79ed6bad-b6b9-4404-99c8-e9300e133ef5 · Panevėžio apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2-11-504/2020 Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00335-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.5.; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.1 (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 16 d. RokiÅ¡kis Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų teismo teisėja Ledina Å inkÅ«nienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant atsakovui V. K., atsakovo atstovui advokato padėjėjui R. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovui V.

K., trečiasis asmuo – A. R., dėl nuostolių atlyginimo regreso teise. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje ( I t., b.l.1-3 ) nurodė, kad 2013-10-02 Vokietijoje dėl G. L., vairavusio transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dienÄ atsakovas buvo transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ asmuo.

Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje (kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės - Vokietijos nacionalinis draudikų biuras (DEUTSCHES BŪRO GRŪNE KARTE E.V.) atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ bei pateikė reikalavimÄ 1295,56 Eur sumai ieÅ¡kovui, kuris Å¡iÄ sumÄ sumokėjo.

Å iuo pagrindu ieÅ¡kovas įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Å¡iuo atveju - atsakovo). IeÅ¡kovas raÅ¡tu ( 2020-03-17 raÅ¡tas Nr. S-4426-20- (4.11.) „Dėl 2020-03-19 teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. 2-11-504/2020) ( II t., b. l. 1-8 ) papildomai nurodė, kad atsakovas buvo informuotas apie Vokietijoje vykstantį 2013-10-02 įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos administravimÄ , t. y. jam buvo sudarytos galimybės tiek dalyvauti minėtame procese, tiek teikti paaiÅ¡kinimus, tačiau atsakovas nesiėmė aktyvių, ir, tokiomis aplinkybėmis – protingų veiksmų, siekiant operatyviai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas įvykio aplinkybes bei atlyginti neapdrausta transporto priemone padarytÄ Å¾alÄ .

Biuro pareikÅ¡tas reikalavimas atsakovui yra pagrįstas iÅ¡imtinai kompetentingo subjekto – Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais, kurie Vokietijoje yra pakankami nustatant bei atlyginant eismo įvykių metu patirtÄ Å¾alÄ . Biuro pateikti įrodymai yra detalizuojami Biuro Žalų administravimo departamento iÅ¡vadoje, tuo tarpu, atsakovas apsiriboja vien tik nepagrįstomis abejonėmis ir kritika. Dėl atsakovo 2018-05-17 atsiliepime nurodytų aplinkybių, kad jam priklausanti transporto priemonė VW Passat, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sugedusi, todėl 2013-07-01 jis nutraukė transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės sutartį, ir kad jis minėtÄ transporto priemonę 2013-08-16 pardavė A. R., bei tai, jog G. L., pasiėmęs iÅ¡ A. R. transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (mėlynos spalvos) valstybinius numerius, pritvirtino juos prie tokios pat transporto priemonės (tik raudonos spalvos), t. y. neva eismo įvykyje dalyvavo ne jam priklausanti transporto priemonė, nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių savo aukščiau minėtÄ teiginį patvirtinančių įrodymų.

Tuo tarpu pateikta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis vertintina kritiÅ¡kai – ji nėra patvirtinta notaro, dėl ko negali bÅ«ti tikrais tariamo pirkėjo paraÅ¡o autentiÅ¡kumu, t. y. laikyti tokiÄ sutartį sukeliančia teisines pasekmes tariamam pirkėjui. Be to, pagal Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių, patvirtintų Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260, galiojusių tariamo transporto priemonės pardavimo metu, nuostatas, į VÄ® „Regitra“ kreiptis turi buvęs ir naujas transporto priemonės savininkas, ar jų vardu notaro patvirtinto įgaliojimo pagrindu veikiantys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kuomet naujas transporto priemonės savininkas transporto priemonę įgyja notaro patvirtinto sandorio pagrindu (Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 77.2 punktas).

Be to, sutartis sudaryta vokiečių kalba, dėl ko ieÅ¡kovui kyla abejonių, ar atsakovas jÄ suprato. Atsižvelgdami į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str., 10 str. l d., 17 str., 23 str., 41 str. 3 ir 8 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.44 str., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.249 str. 4 d., 6.263 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 130 str. 1 d., 235 str. 6 d., teismo praÅ¡o:

1. Priteisti iš atsakovo 1295,56 EUR nuostolių atlyginimo;

2. Priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaitant 39,00 EUR žyminį mokestį, bei 73,01 EUR už pateikiamų priedų vertimÄ Ä¯ valstybinę kalbÄ ;

3. Priteisti iÅ¡ atsakovo penkis procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovo praÅ¡ymu, byla iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį (I t., b.l.61-63) ir teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kiniu, praÅ¡o jį atmesti. Nurodė, kad 2013-06-26 bÅ«nant Vokietijoje, jam nuosavybės teise priklausantis automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugedo, tapo nevažiuojantis, todėl gabenti atgal į LietuvÄ Å¡io automobilio neapsimokėjo, tad šį automobilį 2013-08-16 pardavė Kazachstano piliečiui A.

R., asmens paso Nr. (duomenys neskelbtini). Å is asmuo automobilį nupirko ardymui, o jo detales iÅ¡siuntė į KazachstanÄ . Pardavimo momentu buvo suraÅ¡yta pirkimo - pardavimo sutartis („Kaufvertrag“), kuriÄ vėliau pateikė ieÅ¡kovui. 2013-08-18 su pažįstamais, su R. K. maÅ¡ina iÅ¡ Lietuvos buvo užsukę pas A. R.. Automobilis buvo beveik iÅ¡ardytas. Grįžęs į LietuvÄ 2013-07-01 nutraukė 2013-03-29 sudarytÄ Ä®prastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kadangi automobilis sugedęs, o remontas brangiai kainuotų, todėl netinkamas eksploatacijai ir Å¡i sutartis buvo nebereikalinga.

Kadangi automobilis buvo parduotas ardymui ir su pažįstamais matė iÅ¡ardytÄ , jo iÅ¡registruoti neskubėjo, pamirÅ¡o. IÅ¡registravo tik 2014 m. spalio mėn. 2014-01-23 gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo raÅ¡tÄ Nr. S-1321-(5.10.) dėl informacijos pateikimo, iÅ¡ kurio sužinojo, kad automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, padarė žalÄ . Informavo ieÅ¡kovÄ , kad to negalėjo bÅ«ti, nes jo automobilis buvo nevažiuojantis ir eismo įvykio sukelti negalėjo.

Pats pradėjo domėtis, kas įvyko ir tada paaiÅ¡kėjo, kad G. L., pasiėmęs iÅ¡ A. R. jo automobilio valstybinius numerius bei automobilio registracijos liudijimÄ , pritvirtino valstybinius numerius prie jo nusipirkto tokio pat automobilio VW Passat, tik raudonos spalvos (jo buvo mėlynas), ir su jo automobilio numeriais važinėjo. Tai jis sužinojo iÅ¡ D. J., pas kuriÄ nuvykęs į VokietijÄ , gyveno. G. L. jam prisipažino, kad pasiėmė jo automobilio numerius ir dokumentus. Pažymėjo, kad pagal faktines bylos aplinkybes, ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo įrodinėjamas aplinkybes, jog eismo įvykį sukėlė jam anksčiau priklausęs automobilis.

Pateiktoje medžiagoje neužfiksuotas nei eismo įvykyje dalyvavęs automobilis, nei Å¡io automobilio kėbulo numeris, nėra apgadinto automobilio fotonuotraukų. Dėl Å¡ios priežasties, mano, jog nėra surinkta duomenų, kad eismo įvykyje dalyvavo jo parduotas automobilis. Be to, nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje pateiktos 2013-08-16 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad jis, atsakovas, pardavė pirkėjui A. R. nuosavybės teise priklausančiÄ transporto priemonę VW Passat, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jam nekyla pareiga, kaip automobilio savininkui, jį apdrausti bei nekyla pareiga atlyginti Å¡iuo automobiliu padarytÄ Å¾alÄ , nes jis nėra jo savininkas. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, praÅ¡o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinys atmestinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vokietijoje 2013-10-02 įvyko eismo įvykis dėl G. L., vairavusio transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės. VÄ® „Regitra“ duomenimis 2013-10-02 automobilio VW Passat, valt.

Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė V. K. (I t., b. l. 4). Transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomoji draudimo sutartis nebuvo sudaryta. Å io eismo įvykio metu buvo padaryta žala. Kadangi autoįvykis Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone įvyko Vokietijoje, civilinės atsakomybės sutartis nebuvo sudaryta, tai Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytÄ 1295,56 Eur žalÄ . Lietuva yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos dalyvė.

Veikla vykdoma tokiu bÅ«du, kad įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, bÅ«damas iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio Å¡alyje galiojančių teisės aktų aiÅ¡kinimu ir žalų administravimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims bÅ«tų atlyginta už jo valstybėje eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ pagal eismo įvykio valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatas. Transporto priemonės įprastinės buvimo vietos – registracijos valstybės nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis padarytų žalų atlyginimÄ , todėl Lietuvos draudikų biuras sumokėjo Vokietijos draudikų biurui jo iÅ¡mokėtÄ Å¾alos atlyginimÄ .

IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ grindžia Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 23 straipsniu, kuriame nurodyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ . Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutinka nurodydamas, kad automobilis žalos padarymo metu jam nepriklausė, šį automobilį jis buvo pardavęs A.

R. pagal 2013-08-16 pirkimo – pardavimo sutartį („Kaufvertrag“) už 150 Eur. Už draudimo sutarties sudarymÄ TPVCAPDÄ® 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties sudarymÄ asmuo). Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), iÅ¡perkamosios nuomos ar pagal kitÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartį (toliau – lizingo sutartis), už draudimo sutarties sudarymÄ yra atsakingas Å¡is asmuo.

Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymÄ Å¡ie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip (TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ byloje esančios VÄ® „Regitra“ Informacijos apie transporto priemonę matyti, kad 2013-10-02, tai yra eismo įvykio metu, automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡ios informacinės sistemos duomenimis, priklausė atsakovui. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad registro duomenys Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui leidžia tik identifikuoti galimÄ atsakovÄ TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies prasme, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos ir nekliudo atsakovui įrodinėti nuosavybės teisių į transporto priemonę perleidimÄ kitam asmeniui (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010). Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ asmuo, sandorio sudarymo faktu neigiantis savo atsakomybę dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas tokio pobÅ«džio bylas yra pažymėjęs, kad atsakovas, ginčijant nuosavybės teisę į transporto priemonę, registruotÄ registre, turi pareigÄ pateikti automobilio nuosavybės teisės perleidimÄ patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartį byloje Nr. 3K-7-300/2010).

Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) ar kituose įstatymuose nenustatyta nuosavybės teisių į transporto priemones perleidimo sandorių raÅ¡ytinės formos ar registravimo, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies pagrindu atsakovu patrauktas asmuo gali visomis įmanomomis ir leistinomis priemonėmis įrodinėti nuosavybės teisių į transporto priemonę perleidimo faktÄ , t. y. paneigti registro duomenis, o Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras gali ginčyti Å¡io atsakovo pateiktas aplinkybes kaip neįrodančias nuosavybės teisių perleidimo ar nepakankamas registro duomenims nuginčyti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad toks atsakovas turi pareigÄ Ä¯ procesÄ Ä¯traukti asmenį, kuriam, jo teigimu, eismo įvykio neapdrausta transporto priemone metu buvo perėjusi nuosavybės teisė į Å¡iÄ transporto priemonę. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali bÅ«ti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali bÅ«ti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo naÅ¡ta.

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas suponuotų asmens teisės į teisingÄ teismÄ paneigimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019 107 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-33-1075/2020). Å ios taisyklės, apibrėžiančios įrodinėjimo pareigos ribas, yra bendros ir taikytinos visų kategorijų civilinėms byloms. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutarčiai teisės aktuose nenustatyta privalomų formos reikalavimų (išskyrus, kai formos reikalavimas išplaukia iš kitų CK nuostatų, kaip antai CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai), todėl tokia sutartis, kaip ir bet kuris kitas sandoris, gali būti sudaroma žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2014; taikyta Šiaulių apygardos teismo 2016-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-838-368/2016).

Atsakovas V. K. aplinkybei, kad 2013-10-02 autoįvykio Vokietijoje metu jis nebuvo automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, patvirtinti, pateikė 2013-08-16 pirkimo – pardavimo sutartį („Kaufvertrag“) ( II t., b.l.75-76), iš kurios matyti, kad pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta dėl automobilio VW Passat, važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), pirmoji registracija 1990-07-02, techninio paso Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavėjas - V.

K., pirkėjas – A. R. N(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tai, kad V. K. pardavė automobilį kazachui patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai. Liudytojas G. Å . parodė, kad 2013 m. rugpjūčio mėn. R. K. vežė į VokietijÄ . Važiavo prie V. K. maÅ¡inos VW Passat, kurios numerio nepamena, kuri stovėjo aikÅ¡telėje. V. K. susižinojo kazacho numerį. Su kazachu surašė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį. MaÅ¡inÄ pirkėjas pasiėmė ir pinigus už jÄ perdavė jo akivaizdoje.

Po dviejų dienų matė maÅ¡inÄ be sparnų, be variklio. Liudytojas R. K. parodė, kad 2013 m. vyko į VokietijÄ keturiese – V., R. K. ir G. Å .. Buvo nuvažiavę į kažkokį miestelį, kur aikÅ¡telėje buvo V. K. maÅ¡ina VW Passat. Atvažiavę kazachai maÅ¡inÄ apžiÅ«rėjo. Po dviejų dienų nuvažiavus pas kazachus matė pradėtÄ ardyti automobilį. Suprato, kad sudarė automobilio pardavimo sutartį. Liudytojas R. K. teismo posėdyje parodė, kad 2013 m. važiavo į VokietijÄ kartu su V.

K., kuris ten tvarkė automobilio pardavimo reikalus. Važiavo ir G. Å ., R. K.. Buvo sudaryta automobilio pardavimo sutartis po dienos ar dviejų. Matė VW Passat seno modelio, mėlynos spalvos, be valstybinių numerių. Automobilio pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta naudojant Vokietijoje tokiai pirkimo sutarčiai patvirtintÄ â€žKaufvertrag“ formÄ . IeÅ¡kovas nurodo, kad sutartis sudaryta vokiečių kalba, dėl ko jÄ vargu ar supranta atsakovas ir tariamas priemonės pirkėjas, tačiau Å¡is ieÅ¡kovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovas ne kartÄ lankėsi Vokietijoje, jis užsiima automobilių pirkimu – pardavimu, o sutarties forma nėra tokio sudėtingumo, kad jai suprasti reikėtų iÅ¡skirtinių žinių. Ä® bylÄ Ä¯trauktam trečiajam asmeniui atsakovo pusėje, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. R., teismas siuntė procesinius dokumentus atsakovo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), per Kazachstano Respublikos kompetentingÄ teismÄ . Turkestano apskrities SaryagaÅ¡o rajono teismas pateikė teismo posėdžio protokolÄ 2018 m. lapkričio 14d., Nr. 5154-18-00-2m/5403, kuriame nurodė, kad nėra galimybių įteikti procesinių dokumentų A.

R., nes nustatytu adresu jis negyvena - jis iÅ¡vyko uždarbiauti į Rusijos FederacijÄ . Teismui taip pat pateikė A. R. brolio N. R. apklausos aktÄ ir jo asmens dokumento kopijÄ ( I t., b.l.108, 111, 112, 113). Tai paneigia ieÅ¡kovo teiginį, kad automobilio pirkėjas galimai buvo tariamas. Vadovaujantis aukščiau nurodyta teismų praktika, raÅ¡ytinės formos 2013-10-02 automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, kuria atsakovas pardavė automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. R. už 150 Eur, sudaryta paprasta forma, laikytina tinkamai sudaryta ir galiojančia.

IeÅ¡kovo argumentas, kad sutartis nėra patvirtinta notaro, dėl ko negalima įsitikinti tariamo pirkėjo paraÅ¡o autentiÅ¡kumu, ir negalima laikyti tokiÄ sutartį sukeliančia teisines pasekmes tariamam pirkėjui, atmestinas. Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovas automobilio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybė privalomojo draudimo sutartį nutraukė 2013-07-01, nes, kaip nurodė atsakovas, ji buvo nevažiuojanti, remontuoti bÅ«tų buvę brangu, ir tai patvirtina byloje nurodytas aplinkybes, kad automobilis buvo nevažiuojantis ir galėjo bÅ«ti parduotas ardymui.

Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiÅ¡kia, kad iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. IÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Esant iÅ¡dėstytam, byloje nustatytos aplinkybės ir įrodymų visetas leidžia teismui konstatuoti, kad 2013-10-02 eismo įvykio metu atsakovas nebuvo automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir neturėjo pareigos šį automobilį drausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys V.

K. atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 straipsnis). Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių, kad eismo įvykį sukėlė jam anksčiau priklausęs automobilis - pateiktoje medžiagoje neužfiksuotas nei eismo įvykyje dalyvavęs automobilis, nei šio automobilio kėbulo numeris, nėra apgadinto automobilio fotonuotraukų. Jo žiniomis, G. L. pasiėmė jam priklausiusio automobilio numerius, kuriuos pritvirtino savo tokios pačios markės automobiliui, pasiėmė dokumentus, ir savo automobiliu sukėlė autoįvykį.

Byloje nesant pakankamai informacijos apie G. L. vairuotÄ automobilį, bei jam, G. L., mirus ( mirties įraÅ¡as, I t., b.l.81 ), dėl Å¡ių atsakovo nurodytų aplinkybių teismas nepasisako. Atmetus ieÅ¡kinį, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 93 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai priteistina 600 Eur atstovavimo ir 168,15 Eur vertimo iÅ¡laidų. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 32,30 Eur. Atmetus ieÅ¡kinį, Å¡ios iÅ¡laidos valstybei priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265 str., 268 str. 5 d., 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a : Ieškovo ieškinį atmesti. Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro, į. k. 125709291, 768,15 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 15 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro, į. k. 125709291, 32,30 Eur (trisdešimt du eurus 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (išlaidų įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus. Teisėja Ledina Šinkūnienė