2021-06-09 Nr. AB-12605-3-62-3-02211-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-474-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02211-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), po 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. Alytaus PN direktoriaus nutarimu Nr. 49-1603 (toliau – ir Nutarimas) jam buvo skirta nuobauda – uždrausta pirkti maisto produktus vienam mėnesiui už tai, kad kratos metu prie lango stovinčiame stale įrengtoje slėptuvėje buvo rastas mobilusis telefonas su SIM kortele. Pareiškėjo nuomone, Nutarimu nuobauda paskirta nepagrįstai, kadangi jis jokio pažeidimo nepadarė, t. y. rastu telefonu niekada nesinaudojo. Teigė, jog Alytaus PN nesurinko jokių tai patvirtinančių duomenų ir nenustatė, kad nurodytu telefonu naudojosi būtent pareiškėjas.

Teigė, kad jis buvo paskirtas į visiškai kitą būrį ir kitą miegamąjį – 6 būrio 1 miegamąjį. Vien tai, kad rastame telefone skambučių numeris sutapo su jo telefoninių pokalbių apskaitos duomenyse esančiais skambučių numeriais, niekaip neįrodo, kad skambino būtent jis, o ne kitas asmuo. Pabrėžė, kad jo artimieji, kuriems jis skambindavo iš telefono automato, ne kartą yra sulaukę skambučių jo vardu su įvairiais prašymais, reikalavimais ir grasinimais. Pareiškėjo teigimu, nuobauda jam buvo paskirta už skundus dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

Pareiškėjas nurodė, kad nuobaudos neteisėtumą patvirtina ir tai, kad už vienu metu padarytus pažeidimus jam turėjo būti skirta viena nuobauda, tačiau jam buvo paskirtos nuobaudos už 2019 m. rugpjūčio 28 d. naudojimąsi mobiliuoju telefonu ir už buvimą bibliotekoje. Pareiškėjas pabrėžė, kad esant galiojančiai nuobaudai, jam netaikomas lygtinis paleidimas, todėl nepagrįsta nuobauda apsunkino jo teisinę padėtį ir tai sukėlė jam neturtinę žalą. Be to, pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. spalio 21 d. sprendimu panaikino Alytaus PN direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą Nr. 49-2834 skirti nuobaudą.

Pareiškėjas tvirtino, kad ši nuobauda, kurią teismas pripažino neteisėta, buvo esminis kriterijus, užkirtęs jam galimybę anksčiau laiko išeiti į laisvę, buvo netenkinami jo prašymai dėl lygtinio paleidimo ir tai sukėlė jam didelę žalą. Pareiškėjas teigė, kad dėl nepagrįsto baudimo, persekiojimo jam sutriko miegas, gyvensena, sveikata, atsakovo atstovai pažeidė jo teisėtus lūkesčius, t. y. jo teisės buvo apribotos didesne apimtimi, ir tai sukėlė didesnius nepatogumus bei išgyvenimus. Tvirtino, kad nerviniu pagrindu atsirado išbėrimai, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, dėl sutrikusios sveikatos nuo patiriamų išgyvenimų kreipėsi į Alytaus PN psichiatrą, kuris konstatavo jo sveikatos sutrikimą, paskyrė raminamųjų vaistų.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama, Alytaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atliko Alytaus PN 6 būryje (7-ame lokaliniame sektoriuje, tuo pačiu – ir gamybinėje zonoje), buvo priskirtas paprastajai grupei. Alytaus PN 2019 m. liepos 1 d. buvo gautas protokolas, kuriame pareigūnai nurodė, jog 2019 m. birželio 28 d. 7 lokaliniame sektoriuje (gamybinė zona), 13 būrio 5 miegamajame buvo atlikta neplaninė krata, kurios metu prie lango stovinčiame stale įrengtoje slėptuvėje buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas su SIM kortele. Nustatyta, kad vienas iš šiame telefone rastų išeinančių skambučių (numerių) sutapo su pareiškėjo skambinimo numeriu iš taksofono. Buvo nustatyta, jog per 2019 m. sausio 1 d. – liepos 31 d. laikotarpį į šį numerį iš 7-tame lokaliniame sektoriuje bausmę atliekančių nuteistųjų skambino tik pareiškėjas. Nuobaudos paskirtos už pažeidimus, padarytus skirtingu laiku ir skirtingose vietose. Pareiškėjo prašymai dėl lygtino paleidimo nebuvo tenkinti, nes už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus pareiškėjas buvo baustas 8 kartus. Alytaus PN vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad būtent nutarimu Nr. 49-2834 paskirta nuobauda užkirto galimybę ankščiau laiko išeiti į laisvę, nepagrįsti.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Kalėjimų departamentas nurodė, kad surinkti duomenys patvirtino, jog įrengtoje slėptuvėje rastame telefone priimti skambučiai sutapo ir su pareiškėjo telefoninių pokalbių apskaitos duomenyse esančiais skambinimų numeriais. Visos su pareiškėjo padarytu pažeidimu susijusios aplinkybės buvo ištirtos, jas patvirtinantys įrodymai surinkti, Kalėjimų departamentas neturėjo pagrindo abejoti statutinių valstybės tarnautojų parengta išvada. Alytaus PN direktorius pareiškėjui pagrįstai paskyrė nuobaudą. Alytaus PN pateiktoje dokumentinėje medžiagoje tinkamai užfiksuota pareiškėjo nusižengimo sudėtis, surinkti įrodymai, patvirtinantys nusižengimo faktą, pareiškėjo kaltę ir kitus nusižengimo sudėties elementus. Kalėjimų departamento vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, leidžiančių konstatuoti patirtą neturtinę žalą, sietiną su asmens teisių pažeidimu. Ginčas dėl nuteistajam paskirtos nuobaudos yra kilęs tarp pareiškėjo ir Alytaus PN, Kalėjimų departamentas šį ginčą nagrinėjo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė ne Kalėjimų departamento, o Alytaus PN administracijos veiksmai ir sprendimai skirti nuobaudas.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas, nustatęs, kad Alytaus PN direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas Nr. 49-1603 ir 2019 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. 49-1242 teisės aktų nustatyta tvarka nėra panaikinti ir yra galiojantys, sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Alytaus PN, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų, atliktų priimant nutarimus skirti nuobaudas.

9. Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. spalio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2103-624/2015 panaikino Alytaus PN direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą Nr. 49-2834 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimą Nr. 2S-4827, konstatavęs, kad Alytaus PN direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 49-2834 nuobauda pareiškėjui buvo paskirta neteisėtai. Tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo Alytaus PN direktoriaus 2014 m rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 49-2834 paskirtos nuobaudos vertinti kaip vienintelės ir dėl to turėjusios lemiamos reikšmės priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo pareiškėjo atžvilgiu. Alytaus PN Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 94-254, kuriuo pareiškėjui netaikytas lygtinis paleidimas, esminiai motyvai yra susiję su pareiškėjo ankstesniais teistumais, vykdytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir taikytomis 8 nuobaudomis, kurių dalis buvo įvertinta kaip galiojančios, neigiama nuostata į priežiūrą ir kt. Be to, pareiškėjui 2015 m. rugsėjo mėn. – 2019 m. rugsėjo 22 d. buvo paskirtos naujos nuobaudos už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus. Bendrosios kompetencijos teismai, 2016 m. lapkričio 9 d. – 2019 m. kovo 4 d. svarstę pareiškėjo lygtinio paleidimo klausimą, nevienkartinius bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus vertino kaip neigiamai charakterizuojančius nuteistąjį. Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad tarp pareiškėjui diagnozuoto sveikatos sutrikimo ir neteisėtai paskirtos nuobaudos yra priežastinis ryšys.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

11. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nenagrinėjo skunde nurodytų aplinkybių, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose, ignoravo teisės aktų reikalavimus, pažeidė ABTĮ nuostatas, nesiėmė visų įstatyme numatytų priemonių bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti, netinkamai vertino įrodymus. Teismas netyrė aplinkybių dėl neteisėto Alytaus PN direktoriaus sprendimo, tačiau dėl jo pasisakė kaip teisėto. Teismas ignoravo aplinkybę, kad nutarimas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros. Taip pat teismas nenagrinėjo pareiškėjo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio, nors toks buvo pateiktas pirminiame pareiškėjo skunde. Netyrus skundžiamų aktų teisėtumo bei šališkai teisėta pripažinus atsakovo poziciją, jie buvo pripažinti pagrįstais. Teismas, nustatęs, kad buvo nustatyti pareiškėjo sveikatos sutrikimai, nepagrįstai juos atsiejo nuo juos sukėlusių Alytaus PN administracijos veiksmų, nepagrįstai baudžiant pareiškėją.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

13. Alytaus PN nurodo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Kalėjimų departamentas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas kildina iš pataisos įstaigos nutarimais neteisėtai paskirtų nuobaudų, atlyginimo.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nenagrinėjo pareiškėjo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio, nors toks buvo pateiktas pirminiame pareiškėjo skunde. Pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjas savo skunde nurodė, kad, jo manymu, teisinis pagrindas šiuo atveju atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimas Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-5083-19007, tačiau šio sprendimo nepateikė. Kitų argumentų šiuo klausimu pareiškėjas iš esmės nepateikė. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 23 d. nutartyje išaiškino pareiškėjui jo teisę pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio, paaiškino pareiškėjui, kad jis privalo pateikti įrodymų, jog negauna piniginių lėšų. Nustatęs ir kitų trūkumų, teismas pareiškėjui nustatė terminą jiems pašalinti. Pareiškėjas, šalindamas trūkumus, žyminio mokesčio nesumokėjo ir nepateikė motyvuoto bei įrodymais pagrįsto prašymo jį nuo žyminio mokesčio atleisti, o teismui padavė naujo turinio skundą su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, pažymėdamas, kad tokie skundai žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Taigi, atmestini pareiškėjo argumentai dėl jo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio nenagrinėjimo.

19. Teisėjų kolegija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3455-535/2017 išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus PN ir Kalėjimų departamento, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurioje pareiškėjas prašomą atlyginti žalą kildino iš to, kad jam Alytaus PN direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 49-2834 nepagrįstai paskirta drausminė nuobauda. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, šis teismo sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka ir yra įsiteisėjęs.

20. ABTĮ 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu <...>. ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti <...>, jeigu nustatomos šio įstatymo 103 <...> straipsnyje nurodytos aplinkybės.

21. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į prieš tai nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu turėjo nutraukti nagrinėjamos administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos, kildinamos iš Alytaus PN direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 49-2834 jam nepagrįstai paskirtos drausminės nuobaudos, atlyginimą, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tačiau to nepadarė. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu minėtą skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikina ir administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos, kildinamos iš Alytaus PN direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 49-2834 jam nepagrįstai paskirtos drausminės nuobaudos, atlyginimą nutraukia.

22. Iš pareiškėjo patikslinto skundo pirmosios instancijos teismui matyti, jog pareiškėjas neturtinę žalą kildino ir iš Alytaus PN direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 49-1603 skirti pareiškėjui nuobaudą – uždrausti pirkti maisto produktus vieną mėnesį, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino pareiškėjo argumentų dėl to, kad jam ši nuobauda paskirta nepagrįstai ir dėl to kilusių pasekmių, o tik nurodė, kad šis nutarimas teisės aktų nustatyta tvarka nėra panaikintas ir yra galiojantis, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Alytaus PN veiksmų.

23. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog ne visais atvejais formuluojant skundo reikalavimą ir prašant įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus yra būtina siekti konkrečių individualių administracinių aktų panaikinimo. Pavyzdžiui, reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, dėl kurių galbūt ir kilo žala, panaikinimo, t. y. prašant atlyginti žalą, nėra būtina reikšti reikalavimą panaikinti konkretų individualų administracinį aktą (2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-827/2011, 2014 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-122/2014, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-416/2014, 2017 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-592-756/2017, 2018 m. sausio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-566-520/2018 ir kt.). Administracinio akto nenuginčijamas neužkerta kelio asmeniui reikalauti žalos atlyginimo priteisimo iš valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-416/2014; 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2060-1062/2019).

24. Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą teisėtumo ir pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą, 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 49-1603 skiriant nuobaudą pareiškėjui. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo aplinkybės, jog šis nutarimas nebuvo apskųstas teismui, konstatavimu ir padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai. Taigi, pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017; kt.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018; kt.).

26. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos, kildinamos iš Alytaus PN direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 49-1603, naikinama ir ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, bylos dalis dėl neturtinės žalos, kildinamos iš Alytaus PN direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 49-2834 nepagrįstai paskirtos drausminės nuobaudos, atlyginimo nutraukiama, o bylos dalis dėl neturtinės žalos, kildinamos iš Alytaus PN direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 49-1603 paskirtos nuobaudos, atlyginimo perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti.

Nutraukti bylos dalį dėl pareiškėjo A. Ž. skundo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos, kildinamos iš Alytaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 49-2834 jam nepagrįstai paskirtos drausminės nuobaudos, atlyginimą.

Bylos dalį dėl pareiškėjo A. Ž. skundo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos, kildinamos iš Alytaus pataisos namų direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 49-1603 jam paskirtos drausminės nuobaudos, grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė