79ecc2a7-b2ab-4ee2-8f96-d229b78ba7cd · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-508-1140/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23006-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5.2 (S) T E L ŠI Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 8 d. Naujoji Akmenė Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Gintarė Bunikienė, sekretoriaujant Linai Erlickienei, dalyvaujant prokurorui Anatolijui Ivanovui, kaltinamajam R. M., jo gynėjui advokatui Sauliui Ženteliui, nukentėjusiajam A.

V., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. birželio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, galutine 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, bauda nesumokėta, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (2 epizodai).

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : R. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ Å¾mogui, o bÅ«tent: 2020 m. birželio 13 d., apie 00.10 val., sode, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,53 prom. neblaivumas), tarpusavio konflikto metu, tyčia, suėmė rankomis už kaklo nukentėjusįjį A. S. ir pradėjo smaugti, bei sudavė jam vienÄ smÅ«gį kumščiu į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. S. fizinį skausmÄ .

Å iais veiksmais R. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Be to, R. M. smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent: 2020 m. lapkričio 12 d., apie 1.30 val., Lenkijoje, (duomenys neskelbtini) mieste, važiuojančio mikroautobuso „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) salone, be aiÅ¡kios priežasties, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip du smÅ«gius nukentėjusiajam nepilnamečiui A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), į įvairias kÅ«no vietas, tokiais savo veiksmais smurtaudamas, padarė nukentėjusiajam A.

V. kraujosruvas kaktos ir krÅ«tinės srityse, kas sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å iais veiksmais R. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis R. M. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamus kaltinimus kaltu prisipažino visiÅ¡kai. Dėl smurto nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ buvo pas draugÄ sode. Å alia esančiame sode vakarojo kita kompanija. Buvo iÅ¡gėręs, nepamena koks buvo girtumas. Atėjęs prie nukentėjusiojo kompanijos prisėdo.

Konfliktas kilo dėl merginos, kai Å¡i atsisėdo jam ant kelių. Nukentėjusiajam tai nepatiko. To žmogaus nepažinojo. Apsikeitė smÅ«giais vienas kitam. Nukentėjusiajam padėjo jo draugai. Gal ir sudavė nukentėjusiajam, lyg ir stÅ«mė. Nukentėjusiajam galėjo bÅ«ti sukeltas fizinis skausmas. Gali bÅ«ti, kad jį smaugė ir sudavė kumščiu į veido sritį. SuduotÄ smÅ«gį įvertina 5 balais iÅ¡ 10. Savo veiksmus vertina blogai. Visi buvo neblaivÅ«s. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl atvejo Jurbarko rajone yra iÅ¡ dalies teisingi, nes jis taip pat buvo sužalotas.

Prašė pareigūnų, kad nuvežtų į ligoninę, ranka buvo išnerta, petys. Pareigūnai jo nevežė, todėl jis pretenzijų ir neturėjo. Tuomet nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl jo veiksmų yra teisingi, galima jais remtis. Jei būtų buvęs blaivus, jei nebūtų kilusios pretenzijos, taip nebūtų įvykę. Alkoholis gal turėjo įtakos jo veiksmams. Jo įmonė užsiima siuntų vežimu į užsienį. Įmonės pajamos per savaitę vidutiniškai 2–3 tūkstančiai, per mėnesį apie 5–6 tūkstančius.

Sumoka vairuotojams, kitas iÅ¡laidas ir jam lieka apie 2000 Eur. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl smurto nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu R. M. parodė, kad 2020 m. birželio 12 d. jis iÅ¡ Kauno atvažiavo pas draugus į Greičių sodus, esančius Jurbarko rajone. Ten jis vartojo alkoholį, jautėsi apgirtęs, bet visas aplinkybes atsimena. PrieÅ¡ vidurnaktį, jis nuėjo į prieÅ¡ais draugų esantį sodÄ , kuris buvo už kokių 20 metrų. Ten taip pat buvo kompanija, kuri Å¡ventė gimtadienį.

Jis pasveikino jubiliatÄ , pakilnojo jį 23 kartus, iÅ¡gėrė Å¡ampano. Vienas iÅ¡ jaunuolių, kuris buvo aukÅ¡tas, vidutinio kÅ«no sudėjimo, Å¡viesių plaukų, dėvėjo baltos spalvos marÅ¡kinėlius ir juodas kelnes, stovėjo prie jo. Jis norėjo jį apsikabinti per pečius ir uždėjo jam ant kaklo rankÄ . Å is jam pasakė, kad jis nuo jo atstotų. Tada supykęs rankomis suėmė jam už kaklo. Jaunuolis, matyt, iÅ¡sigando ir jį nuo savęs pastÅ«mė. Kadangi buvo neblaivus, tai jie apsistumdė.

Sudavė vienÄ kartÄ ranka tam jaunuoliui per veidÄ . Jis buvo atėjęs be jokių piktumų, bet dėl girtumo įvyko konfliktas. Po susistumdymo jam dingo telefonas, bet jis jį rado pievoje, matyt, buvo pametęs. Kiek sode tiksliai buvo jaunuolių, jis pasakyti negali, bet apie 6 asmenis tikrai. Ä® kaimynų sodÄ nuėjo vienas, be draugų. Jis ėjo ieÅ¡koti savo draugo ir galvojo ten jį ras. Kai jis grįžo atgal, rado uždarytus vartus, todėl pasiėmė plaktukÄ ar kirvukÄ . Norėjo su juo atsidaryti vartus.

Priėjus prie vartų, jį atgal į sodÄ grÄ Å¾ino jo draugas. Jis kirvuku nieko nenorėjo iÅ¡gÄ sdinti, su juo nieko nedarė, tik atėjęs jį numetė prie vartų. Vėliau atvyko policijos pareigÅ«nai. Dėl konflikto jis jokių pretenzijų niekam neturi. Ä® medikus nesikreipė ir nesikreips. Gailisi dėl tokio savo elgesio. Su nukentėjusiuoju A. S. susitaikė, jam padarytÄ Å¾alÄ atlygino, todėl prašė ikiteisminį tyrimÄ nutraukti (1 t., b. l. 86–89; 92–95) Kaltinamasis R.

M. teisiamajame posėdyje dėl smurto nepilnamečio A. V. atžvilgiu parodė, kad konfliktas įvyko, nes dingo jo rankinė su pajamomis. Autobusiuke visur ieÅ¡kojo, niekur nerado, o kai pradėjo aiÅ¡kintis, atsirado po jo sėdyne. Važiavo tik du keleiviai. Tarp jų buvo moteris, kuri važiavo į D. Gal ir galėjo bÅ«ti 2020 m. lapkričio 12 d., tiksliai nepamena. Viskas vyko autobusiuke važiuojant iÅ¡ Anglijos į LietuvÄ . Dviese su nukentėjusiuoju vartojo alkoholį. Atsikėlęs nerado savo rankinės, pradėjo aiÅ¡kintis, kur ji prapuolė.

Su nukentėjusiuoju susistumdė, gal ir sudavė keletÄ smÅ«gių rankomis. SmÅ«gių buvo keletas, du ar trys, tiksliai nepamena į kuriÄ kÅ«no sritį sudavė. Nukentėjęs iÅ¡lipo iÅ¡ autobusiuko ir nubėgo į degalinę. Jis sakė nukentėjusiajam, kad viskas gerai, kad važiuotų kartu į LietuvÄ . Tai buvo netoli Lietuvos sienos. Jie tarpusavyje susistumdė, nukentėjusysis iÅ¡lipo, tuo viskas ir baigėsi, jie iÅ¡važiavo. Nei jis, nei vairuotojas nežinojo, kad nukentėjęs yra nepilnametis, nes bÅ«tų reikėję sutikimo važiuoti į užsienį.

IÅ¡ iÅ¡vaizdos nukentėjusysis atrodė pilnametis. Nukentėjusysis jį stÅ«mė atgal. Jis pakėlė rankÄ , todėl jam sudavė kelis smÅ«gius. Jis sakė, kad neėmė rankinės. Rankinėje buvo ženkli suma pinigų, dokumentai, banko kortelės. Kelionės metu iÅ¡gėrė vienÄ butelį viskio, kurį nupirko kelte. Aplinkybė, jog buvo iÅ¡gėręs, neturėjo įtakos jo veiksmams, nes ir blaivus, neradęs savo daiktų, bÅ«tų pasielgęs taip pat. Autobusiukui prie degalinės prilėtėjus, nukentėjusysis nieko jiems nesakęs iÅ¡lipo.

Jie jo palaukė 10–15 minučių. Jo niekur nebuvo matyti, nei degalinėje, nei Å¡alia jos. Gal jis į krÅ«mus pabėgo, nežino. TelefonÄ jis buvo palikęs maÅ¡inoje. TÄ naktį, kai paliko nukentėjusįjį, juos Lenkijoje sustabdė policijos pareigÅ«nai, kurie juos apklausę, nurodė važiuoti iÅ¡ paskos. Kitame pareigÅ«nų automobilyje buvo nukentėjęs, jam atidavė dokumentus, telefonÄ , daiktus. PareigÅ«nai nesulaikė, leido jiems važiuoti. PareigÅ«nai iÅ¡vežė nukentėjusįjį į ligoninę iÅ¡tirti, kas jam yra.

Svarstė, jog nukentėjusysis ieškojo kažkokių priežasčių, bet ligoninėje nieko nenustatė. Tuomet nurodė sudavęs jam tris ar keturis smūgius, gal ir galėjo būti sveikatos sutrikdymas, po to įvykio nukentėjusiojo nematė. Siūlė nukentėjusiajam 1000 eurų, kad pabaigti tuos procesus, bet jo netenkino. Jei jis nori teismo, tai kiek teismas priteis, tiek sumokės. Jei priteis 2000 eurų, sumokės. Savanoriškai sutiktų atlygintų 1000 eurų. Po įvykio su nukentėjusiuoju kalbėjo tik apklausoje nuotoliniu būdu, akistatoje.

SumÄ , kuria sutinka mokėti, siÅ«lė nukentėjusiajam prieÅ¡ važiuojant į policijos komisariatÄ . Nukentėjusysis su juo nenorėjo net kalbėti. Jis nukentėjusiojo neatsiprašė. To konflikto nebÅ«tų buvę, jei nebÅ«tų dingusi jo rankinė su dokumentais ir pinigais. Konfliktines situacijas sprendžia kalbant. Ä®vykio metu jis pakeltu tonu, agresyviai pradėjo rėkauti. Jie susistumdė, nekontroliavo savęs ir sudavė tuos smÅ«gius. Negali pasakyti, ar nukentėjusysis iÅ¡sigando. Sakė jam, kad viskas tvarkoj, gerai, važiuojam į LietuvÄ .

IÅ¡ dalies pripažįsta savo kaltę. Smurtas negerai, po įvykio nevartoja alkoholio. Per akistatÄ sakė, kad nepažįsta nukentėjusiojo, nes jo neatsiminė, kol jis nepaaiÅ¡kino, kas jis toks. Tuomet nurodė, jog pripažįsta, kad sudavė ne mažiau kaip du smÅ«gius nepilnamečiui A. V.. Pripažįsta, kad vartojo alkoholį. Padarė iÅ¡vadas, nebevartoja alkoholio, gailisi savo veiksmų. Sutinka, kad atlyginti 1000 eurų žalos. Teisminio nagrinėjimo metu dėl pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio apklaustas nukentėjusysis nepilnametis A.

V. parodė, kad civilinį ieÅ¡kinį pateikė todėl, kad kaltinamasis nepaskambino, neparašė, neatsiprašė. Patyrė didelę tiek smurtinę, tiek psichinę žalÄ . Pažymėjo, kad net ir dabar matydamas kaltinamÄ jį teisme, jo bijo, jam dreba rankos. Buvo paliktas Lenkijoje, jo net nelaukė. Kaltinamasis susiginčijo su vairuotoju. Tik sustojus automobiliui, pradarė duris ir pabėgo į degalinę, kur darbuotojos angliÅ¡kai paprašė iÅ¡kviesti policijÄ . Atvykusi policija matė jo sužalojimus ir nusprendė pristatyti jį į ligoninę.

Jie mikroautobusu jau buvo iÅ¡važiavę. Kaltinamasis teigia, kad dėl piniginės kilo konfliktas, tačiau iÅ¡ties ne dėl piniginės. Kaltinamasis buvo persigėręs, pradėjo smurtauti, priekabiauti, stumdyti, muÅ¡ti, tuščiu buteliu gÄ sdino trenkti į galvÄ . Toliau važiuojant mikroautobusu smurtavo. Vairuotojas viskÄ puikiai matė, bet negalėjo sustoti. Kai tik galėjo sustoti, sustojo ir jis pabėgo. Kartu vykusi moteris bandė jį stabdyti, sakė, kad jis nelįstų prie jo, nemuÅ¡tų.

Tuomet kaltinamasis pradėjo gÄ sdinti ir tai moteriai. Jis buvo labai iÅ¡sigandęs ir tuo metu galvojo, kad niekada nebegrįš į LietuvÄ . Kaltinamasis jį gÄ sdino, kad jei grįš į LietuvÄ , tai jis grįš stipriai sužalotas. Po Å¡iai dienai viskÄ jaučia. Pabrėžė, kad Å¡ios patirties ne kartÄ skrido pas sesę į AnglijÄ , bet dabar į mikroautobusÄ nebesėstų, nes jam baisu ten sėdėti. Po to įvykio bijo sėsti į nepažįstamų automobilius ir nurodo, kad jau geriau skris lėktuvu, nes lakÅ«nas neateis ir nepuls smurtauti, kaip darė Å¡is asmuo.

Patyrė fizinius sužalojimus, nes kaltinamasis daug kartų kumščiu trenkė jam į galvÄ , jį smaugė, koja spyrė į Å¡onkaulius, trenkė į krÅ«tinę. Ėjo pas Å¡eimos gydytojÄ , nes mažiausiai 2 savaites stipriai skaudėjo Å¡onÄ , Å¡onkaulius. Dėl nurodytų priežasčių, palaiko pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 2000 eurų. Po įvykio mama susiskambino ir sumokėjo vairuotojui, kad parvežtų jį iÅ¡ Lenkijos į LietuvÄ . Po kelių dienų vairuotojas parvežė.

Mama už tai papildomai sumokėjo 100 eurų. Jokių dokumentų už papildomai sumokėtus pinigus, už parvežimÄ , niekas nedavė. Lenkijos ligoninėje praleido 2 ar 3 paras. Pradžioje darė tyrimus, o vėliau ten buvo, nes nebuvo kur dingti. Niekas neatvažiavo jo pasiimti, neturėjo nei daiktų, nei telefono, nei dokumentų, nei pinigų. Kai pabėgo, nieko su savimi nepasiėmė. Visi jo daiktai liko mikroautobusiuke. KitÄ dienÄ policijos pareigÅ«nai atvežė jo telefonÄ , kurį rado mikroautobusiuke.

Pabėgęs iÅ¡ mikroautobusiuko bėgo į degalinę. Paprašė degalinės darbuotojos paskambinti į policijÄ , ten paprašė pagalbos. Po įvykio Lietuvoje buvo pas Å¡eimos gydytojÄ , nes labai stipriai skaudėjo Å¡onÄ . Papildomai pažymėjo, jog kaltinamasis žinojo, kad yra nepilnametis. Su savimi turėjo raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ . Ties Anglijos ir PrancÅ«zijos siena parodė pasÄ ir sutikimÄ . Jis buvo nepilnametis. Lenkijos ligoninei turėjo sumokėti 500 zlotų. Dar negavo sÄ skaitos, bet jÄ reikės apmokėti.

Kaltinamasis neatsiprašė, su kaltinamojo advokatu dėl turtinės žalos atlyginimo kalbėjo. Nors po įvykio praėjo dveji metai, vienodai atsimena aplinkybes. Nežino, kodėl mama nepaminėjo, jog papildomai vairuotojui sumokėjo 100 eurų, kad jį parvežtų. Mama viskÄ tvarkė ir su advokate kalbėjo. IeÅ¡kiniu praÅ¡o 2000 eurų, nes tai padengia visas jo iÅ¡laidas ir patirtÄ Å¾alÄ . PraÅ¡oma priteisti tokia suma, kokia padengia visÄ jo patirtÄ vargÄ . Å iuo metu nedirba, pajamų negauna.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai. Kaltinamojo R. M. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, be paties kaltinamojo prisipažinimo bei duotų parodymų teisiamojo posėdžio metu, visiškai įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.

Dėl nusikalstamos veikos prieÅ¡ A. S. TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. liepos 15 d. nutartimi patvirtintas prokuroro 2022 m. liepos 13 d. nutarimas atnaujinti Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2020 m. liepos 20 d. nutarimu nutrauktÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-23006-20 įtariamojo R. M. atžvilgiu (1 t., b. l. 121–126, 152–153). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2020 birželio 13 d., apie 00.10 val. buvo soduose, esančiuose Jurbarko rajone, Greičių kaime, kur su draugais Å¡ventė gimtadienį, kai pas juos atėjo jam nepažįstamas neblaivus, agresyviai nusiteikęs vyriÅ¡kis, kuris jį užpuolė.

VyriÅ¡kis suėmė rankomis jo kaklÄ ir pradėjo jį smaugti bei sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į veido sritį. Dėl vyriÅ¡kio fizinio smurto rimtų sužalojimų nepatyrė, tik pajuto fizinį skausmÄ . Soduose Å¡ventė Ž. K. gimtadienį, jo senelių sode iÅ¡ viso gimtadienio Å¡ventėje dalyvavo apie 8-9 žmonės. Ä®vykį, kurio metu jį mušė vyriÅ¡kis, matė ir gali paliudyti M. B., M. V., A. G., M. P., K. G., K. A. ir I. O.. Taip pat draugai sakė, kad vyriÅ¡kis turėjo kirvį, nors jis pats kirvio nematė.

Kirviu jam smÅ«gių nesudavė. Civilinio ieÅ¡kinio nereikÅ¡, materialinių nuostolių nepatyrė. Ä® medikus nesikreipė. Konflikto metu juto tik fizinį skausmÄ ir iÅ¡gÄ stį. Su R. M. susitaikė, padarytÄ Å¾alÄ jis atlygino. Pretenzijų jam neturi, prašė ikiteisminį tyrimÄ nutraukti (1 t., b. l. 22–25, 34–36). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Ž. K. parodė, kad 2020 m. birželio 12 d. Jurbarko rajone, Greičių kaime, seneliams priklausančiame sode, Å¡ventė savo gimtadienį.

Ä® gimtadienį buvo susikvietęs draugus: M. B., M. V., A. G., K. G., M. P., K. A., I. O. ir A. S.. Jiems bÅ«nant lauke prie pavėsinės prie jų atėjo kažkoks nepažįstamas vyriÅ¡kis, kaip nustatyta – R. M.. Kada jis atėjo nematė. Atėjęs R. M. sakė, jog galvojo, kad čia yra jo brolis, todėl jis atėjo. Pradžioje atėjęs vyriÅ¡kis nebuvo piktas ar agresyviai nusiteikęs. Jis pasveikino jį su gimtadieniu. 00.00 val. jie gėrė Å¡ampanÄ , vyriÅ¡kis buvo su jais kartu. KÄ jis gėrė negali pasakyti, jis kažkÄ atsinešė pats.

Tada vyriÅ¡kis paėmė butelį Å¡ampano ir jį aplaistė. Jis nuėjo į namelį persirengti ir R. M. tuo momentu supyko, pradėjo agresyviai elgtis. Viso to jis nematė, apie tai jam pasakojo draugai. A. S. sakė, kad tas vyriÅ¡kis jį apsikabino iÅ¡ nugaros, o jis jam liepė paleisti. Po to vyriÅ¡kis A. S. sugriebė rankomis už kaklo ir pradėjo jį smaugti bei kumščiu sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ . Kai jis išėjo persirengęs laukan, girdėjo kaip vyriÅ¡kis Å¡Å«kavo: „ateikit vaikėzai dabar jus iÅ¡skersiu“.

Supratęs, kad kažkas yra blogai, jis iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus ir ėjo jų atvažiuojant pasitikti. Grįždamas su pareigÅ«nais pamatė keliuku einančius link sodo savo draugus. Kai vyriÅ¡kis atėjo su kirviu, nematė. Tik iÅ¡ draugų žino, kad vyriÅ¡kis grįžęs su kirviu ieÅ¡kojo A. S.. Matė kirvį numestÄ prie vartų. Kirvį atėjęs pasiėmė kažkoks to vyriÅ¡kio draugas. Jis ir jo draugai buvo vartoję alkoholinių gėrimų. Å io įvykio metu jis jokių sužalojimų nepatyrė, pretenzijų neturi (1 t., b. l. 39–42).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. B. parodė, kad įvykio dienÄ buvo Jurbarko rajone, Greičių kaime, pas draugÄ Å½. K. sode, kur Å¡ventė jo gimtadienį. Dar buvo A. S., M. V., A. G., M. P., K. G., K. A. ir I. O.. Apie 00.00 val. į sodÄ atėjo kažkoks neblaivus nepažįstamas vyriÅ¡kis. Vėliau sužinojo, kad jo vardas R., kaip nustatyta – R. M.. Pradžioje jis buvo neagresyvus. Matė, kaip tas vyriÅ¡kis paėmęs butelį Å¡ampano juo apipylė Ž. K.. Kadangi Ž. K. buvo visas Å¡lapias, jis nuėjo į sodo namelį persirengti.

Kiti liko lauke. Jie su R. M. bendravo gražiai. Matė, kaip jis priėjęs bandė per pečius apsikabinti A. S., bet A. S. jam pasakė, kad jis jo neliestų. Mano, kad dėl to R. M. galėjo supykti. Jis ranka apkabino A. S. kaklÄ , o Å¡is bandė iÅ¡silaisvinti. Jis su M. V. priėjo prie jų, nes matė, kad R. M. piktai nepaleidžia A. S.. Jie jam sakė paleisti A. S. ir bandė jį nuo A. S. atplėšti. Ar R. M. sudavė smÅ«gį A. S. į veidÄ , jis nematė. Jie ten dar stumdėsi. Kai A. S. iÅ¡silaisvino, R.

M. juos keikdamas įvairiais žodžiais nuėjo link savo draugų. Tada A. S. su A. G. išėjo iÅ¡ sodo teritorijos pasivaikščioti. Jis taip pat su jais truputį pasivaikščiojo ir grįžo į sodÄ . Grįžtant į sodÄ sutiko K. G., kuris pasakė, kad R. M. grįžo su kirviu. Dėl to jie bėgo toliau nuo sodo pagrindiniu keliuku. Matė, kaip R. M. rankose turėtu kirviu mosikavo. Merginos buvo pasislėpusios sode. R. M. parsivesti atėjo kažkoks jo draugas. Jie konfliktavo, nes R. M. neklausė, nenorėjo eiti su draugu.

Kirvį paėmė tas draugas ir nusinešė atgal į savo sodybÄ . Netrukus į sodÄ atvažiavo policija. PolicijÄ iÅ¡kvietė Ž. K.. Policijos pareigÅ«nai R. M. iÅ¡sivežė. Jis nepatyrė jokių sužalojimų, pretenzijų neturi (1 t., b. l. 45–48). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. P. parodė, kad 2020 m. birželio 12 d. vakare nuvyko pas draugÄ Å½. K. į sodÄ esantį (duomenys neskelbtini), Å¡vęsti jo gimtadienio. Ten buvo ir daugiau jo draugų: A. S., M. V., A. G., M.

B., K. G., K. A. ir I. O.. Pas juos į sodÄ atėjo kažkoks nepažįstamas vaikinas, kaip nustatyta – R. M., kuris priėjo prie A. S., apsikabino jį per kaklÄ . A. S. bandė iÅ¡sisukti. Tada suprato, kad R. M. nejuokauja. Jis su M. B. priėję prie jų, bandė R. M. nuraminti. A. S. su R. M. stumdėsi ir bandė iÅ¡ iÅ¡trÅ«kti. Nematė kaip R. M. ranka sudavė A. S. per veidÄ , apie tai negali nieko pasakyti. Kai A. S. iÅ¡ jo iÅ¡trÅ«ko, Å¡is vadindamas juos įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais išėjo į savo sodÄ , kur taip pat Å¡ventė su savo draugais.

Ž. K. išėjęs iÅ¡ namelio ir iÅ¡girdęs, kad R. M. grasina su jais susidoroti iÅ¡kvietė policijÄ . KÄ tiksliai R. M. sakė negali pasakyti, neatsimena, tik atsimena, kad kažkuris suriko ir įspėjo, kad jis turi kirvį. Tada jie visi pradėjo bėgti. R. M. atsivijo jo draugas, kuris jį bandė įkalbėti grįžti atgal, jie pykosi. Netrukus atvyko policija ir R. M. iÅ¡sivežė. KonfliktÄ pradėjo tikrai ne A. S., jis nieko blogo R. M. nepasakė. Jis asmeniÅ¡kai nenukentėjo, pretenzijų niekam neturi (1 t., b. l. 51–54).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai K. G., K. A. ir A. G. parodė analogiškai kaip liudytoju apklaustas M. P. (1 t., b. l. 57–60; 63–66; 69–72). Iš Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2020 m. birželio 13 d. R. M. nustatytas 1,53 promilės girtumas, o nukentėjusiajam A. S. nustatytas 0,64 promilės girtumas (1 t., b. l. 73–74). Iš 2020 m. liepos 9 d. A. S. ir R. M. pareiškimų bei įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolo matyti, kad R.

M. A. S. atsiprašė, jie susitaikė, A. S. pretenzijų R. M. neturi, civilinio ieÅ¡kinio nereikÅ¡ (1 t., b. l. 117, 118; 119–120). Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2020 m. liepos 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 38 straipsniu ir BPK 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, patvirtintas Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2020 m. liepos 20 d. nutarimas atleisti R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-23006-20 jo atžvilgiu nutraukti (1 t., b. l. 121–126, 128–130).

Nutraukus ikiteisminį tyrimÄ , per vienerių metų laikotarpį, R. M. padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, todėl ikiteisminis tyrimas minėtoje byloje Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2022 m. liepos 13 d. nutarimu, patvirtintu TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. liepos 15 d. nutartimi, atnaujintas (1 t., b. l. 149–151, 152–153). Dėl nusikalstamos veikos prieÅ¡ A.

V. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2022 m. liepos 26 d. nutarimu ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-45658-20 ir Nr. 01-1-23006-20 sujungti bendram tyrimui, paliekant pagrindiniu ikiteisminio tyrimo numerį Nr. 01-1-23006-20 (1 t., b. l. 160–161). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju nukentėjusysis A. V. parodė, kad 2020 m. lapkričio 11 d. iÅ¡ Anglijos su lietuvių firmos MB (duomenys neskelbtini) autobusiuku, kartu su kitais keleiviais, kurių jis nepažįsta, vyko į LietuvÄ .

AutobusiukÄ vairavo vyriÅ¡kis vardu D. apie 40 metų amžiaus, pliktelėjęs, kaip nustatyta – D. K.. Kitas vairuotojas, kurio vardas R., kaip nustatyta – R. M., sėdėjo Å¡alia jo už vairuotojo salone ir nevairavo, kadangi buvo neblaivus, visÄ keliÄ vartojo alkoholį. Važiuojant per LenkijÄ , apie 2.30 val., Lenkijos mieste Balstogėje, R. M. be jokios priežasties, jį ėmė muÅ¡ti kojomis ir rankomis į įvairias kÅ«no vietas bei smaugti. Jokio žodinio konflikto tarp jo ir to vyriÅ¡kio nebuvo.

Tuo metu, kai jį R. M. mušė, autobusiukas važiavo autostrada ir negalėjo sustoti. Vairuotojas, atsiradus galimybei, iÅ¡ karto sustojo. Jis iÅ¡Å¡oko iÅ¡ autobusiuko ir, nubėgęs į Å¡alia esančiÄ degalinę, pradėjo Å¡auktis pagalbos, kad iÅ¡kviestų medikus ir policijos pareigÅ«nus. Netrukus atvyko Lenkijos policijos pareigÅ«nai ir medikai. Po medikų apžiÅ«ros jį iÅ¡vežė į ligoninę, kur praleido dvi paras. Koks jam buvo taikytas gydymas nežino. Dėl jam suduotų smÅ«gių galvos deÅ¡inės pusės smilkinyje buvo gumbas, skaudėjo žandikaulius, taip pat buvo sutrenkti Å¡onkauliai, dėl ko sunkiai kėlėsi iÅ¡ lovos.

Nurodė, kad autobusiuke R. M. iÅ¡ jo buvo paėmęs ir jo asmens dokumentÄ ir mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , kuriuos vėliau jo mamai grÄ Å¾ino kitas vairuotojas. Papildomai nurodė, kad jam bÅ«nant Lenkijos ligoninėje, tos firmos telefono numerį, kuriuo jis pats buvo skambinęs, davė savo tėčio broliui, kuris, kiek jam žinoma, skambino ir su kažkuo bendravo. Kaip jam sakė tėčio brolis A., jis bendravo su kažkokiu vyriÅ¡kiu prisistačiusiu RamÅ«no, kuris jį sumušė, pusbroliu. Å is jo tėčio broliui sakė, kad jam duos pinigų, kad atsiimtų pareiÅ¡kimÄ , nors jis tuo metu pareiÅ¡kimo net nebuvo parašęs. PareiÅ¡kimÄ buvo paraÅ¡iusi jo mama.

Su kuo tiksliai bendravo jo tėčio brolis, nežino. Pats jis nei su R. M., nei su jokiu kitu asmeniu nebendravo. Jam asmeniÅ¡kai niekas pinigų nesiÅ«lė, kad atsiimtų pareiÅ¡kimÄ . Ar jo mamai kas nors skambino ir siÅ«lė jai pinigų dėl jo sužalojimo, nežino. IÅ¡ ligoninės jį parsivežė jo mama su patėviu, kuriuos į LenkijÄ atvežė tas pats autobusiukas, vairuojamas to paties vyriÅ¡kio – D. K.. Kol važiavo į LietuvÄ su D. K. daug nebendravo. Jis sakė, kad R. M. negerai pasielgė.

Mano, jog D. K. matė visÄ tÄ Ä¯vykį, kaip R. M. naudojo smurtÄ jo atžvilgiu, nes pradžioje, kai viskas prasidėjo, jis vairavo, tačiau, kai buvo galimybė, jis sustojo degalinėje, ir dar pats R. M. sakė, kad nustotų jį skriausti. Tada R. M. pradėjo kabinėtis prie D. K.. Ä®vykio metu buvo blaivus, bÅ«nant ligoninėje medikai jam tikrino blaivumÄ . Jis buvo blaivus ir tai turėtų matytis medicininėje pažymoje. Jam bÅ«nant ligoninėje atvyko policijos pareigÅ«nai, kurie į ligoninę atvežė jo mobilų telefonÄ , tačiau tapatybės dokumento jam negrÄ Å¾ino, vėliau jį grÄ Å¾ino jo mamai D.

K. (2 t., b. l. 76–79, 86–89, 92–95). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. V. parodė, kad sÅ«nus A. V. kelioms savaitėms buvo iÅ¡vykęs pas sesę į AnglijÄ . 2020 m. lapkričio 10 d. sÅ«nus iÅ¡ Anglijos į LietuvÄ iÅ¡važiavo su autobusiuku, kuris priklauso įmonei (duomenys neskelbtini). Autobusiuko vairuotojų vardai yra D. ir R., kaip nustatyta – D. K. ir R. M.. Tikslių vairuotojų duomenų nežino, jų nepažįsta. 2020 m. lapkričio 12 d., apie 7.30 val., jai paskambinęs sÅ«nus pasakė, kad apie 4.00 val., autobusiukui sustojus Lenkijos degalinėje, vienas iÅ¡ vairuotojų – R.

M., be priežasties trenkė jam į veidÄ ir pradėjo muÅ¡ti. Kiek smÅ«gių sÅ«nui buvo suduota, ji nežino. SÅ«nus pasakė, kad pabėgo nuo R. M. į degalinę ir iÅ¡sikvietė policijÄ . Pasak sÅ«naus, R. M. visÄ keliÄ vartojo alkoholinius gėrimus ir prigėręs, be priežasties, pradėjo konfliktuoti. Atvykę į degalinės teritorijÄ , Lenkijos pareigÅ«nai iÅ¡sivežė sÅ«nų į ligoninę „Uniwersytecki D. S. Kliniczny im. L. Zamenhofa w Biatymstoku“. Kiek jai žinoma, Lenkijos pareigÅ«nai sakė sÅ«nui dėl pareiÅ¡kimo raÅ¡ymo papildomai susisiekti su jais, kai jį iÅ¡leis iÅ¡ ligoninės. Kiek jai žinoma, sÅ«nus autobusiuke paliko savo asmens tapatybės dokumentus.

Kitas vairuotojas – D. K., jai sakė, kad dokumentus atveÅ¡, bei minėjo, kad su juo galės nuvykti į LenkijÄ pasiimti sÅ«naus iÅ¡ ligoninės (2 t., b. l. 57–60). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja J. V. parodė, kad po įvykio jos sÅ«nui dar bÅ«nant Lenkijos ligoninėje, sÅ«nus pasiskambino Vokietijoje gyvenančiam savo dėdei ir jo prašė pagalbos jį parvežant. SÅ«nus jam pasakė kas nutiko ir, kiek ji žino, jam davė tos firmos numerį, po ko sÅ«naus dėdė skambino tos firmos telefono numeriu.

Sūnaus A. V. dėdė skambino tuo firmos numeriu ir, kiek sakė jam, asmuo prisistatęs Ramūnu, kuris sumušė jos sūnų, pusbroliu, ir siūlė susitarti, sakė, kad duos jos sūnui pinigų, kad tik jie nerašytų pareiškimo. Ji, padedama kito autobusiuko vairuotojo – D. K., parsivežė sūnų iš ligoninės. D. K. jai atidavė sūnaus asmens tapatybės kortelę. Kokiomis aplinkybėmis kortelė atsirado pas D. K. nesigilino, nes jai buvo svarbiau kaip po įvykio jaučiasi sūnus.

Važiuojant iÅ¡ Lenkijos pasiimti sÅ«naus su D. K. bendravo. Ar jis matė kaip buvo sumuÅ¡tas jos sÅ«nus nežino, nes jis tik pasakė, kad buvo naktis, o jis vairavo ir girdėjo triukÅ¡mÄ . Kai parsivežė sÅ«nų iÅ¡ Lenkijos, sekančiÄ dienÄ Ä¯ savo asmeninį telefono numerį, ji sulaukė skambučio iÅ¡ jai nežinomo telefono numerio. Atsimena, kad rodė užsienietiÅ¡kÄ telefono numerį, rodė Anglijos numerį, nes buvo kodas +44, viso telefono numerio neatsimena ir jo neiÅ¡sisaugojo.

Jai atsiliepus kalbėjo vyriÅ¡kis, kuris prisistatė R. pusbroliu. Jis jos atsiprašė už RamÅ«nÄ ir paaiÅ¡kino, kad Å¡is labai gailisi, kad taip pasielgė ir nori su ja ir jos sÅ«numi susitikti. Ji asmeniui iÅ¡ karto atsakė, kad ji nenori su juo kalbėti ir padėjo ragelį. Apie jokius pinigus, jokios kalbos nebuvo. Daugiau iÅ¡ to numerio jokio skambučio nesulaukė, iÅ¡ jokio kito numerio taip pat jokių skambučių nesulaukia ir pinigų jai asmeniÅ¡kai niekas nesiÅ«lė. Pinigai buvo siÅ«lomi jai tik per sÅ«naus dėdę, kuris jai perdavė, kad asmuo prisistatęs R. pusbroliu, siÅ«lo pinigų, kad nebÅ«tų atliekamas tyrimas, tačiau ji jam atsakė, kad jai ne pinigai reikalingi, o teisybė.

Kai buvo siÅ«lomi pinigai pareiÅ¡kimas jau buvo paraÅ¡ytas, ji jau buvo paraÅ¡iusi, ir buvo jau apklausta liudytoja, todėl apie šį faktÄ nenurodė ankščiau, nes papildomai apklausiama nebuvo (2 t., b. l. 63–66). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. F. parodė, kad apie įvykį, kurio metu buvo sužalotas jo sÅ«nėnas A. V., žino tik tiek, kiek jam pasakojo sÅ«nėnas. SÅ«nėnas pasakojo, kad degalinėje įvyko konfliktas, jį pradėjo muÅ¡ti, jis kažkaip pabėgo ar jį paliko, tiksliai nesuprato.

Jis susisiekė su mikroautobuso savininku ir privertė jį nuvažiuoti parvežti A. V. iÅ¡ Lenkijos. Telefono numerio, kuriuo susisiekė neatsimena, numerį davė sÅ«nėno mama. Asmuo, su kuriuo jis bendravo, jam prisistatė firmos savininku. Kokiu vardu ar pavarde prisistatė, neatsimena. Jis asmeniui aiÅ¡kino, kad taip daryti yra negerai, negražu, kad jis turi atsakyti už pervežamų keleivių saugumÄ , kad negalima keleivių palikti, nes vaikinas buvo paliktas be dokumentų. VyriÅ¡kis, su kuriuo jis bendravo, sutiko, kad taip elgtis yra negražu, ir už visÄ tai atsiprašė.

Tada jis vyriÅ¡kiui nurodė, kad Å¡is privalo dabar parvežti vaikinÄ Ä¯ LietuvÄ . Toliau kalbantis, firmos savininkas atsiprašė už tÄ vairuotojÄ , nes tas vairuotojas jį mušė, ar panaÅ¡iai pasakė, kad vairuotojas turi atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Jie sutiko žalÄ atlyginti. SÅ«nėnas ir jo mama iÅ¡ karto pinigų nenorėjo, po to norėjo labai daug pinigų. Jis nelabai suprato, kas ten A. V. sumušė, nes tas asmuo sakė, kad kitas girtas asmuo, ne tas su kuriuo jis bendravo telefonu.

Negali tiksliai atkurti tos situacijos, o jis pats metai laiko gyvenantis Vokietijoje. Jis su tuo asmeniu, prisistačiusiu firmos savininku, bendravo du kartus. Paklausus, kokiÄ sumÄ siÅ«lė už sÅ«nėno sužalojimÄ , asmuo atsakė, kad siÅ«lė 2000, o jie norėjo 5000 (2 t., b. l. 189–190). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta E. I. parodė, kad naudojosi MB (duomenys neskelbtini) pervežėjų firmos paslaugomis, paskutinį kartÄ naudojosi įvykio metu. Å iÄ firmÄ susirado internetiniam tinklalapyje „Facebook“ grupėje „Vežėjai“, kadangi pati patalpino skelbimÄ , kuriame nurodė, kad ieÅ¡ko žmonių, kurie iÅ¡ Anglijos parvežtų į LietuvÄ .

Jai patalpinus skelbimÄ Ä¯ „Messenger“ programėlę iÅ¡ jai nepažįstamo asmens D. K. gavo žinutę, kurioje buvo nurodyta, kad jis gali jÄ paimti ir parvežti į D.. Ji buvo paimta iÅ¡ Wolverhamtono miestelio. Autobusiuko spalvos, markės ar valstybinių numerių neprisimena, neužsirašė. Autobusiuke kartu su vairuotojo buvo keturios sėdimos vietos. Ji sėdėjo už vairuotojo prie lango. Gretima jos sėdėjo nepažįstamas vaikinas, kaip nustatyta – A. V., o prie vairuotojo kairiajam Å¡one kitas vairuotojas.

Kai autobusiukas atvyko jos paimti, jame buvo vairuotojas ir kitas asmuo, kuris sėdėjo prie įlipimo durų. Vaikino, kuris nukentėjo įvykio metu, autobusiuke dar nebuvo. Kuriame tiksliai mieste, minėtas vaikinas įsėdo į autobusiukÄ , ji neprisimena ir nurodyti negali. Tamsių plaukų vyriÅ¡kis autobusiuke vartojo alkoholį, tačiau kas alkoholį pirko nematė, bet kai ji įlipo į autobusiukÄ vykti į LietuvÄ , minėtas tamsių plaukų vyriÅ¡kis alkoholį turėjo rankoje. Vairuotojas, galimai vardu R., kaip nustatyta – R.

M., vartodamas alkoholį pradėjo žodžiais kibti prie gretima jos sėdinčio vaikino. Jis vaikino klausė, kodėl pastarasis nedirba, jo atžvilgiu pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, kokius būtent, neprisimena ir išvardinti negalėtų. Vaikinas R. M. nieko neatsakė, tylėjo. Vėliau R. M., priėjęs prie vaikinuko, sudavė jam smūgius į įvairias kūno vietas rankomis bei kojomis. Kiek smūgių jis jam sudavė, nežino, tačiau smūgių sudavė daug. Vaikinukas R.

M. smūgių nesudavė. Kurioje tiksliai valstybėje kilo konfliktas, neprisimena. Konfliktas kilo tarp vairuotojo vardu R., t. y. R. M., ir keleivio, kuris sėdėjo prie jos. Konflikto iniciatorius buvo R. M., o priežastys tai pastarojo alkoholio vartojimas. Smūgius sudavė vaikinukui tik R. M. ir, kaip jau nurodė aukščiau, į įvairias kūno vietas, kiek tiksliai smūgių buvo suduota, nežino ir nurodyti negali, tačiau jų buvo daug. Muštynės vyko tiek sėdint, tiek stovint. R. M. liepė vaikinukui klauptis ir melstis, muštynėms vietos autobusiuke nebuvo, t. y. tik paėjimas tarp sėdimų vietų, maždaug apie 30-40 cm.

Konfliktas kilo tiek dienos, tiek nakties metu. Jis tęsėsi ilgai, kadangi R. M. buvo neblaivus. Dienos bei laiko nurodyti negali, nes dėl praėjusio laiko tarpo ir neprisimena. Tiksliai matė atliekamus R. M. veiksmus, kadangi jis kelis kartus, kaip sudavė smūgius gretimai jos sėdinčiam vaikinukui, pastarasis krito ant jos. Nakties metu autobusiuke buvo tamsu, jokios šviesos ar jos elementų nebuvo. Sužalojimų ant nukentėjusio asmens nematė, kadangi jis buvo su rūbais. Liepė kelis kartus baigti, prašė kito vairuotojo vardu Darius, kad jis padėtų, tačiau pastarasis visiškai nereagavo į jos pastabas.

Konflikto dalyvis R. M. į jos pastabas taip pat nereagavo ir toliau mušė vaikinukÄ . Autobusiuko vairuotojas į kilusį konfliktÄ nereagavo, kadangi kaip ji suprato, pats bijojo R. M.. Vaikinukas jos nieko neprašė, jis taip pat nieko neprašė ir vairuotojo. Jiems sustojus Lenkijos Respublikoje, degalinėje, pavadinimo nežino, ji ir vaikinukas nuėjo į tualetÄ , vėliau grįžo atgal. Tuo metu vairuotojas Darius, kaip nustatyta – D. K., ir R. M. buvo iÅ¡lipę iÅ¡ autobusiuko ir kieme rÅ«kė.

Tuomet ji bei vaikinukas įlipo į autobusiukÄ ir jis jai pasakė, kad R. M. jį užmuÅ¡, todėl ji jam liepė bėgti. Vaikinukui iÅ¡lipus iÅ¡ autobusiuko ir nubėgus į degalinę, nedelsiant įsijungė signalizacija, o vairuotojai įlipo į autobusiukÄ ir nieko nelaukę pradėjo važiuoti. Jiems važiuojant autobusiuke, praėjus pusei valandos, D. K. vairuojamÄ autobusiukÄ sustabdė Lenkijos Respublikos policijos pareigÅ«nai, kurie patikrino jo blaivumÄ , paėmė autobusiuke likusius vaikinuko daiktus ir pasakė, kad jam lūžę Å¡onkauliai bei viskÄ tyrimÄ perduos į KaunÄ .

Su vaikinuku niekas nebendravo, nes vairuotojas D. K. ir R. M. greitai įlipo į autobusiukÄ ir iÅ¡važiavo. Nukentėjusiojo, kaip jau minėjo niekas nelaukė. Balstogėje po vaikinuko iÅ¡lipimo, autobusiuke buvo likę tik ji ir abu vairuotojai. Lenkijos policijos pareigÅ«nams stabdžius autobusiukÄ , niekas jos dokumentų neprašė, tapatybės nenustatinėjo, tik kaip minėjo, patikrino D. K. blaivumÄ . Grįžus į LietuvÄ su niekuo iÅ¡ autobusiuke buvusių asmenų daugiau nebendravo. Po įvykio pradėjo jausti baimę, kadangi vaikinukui iÅ¡lipus iÅ¡ autobusiuko, R.

M. pradėjo jai priekaiÅ¡tauti, sakė, kad ji seka jį, paėmė jos mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , piniginę, rankinę pradėjo žiÅ«rinėti jos siųstas žinutes, nes buvo iÅ¡siuntusi sÅ«nui K. Å . autobusiuko su valstybiniu numeriu nuotraukÄ . Bandė atimti rankinę, su joje esančiais asmeniniais daiktais bei pinigais, tačiau po kurio laiko R. M. rankinę jai atidavė. Dėl Å¡io įvykio RamÅ«nui pretenzijų neturi ir ateityje neturės, kadangi rankinė ir kiti asmeniniai daiktai jai buvo grÄ Å¾inti (3 t., b. l. 9–13).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. K. parodė, kad nuo 2020 m. lapkričio mėnesio dirba MB (duomenys neskelbtini) pervėžėjų firmoje. 2020 m. lapkričio 12 d. buvo komandiruotėje, kurios metu MB (duomenys neskelbtini) autobusu vežė keleivius iÅ¡ Anglijos į LietuvÄ . Komandiruotės metu firmos autobusiukÄ vairuoja tik vienas vairuotojas, tačiau tÄ kart kartu buvo ir firmos direktorius RamÅ«nas, kaip nustatyta – R. M.. Kiek pamena, įvykio dienÄ be jo ir firmos direktoriaus R. M., iÅ¡ Anglijos į LietuvÄ vyko tik du keleiviai.

Kelte iÅ¡ A. D. miesto į PrancÅ«zijos miestÄ KalaisÄ buvo nusipirkta alkoholinių gėrimų. Kas pirko alkoholinius gėrimus nežino, kadangi jis buvo atskirai nuo keleivių. Jau važiuojant PrancÅ«zijos teritorija, keleiviai ir R. M. pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Kiek pamena Lenkijos Respublikoje, už VarÅ¡uvos miesto 50 km., jie sustojo „Orlean“ degalinėje. BÅ«nant degalinėje R. M. ir keleivis – vaikinas, kažkÄ kalbėjo. Netrukus jie neblaivÅ«s įsėdo į autobusiukÄ ir visi toliau važiavo į Lietuvos RespublikÄ .

Bevažiuojant tarp R. M. ir to vaikino kilo konfliktas, kurio metu R. M. ir tas vaikinas pradėjo tarpusavyje stumdytis. Kadangi jis vairavo autobusiukÄ , todėl nematė ar R. M. mušė tÄ vaikinÄ . Jis tik girdėjo, kaip jie garsiai vienas ant kito rėkė. Autobusiuko viduje vaikinas pasakė, kad jam yra 17 metų ir prašė jį iÅ¡leisti. Lenkijos Respublikos Belastoko mieste sustojo degalinėje, kurioje tas vaikinas iÅ¡lipo ir daugiau į autobusiukÄ negrįžo. Maždaug po 7 minučių nesulaukę vaikino jie toliau važiavo į Lietuvos RespublikÄ .

Lenkijos Respublikos Augustovo miesto ribose juos sustabdė policijos pareigÅ«nai dėl Belostoko miesto degalinėje palikto vaikino. Juos Lenkijos Respublikos policijos pareigÅ«nai apklausė dėl įvykio autobusiuke, o vaikinas buvo pristatytas į ligoninę. Po apklausos juos visus paleido vykti į LietuvÄ . Grįžus į LietuvÄ , kitÄ dienÄ jam paskambino to Lenkijos ligoninėje palikto vaikino giminaičiai ir paprašė juos nuvežti į Belostoko miestÄ , pas ligoninėje paliktÄ vaikinÄ . IÅ¡ (duomenys neskelbtini) paėmė Lenkijoje palikto vaikino mamÄ ir jos sugyventinį, kuriuos vežė į Belostoko miestÄ .

Atvykę į Lenkijos Respublikos Belostoko miestÄ , nuvyko į ligoninę ir paėmė tÄ vaikinÄ . Tuomet jie grįžo į LietuvÄ . NurodytÄ konfliktÄ autobusiuke galėjo matyti moteris, kuri vyko kartu. Jis tos moters duomenų nežino, kadangi matė tik vienÄ kartÄ autobusiuke. Å is konfliktas pasipiktinimo jam nesukėlė, kadangi nuolatos veža keleivius iÅ¡ Anglijos į LietuvÄ ir tokie įvykiai vyksta nuolatos (2 t., b. l. 174–177). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytoju D. K. patikslino, kad neblaivus R.

M. su A. V. sukonfliktavo autobusiuko viduje, kiek pamena Lenkijos Respublikos teritorijoje, važiuojant keliu S8, iÅ¡važiavus iÅ¡ Belostoko miesto. Už Lenkijos Respublikoje esančio Belostoko miesto, kiek pamena, sustojo degalinėje „BP“, kurioje iÅ¡ autobusiuko iÅ¡lipęs A. V. į autobusiukÄ negrįžo. Išėjusio A. V. laukė iki 10 minučių. Nesulaukus, iÅ¡ degalinės iÅ¡vyko link Augustavo miesto. Ar A. V. buvo blaivus, jis negali pasakyti, kadangi tamsiu paros metu vairavo autobusiukÄ .

Jis tik matė, kad autobusiuko viduje alkoholį vartojo R. M.. Negali pasakyti, kas pirko alkoholinius gėrimus. Kadangi jis Lenkijos Respublikoje vairavo autobusiukÄ tamsiu paros metu, jis gerai nematė, kokius veiksmus neblaivus R. M. autobusiuko viduje atliko A. V. atžvilgiu. Jis vairuodamas autobusiukÄ tik juto, kaip autobusiukas linguoja į Å¡onus nuo R. M. ir A. V. susistumdymo. Susistumdymo metu autobusiuko viduje neblaivus R. M. ir A. V. rėkė vienas ant kito. Jis prisiminė, kad A. V. autobusiuko viduje Å¡aukė:

„nemuÅ¡k manęs, man septyniolika metų“. Tik tuomet sužinojo, kad jam yra septyniolika metų. Nežino dėl kokių priežasčių kilo jų tarpusavio konfliktas. Jis tik žodžiais ramino konflikto puses. Važiuojant autobusiuku, neblaivus R. M. garsiai rėkavo, tačiau prie jo jis nekibo, kadangi jis vairavo autobusiukÄ . Važiuojant link Augustavo miesto, kelyje E67, juos sustabdė Lenkijos Respublikos policijos pareigÅ«nų ekipažas. Policijos ekipažas juos palydėjo iki automobilių sustojimo aikÅ¡telės. Toje aikÅ¡telėje policijos pareigÅ«nai patikrino jo blaivumÄ ir kažkÄ Å¾odžiu klausinėjo jo apie įvykį.

Po kurio laiko Lenkijos policijos pareigÅ«nai liepė juos sekti iki Belostoko miesto. Bevažiuojant link Belostoko miesto, Lenkijos policijos ekipažas juos nukreipė į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę. Å ioje aikÅ¡telėje sulaukė antro Lenkijos policijos ekipažo, kurio pareigÅ«nai iÅ¡ jų autobusiuko paėmė A. V. daiktus. Nori papildyti, kad autobusiuke taip pat buvo moteris, kuriÄ jis paėmė iÅ¡ Valsalio miesto, Anglijoje. Nurodyta moteris iÅ¡lipo D. mieste. Moteris buvo maždaug 60 metų amžiaus, stambaus kÅ«no sudėjimo.

Daugiau jis nieko nepamena apie Å¡iÄ moterį. 2020 m. lapkričio 20 d., ryte, jau bÅ«nant Lietuvoje, Kėdainių mieste, jam į telefonÄ paskambino kažkokia moteris, kuri prisistatė A. V. seserimi. Ji pokalbio metu jį apkaltino dėl A. V. sumuÅ¡imo. Jis jai iÅ¡aiÅ¡kino įvykio aplinkybes, tuomet ji jo atsiprašė. Tos pačios dienos metu, po kurio laiko, jam vėl paskambino A. V. sesuo ir pasakė, kad dingo jo pasas. Po pokalbio su ja, patikrino autobusiukÄ ir po sėdyne rado A. V. pasÄ . Antro telefoninio pokalbio metu su A.

V. seserimi, pastaroji jo paprašė parvežti jos nepilnametį brolį iÅ¡ Belostoko ligoninės. Kad jis vyksta parvežti A. V. iÅ¡ Lenkijos Belostoko ligoninės, jis R. M. neinformavo, nes Å¡is buvo neblaivus, tik po kelių dienų jis informavo R. M., kad buvo iÅ¡vykęs į Lenkijos RespublikÄ pasiimti A. V.. IÅ¡vykos į ligoninę iÅ¡laidas padengė iÅ¡ savo lėšų. Jis A. V. mamos neatsipraÅ¡inėjo, tik pasakojo jai įvykio aplinkybes. Vežant A. V. namo, jis nematė, kad Å¡is bÅ«tų sužalotas.

Jis sakė, kad jam skauda tik Å¡onÄ (t. 2, b. l. 185–187). IÅ¡ 2022 m. birželio 2 d. atliktos akistatos tarp liudytojo D. K. ir R. M. matyti, kad D. K. akistatos metu nurodė, jog važiavo iÅ¡ Anglijos į LietuvÄ , vežė siuntinius ir kelis keleivius. TÄ dienÄ važiavo keturi žmonės, t. y. jis, R. M. ir dar du keleiviai. Likus keliems Å¡imtams kilometrų iki Lietuvos sienos, R. M. apsižodžiavo su berniuku. Tarp R. M. ir berniuko kilo žodinis konfliktas, bet kÄ konkrečiai jie kalbėjo neprisimena, nes praėjo daug laiko.

Nematė ir negali pasakyti, ar buvo suduoti smÅ«giai, nes tuo metu vairavo autobusiukÄ . R. M. į akistatos metu užduotus klausimus atsakė, jog nekomentuos (4 t., b. l. 56–65). IÅ¡ 2022 m. birželio 2 d. atliktos akistatos tarp nukentėjusiojo A. V. ir R. M. matyti, jog jų duotų parodymų prieÅ¡taravimai nepaÅ¡alinti. A. V. akistatos metu nurodė, kad vyko iÅ¡ Anglijos į LietuvÄ . Su juo kartu vyko prieÅ¡ais jį sėdintis asmuo vardu R., kaip nustatyta – R. M.. AutobusiukÄ vairavo vairuotojas vardu D., kaip nustatyta – D.

K.. Dar kartu su jais važiavo moteris, kaip nustatyta – E. I.. PrieÅ¡ais jį sėdintis asmuo – R. M., važiuodamas įvykio dienÄ autobusiuke vartojo alkoholį, o po to pradėjo jį pulti. Nukentėjusysis nurodė, jog R. M. naudojo jo atžvilgiu smurtinius veiksmus, trenkė jam ranka į veidÄ ir Å¡onkaulius. KonfliktÄ matė autobusiuko vairuotojas – D. K., ir kartu vykusi moteris – E. I.. Paskui, vairuotojui sustabdžius autobusiukÄ , sėdėdamas autobusiuke, pradėjo sakyti R. M., kad Å¡is nelystų prie jo.

Autobusiuke buvusi moteris – E. I., nieko nesakė. R. M. į akistatos metu užduotus klausimus atsakė, jog nekomentuos, su nukentėjusiojo parodymais nesutinka ir nurodė, jog taip nebuvo, iÅ¡ viso nebuvo atlikta jokių veiksmų jo atžvilgiu. Akistatos metu A. V. atsakydamas į kaltinamojo advokato klausimus pažymėjo, kad įtariamÄ jį R. M. atsimenantis iÅ¡ veido bruožų, nes Å¡is asmuo jį taip daužė, kad jis visÄ gyvenimÄ prisimins jo veidÄ . Per jį įgijo baimę keliauti autobusiuku ir niekada nebevažiuoja (4 t., b. l. 77–88).

Iš 2020 m. lapkričio 12 d. pareiškimo matyti, kad pareiškimu kreipėsi J. V., kuri nurodė, kad 2020 m. lapkričio 12 d., apie 7.30 val., paskambinęs jos sūnus A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), pasakė, kad 2020 m. lapkričio 12 d., apie 4.00 val., Lenkijoje, degalinėje, jį sumušė kartu važiavęs autobusiuko vairuotojas vardu Ramūnas, kurio tikslesnių anketinių duomenų pareiškėja nežino. Kokiame mieste įvyko įvykis, sūnus nurodyti negalėjo, pasakė, kad dėl sumušimo jis yra paguldytas į ligoninę „Uniwersytecki D.

S. Kliniczny im. L. Zamenhofa w Biatymstoku“. Kokie sužalojimai jos nepilnamečiui sÅ«nui A. V. diagnozuoti pareiÅ¡kėja nežino, praÅ¡o dėl Å¡io įvykio pradėti tyrimÄ (t. 2, b. l. 50–54). Liudytoja J. V. pateikė medicininio dokumento Lenkų kalba iÅ¡raÅ¡Ä bei dalies dokumento vertimÄ Ä¯ Lietuvių kalbÄ (2 t., b. l. 68–69). Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras 2021 m. spalio 12 d. nutarimu ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-45658-20 nutraukė nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių R.

M. kaltę dėl nusikalstamos veikos A. V. atžvilgiu padarymo. TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. vasario 1 d. nutartimi (t. 2, b. l. 33–35), pakeista Å iaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartimi (t. 2, b. l. 29–34), panaikintas Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2021 m. spalio 12 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-45658-20. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad mikroautobusas „Mercedes-Benz“ su Lietuvos Respublikoje registruotais valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini) baltos spalvos.

Autobusiuko iÅ¡orėje priklijuoti įvairÅ«s reklaminiai lipdukai. Atidarius priekines keleivio pusės dureles, matome laiptelius kuriais palipus prieÅ¡ais yra vairuotojo vieta. Pasukus į kairę, transporto priemonės salone, matomos trys sėdimos vietos ir pilka pertvara už jų. IÅ¡ automobilio galo matomos baltos spalvos atveriamos dvigubos durys, kurias atidarius patenkama į krovinių skyrių (2 t., b. l. 156–158). IÅ¡ 2022 m. liepos 20 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja E. I. pateikė autobusiuko valstybinio numerio foto nuotraukÄ , kuriÄ Ä¯vykio dienÄ buvo siuntusi savo sÅ«nui (3 t., b. l. 14–17).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G1599/2020(04) matyti, kad A. V. nustatyti sužalojimai: kraujosruvos kaktos ir krūtinės srityje, padarytos bukais kietais daiktais. Nustatyti sužalojimai nebūdingi griuviminei traumai, nes išsidėstę keliuose kūno paviršiuose. A. V. nustatyti kūno sužalojimai padaryti tiesioginių trauminių poveikių metu. A. V. kūne nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo ne mažiau kaip 2 smūgių bukais kietais daiktais.

A. V. padaryti kÅ«no sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. A. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 140). IÅ¡ Lenkijos Respublikos kompetentingos institucijos dokumentų matyti, kad Lenkijoje priimtas sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo byloje dėl A. V. kÅ«no sužalojimo, įvykdyto 2020 m. lapkričio 12 d. Balstogėje, Gajowa gatvėje, kai kaltininkas, nenustatytu bÅ«du trenkdamas į minėto asmens veidÄ bei kÅ«nÄ , sukėlė hematomų atsiradimÄ ant A.

V. kaktos bei kÅ«no, nesant duomenų pagrindžiančių įtarimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ (3 t., b. l. 142). Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymÄ . Å i nuskalstama veika objektyviai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ , sukeliant žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant.

Å io straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – muÅ¡imas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali bÅ«ti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kÅ«nÄ , pasireiÅ¡kiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stÅ«mimu, tempimu, laužimu ir panaÅ¡iais veiksmais. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo R.

M. padarytoms nusikalstamoms veikoms, numatytoms BK 140 straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Å ias aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo R. M. prisipažinimas, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų duoti parodymai, kiti teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai įrodymai. Visi Å¡ie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, objektyvÅ«s, iÅ¡samÅ«s, nuoseklÅ«s, visumoje tarpusavyje sutampantys bei vienas kitÄ patvirtinantys ir papildantys. R. M. smurtinio pobÅ«džio tyčiniai veiksmai, tiek prieÅ¡ nukentėjusįjį A.

S., tiek prieÅ¡ nukentėjusįjį A. V., teisingai kvalifikuoti kaip du tyčiniai nusikaltimai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Dėl bausmės skyrimo Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Bausmės paskirties požiÅ«riu teisingumo principas reiÅ¡kia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį. Skirdamas bausmę R. M., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamų veikų stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, nusikaltimų padarymo aplinkybes, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

R. M. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikos baigtos. Nors nusikalstamų veikų, už kurias R. M. yra teisiamas, padarymo metu, teistumas už jo anksčiau padarytas nusikalstamas veikas iÅ¡nykęs, tačiau po Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo, R. M. atžvilgiu 2022 m. birželio 2 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, už motorinės transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviam (3 t., b. l. 152–156).

R. M. administracine tvarka baustas už Å¡iurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (3 t., b. l. 159–169). Kaltinamasis yra MB (duomenys neskelbtini) vadovas, direktorius (2 t., b. l. 149). Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis dėl nusikalstamos veikos A. S. atžvilgiu pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atlygino padarytÄ Å¾alÄ , dėl nusikalstamos veikos nepilnamečio A. V. atžvilgiu – prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad abi veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Ä®vertinęs visas skiriamos bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, jų padarymo aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus R. M. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ areÅ¡to bausmę, kas paskatintų kaltinamÄ jį tinkamai įvertinti savo neteisėtÄ elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Kaltinamojo gynėjo praÅ¡ymas leisti kaltinamajam paskirtÄ areÅ¡to bausmę atlikti savaitgaliais netenkinamas, kadangi baudžiamasis įstatymas tokios galimybės nenumato.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, R. M. paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės. Kaltinamasis R. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , todėl vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kaltinamasis R. M. nusikaltimus padarė prieÅ¡ priimant Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. birželio 2 d. teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. birželio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 60 MGL dydžio (3000 Eur) bauda.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BK 73 straipsnio 2 dalį, baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai. Todėl Å¡iame nuosprendyje teismas nepasisako dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. birželio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. M. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsni, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas R. M. laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. birželio 13 d. 1.11 val. iki 2020 m. birželio 13 d. 13.06 val. (viena para), ir laikytina kaltinamÄ jį atlikus vienÄ parÄ areÅ¡to (1 t., b. l. 113–114).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ subendrintÄ baudos bausmę įskaitytina baudos bausmės dalis, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdyta (sumokėta) pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. birželio 2 d. teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ . Kaltinamajam R. M. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista. Civilinis ieÅ¡kinys ir proceso iÅ¡laidos Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla, o kai civilinis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi bÅ«ti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį (BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, o kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). Baudžiamojoje byloje A. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo R. M. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 114–117). Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis prašė civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, nurodė, jog sutiktų sumokėti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamojo gynėjo nuomone, nukentėjusiojo A. V. pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti aiškiai per didelis, prašė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam A. V. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .

Å iuo atveju, vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, tai nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi bÅ«ti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamÄ Ä¯takÄ . Kaip minėta, vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, tai nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi bÅ«ti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų įtakÄ Å¾mogaus gyvenimo kokybei, o bylose, kuriose neturtinę žalÄ patiria nepilnamečiai asmenys, atsižvelgiama į jų amžiaus grupės asmenims bÅ«dingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus, socialinę brandÄ , suvokimo laipsnį, reakcijÄ Ä¯ prieÅ¡ jį padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jos įtakÄ nukentėjusiojo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, harmoningos asmenybės formavimuisi.

Ä®vertinus aplinkybių visumÄ , teismas pripažįsta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo R. M. veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , stresÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , nes buvo užpultas ir muÅ¡amas kaltinamojo – įmonės vadovo, transporto priemonėje, vykstant iÅ¡ Anglijos į LietuvÄ , t. y. užsienio valstybėje, kur pats pagalbos priėjimas (gavimas) buvo apsunkintas. Nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusysis buvo nepilnametis – 17 metų amžiaus, o kaltinamasis – fiziÅ¡kai subrendęs, suaugęs vyras.

Veika, kuomet buvo nežymiai sutrikdyta A. V. sveikata, padaryta kaltinamojo tyčiniais, trunkamojo pobÅ«džio smurtiniais veiksmais, todėl atsiradusios pasekmės sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobÅ«dį, į nukentėjusiajam tyčiniais veiksmais sukeltas neigiamas pasekmes, sužalojimo mastÄ , kuris nurodytas specialisto iÅ¡vadoje (kraujosruvos kaktos ir krÅ«tinės srityje), taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog sužalojimai bÅ«tų turėję itin neigiamos ilgalaikės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui, darbinei veiklai (darbingumui), psichinės sveikatos pablogėjimui, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę (kaltę pripažino, sutiko atlyginti dalį žalos, yra dirbantis, bylos duomenimis yra sveikas ir darbingas), teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, todėl, siekiant iÅ¡laikyti nukentėjusiojo ir žalÄ padariusio asmens interesų pusiausvyrÄ , vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos yra per didelis ir turi bÅ«ti mažinamas, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo R.

M. nukentėjusiojo A. V. naudai 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (BPK 115 str. 1 d., CK 6.249 str., 6.263 str., 6.250 str.). Likusi nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. BPK 104 straipsnyje nustatyta, kad proceso iÅ¡laidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iÅ¡ ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratÅ«ros ar teismo lėšų, o BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui, ir iÅ¡laidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimÄ .

Proceso iÅ¡laidomis, be kita ko, laikomos daiktų laikymo ar persiuntimo iÅ¡laidos, taip pat kitos iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis (BPK 103 straipsnio 5, 6 punktai). Ä® bylÄ pateikti TelÅ¡ių AVPK atsakingo darbuotojo 2021 m. kovo 26 d. bei 2021 m. rugsėjo 9 d. tarnybiniai praneÅ¡imai, kuriais praÅ¡oma patirtas iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų vertimu iÅ¡ lietuvių kalbos į lenkų kalbÄ bei iÅ¡ lenkų kalbos į lietuvių kalbÄ , pripažinti proceso iÅ¡laidomis. 2021 m. kovo 26 d. tarnybinio praneÅ¡imo priedu pateikta PVM sÄ skaita faktÅ«ra 100,12 Eur sumai, o 2021 m. rugsėjo 9 d. tarnybinio praneÅ¡imo priedu pateikta PVM sÄ skaita faktÅ«ra 295,34 Eur sumai apmokėti, bendra suma 395,46 Eur (3 t., b. l. 47–50, 144–148).

Pažymėtina, jog BPK 105 straipsnio 1 dalyje yra numatyta teismo teisė, o ne pareiga iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų dokumentų, iÅ¡laidos susidarė atliekant ikiteisminį tyrimÄ , verčiant procesinius dokumentus iÅ¡ lietuvių kalbos į lenkų kalbÄ bei iÅ¡ lenkų kalbos į lietuvių kalbÄ . BPK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba. BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas privalo atlikti bÅ«tinus proceso veiksmus, kad bÅ«tų greitai ir iÅ¡samiai atskleistos nusikalstamos veikos.

Nors iÅ¡laidos procesinių dokumentų vertimui buvo bÅ«tinos ir yra pagrįstos raÅ¡ytiniais dokumentais, vis tik, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo specifikÄ bei į tai, jog procesiniai dokumentai byloje turi bÅ«ti valstybine kalba arba turi bÅ«ti jų vertimas, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo nepriteistinos, todėl praÅ¡ymas atmestinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a :

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl 2020 m. birželio 13 d. veikos), ir paskirti jam 20 (dvideÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę. R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl 2020 m. lapkričio 12 d. veikos), ir paskirti jam 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės, ir paskirti R.

M. subendrintÄ â€“ 45 (keturiasdeÅ¡imt penkių) parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ subendrintÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. paskirti 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du su Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. birželio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, ir skirti R.

M. galutinę – 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę ir 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti R. M. laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2020 m. birželio 13 d. 1.11 val. iki 2020 m. birželio 13 d. 13.06 val., ir laikyti jį atlikus vienÄ parÄ areÅ¡to bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ subendrintÄ baudos bausmę įskaityti baudos bausmės dalį, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdytÄ (sumokėtÄ ) pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. birželio 2 d. teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ .

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti R. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Civilinio ieÅ¡kovo A. V. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jo naudai iÅ¡ R. M. 1 200 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. LikusiÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį atmesti. Nepriteisti 395,46 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų vertimu. IÅ¡aiÅ¡kinti R. M., jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalimi, nuteistieji, kuriems paskirtas areÅ¡tas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į pataisos įstaigÄ atlikti areÅ¡to bausmės. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į areÅ¡to bausmės atlikimo vietÄ , privalo iki Å¡io straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai praneÅ¡ti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti areÅ¡to bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datÄ .

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus. Teisėja Gintarė Bunikienė