79ebae73-2195-4e7e-8be9-db06c4415d70 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-713-254/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10082-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.2.17.; 2.6.10.9.; 3.3.1.14. Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo D.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21953-800/2017 pagal ieÅ¡kovo G. G. ieÅ¡kinį atsakovams D. Å . ir E. P. dėl administravimo iÅ¡laidų priteisimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas G. G., buvęs BUAB „GR verslo grupė“ bankroto administratorius, kreipėsi į teismÄ patikslintu ieÅ¡kiniu (2 t. b. l. 41-48) ir prašė solidariai iÅ¡ atsakovų D. Å . ir E. P. priteisti 5 480 Eur įmonės bankroto administravimo iÅ¡laidų, kurias sudaro bankroto administratoriaus atlyginimas ir faktinės administravimo iÅ¡laidos.

IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas E. P., kaip buvęs įmonės vadovas, o atsakovas D. Å ., kaip įmonės akcininkas, turi atlyginti žalÄ , kuri susidarė vykdant bankroto administravimo procedÅ«ras, kadangi atsakovai laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, neperdavė bankroto administratoriui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, dėl ko nebuvo galimybės administratoriui nustatyti pradelstų įmonės įsipareigojimų. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovų neveikimas laikytinas neteisėtais veiksmais, kartu sukėlusiais ir praÅ¡omÄ priteisti žalÄ .

Tuo tarpu atsakovų kaltė preziumuojama. Pažymėjo, kad abu atsakovai už kilusiÄ Å¾alÄ turi atsakyti solidariai, kadangi jie, kaip įmonės valdymo organai, privalėjo rÅ«pintis įmonės turtu, o nustačius įmonės nemokumÄ , laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. To nepadarius, jie turi atlyginti rizikÄ prisiėmusiam administratoriui turėtas administravimo iÅ¡laidas. A. E. P. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad jis neturėjo tikslo sužlugdyti įmonę, norėjo, jog įmonė ir toliau dirbtų pelningai, tačiau jam sutrukdė ekonominė krizė.

Atsakovas įrodinėjo, kad jis jokių tyčinių veiksmų neatliko. A. D. Å . su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad jam vadovaujant įmonė iki 2008 m. balandžio 18 d. dirbo pelningai, buhalterija buvo tvarkinga, o naujasis vadovas E. P. jam neturėjo jokių pretenzijų, todėl jam nebuvo jokio pagrindo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. Pažymėjo, kad įmonėje jis turėjo tik 49 procentus akcijų, todėl negalėjo priiminėti jokių sprendimų, tuo tarpu E. P. nenorėjo kelti įmonei bankroto.

Taip pat nurodė, kad nesant jo kaltės dėl nesavalaikio kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, jis negali atsakyti solidariai su kitu atsakovu. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – ieškovo naudai solidariai iš atsakovų E. P. ir D. Š. priteisė 5 480 Eur administravimo išlaidų ir 1 500 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų; valstybės naudai iš kiekvieno atsakovo priteisė po 82 Eur žyminio mokesčio ir po 10,26 Eur pašto išlaidų.

Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad BUAB „GR verslo grupė“ vadovu nuo 2002-10-21 iki 2008-06-17 buvo atsakovas D. Š., o nuo 2008-06-17 iki 2016-02-12, t. y. bankroto bylos iškėlimo, atsakovas E. P.. 2008-04-02 akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi E. P. buvo perleistas akcijų kontrolinis paketas, D. Š. liko 49 procentai. 2016-02-12 įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „GR Verslo grupė“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas G. G.. Teismas nustatė, kad įmonė finansinės atskaitomybės dokumentų neteikia nuo 2009 m.

Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi įmonės bankrotÄ pripažinus tyčiniu, teismas konstatavo, jog įmonė tapo nemokia nuo 2009 metų, kada pradėjo didėti įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, taip pat tuo metu atsirado kiti kreditoriniai reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kad BUAB „GR verslo grupė“ jau nuo 2009 m. turėjo įsiskolinimų, įmonės finansinė padėtis pagerėjusi nebuvo, teismas konstatavo, kad BUAB „GR Verslo“ grupė tikėtina buvo nemoki nuo 2009 m.

Teismas vertino, kad atsakovas E. P., bÅ«damas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimÄ , galėjo ir turėjo žinoti, kokia yra įmonės finansinė padėtis, nes jis buvo susipažinęs su įmonės finansiniais dokumentais, o bÅ«damas rÅ«pestingas ir veikdamas atidžiai, nustatęs sunkiÄ Ä¯monės turtinę padėtį ir jos nemokumÄ , galėjo ir turėjo kreiptis su pareiÅ¡kimu į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau Å¡ios pareigos nevykdė. Atsakovas E. P. neginčijo įmonės nemokumo teismo nutartyje iÅ¡kelti bankroto bylÄ nurodytu laikotarpiu, todėl teismas sprendė, kad E. P. laiku nesikreipęs su pareiÅ¡kimu į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, atliko neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ).

Teismas pastebėjo, jog atsakovui D. Å . taip pat buvo žinoma apie įmonės sunkiÄ finansinę padėtį, kadangi jis buvo įmonės akcininkas. Teismas nesutiko su atsakovo D. Å . pozicija, kad jam nebuvo kilusi pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nes jo vadovavimo įmonei laikotarpiu ji dirbo pelningai. Teismas pažymėjo, kad atsakovas buvo įmonės akcininkas, todėl vien tai, jog jis neturėjo kontrolinio akcijų paketo ir nebÅ«tų galėjęs įtakoti priimamų sprendimų, nepaneigia fakto, kad jis turėjo pareigÄ inicijuoti akcininkų susirinkimÄ ir iÅ¡kelti aktualius klausimus.

Tokiu bÅ«du teismas darė iÅ¡vadÄ , kad abu atsakovai pažeidė pareigÄ laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalis), jų abiejų atsakomybės teisinis pagrindas yra tas pats (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad už kilusiÄ Å¾alÄ atsakomybė kyla tiek bendrovės vadovui atsakovui E. P., tiek ir atsakovui D. Å . – akcininkui. Teismas pažymėjo, kad jei atsakovai bÅ«tų kreipęsi į teismÄ , nelaukdami kol įmonėje faktiÅ¡kai neliks turto, bankroto administravimo iÅ¡laidos bÅ«tų apmokėtos iÅ¡ lėšų, gautų pardavus įmonės turtÄ .

Todėl darė iÅ¡vadÄ , kad yra priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Konstatavus, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos atsiradimÄ , teismas nurodė, kad atsakovų kaltė preziumuojama. Kaltės prezumpcijos atsakovai nepaneigė. Tokiu bÅ«du, vadovaujantis Ä®BÄ® 10 straipsnio 12 dalies nuostatomis, teismas ieÅ¡kinį laikė pagrįstu, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ Å¾alÄ teismas priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

Teismas, spręsdamas dėl praÅ¡omos priteisti žalos dydžio, nustatė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti sumÄ sudaro administratoriaus atlyginimas – 6 MMA (2280 eurų (6x380)) ir administravimo iÅ¡laidos pagal pateiktas į bylÄ PVM sÄ skaitas faktÅ«ras 3200 Eur sumai. Teismas, nustatęs, kad praÅ¡omos priteisti žalos dydžio atsakovai neginčijo, kad tokiÄ iÅ¡laidų apskaičiavimo tvarkÄ nustatė ir įmonės kreditoriai, praÅ¡omÄ priteisti administravimo iÅ¡laidų sumÄ teismas laikė protinga, todėl jÄ solidariai priteisė iÅ¡ atsakovų. Tenkinęs ieÅ¡kinį, teismas iÅ¡ kiekvieno atsakovo valstybei priteisė po 82 Eur žyminio mokesčio, po 10,26 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų ir ieÅ¡kovui – 1 500 Eur turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas D. Å . praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ dalyje, kurioje iÅ¡ jo solidariai yra priteista žala, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį jo atžvilgiu atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Nagrinėjamu atveju pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo turėjo bÅ«tent atsakovas E. P., kuriam pradėjus eiti vadovo pareigas, apeliantas perdavė visus turimus įmonės dokumentus.

Tuo tarpu apeliantas, kaip buvęs įmonės akcininkas, kuriam priklausė 49 procentai akcijų, nebuvo asmuo, turintis įmonėje teisę priimti atitinkamus sprendimus, tame tarpe, ir sprendimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Nesant jo neteisėtų veiksmų ir kaltės dėl bankroto bylos bankrutavusiai UAB „GR verslo grupė“ uždelsto iÅ¡kėlimo, nėra ir jo solidariosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas tik prielaidomis: byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų kiek įmonė turėjo turto 2009 metais ir kiek turto buvo bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu, kadangi buvęs įmonės vadovas nuo 2009 metų neteikė VMI ir VÄ® Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų, neiÅ¡saugojo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų.

Tokiu bÅ«du byloje nėra įrodytas žalos faktas.PraÅ¡omas priteisti administravimo iÅ¡laidų dydis yra nepagrįstai didelis. IeÅ¡kovas nurodo, kad administravimo iÅ¡laidas sudaro administratoriaus atlyginimas ir jo darbo vietos patalpų nuomos mokestis – 300 Eur/mėn., tačiau, apeliantas pažymi, kad administratorius administruoja ne vienÄ Ä¯monę, kiekvienos įmonės administravimui nėra bÅ«tina nuomotis skirtingas patalpas, todėl toks reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. IeÅ¡kovas G.

G., buvęs bankrutavusios UAB „GR verslo grupė“ bankroto administratorius, atsiliepimu į atsakovo D. Å . apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad D. Å . neturėjo galimybės inicijuoti bankroto procedÅ«ros bendrovei. IeÅ¡kovas pažymi, kad atsakovas D. Å . nepagrįstai nesinaudojo savo, kaip akcininko, teisėmis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ Ä¯monei ir nevykdė savo pareigų sumažinti įmonės nuostolių didinimÄ , nors tam visas galimybės turėjo.

Be to, jis gerai žinojo įmonės finansinę situacijÄ , su kitu akcininku, atsakovu E. P. buvo artimi, kartu sprendė su įmone susijusius klausimus, tuo tarpu, siekiant tinkamai ir pagrįstai inicijuoti įmonei bankroto procedÅ«rÄ , jam įmonės akcininkų sprendimas nebuvo privalomas. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl jo tinkamo dokumentų perdavimo atsakovui E. P.. Pažymi, kad Å¡iuo atveju nėra pateikta jokių įrodymų (pvz.: dokumentų priėmimo–perdavimo aktų), patvirtinančių apelianto minėtÄ faktÄ .

Todėl apelianto teiginiai laikytini deklaratyviais.Apelianto teiginys, kad teismo sprendimas buvo priimtas pasiremiant prielaidomis, neatitinka tikrovės. Pažymi, kad sprendimas pagrįstas byloje esančiais įrodymais ir visapusiÅ¡ka kompleksine bylos analize.Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad žalos dydis buvo paskaičiuotas netinkamai. Pažymi, kad bankroto administravimo iÅ¡laidos yra pagrįstos į nagrinėjamÄ bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais. Be to, bankroto administratorius bylos nagrinėjimo metu sumažino praÅ¡omÄ priteisti žalÄ , nors turėtos iÅ¡laidos administruojant įmonę buvo realiai didesnės. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl bankroto procese bankroto administratoriaus G.

G. turėtų UAB „GR verslo grupė“ bankroto administravimo iÅ¡laidų priteisimo solidariai iÅ¡ įmonės vadovų ir akcininkų, pažeidus jiems pareigÄ kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iÅ¡kėlimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016-02-12 nutartimi UAB „GR verslo grupė“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė G. G.. Pažymėtina, kad nors byloje yra duomenų apie tai, kad G. G. save įvardija UAB „Kirkiliavas“ įgaliotu asmeniu, tačiau bankroto byloje UAB Kirkiliavas“ nebuvo paskirta bankroto administratore, kÄ patvirtina ir 2016-02-08 administratoriaus atrankos protokolas.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad bankroto administratoriumi paskirtas G. G. bÅ«tų pakeistas į bankroto administratorę UAB „Kirkiliavas“, todėl nėra jokio teisinio pagrindo Å¡iÄ bendrovę į bylÄ pateikto 2016-05-02 Sutikimo – įgaliojimo pagrindu (1 t., b. l.

36) laikyti BUAB „GR verslo grupė“ bankroto administratore, o G. G. šios bendrovės įgaliotu asmeniu, nes bankroto administratorius yra skiriamas teismo nutartimi (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Ieškovas teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė solidariai iš atsakovų – įmonės akcininko D. Š. ir įmonės akcininko ir vadovo E. P. – priteisti 5 480 Eur bankroto administravimo išlaidų, kurias sudaro bankroto administratoriaus atlyginimas ir faktinės administravimo išlaidos.

IeÅ¡kinio reikalavimus ieÅ¡kovas grindė Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu teisiniu pagrindu, t. y. įrodinėjo, kad atsakovai pažeidė pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalis), dėl ko nebuvo padengtos bankroto procese patirtos bankroto administravimo iÅ¡laidos, kurias prašė priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai, vadovaujantis Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.

Pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalį, kreditorius, įmokėjęs pagal Å¡io straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytÄ sumÄ , ar prisiėmęs rizikÄ administratorius, kuris pagal Å¡io straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo iÅ¡laidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir iÅ¡registravus įmonę turi teisę kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti kreditoriui įmokėtÄ sumÄ ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo iÅ¡laidas iÅ¡ įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetencijÄ dėl to, kad Å¡is (Å¡ie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei.

Taigi pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ administravimo iÅ¡laidų suma teismine tvarka iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad Å¡is (Å¡ie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei. Ä®monės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalies pagrindu atsiranda pažeidusių pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo asmenų atsakomybė prieÅ¡ kreditorių, įmokėjusį pagal Å¡io straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytÄ sumÄ â€“ Å¡is turi teisę reikalauti jo įmokėtos sumos, ir prisiėmusį rizikÄ administratorių – Å¡io turėtų administravimo iÅ¡laidų apimtyje, t. y. tokius reikalavimus reiÅ¡kiantys subjektai yra kreditorius ar administratorius (o ne bankrutuojanti įmonė) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-464-178/2017).

Nagrinėjamu atveju UAB „GR verslo grupė“ administravo rizikÄ dėl administravimo iÅ¡laidų prisiėmęs administratorius G. G., kurios yra neapmokėtos, kadangi administruota įmonė neturėjo turto. Dėl pareigos kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pažeidimoByloje nustatyta, kad UAB „Misima“ 2008-04-18 akcininkų E. P. (101 akcija arba 51 proc. balsų) ir D. Å . (99 akcijos arba 49 proc. balsų) sprendimu buvo nutarta pakeisti įmonės pavadinimÄ Ä¯ UAB „GR verslo grupė“ ir nuo 2008-04-18 atleisti apeliantÄ D.

Å . iÅ¡ vadovo pareigų, o įmonės vadovu paskirti E. P., kuris Å¡ias pareigas ėjo iki įmonei Kauno apygardos teismo 2016-02-12 nutartimi buvo iÅ¡kelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2016-02-22). IeÅ¡kovas sprendė, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kia tos pačios pareigos, nustatytos abiem apeliantams, pažeidimu (Ä®BÄ® 8 str. 1 d.), jų abiejų atsakomybės teisinis pagrindas yra tas pats (Ä®BÄ® 10 str. 11 d.). IeÅ¡kovo nuomone, abu atsakovai turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nes įmonė buvo nemoki jau jai vadovaujant atsakovui D.

Å .. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu toje dalyje, kurioje teismas sprendė, kad abu atsakovai nevykdė pareigos kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuomet įmonė tapo nemokia. Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas apibÅ«dinamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Taigi, įstatymas kalba apie aplinkybių visumÄ :

1) įsipareigojimų nevykdymÄ , pasireiÅ¡kiantį skolų nemokėjimu arba iÅ¡ anksto apmokėtų darbų neatlikimu;

2) pradelstų įmonės įsipareigojimų santykį su įmonės turtu. Jeigu įmonė neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jos ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Iš UAB „GR verslo grupė“ 2008 m. balanso (b. l.

21) matyti, kad įmonės turtas už praėjusius ataskaitinius metus – 2007 m. – sudarė 762 Lt, iš jų 729 Lt per vienerius metus gautinos sumos, įmonė patyrė 34 777 Lt nuostolį, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 15 539 Lt, nuosavas kapitalas buvo neigiamas (-14 777 Lt.), įmonėje dirbo du darbuotojai, atsakovas D. Š. tuomet buvo įmonės akcininku ir vadovu. 2008 m. balanso duomenimis įmonės turtas padidėjo iki 101 703 Lt, įmonė gavo 8 287 Lt pelno, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 73 416 Lt.

A. E. P. atsiliepime ( 1 t., b. l. 70-71) nurodė, kad įmonė pradelstų skolų iki 2009 m. pradžios neturėjo. Byloje esančiame VSDFV Kauno skyriaus pareiÅ¡kime teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovei nurodyta, kad skola biudžetui pradėjo didėti nuo 2009 m. I ketvirčio (1 t., b. l. 53-55). Nei iÅ¡ vienos į bylÄ pateiktos vykdomojo dokumento kopijos ( 1 t. b. l. 58-62) negalima nustatyti, kad pradelsti įsipareigojimai atsirado apelianto D. Å . vadovavimo įmonei laikotarpiu. UAB „Sergel“ pažymoje apie įsiskolinimus nurodė, kad pirmoji neapmokėta PVM sÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yta 2009-06-01 (1 t. b. l. 77), UAB „Omnitel“ skola nuo 2009-06-02 (1 t., b. l. 78-81).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat konstatavo, jog įmonės padėtis pablogėjo 2009 m. Kauno apygardos teismo 2016-11-02 nutartyje, kuria UAB „GR verslo grupė“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, nurodyta, jog įmonė nemoki buvo nuo 2009 m., 2008 m. įmonė baigė pelningai, o bankroto byloje patvirtinti kreditorių kreditoriniai reikalavimai iš esmės susidarė 2009 m., kai įmonės vadovu buvo E. P. (1 t., b. l. 98-100). Todėl įvertinus šias aplinkybes ir nutarties 20 punkte nurodytus įrodymus, nesant byloje kitų duomenų apie pradelstus įsipareigojimus 2008 m. pradžiai, teismas negali konstatuoti, kad apeliantui D.

Å . vadovaujant įmonei iki 2008-04-18 įmonė negalėjo vykdyti įsipareigojimų, ar jos pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ijo puse įmonė turimo turto (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis), kas bÅ«tų suponavę apelianto, kaip įmonės vadovo, pareigÄ kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį (redakcija nuo 2009-01-01), jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Å¡io įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Byloje nustačius, kad įmonės nemokumo data – 2009 m. pradžia, nagrinėjamu atveju buvo svarbu nustatyti ar apeliantas, kaip įmonės savininkas, įmonei tapus nemokiai 2009 m. pradžioje, turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. Sprendžiant dėl apelianto, kaip įmonės 49 proc. akcijų savininko, pareigos kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pirmosios instancijos teismas turėjo remtis aktualia teismine praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017.

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas akcininko pareigos inicijuoti bankroto bylÄ atsiradimo momentÄ , nurodė, kad darytinas skirtumas tarp situacijos, kai akcininkas faktiÅ¡kai žino apie finansinę bendrovės padėtį, nes dalyvauja įmonės veikloje (ar dėl kitų priežasčių) arba turi žinoti, nes buvo suÅ¡auktas akcininkų susirinkimas ir jis sužinojo (turėjo sužinoti) apie Å¡iÄ aplinkybę, ir situacijos, kai akcininkas objektyviai nežino ir neturi žinoti. Nenustačius, kad akcininkas faktiÅ¡kai žinojo apie įmonės nemokumÄ , nėra pagrindo nustatyti neteisėtus veiksmus nevykdant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas D. Å . taip pat turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos UAB „GR verslo grupė“ iÅ¡kėlimo, nes atsakovas galėjo inicijuoti akcininkų susirinkimÄ ir iÅ¡kelti aktualius klausimus, nes įmonė nuo 2009 m. neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, įmonėje nebuvo apdraustųjų asmenų, ji neturėjo nekilnojamojo turto. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABÄ® 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

Pagal ABÄ® 58 straipsnio 2 dalį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Tačiau bÅ«tina pažymėti, kad sprendimo teisę suÅ¡aukti susirinkimÄ turi tik daugumos akcininkai – pagal ABÄ® 23 straipsnio 4 dalį, jei bendrovės valdyba ar bendrovės vadovas nepriėmė sprendimo suÅ¡aukti visuotinį akcininkų susirinkimÄ per 10 dienų nuo susirinkimo suÅ¡aukimo iniciatorių paraiÅ¡kos gavimo dienos, visuotinis akcininkų susirinkimas gali bÅ«ti Å¡aukiamas akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų, sprendimu.

AiÅ¡kindamas Å¡ias teisės normas kasacinis teismas paminėtoje 2017 m. sausio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017 nurodė, kad pareigos suÅ¡aukti visuotinį akcininkų susirinkimÄ nustatymas balsų daugumÄ turintiems bendrovės dalyviams yra labiau pagrįstas nei tokios daugumos neturintiems. Dėl to aplinkybė, kad atsakovas D. Å ., bÅ«damas 49 proc. visų balsų akcininkas, turėjo pareigÄ suÅ¡aukti visuotinį akcininkų susirinkimÄ , negalima, nes jis turėjo tik iniciatyvos teisę suÅ¡aukti visuotinį akcininkų susirinkimÄ .

Todėl nagrinėjamu atveju nenustačius apelianto pareigos suÅ¡aukti susirinkimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar jis faktiÅ¡kai turėjo duomenų arba žinojo, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ji yra nemoki.   ABÄ® 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal ABÄ® 58 straipsnio 2 dalį, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

Bylos duomenys patvirtina, kad įmonė neteikė VÄ® Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų už 2010 m., taip pat nėra duomenų, kad bÅ«tų Å¡aukiami visuotiniai susirinkimai. Kasacinis teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017 iÅ¡aiÅ¡kino, jog esant tokiai situacijai, kai vadovas neparengė metinių finansinių ataskaitų, informacijos gavimas faktiÅ¡kai tampa negalimas, <> kad akcininko pareigos žinoti apie bendrovės finansinę padėtį, kai akcininkas apie jÄ neinformuotas (nesuÅ¡auktas akcininkų susirinkimas ir neinformuotas kitais bÅ«dais), nustatymas nesuderinamas su ribota akcininko, turinčio mažiau kaip 50 proc. akcijų, teise gauti informacijÄ iÅ¡ bendrovės. Kasacinis teismas nurodė, kad akcininkui neturint galimybės susipažinti su pirminiais finansiniais bendrovės dokumentais, net pasinaudojus savo teise inicijuoti akcininkų susirinkimÄ , tuo atveju, jei vadovas neatliko savo pareigos parengti finansinių ataskaitų rinkinį, jis neturi nei teisinės, nei faktinės galimybės sužinoti apie realiÄ bendrovės finansinę padėtį.

Remiantis Å¡ia kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti, jog apeliantas apie įmonės finansinę padėtį sužinojo ar turėjo sužinoti iÅ¡ įmonės balansų, nagrinėjamu atveju negalima. Tačiau teisėjų kolegija turi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad įmonei nuo 2009 m. tapus nemokiai, apeliantas faktiÅ¡kai turėjo duomenų apie įmonės realiÄ padėtį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo atstovė 2017-01-26 ir 2017-11-23 teismo posėdžiuose nurodė, jog D.

Å . buvo žinoma apie įmonės sunkiÄ finansinę padėtį. Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi atsakovo D. Å . atstovės paaiÅ¡kinimus 2017-01-26 teismo posėdyje (garso įraÅ¡as nuo 29:01 iki 46:12) ir 2017-11-23 teismo posėdyje (garso įraÅ¡as nuo 5:13 iki 19:50) konstatuoja, kad atstovė paaiÅ¡kino, jog jos atstovaujamasis žinojo, kad įmonė turi finansinių sunkumų ir žinojo, kad vadovas bandė iÅ¡laikyti įmonę, vykdė barterinius mainus. Å is paaiÅ¡kinimas yra teisingas, nes tiesioginės prieigos bÅ«du teisėjų kolegija gavo duomenis iÅ¡ VSDFV apie tai, kad atsakovas D.

Å . UAB „GR verslo grupė“ dirbo iki 2012-10-24 ir darbas Å¡ioje įmonėje buvo jo vienintelės draudžiamosios pajamos, todėl jam faktiÅ¡kai buvo žinoma įmonės finansinė padėtis. Kauno apygardos teismo 2016-02-12 nutartyje, kuria įmonei iÅ¡kelta bankroto byla, konstatuota, kad įmonė realiai veiklos nevykdo nuo 2009 m. IÅ¡ byloje esančio VSDFV Kauno skyriaus darbuotojų sÄ raÅ¡o (1 t. b. l.

22) matyti, kad nuo 2009-10-30 pas draudėjÄ buvo apskaitomi tik trys darbuotojai, o nuo 2010-12-08 tik du – abu atsakovai – abu įmonės akcininkai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad akcininkui – apeliantui, įmonėje dirbusiam iki 2012-10-24, atsirado pareiga inicijuoti bankroto bylÄ net ir tuo atveju, jei visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko. Apie tai, kad įmonė faktiÅ¡kai veiklos nevykdo, apeliantui turėjo bÅ«ti žinoma bent jau nuo 2010-12-08, kuomet įmonėje liko dirbti tik abu akcininkai.

Todėl atsakovo D. Å . neveikimas, nesikreipimas į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, suponavo jo neteisėtus veiksmus ir kaltę, kad, įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ pagal 2015-12-11 kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus pareiÅ¡kimÄ (1 t. b. l. 53-55), ji jau neturėjo turto padengti bankroto administravimo iÅ¡laidas (priežastinis ryÅ¡ys). Tokia pat iÅ¡vada pagrįstai padaryta ir kito atsakovo E. P. neteisėto neveikimo atžvilgiu. Apibendrinus pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad abu atsakovai nevykdė Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo ir Å¡ios pareigos nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymÄ Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalies pagrindu atsiranda abiem atsakovams solidari pareiga atlyginti administravimo iÅ¡laidas prisiėmusiam rizikÄ administratoriui.

Dėl žalos dydžio Nagrinėjamo ginčo atveju ieÅ¡kovas turi įrodyti ne tik atsakovų neteisėtus veiksmus, tačiau ir žalos faktÄ ir dydį, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, o apeliantai paneigti savo kaltės prezumpcijÄ (CK 6.246 - 6.249 str.). Kartu galioja ir bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė, įtvirtinta CPK 12 ir 178 straipsniuose – kiekvienas suinteresuotas asmuo privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakomybė pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalį prisiėmusiam rizikÄ administratoriui atsiranda Å¡io turėtų administravimo iÅ¡laidų apimtyje.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu atlygintinos žalos dydžiu dalyje dėl 3200 Eur nuomos iÅ¡laidų. 2016-05-16 įvyko UAB „GR verslo grupė“ 1-asis kreditorių susirinkimas (1 t. b. l. 158-165), kuris nutarė nustatyti 6 MMA plius priedai, numatyti Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimÄ nustatymo taisyklėse, atlyginimÄ administratoriui ir 25 MMA administravimo iÅ¡laidoms, į kurias įeina: teisinės iÅ¡laidos, atlyginimas buhalterei ir mokesčiai, paÅ¡to, kanceliarinės, ryÅ¡io, kuro, skelbimų laikraščiuose, banko, archyvavimo ir kitos nenumatytos iÅ¡laidos.

Ieškovas 2017-01-26 teismo posėdyje paaiškino, kad iš viso turėjo 5480,00 Eur administravimo išlaidų, iš kurių 2280 Eur administratoriaus atlyginimas ir patyrė 3200 Eur išlaidų, bankrutuojančiai įmonei nevykdant 2016-03-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1/2016 (1 t. b. l. 117). Šia sutartimi įmonei buvo išnuomotos 10 kv. m. bendro ploto patalpos Laisvės al. 84-4, Kaune, administruojamos įmonės bankroto administravimui ir buhalterinių duomenų saugojimui, mokant po 300 Eur per mėn. Teisėjų kolegija tiesioginės prieigos prie NTR duomenimis nustatė, kad šios 73,95 kv. m. bendro ploto gyvenamosios patalpos Laisvės al. 84-4, Kaune priklauso nuosavybės teise bankroto administratoriui.

PaminėtÄ sutartį sudarant, nuomotojÄ ir nuomininkę atstovavo bankroto administratorius, vadinasi ir dėl 10 kv. m. nuomos kainos – 300 Eur per mėn. – sprendimÄ priėmė pats administratorius. Apeliantas Å¡iuo aspektu nurodė, kad administratoriaus nustatyta nuomos kaina yra labai didelė ir teisėjų kolegija su tuo nesutikti neturi pagrindo. Be to, sudarius 2016-03-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1/2016, tarp bankroto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės atsirado prievoliniai nuomos teisiniai santykiai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 2.134 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 11 straipsnio 5 dalies 9 dalyje nustatyta, kad administratorius atstovauja arba įgalioja kitÄ asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia Å«kinę komercinę veiklÄ .

Nagrinėjamu atveju administratoriaus sudarytas sandoris nėra susijęs su bankrutuojančios įmonės tęsiama komercine veikla. Ä®BÄ® 11 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog inter alia (be kita ko), administratoriumi negali bÅ«ti įmonės, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, kreditorius, administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, pirkti įmonės turtÄ , atstovauti pirkėjui jį perkant. Pažymėtina, jog Ä®BÄ® normos, reglamentuojančios administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus, yra imperatyviojo pobÅ«džio, todėl bankroto administratoriaus su bankrutuojančia įmone sudaryto sandorio, prieÅ¡taraujančios Ä®BÄ® nuostatoms, pagrindu priskaičiuotos 3200 Eur ieÅ¡kovo nekilnojamojo turto nuomos bankrutuojančiai įmonei iÅ¡laidos nelaikytinos administravimo iÅ¡laidomis ir jų atlyginti apeliantas neturi.

Padarius tokiÄ iÅ¡vadÄ , skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas iÅ¡ dalies, ieÅ¡kinį tenkinant iÅ¡ dalies, o iÅ¡ atsakovų solidariai priteista 5480 Eur suma mažintina iki 2280 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad apelianto apeliacinio skundo tenkinimas iÅ¡ dalies, teisines pasekmes sukuria ir kitam atsakovui E. P., kuris nors ir nepateikė apeliacinio skundo, tačiau su atsakovu yra susietas solidariosios prievolės atlyginti ieÅ¡kovui bankroto administravimo iÅ¡laidas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , perskirstytinos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant CPK 92 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodyta, kad Å¡ioje normoje nedetalizuota, ar bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti paskirstomos atsižvelgiant į pradinį ar į patikslintÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ .

Taip pat nurodyta, kad ieškinio reikalavimai, kurių atsisakė pats ieškovas ir kurie nebuvo nagrinėti teismo, nelaikytini galutiniais, todėl negali būti laikomi teismo atmestais, todėl bylinėjimosi išlaidos skaičiuojamos nuo galutinių ieškinio reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2012, 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2013). Ieškovas nors pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų solidariai 29 455,22 Eur žalos atlyginimo, tačiau ieškinį patikslino (2 t. b. l. 41-48) ir prašė priteisti iš atsakovų solidariai 5 480 Eur įmonės bankroto administravimo išlaidų.

IeÅ¡kinį tenkinant 2280 Eur sumoje, laikytina, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintas 42 proc., o atmestas – 58 proc. IeÅ¡kovas 2016-11-29 atstovavimo sutarties pagrindu buvo atstovaujamas advokato padėjėjo (1 t., b. l. 132) ir turėjo 500 Eur iÅ¡laidų pagal 2016-11-29 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. P2016482/12 (1 t. b. l. 151). Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡i sÄ skaita yra iÅ¡raÅ¡yta UAB „Kirkiliavas“, kuri nėra byloje dalyvaujantis asmuo, tačiau jÄ priėmė ieÅ¡kovas G. G.. JÄ apmokėjo UAB „Kirkiliavas“ 2016-12-01 lėšų pervedimo nurodymu (1 t., b. l. 155).

Å iame nurodyme nurodyta, kad jį patvirtino G. G., todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nors už ieÅ¡kovÄ jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir sumokėjo trečiasis asmuo, tačiau Å¡ios iÅ¡laidos gali bÅ«ti pripažintos ieÅ¡kovo turėtomis iÅ¡laidomis (CPK 6.50 straipsnis). Byloje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atsakovo D. Å . pirmÄ jį apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017-02-15 sprendimo, atsakovas turėjo 164 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų už apeliacinį skundÄ ( 2 t. b. l. 7), o ieÅ¡kovas turėjo 1000 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti už susipažinimÄ su civiline byla ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , kurias pagrindė 2017-04-06 pinigų priėmimo kvitu (2 t. b. l. 16-19).

 CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios Å¡iuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo, užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau - Rekomendacijos) ( aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

Atsižvelgiant į bylos pobÅ«dį, jos sudėtingumÄ bei vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 ir 8.11 punktais, ieÅ¡kovo turėtos 1 500 Eur iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų maksimalių dydžių. Bylos Å¡alių pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (ieÅ¡kovo – 1500 Eur, o atsakovo D. Å . – 164 Eur) paskirstytinos pagal tai, kad ieÅ¡kinys tenkinamas 42 proc., o atmestas – 58 proc. IeÅ¡kovas turi teisę į 630 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (1500 Eur x 42 proc.), kurios dalintinos lygiomis dalimis tarp abiejų atsakovų po 315 Eur (630 Eur :2).

Pažymėtina, kad solidarioji skolininkų pareiga atsiranda iÅ¡ prievolinių teisinių santykių (CK 6.6 straipsnis), o bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas yra procesinio pobÅ«džio klausimas, kuris reglamentuojamas procesinės teisės normų, kuriose solidarioji pareiga nenumatyta. A. D. Å . turi teisę į 95,12 Eur (164 Eur x 58 proc.) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atlikus jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ Ä¯ jam tenkančiÄ ieÅ¡kovo iÅ¡laidų atlyginimo dalį, iÅ¡ Å¡io atsakovo ieÅ¡kovui priteisiamas 219,88 Eur (315 Eur – 95,12 Eur), o iÅ¡ atsakovo E. P. – 315 Eur ieÅ¡kovo pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas.

Ieškinį tenkinus 42 proc., skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovų valstybei priteistas žyminis mokestis sumažinamas iki 69 Eur ir iš kiekvieno atsakovo priteisiama po 34 Eur šių išlaidų (164 Eur x 42 proc. : 2). Pirmosios instancijos teismas turėjo 20,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios tarp šalių paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, nes ieškovas yra atleistas tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bet ne nuo visų bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo.

Tokiu atveju iš ieškovo valstybei priteisiama 11,90 Eur (20,52 x 58 proc.), o iš atsakovų – po 4,31 Eur (20,52 Eur x 42 proc. :

2) iÅ¡ kiekvieno iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nagrinėjant atsakovo D. Å . apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017-12-14 sprendimo, apeliantas turėjo 164 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų už apeliacinio skundo pateikimÄ (2 t. b. l. 89), o ieÅ¡kovas – 800 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į jį parengimÄ . Å ių Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstytinos atsižvelgiant į tai, kad apelianto apeliacinis skundas buvo tenkintas 42 proc., o atmestas – 58 proc., todėl atsakovas turi teisę į 69 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų atlyginimÄ (164 Eur x 42), o ieÅ¡kovas – į 464 Eur (800 Eur x 58) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Atlikus tapačių bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ , iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovui priteisima 395 Eur (464 Eur – 69 Eur) turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas. Apeliacinės instancijos teisme turėta 6,11 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Jas paskirsčius tarp Å¡alių pagal tai, kad apeliacinis skundas buvo tenkintas 42 proc., o atmestas – 58 proc., 3,54 Eur iÅ¡laidos, kaip virÅ¡ijančios minimaliÄ 3,00 Eur sumÄ , priteisiamos tik iÅ¡ apelianto (6,11 Eur x 58 proc.), nes iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina suma sudaro tik 2,57 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :             Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ pakeisti iÅ¡ dalies ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:„ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovui G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovų E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 2280 Eur (du tÅ«kstančius du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) administravimo iÅ¡laidų.Priteisti ieÅ¡kovui G.

G. iÅ¡ atsakovo E. P. 315 Eur (tris Å¡imtus penkiolika eurų), o iÅ¡ atsakovo D. Å . 219,88 Eur (du Å¡imtus devyniolika eurų 88 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovų E. P. ir D. Å . valstybei po 34 Eur (trisdeÅ¡imt keturis eurus) iÅ¡ kiekvieno žyminio mokesčio ir po 4,31 Eur iÅ¡ kiekvieno iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å ios sumos turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 5660).Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo G.

G. valstybei 11,90 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 5660)“.Priteisti iÅ¡ apelianto D. Å . ieÅ¡kovui G. G. 395 Eur (tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt penkis eurus) iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.Priteisti iÅ¡ apelianto D. Å . valstybei 3,54 Eur (tris eurus 54 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 5660).Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                 Marius Bartninkas                                                                               Dalė Burdulienė                                                                               Gintautas Koriaginas