2026-02-18 Nr. AB-3853-3-63-3-01353-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-605-624/2026

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01353-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1; 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. N. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. N. V. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. N. V. (toliau – ir pareiškėja) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – atsakovas, Inspekcija) 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 2D-20449 „Dėl preliminarios statinio griovimo darbų sąmatos ir griovimo darbų organizavimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Inspekciją atlikti veiksmus – teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują sprendimą ir pareiškėjai pateikti detalią informaciją apie preliminarią pareiškėjos statinių griovimo darbų 2025 m. liepos 12 d. lokalinę sąmatą (statybos darbų kainą) bei pateikti visus su šia statybos darbų sąmata susijusius dokumentus.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad pareiškėja prašo panaikinti Inspekcijos Sprendimą, kuriame nurodyta: 1) Inspekcija 2017 m. gegužės 11 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042 (papildytas potvarkiu Nr. P3-151), kuriuo skolininkė I. N. V. įpareigota nugriauti savavališkai pastatytą poilsio paskirties pastatą su dengta terasa, adresu: (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę (toliau – ir Privalomasis nurodymas); 2) Privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 587 straipsnio 10 punkte ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka; 3) I. N. V. Privalomojo nurodymo nustatytu terminu neįvykdžius, Inspekcija 2019 m. rugpjūčio 30 d. pateikė prašymą Nr. 2D-11276 antstolei A. R. Ž. dėl Privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo. Antstolės kontoroje pradėta vykdomoji byla Nr. 0075/19/00896; 4) Privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo procese Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-5396-980/2024 leido taikyti Privalomajame nurodyme (papildytame 2019 m. spalio 9 d. potvarkiu Nr. P3-151) numatytas neįvykdymo pasekmes, t. y. leido Inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę I. N. V. lėšomis. Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-145-601/2025 Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis palikta nepakeista; 5) Sąskaita už sąmatos parengimą bus pateikta vykdomąją bylą vykdančiai antstolei ir joje nurodyta suma bus išieškota iš I. N. V. vykdomojoje byloje kaip vykdymo išlaidos (CPK 611 str.).

Teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. spalio 10 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-5396-980/2024 pagal antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis yra įsiteisėjusi (Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-145-601/2025 Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis palikta nepakeista).

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartimi nutarta „Leisti taikyti 2017 m. gegužės 11 d. privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-30-170511-00042 (papildytame 2019 m. spalio 9 potvarkiu Nr. P3-151) numatytas neįvykdymo pasekmes, t. y. leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę – savavališkai pastatytą poilsio pastatą su dengta terasa, (duomenys neskelbtini), skolininkės, I. N. V., lėšomis.“. Paminėtoje teismo nutartyje konstatuota, kad: antstolės A.

R. Ž. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0075/19/00896, kurioje išieškotoja yra Inspekcija, o skolininkė – I. N. V.. Vykdomosios bylos pagrindas yra Privalomasis nurodymas. Šiuo nurodymu statytojas – I. N. V. 2017 m. gegužės 11 d. įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, nugriauti savavališkai pastatytą poilsio paskirties pastatą su dengta terasa (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę; Privalomajame nurodyme nebuvo nurodyta, kad neįvykdymo atveju išieškotoja turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę Privalomąjį nurodymą neįvykdžiusio asmens lėšomis.

Todėl išieškotoja 2019 m. spalio 8 d. potvarkiu Nr. P3-151 papildė nurodymą įrašant į jį šiuos žodžius: „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“; skolininkė I. N. V. potvarkio teisėtumą apskundė teismui, ieškiniu prašė šį potvarkį panaikinti. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2023 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1455-995/2023 ieškinį atmetė.

Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą paliko nepakeistą; darytina išvada, jog I. N. V. sąmoningai nevykdo Privalomojo nurodymo, kuris yra teisėtas ir galiojantis, jame nurodytos ir jo nevykdymo pasekmės su 2019 m. spalio 8 d. potvarkio Nr. P3-151 papildymu ir šiuo atveju atsižvelgiant į nurodymo nevykdymo laiko tarpą, yra pagrindas taikyti jame nurodytas nevykdymo pasekmes – leisti Inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę skolininkės lėšomis.

Teismas, remdamasis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vertino, kad pareiškėjos skundžiamas Inspekcijos Sprendimas yra priimtas vykdymo procese. Pažymėjo, kad administracinių teismų kompetencijai priskirta spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administraciniams teismams nėra priskirta spręsti klausimų vykdymo procese. Pagal CPK nuostatas, vykdymo procesus vykdo antstolis (CPK 625 str. 1 d.). Administracinių teismų praktikoje pabrėžiama, kad sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus gali vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis, o vykdymo proceso teisminę kontrolę atlieka ir vykdymo santykiuose iškylančius ginčus sprendžia bendrosios kompetencijos teismas, vadovaudamas CPK normomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-282-822/2018).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad pareiškėjos skundo reikalavimai nėra susiję su ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl jie nenagrinėtini administraciniame teisme, dėl to pareiškėjos skundą atsisakė priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Teismas taip pat grąžino pareiškėjai sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

III. Pareiškėja I. N. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėja nurodo, kad teismas skundo priėmimo klausimą sprendė ypatingai formaliai ir vienpusiškai, citavo ginčijamame Sprendime išdėstytus teiginius ir jais grindė teismo nutartį, tačiau pareiškėjos patikslinto skundo argumentų visiškai nevertino.

Pareiškėja teigia, kad Inspekcijos Sprendimas nėra vykdymo proceso dalis, kadangi atsakovas nevykdė jokio antstolio patvarkymo, o vykdė viešojo administravimo subjekto veiklą pagal savo kompetenciją, t. y. jis ieškojo atitinkamo rangovo pareiškėjos pastato griovimo darbų sąmatai sudaryti ir tokios sąmatos pagrindu ieškojo rangovo, kuris nugriautų pareiškėjos pastatą. Tokia Inspekcijos veikla nėra susijusi su antstolio vykdoma vykdomąja byla ir civiliniu procesu, nes Inspekcija rangovų paiešką vykdė savo iniciatyva pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), o ne CPK nuostatas.

Pareiškėja nurodo, kad atsakovas rangovų rinkimą vykdė vienasmeniškai ir savo iniciatyva, t. y. pareiškėjai už akių, tokiu būdu pažeidžiant pareiškėjos teises.

Atsakovo veikla viešojo administravimo srityje priimant ginčijamą Sprendimą buvo neskaidri ir neoficiali, kadangi atsakovas viešai neskelbė konkurso ir nevykdė viešųjų pirkimų dėl rangovų atrankos pareiškėjos pastato griovimui. Atsakovas nėra privatus juridinis asmuo, todėl be viešųjų pirkimų proceso negali nurodyti pareiškėjai ir antstoliui konkretų statybos darbų rangovą ir rangovui mokėtiną fiksuotą pinigų sumą.

Pareiškėja pažymi, jog patikslintame skunde teismui nurodė, kad atsakovas nuo pareiškėjos uoliai slėpė visas administracines procedūras dėl rangovo išrinkimo, pareiškėja akivaizdžiai teismui įrodė atsakovo neskaidrios viešojo administravimo subjekto veikos atvejį, tačiau teismas formaliai nepriėmė skundo nagrinėti, o taip pat bylos neperdavė kitam teismui pagal teismingumą ir nenurodė pareiškėjai kas turėtų nagrinėti pareiškėjos skundą. Tokiu būdu teismas pažeidė ABTĮ 33 straipsnio nuostatas ir suvaržė pareiškėjos teises ginti savo pažeistas teises teisme.

Pareiškėjos nuomone, teismo nutartis yra prieštaringo turinio, kadangi teismas nustatė, kad ginčijamas Sprendimas yra priimtas vykdymo procese, tačiau nenustatė, ar atsakovas turėjo teisę priimti tokį Sprendimą. Atsakovas nėra antstolis, todėl vykdymo procese negali priimti jokių sprendimų.

Pareiškėja teigia, kad teismas nutartyje nepasisakė dėl skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Pareiškėjos teisės į jos interesų gynimą teisme buvo pažeistos, nes pareiškėja neturi galimybės žinoti priežasties, dėl kurios buvo atsisakyta priimti skundą visa apimtimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą konstatavęs, kad skunde keliami reikalavimas nėra susiję su ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl nenagrinėtini administraciniame teisme, pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad teismas formaliai sprendė skundo priimtinumo nagrinėti teisme klausimą, nepagrįstai nurodė, jog ginčijamas Sprendimas priimtas vykdymo procese, nenustatė, ar atsakovas turėjo teisę priimti tokį Sprendimą. Be to, teismas nutartyje nepasisakė dėl skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, neperdavė bylos kitam teismui nagrinėti pagal teismingumą ir nenurodė pareiškėjai, kas turėtų nagrinėti jos skundą. Tokiu būdu teismas pažeidė ABTĮ 33 straipsnio nuostatas ir suvaržė pareiškėjos teises ginti savo pažeistas teises teisme.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012; kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pagal ABTĮ 2 straipsnio 1 dalį, administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas. <...>. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Bylų, kurios priskirtos administracinių teismų kompetencijai, sąrašas įtvirtintas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde teismui prašo panaikinti Inspekcijos Sprendimą, kuriuo Inspekcija informavo pareiškėją apie preliminarią statinio griovimo darbų sąmatą ir griovimo darbų organizavimą. Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, jog Inspekcija 2017 m. gegužės 11 d. Privalomuoju nurodymu įpareigojo pareiškėją nugriauti savavališkai pastatytą poilsio paskirties pastatą su dengta terasa, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjai Privalomojo nurodymo nustatytu terminu neįvykdžius, Inspekcija 2019 m. rugpjūčio 30 d. pateikė prašymą antstolei A.

R. Ž. dėl Privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo (pradėta vykdomoji byla Nr. 0075/19/00896). Privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo procese Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-5396-980/2024 leido taikyti Privalomajame nurodyme (papildytame 2019 m. spalio 9 d. potvarkiu Nr. P3-151) numatytas neįvykdymo pasekmes, t. y. leido Inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę I. N. V. lėšomis. Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-145-601/2025 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 10 d. nutartis palikta nepakeista.

Kadangi pareiškėja duomenų apie Privalomojo nurodymo visišką įvykdymą nepateikė, Inspekcija, įgyvendindama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje suteiktą teisę įvykdyti Privalomąjį nurodymą pareiškėjos (skolininkės) lėšomis, užsakė paslaugą – statinio ((duomenys neskelbtini)) griovimo darbų lokalinės sąmatos parengimą, kuri buvo parengta 2025 m. liepos 22 d. Sąmatoje apskaičiuota tik preliminari statinių griovimo kaina – 9 081,26 Eur, atliktų darbų kiekiai bus tikslinami faktiškai atlikus griovimo darbus.

Inspekcija už sąmatos parengimą sumokėjo 350 Eur, sąskaita bus pateikta vykdomojoje byloje ir antstolės išieškota kaip vykdymo išlaidos (CPK 611 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 145 p.). Inspekcija taip pat pažymėjo, kad jai suteikta teisė, bet ne pareiga už pareiškėją jos lėšomis atlikti statinio griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbus, todėl savavališkai pastatytą statinį, kol jo nenugriovė Inspekcijos pasamdytas rangovas, pareiškėja gali nugriauti pati. Inspekcija Sprendime informavo, kad atsižvelgiant į tai, kad statinio griovimui yra parengta preliminari lokalinė sąmata, Inspekcija pradeda organizuoti viešųjų pirkimų procedūras dėl griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbų pirkimo, todėl prašė nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio Sprendimo gavimo dienos, raštu informuoti Inspekciją, ar artimiausiu metu pareiškėja planuoja įvykdyti Privalomąjį nurodymą.

Paragino pareiškėją, nedelsiant imtis veiksmų ir geranoriškai nugriauti Privalomajame nurodyme nurodytą statinį ir nedelsiant informuoti Inspekciją.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos ginčijamo Inspekcijos Sprendimo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstyta pozicija, kad Inspekcijos Sprendimas yra priimtas Privalomojo nurodymo vykdymo procese, o ne Inspekcijai atliekant viešąjį administravimą, kaip jis suprantamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalies (Viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas) prasme. Nagrinėjamu atveju vykdomąją bylą vykdo antstolė, todėl prasidėjus vykdymo procesui, sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus gali vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis, o vykdymo proceso teisminę kontrolę atlieka ir vykdymo santykiuose iškylančius ginčus sprendžia bendrosios kompetencijos teismas, vadovaudamas CPK normomis. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog siekiamas inicijuoti ginčas kilo teisiniuose santykiuose, kuriuos reglamentuoja CPK normos, todėl pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka.

Vertindama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjos antrojo skundo reikalavimo įpareigoti Inspekciją atlikti veiksmus, teisėjų kolegija pažymi, jog atsisakius priimti pareiškėjos pagrindinį skundo reikalavimą panaikinti Inspekcijos Sprendimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Inspekciją atlikti veiksmus, t. y. priimti naują sprendimą.

Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė pareiškėjai, kas turėtų nagrinėti jos skundą ir tokiu būdu pažeidė ABTĮ 33 straipsnio nuostatas bei suvaržė pareiškėjos teises ginti savo pažeistas teises teisme.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, be kita ko, nurodė, jog vykdymo santykiuose iškylančius ginčus sprendžia bendrosios kompetencijos teismas, vadovaudamasis CPK normomis. Taigi konstatavus, jog pareiškėjos ginčijamas Inspekcijos Sprendimas priimtas Privalomojo nurodymo vykdymo procese, pareiškėja, manydama, kad jos teisės ginčijamu Sprendimu yra pažeistos, turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Pažymėtina, kad, priešingai nei atskirajame skunde teigia pareiškėja, pirmosios instancijos teismo nutartis neriboja pareiškėjos teisės CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ginti savo galbūt pažeistas teises.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė proceso teisės normas ir skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. N. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan