79f03417-4bfc-42ed-a422-4b59d6ad10cb · Vilniaus miesto apylinkės teismas

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 24 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, sekretoriaujant Vaivai Gurnikaitei, vertėjaujant Helenai Žemaitel, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai L. G., jos atstovei advokatei Verai Gortanovai, suinteresuotiems asmenims: J. M., jos ir suinteresuoto asmens A. C. atstovei advokatei Žygintai Sviderskytei-Mikulskienei, ir N. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L.

G. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje notarė R. J., J. M., N. K. ir A. C.. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio faktÄ , kad J. C., a. k. 3310041576, po savo sutuoktinės A. C., gim. 1928 m. rugsėjo 20 d., mirties 2010 m. gegužės 18 d. priėmė palikimÄ valdymo bÅ«du. PareiÅ¡kime pareiÅ¡kėja nurodė, kad po senelio J. C. mirties jo palikimÄ paveldint pagal įstatymÄ gali paveldėti pareiÅ¡kėja L.

G., nes jį mirusios N. K. (palikėjo dukters) duktė. Nekilnojamas turtas (palikimas) gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, registro Nr. 10/100416, esantis (duomenys neskelbtini ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, registro Nr. 1/6141, esantis (duomenys neskelbtini įregistruotas J. C. vardu. Jo sutuoktinės A. C. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus neįregistruotos. Santuoka įregistruota 1969 m. kovo 28 d. ir galiojo iki sutuoktinės 2010-05-18 mirties. Paaiškino, kad dalis turto įgytas J.

C. ir A. C. santuokos metu. PareiÅ¡kėja nurodė, kad jos senelė A. C. mirė 2010 m. gegužės 18 d., bet senelis nesikreipė į notarų biurÄ ir nebuvo padavęs pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ kaip pergyvenęs sutuoktinę. Jis sutuoktinės A. C. palikimÄ priėmė valdymo bÅ«du, kurį ir valdė iki pat mirties (2016-11-23), t. y. pastoviai gyveno nurodytu adresu, mokėjo komunalinius mokesčius, remontavo bÅ«stÄ , po mirties naudojosi visais santuokos metu įgytais sutuoktinės buities reikmenimis, aktyviai tvarkė žemės sklypÄ ir jame esančia augmenija.

PareiÅ¡kėja teigė, kad jos senelis bÅ«damas garbaus amžiaus (gim. 1931 m.),neturėdamas teisinio iÅ¡prusimo (jo iÅ¡silavinimas 4 klasės), nemokantis valstybinės lietuvių kalbos, po sutuoktinės 2010 m. gegužės 18 d. mirties nesikreipė įstatymu nustatytu terminu į notarų biurÄ palikimui priimti. PareiÅ¡kime iÅ¡dėstytos aplinkybės ir įrodymai yra svarÅ«s ir patvirtina juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po sutuoktinės A. C. mirties J. C. priėmė palikimÄ pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti iki pat savo mirties – 2016 m. lapkričio 23 d.

Suinteresuoti asmenys A. C. ir J. M. atsiliepimuose nurodė, kad neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymui ir praÅ¡o jos pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja palaikė pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, prašė pareiÅ¡kimÄ patenkinti, papildomai paaiÅ¡kino, kad Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys J. M. ir N. K., bei A. C. atstovė advokatė Žyginta Sviderskytė-Mikulskienė palaikė pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes ir prašė tenkinti pareiÅ¡kimÄ . PareiÅ¡kimas tenkintinas.

Pagal Civilinio proceso kodekso 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis Å¡ia ir kitomis Civilinio proceso kodekso XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymÄ , nuostatomis, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria.

Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Ä®statymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).

Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civilinio kodekso nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.).

Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sÄ lygos spręsti klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui (pergyvenusiam sutuoktiniui) pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimo turto dalį.

Paveldint pagal įstatymÄ Ä¯pėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties (Civilinio kodekso 5.11 straipsnis), o pergyvenęs sutuoktinis paveldi su pirmos arba antros eilės įpėdiniais (Civilinio kodekso 5.13 straipsnis). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos senelė A. C. mirė 2010-05-18, bet senelis nesikreipė į notarų biurÄ ir nebuvo padavęs pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ kaip pergyvenęs sutuoktinę.

Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymÄ , kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytÄ eilę tampa asmenys, turintys tokiÄ teisę palikimo atsiradimo momentu (Civilinio kodekso 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Nagrinėjamu atveju palikėjos senelė nebuvo sudariusi testamento, todėl palikėjos vyras, dukros N. K. ir N. K. (mirė 2008 m. rugpjūčio 17 d.) yra pirmosios eilės įstatyminis įpėdinis (Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Remiantis raÅ¡ytiniais įrodymais ir pareiÅ¡kėjos, suinteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo senelis nesikreipė į notarų biurÄ ir nebuvo padavęs pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ kaip pergyvenęs sutuoktinę. J. C. pastoviai gyveno nurodytu adresu, mokėjo komunalinius mokesčius, remontavo bÅ«stÄ , po mirties naudojosi visais santuokos metu įgytais sutuoktinės buities reikmenimis, aktyviai tvarkė žemės sklypÄ ir jame esančia augmenija. PareiÅ¡kėjos senelis bÅ«damas garbaus amžiaus (gim. 1931 m.), neturėdamas teisinio iÅ¡prusimo (jo iÅ¡silavinimas 4 klasės), nemokantis valstybinės lietuvių kalbos, po sutuoktinės 2010-05-18 mirties nesikreipė įstatymu nustatytu terminu į notarų biurÄ palikimui priimti.

PareiÅ¡kime iÅ¡dėstytos aplinkybės ir įrodymai yra svarÅ«s ir patvirtina juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po sutuoktinės A. C. mirties J. C. priėmė palikimÄ pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti iki pat savo mirties – 2016 m. lapkričio 23 d. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog J. C., a. k. 3310041576, po savo sutuoktinės A. C., gim. 1928 m. rugsėjo 20 d., mirties 2010 m. gegužės 18 d. priėmė palikimÄ valdymo bÅ«du (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas). Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas pareiÅ¡kėjai yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip J.

C. įpėdinės, teises ir pareigas (Civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio faktÄ , kad J. C., a. k. (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės A. C., gim. 1928 m. rugsėjo 20 d., mirties 2010 m. gegužės 18 d., priėmė palikimÄ valdymo bÅ«du.Sprendimui įsiteisėjus, praneÅ¡imÄ apie šį sprendimÄ ir jo kopijÄ iÅ¡siųsti Testamentų registrui.Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                        Alfonsas Guobys