79ee5c91-2ced-4263-b404-830e37272ac5 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-976-230/2012Pirmosios instancijos teisėja Odeta Ragauskienė Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.3; 122.4 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 29 d.Kaunas           Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo V. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutarties taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-5778-638/2012 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės Koncernas „SBA“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

P., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vakaro žinios“ dėl juridinio asmens reputacijos gynimo ir žalos atlyginimo.         Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė : Kauno miesto apylinkės teisme 2011-10-13 priimtas ieÅ¡kovo UAB Koncerno „SBA“ ieÅ¡kinys atsakovui V. P., trečiajam asmeniui UAB „Vakaro žinios“ dėl paskleistų teiginių pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais UAB Koncernas „SBA“ dalykinę reputacijÄ ir žalos atlyginimo, ieÅ¡kinio suma 78 460 Lt.

Kartu ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - atsakovui V. P. priklausančio turto areÅ¡tÄ ieÅ¡kinio sumai, kadangi pareikÅ¡tų reikalavimų suma didelė, ir atsakovas turtÄ gali perleisti ar įkeisti kitiems asmenims, dėl ko pasunkėtų sprendimo įvykdymas. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 18 d. nutartimi tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir taikė laikinÄ sias apsaugos priemones - areÅ¡tÄ atsakovo V. P. kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, o jo nesant ar esant nepakankamai, trÅ«kstamai sumai areÅ¡tavo atsakovo pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis – bendrai 78 460 Lt sumai, uždraudžiant atsakovui areÅ¡tuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieÅ¡kovu.

Teismas nurodė, jog pareikÅ¡tas reikalavimas yra turtinio pobÅ«džio, atsakovas yra fizinis asmuo, kuriam 78 460 Lt skolos suma yra itin didelė. Be to, atsakovas turi finansinių įsipareigojimų, kurių užtikrinimui yra įkeitęs nekilnojamÄ jį turtÄ , atsakovo neįkeisto nekilnojamojo turto vertė yra ženkliai mažesnė už ieÅ¡kinio sumÄ . Todėl teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.             Atsakovas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį.

Atsakovas nesutinka su teismo argumentais, jog laikinÄ sias apsaugos priemones bÅ«tina taikyti dėl didelės ieÅ¡kinio sumos ir dėl to, kad jis turi finansinių įsipareigojimų ir nepakankamai turto Å¡iems įsipareigojimams vykdyti. Nurodo, kad atsakovas turi kito nekilnojamojo turto, kuriam, iÅ¡skyrus butÄ Vilniuje, nėra pritaikyti jokie apribojimai ar areÅ¡tai, kurio bendra vertė žymiai virÅ¡ija ieÅ¡kinio sumÄ . Atsakovas yra pateikęs metinę pajamų deklaracijÄ , patvirtinančiÄ , jog jis 2010 metais gavo 153 025,73 Lt pajamų.

Be to, atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine turi 71/100 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kurio vertė 135 610 Lt, sutuoktinės vardu yra įregistruotas turtas, kurio vertė 487 756 Lt. Jis pats dirba keliose darbovietėse ir gauna pastovias nemažas pajamas, kaip ir jo sutuoktinė, todėl jo ir jo sutuoktinės finansinė padėtis yra gera ir stabili, leidžianti įvykdyti teismo sprendimÄ . Teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė, nepagrįsta, todėl nesant kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, nutartis naikintina.

Palikus skundžiamÄ nutartį galioti, ieÅ¡kovui bÅ«tų nepagrįstai suteiktas pranaÅ¡umas, o laikinosios apsaugos priemonės suvaržytų atsakovo teises daugiau, nei bÅ«tina sprendimo įvykdymui.              IeÅ¡kovas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad atsakovo nurodytas turtas yra atsakovo ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau ieÅ¡kinio patenkinimo atveju atsakovui kylanti prievolė atlyginti neturtinę žalÄ dėl pažeistos ieÅ¡kovo dalykinės reputacijos bus laikoma asmenine atsakovo prievole, kuri, visų pirma, privalo bÅ«ti tenkinama iÅ¡ asmeninio sutuoktinio turto.

Tokiu bÅ«du atsakovo prievolė atlyginti žalÄ iÅ¡ bendro sutuoktinių turto sutuoktinio dalies bÅ«tų įvykdytina tik padalijus sutuoktinių turtÄ , kas neabejotinai apsunkintų sprendimo įvykdymÄ Å¡ioje byloje, o duomenų apie atsakovo turimÄ asmeninį turtÄ byloje nėra. IeÅ¡kovas nurodo, jog atsakovas skundo argumentų dėl realių nuolatinių gaunamų pajamų nepagrindė jokiais įrodymais, kadangi turto deklaracijose pajamų suma pateikta neatskaičius socialinio draudimo įmokų ir pajamų mokesčio, o darbiniai santykiai taip pat nepatvirtinti įrodymais.

Teismo argumentai, kad fiziniam asmeniui 78 460 Lt reikalavimo suma yra didelė, objektyviai pagrįsti, tai patvirtina ir teismų praktika. Laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su turtiniais suvaržymais, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo, ekonomiškumo ir interesų pusiausvyros principus.  Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo prielaida, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp Å¡alių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į praÅ¡omo užtikrinti reikalavimo pobÅ«dį, nurodomÄ jo faktinį pagrindÄ , taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes bÅ«tų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiÅ¡kumo principų, proceso Å¡alių interesų pusiausvyros.

Teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti nukreiptos ne tik į bÅ«simu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimÄ , bet ir į laikinÄ ginčo situacijos teisinį sureguliavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui turi reikÅ¡mės reikalavimo dydis, atsakovo turtinė padėtis ir kitos aplinkybės, kurias teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių laikinas pobÅ«dis, jų svarba siekiant užtikrinti bÅ«simo, ieÅ¡kovui galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ ir taip garantuoti Å¡io sprendimo privalomumÄ , nulemia tai, kad jų taikymui pagrįsti teismų praktikoje keliami mažesni įrodymų pakankamumo reikalavimai. Atsakovas nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė. Tačiau teismų praktikoje vien didelė reikalavimo suma laikoma pagrindu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes ji objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

IÅ¡ atsakovo su skundu pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad atsakovo vardu įregistruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jam yra įregistruota hipoteka (b.l. 36-37), statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) Kaune, įregistruoti atsakovo sutuoktinės D. P. vardu, kurios nuosavybė įregistruota iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu (b.l. 38-41), daugiau duomenų apie atsakovui priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ nepateikta. Apeliantas savo gerai ir stabiliai finansiniai padėčiai pagrįsti su atskiruoju skundu pateikė 2010 metinę pajamų ir Å¡eimos turto deklaracijas (b.l. 45-52), tačiau Å¡ie įrodymai nelaikytini realiÄ atsakovo turtinę padėtį atspindinčiais duomenimis ginčo negarinėjimo metu, kadangi pajamos (tiek darbinės, tiek kitos pajamos) gali kisti ir kiekvienu atveju priklauso nuo darbo santykių eigos ar realių galimybių gauti tam tikras pajamas.

Tokie atsakovo turtinę padėtį pagrindžiantys įrodymai nepatvirtina itin stabilaus ir užtikrinto atsakovo finansinio pajėgumo ir nepaÅ¡alina tikėtino sprendimo neįvykdymo pavojaus (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovas turi galimybę sumokėti reikalaujamÄ sumÄ Ä¯ teismo depozitinę sÄ skaitÄ , taip pat gali įkeisti turimÄ turtÄ ieÅ¡kovo naudai, dėl ko neliktų pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 148 straipsnio 2 dalis). Todėl atsakovas turi alternatyviÄ galimybę patvirtinti savo finansinį pajėgumÄ ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tuo tarpu ieÅ¡kovas neturi jokių alternatyvių galimybių užsitikrinti savo interesų apsaugÄ , iÅ¡skyrus laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ .

Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti proporcingos siekiamiems tikslams, jos turi bÅ«ti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba Å¡ie nuostoliai bÅ«tų minimalÅ«s. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia tam tikrus nepatogumus ar ribojimus proceso Å¡aliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau, negu bÅ«tina pareikÅ¡tiems reikalavimams užtikrinti.

Vien laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas nereiÅ¡kia atsakovo teisių ir teisėtų interesų, teisingumo ar lygiateisiÅ¡kumo principų pažeidimo. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, areÅ¡tavo turtÄ ir lėšas ne didesnei nei ieÅ¡kinio sumai, todėl atmestinas skundo argumentas, jog pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieÅ¡kovui nepagrįstai suteiktas pranaÅ¡umas, o atsakovo teisės suvaržytos daugiau nei bÅ«tina sprendimo įvykdymui.

Be to, laikinosios apsaugos priemonės pagal savo pobÅ«dį yra laikina priemonė, galiojanti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis), o jei ieÅ¡kinys atmetamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Atsakovas papildomai pateiktais paaiÅ¡kinimais nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu ieÅ¡kinys yra atmestas, kÄ patvirtina ir Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys.

Tai, atsakovo nuomone, patvirtina, kad yra didelė tikimybė, jog ieÅ¡kovo reikalavimas yra nepagrįstas. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu Å¡i aplinkybė, neiÅ¡nagrinėjus bylos iÅ¡ esmės, negalėjo bÅ«ti nustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones vertino tik galimai jam palankaus sprendimo įvykdymo užtikrinimo aspektu. Be to, sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog tolimesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atskirojo skundo nagrinėjimo metu yra nepagrįstas.

Bet kuriuo atveju atsakovo teisės, jei jam dėl taikytų dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsirastų nepagrįsti nuostoliai, o ieškinys būtų atmestas, galės būti apgintos jam pareiškus ieškinį dėl nuostolių atlyginimo (CPK 146 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovas nepateikė neginčytinų įrodymų, jog reikalavimo suma jam pagal jo turimo turto vertę, pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, t.y. nepaneigta, jog egzistuoja objektyvi grėsmė būsimam sprendimui įvykdyti dėl didelės reikalavimo sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-336/2009, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-782/200, 2006 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr2-105/2006).

Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, teisingai taikė ir aiÅ¡kino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).          Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: AtskirÄ jį skundÄ atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                                                                     Nijolia Indreikienė                                      Â