2020-04-01 Nr. AB-6430-3-61-3-02278-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3399-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02278-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.12; 22.4.2; 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. V. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja J. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) direktoriaus 2019 m. gegužės 20 d. įsakymą Nr. ADP1-260 „Dėl J. V. atleidimo“ (toliau – ir Įsakymas), pripažinti pareiškėjos atleidimą neteisėtu; 2) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Alytaus apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio vedėjo pareigas arba lygiavertes pareigas; 3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos (2019 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad iki 2019 m. sausio 14 d. ėjo Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Alytaus apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio vedėjos, A lygio 14 kategorijos, karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Buvo įspėta, kad nuo 2018 m. gruodžio 31 d. bus panaikinta jos pareigybė. Departamento direktoriaus 2019 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. ADP1-81 „Dėl J. V. atleidimo iš einamų pareigų“ buvo atleista iš einamų pareigų. Šį įsakymą apskundė teismui, kuris 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2358-595/2019 jos skundą patenkino ir panaikino skundžiamą įsakymą. Šiuo sprendimu atsakovas buvo įpareigotas grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Alytaus apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio vedėjos arba lygiavertes pareigas. Po minėto teismo sprendimo atsakovas privalėjo jai užtikrinti visas teises ir garantijas, kurios suteikiamos atleidžiamiems asmenims. Atsakovas privalėjo išspręsti klausimą dėl vertinimo kriterijų, kai pretendentai surinko vienodą balų skaičių ir užtikrinti pareiškėjos teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus vedėjo pareigas. Be to, atsakovas turėjo pareigą atlikti Kauno poskyrio vedėjos L. R. kvalifikacijos vertinimą, nes jis atliktas neteisingai. Dėl Departamento neteisėtų veiksmų buvo pažeista pareiškėjos teisė į karjerą valstybės tarnyboje pagal turimą kvalifikaciją. Pareiškėja akcentavo, kad Departamentas nevykdė minėto teismo sprendimo ir pateikė pareiškėjai neteisėtą ir diskriminacinį siūlymą užimti Departamento Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjo pareigas bei žemesnes pareigas. Tokiu būdu atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, 43 straipsnį ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 57 straipsnio 4 dalį.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja savo skunde nurodo tas pačias aplinkybes, kurios jau buvo teismo išnagrinėtos administracinėje byloje Nr. eI-2358-595/2019. Pareiškėja argumentais dėl jai nepasiūlytų lygiaverčių pareigų klaidina teismą. Atsakovas, vykdydamas teismo sprendimą, pareiškėjai pateikė pasiūlymą užimti tuo metu buvusias laisvas lygiavertes Departamento Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjo pareigas, kurios atitinka jos kvalifikacinius reikalavimus. Pareiškėjos skunde nurodomos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos, Panevėžio, Vilniaus mokesčių kontrolės skyriaus vedėjų pareigybės buvo užimtos. Taip pat atsakovas pasiūlė pareiškėjai užimti laisvas žemesnes, t. y. vyriausiojo specialisto, pareigybes. Nuo 2019 m. sausio 1 d., patvirtinus naują Departamento administracijos struktūrą ir administracijos struktūros schemą, nebeliko tokio struktūrinio padalinio kaip poskyris ir tuo pačiu nebeliko tokios pareigybės kaip poskyrio vedėjas. Atsakovas teigė, kad tinkamai įvykdė teismo sprendimą, kuriuo buvo įpareigotas pasiūlyti pareiškėjai lygiavertes arba, nesant jų, žemesnes pareigas, todėl Departamento priimtas Įsakymas teisėtas ir pagrįstas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Teismas iš administracinėje byloje Nr. eI-2358-595/2019 esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad pareiškėja Departamento direktoriaus 2018 m. birželio 12 d. įsakymu buvo paskirta Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Alytaus apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio vedėja, A lygio 14 kategorijos karjeros valstybės tarnautoja. Departamento direktoriaus 2018 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. (AAD)-AD-8670 pareiškėja buvo įspėta, kad dėl priežasčių, susijusių su Departamento struktūriniais pertvarkymais, 2018 m. gruodžio 31 d. bus panaikinta jos pareigybė bei nurodyta, kad, vadovaujantis VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjai bus siūlomos ir ji gali būti paskirta į to paties lygio ir kategorijų pareigas, o jei tokių nėra ir pareiškėja sutiks, į žemesnės kategorijos pareigas, jei pareiškėja atitiks pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus.

Rašte dėl įspėjimo nurodyta, kad jei iki pareigybės panaikinimo nebus paskirta į kitas pareigas, pareiškėja 2019 m. sausio 9 d. bus atleista iš Alytaus apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio vedėjos, A lygio 14 kategorijos karjeros valstybės tarnautojos pareigų pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą dėl valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo. Departamento direktorius 2019 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. AD1-1 „Dėl Departamento direktoriaus 2018 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. ADP1-7 „Dėl Departamento pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatė, kad Departamento pareigybių sąrašas, patvirtintas Departamento direktoriaus 2018 m. gruodžio 3 d.

įsakymu Nr. AD-183 „Dėl Departamento direktoriaus 2018 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. ADP1-7 „Dėl Departamento pareigybių sąrašo patvirtinimo pakeitimo“ įsigalioja nuo 2019 m. sausio 1 d. Departamento direktoriaus 2019 m. sausio 9 d. raštu Nr. (4.1)-AD-273 „Dėl informacijos pateikimo ir siūlymo J. V. užimti pareigas“ pareiškėja buvo informuota, kad Departamente yra laisvos lygiavertės Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko ir Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjo pareigos, kurių pareigybių aprašymus pareiškėja atitinka ir kurias siūlo užimti.

Departamento direktoriaus 2019 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. ADP1-81 „Dėl J. V. atleidimo iš einamų pareigų“ 2019 m. sausio 9 d. atleido pareiškėją iš užimamų pareigų, išmokant atleidimo iš pareigų dieną priklausantį darbo užmokestį ir piniginę kompensaciją už 15,75 darbo dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų ir 4 mėnesių gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kuri pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Pareiškėja, nesutikdama su jos atleidimu iš tarnybos, kreipėsi į teismą, kuris 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Departamento direktoriaus 2019 m. sausio 14 d.

įsakymą Nr. ADP1-81 „Dėl J. V. atleidimo iš einamų pareigų“. Tuo pačiu teismas įpareigojo atsakovą grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Alytaus apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio vedėjos arba lygiavertes pareigas. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis šis sprendimas įsiteisėjo 2019 m. gegužės 18 d. Departamentas 2019 m. gegužės 13 d. raštu Nr. (4.1)-AD5-8458, vykdydamas teismo sprendimą, informavo pareiškėją, kad ji bus grąžinta į lygiavertes Departamento Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjo pareigas 2019 m. gegužės 20 d., nes šiai dienai tik ši pareigybė yra laisva.

Taip pat nurodė, kad šiuo metu Departamente yra 56 laisvos žemesnės, t. y. vyriausiojo ir vyresniojo specialisto, pareigybės. Pareiškėja nesutiko su minėtame rašte pateiktu jai siūlymu, nes, pasak pareiškėjos, jai turi būti sudarytos sąlygos grįžti į darbą į ankstesnes pareigas. Departamento 2019 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. ADP1-260 „Dėl J. V. atleidimo“ 2019 m. gegužės 20 d. pareiškėja buvo atleista iš Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Alytaus apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio vedėjos, A lygio 14 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo, pareigų.

7. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl Departamento direktoriaus Įsakymo, kuriuo pareiškėja yra atleista iš Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Alytaus apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio vedėjos, A lygio 14 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo, pareigų, teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėjos nuomone, jai nebuvo pasiūlytos lygiavertės pareigos Departamente ir atsakovas šiuo aspektu neįgyvendino teismo sprendimo.

8. Teismas akcentavo, kad 2019 m. balandžio 17 d. teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2358-595/2019, kuris įsiteisėjo 2019 m. gegužės 18 d., buvo panaikintas Departamento direktoriaus 2019 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. ADP1-81 „Dėl J. V. atleidimo iš einamų pareigų“ ir atsakovas įpareigotas grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Alytaus apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio vedėjo arba lygiavertes pareigas bei priteistas vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2019 m. sausio 9 d., iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Minėtame sprendime teismas konstatavo, kad atsakovas apribojo pareiškėjos teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas Departamente. Teismas sprendime pažymėjo, kad atsakovas nepateikė pareiškėjai siūlymo užimti Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos, Panevėžio, Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus vedėjo pareigas, nors pagal vertinimo kriterijus pareiškėjos kvalifikacija yra aukščiausia pagal vertinimo balus už kitus valstybės tarnautojus, kurie buvo vertinti pagal 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. AD-185 1.1. punkte patvirtintus kriterijus Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento padalinių vedėjų pareigoms užimti. Be to, teismas, vertindamas atsakovo teikiamus pasiūlymus dėl pareigybių užėmimo, konstatavo, kad iki 2019 m. sausio 9 d. pareiškėjai nebuvo pateikti pasiūlymai užimti lygiavertes pareigas, kadangi jai buvo siūloma užimti tik vyriausios specialistės Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas (funkcija vykdoma Alytuje, Marijampolėje, Klaipėdoje). Ir tik 2019 m. sausio 9 d., t. y. pareiškėjos atleidimo iš darbo dieną, jai buvo pasiūlytos užimti laisvos lygiavertės pareigos – Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko ir Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjo pareigos. Teismas nustatė, kad šis pasiūlymas buvo pateiktas pareiškėjos nedarbingumo laikotarpiu (nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2019 m. sausio 15 d.).

9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju iš naujo neįrodinėtini ir nevertintini faktai, kurie yra neginčytinai nustatyti ir nagrinėjamai bylai yra reikšmingi tuo aspektu, kad pareiškėjai buvo pasiūlytos užimti laisvos pareigos Departamente, t. y. Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjo pareigos, kurios minėtame sprendime pripažintos kaip lygiavertės pareigos.

10. Teismas, vertindamas, ar atsakovas tinkamai įvykdė 2019 m. balandžio 17 d. teismo sprendimą, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-5143-492/2017 pateiktais išaiškinimais ir sprendė, kad nagrinėjamu atveju netaikytinos pareiškėjos nurodytos VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos. Teismas pažymėjo, kad atsakovas Įsakymą priėmė vadovaudamasis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2358-595/2019 bei atsižvelgdamas į Departamento 2018 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. (4.1.)AD5-8670, Departamento 2019 m. gegužės 13 d. Nr. (4.10-AD5-8458 raštą ir į pareiškėjos 2019 m. gegužės 17 d. raštą.

11. Teismas sprendė, jog Įsakymo priėmimo pagrindas yra tinkamas ir atitinka ginčo situaciją.

12. Teismas dėl pareiškėjos nesutikimo užimti siūlomas Departamento Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjo (ar žemesnes) pareigas nurodė, kad ginčo, jog Departamente buvo atliekami realūs struktūriniai pertvarkymai ir kad pareiškėjos užimta pareigybė buvo panaikinta, nėra. Departamente veikę aštuoni apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyriai: Alytaus apskaitos mokesčių kontrolės poskyris, Kauno apskaitos mokesčių kontrolės poskyris, Klaipėdos apskaitos mokesčių kontrolės poskyris, Šiaulių apskaitos mokesčių kontrolės poskyris, Marijampolės apskaitos mokesčių kontrolės poskyris, Panevėžio apskaitos mokesčių kontrolės poskyris, Utenos apskaitos mokesčių kontrolės poskyris, Vilniaus apskaitos mokesčių kontrolės poskyris, buvo pertvarkomi įkuriant keturis apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius, veikiančius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei Panevėžyje. Nuo 2019 m. sausio 1 d. nebeliko pareigybės „poskyrio vedėjas“, patvirtinus naują struktūrą, taigi, ir pareiškėjos eitų pareigų joje neliko. Šiuo atveju iš naujo nevertinami atrankos kriterijai ir jų teisėtumas, kurie jau buvo įvertinti anksčiau nagrinėtoje byloje kaip procedūriniai pažeidimai.

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju yra reikšminga tai, kad Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, atsakydamas į Departamento paklausimą, 2019 m. gegužės 13 d. rašte nurodė, kad VTĮ 2 straipsnio 3 dalimi lygiavertės pareigos yra tai pačiai įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei priklausančios pareigos. Vadovaujantis VTĮ 7 straipsnio 1 dalimi, valstybės tarnautojų pareigybės yra skirstomos į 10 grupių, kurios yra nurodytos VTĮ 1 priede. Pastarojo nuomone, siekiant įvykdyti teismo sprendimą, atsakovas turi teisę, nesant prieš tai eitų pareigų arba joms esant užimtoms, grąžinti pareiškėją į lygiavertes pareigas, jeigu ji atitinka pareigybės aprašyme numatytus reikalavimus.

14. Teismas iš Departamento 2019 m. birželio 14 d. atsakymo pareiškėjai nustatė, kad Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrių, veikiančių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei Panevėžyje vedėjų pareigybės yra užimtos. Todėl teismas vertino, kad atsakovo teiginiai yra pagrįsti ir atsakovas tokių pareigų, kurios yra užimtos, pareiškėjai neturėjo siūlyti. Teismo sprendime administracinėje byloje Nr. eI-2358-595/2019 nebuvo pasisakyta, kad pareiškėja turi teisę būti grąžinta būtent į Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrių, veikiančių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar Panevėžyje vedėjų pareigybes. Taip pat nebuvo pasisakyta, kad Departamentas turėtų iš naujo atlikti pareiškėjos ar kitų asmenų kvalifikacijos vertinimą. Teismas akcentavo, kad šioje byloje sprendžiamas tik ankstesnio teismo sprendimo įvykdymo klausimas, todėl nevertino kvalifikacijos vertinimo procedūros ar jos rezultatų, kurie buvo įvertinti ankstesnėje byloje ir nepasisakė, ar teisingai įvertinti kiti tarnautojai.

15. Teismas nurodė, kad atsakovas šiuo atveju pasiūlė pareiškėjai užimti laisvas pareigas Departamente, kurios atitinka jos kvalifikacinius reikalavimus (šių aplinkybių pareiškėja neginčijo), o taip pat įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta, kad šios pareigos yra lygiavertės pareiškėjos užimtoms pareigoms. Skirtingai nei teigia pareiškėja, teismas nepasisakė, kad tokių pareigų siūlymas būtų netinkamas VTĮ numatytų garantijų įgyvendinimo būdas pareiškėjos atžvilgiu, buvo konstatuota tik tai, kad pasiūlymas pateiktas per vėlai (tą pačią dieną kaip ir atleidimo iš darbo diena ir, be to, pareiškėjos nedarbingumo metu), taigi buvo pažeista siūlymo užimti pareigas procedūra. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas, vykdydamas teismo sprendimą, ištaisė šį pažeidimą, pareigas pasiūlė tinkamai, jos yra lygiavertės pareiškėjo užimtoms pareigoms, taigi įvykdė teismo spendimą ir jai atsisakius užimti laisvas pareigas, priėmė Įsakymą, kuris yra teisinė pasekmė pareiškėjai atsisakius siūlomų pareigų.

16. Teismas akcentavo, kad atsakovas kreipėsi ir į Valstybės tarnybos departamentą, siekdamas tinkamai išspręsti susidariusią situaciją. Teismas neabejojo, kad atsakovas priėmė tokį sprendimą, kurį sąlygojo susiklosčiusi faktinė situacija. Pati pareiškėja atsisakė užimti pareigas. Teismo vertinimu, Departamentas nepažeidė pareiškėjos teisės į karjerą valstybės tarnyboje pagal turimą kvalifikaciją. Jos siekis užimti konkrečias pareigas Departamente šioje situacijoje negalėjo būti įgyvendintas. Pareiškėja nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl siūlomos pareigos, kurias ji atsisakė užimti, nors jos yra lygiavertės ir ji atitinka keliamus reikalavimus, jai yra netinkamos.

17. Teismas, remdamasis pareiškėjos skunde nurodytomis aplinkybėmis, nenustatė pagrindo naikinti Įsakymą. Konstatavo, kad atsakovas tinkamai įvykdė teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-2358-595/2019. Pažymėjo, kad pareiškėja ginčijo tik Įsakymo dalį dėl jos atleidimo, o kitų jo dalių (dėl išmokos dydžio) neginčijo.

18. Teismas, netenkinęs pareiškėjos reikalavimo panaikinti Įsakymą, atmetė išvestinius skundo reikalavimus dėl grąžinimo į eitas arba lygiavertes pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei procesinį reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. 19. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

20. Pareiškėja į teismo argumentą, jog „pareiškėja nesutiko su Departamento 2019 m. gegužės 13 d. rašte Nr. (4.1)-AD5-8458 pateiktu jai siūlymu, nes, pasak pareiškėjos, jai turi būti sudarytos sąlygos grįžti į ankstesnes pareigas“, pažymėjo, kad jos atsakymo į šį raštą turinys patvirtina, kad ji reikalavo, jog atsakovas, siekdamas užtikrinti visas pareiškėjos teises ir garantijas, kurios Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. e1-2358-595/2019 pripažintos pažeistomis, turi pareigą atlikti veiksmus, kurie nepažeistų valstybės tarnybos principų ir būtų užtikrintos visos teisės ir garantijos, kurios įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų yra garantuojamos atleidžiamiems asmenims.

21. Pareiškėja pažymi, kad administracinėje byloje Nr. el-2358-595/2019 Departamentas neįvykdė teismo įpareigojimo ir nepateikė teismui darbuotojų ir valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo komisijos, sudarytos Departamento direktoriaus 2018 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. AD1-184, dokumentus, pagrindžiančius pareiškėjos ir L. R. atliktus kvalifikacijos vertinimus pagal patvirtintus Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento padalinių vedėjų atrankos kriterijų 1.1.1–1.1.6 punktus, įskaitant komisijos sudarymo dokumentus.

22. Pareiškėjos teigimu, ji turėjo teisėtus lūkesčius, kad įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui administracinė byloje Nr. eI-2358-595/2019, atsakovas imsis visų priemonių, kad būtų užtikrintos jos teisės ir bus išspręsti klausimi dėl vertinimo kriterijų, kai pretendentai surinko vienodą balų skaičių ir bus patikslintas Kauno poskyrio vedėjos L. R. kvalifikacijos vertinimas, kadangi jos vertinimas, pareiškėjos žiniomis, yra atliktas neteisingai. Pareiškėja neturi dokumentų, pagrindžiančių Kauno poskyrio vedėjos L. R. kvalifikacijos vertinimą. Visais dokumentais, susijusiais su jos ir L. R. kvalifikacijos vertinimu, disponuoja atsakovas. Atsakovas vengia pateikti L. R. kvalifikacijos vertinimo dokumentus. Nors ir buvo iškelti klausimai dėl L. R. kvalifikacijos vertinimo teisme, tačiau atsakovas nesiėmė veiksmų įrodyti, kad kvalifikacijos vertinimas atliktas teisingai.

23. Pareiškėja pažymėjo, kad turi teisę pretenduoti į Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos, Panevėžio, Vilniaus mokesčių kontrolės skyriaus vedėjo pareigas, kadangi pagal vertinimo kriterijus jos kvalifikacija pagal vertinimo balus yra aukštesnė už kitų valstybės tarnautojų, kurie buvo vertinti pagal 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. AD-185 1.1. punkte patvirtintus kriterijus Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento padalinių vedėjų pareigoms užimti.

24. Pareiškėjos teigimu, teismo argumentai, kad šiuo atveju iš naujo nevertinami atrankos kriterijai ir jų teisėtumas, kurie jau buvo įvertinti nagrinėtoje byloje kaip procedūriniai pažeidimai ir kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas tik ankstesnio teismo sprendimo įvykdymo klausimas bei teismas šioje byloje nevertina kvalifikacijos vertinimo procedūrų ar jos rezultatų, apriboja jos galimybę užimti pareigas pagal turimą kvalifikaciją ir prieš tai eitų pareigų pobūdį, taip pat paneigia pirmumo teisę likti tarnyboje.

25. Pareiškėja akcentuoja, kad būtent dėl atrankos kriterijų ir jų teisėtumo, vertinimo kriterijų nebuvimo, kai pretendentai surenka vienodą balų skaičių, buvo pažeistos jos teisės užimti pareigas pagal jos turimą kvalifikaciją ir prieš tai eitų pareigų pobūdį. Pareiškėja pažymi, kad jos kvalifikacija buvo įvertinta aukštesniu balu nei kitų poskyrių vedėjų kvalifikacija, tačiau jos teisės buvo apribotos. Turėjo teisėtus lūkesčius, kad atsakovas išspręs padarytus pažeidimus ir užtikrins jos teises.

26. Pareiškėja nesutinka su teismo vertinimu, kad nagrinėjamos situacijos kontekste yra reikšminga Valstybės tarnybos departamento 2019 m. gegužės 13 d. rašte pateikta nuomonė. Pareiškėjos teigimu, ši nuomonė nėra reikšminga sprendžiant dėl jos pažeistų teisių užimti pareigas pagal turimą kvalifikaciją ir prieš tai eitų pareigų pobūdį. Šiuo atveju, kitoks lygiaverčių pareigų vertinimas šios bylos aspektu pažeistų jos teises ir paneigtų pirmumo teisę likti tarnyboje.

27. Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, akcentuoja, kad sprendžiant dėl asmens galimybės užimti vienas ar kitas pareigas, dėl jo atitikimo bendriesiems ir specialiesiems pareigybės reikalavimas, reikia atsižvelgti į tokių reikalavimų pagrįstumą ir realumą, nes dirbtinai nustatytos sąlygos neturėtų paneigti asmens pirmumo teisės likti tarnyboje. Tik toks vertinimas gali užtikrinti veiksmingą, o ne formalų teisės aktuose valstybės tarnautojams numatytų garantijų įgyvendinimą, o nustačius, kad asmuo atleistas iš tarnybos pažeidžiant jo pirmumo teisę, jis gali būti grąžintas į pareigas nepaisant aplinkybės, kad jos yra užimtos.

28. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad skundžiamas teismo sprendimas užkerta kelią jai apginti savo teises ir užimti pareigas pagal turimą kvalifikaciją ir prieš tai eitų pareigų pobūdį, pažeidžia valstybės tarnybos principus, neužtikrina pareiškėjos teisių ir garantijų, kurios teisiniu reglamentavimu yra garantuojamos atleidžiamiems asmenims.

29. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

30. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės nurodo išnagrinėto skundo motyvus. Atsakovas pažymi, kad teismui pagal jo įpareigojimą teikė papildomus dokumentus atskiru raštu, be to, į posėdį pristatė pareiškėjos ir L. R. asmens bylas, tačiau pareiškėja ir jos advokatas jų prijungti prie bylos ar atskirus jų dokumentus, pagrindžiančius L. R. kvalifikacijos vertinimą, neprašė.

31. Atsakovo teigimu, jis 2019 m. balandžio 17 d. teismo sprendimą įvykdė tinkamai, pasiūlydamas pareiškėjai visas laisvas, atitinkančias jos kvalifikaciją, pareigybes, o jai jų atsisakius, atleisdamas pareiškėją iš pareigų. Atlikti pakartotinį septynių atsakovo darbuotojų kvalifikacijos vertinimą, pasitvirtinus naują kvalifikacijos vertinimų kriterijų aprašą (įrašius naują kriterijų, surinkus vienodą balų skaičių), Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos, Panevėžio, Vilniaus mokesčių kontrolės skyrių vedėjų pareigoms užimti, atsakovas neturi nei teisinio pagrindo, nei teismo įpareigojimo, be to, tokiais veiksmais būtų pažeistos šių darbuotojų teisės.

32. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos akcentuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šioje byloje netaikytina, nes konkrečiu atveju nebuvo pažeista pareiškėjos pirmumo teisė. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovo struktūroje Alytaus apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio vedėjo pareigybės, į kurią pareiškėja reikalauja būti grąžinta, nebėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 33. Byloje kilęs ginčas dėl Įsakymo, kuriuo valstybės tarnautoja atleista iš pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartyje Nr. eA-5143-492/2017 pažymėta, kad VTĮ nėra reglamentuota teismo sprendimų, kuriuo neteisėtai atleistas asmuo grąžinamas į valstybės tarnybą, vykdymo tvarka, todėl, remiantis VTĮ 5 straipsniu, valstybės tarnautojams taikomi darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Taip pat turi būti vertinama, ar atsakovas nesiekia išvengti teismo sprendimo tinkamo įvykdymo, ar jo veiksmai nėra piktnaudžiavimas jam suteiktais įgalinimais.

36. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu, be kita ko, nusprendė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. ADP1-81 „Dėl J. V. atleidimo iš einamų pareigų“ ir įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Alytaus apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio vedėjo arba lygiavertes pareigas. Taigi, teismas iš esmės priėmė sprendimą, kuriuo numatė alternatyvų pareiškėjos teisių gynimo būdą.

37. Paminėtame sprendime teismas nurodė, kad atsakovas apribojo pareiškėjos teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas Departamente. Atsakovas nepateikė pareiškėjai siūlymo užimti Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos, Panevėžio, Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus vedėjo pareigas.

38. Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad Departamentas 2019 m. gegužės 13 d. raštu Nr. (4.1)-AD5-8458, vykdydamas teismo sprendimą, informavo pareiškėją, kad ji bus grąžinta į lygiavertes Departamento Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjo pareigas 2019 m. gegužės 20 d. Taip pat pasiūlė užimti Departamente esančias 56 laisvas žemesnes, t. y. vyriausiojo ir vyresniojo specialisto, pareigybes (b. l. 21). Pareiškėja nepateikė įrodymų ir argumentų, kad atsakovo pasiūlytos Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjo pareigos yra nelygiavertės. Taigi, teismas vertina, kad atsakovas teismo sprendimą įvykdė vienu iš teismo nustatytų alternatyvių būdų.

39. Apeliantė teigia, kad buvo pažeista jos teisė būti jos sutikimu paskirtai į kitas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jeigu tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnes pareigas. Teismas vertina, kad apeliantė šių teiginių neįrodė. 2019 m. balandžio 17 d. teismo sprendimą atsakovas įvykdė tinkamai, pasiūlydamas pareiškėjai visas laisvas, atitinkančias apeliantės kvalifikaciją, pareigybes. Įstatymai nenustato, kad tokiu atveju kaip aptariamas šioje byloje, būtų atliekamas pakartotinis 7 atsakovo darbuotojų kvalifikacijos vertinimas, patvirtinus naują kvalifikacijos vertinimų kriterijų aprašą (įrašius naują kriterijų, surinkus vienodą balų skaičių), Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos, Panevėžio, Vilniaus mokesčių kontrolės skyrių vedėjų pareigoms užimti. Tokio įpareigojimo nenustatė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų elgęsis nesąžiningai, būtų siekęs išvengti teismo sprendimo tinkamo įvykdymo, ar piktnaudžiavęs jam suteiktais įgalinimais.

40. ABTĮ 3 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Iš šių normų seka, kad asmuo nusprendęs kreiptis į teismą turi nurodyti kokias teises jis gina, taip pat įrodyti, kad jo teisės pažeistos. Šioje byloje pareiškėja neįrodė, kad atsakovas pažeidė jos teises. Pareiškėja nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl siūlomos pareigos, kurias ji atsisakė užimti, jai yra netinkamos. Atsakovo skundžiamas Įsakymas yra įstatymu (VTĮ 49 str. 1 d., 2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1370 redakcija) numatyta teisinė pasekmė pareiškėjai atsisakius siūlomų pareigų.

41. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškinęs bei tinkamai pritaikęs materialines teisės normas, reglamentuojančias šį ginčą, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

42. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos J. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius