79ef8ef3-e8f2-457a-8ee9-858b74322e4b · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-255-650/2015          Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06123-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 34.5; 113.1; 116.1;116.4; 128.2 (S)     ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 6 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai J. S., suinteresuotam asmeniui P. J.,  teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. S. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims I.

Å ., P. J., V. A., A. J., A. J., V. Č., L. S., G. U., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, ir n u s t a t ė:             pareiÅ¡kėja J. S. kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji priėmė tetos J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2001m., palikimÄ ; taip pat nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji priėmė savo dėdės S. J., mirusio 2010m., palikimÄ .

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos seneliai I. J. su sutuoktine J. susilaukė septynių vaikų: J. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 1994m., Vladislovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2001m., A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2002m., I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2002m., S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2010m., J. J. (A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2001m., P. J., miręs jaunystėje. V. A. J. yra pareiškėjos tėvas, J.

A. yra pareiÅ¡kėjos teta, S. J., yra pareiÅ¡kėjos dėdė, pastariesiems pareiÅ¡kėja yra penktos eilės įpėdinė. PareiÅ¡kėjos dėdei (krikÅ¡to tėvui) J. J., I. J. paliko visÄ savo turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ -gyvenamÄ jį namÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius G. kaime, (duomenys neskelbtini).

J. J. vaikų neturėjo, ir mirus jo tėvui pastatuose gyveno ir tvarkėsi vienas, tačiau vėliau, jam nebegalint rÅ«pintis nekilnojamuoju turtu, pas jį atsikraustė gyventi pareiÅ¡kėjos tėvas Vladislovas A. J.. J. J. mirė 1994m., nepalikęs testamento, todėl palikimas atsirado jo mirusiojo brolio P. J. sÅ«nui P. J. bei broliams V. A. J., A. J., I. J., S. J. ir seseriai J. A.. PareiÅ¡kėjos tėvas priėmė savo mirusiojo brolio J. J. palikimÄ ; taip pat jo kaip brolio naudai palikimo dalies atsisakė A. ir I.

J., todėl V. A. J. paveldėjo 3/5 dalis broliui J. J. priklausiusio turto. PalikimÄ taip pat priėmė S. J., kuris paveldėjo 1/5 dalį broliui J. J. priklausiusio nekilnojamojo turto, ir J. A., kuri taip pat paveldėjo 1/5 dalį broliui J. J. priklausiusio nekilnojamojo turto. Paveldėtu nekilnojamuoju turtu rÅ«pinosi iÅ¡imtinai pareiÅ¡kėjos tėvas V. A. J., PareiÅ¡kėjos tėvas rÅ«pinosi visu J. J. paliktu nekilnojamuoju turtu -tvarkė namÄ , Å«kinius pastatus, juos remontavo tiek viduje, tiek iÅ¡orėje, Kiti bendrasavininkiai J.

A. ir S. J. po brolio J. mirties name nesilankė, pastatų neprižiÅ«rėjo ir su pareiÅ¡kėjos tėvu bei motina nederino remonto klausimų bei neskyrė pastatų priežiÅ«rai pinigų. PareiÅ¡kėjos tėvas V. A. J. mirė 2001m., pareiÅ¡kėja priėmė jo palikimÄ pagal testamentÄ ir paveldėjo 3/5 dalis visų nurodytų pastatų. J. A., mirė 2001m., ir pareiÅ¡kėjos teigimu, ji priėmė tetos J. A. palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti jai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ - 1/5 dalį pastatų, esančių G. kaime, (duomenys neskelbtini). Daugiau J.

A. palikimo niekas nepriėmė. D. S. J. mirė 2010m., ir pareiÅ¡kėja teigia priėmusi S. J. palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti jam priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ - 1/5 dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Daugiau S. J. palikimo niekas nepriėmė. Visas nekilnojamasis turtas, kuris pareiÅ¡kėjai liko po J. A. ir S. J. mirties, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre mirusių pareiÅ¡kėjos tetos ir dėdės vardu. PareiÅ¡kėja gali Å¡iuo paliktu nekilnojamuoju turtu naudotis, jį valdyti, tačiau negali Å¡iuo nekilnojamuoju turtu pilnai disponuoti.

J. A. ir S. J. nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu pareiÅ¡kėja naudojasi kaip savo nuosavu, jį valdo, prižiÅ«ri. Juridinę reikÅ¡mę turintį palikimo priėmimo faktÄ reikia nustatyti, kad pareiÅ¡kėja gautų paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , kuris yra teisinis pagrindas įregistruoti daiktines teises į paveldimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ - tetai J. A. priklausiusius 1/5 dalį gyvenamojo namo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį tvarto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį daržinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį viralinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį tvarto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir dėdei S. J. priklausiusius 1/5 dalį gyvenamojo namo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį tvarto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį daržinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį viralinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį tvarto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (1-6 b.l.).Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja J.

S. palaikė savo reikalavimus ir prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, nurodydama aplinkybes, kad teismas turėtų tenkinti jos pareiÅ¡kimÄ , net ir bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjus kitiems giminaičiams, paveldėjusiems ar turintiems teisę paveldėti tetos J. A. ir S. J. turto dalį, nes bÅ«tent ji viena iÅ¡ esmės po savo tėvo mirties rÅ«pinosi tÄ sodyba, o kiti bendrasavininkiai neprisidėjo prie turto priežiÅ«ros.Suinteresuotas asmuo P. J. teismo posėdyje palaikė pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ ir prašė jį tenkinti, nurodydamas aplinkybes, kad jo tėvas su pareiÅ¡kėjos tėvu buvo broliai, tačiau jis atsisakė paveldėti mirusio J.

J. turto (senelių turėtos sodybos G. kaime) dalį ir jokių turtinių pretenzijų dėl tol, kad pareiÅ¡kėja viena daug metų iÅ¡ esmės rÅ«pinasi ta sodyba, neturi. Suinteresuoti asmenys I. Å ., V. A., A. J., A. J., V. Č., L. S., G. U. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį informuoti tinkamai. Suinteresuotas asmuo I. Å . atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, su pareiÅ¡kėjos reikalavimu visiÅ¡kai sutinkanti (105 b.l.).Suinteresuoti asmenys A. J., A. J., V. Č., L. S. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad sutinka su pareiÅ¡kėjos reikalavimu (124 b.l.).Suinteresuotas asmuo V.

A. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad su juo nesutinka, nes savo motinos J. A. palikimÄ priėmė jos vaikai: V. A. ir jo brolis K.. Suinteresuotas asmuo 2003-08-19 savo paveldėjimo teises likusias po motinos J. A. mirties perleido savo broliui K. A., pastarasis 2004-12-22 parašė testamentÄ , pagal kurį visÄ jam priklausantį kilnojamÄ ir nekilnojamÄ turtÄ lygiomis dalimis po savo mirties paliko jam (V. A.) ir G. U.. Broliui K. mirus, jo palikimas paveldėtas pagal testamentÄ . Tokiu bÅ«du K. A. turtinių teisų perėmėjai, turi teisę reikalauti papildomo paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo į likusiÄ palikimo dalį, tai yra palikimo dalį, į kuriÄ pretenduoja pareiÅ¡kėja (126-127 b.l.) Suinteresuotas asmuo G.

U. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė su juo nesutinkanti, ir nurodė motyvus analogiÅ¡kus V. A. atsiliepimui (163-164 b.l.) Suinteresuoto asmens Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, Å¡aukimas įteiktas tinkamai, atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nurodė, kad praÅ¡o sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra (91-92 b.l.). PareiÅ¡kimas atmestinas.IÅ¡ pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų, byloje esančių raÅ¡ytinių duomenų nustatyta,, kad pareiÅ¡kėjos seneliai - I.

J. su sutuoktine J. susilaukė septynių vaikų: J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris miręs 1994m. (13-14 b.l.), Vladislovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris miręs 2001m.(11-12 b.l.), A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris miręs 2002m. (15-16 b.l.), I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris miręs 2002m. (17-18 b.l.), S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris miręs 2010m. (19-20 b.l.), J. A. (iki santuokos –J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuri mirusi 2001m. (21-24 b.l.), P. J., mirusio jaunystėje ( rašytinių duomenų apie šio asmens mirtį nėra).

Nustatyta, kad V. A. J. yra pareiÅ¡kėjos J. S. tėvas (8-10 b.l.). PareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens P. J. paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad I. J. po savo mirties savo sÅ«nui J. J. paliko visÄ Â turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ -gyvenamÄ jį namÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini) kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Kadangi J. J. vaikų neturėjo, po jo mirties 1994m. pagal įstatymÄ visÄ turtÄ Ä¯gijo teisę paveldėti jo broliai ir sesuo. PareiÅ¡kėjos tėvas V. A. J. paveldėjo 3/5 dalis broliui J. J. priklausiusio turto, po likusiÄ 1/5 dalį J. J. turto paveldėjo mirusiojo sesuo J. A. ir brolis S. J. (27-28 b.l.). Po V. A. J. mirties 2001-01-09, jo palikimÄ pagal testamentÄ priėmė pareiÅ¡kėja J. S. ir tapo turto bendrasavininke kartu su dėde S. J. ir teta J. A. (30, 31-33 b.l.). Byloje surinktais papildomais duomenimis nustatyta, kad 2001-07-15 mirus J.

A. jos turtÄ paveldėjo vaikai: V. A. ir K. A. (Kelmės rajono pirmojo notaro biuro byla Nr. 132/69-2003. V. A. 2003-08-19 savo paveldėjimo teises likusias po motinos J. A. mirties perleido savo broliui K. A. (Paveldėjimo bylos 18 b.l.). K. A. 2004-12-22 testamentu visÄ jam priklausantį kilnojamÄ ir nekilnojamÄ turtÄ lygiomis dalimis po savo mirties paliko V. A. ir G. U., a.k(duomenys neskelbtini) (129 b.l.). K. A. mirus (25 b.l.) jo palikimÄ priėmė suinteresuoti asmenys V. A. ir G. U. (107 b.l.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 str. 1 d. teismui suteikta teisė nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, t. y. sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.11 str. nustatytos įpėdinių pagal įstatymÄ eilės, o bÅ«tent: pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iÅ¡ tėvo, tiek iÅ¡ motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iÅ¡ tėvo, tiek iÅ¡ motinos pusės; penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sÅ«nėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);

Å¡eÅ¡tos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). IÅ¡ to seka, kad pareiÅ¡kėja J. S. J. A. ir S. J. palikimų atžvilgiu laikytina penktosios eilės įpėdine, nes ji yra J. A. ir S. J. brolio Vladislovo A. J. dukra. CK 5.11 str. 2 d. nustatyta, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymÄ tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iÅ¡ visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.

Trečios, ketvirtos, penktos ir Å¡eÅ¡tos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu Å¡ie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iÅ¡ jų atimta paveldėjimo teisė. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad ji po tetos J. A. ir dėdės S. J. mirties priėmė jų palikimus. Teikdama pareiÅ¡kimÄ pareiÅ¡kėja nurodė, kad J. A. ir S. J. palikimo kiti asmenys nepriėmė, pas notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nurodė neturinti tikslių duomenų apie J.

A. ir S. J. įpėdinius (sutuoktinius ir vaikus). AnalogiÅ¡kas pareiÅ¡kėjai aplinkybes dėl kitų giminaičių nebuvimo bei įpėdinių nežinojimo nurodė ir byloje apklausta liudytoja E. P.. Tačiau bylos nagrinėjimo metu gauti raÅ¡ytiniai duomenys bei suinteresuotų asmenų V. A. ir G. U. pateikti atsiliepimai pagrindžia aplinkybes, kad J. A., mirusios 2001-07-15, turtÄ paveldėti turėjo teisę pirmos eilės įpėdiniai - vaikai V. A. ir K. A. (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). V. A. dovanojus Å¡ias paveldėjimo teises savo broliui, visÄ J.

A. turtÄ paveldėjo K. A. ( paveldėjimo bylos 18-20 lapai), o K. A. mirus 2005-02-3-16 jo palikimÄ pagal testamentÄ priėmė V. A. ir G. U. (107-108; 129 b.l.). Tai įrodo, kad J. A. palikimas buvo paveldėtas nustatyta tvarka pirmos eilės įstatyminių įpėdinių pagal CK 5.50 str. 2 d. nuostatas.  Taip pat byloje raÅ¡ytiniai duomenys (100-104; 106 b.l.) pagrindžia aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjos dėdė S. J., miręs 2010-09-23, gyveno namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini) kartu su savo sutuoktine A.

J.; Å¡ioje santuokoje susilaukė vaikų - A. J., V. Č., L. S.. Nors nėra Testamentų registre oficialių duomenų apie mirusiojo palikimo priėmimÄ , kreipiantis pareiÅ¡kimu į notarÄ , visgi Å¡ie asmenys yra S. J. įpėdiniai pagal įstatymÄ ir turėję teisę priimti palikimÄ faktiniu valdymu, t.y. pasirinkti kitÄ palikimo priėmimo bÅ«dÄ , nesikreipiant į notarÄ su pareiÅ¡kimu (CK 5.11 str. 1 p., 5.13 str., 5.50 -5.51 str.). Teismo nuomone, vertinant iÅ¡ vidutiniÅ¡kai rÅ«pestingo, apdairaus žmogaus elgesio standartų, įprastoje paveldėjimo situacijoje nelogiÅ¡ka ir neprotinga bÅ«tų buvę A.

J., kaip kartu gyvenusiai sutuoktinei, bei jos vaikams (pirmos eilės įpėdiniams A. J., V. Č., L. S.) atsisakyti savo paveldėjimo teisių į atsiradusį S. J. palikimÄ po jo mirties. Ta aplinkybė, kad Å¡ie suinteresuoti asmenys nors ir nepareiÅ¡kė prieÅ¡taravimų dėl pareiÅ¡kėjos reikalavimo, tačiau nepateikė byloje ir jokių argumentų apie S. J. palikimo nepriėmimÄ faktiniu valdymu ar atsisakymÄ priimti atsiradusį palikimÄ , teismo nuomone, rodo tik Å¡ių suinteresuotų asmenų teisinį neiÅ¡prusimÄ bei procesinį pasyvumÄ byloje, neįvertinant visų galimų neigiamų teisinių pasekmių dėl tokio juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo pareiÅ¡kėjai, nes tada iÅ¡kilus reikalingumui bÅ«tų užkirstas kelias Å¡iems įpėdinimas teismine tvarka nusistatyti tokį pat juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ dėl S. J. palikimo priėmimo.

Pagal CK 5.50 str. 1 p. nuostatas, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ , atitinkamai pareiÅ¡kėjai palankaus teismo sprendimo pagrindu dėl mirusio dėdės S. J. palikimo priėmimo, faktiÅ¡kai pradėjus valdyti 1/ 5 dalį pastatų, esančių(duomenys neskelbtini) atsirastų teisė paveldėti ir visÄ kitÄ dėdės paliktÄ turtÄ â€“ kilnojamus ir nekilnojamus daiktus, pinigines lėšas, turtines teises ir kt. (CK 5.1 straipsnis).

Todėl teismas, atsižvelgdamas į kilusį ginÄÄ tarp pareiÅ¡kėjos ir J. A. turto paveldėtojų, remdamasis įstatyminėmis paveldėjimo nuostatomis, bei teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja nepagrindė savo teisės paveldėti mirusių giminaičių palikimus. Byloje nustatytos aplinkybės, kad tiek mirusioji J. A., tiek mirusysis S. J. turi pirmosios eilės įpėdinių pagal įstatymÄ ir nėra duomenų, kad pirmesnės eilės įpėdiniai bÅ«tų atsisakę palikimo arba iÅ¡ jų bÅ«tų buvusi atimta paveldėjimo teisė.

Iš šių faktinių aplinkybių seka išvada, kad pareiškėja J. S., būdama penktos eilės įstatymine įpėdine, nėra įgijusi teisės paveldėti mirusios tetos J. A. ir mirusio dėdės S. J. turto, t.y. prašomi nustatyti faktai pareiškėjai nesukurtų tam tikrų teisių padarinių, todėl pareiškėjos reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atmestini. Remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas             n u s p r e n d ž i a:

J. S. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo atmesti.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Å iaulių apylinkės teismÄ .                           Teisėja                                                                                                                   Alma Jurgelienė