2015-06-01 sutartį veikė teisėtai, tinkamai įgaliotas. IeÅ¡kovas 2015-05-05 raÅ¡tu įpareigojo E. B. perleisti Automobilį. IeÅ¡kovas neturėjo reikÅ¡mingų kreditorinių įsipareigojimų, skolos atsirado vėliau, po sutarčių sudarymo ir vadovo pasikeitimo.

J. P. pilnai atsiskaitė. Automobilio defektai sÄ lygojo mažesnę kainÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Apeliacinis procesas vyksta dėl transporto priemonės pardavimo sandorio negaliojimo kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises (actio Pauliana), juridinio asmens teisnumui prieÅ¡taraujančio, tariamojo ir dėl apgaulės sudaryto sandorio.

Dėl naujų įrodymų Trečiasis asmuo E. B. apeliacinės instancijos teismo prašė prijungti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017-05-26 raÅ¡tÄ ir 2017-05-26 nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ . Minimi dokumentai gauti po teismo sprendimo priėmimo. Bendroji taisykle ta, kad įrodymai renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis), o apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis).

CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Kadangi pirmosios instancijos teisme vykusio bylos nagrinėjimo metu praÅ¡omi prijungti dokumentai nebuvo sudaryti, o apeliaciniame skunde daromos nuorodos į ikiteisminį tyrimÄ , sprendžiama, kad pateiktus dokumentus tikslinga prijungti. DokumentÄ priėmė oficiali institucija dėl ieÅ¡kovo finansinės apskaitos tvarkymo, todėl dokumento turinys turi bÅ«ti žinomas. Teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ duomenų apie nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ apskundimÄ ar panaikinimÄ nėra.

Dėl ieškinio aplinkybiųIeškovas ieškinį dėl 2015-06-01 sutarties pripažinimo negaliojančia grindžia įvairiais teisiniais pagrindais. Du pagrindiniai teisiniai argumentai nurodyti ieškinyje ir patikslintame ieškinyje – Pauliano ieškinys (CK 6.66 straipsnis) bei sandorio prieštaravimas juridinio asmens veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnis), taip pat nurodoma, jog buvo sudarytas tariamas sandoris (CK 1.86 straipsnis) bei sandoris sudarytas dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis). Esant tokiai gausai teisinių pagrindų, apeliacinės instancijos teismas išnagrinės ieškovo argumentus dėl faktinių aplinkybių konstatavimo ir nustatęs faktines aplinkybes, spręs dėl teisinio santykių kvalifikavimo.Ieškovo ginčijama 2015-06-01 sutartimi UAB „Bukko“ atsakovui J.

P. pardavė Automobilį už 5 100 Eur. 2015-08-03 sutartimi J. P. Automobilį pardavė R. B.. Esminė aplinkybė šioje byloje yra Automobilio pardavimo kaina, kadangi pardavimo kainos dydis yra aplinkybė, leidžianti įrodyti, jog sandoris pažeidžia kreditoriaus teises (CK 6.66 straipsnio 1 dalis), per maža kaina yra pagrindinis ieškovo argumentas, įrodinėjant, jog sandoris prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnis), taip pat tuo grindžiamas ir sandorio tariamumas bei apgaulė sudarant sutartis..

Dėl Automobilio vertėsBylos duomenys patvirtina, kad UAB „Bukko“ Automobilį įsigijo iÅ¡ E. B. 2011-05-11 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (t. 1, b. l. 17). Automobilis įsigytas už 14 191 Eur, Automobilio pagaminimo metai 2009 m., registracijos data 2009-04-23, rida nenurodyta. 2015-06-01 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi Automobilis parduotas už 5 100 Eur, 264 000 km rida. IeÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu teikė automobilių pardavimo skelbimus, kuriais grindė, kad Automobilis parduotas už per maÅ¾Ä kainÄ .

Iš pridedamų skelbimų (t. 1, b. l. 19-23) matyti, jog automobilio „VW Passat 2.0, TDI Comfortline“, rida 164 951 km, registracijos data 2008-11, kaina 7 990 Eur; automobilio „VW Passat, 2,0 l.“, rida 156 000 km, pagaminimo data 2009-01, kaina 7 300 Eur. Atsakovas J. P. pateikė kitus skelbimus apie panašių automobilių pardavimo kainas (t. 1, b. l. 56-59). Pagal atsakovo pateiktus duomenis automobilio „VW Passat, 2,0 l.“, pagaminto 2008-08, rida 275 000 km, kaina 5 300 Eur, kito automobilio „VW Passat, 2,0 l.“, pagaminto 2008-02, rida 186 220 km, kaina 5 900 Eur.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų Automobilio komplektacijÄ , kuri sudaro didelį to paties modelio automobilių kainų skirtumÄ . Nesant duomenų apie automobilio komplektacijÄ , negalima tiksliai nustatyti, kuriame skelbime nurodyta kaina labiau atitinka parduoto Automobilio rinkos kainÄ . IÅ¡ paties ieÅ¡kovo pateiktame skelbime (t. 1, b. l.

19) nurodomų panaÅ¡ių automobilių pasiÅ«lymų matyti, jog kituose skelbimuose nurodoma kaina nuo 4 275 Eur iki 5 785 Eur. IeÅ¡kovo pridedamuose skelbimuose (t. 1, b. l. 19-23) skelbiama apie automobilių, kurių rida didesnė apie 100 000 km, pardavimÄ , kas taip pat gali sÄ lygoti didesnę vertę. IeÅ¡kovas teigia, jog negalima remtis atsakovo skelbimais, nes juose skelbiama apie metais senesnio automobilio pardavimÄ , tačiau jo paties pateiktame skelbime skelbiama apie metais 2008 m. pagaminto Automobilio pardavimÄ .

Nuo dienos, kuria UAB „Bukko“ įsigijo Automobilį iki jo pardavimo praėjo 4 metai, todėl natÅ«ralu, jog Automobilio kaina sumažėjo, nes transporto priemonės kaina didele dalimi priklauso nuo pagaminimo laiko.Civilinės bylos priede, kuriame yra ikiteisminio tyrimo medžiagos kopija, esančioje 2016-08-26 specialisto iÅ¡vadoje dėl UAB „Bukko“ Å«kinės finansinės veiklos Nr. 5-1/70, iÅ¡analizavus Automobilio pardavimo aplinkybes, konstatuota, jog Automobilis parduotas pagrindus dokumentais, likutinė vertė 2015-01-01, t. y. pusę metų iki pardavimo, sudarė 23 375,70 Lt (6 770 Eur).IeÅ¡kovas teigia, jog teismas Automobilio vertę turėjo paskaičiuoti pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkÄ , taikydamas teisės akte pateiktÄ formulę.

Pastebėtina, jog minima tvarka numato sudėtingus automobilio vertės skaičiavimus, kurių teismas nėra kvalifikuotas atlikti, skaičiavimams atlikti reikalinga turėti daug transporto priemonės duomenų. Tvarkos 3 punkte nurodyta, kad vertinti transporto priemones turi teisę tiktai įmonių, įregistruotų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir turinčių teisę verstis transporto priemonių vertinimo veikla, nustatyta tvarka atestuoti kilnojamojo turto vertintojai. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje buvo nurodęs, jog byloje skirtina ekspertizė turto vertei nustatyti, tačiau vėliau vykusiuose teismo posėdžiuose praÅ¡ymo neteikė, todėl pagrįsta manyti, jog papildžius bylos medžiagÄ kitų asmenų atsiliepimais bei dokumentais, palaikė pozicijÄ dėl Automobilio kainos nustatymo pagal byloje esančius dokumentus.

Automobilis yra apgadintas, todėl turto vertinimo metu į Å¡iuos defektus turėtų bÅ«ti atsižvelgiama, nors ieÅ¡kovas palaiko pozicijÄ , kad Automobilis nebuvo sužalotas. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu ginčija argumentÄ , jog Automobilio kaina buvo sumažinta, nes pardavimo metu Automobilis buvo su defektais. Atsakovas J. P. pateikė 2015-06-01 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ BUK Nr. 634, kurioje nurodytas, kad parduotas automobilis turėjo defektų – smagračio defektas, įlenktas, sparnas, įskilęs priekinis stiklas.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ pasirašė E. B. ir J. P. Automobilio sugadinimai 2015-06-01 sutartyje nenurodyti. R. B. 2015-12-18 atsakyme antstoliui (t. 2, b. l. 80-89) pateiktos Automobilio nuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, jog yra įlenktas ir įbrėžtas deÅ¡inės pusės priekinis sparnas ir įskilęs priekinis stiklas. R. B. pateiktos nuotraukos padarytos praėjus pusei metų nuo Automobilio pardavimo ir atitinka Automobilio sugadinimus, nurodytus 2015-06-01 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje. Lietuvos kelių policijos tarnybos 2016-04-25 pažymoje nurodyta, kad Automobilis laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-04-14 eismo įvykiuose Lietuvos Respublikoje nedalyvavo.

IeÅ¡kovas teigia, jog PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodyti sužalojimai yra suklastoti, tačiau Å¡ios savo pozicijos nepagrindė. Automobilio pirkimo-pardavimo sandorius sudarę E. B., J. P. ir R. B. patvirtino gedimų buvimÄ . IeÅ¡kovas teigia, jog į minimus sugadinimus nereikia kreipti dėmesio, nes Automobilis buvo apdraustas KASKO draudimu. IeÅ¡kovas su dubliku pateikė „If Insurance“ draudimo liudijimÄ , pagal kurį Automobilio draudimas galiojo iki 2015-05-31 (t. 1, b. l. 88, 2 t. b. l. 40). Byloje nėra duomenų, jog draudikui buvo praneÅ¡ta apie automobilio sugadinimus tos draudimo rÅ«Å¡ies taisyklių nustatyta tvarka ir terminais. 2016-04-20 raÅ¡tu draudikas nurodė, jog pagal Transporto priemonių draudimo sutartį praneÅ¡imų apie patirtÄ Å¾alÄ ar eismo įvykį neregistruota, todėl Automobilio remonto galimybė naudojantis draudimine apsauga nelaikytina realia.

Byloje nėra duomenų, jog po 2015-06-01 Automobilis buvo pakliuvęs į eismo įvykius, dėl kurių buvo sugadintas. Smagračio gedimas nėra patvirtintas jokiais duomenimis ir vizualiai nesimato, todėl Å¡io gedimo nustatymui duomenų nepakanka. Remiantis iÅ¡dėstytu, konstatuojama, jog labiau tikėtina, kad Automobilis buvo sugadintas jo pardavimo metu, todėl, nustatant pardavimo kainÄ , buvo pagrįsta įvertinti priekinio stiklo keitimo ir deÅ¡inio sparno remonto iÅ¡laidas.Ä®vertinus iÅ¡dėstytus faktus apie Automobilio vertę sutinkama su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad Automobilis parduotas už žymiai mažesnę kainÄ .

Automobilio pardavimo kaina artima panašių automobilių pardavimo skelbimuose nurodytai kainai, pardavimo metu Automobilis turėjo defektų, kurie pagrįstai galėjo turėti įtakos jo vertei, apie Automobilio sugadinimus nebuvo pranešta draudikui, todėl draudimo išmokos gavimo tikimybės nėra.Dėl kiekybinio atstovavimo ir atsiskaitymų pagal sutartisIeškovas ginčija, jog nebuvo laikomasi įmonėje nustatytos Automobilio pardavimo tvarkos, tačiau bylos duomenys tai paneigia. Juridinių asmenų registre nuo 2013-11-11 įtvirtinta UAB „Bukko“ kiekybinio atstovavimo taisyklė ir nurodyta, jog juridinio asmens vardu veikia vadovas ir valdybos pirmininkas.

UAB „Bukko“ 2015-05-05 valdybos posėdžio protokolu visi 3 valdybos nariai L. S., V. R. ir E. B., atsižvelgdami į kiekybinio atstovavimo taisyklę, įgaliojo direktorių sudaryti Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Šį valdybos posėdžio protokolÄ pasirašė V. R.. Nors Å¡iame protokole nenurodyta Automobilio pardavimo kaina, tačiau yra priimtas sprendimas dėl įmonės turto pardavimo. Nenurodžius pardavimo kainos, kaina nustatytina turtÄ parduodančio protokolu įgalioto asmens.

V. R., pačiam pasiraÅ¡iusiam valdybos protokolÄ , buvo gerai žinoma apie Automobilio pardavimÄ , todėl, turėdamas interesÄ dėl kainos dydžio, jis galėjo šį klausimÄ aptarti su E. B., su kuriuo, kaip matyti iÅ¡ liudytojo paaiÅ¡kinimų, palaikė taip pat ir draugiÅ¡kus ryÅ¡ius. 2015-06-01 Kasos pajamų orderiu BUK Nr. 06 / 01 įforminta, kad J. P. UAB „Bukko“ kasininkui E. B. sumokėjo 5 100 Eur. IeÅ¡kovas teigia, jog pinigai pagal ginčijamas sutartis nesumokėti. Byloje buvo nustatyta, jog 2015-06-01 Kasos pajamų orderis 06 / 01 kasos knygoje neregistruotas (t. 1, b. l. 95), tačiau sandorių Å¡alių parodymais tvirtinama, jog pinigai buvo sumokėti. 2016-08-26 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-1/70.

Specialistas konstatavo, kad kasos pajamų orderio neįraÅ¡ymas į UAB „Bukko“ kasos knygÄ neturėjo įtakos bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros nustatymui. Aplinkybė, jog E. B. neperdavė J. P. sumokėtų pinigų įmonei, yra jo, kaip kasininko, atsakomybės klausimas, o ne sandorių negaliojimo pagrindas. IeÅ¡kovas nepraÅ¡o priteisti Automobilio kainos iÅ¡ J. P., kaip asmens neįvykdžiusio pirkėjo pareigų ir nesumokėjusio 5 100 Eur už Automobilį.

Byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad J. P. neatsiskaitė už Automobilį, sudaryti buhalteriniai dokumentai, kurie patvirtinti liudytojų parodymais. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog įmonės buhalterinė apskaita yra atsekama, tai pinigų įneÅ¡imo į kasÄ faktas gali bÅ«ti patikrinamas. Daroma iÅ¡vada, jog galimas neatsiskaitymas pagal sutartis nėra sandorių negaliojimo pagrindas, o yra galimybė prisiteisti įvykdymÄ ar žalÄ .Dėl sandorių negaliojimo pagrindųCK 6.66 straipsnis nurodo, jog kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kai sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl to skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011 pažymėta, kad, siekiant nustatyti, ar ginčijamu sandoriu pažeistos kreditoriaus teisės, reikia palyginti esamÄ skolininko turto padėtį su ta, kuri bÅ«tų, jei ginčijamas sandoris nebÅ«tų sudarytas, t. y. reikia įvertinti ne tik ginčo sandoriu perleisto turto piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet ir visÄ skolininko iki ginčijamo sandorio turėtÄ turtÄ ir turimÄ po jo sudarymo.

Skolininkui pardavus turtÄ už rinkos kainÄ ir gavus ekvivalentinę pinigų sumÄ , gali bÅ«ti pripažįstama, kad kreditoriaus teisės nepažeistos. Pardavus Automobilį už jo vertę atitinkančiÄ kainÄ UAB „Bukko“ turtinė padėtis nepablogėjo, kadangi viena turto rÅ«Å¡is buvo pakeista kita tokios pačios vertės turto rÅ«Å¡imi. Nenustačius, jog Automobilis parduotas už mažesnę kainÄ , paneigiama ir kita bÅ«tina actio Pauliana taikymo sÄ lyga – skolininko nesÄ Å¾iningumas, t. y.

žinojimas ar turėjimas žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. CK 6.67 straipsnio 4 punktas numato nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , kai pagal sandorį skolininko atlikto įsipareigojimo vertė žymiai virÅ¡ija kitos sandorio Å¡alies pateiktÄ Ä¯vykdymÄ . Automobilio pardavimas negali bÅ«ti laikomas akivaizdžiai nenaudingu sandoriu, nes nėra įrodyta, jog pardavimo kaina neatitiko turto vertės. Konstatuotina, jog ieÅ¡kovas neįrodė nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos. Vien tai, kad E. B. ir J.

P. palaikė draugiÅ¡kus ryÅ¡ius, nesudaro pagrindo laikyti sandorį sudariusių asmenų nesÄ Å¾iningais. NesÄ Å¾iningumo negali patvirtinti ir tai, kad nebuvo spausdinamas skelbimas apie parduodamÄ Automobilį, nes su J. P. ir E. B. palaikė asmeninius ryÅ¡ius ir galėjo sutarti dėl pardavimo be skelbimų. 2015-08-03 sutartis yra iÅ¡vestinis reikalavimas, kuris UAB „Bukko“ teisių pažeidimo aspektu svarstytinas tik tada, kai jei pirmoji sutartis bÅ«tų pripažinta negaliojančia. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo CK 6.66 straipsniui taikyti, nes dėl sudaryto sandorio nesumažėjo ieÅ¡kovo galimybė atsiskaityti su kreditoriais, nepakito ieÅ¡kovo turto masė taip, kad tai bÅ«tų turėję įtakos įmonės mokumui, taip pat byloje nenustatyta kitų aplinkybių, patvirtinančių, jog kitaip pažeidžiamos kreditorių teisės. actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos yra Å¡ios:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. Sandorio pripažinimui negaliojančiu turi bÅ«ti įrodytas aplinkybių visetas. Kadangi neįrodyta, jog kreditoriaus teisės buvo pažeistos, o taip pat neįrodyta, jog 2015-06-01 sutartį sudarę asmenys buvo nesÄ Å¾iningi, ieÅ¡kinys CK 6.66 straipsnio pagrindu atmestinas. Pastebėtina, jog ieÅ¡kovas, nors ir nurodo, kad neturi turto atsiskaityti su kreditoriais, t. y. deklaruoja savo nemokumÄ , tačiau nėra kreipęsis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Ä®rodinėdamas neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę ieÅ¡kovas remiasi ieÅ¡kovo bendrovės kreditorių reikalavimo teise, tačiau nesant bankroto bylos, kreditorių teisė į bendrovę nėra actio Pauliana instituto taikymui bÅ«tina neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė, ieÅ¡kovas nėra savo kreditorių reikalavimų perėmėjas ir kreditorius atsakovams Å¡ioje byloje. IeÅ¡kovas įrodinėja, jog įmonė tapo nemoki jau 2014 metais ir buvo nemoki 2015-06-01 sutarties sudarymo metu.

Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nurodo, jog ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki. UAB „Bukko“ ir Å¡iuo metu atstovauja vadovas, kuris nevykdo Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies imperatyvių normų.Sandorio prieÅ¡taravimas juridinio asmens veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnis) įrodinėtas remiantis tuo, jog Automobilį pardavus už mažesnę kainÄ , buvo nesilaikyta įmonės veiklos tikslo – pelno siekimo. Kadangi minimas argumentas buvo atmestas, tai sudaro pagrindÄ atmesti ieÅ¡kinį CK 1.82 straipsnio pagrindu.Vienu iÅ¡ sandorio negaliojimo pagrindų ieÅ¡kovas nurodė, jog buvo sudarytas tariamas sandoris (CK 1.86 straipsnis) bei sandoris sudarytas dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis). 2015-06-01 sandoris negali bÅ«ti laikomas sudarytu tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, nes dėl Å¡io sandorio sprendimÄ priėmė UAB „Bukko“ valdyba ir Å¡is sprendimas nebuvo panaikintas.

IeÅ¡kovo sprendimas perleisti turtÄ yra patvirtintas, iÅ¡reikÅ¡tas tinkama forma ir įvykdytas. Å iuo metu ieÅ¡kovui automobilis nepriklauso. Tariamam sandoriui reikalinga nustatyti suderintÄ asmenų valiÄ nesukurti teisinių pasekmių. Kadangi sandoris yra akivaizdžiai įvykęs, nes ieÅ¡kovas neturi Automobilio, tai sandorio laikyti tariamu nėra pagrindo. Apgaule laikomas sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių. Tokios aplinkybės nenustatytos. Automobilio pardavimas įvyko ieÅ¡kovo valdybai nusprendus, paskyrus pardavimui įgaliotÄ asmenį, pirkėjas J.

P. jokių veiksmų, kurie kaip nors galėtų suklaidinti ieÅ¡kovo įgaliotÄ asmenį nevykdė, jokios apgaulės sudarant sandorį nenustatyta.Dėl PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ir kasos pajamų orderių ginčijimoApeliantas skundžiasi, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jo pareikÅ¡tų dviejų reikalavimų tenkinimo. Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė pripažinti negaliojančiais UAB „Bukko“ 2015-06-01 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 634 ir 2015-06-01 kasos pajamų orderį Nr. 06 / 01.

Civilinės teisės ginamos CK 1.138 straipsnyje nurodytais bÅ«dais. Sandorių negaliojimo institutas gali bÅ«ti taikomas tada, kai yra nustatyta, jog buvo sudarytas sandoris. Sandoriai yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas; sandoriai gali bÅ«ti vienaÅ¡aliai, dviÅ¡aliai arba daugiaÅ¡aliai (CPK 1.63 straipsnio 1 ir 2 dalis). Ginčijama PVM sÄ skaita faktÅ«ra bei kasos pajamų orderis nėra atskiri sandoriai, tai yra atsiskaitymÄ pagal 2015-06-01 sutartį patvirtinantys dokumentai.

Pagal CPK 1.63 straipsnio 3 dalį, vienaÅ¡aliu sandoriu laikomas toks sandoris, kuriam sudaryti pakanka vienos Å¡alies valios. ginčo mokėjimas pripažįstamas vienaÅ¡aliu sandoriu, kurį galima ginčyti CK numatyta sandorių ginčijimo tvarka ir pagrindais. Tokia linkme formuojama ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2011). Nei PVM sÄ skaita faktÅ«ra nei kasos pajamų orderis Å¡ioje byloje nėra atskirÄ sandorų patvirtinantys aktai.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 20 straipsnio 30 dalis nurodo, jog PVM sÄ skaita faktÅ«ra – Å¡iame Ä®statyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 12 dalis nustato, jog pinigų apskaitos dokumentas yra popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos, kai įvykdomas vieno Å«kio subjekto įsipareigojimas kitam Å«kio subjektui.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , PVM sÄ skaita faktÅ«ra ir kasos pajamų orderis vertintini ne kaip atskiri sandoriai, o kaip raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriais patvirtinamas sandorio vykdymas. RaÅ¡ytiniai įrodymai civilinės bylos nagrinėjimo eigoje yra vertinami pagal Civilinio proceso kodekso taisykles, tačiau nėra ginčijami atskiru reikalavimu. Vertinant apeliacinio skundo argumentÄ turi bÅ«ti pastebėta, jog ieÅ¡kinys skundžiamu sprendimu yra atmestas visiÅ¡kai, tai reiÅ¡kia, jog teismas atmetė ir reikalavimus dėl PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ir kasos pajamų orderio pripažinimo negaliojančiais.

Keisti teismo sprendimo Å¡ioje dalyje apeliaciniame procese nėra teisinio pagrindo, nes tai reikÅ¡tų apeliacinio skundo ribų peržengimÄ .Dėl kitų apeliacinio skundo argumentųIeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, jog neįtraukęs ieÅ¡kovo kreditorių, teismas pasisakė dėl jų teisių ir pareigų ir suvaržė kreditorių teises nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ Automobilį. Å is argumentas atmetamas, kadangi teismų praktikoje analogiÅ¡kose bylose kreditoriaus kreditoriai netraukiami dalyvaujančiais byloje asmenimis.IeÅ¡kovo minimas Vilniaus apskrities VPK nusikaltimų tyrimo valdyboje Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 223 straipsnį ir 222 straipsnį dėl nuo 2009-10-01 iki 2015-10-26 buvusio UAB „Bukko“ vadovo E. B. veiklos buvo nutrauktas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2017-05-26 nutarimu, nustačius, jog, nors tvarkant UAB „Bukko“ apskaitÄ buvo padaryti buhalterinės apskaitos pažeidimai, tačiau jie nebuvo esminiai ir nesukėlė baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių – netrukdė nustatyti realios bendrovės veiklos, Å«kinės, komercinės, finansinės bÅ«klės, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

IeÅ¡kovas teigia, jog teismas nepagrįstai netenkino jo praÅ¡ymo dėl dokumentų pareikalavimo, nes neiÅ¡reikalavo iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus dubliku praÅ¡omos informacijos: 2015-06-01 sÄ skaitos faktÅ«ros Nr.634 kopijos, 2014 m. finansinės atskaitomybės, 2015 m. I ir II ketvirčių finansinės atskaitomybės bei duomenis, kada Å¡ie dokumentai buvo pateikti. Kadangi minimų dokumentų ryÅ¡ys su nagrinėjama byla nėra nustatytas, finansinės atskaitomybės dokumentai buvo parengti UAB „Bukko“ ir ikiteisminiam tyrimui galėjo bÅ«ti perduoti tik pradėjus šį tyrimÄ .

Ä®monės nemokumas nebuvo papildomai tikrintas, kadangi nenustatytos kitos Pauliano ieÅ¡kinio sÄ lygos. Apibendrinant nurodytus argumentus darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kuris paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-04 nutartimi ieÅ¡kovui atidėtas 245 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki bis iÅ¡nagrinėtas apeliacinis skundas. IÅ¡nagrinėjus apeliacine tvarka ir atmetus skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiamas atidėtas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovo UAB „Bukko“ apeliacinį skundÄ atmesti. Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimÄ nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ UAB „Bukko“ 245 Eur (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt penkis eurus) žyminio mokesčio į valstybės pajamas. Teisėjai              Vilija Mikuckienė              Vaclovas Paulikas              JÅ«ra Marija Strumskienė