79eb24ff-8a8d-4c84-bec7-d93e88a5fa86 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-386-1063/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00069-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 11.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės, dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tikslo linija“ atstovui L.

V., pareiškėjos J. J. įmonės atstovams J. J. ir advokatui Ryčiui Paukštei, pareiškėjo A. Ž. personalinio vairuotojų ruošimo centro „VRC“ atstovams A. Ž., advokatei Agnei Juškevičiūtei Vilienei ir advokatui Justui Viliui, pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Mokymo centro „Adpilis“ atstovui advokatui Vytautui Kakliui, pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dorkanas“ atstovams A. S. ir advokatei Gražinai Versockienei, pareiškėjos savivaldybės biudžetinės įstaigos „Vilniaus saugaus miesto centras“ atstovams D.

L. ir advokatui Raimondui Moisejevui, pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ARV – Auto“ ir pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ atstovams V. Š. ir advokatui Evaldui Rapolui, pareiškėjos individualios įmonės „Jurbarko saugaus eismo centras“ atstovams Č. B. ir S. M., pareiškėjos Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos atstovams J. K. ir advokatui Dainiui Burduliui, pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kelio iliuzija“ atstovui advokatui Mariui Rindinui, pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „LDV UNIO“ atstovui advokatui Tadui Zarembai, pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Visagalis“ atstovams Z.

K. ir advokatei Tatjanai Kočegarovai, pareiškėjos viešosios įstaigos „Vairoseta“ atstovams Z. B. (Z. B.) ir advokatui Kaziui Rakauskui, atsakovės Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovams Daumantui Grikiniui ir Justui Margeniui, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Autoplaza“ atstovui J. S. (J. S.), trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „JTMC“ atstovui J. Š., trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės vairavimo mokykla“ atstovui K.

R., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų uždarosios akcinės bendrovės „Tikslo linija“, vieÅ¡osios įstaigos „Vairoseta“, Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos, uždarosios akcinės bendrovės „Kelio iliuzija“, uždarosios akcinės bendrovės „Visagalis“, uždarosios akcinės bendrovės „LDV Unio“, J. J. įmonės, A. Ž. personalinio vairuotojų ruoÅ¡imo centro „VRC“, uždarosios akcinės bendrovės Mokymo centro “Adpilis”, uždarosios akcinės bendrovės “Dorkanas”, savivaldybės biudžetinės įstaigos „Vilniaus saugaus miesto centras“, uždarosios akcinės bendrovės „ARV – Auto“, uždarosios akcinės bendrovės „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ ir individualios įmonės „Jurbarko saugaus eismo centras“ skundus atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Automotoket“, uždaroji akcinė bendrovė „Autoplaza“, „Daugva ir ko“ K.

J. įmonė, uždaroji akcinė bendrovė „Dovanėlė Jums“, uždaroji akcinė bendrovė „J. R. vairavimo mokykla“, uždaroji akcinė bendrovė „JTMC“, uždaroji akcinė bendrovė „LDV Unio“, uždaroji akcinė bendrovė „Kelio iliuzija“, viešoji įstaiga „Vairoseta“, Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija, uždaroji akcinė bendrovė „Visagalis“, uždaroji akcinė bendrovė „Sostinės vairavimo mokykla“, uždaroji akcinė bendrovė „Auto ABC“, viešoji įstaiga „Auto ABCDE“, D.

M. įmonė, V. Ž. įmonė, uždaroji akcinė bendrovė“ Rigveda“, A. G. firma „Arvaira“, uždaroji akcinė bendrovė „Tikslo linija“, A. Ž. personalinio vairuotojų ruošimo centras „VRC“, uždaroji akcinė bendrovė Mokymo centras “Adpilis”, savivaldybės biudžetinė įstaiga „Vilniaus saugaus miesto centras“, uždaroji akcinė bendrovė „ARV – Auto“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“, individuali įmonė „Jurbarko saugaus eismo centras“, uždaroji akcinė bendrovė “Dorkanas”, J.

J. įmonė). Teismas n u s t a t ė :

1. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – ir Taryba) 2018 m. gruodžio 17 d. nutarime Nr. 2S-7(2018) „Dėl Å«kio subjektų, teikiančių vairavimo mokymo paslaugas, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) konstatavo, kad Vilniuje, Kaune ir Jurbarke veikiančios vairavimo mokyklos, kurių vykdomÄ veiklÄ nagrinėjo Taryba, sudarė konkurencijÄ ribojančius susitarimus dėl vairavimo mokymo paslaugų kainų nustatymo, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

2. PareiÅ¡kėjai, kurie Nutarimu pripažinti pažeidę Ä®statymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, su skundais kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami panaikinti atitinkamÄ Nutarimo dalį (kurioje nuspręsta dėl kiekvieno iÅ¡ pareiÅ¡kėjų) arba pakeisti NutarimÄ panaikinant arba sumažinant paskirtas baudas.

3. PareiÅ¡kėjai Nutarimo neteisėtumÄ Ä¯rodinėja nurodomais argumentais: 3.1. PareiÅ¡kėja UAB „Tikslo linija“ skundu prašė teismo panaikinti arba pakeisti Nutarimu paskirtÄ baudÄ . Tuo atveju, jei skundas nebus patenkintas, prašė leisti Nutarimu paskirtÄ baudÄ sumokėti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pagrįsdama Nutarimo dalies neteisėtumÄ nurodo: 3.1.1. Nutarimu bendrovė pripažinta padariusi Ä®statymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimÄ remiantis susiraÅ¡inėjimo SMS žinutėmis tarp UAB „ARV-Auto“ vadovo ir UAB „Tikslo linija“ vairavimo instruktoriaus ir teorijos dėstytojo L.

V. (vadovas ir vienintelis bendrovės akcininkas). L. V. dabartinį UAB „ARV-Auto“ vadovÄ pažįsta nuo 2000 metų. Iki 2003 m. sausio 1 d. L. V. pagal funkcines pareigas tikrindavo bÅ«simųjų vairavimo mokyklos UAB „ARV-Auto“ vairuotojų teorijos ir praktikos žinias, o 2004-2005 metais L. V. vairavimo mokykloje UAB „ARV-Auto“ dirbo vairavimo instruktoriumi ir teorijos dėstytoju. L. V. bendrauja su UAB „ARV-Auto“ vadovu, tačiau jokie darbiniai, konkurenciniai ar kitokie santykiai jų nesieja.

Bendravimas SMS žinutėmis yra tik faktinė aplinkybė, tačiau tai nėra bendravimas siekiant suderinti vairavimo kursų kainas. Abiejų asmenų kompetencija nesutampa derinti kursų kainas. Be to, kursų kainos tarp dviejų mokyklų visada buvo skirtingos. 3.1.2. Pažymėjo, kad bendrovei skirta bauda yra per didelė. Skiriant baudÄ nebuvo atsižvelgta į praÅ¡ymus, objektyvias aplinkybes, protingumo ir proporcingumo principus. PareiÅ¡kėjos nuomone, bendravimas su UAB „ARV-Auto“ vadovu nepažeidė klientų interesų. 3.1.3.

Teismo posėdžio metu atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ patenkinti. Baigiamų kalbų metu palaikė praÅ¡ymÄ peržiÅ«rėti NutarimÄ dėl baudos paskyrimo, baudÄ sumažinti arba iÅ¡dėstyti baudos mokėjimÄ (2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 11 min. 15 sek.). 3.2. PareiÅ¡kėja J. J. įmonė skundu prašė panaikinti NutarimÄ dalyje, kurioje įmonei paskirta 11 500 Eur bauda ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ įmonei paskirtÄ baudÄ sumažinti iki 50 proc.

Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrįsdama Nutarimo dalies neteisėtumÄ nurodo: 3.2.1. Neneigia Tarybos tyrimo metu nustatytų, su pažeidimu susijusių esminių aplinkybių, tačiau prieÅ¡tarauja, kad Taryba neatsižvelgė į visas aplinkybes, lėmusias baudos sumažinimÄ ir dėl to paskyrė neproporcingai didelę baudÄ . 3.2.2. Nurodo, kad, nors Taryba, skirdama baudÄ , rėmėsi bendrovės pateikta 2016 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita ir nustatydama bazinį baudos dydį rėmėsi tik 1 punkte nurodytu pardavimo pajamų suma – 158 914 Eur, tačiau detaliau iÅ¡nagrinėjus matyti, kad 2016 metais bendrovės veiklos bendrÄ sias ir administracines sÄ naudas sudarė – 181 866 Eur (Ataskaitos 4,2 punktas), o tai reiÅ¡kia, kad 2016 m. bendrovė dirbo nuostolingai ir nuostolį sudarė 22 952 Eur. 3.2.3.

Pažymėjo, kad Å¡iuo atveju aktualus 2012 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ Nr. 64 (toliau – ir ApraÅ¡as) 6 punktas, kuriame reglamentuojamas baudų apskaičiavimas remiantis Å«kio subjekto paskutiniais metais gautomis bendrosiomis pajamomis. Nurodo, kad bendrovė savo veikloje remiasi kaupimo apskaitos principu, reiÅ¡kiančiu, kad Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai į apskaitÄ Ä¯traukiami po to, kai jie įvyksta ir pateikiami tų ataskaitinių laikotarpių finansinėje atskaitomybėje neatsižvelgiant į pinigų gavimÄ arba iÅ¡mokėjimÄ .

Todėl ataskaitoje nurodytos pardavimo pajamos gali nebūti bendrovės realiai gautomis bendrosiomis pajamomis nuo kurių ir buvo skaičiuojamas bazinis baudos dydis. Taryba nevertino aplinkybių, kad bendrovė faktiškai galėjo ir negauti visų bendrųjų pajamų, nuo kurių buvo skaičiuojamas bazinis dydis. 3.2.4. Kitas argumentas, kuriuo remiasi pareiškėja, yra tai, kad Taryba nevertino aplinkybių, jog bendrovė veiklos nebevykdo ir visas J. J. įmonės turtas yra perduotas UAB „Rigveda“.

Ä®monė 2017 m. gruodžio 4 d. sudarė įmonės pirkimo pardavimo sutartį su UAB „Rigveda“, o įmonės savininkas J. J. įsidarbino UAB „Rigveda“. Tarybos tyrimo metu įmonė neegzistavo. Pažymėjo, kad sudarius tokį sandorį, pagal Ä®statymo 3 straipsnio 8 dalį, Å«kio subjektai negali bÅ«ti konkurentais, todėl Å¡ie subjektai turėtų bÅ«ti vertinami kaip vienas. UAB „Rigveda“ teikė reikÅ¡mingÄ informacijÄ Tarybai, todėl Taryba nusprendė, kad Å¡ios bendrovės pateikta reikÅ¡minga informacija laikytina viena iÅ¡ sÄ lygų baudÄ sumažinti iki 50 proc.

J. J. įmonei susijungus su UAB „Rigveda“, aplinkybės lemiančios J. J. įmonei skirtos baudos dydį, turėjo bÅ«ti vertinamos tapačiai, t. y. pareiÅ¡kėjai bauda taip pat turėjo bÅ«ti sumažinta 50 proc. 3.2.5. PareiÅ¡kėjos nuomone, sÄ lygas mažinti paskirtÄ baudÄ lemia ir tai, kad įmonė iki jos pardavimo, aktyviai bendradarbiavo su Taryba, todėl įmonės atžvilgiu turėjo bÅ«ti taikomos Tarybos 2008 m. vasario 28 d. nutarimu „Dėl draudžiamųjų susitarimų dalyvių atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 1S-27 (toliau – ir Taisyklės) 5.2 ir 5.3 punktų nuostatos ir baudos dydis turėjo bÅ«ti mažinamas nuo 20 iki 30 proc.

Be to, įmonės finansinė padėtis buvo sunki, todėl įmonė neturėjo objektyvios galimybės kreiptis į teisininkus dėl konsultacijų, kaip turėtų bÅ«ti atliekama pažeidimo pripažinimo procedÅ«ra. Taryba Å¡ių aplinkybių įmonei neiÅ¡aiÅ¡kino, todėl pareiÅ¡kėja nepateikė raÅ¡ytinio pareiÅ¡kimo nei dėl pažeidimo ir baudos pripažinimo, nei dėl kitų aplinkybių. Tokius Tarybos veiksmus vertino kaip nenorÄ bendradarbiauti ir gero administravimo principo nesilaikymÄ . 3.2.6.

Pažymėjo, kad lengvinančia aplinkybe laikytina ir sunki įmonės padėtis. Net ir tyrimo metu įmonės veikla buvo nuostolinga, tačiau Å¡is pagrindas įmonės atžvilgiu nebuvo pritaikytas. PareiÅ¡kėja taip pat akcentavo sunkiÄ Ä¯monės savininko finansinę padėtį. J. J. gaunamas atlyginimas tik 95 Eur didesnis už minimaliÄ algÄ , o J. J. sutuoktinė yra bedarbė, todėl J. J. gaunamas darbo užmokestis yra vienintelės Å¡eimos pajamos. Kartu su J. J. gyvena dukra ir sutuoktinės motina, kurių gaunamos pajamos yra nedidelės. J.

J. su sutuoktine valdo nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau Å¡is turtas naudojamas visų Å¡eimos narių poreikiams tenkinti ir tai yra vienintelis Å¡eimos turtas. J. J. neturi jokio greitai realizuojamo turto ir taip pat neturi piniginių lėšų baudai sumokėti. Å ių aplinkybių Taryba nevertino ir todėl skyrė neproporcingai didelę baudÄ . 3.2.7. PareiÅ¡kėja 2019 m. spalio 18 d. paaiÅ¡kinimuose nurodo, kad Taryba neteisi teigdama, kad pareiÅ¡kėja tyrimo metu nepateikė jokių įrodymų dėl baudos sumažinimo.

Nurodo, kad jeigu įmonė bÅ«tų žinojusi apie Tarybos praÅ¡ymÄ ir poreikį teikti tokius įrodymus, ji bÅ«tų pateikusi. Taip pat nėra aiÅ¡ku, kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo nutarta skirti 8 proc. o ne kitokiÄ baudÄ . 3.2.8. Nurodo, kad įmonė 2016 m. buvo patyrusi 17 219 Eur nuostolių, tačiau dalis pajamų (6 668 Eur) buvo gautos ne iÅ¡ tiesioginės Å«kio subjekto veiklos, o iÅ¡ ilgalaikio turto perleidimo, todėl apskaičiuojant bazinį baudos dydį, Å¡ios pajamos neturėjo bÅ«ti laikomos J.

J. įmonės tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pajamomis, kaip nustatyta ApraÅ¡o 4.1 punkte. ApraÅ¡o 18 punkte nurodyta, kad bazinis baudos dydis mažinamas pasyviai veikiančiai įmonei. Taryba neteigia, kad pareiÅ¡kėja buvo iniciatorė darant pažeidimÄ , todėl pareiÅ¡kėjos nuomone, ji atitinka kriterijus, kad bauda galėtų bÅ«ti mažinama nuo 50 iki 75 proc. 3.2.9. Teismo posėdžio metu atstovas advokatas palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ patenkinti. Nors J.

J. į teismo posėdį buvo kviečiamas atvykti kaip liudytojas, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiÅ¡kėjo J. J. įmonės atstovo advokato praÅ¡ymÄ , teismo posėdžio metu nutarė apklausti J. J. kaip J. J. įmonės atstovÄ , o ne kaip liudytojÄ . J. J. teismo posėdžio metu, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus (2019 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 1 val. 14 min. 20 sek.), nurodė, kad negali tiksliai įvardinti asmenų, kurie dalyvavo 2016 m. birželio 13 d. susirinkime.

Minėtame susirinkime dalyvavusių asmenų vardų ir pavardžių neprisimena, ne visus pažįsta. Ä® šį susirinkimÄ dalyvauti buvo kviečiamos įmonės. Patvirtino, kad minėtame susirinkime buvo nutarta nuo liepos 1 d. kelti kainas. Po susirinkimo vykusiame pokalbyje, kuriame dalyvavo 10 – 14 asmenų, neaiÅ¡ku kieno iniciatyva, iÅ¡kilo klausimas kelti kainas. Detaliau aplinkybių neprisiminė. Pats laikytis nustatyto tokio drastiÅ¡ko kainų pakėlimo negalėjo, jo įmonės taikomos kainos buvo mažesnės. Baigiamų kalbų metu atstovas advokatas prašė teismo iÅ¡eiti už skundo ribų ir atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo baudos mokėjimo arba baudÄ sumažinti daugiau nei 50 proc.

Jeigu bÅ«tų paskirta bauda, priklausomai nuo baudos dydžio, teisingai iÅ¡dėstyti baudos mokėjimÄ (2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 14 min. 20 sek.). 3.3. PareiÅ¡kėja UAB „Visagalis“ skundu prašė panaikinti NutarimÄ dalyje, kurioje bendrovei paskirta bauda. Tuo atveju, jei bÅ«tų nuspręsta, kad Nutarimo naikinti dalyje nėra teisinio pagrindo, prašė paskirtÄ baudÄ sumažinti iki 4 400 Eur, t. y. iki 10 proc. nuo pareiÅ¡kėjos turėtų tiesioginių ir netiesioginių su pažeidimu susijusių prekių pardavimo pajamų.

Pagrįsdama Nutarimo dalies neteisėtumÄ nurodo: 3.3.1. Tyrimo metu nebuvo vertinti vairuotojų kursų kainos formavimo objektyvieji reiÅ¡kiniai, todėl Nutarimas pagrįstas tik formaliais argumentais. Nutarimas buvo priimtas nesiaiÅ¡kinus svarbiausių aplinkybių, nulėmusių teikiamų paslaugų kainų augimÄ . Taip pat nebuvo tirta, dėl ko buvo tariamasi Å«kio subjektų pasitarimuose, koks susitarimas ir kas tarp Å«kio subjektų buvo pasiekta. Surinkti duomenys buvo vertinami nekompleksiÅ¡kai. Aplinkybė, kad Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos (toliau – ir Asociacija) nariai keitėsi informacija apie faktines mokymo sÄ naudas, negali bÅ«ti laikoma Ä®statymo 5 straipsnio nuostatų pažeidimu, nes reiÅ¡kinį, kaip tarp konkurentų yra apsikeičiama informacija, yra pripažinęs ir Europos Teisingumo Teismas.

PareiÅ¡kėjos vadovas dalyvavo Asociacijos susirinkimuose, tačiau kategoriÅ¡kai neigia susitarimus dėl vienodų kainų. 3.3.2. PareiÅ¡kėja nesutinka su jai apskaičiuota bauda nuo visų bendrųjų jos deklaruotų pajamų. Pagrindinę pajamų sumÄ pareiÅ¡kėja gauna iÅ¡ veiklos, nesusijusios su vairavimo mokymu. 3.3.3. Teismo posėdžio metu atstovai palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ patenkinti. Baigiamų kalbų metu atstovė palaikė praÅ¡ymÄ panaikinti NutarimÄ dalyje dėl pareiÅ¡kėjos, kitu atveju – baudÄ sumažinti iki pareiÅ¡kėjos apskaičiuoto dydžio ir paskirti mažesnę nei 10 proc. baudÄ bei iÅ¡dėstyti baudos mokėjimÄ (2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 3 val. 34 min. 00 sek.). 3.4 PareiÅ¡kėja UAB „Adpilis“ skundu prašė panaikinti NutarimÄ dalyje, kurioje bendrovei paskirta bauda.

Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrįsdama Nutarimo dalies neteisėtumÄ nurodo: 3.4.1. Nesutinka su Tarybos priimta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja Asociacijos narių susirinkime aptarė ir derino vairavimo mokyklų įkainius. Å iuos argumentus grindė tuo, kad pareiÅ¡kėjos vadovas Asociacijos susirinkime, kuris vyko 2016 m. birželio 13 d., nedalyvavo. Nutarimo 44-45 puslapiuose yra pateikta lentelė, kurioje nurodyta, kad pareiÅ¡kėja kainas padidino nuo 2016 m. liepos 1 d., tačiau 2018 m. rugpjūčio 3 d.

Tarybos pranešime (51-53 psl.) nurodyta, kad pareiškėja kainas padidino nuo 2017 m. liepos 1 d. Taigi, nėra aišku, kuris teiginys teisingas, be to, nei vienos bendrovės atstovas nepatvirtino, kad pareiškėjos vadovas dalyvavo Asociacijos susirinkime, o tai reiškia, kad susitarime dėl kainų pareiškėja nedalyvavo. 3.4.2. Kainas pareiškėja padidino tik nuo 2017 m. liepos 1 d., tačiau jos buvo gerokai mažesnės nei buvo tariamasi Asociacijos susirinkime. Tai, kad pareiškėjos atstovas dalyvavo susirinkime, sprendžiama tik iš ranka rašyto raštelio, tačiau toks įrodymas tikrojo fakto nepatvirtina.

Tarybos rasti raÅ¡teliai apie galimas kainas, kurie rasti pas kitus atstovus, nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėja su jais derino vairavimo kainas. 3.4.3. Nutarime neteisingai teigiama, kad pareiÅ¡kėja valdo vairavimo aikÅ¡telę, pareiÅ¡kėja vairavimo aikÅ¡telę tik nuomoja. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja Nutarimu nubausta be jokio pagrindo. 3.4.4. PareiÅ¡kėjos atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ patenkinti. Baigiamų kalbų metu atstovas advokatas skundo argumentus, prašė skundÄ tenkinti (2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 59 min. 50 sek.). 3.5.

PareiÅ¡kėja VÅ¡Ä® „Vairoseta“ skundu prašė panaikinti NutarimÄ dalyje, kurioje įstaigai paskirta bauda. Pagrįsdama Nutarimo dalies neteisėtumÄ nurodo: 3.5.1. Susitarime dėl vairavimo kainų nedalyvavo. Vadovas su jokiomis kitomis įmonėmis jokių kainų nederino, tokių duomenų nėra surinkusi ir Taryba. OrientacijÄ apie kainas gaudavo tik iÅ¡ interneto. Pažymėjo, kad įstaigos vadovo dalyvavimas susitarime yra grindžiamas tik bÅ«vimu susirinkimo salėje. Jokių vadovo pasisakymų nefiksuota.

Įstaigos atstovas dalyvavo 2016 m. balandžio 14 d. vykusiame Asociacijos susirinkime, tačiau jis neturėjo įgaliojimo balsuoti, ar kaip kitaip reikšti nuomonę. Tai, kad nuo 2016 m. liepos 12 d. padidėjo mokymų kainos, įstaigos kaltės neįrodo. Mokymų kainos pakilo tik dėl mokymo kaštų padidėjimo. 3.5.2. Narystė Asociacijoje taip pat negali būti laikoma susijusia su ūkio subjektų grupe. Pažymėjo, kad susirinkimuose dalyvavo ne pažeidimų ruošimo tikslais, o Asociacijos narystės pagrindu. 3.5.3.

Teismo posėdžio metu atstovai palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ patenkinti. Baigiamų kalbų metu palaikė praÅ¡ymÄ skundÄ tenkinti pilna apimtimi (2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 2 val. 33 min. 00 sek.). 3.6. PareiÅ¡kėja BÄ® „Vilniaus saugaus miesto centras“ skundu ir vėliau pateiktais raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais prašė panaikinti NutarimÄ , priimtÄ pareiÅ¡kėjos atžvilgiu, arba sumažinti paskirtÄ baudÄ . Pagrįsdama Nutarimo dalies neteisėtumÄ nurodo: 3.6.1.

PareiÅ¡kėja Asociacijos susirinkime, vykusiame 2016 m. birželio 13 d., nedalyvavo. Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtino ir susirinkimo organizatorius. 3.6.2. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja yra ne pelno siekianti įstaiga, todėl kelti kainų suinteresuotumo neturėjo. Kursų kaina pakito atsižvelgiant į Valstybinės kelių transporto inspekcijos įsakymus Nr. 2B-71 ir Nr. 2BE-162, o ne dėl 2016 m. birželio 13 d. susirinkimo. 3.6.3. Patikslino pažeidimo laikotarpį, kuris, pareiÅ¡kėjos nuomone, tęsėsi nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. balandžio 19 d. 3.6.4.

Dėl paskirtos baudos nurodė, kad paskirtos baudos esmė atgrasyti nuo draudžiamų susitarimų, tačiau pareiÅ¡kėja pati savo veiklÄ nutraukė 2017 m. rugsėjo 1 d., todėl ateityje negali bÅ«ti grėsmės, jog Å¡i įstaiga sudarys draudžiamus susitarimus. Taip pat nurodė, kad Taryba, apskaičiuodama baudÄ , nepagrįstai vertino pareiÅ¡kėjo pajamas, gautas iÅ¡ valstybės ir savivaldybės biudžeto. 3.6.5. Teismo posėdžio metu atstovai palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ patenkinti.

Baigiamų kalbų metu atstovai palaikė praÅ¡ymÄ panaikinti NutarimÄ . Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, jog draudžiamas susitarimas buvo sudarytas, prašė baudÄ sumažinti (2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 1 val. 32 min. 20 sek.) 3.7. PareiÅ¡kėjas A. Ž. personalinio vairuotojų ruoÅ¡imo centras „VRC“ skundu praÅ¡o panaikinti NutarimÄ dalyje, priimtÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, arba sumažinti pareiÅ¡kėjui paskirtÄ baudÄ ir skirti 50 proc. bazinės baudos dydžio 8 450 Eur baudÄ .

Pagrįsdamas Nutarimo dalies neteisėtumÄ nurodo: 3.7.1. A. Ž. dalyvavo Asociacijos susirinkime, tačiau jokių susitarimų dėl paslaugų kainų nesudarinėjo. Ä®monė kainas pasitvirtino dar iki 2016 m. birželio 13 d. susirinkimo, todėl susirinkime priimti sprendimai įmonei reikÅ¡mės neturėjo. 3.7.2. Tyrimo medžiagoje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad įmonė „primetinėjo“ kainas, ar kaip kitaip siekė daryti įtakÄ kainodaroje. Taryba neįrodo, kad pareiÅ¡kėjas dalyvavo susitarime ir padarė Ä®statymo pažeidimÄ . 3.7.3.

Nesutiko su Nutarime iÅ¡dėstytais teiginiais dėl to, kad aikÅ¡teles turintys Å«kio subjektai siekė daryti įtakÄ kainų nekeliančioms įmonėms. Å iuo aspektu pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas aikÅ¡telės neturi, todėl įtakos negalėjo daryti, o IÄ® „Autoplay“ atstovo Tarybai pateiktÄ informacijÄ dėl reikalavimo pakelti kainas, vertino kaip konkurento apkalbėjimÄ . 3.7.4. PaskirtÄ baudÄ prašė sumažinti įvertinus aplinkybes, kad įmonės finansinė padėtis yra labai sunki. 3.7.5.

Teismo posėdžio metu atstovai palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ patenkinti. Baigiamų kalbų metu atstovas palaikė praÅ¡ymÄ baudÄ sumažinti iki beveik 9 000 Eur (2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 29 min. 40 sek.) 3.8. PareiÅ¡kėja Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija skundu teismui praÅ¡o panaikinti NutarimÄ . Pagrįsdama Nutarimo dalies neteisėtumÄ nurodo: 3.8.1. Nesutinka su Nutarime iÅ¡dėstytomis iÅ¡vadomis, kad pareiÅ¡kėja ir vairavimo paslaugas teikiantys subjektai sudarė konkurencijÄ ribojantį susitarimÄ , kuriuo derino įkainius už vairavimo mokymo paslaugas.

PrieÅ¡taraudama Å¡ioms iÅ¡vadoms nurodo, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad vairavimo paslaugų įkainiai, tirtu laikotarpiu, tapo vienodi ar panaÅ¡Å«s. Tyrimo metu buvo remiamasi internete skelbtomis kainomis, tačiau nebuvo atsižvelgta į realias mokymų kainas, kurios kiekvienu atveju buvo nustatomos individualiai. 3.8.2. Pažymėjo, kad pagrindinis Asociacijos tikslas – narių Å¡vietimas. PareiÅ¡kėja turi pareigÄ Å¡viesti savo narius, teikti informacijÄ apie besikeičiantį teisinį reglamentavimo ir tai negali bÅ«ti laikoma teisės aktų pažeidimu.

Todėl ir Asociacijos narių informavimas apie PVM negali būti laikomas Įstatymo pažeidimu. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad draudžiamas susitarimas buvo sudarytas. 3.8.3. Prieštaravo Nutarime išdėstytiems argumentams, kad Asociacijos vadovybė ne tik žinojo apie susitarimus dėl kainų, tačiau juos ir organizavo. Pažymėjo, kad vien faktas, kad Asociacijos vadovybės nariai dalyvavo 2016 m. birželio 13 d. susirinkime, neįrodo, kad pareiškėja inicijavo susitarimus ir skatino juos vykdyti.

PareiÅ¡kėjos teigimu, Asociacija negali bÅ«ti atsakinga už tai, kad kiti Asociacijos nariai, pasinaudodami Asociacijos vardu, galimai galėjo daryti Ä®statymo pažeidimÄ . Tyrimo metu nėra surinkta jokių įrodymų, kad atskiri Asociacijos valdybos nariai, dalyvavę susirinkimuose, iÅ¡skirtinai veikė Asociacijos vardu ir vadovavosi Asociacijos nurodymais. 3.8.4. Pripažino, kad vairavimo mokymų įkainių tema 2016 m. iÅ¡ tiesų buvo aktuali jos nariams, tačiau įkainių pokyčius lėmė mokestinės aplinkos pasikeitimas, PVM lengvatos 2015 m. pabaigoje vairavimo mokymo paslaugoms panaikinimas, iÅ¡augusios sÄ naudos. 3.8.5.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja savo teises ir pareigas įgyja per savo valdymo organus. Asociacijos struktÅ«rÄ sudaro Visuotinis narių suvažiavimas, Prezidiumas ir Administracijos vadovas. Tuo tarpu tiek 2016 m. birželio 13 d. susirinkimas, tiek vėlesni susirinkimai buvo inicijuoti vadinamosiose apskrityse veikiančių vairavimo mokyklų paskirtų atstovų. Ä® susirinkimus buvo kviečiami tik konkrečioje apskrityje veiklÄ vykdančių vairavimo mokyklų atstovai. Taigi Å¡ie narių susitikimai negali bÅ«ti laikomi nei visuotiniais narių suvažiavimais nei kitokiais susirinkimais, kuriuose priimamų sprendimų pagrindu Asociacija galėtų įgyti teises ir pareigas.

Todėl nėra pagrindo teigti, kad Asociacija dalyvavo draudžiamame susitarime. Asociacijos nariai suskirstyti pagal regionines apskritis ir neturi galimybės priimti sprendimus, kurie būtų laikomi pareiškėjos vardu priimtais sprendimais. Apskritys nėra pareiškėjos padaliniai ir juo labiau nėra jokių teisinių ryšių tarp pareiškėjos ir apskričių, todėl asociacija neturėjo jokių galimybių kontroliuoti savarankiškai veikiančių vairavimo mokyklų veiklos. 3.8.6. Pareiškėja taip pat prieštaravo dėl Tarybos nustatytos pažeidimo trukmės. Pažymėjo, kad dauguma Asociacijos narių pakeitė tariamai suderintus vairavimo įkainius anksčiau nei buvo baigtas tyrimas.

Be to, Tarybos iÅ¡vada, kad tariamas pažeidimas Vilniuje trÅ«ko 2 metus ir 1 mėnesį, priimta atsižvelgiant tik į tam tikrų Asociacijos narių veiksmus, tačiau ne pačios Asociacijos tariamai vykdyto pažeidimo trukmę. 3.8.7. Teismo posėdžio metu atstovai palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ patenkinti. Baigiamų kalbų metu atstovas palaikė praÅ¡ymÄ panaikinti NutarimÄ (2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 2 val. 7 min. 50 sek.) 3.9. PareiÅ¡kėja UAB „Kelio iliuzija“ skundu prašė pakeisti Nutarimo 1.1 punktÄ ir iÅ¡ Nutarimo rezoliucinės dalies paÅ¡alinti 3.11 punktÄ ; teismui nusprendus netenkinti pirminių reikalavimų prašė sumažinti paskirtÄ baudÄ .

Pagrįsdama Nutarimo dalies neteisėtumÄ nurodo: 3.9.1. Taryba visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyrė bylos medžiagos, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos bei nepagrįstai pripažino pareiÅ¡kėjÄ sudarius draudžiamÄ susitarimÄ . 3.9.2. Nurodo, kad pareiÅ¡kėja tyrimo metu jokiais įrodymais nėra patvirtinusi savo dalyvavimo 2016 m. birželio 13 d. susirinkime ir draudžiamame susitarime. PareiÅ¡kėja taip pat nėra dalyvavusi ir 2016 m. balandžio 14 d. susirinkime. PareiÅ¡kėja tyrimo metu neginčijo tik kainų pakėlimo, kuris buvo nulemtas stebint kitų rinkos subjektų elgesį ir natÅ«raliai reaguojant į rinkos pokyčius.

Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėja pripažino savo dalyvavimÄ draudžiamame susitarime. 3.9.3. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėja darė spaudimÄ pasinaudodama savo valdomomis vairavimo aikÅ¡telėmis, siekiant įgyvendinti draudžiamÄ susitarimÄ . Tyrimas patvirtino, kad tokį spaudimÄ darė vairavimo mokyklos, kurios dalyvavo susirinkime, kai tuo tarpu duomenų, apie pareiÅ¡kėjos dalyvavimÄ susirinkime, nėra. 3.9.4. Pažymėjo, kad vairavimo kainos iki 2016 m. birželio 13 d. susirinkime sutartų kainų, kurias nutarta taikyti nuo 2016 m. liepos 1 d., 2016 m. liepos 1-2 dienomis buvo pakeltos 8 Vilniaus mieste įsikÅ«rusiose vairavimo mokyklose.

Savaitės bėgyje kainas pakėlė dar 4 mokyklos. PareiÅ¡kėja, reaguodama į rinkÄ , kainas pakėlė 2016 m. liepos 24 d., t. y. praėjus mėnesiui nuo susirinkimo ir tai reiÅ¡kia, kad kainų pakėlimas buvo nulemtas ne tariamo susitarimo, o natÅ«raliai reaguojant į rinkos pokyčius. 3.9.5. Atkreipė dėmesį, kad Å¡iuo atveju svarbu apibrėžti prekės rinkÄ . Taryba, nagrinėjamu atveju, aktualiÄ prekės rinkÄ apibrėžė kaip vairavimo mokymo paslaugų teikimo rinkÄ , apimančiÄ visų vairavimo kategorijų mokymo paslaugas.

Tačiau prekės rinka, nagrinėjamu atveju, buvo apibrėžta per plačiai bei pažeidžiant teisės aktų nuostatas ir tai tik patvirtina, kad Taryba tyrimÄ atliko neiÅ¡samiai. 3.9.6. Pažymėjo, kad nustačius prekės rinkÄ , turi bÅ«ti apibrėžta ir geografinė rinka, t. y. teritorija, kurioje visi Å«kio subjektai susiduria su iÅ¡ esmės panaÅ¡iomis konkurencinėmis sÄ lygomis. Taryba nustatė, kad geografinė rinka – Vilniaus miestas, tačiau pareiÅ¡kėja paslaugas teikia ne tik Vilniuje, tačiau ir Vilniaus rajone bei Trakų rajone.

Taigi akivaizdu, kad Vilniaus mieste veikiančios vairavimo mokyklos negali bÅ«ti konkurentėmis Vilniaus ir Trakų rajonuose esančioms mokykloms. Draudžiamas susitarimas turėjo apimti tik Vilniaus mieste pareiÅ¡kėjos vykdomÄ veiklÄ , tačiau tyrimo metu buvo vertinama ir Vilniaus bei Trakų rajone esančių pareiÅ¡kėjos filialų veikla, dėl ko pareiÅ¡kėjai nepagrįstai buvo skirta tokio dydžio bauda. 3.9.7. PareiÅ¡kėja prieÅ¡taravo paskirtos baudos dydžiui. Nurodo, kad ji iki Nutarimo priėmimo sumažino kainas, o tai reiÅ¡kia, kad savo valia nutraukė pažeidimÄ , todėl Å¡i aplinkybė turėjo bÅ«ti įvertinta kaip lengvinanti.

Taip pat tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų aktyviai dalyvavusi kainų nustatyme, ar kaip kitaip įtakojusi kitus subjektus dėl kainų padidinimo. Å ios ir kitos panaÅ¡ios aplinkybės nebuvo įvertintos kaip lengvinančios. Pažymėjo, kad nustatant bazinį baudos dydi, turėjo bÅ«ti vadovaujamasi tik Vilniaus mieste veikiančių vairavimo mokyklų gautomis pajamomis. 3.9.8. Teismo posėdžio metu atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ patenkinti. Baigiamų kalbų metu atstovas palaikė praÅ¡ymÄ panaikinti NutarimÄ dalyje, kurioje pareiÅ¡kėja pripažinta padariusi konkurencijos teisės pažeidimÄ ir jai paskirta bauda, kitu atveju – baudÄ sumažinti (2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 2 val. 50 min. 50 sek.) 3.10.

PareiÅ¡kėjos UAB „ARV-Auto“ ir UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ skundu prašė panaikinti Nutarimo dalis, kuriomis pareiÅ¡kėjoms paskirtos baudos, arba sumažinti Nutarimu paskirtas baudas. Pagrįsdamos Nutarimo atitinkamų dalių neteisėtumÄ nurodo: 3.10.1. DidžiÄ jÄ dalį Kauno rinkos užima UAB „ARV-Auto“, kartu su UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ ir UAB „Rigveda“. Å ios bendrovės yra pagrindinės konkurentės Kaune, nulemiančios esminius rinkos pokyčius.

Esant tokiai situacijai natÅ«ralu, kad pareiÅ¡kėja UAB „ARV-Auto“ nuolat stebėjo savo konkurentės UAB „Rigveda“ vieÅ¡ai skelbiamas kainas ir stengėsi taikyti nežymiai aukÅ¡tesnes už UAB „Rigveda“ kainas, todėl kainos kelių dienų bėgyje keisdavosi kelis kartus. Tuo tarpu UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ įkainiai buvo taikomi Å¡iek tiek mažesni už UAB „Rigveda“ arba vienodi. Taigi abi pareiÅ¡kėjos sudarydamos vienÄ ekonominį vienetÄ konkuravo su UAB „Rigveda“ tiek kokybės, tiek kainos pagrindais.

Tačiau Taryba nustatė, kad 2016 m. liepos mėn. – 2016 m. gruodžio mėn. laikotarpiu pareiÅ¡kėjų kainos keitėsi ne taikant jau minėtus pagrindus, o pareiÅ¡kėjoms sudarius draudžiamÄ susitarimÄ su konkurentais dėl kainų nustatymo. TokiÄ iÅ¡vadÄ TarybÄ padarė galimai suabsoliutinusi faktÄ , kad laikotarpiu 2016 m. liepos mėn. – 2016 m. gruodžio mėn., UAB „Rigveda“ aktyviai komunikavo su kitomis Kauno vairavimo mokyklomis spausdama jas taikyti UAB „Rigveda“ Vilniuje veikiantį modelį.

PareiÅ¡kėjų nuomone, tokių tikslų pasekoje ir buvo organizuojami Asociacijos narių susirinkimai kainų klausimais. 3.10.2. Pažymėjo, kad kainų kilimÄ suponavo vairavimo mokyklų apmokestinimas PVM. Taip pat nuo 2016 m. padidėjo norinčiųjų mokytis skaičius, todėl buvo įgyta daugiau transporto priemonių ir į darbÄ buvo priimti nauji darbuotojai, o kitiems buvo pakeltas darbo užmokestis. 3.10.3. Taryba pareiÅ¡kėjos UAB „ARV-Auto“ atžvilgiu surinko tik keletÄ SMS žinučių bei el. laiÅ¡kų, pagrindžiančių pareiÅ¡kėjos komunikacijÄ su nedidele dalimi konkurentų.

Pareiškėjos nuomone, toks apsikeitimas vieša informacija negali būti traktuojama kaip Įstatymo 5 straipsnio pažeidimas. Vienintelis teorinis įrodymas, kuris galėtų būti traktuojamas kaip reikšmingos informacijos konkurentui atskleidimu yra pareiškėjos UAB „ARV-Auto“ vadovo SMS žinutė UAB „Tikslo linija“ atstovui, tačiau nėra duomenų, kad ši informacija būtų atskleista kitiems ūkio subjektams. Taip pat pabrėžė, kad Taryba nepagrįstai išplėtė draudžiamo susitarimo apimtį A kategorijos mokymų kainų klausimu. 3.10.4.

PareiÅ¡kėja UAB „ARV-Auto“ nesutikdama su paskirtos baudos dydžiu nurodo, kad Taryba nepagrįstai į pažeidimÄ Ä¯traukė A kategorijos vairavimo mokymo paslaugų pajamas. Taip pat nepagrįstai įtraukė pajamas, gautas iÅ¡ Lietuvos darbo biržos. PareiÅ¡kėjos vaidmuo susitarime buvo pasyvus, tačiau bauda paskirta neadekvačiai per didelė. 3.10.5. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ ir pareiÅ¡kėja UAB „ARV-Auto“ sudaro vienÄ ekonominį vienetÄ , kurios laikėsi bendros strategijos rinkoje.

UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ nėra Asociacijos narė ir susirinkimuose nedalyvavo. Jos įkainiai buvo pakelti iÅ¡imtinai atsižvelgiant į UAB „Rigveda“ kainas. 3.10.6. Pagrįsdama UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ paskirtos baudos neadekvatumÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėja neteikia A kategorijos mokymo paslaugų ir tai tik patvirtina jo mažesnį vaidmenį rinkoje. Ä® pajamas taip pat nepagrįstai buvo įtrauktos pajamos gautos iÅ¡ Lietuvos darbo biržos. 3.11.

PareiÅ¡kėja IÄ® „Jurbarko saugaus eismo centras“ skundu prašė panaikinti Nutarimo dalis, kuria pareiÅ¡kėjos atžvilgiu taikytas ApraÅ¡o 13 punktas ir į IÄ® „Jurbarko saugaus eismo centras“ pardavimų vertę 2016 metais įtrauktos pajamos (56 982 Eur), gautos iÅ¡ Lietuvos darbo biržos bei prašė sumažinti paskirtÄ baudÄ iki 2 601 Eur. Pagrįsdama Nutarimo dalies neteisėtumÄ nurodo: 3.11.1. PareiÅ¡kėja prieÅ¡tarauja, kad Taryba, nustatydama IÄ® „Jurbarko saugaus eismo centras“ pardavimų vertę 2016 metais, į jÄ Ä¯traukė pajamas, gautas iÅ¡ Lietuvos darbo biržos.

Å iuo aspektu pažymi, kad pareiÅ¡kėja pilnai prisipažino dalyvavusi sudarant draudžiamÄ , konkurencijÄ ribojantį susitarimÄ , kritiÅ¡kai vertino savo veiksmus, pilnai ir besÄ lygiÅ¡kai pripažino Tarybos jos atžvilgiu nustatytas esmines aplinkybes, sutiko su nustatytų aplinkybių teisinių įvertinimu ir numatytos baudos apskaičiavimu. PareiÅ¡kėjos vadovas ir savininkas suprato, kad priėmęs UAB „Rigveda“ vadovo siÅ«lymÄ suderinti vairavimo mokymo kainas Jurbarko mieste, pasielgė neapgalvotai ir nusižengė įstatymui.

Taigi, esant tokiam pareiÅ¡kėjos požiÅ«riui į padarytÄ pažeidimÄ , Tarybos taikomos papildomos atgrasymo priemonės yra perteklinės ir neproporcingos. 3.11.2. Pažymėjo, kad 2016 metais pareiÅ¡kėja parduodama su vairavimo mokymu susijusias paslaugas turėjo 140 234 Eur pajamų, iÅ¡ kurių 56 982 Eur gavo iÅ¡ Lietuvos darbo biržos už profesinio mokymo (tobulinimo) paslaugas. Taryba, apskaičiuodama baudÄ , rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir apskaičiuodama pareiÅ¡kėjos 2016 metų pardavimų vertę, vertino, kad pareiÅ¡kėjos iÅ¡ Lietuvos darbo biržos už profesinio mokymo (tobulinimo) paslaugas gautos pajamos yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su pažeidimu, todėl įtraukė jas į pardavimų vertę.

PareiÅ¡kėjos nuomone, jos sudarytas konkurencijÄ ribojantis susitarimas dėl kainų nustatymo nepalietė ir negalėjo paliesti profesinio mokymo (tobulinimo) paslaugų, kurios buvo apmokamos iÅ¡ Lietuvos darbo biržos biudžeto, fiksuotų kainų. PareiÅ¡kėja tiek iki pažeidimo, tiek jo metu, tiek ir po jo negalėjo pakeisti Lietuvos darbo biržos nustatytų profesinio vairavimo mokymų kainų ir jų nepakeitė, todėl pajamos, kurias pareiÅ¡kėjas gavo iÅ¡ darbo biržos tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai su pažeidimu nėra susijusios.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjai skirtina bauda turėtų bÅ«ti apskaičiuota iÅ¡ naujo, atitinkamai į per 2016 metus gautas pajamas neįtraukiant pajamų, gautų iÅ¡ Lietuvos darbo biržos. 3.11.3. Teismo posėdžio metu atstovai palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ patenkinti. Baigiamų kalbų metu atstovas prašė skundÄ tenkinti, pakeisti NutarimÄ ir paskirtÄ baudÄ sumažinti (2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 1 val. 56 min. 40 sek.) 3.12. PareiÅ¡kėja UAB „LDV UNIO“ skundu prašė panaikinti Nutarimu paskirtÄ baudÄ 70 proc., bei prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pagrįsdama Nutarimo dalies neteisėtumÄ nurodo: 3.12.1. PrieÅ¡taravo Tarybos Nutarime priimtai apibendrintai iÅ¡vadai, kad visi susitarimÄ sudarę subjektai susitarė ir dėl susitarimo laikymosi užtikrinimo bÅ«do. PareiÅ¡kėja neturėjo jokio tikslo dalyvauti susitarime, o vien tik sumų užraÅ¡ymas ant lentos negali bÅ«ti laikytinas susitarimu konkurencijos teisės prasme. PareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės nesuprato, kad, konkurencijos teisės prasme, sudarė konkurencijÄ ribojantį susitarimÄ . Pabrėžė, kad tyrimo metu pas pareiÅ¡kėjÄ nebuvo rasti jokie susitarimÄ patvirtinantys įrodymai.

Taigi pareiÅ¡kėjos vaidmuo susitarime nebuvo sÄ moningas, pareiÅ¡kėja į susitarimÄ buvo įtraukta prieÅ¡ jos valiÄ , pareiÅ¡kėja nebuvo aktyvi susitarimo dalyvė. 3.12.2. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja rinkoje teikė aukÅ¡to lygio ir brangiau apmokamas paslaugas, visada stengėsi kruopščiai laikytis veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų, aktyviai dalyvauja socialinėje veikloje, todėl jai nebuvo jokio tikslo dalyvauti susitarime dėl kainų. 3.12.3. Dėl bendrovės kainų pakėlimo priežasčių nurodo, kad, nors tyrimo iÅ¡vadoje teigiama, kad įtariami Å«kio subjektai sudarė draudžiamÄ susitarimÄ dėl visų vairavimo mokymo kategorijų, tačiau pareiÅ¡kėja A kategorijos kainÄ nustatė dar gerokai iki 2016 m. birželio 13 d. susirinkimo.

Taigi A kategorijos kainos pakėlimas nebuvo susijęs su susitarimu. Tuo tarpu B kategorijos ir kitų kategorijų kainų pakėlimÄ nulėmė kitos objektyvios priežastys. PareiÅ¡kėja privalėjo riboti klientų srautÄ , todėl 2016 m. birželio-liepos mėn., kada pareiÅ¡kėjos konkurentai pradėjo kelti kainas iki 490 Eur, ji B kategorijos kainas pakėlė nuo 390 Eur iki 528 Eur, t. y. 30-40 Eur daugiau už konkurentų kainÄ . Nepakėlusi kainų pareiÅ¡kėja nebÅ«tų sulaikiusi klientų srauto.

Pasibaigus 2016 m. vasaros sezono pikui pareiÅ¡kėja sumažino B kategorijos kainas iki 518 Eur. Daugiau kainų nemažino, nes jų nemažino konkurentai. Be to, pradėjus mokėti PVM ženkliai iÅ¡augo sÄ naudos, taip pat didėjo darbuotojų skaičius, atlyginimai. Taigi paslaugų kainos didėjimÄ nulėmė minėtos objektyvios priežastys, o ne dalyvavimas susitarime. 3.12.4. Nors, pareiÅ¡kėjos teigimu, ji nekvestionuoja Tarybos iÅ¡vadų dėl pareiÅ¡kėjos dalyvavimo susitarime, tačiau, pareiÅ¡kėjos nuomone, Taryba netinkamai individualizavo skirtos baudos dydį.

PareiÅ¡kėjos teigimu, iÅ¡ pajamų turėtų bÅ«ti atimtos pajamos, gautos iÅ¡ Lietuvos darbo biržos, nes susitarimas neapėmė Å¡ių paslaugų kainų. Susitarimas taip pat neapėmė pajamų, gautų iÅ¡ vairavimo įgÅ«džių tobulinimo, bei pajamų, gautų sudarius sutartis laimėjus vieÅ¡uosius ar kitų įmonių skelbiamus pirkimus. KonkurencijÄ ribojantis susitarimas taip pat nebuvo sudarytas dėl mokymo programos „95 kodas“, dėl papildomo mokymo pažeidusiems Kelių eismo taisykles, dėl ADR kursų vairuotojams, vežantiems pavojingus krovinius, dėl Kelių eismo taisyklių testų sprendimo paslaugų, dėl pajamų, gautų iÅ¡ nekilnojamojo turto nuomos, transporto priemonių pardavimo, nuomos ir pan.

PareiÅ¡kėjai nėra aiÅ¡ku, kokį konkrečiai pardavimo vertės dydį nustatė TarybÄ ir kaip apskaičiavo baudÄ . 3.12.5. Pažymėjo, kad Taryba nepagrindė pažeidimo pavojingumo, taip pat, pareiÅ¡kėjos nuomone, jos atžvilgiu turėjo bÅ«ti laikoma, kad pažeidimas trÅ«ko pusę metų, o ne 2,5 metų, kaip nurodo Taryba. Nebuvo iÅ¡samiai įvertintos lengvinančios aplinkybės, dėl ko nepagrįstai buvo apskaičiuota tokio dydžio bauda. 3.12.6. Teismo posėdžio metu atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ patenkinti.

Baigiamų kalbų metu atstovas palaikė praÅ¡ymÄ baudÄ sumažinti iki pareiÅ¡kėjos apskaičiuoto 38 790 Eur dydžio (2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 3 val. 01 min. 01 sek.) 3.13. PareiÅ¡kėja UAB „Dorkanas“ skundu prašė panaikinti Nutarimu paskirtÄ baudÄ , arba Nutarimu paskirtÄ baudÄ sumažinti. Pagrįsdama Nutarimo dalies neteisėtumÄ nurodo: 3.13.1. PareiÅ¡kėja buvo pripažinta susitarimo dalyve tuo pagrindu, kad atstovas dalyvavo 2016 m. birželio 13 d. susirinkime, o vėliau pati pakėlė kainas.

Tačiau, pareiÅ¡kėjos teigimu, Taryba neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjos atstovo dalyvavimo susirinkime kontekstÄ . PareiÅ¡kėja neturėjo jokios informacijos apie galimai neteisėtÄ susirinkimo tikslÄ , todėl neturėjo priežasties nedalyvauti susirinkime. PareiÅ¡kėja ilgametė Asociacijos narė, todėl dalyvauja susirinkimuose. Susirinkime girdėtų kalbų dėl kainų pareiÅ¡kėjos atstovas nevertino kaip realaus sutarimo derinti kainas kalbų ir nemanė, kad ir kiti subjektai derins kainas.

Taryba taip pat nėra surinkusi jokios medžiagos, iš kurios būtų akivaizdu, kad pareiškėjos atstovas po susirinkimo būtų kontroliavęs, ar kaip kitaip domėjęsis kainų pakėlimu. Pareiškėja taip pat nebuvo patyrusi jokio spaudimo dėl kainų pakėlimo. 3.13.2. Dėl kainų pakėlimo nurodo, kad pareiškėja taiko nuolaidų sistemas, todėl vienos fiksuotos kainos niekada nebūna. Tuo tarpu atsakovė vertino tik kainų vidurkį, iš kurio matyti, kad 2016 m. birželio mėn. kaina – 330 Eur, 2016 m. liepos mėn. kaina – 367 Eur, o 2016 m. rugpjūčio mėn. kaina – 479 Eur.

Taip pat 2016 m. rugpjūčio mėn. kaina svyravo nuo 499 Eur iki 560 Eur. Atsakovas neatsižvelgė, kad 2016 m. rugpjūčio mėn. kainos vidurkis buvo 467 Eur. PareiÅ¡kėja kainas pakėlė nuo 2016 m. rugpjūčio mėn., t. y. ne nuo liepos 1 d., o tai reiÅ¡kia pareiÅ¡kėjos atsisakymÄ dalyvauti Susitarime. 3.13.3. Pažymėjo, kad kainų pakėlimas nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. buvo sÄ lygotas padidėjusių iÅ¡laidų. PareiÅ¡kėja 2016 m. birželio mėn. ir vėliau įsigijo automobilius, taip pat padidėjo automobilių aptarnavimo kainos, todėl nesutiko su Tarybos iÅ¡vadomis, kad kainos buvo pakeltos nesant ekonominio pagrindo. 3.13.4.

Taryba nors ir nustatė, kad pareiÅ¡kėja su kitomis vairavimo mokyklomis buvo įsirengusi aikÅ¡telę ir jÄ subnuomavo, tačiau nei viena iÅ¡ tų mokyklų nenurodė, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų dariusi spaudimÄ per aikÅ¡teles kelti ar derinti kainas. PareiÅ¡kėjos teigimu, ji susitarime per spaudimo aikÅ¡telių nuomininkams sudarymÄ buvo pripažinta dalyvavusiu nepagrįstai. 3.13.5. PareiÅ¡kėja nesutiko su jai paskirtos baudos dydžiu. Pažymėjo, kad nenustačius pareiÅ¡kėjos tyčinių veiksmų yra pagrindas skirti mažesnę nei Ä®statyme numatytÄ 10 proc. dydžio baudÄ . 3.13.6.

Teismo posėdžio metu atstovai palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ patenkinti. Baigiamų kalbų metu atstovė palaikė praÅ¡ymÄ panaikinti Nutarimu paskirtÄ baudÄ , kitu atveju – baudÄ sumažinti (2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 1 val. 12 min. 30 sek.) 4. Atsakovė Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimo argumentais prašė pareiÅ¡kėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus. 4.1. Dėl pareiÅ¡kėjos UAB „Kelio iliuzija“ abejonės, jog atsakovė galimai per plačiai apibrėžė prekės rinkÄ nurodo, kad visos nagrinėtos vairavimo mokyklos teikė B kategorijos vairavimo mokymo paslaugas, taip pat, beveik visos teikė ir kitų kategorijų mokymus, todėl Tarybai nebuvo tikslinga iÅ¡skirti atitinkamas rinkas pagal atskiras vairavimo kategorijas.

Kaip nustatyta tyrimo metu, visos Vilniuje veikiančios vairavimo mokyklos buvo sudariusios susitarimÄ dėl visų vairavimo kategorijų, tačiau Taryba nėra minėjusi, kad Vilniuje veikiančios vairavimo mokyklos buvo sudariusios susitarimÄ ir dėl 95 kodo mokymų. PareiÅ¡kėjų teiginius, kad atsakovė į prekės rinkÄ Ä¯traukė visÄ vairavimo mokyklų veiklÄ (pvz. aikÅ¡telių nuoma ir pan.), vertino kaip neatitinkančius tikrovės. Dėl geografinės rinkos apibrėžimo nurodė, kad tyrimo geografinės rinkos ribos :Vilnius, Kaunas ir Jurbarkas. 4.2.

Pažymėjo, kad tyrimo metu buvo nustatytos pagrindinės faktinės aplinkybės, patvirtinusios apie susitarimo bÅ«vimÄ . Tyrimo metu UAB „Rigveda“ patalpose buvo rastas lapelis, kuriame buvo nurodytos vairavimo mokymo kategorijos bei jų kainos. Vėliau nustatyta, kad rastame lapelyje nurodytos kainos visiÅ¡kai atitiko visų 2016 m. birželio 13 d. susirinkime dalyvavusių vairavimo mokyklų nuo 2016 m. liepos mėn. pradžios pradėtas taikyti kainas. Asociacijos atstovė, tyrimo metu, patvirtino, kad Å¡ios kainos taip pat buvo užraÅ¡ytos ir ant lentos susirinkime.

Dalis vairavimo mokyklų atstovų patvirtino, kad susirinkime buvo nutarta Å¡ias kainas taikyti. Å ia aplinkybę patvirtino ir faktinis atitinkamų vairavimo mokyklų elgesys – vairavimo kursų kainos buvo pakeltos iki lapelyje nurodytos kainos nuo 2016 m. liepos 1 d. SusitarimÄ buvo siekta įgyvendinti pasinaudojus ribotÄ skaičių vairavimo mokyklų bei darant spaudimÄ , taip pat susirinkimÄ buvo bandoma nuslėpti. Dalis vairavimo mokyklų pažeidimÄ pripažino. Å ių faktinių aplinkybių pagrindu Taryba priėmė iÅ¡vadÄ , kad susirinkime buvo derinami visų vairavimo mokymo kategorijų ir jų kombinacijų nustatymo klausimai, o tokie veiksmai laikytini pažeidimu Ä®statymo 3 straipsnio 19 dalies ir 5 straipsnio prasme. 4.3.

Dėl pareiškėjo A. Ž. personalinio vairuotojų ruošimo centro „VRC“ argumentų, kad susirinkime nebuvo derinamos vairavimo mokymo paslaugų kainos, nurodo, kad pareiškėjas net neginčijo esminių aplinkybių (Asociacijos administracijos argumentai dėl lapelyje nurodytų kainų paskelbimo susirinkime; Asociacijoje iš UAB „Vairavimo linija“ gautas laiškas ir kt.), o savo argumentus dėl savo pasyvaus elgesio susirinkime grindžia vien tik deklaratyviais teiginiais. Taryba neturi pagrindo abejoti IĮ „Autoplay“ atstovės parodymais, duotais tyrimo metu, dėl jai pareiškėjo daromo spaudimo.

Darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas jokiais įrodymais nepaneigė Tarybos, Å¡iuo aspektu, nustatytų aplinkybių. 4.4. Dėl pareiÅ¡kėjos VÅ¡Ä® „Vairoseta“ argumentų, kad jos atstovas susirinkimo dalyje, kurioje buvo derinamos kainos, nedalyvavo ir iÅ¡ esmės susirinkime jokio kainų suderinimo nebuvo, nurodo, kad, visų pirma, pareiÅ¡kėjos argumentai dėl jos atstovo dalyvavimo Susirinkime yra prieÅ¡taringi, todėl Taryba pagrįstai vertino, kad pareiÅ¡kėjos atstovas susirinkime dalyvavo ir nors jame nepasisakė, tačiau Å¡i aplinkybė nėra reikÅ¡minga.

Pagal teismų praktikÄ , dalyvavimas susirinkimuose, kuriuose siekiama antikorupcinio tikslo ir jiems neprieÅ¡taraujant, laikytina bendrininkavimu. Taryba taip pat nustatė, kad pareiÅ¡kėja taikė susirinkime suderintas kainas. Argumentus dėl 2016 m. balandžio 14 d. susirinkimo vertino kaip nereikÅ¡mingus. Dėl argumentų, kad dėl susitarimo niekam žala nekilo, nurodo, kad remiantis teismų praktika, tiriant tokio pobÅ«džio pažeidimÄ , ne visada verta įrodinėti, kad tais veiksmais buvo padaryta žala rinkai.

VÅ¡Ä® „Vairoseta“ skundo argumentus, dalyje dėl dalyvavimo/nedalyvavimo susirinkime ir nedalyvavimo Susitarime, vertino nepagrįstais. 4.5. Dėl pareiÅ¡kėjos UAB „Visagalis“ argumentų, kad Taryba neįvertino tikrojo susirinkimo tikslo, nurodo, kad Taryba nustatė, jog susirinkime buvo nuspręsta, kokios turėtų bÅ«ti taikomos kainos ir Å¡iÄ aplinkybę tiesiogiai patvirtino dalis susirinkime dalyvavusių vairavimo mokyklų atstovų, todėl Taryba aiÅ¡kiai nustatė, kad susirinkimo tikslas buvo kainų nustatymas.

Be to, strategijos apsikeitimas taip pat laikytina konkurencijos taisyklių pažeidimu. Pareiškėjos šiuo aspektu išdėstytus argumentus vertino kaip nepagrįstus, o dalį argumentų kaip neesminius. 4.6. Dėl pareiškėjos UAB „Dorkanas“ argumentų nurodo, kad Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pažeidimo sudėties elementai – susitarimo sudarymo faktas ir susitarimo objektas. Pareiškėja nei vieno iš šių elementų neginčija, o kitus pareiškėjos skundo argumentus, kaip tai, kad pareiškėja nežinojo susirinkimo darbotvarkės, ar susirinkimo kalbų nevertino kaip rimtų, vertino kaip neturinčius teisinės reikšmės. Pareiškėja viešai nuo susirinkime aptariamų antikonkurencinių klausimų neatsiribojo, todėl laikytina, kad pareiškėja buvo susitarimo dalyvė.

Be to, kaip nustatyta tyrimo metu, pareiÅ¡kėja taikė kainas, aptartas susirinkime. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjos padėtis nuo kitų vairavimo mokyklų, kurios, kaip pačios nurodė, vairavimo mokymų kainas didino atsižvelgdamos į konkurentų kainas, skiriasi tuo, kad pareiÅ¡kėja susirinkime dalyvavo ir aiÅ¡kaus nepritarimo kainų suderinimui neiÅ¡reiÅ¡kė. 4.7. Dėl vairavimo mokyklų (UAB Mokymo centras „Adpilis“, UAB „Kelio iliuzija“ ir „Vilniaus saugaus miesto centras“) teiginių, kad jos susirinkime nedalyvavo, tačiau buvo pripažintos padariusiomis pažeidimÄ , nurodo, kad Taryba tyrimo metu rado kviestų į susirinkimÄ dalyvių sÄ raÅ¡Ä , kuriame buvo nurodytos į susirinkimÄ kviestos vairavimo mokyklos.

Å is sÄ raÅ¡as yra objektyvus dokumentinis įrodymas, be to, jį, kaip įrodymÄ patvirtino Asociacijos administratorė. Tyrimo metu taip pat buvo rastas susirinkimo protokolas, kuriame nurodyta, kad dalyvavo 16 mokyklų. Å iÄ aplinkybę, be kita ko, patvirtino ir kelių vairavimo mokyklų vadovai. Apie dalyvavusius asmenis paaiÅ¡kinimus yra davęs J. J. įmonės vadovas. Tarybos teigimu, Susirinkimo dalyviai buvo teisingai nustatyti. 4.8. Dėl pareiÅ¡kėjos UAB Mokymo centro „Adpilis“ argumentų, kad jos atstovas Susirinkime nedalyvavo, nurodo, kad J.

J. įmonės vadovas įvardino susirinkime dalyvavusius asmenis, be to, tai, kad pareiÅ¡kėjos atstovas dalyvavo susirinkime, patvirtina faktas, kad pareiÅ¡kėja pakėlė vairavimo mokymų kainas iki tokio lygio, kuris buvo aptartas susirinkime. Argumentus dėl galimai daryto spaudimo vertino kaip neesminius. 4.9. Dėl UAB „Kelio iliuzija“ argumentų nurodo, kad tyrimo metu pareiÅ¡kėja neneigė aplinkybių, kad dalyvavo susirinkime, o savo nedalyvavimÄ pradėjo neigti tik skunde teismui. Pažymėjo, kad iÅ¡vadÄ , dėl pareiÅ¡kėjos dalyvavimo susirinkime, priėmė remiantis J.

J. įmonės vadovo, UAB „Dorkanas“ atstovo paaiÅ¡kinimais, taip pat kitais įrodymais. PareiÅ¡kėjos pozicijÄ dėl nedalyvavimo susirinkime vertino kaip neatitinkančiÄ tikrovės. Argumentus, kad pareiÅ¡kėja kainas pakėlė vėliau bei argumentus dėl galimai daryto spaudimo kelti kainas vertino kaip nepaneigiančius pareiÅ¡kėjos dalyvavimo susitarime. 4.10. Dėl pareiÅ¡kėjos Vilniaus saugaus miesto centro argumentų, dėl dalyvavimo susirinkime, nurodo, kad tai, jog pareiÅ¡kėjos atstovas susirinkime dalyvavo, tyrimo metu patvirtino K.

J. ir J. J. įmonės vadovas. Argumentus, kad pareiÅ¡kėja yra biudžetinė ir ne pelno siekianti organizacija, todėl jai nebuvo tikslo dalyvauti susitarime, vertino kaip neturinčiais teisinės reikÅ¡mės, nes įmonės statusas neturi reikÅ¡mės vertinant, ar nebuvo padarytas Ä®statymo nuostatų pažeidimas. 4.11. Nurodo, kad Kaune sudarytame susitarime dalyvavo 9 juridiniai asmenys (8 Å«kio subjektai), tačiau iÅ¡ kurių tik 4 apskundė NutarimÄ . Taryba nustatė, kad kainos buvo derinamos D. M.

įmonės organizuojamuose susirinkimuose. Buvo nustatyta, kad 2016 m. antrame pusmetyje buvo surengta 18 susirinkimų ir šis suaktyvėjimas pasireiškė po Vilniaus apskrities narių susirinkimo, kuriame dalyvavo ir Asociacijos Kauno skyriaus vadovas D. M.. Tyrimo metu vairavimo mokyklų atstovai pripažino, kad susirinkimuose buvo aptariami kainų klausimai. Pažymėjo, kad Taryba aiškiai nustatė Kaune vykdytus susitarimus ir jų aplinkybes. 4.12. Dėl pareiškėjos UAB „Tikslo linija“ argumentų nurodo, kad, nustatytų aplinkybių kontekste, nėra reikšminga, kad pareiškėja nedalyvaudavo D.

M. įmonės susirinkimuose. Tyrimo metu iš pareiškėjos susirašinėjimo su kitomis vairavimo mokyklomis buvo nustatyta, kad pareiškėja domėdavosi susirinkimų temomis, jas aptarinėjo, tame tarpe ir dėl kainų derinimo. Taigi, nors pareiškėja susirinkimuose tiesiogiai ir nedalyvaudavo, tačiau susirinkimų turinys jai buvo žinomas, o šių aplinkybių pakako, kad pareiškėja būtų pripažinta susitarimo dalyve. Tai, kad susirašinėjimas vyko ne tarp įmonių vadovų, teisinės reikšmės neturi. 4.13.

Dėl pareiškėjos UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ argumentų nurodo, kad, nors pareiškėja ginčija Tarybos nustatytas aplinkybes, kad ji laikytina susitarimo dalyve bei nurodo, kad jos paslaugų kainos buvo pakeltos išimtinai tik reaguojant į UAB „Rigveda“ kainas, taip pat, kad laikėsi UAB „Rigveda“ persekiojimo strategijos, tačiau tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja pati aktyviai kontaktavo dėl kainų nustatymo bei atsižvelgdavo į raginimus didinti kainas.

Å ias iÅ¡vadas Taryba priėmė įvertinusi pareiÅ¡kėjos susiraÅ¡inėjimo su UAB „Rigveda“ medžiagÄ , telefoninių pokalbių turinį, todėl pareiÅ¡kėjos prieÅ¡taravimus, dėl jos nepagrįsto priskyrimo susitarimo dalyviams, vertino nepagrįstais. 4.14. Dėl pareiÅ¡kėjos UAB „ARV-Auto“ argumentų, kad ji nelaikytina susitarimo dalyve, nurodo, kad Å¡iuos argumentus paneigia tyrimo metu nustatytos aplinkybės. Taryba neneigia, kad, kaip nurodo pareiÅ¡kėja, konkurentai negali stebėti vienas kito kainų, tačiau, Å¡iuo atveju, vairavimo mokyklos viena kitÄ stebėjo, prižiÅ«rėdamos, kaip sekasi laikytis susitarimo.

Taryba taip pat nustatė, kad mokyklos ne tik dalijosi vieÅ¡a informacija, tačiau ir tarėsi dėl ateityje taikytų kainų. Keitimasis informacija nėra draudžiamas, tačiau tai neturi bÅ«ti daroma su tikslu daryti pažeidimÄ . Å iuo atveju pareiÅ¡kėja su kitais Å«kio subjektais dalinosi informacija siekdama užtikrinti susitarimo laikymÄ si. PareiÅ¡kėja skunde nors ir teigia, kad ji atsiribojo nuo susitarimo, tačiau iÅ¡ komunikacijos su kitomis mokyklomis buvo nustatyta prieÅ¡ingai. Dėl argumentų, kad pareiÅ¡kėja nedalyvavo jokiuose susitarimuose dėl A kategorijos mokymų, pažymėjo, kad UAB „Rigveda“ rastame lapelyje buvo kalbama ir apie A kategorijos mokymų kainÄ , o tai, kad apie jas nėra jokių viešų pokalbių tik rodo, kad susitarimo Å¡ioje srityje buvo laikomasi.

Net ir tai, kad kainos nesiekė lapelyje nurodytų kainų, neįrodo, kad susitarimo nebuvo. 4.15. Dėl pareiškėjos Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos argumentų nurodo, kad tyrimo metu Taryba nustatė, kad Asociacija pasitelkė savo narius UAB „Dauga ir ko“ ir D. M. įmonę, siekiant sudaryti susitarimus. UAB „Rigveda“ patalpose rastas lapelis taip pat tik parodė, kad susirinkime buvo derinamos vairavimo mokymo paslaugų kainos bei parodė ryšius tarp Vilniuje ir Kaune atliktų veiksmų.

Apie tai, kad Asociacija turėjo tikslÄ derinti kainas, įrodo dar 2016 m. balandžio 14 d. vykusio susirinkimo turinys. Vėliau susirinkimÄ organizavo Asociacijos Vilniaus atstovas (UAB „Dauga ir ko“), kuriame buvo derinamos vairavimo mokymų kainos. Be to, apklausiami Asociacijos Vilniaus ir Kauno atstovai patvirtino, kad veikė Asociacijos vardu. Å iuo atveju buvo nustatyta, kad Asociacija buvo susitarimo dalyvė. PraneÅ¡imas apie susirinkimÄ taip pat buvo paskelbtas Asociacijos internetiniame puslapyje.

5. Pasisakydama dėl pareiÅ¡kėjų argumentų dėl susitarimų įgyvendinimo atkreipė dėmesį, kad pagal Ä®statymo 5 straipsnio 2 dalį, susitarimai dėl kainos nustatymo sudaryti tarp konkurentų laikomi visais atvejais ribojančiais konkurencijÄ . Taigi draudžiamo susitarimo sudarymo fakto konstatavimas iÅ¡ esmės nesietinas su tokio susitarimo įgyvendinimu. Todėl kvalifikuojant susitarimÄ pagal Ä®statymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , pakanka nustatyti eksplicitinį arba implicitinį Å¡alių valios (norų, ketinimų) sutapimÄ (suderinimÄ ) veikti rinkoje atitinkamu bÅ«du.

Pabrėžė, kad teismų praktikoje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad horizontalÅ«s (sudaryti tarp konkurentų) susitarimai dėl kainos, savaime laikomi ribojančiais konkurencijÄ . Todėl pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti susitarimo tarp Å«kio subjektų, kurie yra konkurentai, sudarymo faktÄ ir susitarimo objektÄ â€“ tiesioginį, ar netiesioginį prekės kainos nustatymÄ . Kaip ir Å¡iuo atveju, net pareiÅ¡kėjams ir teigiant, kad jie nesilaikė susitarimo, nereiÅ¡kia, kad susitarimo nebuvo.

Konkurencijos ribojimas jau savaime yra žalingas, todėl tokio veiksmo pasekmės yra preziumuojamos, o tam, kad bÅ«tų paneigta Å¡i prezumpcija, Å«kio subjektas turėtų pateikti įrodymus, kurie paneigtų bet kokiÄ suderintų veiksmų įtakÄ Å«kio subjektų elgesiui rinkoje. Tokių įrodymų pareiÅ¡kėjai nepateikė. Nors pareiÅ¡kėjai ir nurodė, kad realiai taikė kitas kainas, t. y. taikė nuolaidas, ar padidintas kainas taikė vėliau, esminės reikÅ¡mės neturi, nes pareiÅ¡kėjai nepateikė jokių įrodymų, kad bÅ«tų realiai atsiribojusios nuo susitarimų.

6. Dėl pareiÅ¡kėjų argumentų, kuriais grindžia reikalingumÄ didinti kainas, nurodo, kad pareiÅ¡kėjai nors ir teigia, kad kainas buvo priverstos kelti pvz. dėl PVM, tačiau buvo nustatyta, kad ne visos įmonės buvo pasiekusios ribÄ , nuo kurios jau reikėjo registruotis PVM mokėtoju, tačiau jos taip pat kėlė kainas. PVM buvo apmokestintos tik A ir B kategorijos, tačiau kainos buvo pakeltos ir kitų kategorijų mokymams. Atkreipė dėmesį, kad skirtingos vairavimo mokyklos turi skirtingÄ infrastruktÅ«rÄ , todėl patiriamos sÄ naudos negalėjo visų paveikti vienodai.

Pabrėžė, kad buvo konstatuotas susitarimas dėl kainų, todėl teiginius dėl klientų srautų valdymo vertino nepagrįstais. Taryba pažymėjo, kad ji niekada neteigė, kad pareiškėjai negali kelti kainų, tačiau tai turi daryti ne sudarydamos susitarimus. Taryba taip pat nurodė, kad, nors, kaip teigia pareiškėjai, per ginčo laikotarpį jie buvo sudarę nedidelį kiekį sutarčių, tačiau draudžiamiems susitarimams mažareikšmiškumo kriterijus netaikomas.

7. Dėl baudų apskaičiavimo metodikos nurodo, kad baudos kiekvienam iš pareiškėjų buvo apskaičiuotos vadovaujantis Įstatymo 36, 37 ir 38 straipsniais bei Aprašo nuostatomis. Nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad nustatant pardavimų vertę nereikėjo įtraukti pajamų, gautų pagal sutartis su Lietuvos darbo birža (Užimtumo tarnyba), nes susitarimai šioms pajamoms jokios įtakos neturėjo. Šiuo aspektų nurodo, kad pagal Aprašo 4.1 ir 5 punktus, bazinis baudos dydis apskaičiuojamas remiantis ūkio subjekto tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų pajamomis ir pažeidimo trukme.

Taryba rėmėsi teismų praktika, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, kurių prekių pardavimai yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su pažeidimu, reikia atsižvelgti į konkrečiu atveju nustatytÄ atitinkamÄ rinkÄ . Taryba, remiantis Å¡iuo iÅ¡aiÅ¡kinimu, sprendė, kad paslaugos, kurios suteikiamos sudarius sutartis su Lietuvos darbo birža, vertinamos kaip patenkančios į tÄ pačiÄ atitinkamÄ prekės rinkÄ , todėl pajamos iÅ¡ Lietuvos darbo biržos turi bÅ«ti įtraukiamos į pardavimų vertę.

Taryba taip pat nesutiko su UAB „ARV-Auto“ ir UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ argumentais dėl nepagrįstai įtrauktų pajamų už A kategorijos vairavimo mokymo paslaugas. Pažymėjo, kad, kaip nustatyta tyrimo metu, susitarimas vyko dėl visų kategorijų mokymų, tame tarpe ir A kategorijos, taip pat pabrėžė, kad bazinis dydis apskaičiuojamas tik pagal gautas pajamas, todėl UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“, baziniam dydžiui įtakos A kategorija neturėjo.

8. Dėl pareiÅ¡kėjų argumentų, kad galimai buvo neteisingai apskaičiuota pažeidimo trukmė, nurodo, kad apskaičiuodama pažeidimo trukmę rėmėsi ApraÅ¡o 12 punkto nuostatomis bei nustatė, kad Vilniuje pažeidimas truko nuo 2016 m. birželio 13 d. iki praneÅ¡imo apie įtariamÄ pažeidimÄ praneÅ¡imo priėmimo – 2018 m. rugpjūčio 3 d. (trukmė 2 metai ir 1 mėnuo). PareiÅ¡kėjai nors ir teigia, kad pažeidimas truko trumpiau, tačiau nebuvo surinkta jokių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjai realiai bÅ«tų atsiriboję nuo susitarimo anksčiau, nei iki praneÅ¡imo apie įtariamÄ pažeidimÄ priėmimo. Pažymėjo, kad Taryba nevertino pažeidimo trukmės pagal faktiÅ¡kai taikytas kainas. Nors, kai kurie pareiÅ¡kėjai teigė, kad jie laikėsi kitokių kainų, tačiau iÅ¡ vairavimo mokyklų vieÅ¡ai skelbiamų kainų buvo nustatyta, kad jie laikėsi susitarimo.

9. Nurodo, kad ApraÅ¡o 13 punktas imperatyviai nurodo, kad siekiant atgrasyti Å«kio subjektus nuo draudžiamųjų konkurentų susitarimų dėl kainų nustatymo, prie bazinio dydžio pridedama suma, lygi 15-25 proc. nustatytos pardavimo vertės. Taigi Å¡i nuostata yra imperatyvi, todėl Taryba neturėjo diskrecijos iÅ¡ viso netaikyti Å¡io įpareigojimo. Taryba visiems Å«kio subjektams taikė mažiausiÄ 15 proc. dydį. Taryba taip pat pažymėjo, kad siekiant baudos sumažinimo, Å«kio subjektas negali remtis argumentais, kad ji nebeveikia atitinkamoje rinkoje.

10. Dėl lengvinančių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės baudos dydžiui, nurodo, kad, kai kurioms pareiÅ¡kėjoms Taryba mažino baudas dėl to, kad pareiÅ¡kėjai Tarybai suteikė vertingos informacijos. Pabrėžė, kad ne bet kokios informacijos suteikimas laikytinas padėjimu Tarybai ir turėtų bÅ«ti vertinamas kaip lengvinanti aplinkybė. Ne visi pareiÅ¡kėjai įrodė, kad jų veiksmai sudarė pagrindÄ taikyti Å¡iÄ lengvinančiÄ aplinkybę. PareiÅ¡kėjai, kurie pažeidimÄ nutraukė savo valia, buvo atitinkamai įvertinti, tuo tarpu dalis pareiÅ¡kėjų kainas sumažino jau žinodami, kad jų atžvilgiu vyksta tyrimas, o tai jau nelaikytina lengvinančia aplinkybe.

PareiÅ¡kėjų pripažinimas apie padarytÄ pažeidimÄ buvo atitinkamai įvertintas skiriant baudas. Pažymėjo, kad lengvinančios aplinkybės yra nurodytos Ä®statyme, todėl Taryba neturi pareigos papildomai aiÅ¡kinti jų turinio. Be to, pareiÅ¡kėjams buvo sudaryta galimybė pasinaudoti atleidimo nuo baudų programa, tačiau Å¡ia programa nebuvo pasinaudota (J. J. įmonė). Atkreipė dėmesį, kad lengvinanti aplinkybė – pažeidimÄ sudarantį elgesį nulėmė valdžios institucijų veiksmai, suprantama taip, kad Å«kio subjektas neturėtų veikimo laisvės. Å iuo atveju pažeidimas buvo padarytas susitariant dėl kainų ir tai buvo padaryta laisva Å«kio subjektų valia.

Dėl pareiÅ¡kėjų, kurie prieÅ¡taravo, kad skiriant baudÄ nebuvo atsižvelgta į jų iÅ¡skirtinai blogÄ finansinę padėtį, nurodė, kad tyrimo metu Å¡ie pareiÅ¡kėjai savo teiginių jokiais įrodymais nepagrindė, o savo sunkiÄ padėtį įrodinėja tik pateikę skundÄ teismui. Pabrėžė, kad net ir labai sunki finansinė padėtis nėra pagrindas mažinti paskirtÄ baudÄ .

11. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė pareiškėjų skundus atmesti.

12. Liudytoja R. V. Ž. teismo posėdžio metu (2019 m. spalio 21 d. garso įrašas nuo 8 val. 7 min. 50 sek.) paaiškino, kad Ž. vairavimo įmonėje (A. Ž. personalinio vairuotojų ruošimo centre „VRC“) dirba buhaltere. 2015 m. pabaigoje įmonė tapo apmokestinta PVM, dėl ko smuko įmonės pajamos. 2016 m. sausio, vasario, kovo mėnesiais ji pati jau prašė, jog būtų keliamos kainos, nes įmonė eina į nuostolį, ragino parduoti patalpas. Visi įmonės sprendimai dėl kainų pakėlimo buvo priimami įmonės viduje, be jokios išorinės įtakos. Įmonės ekonominė padėtis yra labai sunki. 2016 m. birželio pradžioje pradėjo kelti kainas, nes įmonės veikla tapo nuostolinga. Dėl kainų pakėlimo tartis su kuo nors nebuvo jokio reikalo.

13. Liudytojas K. J. (uždarosios akcinės bendrovės „Daugva ir ko“ vadovas), teismo posėdžio metu (2019 m. spalio 21 d. garso įraÅ¡as nuo 8 val. 14 min. 04 sek.) sutikdamas duoti paaiÅ¡kinimus nagrinėjamoje byloje, paaiÅ¡kino, kad UAB „Dorkanas“ vadovas 2016 m. birželio 13 d. susirinkime dalyvavo 10–15 min. Susirinkimas truko apie dvi valandas. Kol UAB „Dorkanas“ vadovas buvo susirinkime buvo svarstomas praneÅ¡imas, einamieji klausimai, gerai neprisiminė. Nesuvokiama kaip galėtų bÅ«ti tokiame susirinkime svarstomi klausiamai dėl kainų kėlimo. Lapelį vertino kaip provokacijÄ , o ant lentos niekas kainų nerašė. Dalyvių skaičiaus susirinkimo pradžioje ir pabaigoje niekas neskaičiavo. UAB „Adpilis“ vadovo susirinkime nematė. Dėl to, ar į susirinkimÄ buvo kviečiamas D. M. atsakė abejone, kodėl jis turėtų bÅ«ti kviečiamas jeigu jis gyvena Kaune. Daugelio aplinkybių neprisiminė. Teismas k o n s t a t u o j a :

14. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. 2S-7(2018) „Dėl ūkio subjektų, teikiančių vairavimo mokymo paslaugas, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“, kuriuo nutarta pripažinti, kad Vilniuje veikiančios vairavimo mokyklos: A. Ž. personalinio vairuotojų ruošimo centras „VRC“, UAB Mokymo centras “Adpilis”, UAB „Automotoket“, UAB Autoplaza“, UAB „Daugva ir ko“, UAB „Dorkanas”, UAB „Dovanėlė Jums“, UAB „J.

R. vairavimo mokykla“, J. J. įmonė, UAB „JTMC“, UAB „Kelio iliuzija“, UAB „LDV Unio“, UAB „Sostinės vairavimo mokykla“, VšĮ „Vairoseta“, BĮ „Vilniaus saugaus miesto centras“, UAB „Visagalis“ ir Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija; Kaune veikiančios vairavimo mokyklos: UAB „ARV – Auto“, UAB „Rigveda“, UAB „Auto ABC“, VšĮ „Auto ABCDE“, D. M. įmonė, UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“, UAB „Tikslo linija“, Ž.

įmonė ir Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija; Jurbarke veikiančios vairavimo mokyklos: A. G. firma „Arvaira“, IÄ® „Jurbarko saugaus eismo centras ir UAB „Rigveda“, minėtuose miestuose sudariusios konkurencijÄ ribojančius susitarimus dėl vairavimo mokymo paslaugų kainų nustatymo, pažeidė Ä®statymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Administracinės bylos ir Konkurencijos bylos medžiaga nustatyta, kad Taryba, įtarusi, kad vairavimo mokymo paslaugas teikiantys Å«kio subjektai ir Asociacija galimai sudarė konkurencijÄ ribojantį susitarimÄ , kuriuo derino įkainius už vairavimo mokymo paslaugas, 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1S-112(2016) pradėjo tyrimÄ dėl Å«kio subjektų, teikiančių vairavimo mokymo paslaugas, veiksmų atitikties Ä®statymo 5 straipsnio reikalavimams.

16. Išvadas dėl vairavimo mokymo paslaugas teikiančių ūkio subjektų ir Asociacijos galimai neteisėtų veiksmų, pasireiškusių įkainių už vairavimo mokymo paslaugas derinimu, Taryba priėmė remiantis viešais duomenimis, nustačiusi, kad 2016 m. rugsėjo mėnesį B kategorijos vairavimo kursų mokantis eksternu kaina Vilniuje esančiose vairavimo mokymo paslaugas teikiančiose mokyklose: UAB „Daugva ir ko“, UAB „Dorkanas”, A. Ž. personalinio vairuotojų ruošimo centras „VRC“, UAB „Visagalis“, UAB „JTMC“, UAB A.

B. vairavimo mokykloje, UAB „Sostinės vairavimo mokykla“, UAB „Vairoseta“, V. Š. individualioje įmonėje „Juronas“, UAB „Autoplaza“, UAB „Kelio iliuzija“, UAB Mokymo centras “Adpilis”, UAB „Edera“, UAB „Autotakas“, UAB „PYYP“, UAB „Dovanėlė Jums“, UAB „Vairo ratas“, MB „K. vairavimo mokykla“, UAB „Autoklasė“, UAB „Vairavimas“ yra 490 Eur, išskyrus UAB „Vairoseta“ (489 Eur). Tuo tarpu 2016 m. sausio-balandžio mėnesiais šiose vairavimo mokyklose už B kategorijos vairavimo kursus eksternu kaina svyravo nuo 269 Eur iki 377 Eur.

17. Taryba, remiantis viešais duomenimis, nustatė, kad 2016 m. rugsėjo mėnesį B kategorijos vairavimo kursų mokantis eksternu kaina Kaune esančiose vairavimo mokymo paslaugas teikiančiose mokyklose: D. M. įmonėje, UAB „Auto ABC“, UAB „Rigveda“, V. Ž. įmonėje, UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ buvo 375 Eur, kai 2016 m. sausio-balandžio mėnesiais šiose vairavimo mokyklose už B kategorijos vairavimo kursus eksternu kaina svyravo nuo 231 Eur iki 259 Eur.

18. Taryba sprendė, kad nustatyti duomenys rodo, jog per apytiksliai pusę metų B kategorijos vairavimo kursų mokantis eksternu kainos tapo identiÅ¡kos tarp viename mieste veikiančių vairavimo mokyklų ir kainos tose mokyklose pakilo 30-81 proc. Faktinės aplinkybės, kaip tai, kad abiejuose miestuose, be jokios žinomos teisėtos priežasties, daugelio mokyklų kainos visiÅ¡kai susivienodino, Tarybai leido įtarti, kad minėtos vairavimo mokyklos (teismo sprendimo 16, 17 punktai), teikdamos B kategorijos vairavimo kursų paslaugas, galėjo tarpusavyje derinti paslaugų kainas ar atlikti kitus konkurencijÄ ribojančius veiksmus, pažeidžiančius Ä®statymo 5 straipsnio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma vairavimo mokyklų buvo Asociacijos narėmis, Taryba įtarė, kad draudžiami susitarimai galėjo bÅ«ti sudaryti vairavimo mokykloms dalyvaujant Asociacijos veikloje, taip pat kainos galėjo bÅ«ti derinamos ir kituose miestuose.

19. Tyrimo eigoje buvo nustatyti papildomi duomenys apie tai, kad nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio įkainius už B kategorijos vairavimo kursus ženkliai pakėlė ir suvienodino taip pat ir kitos Kaune veikiančios vairavimo mokyklos: UAB „SDG Akademija“, VÅ¡Ä® „Auto ABCDE“, R. V. IÄ® „Vairalda“, VÅ¡Ä® „Greičio juosta“, UAB „ARV-Auto“, V. R. IÄ® „Noriu vairuoti“, UAB „MobilÅ«s žmonės“, UAB „Racionalaus vairavimo centras“, kuriose 2016 m. rugsėjo mėn. B kategorijos vairavimo kursų kainos buvo nuo 325 Eur iki 380 Eur (kainos pas daugelį mokyklų buvo vienodos), kai 2016 m. sausio-balandžio mėnesiais Å¡iose vairavimo mokyklose už B kategorijos vairavimo kursus kaina svyravo nuo 235 Eur iki 300 Eur. Taryba 2017 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 1S-19 (2017) papildė tyrimÄ minėtais subjektais.

20. Atlikusi surinktos medžiagos analizę Taryba nustatė, kad 2016 m. liepos mėn., kai vairavimo mokyklų įkainiai pradėjo kilti, D. M. vairavimo mokyklos vadovas D. M. pradėjo reguliariai inicijuoti Kaune veikiančių vairavimo mokyklų vadovų susitikimus. Nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2017 m. vasario mėn. vyko ne mažiau nei Å¡eÅ¡iolika reguliarių susirinkimų, nors iki tol susirinkimai buvo rengiami tik epizodiÅ¡kai. Taryba 2017 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 1S-27(2017) praplėtė tyrimÄ taip pat ir Å¡iuo aspektu.

21. Taryba, atlikdama tyrimÄ , nustatė, kad 2016 m. birželio 13 d. Vilniuje vyko Asociacijos Vilniaus apskrities narių susirinkimas, kuriame dalyvavo dauguma Asociacijos Vilniaus apskrities vairavimo mokyklų atstovų (narių) ir taip pat Asociacijai nepriklausančių mokyklų: UAB „Autologija“, J. J. įmonė, UAB „Kelio studija“, UAB „KET studija“, UAB „MÅ«sų kryptis“, UAB J. R. vairavimo mokykla“, UAB „Vairavimo klasė“ atstovai. Taryba nustatė, kad po Å¡io susitikimo (2016 m. liepos mėn.) pakilo visų Asociacijos Vilniaus apskrities narių ir ne narių vairavimo mokymų įkainiai.

Taryba, įtarusi, kad per šį susirinkimÄ galėjo bÅ«ti derinami vairavimo kursų įkainiai, 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu Nr. 1S-80(2017) tyrimÄ papildė aukščiau paminėtais Å«kio subjektais, taip pat tyrimÄ pradėjo ir dėl naujų Asociacijos Vilniaus apskrities narių: UAB „Automotoket“, UAB „Autoprofesionalai“, J. S. IÄ®, UAB „LDV Unio“ UAB „Vairavimo linija“, VÅ¡Ä® Vilniaus Jėruzalės darbo rinkos mokymo centras, UAB „Vilniaus saugaus miesto centras“.

Å iuo nutarimu į tyrimÄ Ä¯traukė ir Jurbarke veikiančias vairavimo mokyklas: A. G. firmÄ â€žArvaira“, IÄ® Jurbarko saugaus eismo centras ir UAB „Rigveda“, nustačiusi, kad atstovai 2016 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. tarpusavyje bendravo el. paÅ¡tu ir galimai derino vairavimo mokymų kainas.

22. Tarybos 2018 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 1S-101(2018) tyrimas buvo papildytas UAB „Tikslo linija“, įtariant, kad Å¡i bendrovė su Kaune veikiančiomis vairavimo mokyklomis galėjo tarpusavyje derinti paslaugų kainas ar atlikti kitus konkurencijÄ ribojančius veiksmus.

23. Taryba tyrimÄ baigė priimdama 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimÄ Nr. 2S-7(2018) „Dėl Å«kio subjektų, teikiančių vairavimo mokymo paslaugas, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“, kuriuo nutarė pripažinti, kad Vilniuje veikiančios vairavimo mokyklos: A. Ž. personalinio vairuotojų ruoÅ¡imo centras „VRC“, UAB Mokymo centras “Adpilis”, UAB „Automotoket“, UAB Autoplaza“, UAB „Daugva ir ko“, UAB „Dorkanas”, UAB „Dovanėlė Jums“, UAB „J.

R. vairavimo mokykla“, J. J. įmonė, UAB „JTMC“, UAB „Kelio iliuzija“, UAB „LDV Unio“, UAB „Sostinės vairavimo mokykla“, VšĮ „Vairoseta“, BĮ „Vilniaus saugaus miesto centras“, UAB „Visagalis“ ir Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija; Kaune veikiančios vairavimo mokyklos: UAB „ARV – Auto“, UAB „Rigveda“, UAB „Auto ABC“, VšĮ „Auto ABCDE“, D. M. įmonė, UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“, UAB „Tikslo linija“, Ž.

įmonė ir Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija; Jurbarke veikiančios vairavimo mokyklos: A. G. firma „Arvaira“, IÄ® „Jurbarko saugaus eismo centras ir UAB „Rigveda“, Vilniuje, Kaune ir Jurbarke sudariusios konkurencijÄ ribojančius susitarimus dėl vairavimo mokymo paslaugų kainų nustatymo, pažeidė Ä®statymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir už padarytÄ pažeidimÄ bendrovėms paskyrė baudas.

24. Kaip nurodo atsakovė, nagrinėjamoje byloje surinkti ir įvertinti įrodymai (Å«kio subjektų atstovų paaiÅ¡kinimai, susiraÅ¡inėjimas, telefoniniai pokalbiai, oficialÅ«s ir neoficialÅ«s raÅ¡ytiniai dokumentai, vieÅ¡ai prieinama informacija ir pan.), sudaro įrodymų visumÄ , kuriais remiantis ir buvo konstatuoti Vilniuje, Kaune ir Jurbarke veikiančių vairavimo mokyklų draudžiami susitarimai dėl vairavimo mokymo paslaugų kainų nustatymo.

25. PareiÅ¡kėjos UAB „Tikslo linija“, VÅ¡Ä® „Vairoseta“, Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija, UAB „Kelio iliuzija“, UAB „Visagalis“, UAB „LDV Unio“, J. J. įmonė, A. Ž. personalinio vairuotojų ruoÅ¡imo centras „VRC“, UAB Mokymo centras “Adpilis”,UAB “Dorkanas”, BÄ® „Vilniaus saugaus miesto centras“, UAB „ARV – Auto“, UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ ir IÄ® „Jurbarko saugaus eismo centras“ nesutikdamos su Nutarimu, su skundais kreipėsi į teismÄ .

26. Dalis pareiÅ¡kėjų pripažįsta savo dalyvavimÄ draudžiamuose susitarimuose, tačiau praÅ¡o sumažinti jiems paskirtas baudas. Dalis pareiÅ¡kėjų neigia savo dalyvavimÄ draudžiamuose susitarimuose, o Tarybos Å¡iuo aspektu priimtų iÅ¡vadų ydingumÄ Ä¯rodinėja savo pasyviu elgesiu (nesupratimu, kad galimai darė Ä®statymo pažeidimÄ ), o įkainių už vairavimo mokymu padidinimÄ ir suvienodinimÄ su kitomis vairavimo mokyklomis teisina istoriÅ¡kai susiklosčiusia praktika (konkurentų elgesio rinkoje stebėjimas ir atitinkamas reagavimas), ekonominėmis priežastimis (iÅ¡augę veiklos kaÅ¡tai, padidėjusios mokymo sÄ naudos, įsigytos naujos transporto priemonės, PVM įstatymo pakeitimai, padidėję atlyginimai, sumažėjęs mokinių skaičius ir pan.) ir tuo pagrindu praÅ¡o panaikinti NutarimÄ (atitinkamas jo dalis) arba sumažinti paskirtos baudos dydį, atsižvelgus į skunduose iÅ¡dėstytus argumentus.

27. Taigi ginčas byloje keliamas dėl konkurencijos teisės pažeidimo, kylančio iÅ¡ draudimo sudaryti konkurencijÄ ribojančius ar galinčius riboti susitarimus (Ä®statymo 5 straipsnio 1 dalis). Dėl teisinio reglamentavimo 28. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurencijÄ arba kurie riboja ar gali riboti konkurencijÄ , yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant susitarimÄ tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sÄ lygas.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas draudimas įtvirtintas ir Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo (SESV) 101 straipsnio 1 dalies a punkte: kaip nesuderinami su vidaus rinka yra draudžiami: visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybÄ ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iÅ¡kraipymas vidaus rinkoje, bÅ«tent tie, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitos prekybos sÄ lygos.

Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 15 dalį, susitarimu yra laikomi bet kokia forma (raÅ¡tu ar žodžiu) dviejų ar daugiau Å«kio subjektų sudarytos sutartys arba Å«kio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio Å«kio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ar pan.) arba Å¡io junginio atstovų priimtÄ sprendimÄ .

29. Atsižvelgus į tai, kad Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis nurodo, kad Å¡iuo įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos SÄ jungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo, ir į tai, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis savo esme ir tikslais atitinka SESV 101 straipsnio nuostatas, aiÅ¡kinant bei taikant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, atitinkamai vadovaujamasi ir SESV 101 straipsnio taikymo praktika.

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, jog, atskleidžiant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinį, turi bÅ«ti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas (2011 m. kovo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-525-2577/2011, 2011 m. gegužės 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-858-294/2011). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas monopolizuoti gamybÄ ir rinkÄ bei įpareigojimas saugoti sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvę.

AiÅ¡kindamas Å¡iÄ konstitucinę nuostatÄ , Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, kad joje yra įtvirtintos Å«kinės veiklos laisvės ir iniciatyvos teisinės garantijos, bÅ«tinos efektyviam rinkos Å«kio funkcionavimui (Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d., 1999 m. spalio 6 d. nutarimai). Viena iÅ¡ teisinių garantijų, bÅ«tinų efektyviam rinkos Å«kio funkcionavimui, yra tai, kad įstatymų leidėjas yra konstituciÅ¡kai įpareigotas iÅ¡leisti įstatymus, kurie saugotų sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvę.

Taigi, remiantis oficialios konstitucinės doktrinos nuostatomis, galima teigti, jog sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvė – konstitucinė vertybė, kadangi, Konstitucinio Teismo teigimu, sÄ Å¾iningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis bÅ«das užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darnÄ reguliuojant Å«kinę veiklÄ (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2000 m. spalio 18 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad konstitucinė sÄ Å¾iningos konkurencijos apsaugos garantija įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvę; tokios priemonės – tai Å«kio subjektų susitarimų, kuriais siekiama riboti konkurencijÄ arba kurie riboja ar gali riboti konkurencijÄ , draudimas, piktnaudžiavimo vyraujančia padėtimi draudimas, rinkos koncentracijos kontrolė bei atitinkami koncentracijos draudimai, nesÄ Å¾iningos konkurencijos draudimas, įstatymuose nustatytų sÄ Å¾iningos konkurencijos apsaugos taisyklių laikymosi kontrolė, atsakomybė už jų pažeidimus (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d. nutarimas).

31. Konstituciniai sÄ Å¾iningos konkurencijos apsaugos imperatyvai įgyvendinami žemesnės galios teisės aktuose. Kaip minėta, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis draudžia visus susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurencijÄ arba kurie riboja ar gali riboti konkurencijÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2016/2012, 2017 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-169-822/2017) taip pat yra ne kartÄ pažymėjęs, jog Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio loginė konstrukcija bei Å¡iame straipsnyje įtvirtintų nuostatų tikslas leidžia iÅ¡skirti dvi draudžiamų susitarimų kategorijas: susitarimus, savaime ribojančius konkurencijÄ , ir susitarimus, kurių prieÅ¡ingas konkurencijos teisei tikslas ar neigiamas poveikis konkurencijai turi bÅ«ti nustatytas ir įrodytas.

Pirmajai grupei priskiriami tie susitarimai (per se (lot. savaime) ribojantys konkurencijÄ susitarimai), kurie patenka į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies veikimo sritį. Kaip minėta, pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, konkurentų sudaryti Å¡io straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose iÅ¡vardyti susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurencijÄ . Taigi visais atvejais ribojantys konkurencijÄ susitarimai – tai tokia kategorija susitarimų, kurių neigiamas poveikis konkurencijai yra preziumuojamas, yra savaime suprantamas.

Todėl iÅ¡ minėtų nuostatų yra akivaizdu, kad, jei susitarimas patenka į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies taikymo sritį, Konkurencijos taryba neprivalo atskirai įrodinėti susitarimo tikslo prieÅ¡ingumo sÄ Å¾iningai konkurencijai ir (arba) neigiamo jo poveikio konkurencijai. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas nulemtų, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies tikslas ir galia bÅ«tų paneigta ir neįgyvendinama (analogiÅ¡kai žr., pvz., 1998 m. rugsėjo 15 d. Europos SÄ jungos Pirmosios instancijos teismo sprendimÄ European Night Services (ENS) ir kiti prieÅ¡ Europos KomisijÄ , sujungtose bylose T‑374/94, 375/94, 384‑388/94, EU:T:1998:198, 136 p.).

Kita vertus apskritai įtvirtinant prezumpcijÄ , jog susitarimas dėl tiesioginio ar netiesioginio kainų fiksavimo pats savaime riboja konkurencijÄ (Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalis), pirmiausia siekiama apsaugoti ne tik atitinkamoje rinkoje dalyvaujančius kitus konkurentus ar vartotojų interesus, bet ir rinkos struktÅ«rÄ bei kartu pačiÄ konkurencijÄ kaip visuotines vertybes, garantuojančias inter alia konstitucinę Å«kinės veiklos laisvę ir iniciatyvÄ . Laisvas konkuravimas kainomis yra viena iÅ¡ pagrindinių sÄ Å¾iningos konkurencijos formų, o kainų fiksavimas tiesiogiai įsiterpia ir kliudo formuotis konkurencingų procesų rezultatams.

32. Kvalifikuojant susitarimÄ pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , pakanka nustatyti eksplicitinį arba implicitinį Å¡alių valios (norų, ketinimų) sutapimÄ (suderinimÄ ) veikti rinkoje atitinkamu bÅ«du, o subjektyvÅ«s Å«kio subjektų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikÅ¡mės. Konkurentų susitarimas dėl kainų nustatymo (fiksavimo) pats savaime preziumuoja siekio riboti konkurencijÄ egzistavimÄ . Todėl net jeigu susitarimo dalyviai turėjo kitokius, jų manymu ir įsitikinimu, teisėtus tikslus, susitarimo tikslas Å¡iuo atveju vertinamas ne civilinės teisės, kitos teisės srities ar normų sistemos (pvz., moralinių, etinių ir kt.), o konkurencijos teisės kontekste ir pagal konkurencijos teisės normų nustatytÄ tokio susitarimo reikÅ¡mę ir prasmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2016/2012).

33. Taigi aptartų teisės aktų nuostatų turinys leidžia teigti, kad draudžiami susitarimai (karteliai) bendriausia prasme, tai slapti susitarimai tarp teisiÅ¡kai savarankiÅ¡kų įmonių, kurių tikslas, kontroliuojant rinkos kainas, gauti didesnį pelnÄ . Ekonomine prasme, draudžiami susitarimai – įmonių siekis atsisakyti konkurencijos, o toks konkurencijos panaikinimas, iÅ¡ esmės pirmiausiai susijęs su prekių pasiÅ«los mažėjimu ir kainų už prekes didėjimu. Neabejotina, kad draudžiamų susitarimų keliamas pavojus visuotinai pripažįstamas.

34. Tarybai konstatavus Ä®statymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų pažeidimÄ , Nutarimo teisėtumas bus vertinamas kiekvieno pareiÅ¡kėjo atžvilgiu atskirai. Dėl Tarybos nustatytų esminių nagrinėjamam ginčui aktualių faktinių aplinkybių 35. Taryba atliko tyrimÄ dėl Å«kio subjektų, teikiančių vairavimo mokymo paslaugas Vilniuje, Kaune ir Jurbarke, veiksmų atitikties Ä®statymo 5 straipsnio reikalavimams. Tyrimo pradžia 2016 m. birželio 13 d., pabaiga 2018 m. rugpjūčio 3 d. (pažeidimo laikotarpis). Atlikus tyrimÄ priimta iÅ¡vada, kad Vilniuje, Kaune ir Jurbarke veikiančios vairavimo mokyklos susitarė nustatyti vairavimo mokymo paslaugų įkainius ir tokiu bÅ«du pažeidė Ä®statymo 5 straipsnio reikalavimus.

36. Asociacijos Vilniaus apskrities patalpose 2016 m. birželio 13 d. įvyko Asociacijos Vilniaus apskrities narių susirinkimas, į kurį buvo kviesti ne tik Asociacijos nariai. Apie susirinkimo vietÄ , laikÄ , darbotvarkę vieÅ¡ai nebuvo paskelbta, į susirinkimÄ buvo kviečiama paskambinus telefonu. Pažeidimo pradžia sietina su Å¡io susirinkimo data.

37. Taryba 2016 m. spalio 20 d. atliko patikrinimÄ UAB „Rigveda“ (Asociacijos Kauno apskrities narė) patalpose ir rado ranka raÅ¡ytÄ lapelį, kuriame buvo nurodytos atskirų kategorijų ir jų junginių vairavimo mokymų kainos (A–245 Eur, B–490 Eur, C–700 Eur, CE, D–720 Eur, C+CE–1100 Eur, C+D–1100 Eur, CE-D–1000 Eur, C+CE+D–1300 Eur). UAB „Rigveda“ vadovas paaiÅ¡kino, kad jų patalpose rastame lapelyje yra nurodytos bÅ«tent Vilniaus kainos, kurias įmonė gavo Kaune vykusio susirinkimo metu.

38. Asociacijos administracijos sekretorė apklausos metu patvirtino, kad Kaune UAB „Rigveda“ patalpose rastas lapelis buvo suraÅ¡ytas dar 2016 m. birželio mėn. Vilniuje vykusio susirinkimo metu (Teismo sprendimo 36 punktas). Nurodė, kad lapelyje nurodytos kainos 2016 m. birželio mėn. vykusio susirinkimo metu buvo užraÅ¡ytos ir ant lentos. Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtino ir 2016 m. birželio 13 d. susirinkime dalyvavęs J. J. įmonės atstovas, kuris nurodė, jog 2016 m. birželio 13 d. susirinkime buvo nutarta, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. reikėtų taikyti bÅ«tent tokias kainas (nurodytas lentoje ir lapelyje). Apie tai, kad Asociacijos nariai nuo 2016 m. liepos 1 d. buvo tarpusavyje sutarę pakelti kainas, tyrimo metu nurodė ir UAB „Via Triumphalis“ atstovė, kuri tyrimo metu nurodė, kad buvo sulaukusi Asociacijos Vilniaus apskrities vadovo skambučių, kuriais buvo raginama kelti kainas, skambinęs asmuo piktinosi, kodėl kainos nėra pakeltos nuo liepos mėnesio.

39. Taryba tyrimo metu nustatė, kad 2016 m. birželio 13 d. susirinkime dalyvavo D. M. (Asociacijos Kauno apskrities vadovas), ir tai paaiÅ¡kina minėto lapelio (suraÅ¡yto Vilniuje) atsiradimÄ Kaune. Lapelis su kainomis vėliau buvo dalinamas Kaune vykusiame susirinkime. Å iÄ aplinkybę tyrimo metu patvirtino ir UAB „Rigveda“ vadovas.

40. Susitarimo kelti kainas vykdymÄ patvirtino faktinis Å«kio subjektų elgesys, kaip tai, kad UAB „Rigveda“ vadovas 2016 m. liepos 1 d. iÅ¡siuntė el. laiÅ¡kÄ UAB „Rigveda“ Å akių filialui, kuriame nurodė, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. turėtų keistis kainos visų vairavimo mokyklų. LaiÅ¡ke nurodyta, kad apie tai, jog nuo 2016 m. liepos 1 d. turi keistis vairavimo kategorijų kainos, jam žinoma iÅ¡ Kaune organizuoto susirinkimo, kuriame buvo pasakyta, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. keisis vairavimo mokyklų kainos Vilniuje, todėl atitinkamai kainos turi keistis ir Kaune.

41. Taryba tyrimo metu nustatė, kad po 2016 m. liepos 1 d. vairavimo mokyklos taikė skirtingo dydžio įkainius. Vilniaus vairavimo mokyklose (pagrindas – Tarybos 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 1S-112(2016)) už B kategorijos vairavimo kursus eksternu kaina 2016 m. sausio-balandžio mėn. svyravo nuo 269 Eur iki 377 Eur. Tuo tarpu 2016 m. rugsėjo mėn. tose pačiose mokyklose (20 mokyklų) kainos už B kategorijos vairavimo kursus eksternu ne tik pakilo iki 490 Eur, tačiau kaina visose mokyklose tapo vienoda (išskyrus VšĮ „Vairoseta“ 489 Eur).

Analogiška situacija fiksuota ir Kauno mokyklose (5 mokyklos). Šiose mokyklose B kategorijos vairavimo kursų kaina 2016 m. rugsėjo mėn. buvo 375 Eur, kai 2016 m. sausio-balandžio mėn. kursų kaina svyravo nuo 231 Eur iki 259 Eur ir kainos mokyklose buvo skirtingos. Taryba nustatė, kad po 2016 m. liepos 1 d. vairavimo kursų kainos buvo pakeltos iki lapelyje nurodytų kainų (lapelyje nurodyta, kad B kategorijos vairavimo kursų kaina – 490 Eur) ir jos suvienodintos.

42. Tyrimo metu nustatyta, kad įgyvendinant draudžiamÄ susitarimÄ buvo pasinaudota ir tuo, kad ne visos vairavimo mokyklos turėjo vairavimo aikÅ¡teles. Tyrimo metu IÄ® „Autoplay“, UAB „Via Triumphalis“, UAB „Rigveda“, J. J. įmonės atstovai patvirtino, kad Vilniuje veikiančios vairavimo mokyklos siekė, kad su vairavimo mokyklomis, kurios nedidina įkainių, bÅ«tų nutrauktos vairavimo mokymo aikÅ¡telių naudojimo sutartys. Tyrimo metu buvo surinkti įrodymai, kad vairavimo mokykloms realiai buvo daromas spaudimas pakelti kainas, grasinant vairavimo aikÅ¡telės nuomos nutraukimu.

J. J. įmonės atstovas nurodė, kad tokia mintis buvo iÅ¡reikÅ¡ta 2016 m. birželio 13 d. Vilniuje vykusiame susirinkime, į kurį buvo pakviestos vairavimo aikÅ¡teles valdančios mokyklos. Susirinkimo metu J. J. įmonės (valdo aikÅ¡telę) vadovui buvo konkrečiai pasakyta, kad aikÅ¡telės nuomininkams perduotų susirinkime aptartas kainas ir spaustų, kad tokių kainų bÅ«tų laikomasi. Apie realiai patirtÄ spaudimÄ dėl kainų nurodė ir IÄ® „Autoplay“ vadovė. Pas jÄ buvo atvykęs jos nuomojamos aikÅ¡telės nuomotojas A.

Ž. personalinio vairuotojų ruošimo centro „VRC“ atstovas, kuris nurodė, kad jei kainos nebus pakeltos ne mažiau nei iki 500 Eur, bus nutraukta nuomos sutartis. UAB „Via Triumphalis“ atstovė taip pat patvirtino, kad ji kainų pakėlimo nesilaikė, todėl jai mokyklos aikštelių niekas nenuomojo, nes, kaip jos pačios nurodė, bijo didžiųjų mokyklų, tokių kaip UAB „Dorkanas“, UAB „Draiveris“. Aplinkybes, dėl siekio kontroliuoti vairavimo mokymo aikšteles patvirtino ir UAB „Rigveda“.

43. Tyrimo metu UAB „Rigveda“ nurodė, kad 2016 m. birželio-liepos mėn. Asociacija pradėjo kiÅ¡tis į vairavimo mokyklų Kaune kainodarÄ , nes buvo nuspręsta suvienodinti paslaugų kainas Kaune ir Vilniuje. Kaune vykusių susirinkimų metu Asociacijos Kauno apskrities vadovas (D. M.) akcentuodavo, kad Asociacija liepusi jam imtis aktyvių veiksmų kainų Kauno apskrityje pakėlimui. D. M. organizuodavo nariams susirinkimus, kurių metu perduodavo Asociacijos nurodymus dėl kainų derinimo. Kainos susirinkimo metu bÅ«davo užraÅ¡omos ant lentos, arba bÅ«davo platinami ranka raÅ¡yti lapeliai.

Tyrimo metu nustatyta, kad Asociacijos Kauno skyriaus vadovas dalyvavo Vilniuje 2016 m. birželio 13 d. vykusiame susirinkime, o kaip nurodė UAB „Rigveda“ atstovas, jis Kaune vykusio susirinkimo metu buvo gavęs lapelį su Vilniaus kainomis. UAB „Rigveda“ nurodė, kad intensyvus spaudimas kelti kainas Kaune prasidėjo apie 2016 m. liepos mėn. D. M. UAB „Rigveda“ atstovui buvo atskleidęs, kad jį Å¡iuo klausimu daryti spaudimÄ verčia Asociacija, nurodydama, kad Vilniaus siekis buvo beveik suvienodinti Vilniaus ir Kauno vairavimo mokyklų kainas, kad nebÅ«tų didelės atskirties.

Tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėn. – liepos mėn. Kaune buvo suorganizuoti trys susirinkimai, tuo tarpu laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. įvyko aštuoniolika susirinkimų.

44. UAB „Rigveda“ atstovas tyrimo metu nurodė, kad Kaune kainos kilo vangiai, todėl vieno iÅ¡ susirinkimų metu buvo pasiÅ«lyta net ir drausminanti priemonė – daryti poveikį per kompetencijų vertinimÄ . Po tokių susirinkimų, kuriuose buvo vertinama galimybė dėl drausminančių priemonių taikymo, įmonės pradėjo laikytis draudžiamo susitarimo ir kėlė kainas. Ä®monės skambučiais, el. laiÅ¡kais ragindavo Å¡io susitarimo laikytis ir kitas įmones. Susirinkimų metu buvo pasiskirstoma, kuris atstovas kam paskambins, pas kurį nuvažiuos pakalbėti ir pan.

Vieno iš susirinkimo metu buvo nutarta, kad kainų kėlimas bus vadinamas kodiniu pavadinimu „mokymų kokybė“. UAB „Rigvedos atstovas ir pats telefoniniais skambučiais yra komunikavęs su kitų mokyklų atstovais dėl „mokymo kokybės“ pakėlimo. Buvo derinamos ne tik B kategorijos kainos, tačiau ir kitų kategorijų kainos. Kaune kainos kilo keliais etapais – 2016 m. liepos mėn. pabaigoje ir 2016 m. rugsėjo mėn. pabaigoje.

45. Tyrimo metu nustatyta, kad tai, jog Vilniuje, Kaune ir Jurbarke veikiančios vairavimo mokyklos derino tarpusavyje savo įkainius, pripažino kiekviename mieste veikiantys ūkio subjektai. Tyrimo metu esmines faktines aplinkybes pripažino Kaune ir Jurbarke veikianti UAB „Rigveda“. Po tyrimo esmines faktines aplinkybes pripažino Vilniuje veikiančios UAB „LDV Unio“ ir J. R. vairavimo mokykla, Kaune veikianti V. Ž. įmonė bei Jurbarke veikiantis Jurbarko saugaus eismo centras.

46. Tyrimas baigtas 2018 m. rugpjūčio 3 d. praneÅ¡imu apie atliktÄ tyrimÄ (pažeidimo laikotarpio pabaiga).

47. Å ios glaustai aptartos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės ir buvo pagrindu pripažinti, kad Vilniuje, Kaune ir Jurbarke veikiančios vairavimo mokyklos susitarė nustatyti vairavimo mokymo įkainius ir todėl buvo pripažintos pažeidusios Ä®statymo 5 straipsnio reikalavimus. Dėl tyrimo objekto 48. Taryba Nutarimu pripažino, kad Vilniuje, Kaune ir Jurbarke veikiančios vairavimo mokyklos padarė Ä®statymo 5 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ , nes vairavimo mokymo paslaugų kainas nustatė draudžiamu susitarimu.

Taigi, Ä®statymo 5 straipsnio 1 dalies prasme, tyrimo objektu, nagrinėjamoje byloje, laikytinas vairavimo kursų kainų nustatymas. Todėl vertinant, ar Å«kio subjektai pagrįstai pripažinti padarę Ä®statymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimÄ , esminga nustatyti, ar sprendimÄ nuo 2016 m. liepos mėn. pakelti vairavimo kursų kainas kiekviena vairavimo mokykla priėmė savarankiÅ¡kai, atsižvelgdama į savo vykdomos Å«kinės veiklos apimtį, pelnÄ , nuostolius, sÄ naudas ir kt., ar, vis dėlto, vairavimo kursų kainų pakėlimÄ nuo 2016 m. liepos mėn. sÄ lygojo vairavimo mokyklų susitarimas dėl kainų pakėlimo.

49. Sutiktina su pareiÅ¡kėjų argumentais, kad Å«kio subjektui įstatymu nėra apribota teisė kelti kainų, derintis prie konkurentų kainų, ar jas net vienodinti, tačiau esminė aplinkybė yra ta, kad kainų dydžių pakitimai negali bÅ«ti sÄ lygoti iÅ¡ankstinio susitarimo, sudaryto tarp įmonių, konkuruojančių tuo pačiu rinkos lygmeniu. Vadovaujantis tiek nacionaline, tiek tarptautine teismų praktika, konkurentų susitarimai dėl kainų visada apriboja konkurencijÄ ir vertintini kaip Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

Dėl ūkio subjekto ekonominės laisvės ir šiuo aspektu dėstomų pareiškėjų argumentų plačiau nepasisakytina. Teismas nekvestionuoja vairavimo mokyklų teisės ir laisvės savarankiškai kelti kainas, jas vienodinti ir pan. Dėl dalyvavimo 2016 m. birželio 13 d. susirinkime 50. Taryba nustatė, kad būtent 2016 m. birželio 13 d. vykusiame Asociacijos Vilniaus apskrities narių organizuotame susirinkime buvo derinamos vairavimo paslaugų kainos, todėl padaryto pažeidimo pradžia siejama su vairavimo mokyklų atstovų dalyvavimu 2016 m. birželio 13 d. susirinkime.

Dalis pareiÅ¡kėjų neigia savo dalyvavimÄ susirinkime.

51. Taryba tyrimo metu rado lapÄ su kviestų į susirinkimÄ vairavimo mokyklų sÄ raÅ¡u (Nutarimo 199 punktas), kurio kairėje pusėje nurodyta „nariai“: UAB „Autoplaza“, „J. J. įmonė“, UAB „Daugva ir ko“, UAB „Sostinės vairavimo mokykla“, UAB „Automotoket“, UAB „Dorkanas“, A. Ž. personalinis vairuotojų ruoÅ¡imo centras „VRC“, UAB Mokymo centras „Adpilis“, UAB „Dovanėlė Jums“, VÅ¡Ä® „Vairoseta“, VÅ¡Ä® „Jėruzalės darbo rinkos centras“, UAB „JTMC“, UAB „LDV Unio“, UAB „Kelio iliuzija“, UAB „Autoprofesionalai“, UAB „Visagalis“.

SÄ raÅ¡o deÅ¡inėje pusėje nurodyta „ne nariai“: UAB „KET studija“, UAB „MÅ«sų kryptis“, UAB „Kelio studija“, UAB „Vairavimo klasė“, UAB „Autologija“, UAB „Vairo ratas“, UAB „Diližanas“, VÅ¡Ä® „Autoketas“ ir UAB „J. R. vairavimo mokykla“, iÅ¡ kurių Å¡eÅ¡ios pažymėtos su pliuso ženklu.

52. Tyrimo metu Asociacijos administratorė (dalyvavo susirinkime) patvirtino, kad susirinkime tikrai dalyvavo UAB „Daugva ir ko“, UAB „Visagalis“, UAB „LDV Unio“, UAB „Dorkanas“ vadovai. UAB „Dorkanas“ vadovas tyrimo metu nurodė, kad visų sÄ raÅ¡e nurodytų mokyklų atstovai susirinkime dalyvavo. J. J. įmonės vadovas taip pat patvirtino, kad visi tikrai buvo, tik neatsiminė dėl Jeruzalės darbo centras ir Respublikos vairavimo mokyklos (UAB „Autoprofesionalai“), o žiÅ«rėdamas į ne Asociacijos narių sÄ raÅ¡Ä nurodė, kad UAB „Diližano“, UAB „Autologijos“ tikrai nebuvo, o J.

R. tikrai buvo. J. J. įmonės vadovas taip pat nurodė, kad susirinkime dalyvavo Asociacijos prezidentas K. V., viceprezidentas ir kartu Vilniaus saugaus miesto centras vadovas D. L., J. L. (Asociacijos administratorė) ir D. M. (Kauno apskrities vadovas). Susirinkimo protokole pateikti duomenys (nedetalizuota), kad susirinkime dalyvavo 16 Vilniaus miesto vairavimo mokyklų vadovų.

53. Iš tyrimo metu surinktų duomenų visumos darytina išvada, jog Taryba pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo abejoti susirinkime dalyvavusių asmenų paaiškinimais. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad asmenų, dalyvavusių 2016 m. birželio 13 d. susirinkime, tyrimo metu pateikti paaiškinimai vieni kitiems neprieštaravo ir buvo konkretūs. Tuo labiau, kad buvo aiškiai nurodyta, kurių konkrečiai vairavimo mokyklų atstovai susirinkime dalyvavo, kurių nedalyvavo, o dėl vairavimo mokyklų, dėl kurių dalyvavimo buvo abejojama, jos buvo konkrečiai įvardintos.

Å iuo aspektu pateiktų paaiÅ¡kinimų konkretumas ir neprieÅ¡taringumas (dėl aplinkybių apie dalyvavusius asmenis paaiÅ¡kinimus pateikė ne vienos vairavimo mokyklos atstovas ir paaiÅ¡kinimai nebuvo prieÅ¡taringi), leido Tarybai priimti iÅ¡vadÄ , kad 2016 m. birželio 13 d. susirinkime dalyvavo Asociacijos nariai: UAB „Autoplaza“, „J. J. įmonė“, UAB „Daugva ir ko“, UAB „Sostinės vairavimo mokykla“, UAB „Automotoket“, UAB „Dorkanas“, A. Ž. personalinis vairuotojų ruoÅ¡imo centras „VRC“, UAB Mokymo centras „Adpilis“, UAB „Dovanėlė Jums“, VÅ¡Ä® „Vairoseta“, UAB „JTMC“, UAB „LDV Unio“, UAB „Kelio iliuzija“, UAB „Visagalis“, taip pat UAB „J.

R. vairavimo mokykla“, kuri nėra Asociacijos narė bei Asociacijos vadovybės nariai.

54. PareiÅ¡kėjos UAB „Kelio iliuzija“, UAB „Adpilis“ savo nedalyvavimÄ 2016 m. birželio 13 d. susirinkime įrodinėja tik konkrečių raÅ¡ytinių įrodymų, apie susirinkime dalyvavusiu asmenis, nebuvimu. Å iuo atveju asmenų, dalyvavusių susirinkime, paaiÅ¡kinimai, įrodymų vertinimo aspektu, yra svaresni už pareiÅ¡kėjų neigimÄ , kad jie susirinkime nedalyvavo, kadangi tokio fakto nėra galimybės jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais nei paneigti, nei patvirtinti, todėl pareiÅ¡kėjoms (UAB „Kelio iliuzija“, UAB „Adpilis“) nepateikus kitų svarių įrodymų, darytina iÅ¡vada, kad minėtos bendrovės savo nedalyvavimo 2016 m. birželio 13 d. susirinkime neįrodė.

55. BÄ® Vilniaus saugaus miesto centras skunde nors ir nurodė, kad Vilniuje vykusio susirinkimo organizatorius K. J. raÅ¡tu patvirtino, kad BÄ® Vilniaus saugaus miesto centras vadovas D. L. susirinkime nedalyvavo, tačiau tiek J. J. įmonės vadovas, tiek pats K. J. tyrimo metu yra nurodę, kad susirinkime taip pat dalyvavo ir Asociacijos viceprezidentas D. L.. Vertinant BÄ® Vilniaus saugaus miesto centras į bylÄ pateikto 2018 m. gruodžio 28 d. K. J. patvirtinimo dėl D. L. nedalyvavimo susirinkime turinį, teismas atkreipia dėmesį į K.

J. teikiamų paaiÅ¡kinimų dviprasmiÅ¡kumÄ bei nenuoseklumÄ . Be to, raÅ¡te tik konstatuotas D. L. nedalyvavimas susirinkime, tačiau jame nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip įtikinamesnės už K. J. tyrimo metu žodžiu duotus paaiÅ¡kinimus. Taigi tyrimo metu D. L. dalyvavimÄ susirinkime patvirtino du susirinkime dalyvavę asmenys, todėl Taryba pagrįstai įvertino, kad Asociacijos viceprezidentas, kartu ir Vilniaus saugaus miesto centras vadovas, dalyvavo 2016 m. birželio 13 d. susirinkime.

Dėl 2016 m. birželio 13 d. susirinkimo tikslo ir jo įgyvendinimo 56. Aukščiau aptartais argumentais pripažinta, jog tyrimo metu pagrįstai nustatyta, kad 2016 m. birželio 13 d. vykusiame Asociacijos Vilniaus apskrities narių susirinkime dalyvavo Asociacijos Vilniaus apskrityje veikiančių vairavimo mokyklų atstovai, vairavimo mokyklos, kuri nėra Asociacijos narė („J. R. vairavimo mokykla“) atstovas, taip pat, be kitų dalyvių, susirinkime dalyvavo ir Asociacijos Kauno apskrities vadovas D. M. (Teismo sprendimo 53–55 punktai).

57. Taryba nustatė, kad 2016 m. birželio 13 d. vykusio susirinkimo metu buvo aparti ir derinami vairavimo mokymo paslaugas įkainiai, kurie turėjo kilti nuo 2017 m. liepos 1 d. TokiÄ iÅ¡vadÄ Taryba priėmė remiantis tyrimo metu gautais Asociacijos administratorės, J. J. įmonės atstovo paiÅ¡kinimais (Teismo sprendimo 38 punktas), įvertinusi UAB „Vairavimo linija“ vadovo susiraÅ¡inėjimÄ su Asociacija, kuri el. laiÅ¡ke Asociacijos klausė dėl susirinkime aptartų kainų, paties UAB „Vairavimo linija“ vadovo duotais paaiÅ¡kinimais, kad apie įvykusį susirinkimas jis sužinojo iÅ¡ instruktorių, kurie jam ir pasakė, kad susirinkime buvo kalbama apie per mažas vairavimo mokymų kainas ir kitų aplinkybių.

Taryba taip pat nustatė, kad 2016 m. liepos 1 d. UAB „Rigveda“, kurios patalpose buvo rastas lapelis su Vilniaus kainomis, kurias (kainas), kaip nurodė UAB „Rigveda“ vadovas, buvo gavęs iÅ¡ 2016 m. birželio 13 d. susirinkime dalyvavusio ir Kaune susirinkimus organizavusio D. M., siuntė el. laiÅ¡kÄ Å akių filialui nurodydamas, kad nuo Å¡iandien (2016 m. liepos 1 d.) turėtų keistis kainos visų mokyklų. UAB „Rigveda“ tyrimo metu patvirtino, kad iÅ¡ D. M. jam buvo žinoma, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. kainos turėtų keistis ir Vilniuje.

UAB „Via Triumphalis“ vadovė tyrimo metu taip pat nurodė, kad iš instruktorių sužinojusi, kad Asociacija nuo 2016 m. liepos 1 d. ketina kelti vairavimo kursų kainas. UAB „LDV Unio“, kurios atstovai dalyvavo 2016 m. birželio 13 d. susirinkime, skunde teismui nurodė, kad jie matė ant lentos užrašytus triženklius skaičius ir suprato, kad tai buvo vairavimo kursų kainos.

58. Taryba surinko įrodymus apie tai, kaip keitėsi Vilniaus vairavimo mokyklų vairavimo kursų kainų dydžiai iki 2016 m. liepos 1 d. ir po 2016 m. liepos 1 d.

59. UAB „Rigveda“ patalpose buvo rastas lapelis su sekančiomis kainomis: A–245 Eur, B–490 Eur, C–700 Eur, CE, D–720 Eur, C+CE–1100 Eur, C+D–1100 Eur, CE+D–1000 Eur, C+CE+D–1300 Eur. Iš Nutarime pateiktos lentelės (Nutarimo 171 punktas) matyti, kad B kategorijos vairavimo kursų kainos Vilniuje 2016 m. balandžio mėn. svyravo nuo 270 Eur iki 419 Eur, C, CE ir D kategorijų vairavimo kursų kainos svyravo nuo 480 Eur iki 732 Eur. Iš Nutarime pateiktos sekančios lentelės duomenų (Nutarimo 252 punktas) matyti, kad po 2016 m. liepos 1 d. vairavimo mokyklos:

J. J. įmonė, UAB „Automotoket“, UAB „Autoplaza“, UAB „Daugva ir ko“, UAB „Dorkanas“, UAB „Dovanėlė Jums“, UAB „R. vairavimo mokykla“, UAB „JTMC“, UAB „Kelio iliuzija“, UAB „LDV Unio“, UAB „Adpilis“, UAB „Visagalis“, UAB „Sostinės vairavimo mokykla“, VÅ¡Ä® „Vairoseta“ B kategorijos eksternu vairavimo kursų įkainius padidino po 2016 m. liepos 1 d. (kainos didintos liepos 1 d., liepos 2 d., liepos 5 d., liepos 9 d., liepos 11 d., liepos 12 d., rugpjūčio 1 d., rugpjūčio 11 d.) ir kaina už B kategorijos (eksternu) kursus svyravo nuo 420 Eur iki 518 Eur, iÅ¡ kurių 11 mokyklų nustatė vienodÄ 490 Eur (kaina nurodyta lapelyje ir susirinkimo metu lentoje) kursų kainÄ .

Taryba 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. 1S-112(2016) pateikė iš viešų šaltinių surinktus duomenis, kurie iliustruoja, kad B kategorijos vairavimo kursų eksternu kainos Vilniuje 2016 m. rugsėjo mėn. 19 vairavimo mokyklų buvo 490 Eur (tik vienoje vairavimo mokykloje kaina buvo 489 Eur), kai tose pačiose mokyklose 2016 m. sausio – balandžio mėn. B kategorijos vairavimo kursų eksternu kainos svyravo nuo 269 Eur iki 377 Eur ir kainos sutapo daugiausia tik tarp 4 vairavimo mokyklų. Iš esmės analogiška faktinė situacija tuo pačiu laikotarpiu buvo fiksuota ir Kauno vairavimo mokyklose.

B kategorijos vairavimo kursų eksternu kainos Kaune 2016 m. rugsėjo mėn. 5 vairavimo mokyklose buvo 375 Eur, kai tose pačiose mokyklose 2016 m. sausio – balandžio mėn. B kategorijos vairavimo kursų eksternu kainos svyravo nuo 231 Eur iki 259 Eur ir visose vairavimo mokyklose kursų kainos buvo skirtingos.

60. IÅ¡ aukščiau aptartų faktinių duomenų aiÅ¡kiai matyti, kad netrukus po 2016 m. liepos 1 d., vairavimo kursų kainos (aptarta kategorija) padidėjo iki 2016 m. birželio 13 d. susirinkime ant lentos užraÅ¡ytos B kategorijos kainos – 490 Eur, ir tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad vairavimo mokyklos, veikiančios tiek Vilniaus, tiek Kauno apskrityse (UAB „Rigveda“ patalpose rastame lapelyje B kategorijos kaina nurodyta 375 Eur), pritarė susitarimui nuo 2016 m. liepos 1 d. pakelti B kategorijos vairavimo kursų kainas iki 490 Eur ir atitinkamai iki 375 Eur, ir Å¡io susitarimo aiÅ¡kiai laikėsi.

Darytina iÅ¡vada, kad Taryba surinko pakankamai įrodymų, kad bÅ«tų pripažinta, jog 2016 m. birželio 13 d. susirinkime iÅ¡keltas tikslas didinti kainas iki lentoje nurodytų, buvo aiÅ¡kiai įgyvendintas. PareiÅ¡kėjų argumentai, kad realiai kainos bÅ«davo daug mažesnės, nei bÅ«davo skelbiama oficialiai, esminės reikÅ¡mės neturi. Dėl pareiÅ¡kėjų dalyvavimo susitarime įgyvendinat 2016 m. birželio 13 d. susirinkime pristatytÄ vienÄ iÅ¡ susirinkimo tikslų – kelti vairavimo kursų kainas iki lentoje nurodytų įkainių (aptartini pareiÅ¡kėjų skundo esminiai argumentai, kuriais pareiÅ¡kėjai įrodinėja, kad kainų pakėlimÄ nuo 2016 m. liepos 1 d. sÄ lygojo ne iÅ¡ankstinis susitarimas, o kiekvienos vairavimo mokyklos savarankiÅ¡kai priimti sprendimai dėl taikytino individualaus verslo modelio) Dėl VÅ¡Ä® „Vairoseta“ skundo argumentų 61.

VÅ¡Ä® „Vairoseta“ skunde nurodo, kad draudžiamame susitarime nedalyvavo ir asmeniÅ¡kai jokių kainų nederino. InformacijÄ apie kainas gaudavo iÅ¡ interneto. Pažymėjo, kad Taryba nesurinko jokių įrodymų apie tai, kad pareiÅ¡kėja dalyvavo 2016 m. birželio 13 d. susirinkime, be to, nėra jokių duomenų apie atstovo pasisakymus susirinkime. Nurodo, kad B kategorijos eksternu vairavimo kursų kainos padidinimÄ lėmė mokymo kaÅ¡tų padidėjimas bei nedidelis mokymo dalyvių skaičius.

62. VšĮ „Vairoseta“ atstovo dalyvavimas 2016 m. birželio 13 d. susirinkime įrodytas Tarybos surinktais duomenimis, kurie, kaip pagrįsti, patvirtinti šio teismo sprendimo 53 punkte. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja B kategorijos eksternu vairavimo kursų įkainius padidino 2016 m. liepos 12 d. ir kaina buvo tik 1 Eur mažesnė (489 Eur) nei buvo nurodyta susirinkimo metu ant lentos (Nutarimo 252 punktas). Skunde išdėstytos aplinkybės dėl 2016 m. balandžio mėn. vykusio susirinkimo, nagrinėjamo ginčo kontekste, nėra reikšmingi.

63. PareiÅ¡kėja argumentus dėl savo atstovo nedalyvavimo susirinkime įrodinėja tuo, kad nėra surinkta jokių objektyvių, raÅ¡ytinių įrodymų, kad jos atstovas bÅ«tų pasisakęs susirinkime. Pasisakant dėl Å¡io argumento atsižvelgtina į Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktikÄ , pagal kuriÄ pasyvus dalyvavimas darant pažeidimÄ , pavyzdžiui, įmonės dalyvavimas susitikimuose, per kuriuos sudaryti susitarimai, kuriais siekiama antikonkurencinio tikslo, ir neprieÅ¡taravimas jiems, laikytinas bendrininkavimu, dėl kurio jai gali kilti atsakomybė, nes nebylus pritarimas neteisėtai iniciatyvai, vieÅ¡ai neatsiribojant nuo jos turinio arba nepraneÅ¡ant apie jÄ administracinėms institucijoms, skatina tęsti pažeidimÄ (ESTT 2005 m. birželio 28 d. sprendimas Dansk Rarindustri ir kt. prieÅ¡ KomisijÄ , sujungtos bylos C189/02 P, C-202/02 E, nuo C-205/02 P iki C208/02 P ir C-213/O2 P, EU:C:2005:408, 142 ir 143 punktai).

PareiÅ¡kėja į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji kaip nors vieÅ¡ai atsiribojo nuo susitarimo laikymosi. PrieÅ¡ingai, po 2016 m. liepos 1 d. įmonė padidino vairavimo kursų kainÄ iki susirinkime aptartos (be vieno euro). Ä®vertinus pareiÅ¡kėjos dalyvavimo susirinkime (tik neigia, tačiau jokiais įrodymais neįrodo) bei vairavimo kursų įkainių pakėlimo (kaina padidinta iki sumos, kuri beveik atitiko susirinkime nurodytÄ kainÄ ) aplinkybes, argumentai dėl pareiÅ¡kėjos nedalyvavimo draudžiamame susitarime vertintini kaip nepagrįsti.

64. PareiÅ¡kėja nurodo, kad neteisėto įkainio padidinimo atveju turėtų bÅ«ti ir nukentėję asmenys ir permokos sumos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , susitarimai bei suderinti veiksmai dėl kainų nustatymo, pažeidžiantys Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, yra vieni sunkiausių ir žalingiausių konkurencijos teisės pažeidimų, vien Å¡io susitarimo sudarymas daro žalÄ konkurencijos procesui ir savaime jÄ apriboja. Konkurencijos taryba, skirdama sankcijÄ už šį pažeidimÄ , neprivalo atsižvelgti į konkretų poveikį rinkai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-97-858/2016, 2018 m. birželio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-143-624/2018 ir kt.).

Atsižvelgiant į Å¡iuo aspektu (pareiga įrodyti žalÄ ) suformuotÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Tarybos pareigos nustatyti nukentėjusius asmenis, permokas sumas, vertintini kaip nepagrįsti.

65. PareiÅ¡kėja skunde nors ir nurodo, kad kainų pakėlimÄ lėmė padidėję mokymų kaÅ¡tai, sumažėjęs mokinių skaičius, tačiau kaip Å¡ios aplinkybės pasireiÅ¡kė neindividualizavo. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja savo nedalyvavimo draudžiamame susitarime neįrodė, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti NutarimÄ dalyje, kurioje pareiÅ¡kėja nubausta 5200 Eur bauda ir nutraukti procedÅ«rÄ dėl Ä®statymo pažeidimo. Dėl UAB Mokymo centras „Adpilis“ skundo argumentų 66.

Pagrindiniai argumentai, kuriais bendrovė įrodinėja Nutarimo neteisėtumÄ yra tai, kad bendrovės atstovas 2016 m. birželio 13 d. vykusiame susirinkime nedalyvavo, o ir Taryba tokių įrodymų nesurinko. Bendrovė su jokia kita vairavimo mokykla įkainių už vairavimo mokymus nederino, kainas padidino tik 2017 m. liepos 1 d., t. y. po metų nuo draudžiamo susitarimo sudarymo ir kainų padidinimÄ lėmė iÅ¡augusios gamybos iÅ¡laidos (atlyginimai, automobilių įsigijimas ir kt.). Taryba nesurinko įrodymų, kad bendrovė darė įtakÄ kitoms vairavimo mokykloms dėl aikÅ¡telių nuomos.

67. Pareiškėjos atstovo dalyvavimas 2016 m. birželio 13 d. susirinkime pripažintas Tarybos surinktais įrodymais, kurie, kaip pagrįsti, patvirtinti šio teismo sprendimo 53 punkte.

68. Taryba atsiliepime patvirtino, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. praneÅ¡ime apie įtariamÄ pažeidimÄ Nr. 6S-14(2018) buvo padaryta korektÅ«ros klaida ir pareiÅ¡kėjos kainų pakėlimo data nurodyta 2017 m. liepos 1 d. Taryba nurodė, kad teisinga data – 2016 m. liepos 1 d. Å iÄ aplinkybė pagrindė faktiniais duomenimis iÅ¡ interneto svetainių istorinių duomenų (pateikti Konkurencijos tarybos byloje) bei pačios pareiÅ¡kėjos pateiktais duomenimis. PareiÅ¡kėja savo teiginių, kad kainas pakėlė tik nuo 2017 m. liepos 1 d. jokiais įrodymais nepagrindė, todėl Å¡ie teiginiai vertintini kaip neteisingi. PareiÅ¡kėja B kategorijos eksternu vairavimo kursų įkainius nuo 2016 m. liepos 1 d. padidino iki 490 Eur, t. y. iki kainos, kuri buvo nurodyta susirinkimo metu lentoje (Nutarimo 252 punktas). Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina pareiÅ¡kėjos veiksmų derinimÄ su kitomis vairavimo mokyklomis, todėl pagrįstai pripažinta dalyvavusi draudžiamame susitarime su konkurentais.

69. Pareiškėjos dalyvavimui draudžiamame susitarime aplinkybės dėl aikštelės turėjimo/neturėjimo, teisinės reikšmės neturi. Pareiškėjos nedalyvavimo draudžiamame susitarime nepaneigia ir su skundu pateiktos mokymosi sutartys.

70. Apibendrinus, darytina iÅ¡vada, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti NutarimÄ dalyje dėl baudos UAB Mokymo centras „Adpilis“ paskyrimo. Dėl UAB „Visagalis“ skundo argumentų 71. PareiÅ¡kėja Nutarimo neteisėtumÄ grindžia keliais esminiais argumentais. Bendrovė nurodo, kad tyrimo metu buvo reikÅ¡minga nustatyti, kiek vairavimo mokymo įkainių pakėlimas buvo įtakotas padidėjusių su vairavimo mokymo tiesioginėmis iÅ¡laidomis susijusių veiksnių, tačiau Å¡ių reiÅ¡kinių Taryba nevertino.

Taip pat nurodė, kad susirinkimuose su vairavimo mokymo sÄ naudomis susiję klausimai yra svarstomi tuo aspektu, kaip elgtis su kainas dempinguojančiomis įmonėmis, kurios mažina įkainius. Pažymėjo, kad vairavimo mokyklos turi pareigÄ vieÅ¡ai skelbti kainas, todėl pareiÅ¡kėjas, kaip ir kiti konkurentai, sistemingai jomis domėjosi ir prie jų prisitaikė. Bendrovė nėra Asociacijos narė ir 2016 m. birželio 13 d. susirinkime nedalyvavo. Bendrovė taip pat ginčijo jai paskirtos baudos dydį.

72. PareiÅ¡kėja tyrimo metu buvo Asociacijos narė (Nutarimo 100 punktas). Bendrovė taip pat yra nurodyta į 2016 m. birželio 13 d. susirinkimÄ kviestų asmenų sÄ raÅ¡e. Dėl susirinkime dalyvavusių vairavimo mokyklų yra nuspręsta Å¡io teismo sprendimo 53 punkte, todėl plačiau Å¡iuo aspektu nepasisakytina. Å ių faktinių aplinkybių pareiÅ¡kėja nėra paneigusi jokiais raÅ¡ytiniai ar kitais įrodymais.

73. Kaip jau minėta (Teismo sprendimo 31 punktas), Taryba neprivalo atskirai įrodinėti susitarimo tikslo prieÅ¡ingumo sÄ Å¾iningai konkurencijai ir (arba) neigiamo jo poveikio konkurencijai. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas nulemtų, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies tikslas ir galia bÅ«tų paneigta ir neįgyvendinama. Taigi, prieÅ¡ingai, nei teigia pareiÅ¡kėjas, tyrimo metu nebuvo reikÅ¡minga nustatinėti, kiek vairavimo mokymo įkainių pakėlimas buvo įtakotas padidėjusių su vairavimo mokymo tiesioginėmis iÅ¡laidomis susijusių veiksnių ir Tarybai nebuvo pareigos, o ir tikslo Å¡ių aplinkybių tirti, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai vertintini kaip nepagrįsti.

74. Dėl pareiÅ¡kėjos teiginio, kad susirinkimuose su vairavimo mokymo sÄ naudomis susiję klausimai yra svarstomi tuo aspektu, kaip elgtis su kainas dempinguojančiomis įmonėmis, kurios mažina įkainius, pažymėtina, kad tuo atveju, jei susirinkimuose Å¡iÄ problemÄ siÅ«loma spręsti visoms vairavimo mokykloms suvienodinant kainas (kaip Å¡iuo atveju, susirinkimo metu lentoje užraÅ¡ytos kainos, kurių siÅ«lyta laikytis), tai toks sprendimo bÅ«das jau savaime reiÅ¡kia konkurencijos ribojimÄ .

75. Sutiktina su pareiÅ¡kėja, kad vairavimo mokyklos turi pareigÄ vieÅ¡ai skelbti kainas ir įstatymai nedraudžia jomis domėtis ir/ar prie jų prisikaityti. Tačiau įstatymas draudžia dalyvauti susitarime ir laikytis vienodų kainų. PareiÅ¡kėja B kategorijos eksternu vairavimo kursų įkainius nuo 2016 m. liepos 1 d. padidino iki 490 Eur, t. y. iki kainos, kuri buvo nurodyta 2016 m. birželio 13 d. susirinkimo metu ant lentos (Nutarimo 252 punktas), taigi nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad pareiÅ¡kėjas dalyvavo draudžiamame susitarime nuo 2016 m. liepos 1 d. laikytis vienodų kainų.

Susitarimo laikymÄ si patvirtina pareiÅ¡kėjo nuo 2016 m. liepos 1 d. nustatyta susirinkimo metu sutarta kaina – 490 Eur. Darytina iÅ¡vada, kad įvertinus visumÄ nustatytų faktinių aplinkybių, Taryba turėjo teisinį pagrindÄ pareiÅ¡kėjÄ pripažinti draudžiamo susitarimo dalyviu. Dėl paskirtos baudos teisėtumo bus pasisakyta atskiroje dalyje. Dėl UAB „Kelio iliuzija skundo“ argumentų 76. Bendrovė nurodo, kad kviečiamų į 2016 m. birželio 13 d. susirinkimÄ asmenų sÄ raÅ¡as pats savaime nepagrindžia, kad bendrovė susirinkime dalyvavo.

Bendrovė pripažįsta, kad kainos buvo pakeltos, tačiau, jos teigimu, tai įvyko visÄ 2016 m. liepos mėn. stebint konkurentų elgesį. Taryba netinkamai, t. y. per plačiai apibrėžė rinkos kainÄ . Bendrovė teikia vairavimo paslaugas ne tik Vilniuje, tačiau ir Vilniaus, Trakų, bei Å alčininkų rajonuose. Tarybai geografinę rinkÄ apibrėžus kaip Vilniaus miestÄ , draudžiamo susitarimo vertinimas ir turėjo apimti tik Vilniaus miestÄ . PareiÅ¡kėjas taip pat ginčijo paskirtos baudos dydį.

77. Kaip atsiliepime nurodė Taryba, ji į geografinę rinkÄ Ä¯traukė tik Vilniaus miestÄ , todėl pareiÅ¡kėjas neteisus teigdamas, kad į geografinę rinkÄ buvo įtraukti Vilniaus, Trakų, bei Å alčininkų rajonai. TokiÄ iÅ¡vadÄ pareiÅ¡kėjas darė remiantis tik savo subjektyviu vertinimu.

78. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad prekės rinka – tai visuma prekių, kurios, pirkėjų požiÅ«riu, yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimÄ ir kainas. Å iuo atveju perkama prekė – vairavimo mokymas pagal įvairias kategorijas. Bylos medžiaga nustatyta, kad visos vairavimo mokyklos teikė A, B, C, CE, D kategorijos vairavimo mokymus. Susitarimas kelti kainas buvo dėl visų kategorijų ir jų junginių (kainos ant lentos, UAB „Rigvedos“ patalpose rastame lapelyje), todėl, kaip teisingai nurodė Taryba, nebuvo pagrindo tyrimÄ iÅ¡skirta pagal atskiras kategorijas. Taryba taip pat nurodė, kad į atitinkamÄ prekės rinkÄ Ä¯trauktos tik su vairavimo mokymu susijusi veikla ir nebuvo įtraukta kitokia vairavimo mokyklų veikla (pvz. aikÅ¡telių nuoma ir kt.). PareiÅ¡kėjas iÅ¡vadÄ dėl per plačiai apibrėžtos rinkos taip pat darė remiantis tik savo subjektyviu vertinimu.

79. Pareiškėjos atstovo dalyvavimas 2016 m. birželio 13 d. susirinkime pripažintas Tarybos surinktais duomenimis, kurie, kaip pagrįsti, patvirtinti šio teismo sprendimo 53 punkte, todėl plačiau dėl to nepasisakytina.

80. PareiÅ¡kėja 2016 m. liepos 24 d. B kategorijos eksternu vairavimo kursų įkainius padidino iki 490 Eur, t. y. iki kainos, kuri buvo nurodyta 2016 m. birželio 13 d. susirinkimo metu ant lentos (Nutarimo 252 punktas). Å ios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas laikėsi susitarimo nuo 2016 m. liepos 1 d. laikytis vienodų kainų ir bÅ«tent tokių, dėl kurių buvo sutarta susirinkime. PareiÅ¡kėjas Tarybos nustatytų aplinkybių dėl jo dalyvavimo 2016 m. birželio 13 d. susirinkime jokiais objektyviais įrodymais nepaneigė, o vien tik abstraktÅ«s teiginiai, kad kainos buvo pakeltos tuo pagrindu, kad visÄ 2016 m. liepos mėn. buvo stebimas konkurentų elgesys, taip pat negali bÅ«ti įrodymu, vienareikÅ¡miÅ¡kai pagrindžiančiu pareiÅ¡kėjo savarankiÅ¡kumÄ nustatant vairavimo kursų kainÄ .

Dėl paskirtos baudos pagrįstumo bus pasisakyta atskiroje dalyje. Dėl UAB „Tikslo linija“ skundo argumentų 81. PareiÅ¡kėja Nutarimo neteisėtumÄ grindžia keliais esminiais argumentais. Bendrovė nurodo, kad Taryba jos atžvilgiu pradėjo tyrimÄ remiantis vien tik susiraÅ¡inėjimu SMS žinutėmis tarp UAB „ARV-Auto“ vadovo V. Å . ir UAB „Tikslo linija“ vairavimo instruktoriaus ir teorijos dėstytojo L. V.. Nurodė, jog UAB „ARV-Auto“ vadovÄ V. Å . L. V. pažįsta nuo 2000 metų, taip pat 2004-2005 metais yra dirbęs UAB „ARV-Auto“, tačiau jokie darbiniai santykiai su V.

Š. nesieja. 2016 m. bendrovei vadovavo L. V. ir Taryba nėra surinkusi duomenų, kad vadovė būtų su kitomis vairavimo mokyklomis bendravusi dėl kursų kainų.

82. Taryba nenustatė, kad UAB „Tikslo linija“ bÅ«tų dalyvavusi D. M. Kaune organizuotuose susirinkimuose, tačiau Taryba surinko įrodymus, kad UAB „Tikslo linija“ žinojo apie organizuojamus susirinkimus, kuriuose buvo aptariamas kainų nustatymas. Å iÄ aplinkybę, be kita ko, yra patvirtinęs ir pats bendrovės atstovas (Nutarimo 307 punktas). IÅ¡ tyrimo medžiagos matyti, kad informacijÄ apie susirinkimus bendrovė sužinodavo iÅ¡ UAB „Auto ABC“ ir UAB „ARV-Auto“ (SMS žinučių turinys). IÅ¡ UAB „Tikslo linija“ bendravimo su kitomis bendrovėmis matyti, kad UAB „Tikslo linija“ domėjosi apie kainų pasikeitimÄ rinkoje, taip pat žinojo kokios jos turi bÅ«ti, nes UAB „Auto ABC“ vadovas buvo sakęs, kad kaina neturi skirtis 50-100 Eur (Nutarimo 346 punktas).

83. IÅ¡ aukščiau aptarto pareiÅ¡kėjos veiksmų turinio matyti, kad keisdamasi informacija su kitomis vairavimo mokyklomis, domėdamasi kitų konkurentų kainomis pareiÅ¡kėja turėjo galimybę susipažinti su konkurentų strategijomis, ateities planais, tuo pačiu turėdama galimybę pati reguliuoti jau esamÄ savo padėtį tarp konkurentų. Tuo labiau, kad pareiÅ¡kėja rinkos kainomis domėjosi žinodama susitarimo dėl kainų derinimo aplinkybes. Konkurentų pasikeitimas informacija gali prieÅ¡tarauti konkurencijos taisyklėms, jeigu jis sumažina ar panaikina netikrumÄ dėl atitinkamos rinkos veikimo ir todėl riboja įmonių konkurencijÄ (2003 m. spalio 2 d.

ESTT sprendimo Thyssen Stahl prieÅ¡ KomisijÄ , C 194/99 P, EU:C:2003:527, 81 p.). Darytina iÅ¡vada, kad Taryba pagrįstai nusprendė, kad UAB „Tikslo linija“ žinojo bendrÄ vairavimo mokyklų planÄ , žinojo apie kitų dalyvių neteisėtus veiksmus, o su jais bendraudamas, domėdamasis, kaip vyksta tokio plano įgyvendinimas, teisingai įvertino, kad pareiÅ¡kėja prisidėjo prie plano, ribojančio konkurencijÄ , įgyvendinimo. Aplinkybė, kad su UAB „Auto ABC“ bendravo ne vadovas, o darbuotojas, nagrinėjamo ginčo kontekste teisinės reikÅ¡mės neturi (neįrodyta, kad darbuotojas veikė ne bendrovės vardu).

Dėl paskirtos baudos dydžio bus pasisakyta atskiroje dalyje. Dėl A. Ž. personalinio vairuotojų ruoÅ¡imo centro „VRC“ skundo argumentų 84. PareiÅ¡kėjas Nutarimo neteisėtumÄ grindžia tuo, kad, nors atstovas ir dalyvavo Asociacijos susirinkime, tačiau jokių susitarimų dėl paslaugų kainų nesudarinėjo. Ä®monė kainas pasitvirtino dar iki 2016 m. birželio 13 d. susirinkimo, todėl susirinkime priimti sprendimai įmonei reikÅ¡mės neturėjo. Taryba neįrodė, kad pareiÅ¡kėjas dalyvavo susitarime ir padarė Ä®statymo pažeidimÄ .

Nesutiko su Nutarime iÅ¡dėstytais teiginiais ir dėl to, kad aikÅ¡teles turintys Å«kio subjektai siekė daryti įtakÄ kainų nekeliančioms įmonėms. PareiÅ¡kėjas aikÅ¡telės neturi, todėl įtakos negalėjo daryti, o IÄ® „Autoplay“ atstovo Tarybai pateiktÄ informacijÄ , dėl reikalavimo pakelti kainas, vertino kaip konkurento apkalbėjimÄ . Prašė sumažinti paskirtÄ baudos dydį.

85. PareiÅ¡kėjas neginčija, kad dalyvavo 2016 m. birželio 13 d. susirinkime, o dėl aplinkybės, kad susirinkime buvo pasakyta, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. reikėtų laikytis atitinkamų kainų, pasisakyta ankstesniuose Å¡io sprendimo punktuose. Nors pareiÅ¡kėjas B kategorijos vairavimo kursų kainas iki 490 Eur padidino 2016 m. birželio 10 d., dar iki susirinkimo, tačiau Taryba pagrįstai nustatė, kad pareiÅ¡kėjo dalyvavimÄ susitarime įrodo kiti jo veiksmai.

86. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jis negalėjo daryti jokios įtakos dėl aikÅ¡telių nuomos IÄ® „Autoplay“, nes jis neturi aikÅ¡telės. Kaip matyti iÅ¡ skundo, pareiÅ¡kėjas pats nurodo, kad 2016 m. sausio 4 d. buvo sudaręs Vairavimo mokymo aikÅ¡telės nuomos sutartį su IÄ® „Autoplay“, taigi pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo vairavimo aikÅ¡telės nuomininkas. IÄ® „Autoplay“ tyrimo metu nurodė, kad pareiÅ¡kėjas (jo atstovai) jiems darė įtakÄ (spaudimÄ ) kelti vairavimo kursų kainÄ per aikÅ¡telės nuomÄ .

Tyrimo metu IÄ® „Autoplay“ atstovė nurodė, kad į jų nuomojamÄ (iÅ¡ pareiÅ¡kėjo) vairavimo aikÅ¡telę buvo atvykę pareiÅ¡kėjo atstovai ir informavo, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. turi bÅ«ti pakeltos vairavimo kursų kainos ir buvo konkrečiai pasakyta, kad B kategorijos vairavimo kursų kaina turi bÅ«ti ne mažesnė nei 500 Eur (Nutarimo 535 punktas). Atkreiptina, kad apie įtakos darymÄ per aikÅ¡telių nuomÄ jau buvo nurodžiusi UAB „Rigveda“ bei J. J. įmonės atstovas, kuris, be kita ko, pats nurodė, kad jam, kaip vienam iÅ¡ aikÅ¡telių nuomotojui, 2016 m. liepos 13 d. susirinkimo metu buvo pasakyta bÅ«tent taip ir elgtis – nutraukti nuomos sutartis su tomis vairavimo mokyklomis, kurios nedidins kainų.

Taigi Taryba pagrįstai nusprendė, kad jai nebuvo pagrindo abejoti tyrimo metu IĮ „Autoplay“ atstovo duotais paaiškinimais, nes kitų vairavimo mokyklų atstovų paaiškinimai tik sustiprino IĮ „Autoplay“ teiginius dėl darytos įtakos (spaudimo).

87. PareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl jo atžvilgiu IÄ® „Autoplay“ vykdomo kerÅ¡to vertintini kaip subjektyvÅ«s, nes nuomos mokesčio nemokėjimo klausimus pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę iÅ¡spręsti teisinėmis priemonėmis. Pastebėtina, kad 2018 m. spalio 18 d. bylos nagrinėjimo Taryboje metu pareiÅ¡kėjo atstovas tik neigė darytÄ spaudimÄ IÄ® „Autoplay“, tačiau apie nesumokėtÄ nuomos mokestį ir dėl to tarp nuomos sutarties Å¡alių kilusį konfliktÄ , kurio pagrindu, kaip teigia pareiÅ¡kėjas, ir buvo ketinama nutraukti nuomos sutartį, nebuvo užsiminta.

Darytina iÅ¡vada, kad Taryba, sistemiÅ¡kai įvertinusi tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ , pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas buvo susitarimo kelti ir suvienodinti kainas dalyviu. Dėl skirtos baudos dydžio pagrįstumo bus pasisakyta atskirai. Dėl IÄ® „Jurbarko saugaus eismo centras“ skundo argumentų 88. PareiÅ¡kėja pripažįsta, kad dalyvavo draudžiamame susitarime ir padarė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimÄ (Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėja Nutarimo neskundžia).

PareiÅ¡kėja NutarimÄ ginčija tik tuo pagrindu, kad į IÄ® „Jurbarko saugaus eismo centras“ pardavimų vertę 2016 metais nepagrįstai buvo įtrauktos pajamos (56 982 Eur), gautos iÅ¡ Lietuvos darbo biržos, todėl prašė sumažinti paskirtÄ baudÄ iki 2 601 Eur.

89. PareiÅ¡kėja skundu ginčija tik jam paskirtos baudos dydį, todėl dėl baudos dydžio pagrįstumo bus pasisakyta atskiroje sprendimo dalyje. Dėl BÄ® „Vilniaus saugaus miesto centras“ skundo argumentų 90. PareiÅ¡kėjos teigimu, Taryba nepagrįstai nustatė, kad pareiÅ¡kėjos atstovas dalyvavo 2016 m. birželio 13 d. susirinkime. PareiÅ¡kėja yra ne pelno siekianti įstaiga, todėl kelti kainų suinteresuotumo neturėjo. PareiÅ¡kėja veiklÄ nutraukė 2017 m. rugsėjo 1 d., todėl ateityje negali bÅ«ti grėsmės, jog Å¡i įstaiga sudarys draudžiamus susitarimus. PrieÅ¡taravo, kad Taryba, apskaičiuodama baudÄ , nepagrįstai vertino ir pareiÅ¡kėjos pajamas, gautas iÅ¡ valstybės ir savivaldybės biudžeto.

91. PareiÅ¡kėjos vadovo D. L., kuris kartu yra ir Asociacijos viceprezidentas, dalyvavimÄ 2016 m. birželio 13 d. susirinkime yra patvirtinęs Asociacijos Vilniaus skyriaus susirinkimo organizatorius K. J. bei J. J. įmonės vadovas. Tyrimo metu D. L. dalyvavimÄ susirinkime patvirtino du susirinkime dalyvavę asmenys. Dėl Å¡ios faktinės aplinkybės plačiau yra pasisakyta Teismo sprendimo 53, 55 punktuose, todėl papildomai nekartotina. Teismas pritaria Tarybos iÅ¡vadai dėl pareiÅ¡kėjos vadovo dalyvavimo 2016 m. birželio 13 d. susirinkime.

92. PareiÅ¡kėja nurodo, kad ji yra ne pelno siekianti įstaiga, o galutinius sprendimus dėl kainų priima Vilniaus miesto savivaldybės taryba. BÅ«tent taryba priima sprendimÄ dėl įkainių už bÅ«relius, o nagrinėjamu laikotarpiu įkainiai už bÅ«relius nebuvo padidinti. Sutiktina, jog Å¡ių aplinkybių Taryba prieÅ¡ingai neįrodė, tačiau Taryba tyrimo eigoje nustatė, kad pareiÅ¡kėja padidino bÅ«relių/mokymų, kuriuos įtraukė į vairuotojų rengimo programÄ , skaičių ir tokiu bÅ«du nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. padidino vairuotojų rengimo programos kainÄ iki susirinkime sutartos.

Kaip nurodė ir pati pareiškėja, ji neturi subjektinės teisės pati kelti kainų, tačiau, kaip nustatė Taryba, ji tai padarė padidindama būrelių skaičių ir perdavusi tvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Šių Tarybos nustatytų aplinkybių ir tuo remiantis priimtų išvadų, dėl būrelių skaičiaus padidinimo, atitinkamai ir kainos, pareiškėja jokiais įrodymais priešingai neįrodė, todėl teismas neturi pagrindo šių Tarybos išvadų vertinti kaip neteisėtų.

Sutiktina su Tarybos argumentais, kad pareiÅ¡kėjos dalyvavimas draudžiamame susitarime yra įrodytas. Dėl paskirtos baudos pagrįstumo bus pasisakyta atskiroje dalyje. Dėl UAB „Dorkanas“ skundo argumentų 93. PareiÅ¡kėja pagrįsdama Nutarimo dalies neteisėtumÄ nurodo, kad Taryba, pareiÅ¡kėjÄ pripažindama, kaip dalyvavusiÄ 2016 m. birželio 13 d. susirinkime, neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjos atstovo dalyvavimo susirinkime kontekstÄ . PareiÅ¡kėja neturėjo jokios informacijos apie galimai neteisėtÄ susirinkimo tikslÄ , todėl neturėjo priežasties nedalyvauti susirinkime.

Susirinkime girdėtų kalbų dėl kainų pareiÅ¡kėjos atstovas nevertino kaip realaus sutarimo derinti kainas kalbų ir nemanė, kad ir kiti subjektai derins kainas. Nurodė, kad kainas pakėlė nuo 2016 m. rugpjūčio mėn., t. y. ne nuo liepos 1 d., o tai reiÅ¡kia pareiÅ¡kėjos atsisakymÄ dalyvauti susitarime. Kainas pakėlė nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. ir jis buvo sÄ lygotas padidėjusių iÅ¡laidų. Nesutiko su paskirtos baudos dydžiu.

94. PareiÅ¡kėja neginčija savo dalyvavimo susirinkime, taip pat neginčija, kad susirinkimo metu buvo aptariami kainų pakėlimo klausimai, tik tokių kalbų pareiÅ¡kėja nesureikÅ¡mino. Tyrimo medžiaga taip pat nustatyta, kad, pagal pačios pareiÅ¡kėjos pateiktÄ informacijÄ , nauji kainų dydžiai (490 Eur už B kategorijÄ eksternu ir kt.) buvo patvirtinti vadovo 2019 m. birželio 29 d., t. y. iÅ¡ karto po susirinkimo. Kaina už B kategorijos vairavimo mokymus atitiko susirinkime ant lentos užraÅ¡ytÄ kainÄ .

95. Suderintais veiksmais gali bÅ«ti laikomas ir toks elgesys, kai viena įmonė atskleidžia strateginę informacijÄ konkurentui(-ams), o tas konkurentas(-ai) jÄ priima. Informacija gali bÅ«ti atskleidžiama, pavyzdžiui, paÅ¡tu, el. paÅ¡tu, telefonu, per susirinkimus ir t. t. Tokiu atveju nesvarbu, ar tik viena įmonė vienaÅ¡aliÅ¡kai informuoja konkurentus apie planuojamÄ elgesį rinkoje, ar visos dalyvaujančios įmonės viena kitÄ informuoja apie atitinkamus svarstymus ir ketinimus. Jei viena įmonė atskleidžia konkurentams strateginę su savo bÅ«sima komercine politika susijusiÄ informacijÄ , sumažėja visų susijusių konkurentų strateginis netikrumas dėl rinkos veikimo ateityje ir padidėja rizika, kad sumažės konkurencija ir bus imtasi slaptų veiksmų.

ESTT taip pat yra nusprendęs, kad pasyvus dalyvavimas darant pažeidimÄ , pavyzdžiui, įmonės dalyvavimas susitikimuose, per kuriuos sudaryti susitarimai, kuriais siekiama antikonkurencinio tikslo, ir aiÅ¡kus neprieÅ¡taravimas jiems, laikytinas bendrininkavimu, dėl kurio tokiai įmonei gali kilti atsakomybė pagal SESV 101 straipsnį, nes nebylus pritarimas neteisėtai iniciatyvai, vieÅ¡ai neatsiribojant nuo jos turinio arba nepraneÅ¡ant apie jÄ administracinėms institucijoms, skatina tęsti pažeidimÄ ir kliudo jį atskleisti (ESTT 2015 m. spalio 22 d. sprendimo AC?Treuhand prieÅ¡ KomisijÄ , C?194/14 P, 33 punktas ir jame nurodyta teismo praktikÄ ).

Taigi, pagal Europos SÄ jungos teisės aiÅ¡kinimÄ , suderintų veiksmų konstatavimas yra susijęs su valinio elemento nustatymu, todėl čia svarbÅ«s keli elementai, ar pareiÅ¡kėjas žinojo apie kainų derinimÄ ir, ar toks Å«kio subjektas savo elgesiu atsiribojo nuo veiksmų derinimo.

96. Atsakovė, remiantis 2016 m. birželio 13 d. vykusiame susirinkime dalyvavusių asmenų paaiÅ¡kinimais, kita vieÅ¡a medžiaga, aiÅ¡kiai nustatė Å¡io susirinkimo tikslÄ (kainų pakėlimas, suvienodinimas, raginimas visiems laikytis susirinkime nurodytų kainų), todėl papildomai vertinti jo kontekstÄ nėra jokio pagrindo. PareiÅ¡kėja pasyviai pritarė susirinkime iÅ¡dėstytoms kainų pakėlimo temoms ir vėliau jas įgyvendino, todėl Taryba pagrįstai nusprendė, kad Å¡ių faktinių aplinkybių pakanka pripažinti, kad pareiÅ¡kėja pritarė iÅ¡ anksto aptartų veiksmų suderinimui.

PareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų apie savo atsiribojimÄ nuo ketinimo vykdyti susitarimÄ , o prieÅ¡ingai, po susirinkimo padidino kainas iki susirinkime aptartų, todėl Taryba pagrįstai pareiÅ¡kėjÄ Ä¯vardino kaip draudžiamo susitarimo dalyvę. Kiti pareiÅ¡kėjos argumentai vertinami kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. Dėl paskirtos baudos pagrįstumo bus pasisakyta atskiroje dalyje. Dėl „LDV Unio“ skundo argumentų 97. PareiÅ¡kėja prieÅ¡taravo Tarybos Nutarime priimtai apibendrintai iÅ¡vadai, kad visi susitarimÄ sudarę subjektai susitarė ir dėl susitarimo laikymosi užtikrinimo bÅ«do.

PareiÅ¡kėja neturėjo jokio tikslo dalyvauti susitarime, o vien tik sumų užraÅ¡ymas ant lentos negali bÅ«ti laikytinas susitarimu konkurencijos teisės prasme. PareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės nesuprato, kad, konkurencijos teisės prasme, sudarė konkurencijÄ ribojantį susitarimÄ . Taigi, pareiÅ¡kėjos vaidmuo susitarime nebuvo sÄ moningas, pareiÅ¡kėja nebuvo aktyvi susitarimo dalyvė. PareiÅ¡kėja A kategorijos kainÄ nustatė dar gerokai iki 2016 m. birželio 13 d. susirinkimo, todėl A kategorijos kainos pakėlimas nebuvo susijęs su susitarimu.

Tuo tarpu B kategorijos ir kitų kategorijų kainų pakėlimÄ nulėmė kitos objektyvios priežastys, o ne dalyvavimas susitarime.

98. Byloje nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėja po tyrimo pripažino Tarybos nustatytas esmines faktines aplinkybes bei pripažino padarytÄ pažeidimÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtino ir 2018 m. spalio 18 d. Tarybos bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjÄ atstovavęs atstovas. PareiÅ¡kėja kelia ginÄÄ tik dėl paskirtos baudos neadekvatumo. Dėl paskirtos baudos teisėtumo bus pasisakyta atskiroje dalyje. Dėl J. J. įmonės skundo argumentų 99. PareiÅ¡kėja J. J. įmonė iÅ¡ esmės neneigia padaryto pažeidimo, tačiau prašė sumažinti paskirtÄ baudÄ .

Taigi pareiÅ¡kėjos veiksmai, kuriais ji pripažinta padariusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimÄ , yra įrodyti. Dėl paskirtos baudos teisėtumo bus pasisakyta atskiroje dalyje. Dėl Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos skundo argumentų 100. PareiÅ¡kėja nesutinka, kad ji, su vairavimo paslaugas teikiančiais subjektais, sudarė konkurencijÄ ribojantį susitarimÄ , kuriuo derino įkainius už vairavimo mokymo paslaugas. Teigia, kad tyrimo metu nebuvo įrodyta, jog vairavimo kursų kainų įkainiai, tirtu laikotarpiu, tapo vienodi ar panaÅ¡Å«s. Pagrindinis Asociacijos tikslas tai narių Å¡vietimas.

PareiÅ¡kėja turi pareigÄ Å¡viesti savo narius, teikti informacijÄ apie besikeičiantį teisinį reglamentavimÄ ir tai negali bÅ«ti laikoma teisės aktų pažeidimu. Todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad draudžiamas susitarimas buvo sudarytas. PrieÅ¡taravo, kad Asociacijos vadovybė ne tik žinojo apie susitarimus dėl kainų, tačiau juos ir organizavo. Vien faktas, kad Asociacijos vadovybės nariai dalyvavo 2016 m. birželio 13 d. susirinkime dar neįrodo, kad pareiÅ¡kėja inicijavo susitarimus ir skatino juos vykdyti.

Pripažino, kad vairavimo mokymų įkainių tema 2016 m. iÅ¡ tiesų buvo aktuali jos nariams, tačiau įkainių pokyčius lėmė mokestinės aplinkos pasikeitimas, iÅ¡augusios sÄ naudos. Tiek 2016 m. birželio 13 d. susirinkimas, tiek vėlesni susirinkimai buvo inicijuoti apskrityse veikiančių vairavimo mokyklų paskirtų atstovų. Taigi Å¡ie narių susitikimai negali bÅ«ti laikomi nei visuotiniais narių suvažiavimais nei kitokiais susirinkimais, kuriuose priimamų sprendimų pagrindu Asociacija galėtų įgyti teises ir pareigas.

PareiÅ¡kėja taip pat prieÅ¡taravo dėl Tarybos nustatytos pažeidimo trukmės. 101. Pritartina Tarybos priimtoms iÅ¡vadoms, kad Asociacija, kartu su Vilniuje ir Kaune veikiančiomis vairavimo mokyklomis, sudarė draudžiamÄ susitarimÄ Konkurencijos įstatymo nuostatų prasme. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus sekančias Tarybos nustatytas esmines aplinkybes. 102. Asociacijos Vilniaus apskrityje veikiančių vairavimo mokyklų susirinkimo, vykusio 2016 m. birželio 13 d., tikslai (vienas iÅ¡ tikslų kainų pakėlimas) nustatyti ir aptarti Å¡io sprendimo 50–55 punktuose, todėl papildomai nekartojami.

SusirinkimÄ organizavo Asociacijos Vilniaus apskrities vadovas K. J.. Susirinkime, kuriame, kaip jau nustatyta, buvo derinami vairavimo kursų įkainiai, dalyvavo Asociacijos vadovybės nariai: prezidentas, viceprezidentas, Vilniaus ir Kauno apskričių vadovai bei administratorė. Å ių asmenų dalyvavimas susirinkime aptartas teismo sprendimo 52–53, 55 punktuose. 103. Po 2016 m. birželio 13 d. susirinkimo D. M. (Kauno apskrities vadovas) pradėjo intensyviai organizuoti susirinkimus Kaune. UAB „Rigveda“ atstovas tyrimo metu yra nurodęs, kad D.

M. susirinkimuose akcentuodavo, kad Asociacija jam yra liepusi imtis aktyvių veiksmų kainų Kaune pakėlimui. Susirinkimų duomenys bÅ«davo perduodami Asociacijai. Minėta, kad UAB „Rigveda“ patalpose buvo rastas lapelis su kainomis, kurios buvo užraÅ¡ytos ant lentos Vilniuje vykusio susirinkimo metu. J. J. įmonės atstovas tyrimo metu yra nurodęs, kad Asociacija gudriai daro, nenorėdama iÅ¡siduoti, todėl susirinkimai, kuriuose kalbama apie kainų augimÄ , bÅ«na uždari. Apie 2016 m. birželio 13 d. susirinkimÄ vieÅ¡ai nebuvo paskelbta.

Susirinkimo protokolai neišlikę, apklausų metu Asociacijos atstovų paaiškinimai buvo labai riboti, neišsamūs. Į byla nėra pateikta jokių įrodymų, faktų, kad susirinkimas, kuriame buvo aptariamas kainų kėlimas, vyko atsietai nuo Asociacijos ir jai tikrieji susirinkimo tikslai nebuvo žinomi, ar nesuprantami. Šių ir kitų nustatytų faktinių aplinkybių apimtyje Taryba pagrįstai nusprendė, kad Asociacijos dalyvavimas draudžiamame susitarime, taip, kaip jis apibrėžtas Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 19 punkte, yra įrodytas. 104.

PareiÅ¡kėja nors ir prieÅ¡tarauja, kad Asociacijos vadovybės narių dalyvavimas 2016 m. birželio 13 d. susirinkime dar neįrodo, kad pareiÅ¡kėja inicijavo susitarimus ir skatino juos vykdyti, tačiau, kaip teisingai nustatė Taryba, D. M., J. J. parodymai, taip pat susirinkime aptartos temos, susirinkimo forma (apie susirinkimÄ oficialiai nebuvo neskelbta ir pan.) rodo prieÅ¡ingai. 105. Ä® bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų apie Asociacijos atsiribojimÄ nuo su kainų kėlimų susijusių klausimų svarstymo ir vėlesnių iÅ¡ to kylančių pasekmių (susirinkimai Kaune ir pan.), todėl nėra pagrindo sutrumpinti pareiÅ¡kėjos padaryto pažeidimo laikotarpį.

PareiÅ¡kėja, kritikuodama Tarybos nustatyto pažeidimo laikotarpį, pati sau prieÅ¡tarauja nurodydama, kad objektyviai niekaip negalėjo nutraukti ar atsiriboti nuo pažeidimo. Argumentai apie tai, kas lėmė įkainių pokyčius, pareiÅ¡kėjos statuso prasme, teisinės reikÅ¡mės neturi. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja pagrįstai pripažinta padariusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimÄ . Dėl UAB „ARV-Auto“ ir UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ atsiliepimo argumentų 106.

PareiÅ¡kėjos UAB „ARV-Auto“ ir UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ pagrįsdamos Nutarimo atitinkamų dalių neteisėtumÄ nurodo, kad didžiÄ jÄ Kauno rinkos dalį užima UAB „ARV-Auto“, kartu su UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ ir UAB „Rigveda“. IÅ¡ esmės natÅ«ralu, kad pareiÅ¡kėja UAB „ARV-Auto“ nuolat stebėjo savo konkurentės UAB „Rigveda“ vieÅ¡ai skelbiamas kainas ir stengėsi taikyti nežymiai aukÅ¡tesnes už UAB „Rigveda“ kainas, todėl kainos kelių dienų bėgyje keisdavosi.

Tuo tarpu UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ įkainiai buvo taikomi Å¡iek tiek mažesni už UAB „Rigveda“ arba vienodi. Pažymėjo, kad kainų kilimÄ lėmė vairavimo mokyklų apmokestinimas PVM, taip pat, nuo 2016 m. padidėjęs norinčiųjų mokytis skaičius, todėl buvo įgyta daugiau transporto priemonių ir į darbÄ buvo priimti nauji darbuotojai. Taryba pareiÅ¡kėjo UAB „ARV-Auto“ atžvilgiu surinko tik keletÄ SMS žinučių bei el. laiÅ¡kų, pagrindžiančių pareiÅ¡kėjos komunikacijÄ su nedidele dalimi konkurentų.

PareiÅ¡kėjos nuomone, toks apsikeitimas vieÅ¡a informacija negali bÅ«ti traktuojamas kaip Ä®statymo 5 straipsnio pažeidimas. Nesutiko su paskirtos baudos dydžiu. 107. Derinimo ir bendradarbiavimo kriterijai, kurie bÅ«tini siekiant nustatyti, ar veiksmai yra suderinti, ir kuriais tikrai nereikalaujama, kad bÅ«tų parengtas realus planas, turi bÅ«ti suprantami atsižvelgiant į konkurencijos sampratÄ , kylančiÄ iÅ¡ SESV nuostatų, pagal kuriÄ ekonominis vienetas privalo nepriklausomai nuspręsti dėl strategijos, kuriÄ jis ketina įgyvendinti bendroje rinkoje (žr. Suiker Unie UA ir kiti prieÅ¡ Europos KomisijÄ , cituota aukščiau, 173 punktÄ ; 1981 m. liepos 14 d. sprendimo byloje Nr. 172/80 Züchner prieÅ¡ Bayerische Vereinsbank AG 13 punktÄ ; Ahlström Osakeyhtiö ir kiti prieÅ¡ Europos KomisijÄ , cituota aukščiau, 63 punktÄ , 1998 m. gegužės 28 d. sprendimo byloje Nr. 7/95 Deere prieÅ¡ Europos KomisijÄ , 86 punktÄ ).

Å is autonomijos reikalavimas neatima iÅ¡ Å«kio subjektų teisės protingai prisiderinti prie konstatuoto ar numanomo savo konkurentų elgesio, tačiau jis griežtai prieÅ¡tarauja bet kokiam tiesioginiam ar netiesioginiam kontaktui tarp tokių Å«kio subjektų, kuris gali turėti įtakos esamam ar potencialiam konkurento elgesiui rinkoje arba atskleisti tokiam konkurentui elgesį, kurio nuspręsta ar numatoma imtis Å¡ioje rinkoje, jei Å¡ių kontaktų tikslas ir poveikis – sukurti konkurencines sÄ lygas, kurios, atsižvelgiant į tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų pobÅ«dį, įmonių dydį bei skaičių ir Å¡ios rinkos apimtį, neatitinka normalių sÄ lygų nagrinėjamoje rinkoje.

Labai koncentruotoje oligopolinėje rinkoje pasikeitimas informacija gali suteikti įmonėms galimybę susipažinti su pozicijomis rinkoje bei konkurentų komercine strategija ir labai pakeisti esančiÄ Å«kio subjektų konkurencijÄ (1998 m. gegužės 28 d. ESTT sprendimo byloje John Deere Ltd prieÅ¡ Europos Bendrijų KomisijÄ , C-7/95 P, EU:C:1998:256, 87 – 88 p.). IÅ¡ to matyti, kad konkurentų pasikeitimas informacija gali prieÅ¡tarauti konkurencijos taisyklėms, jeigu jis sumažina ar panaikina netikrumÄ dėl atitinkamos rinkos veikimo ir todėl riboja įmonių konkurencijÄ (2003 m. spalio 2 d.

ESTT sprendimo Thyssen Stahl prieÅ¡ KomisijÄ , C 194/99 P, EU:C:2003:527, 81 p.). 108. Taryba tyrimo metu surinko įrodymus, kurie prieÅ¡tarauja UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ teiginiams, kad ji buvo visiÅ¡kai atsiribojusi nuo susitarimo. PareiÅ¡kėja su UAB „Rigveda“ komunikavo dėl kainų tiek el. laiÅ¡kais, tiek skambučiais telefonu. UAB „Rigveda“ vadovas pareiÅ¡kėjÄ UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ ragino pasireguliuoti „mokymo kokybę“ (kainas) į viršų.

PareiÅ¡kėja nors ir yra nurodžiusi, kad su UAB „Rigveda“ nėra bendravusi nuo 2015 m., tačiau surinkti duomenys tvirtina, kad tarp bendrovių bendravimas vyko 2016 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesiais. Ä® bylÄ taip pat pateikti duomenys, kad UAB „Rigveda“ siuntė el. laiÅ¡kÄ UAB „ARV-Auto“, taip pat D. M., ragindama patronuojančios įmonės vadovui kelti kainas. Taryba nustatė, kad komunikavimas su UAB „Rigveda“ vyko iÅ¡ karto po susirinkimų ir po kelių dienų kainų skirtumai sumažėdavo.

Taryba surinko pakankamai duomenų apie UAB „Rigvedos“, UAB „ARV-Auto“ ir UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ komunikacijÄ â€žkokybės kėlimo“ klausimais. 109. PareiÅ¡kėja UAB „ARV-Auto“ nors ir nurodo, kad Taryba nepagrįstai jos veiksmus vertino kaip pažeidžiančius įstatymo nuostatas, nes pareiÅ¡kėja tik stebėdavo kitų konkurentų kainas, tačiau iÅ¡ Tarybos sutrinktos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėja kainų klausimais bendravo ne tik su UAB „Rigveda“, tačiau jai UAB „Tikslo linija“ siuntė duomenis apie VÅ¡Ä® „Auto ABCDE“ ketinamas ateityje taikyti B kategorijos vairavimo kursų kainas, taigi tokiu bÅ«du buvo aptariamos ir ateityje taikytinos kainos. 110.

PareiÅ¡kėja UAB „ARV-Auto“ dalyvaudavo D. M. organizuotuose susirinkimuose, o kaip jau nustatyta, susirinkimuose buvo tariamasi, raginama kelti kainas. Å iÄ aplinkybę, be kita ko, tyrimo metu yra patvirtinęs ir pats UAB „ARV-Auto“ vadovas (Nutarimo 456 punktas). Nutarimo 214 punkte pateiktas UAB „ARV-Auto“, UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ ir UAB „Rigveda“ pokalbių turinys aiÅ¡kiai parodo, kad tarp bendrovių vyko komunikacija kainų kėlimo klausimais. 111.

Minėta, kad įstatymais nedraudžiama domėtis konkurentų kainomis, ar net jas tokias pačias taikyti, tačiau tokiu atveju esminis yra bÅ«tent savarankiÅ¡kumo aspektas. Kainų pakeitimas turi bÅ«ti atliktas savarankiÅ¡kai nusprendus, o ne kokiu nors tiesioginiu ar netiesioginiu bÅ«du prieÅ¡ tai kainas suderinus su konkurentais. Taryba pagrįstai pareiÅ¡kėjus pripažino dalyvavusius draudžiamame susitarime, nes pareiÅ¡kėjų komunikavimas kainų kėlimo klausimu yra neabejotinas. Tuo labiau, kad buvo ne tik tariamasi kokia turėtų bÅ«ti nurodyta kaina tÄ dienÄ , tačiau bendrovės atskleisdavo, kokių planų imsis ateityje.

Å ių bendrovių komunikavimo tikslas buvo aiÅ¡kus – sukurti tokias konkurencines sÄ lygas, kurios neatitinka normalių sÄ lygų nagrinėjamoje rinkoje. 112. Dėl A kategorijos kainos pažymėtina, kad UAB „Rigvedos“ patalpose rastame lapelyje buvo nurodyta ir A kategorijos kaina, todėl, kaip teisingai nurodė Taryba, susitarimas vyko ir dėl A kategorijos kainos, o ar lapelyje buvo pasiekta ta kaina, nėra reikÅ¡minga. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad susitarimo egzistavimo fakto nepaneigia pareiÅ¡kėjų argumentai, kuriais siekiama sukelti abejones dėl susitarimo buvimo teigiant, jog pareiÅ¡kėjų praktikoje taikyti tarifai skirdavosi nuo nustatytų.

Å iuo aspektu svarbu tai, jog draudžiamo susitarimo sudarymo fakto konstatavimas nesietinas su tokio susitarimo įgyvendinimu. Kvalifikuojant susitarimÄ pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , pakanka nustatyti eksplicitinį arba implicitinį Å¡alių valios (norų, ketinimų) sutapimÄ (suderinimÄ ) veikti rinkoje atitinkamu bÅ«du, o subjektyvÅ«s pareiÅ¡kėjų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikÅ¡mės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-54/2014).

Darytina išvada, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Tarybos nustatytas esmines aplinkybes, todėl neįrodė, kad neturėjo antikonkurencinių tikslų. Dėl baudos dydžio pasisakytina kitoje dalyje. Dėl paskirtų baudų teisėtumo 113. Pareiškėjai Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija, VšĮ „Vairoseta“, UAB „Mokymo centras „Adpilis“ jiems paskirtos baudos nei keisti, nei mažinti neprašo. Kiti pareiškėjai nesutiko su Tarybos atliktu baudų dydžių apskaičiavimu.

PareiÅ¡kėjų teigimu, Taryba baudas paskyrė nepakankamai atsižvelgusi į pažeidimo pavojingumÄ , atsakomybę lengvinančias aplinkybes (padėjo tyrimui, savo valia nutraukė pažeidimÄ , pripažino pažeidimÄ ir pan.), pažeidimo terminÄ , pareiÅ¡kėjų finansinę padėtį ir kt. PareiÅ¡kėjai taip pat prieÅ¡taravo, kad Taryba į jų gautas metines pajamas nepagrįstai įtraukė pajamas gautas iÅ¡ Lietuvos darbo biržos (Užimtumo tarnyba) ir kitų valstybinių įstaigų. 114.

SÄ Å¾iningÄ konkurencijÄ reglamentuojančių normų, kitų nuostatų pažeidimo tyrimai, Taryboje atliekami vadovaujantis Ä®statyme ir kituose teisės aktuose nustatytomis procedÅ«rinėmis taisyklėmis. Å iuo požiÅ«riu Tarybos veiklai taikant sankcijas už konkurencijos teisės pažeidimus be Konstitucijos ir pagrindinių paminėtų įstatymų bei SESV aktualÅ«s ir kiti teisės aktai: Konkurencijos tarybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 822, Konkurencijos tarybos darbo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2002 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 129;

Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 64 (toliau – ir ApraÅ¡as); Draudžiamų susitarimų dalyvių atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2008 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 1S-27 (toliau – ir Atleidimo nuo baudų taisyklės); kt. 115. Konkurencijos taryba, skirdama baudas, turi plačiÄ diskrecijÄ (žr., pagal analogijÄ , Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2005 m. birželio 28 d. sprendimo byloje Dansk Rørindustri prieÅ¡ Europos KomisijÄ , C-189/02 P, ECLI:EU:C:2005:408, 172 punktÄ ).

Tarybos funkcijos leidžia jai visapusiÅ¡kai įvertinti tam tikrus konkurencijÄ galinčius pažeisti veiksmus, ir Å¡ių funkcijų tinkamas atlikimas, kai yra vertinami tam tikri duomenys, yra Tarybai skirtos diskrecijos dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-3003/2012). Kita vertus, tai nereiÅ¡kia, kad Konkurencijos taryba Å¡ioje srityje gali veikti nevaržomai. JÄ saisto tiek bendrieji teisės principai (pavyzdžiui, proporcingumo, vienodo vertinimo), tiek specialiosios konkurencijos teisės ar bendrosios vieÅ¡ojo administravimo normos.

Teismas turi įgaliojimus tik patikrinti, ar Konkurencijos taryba laikėsi Å¡ių teisės reikalavimų. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas, siekdamas įrodyti jam skirtų baudų ar jų dydžių nepagrįstumÄ , turi pateikti duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, kad Konkurencijos taryba, skirdama baudÄ ir nustatydama jos dydį, netinkamai pasinaudojo savo diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2016/2012, 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-634/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad baudos dydis turi bÅ«ti pagrindžiamas, iÅ¡samiai argumentuotas ir nuoseklus (2011 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1433/2011), bei priimtas vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-337/2010). 116. Ä®statymo 36 straipsnio 1 dalis nustato, kad už draudžiamus susitarimus, piktnaudžiavimÄ dominuojančia padėtimi, koncentracijos, apie kuriÄ buvo privaloma praneÅ¡ti, įgyvendinimÄ be Konkurencijos tarybos leidimo, koncentracijos tęsimÄ jos sustabdymo laikotarpiu, Konkurencijos tarybos nustatytų koncentracijos vykdymo sÄ lygų ar privalomų įpareigojimų pažeidimÄ Å«kio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais Å«kiniais metais.

Pagal Ä®statymo 37 straipsnio 1 dalį, skiriamos Å«kio subjektams baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumÄ (1 punktas); pažeidimo trukmę (2 punktas); Å«kio subjekto ir vieÅ¡ojo administravimo subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (3 punktas); kiekvieno Å«kio subjekto įtakÄ pažeidimo padarymui, kai pažeidimÄ padaro keli Å«kio subjektai (4 punktas); Å«kio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę (5 punktas). 117.

ApraÅ¡o 4 punkte nustatyta, kad už draudžiamÄ susitarimÄ ar piktnaudžiavimÄ dominuojančia padėtimi Å«kio subjektui skiriamas baudos dydis apskaičiuojamas dviem etapais: pirmiausia, vadovaujantis ApraÅ¡o III ir IV skyriais, apskaičiuojamas bazinis baudos dydis remiantis Å«kio subjekto tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų pajamomis ir pažeidimo trukme. Jeigu Å«kio subjektas neturi pajamų iÅ¡ tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų, bazinis baudos dydis apskaičiuojamas pagal Å«kio subjekto paskutiniais Å«kiniais metais gautas bendrÄ sias pajamas ir pažeidimo trukmę (4.1 punktas).

Vėliau, vadovaujantis ApraÅ¡o V skyriumi, bazinis baudos dydis tikslinamas – didinamas arba mažinamas (4.2 punktas). Pagal ApraÅ¡o 5 punktÄ pardavimų vertė paprastai nustatoma pagal paskutinių vienerių Å«kio subjekto dalyvavimo darant pažeidimÄ Å«kinių metų pardavimų pajamas, gautas iÅ¡ tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų. ApraÅ¡o 8 punkte nustatyta, kad bazinis baudos dydis lygus pardavimų vertės dalies, apskaičiuotos įvertinus pažeidimo pavojingumÄ , ir pažeidimo trukmės metais sandaugai.

Baziniam baudos dydžiui apskaičiuoti naudojama pardavimų vertės dalis nevirÅ¡ija 30 procentų pagal ApraÅ¡o III skyrių nustatytos pardavimų vertės (ApraÅ¡o 9 punktas). ApraÅ¡o 10 punkte įtvirtinta, kad baziniam baudos dydžiui apskaičiuoti naudojama pardavimų vertės dalis, atsižvelgiant į ApraÅ¡o 9 punkte numatytÄ ribÄ , nustatoma pagal pažeidimo pavojingumÄ . Pažeidimo pavojingumas įvertinamas atsižvelgiant į visas su konkrečiu pažeidimu susijusias aplinkybes, tokias kaip pažeidimo pobÅ«dis, visų pažeidimo dalyvių bendra rinkos dalis, pažeidimo geografinis plotas, ir kitas aplinkybes.

Å ių aplinkybių svarba ir jų vertinimo poreikis priklauso nuo kiekvieno konkretaus pažeidimo. Pagal ApraÅ¡o 11 punktÄ draudžiamų konkurentų susitarimų dėl kainų nustatymo, rinkos pasidalijimo, gamybos ar pardavimų kiekių ribojimo atvejais baziniam baudos dydžiui apskaičiuoti naudojama pardavimų vertės dalis sudaro nuo 20 iki 30 procentų pagal ApraÅ¡o III skyrių nustatytos pardavimų vertės. ApraÅ¡o 12 punkte numatyta, kad siekiant atsižvelgti į kiekvieno Å«kio subjekto dalyvavimo darant pažeidimÄ trukmę, pagal ApraÅ¡o 9–11 punktų nuostatas apskaičiuota suma dauginama iÅ¡ Å«kio subjekto dalyvavimo darant pažeidimÄ metų skaičiaus.

Trumpesnis nei Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpis laikomas puse metų; ilgesnis už Å¡eÅ¡is mėnesius, bet trumpesnis už metus – metais. 118. Ä®statymo 37 straipsnio 2 dalis nustato, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad Å«kio subjektai, padarę pažeidimÄ , savo noru užkirto keliÄ Å¾alingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo Konkurencijos tarybai tyrimo metu, atlygino nuostolius, paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ , savo valia nutraukė pažeidimÄ , neatliko konkurencijÄ ribojančių veiksmų, pripažino Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo metu nustatytas esmines aplinkybes, taip pat tai, kad pažeidimÄ sudarantis elgesys buvo nulemtas valdžios institucijų veiksmų ir Å«kio subjekto finansinė padėtis yra labai sunki.

ApraÅ¡o 17 punkte įtvirtinta, kad nustačius Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes arba Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nurodytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, pagal ApraÅ¡o II–IV skyrių nuostatas apskaičiuotas bazinis baudos dydis atitinkamai mažinamas arba didinamas iki 50 procentų, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai Å«kio subjektas pakartotinai padaro pažeidimÄ , už kurį jam jau buvo paskirta Konkurencijos įstatyme numatyta sankcija, – Å¡iuo atveju bazinis baudos dydis didinamas iki 100 procentų už kiekvienÄ ankstesnį pažeidimÄ . 119.

Taigi, vadovaujantis ApraÅ¡o 4 punktu, nustačius bazinį baudų dydį, Å¡is dydis, vadovaujantis ApraÅ¡o V skyriumi, yra tikslinamas, atsižvelgiant į individualias aplinkybes (atsakomybę lengvinančių arba sunkinančių aplinkybių buvimÄ , kiekvieno Å«kio subjekto įtakÄ pažeidimo padarymui, kai pažeidimÄ padaro keli Å«kio subjektai ir kt.). 120. Nagrinėjamoje byloje tiriami Å«kio subjektai padarė sunkų konkurencijos teisės pažeidimÄ â€“ sudarė kartelinius susitarimus. Tokie draudžiami susitarimai daro žalÄ visai Å¡alies ekonomikai, nes eliminuoja susitarimo dalyvių iniciatyvÄ efektyviai panaudoti ribotus iÅ¡teklius.

Remiantis Europos Komisijos praktika bei ApraÅ¡u, taip pat laikantis sÄ Å¾iningos konkurencijos principo, už juos turėtų bÅ«ti baudžiama ypač griežtai, skiriamos baudos dydžiu siekiant atgrasyti įmones nuo dalyvavimo neteisėtose veikose. Dėl UAB „Visagalis“ paskirtos baudos“ 121. PareiÅ¡kėjos teigimu, jai paskirta bauda nepagrįstai apskaičiuota nuo visų bendrųjų jos deklaruotų pajamų. PareiÅ¡kėja siekia apskaičiuotų pajamų apimtį susiaurinti iki tiesioginių iÅ¡ vykdomos veiklos gautų pajamų. 122.

ApraÅ¡o 4.1. papunktyje nurodyta, kad bazinis baudos dydis apskaičiuojamas remiantis Å«kio subjekto tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų pajamomis ir pažeidimo trukme, o pagal ApraÅ¡o 5 punktÄ pardavimų vertė paprastai nustatoma pagal paskutinių vienerių Å«kio subjekto dalyvavimo darant pažeidimÄ Å«kinių metų pardavimų pajamas, gautas iÅ¡ tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų. Pardavimų vertė nustatoma pagal pardavimų pajamas, gautas iÅ¡ tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų.

Taigi, pagrindinis kriterijus, nustatant minėtas pajamas yra tai, ar jos tiesiogiai arba netiesiogiai susijusios su Tarybos Å«kio subjektui inkriminuojamu pažeidimu. Teisingumo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pardavimo vertės sÄ voka neturi bÅ«ti taip iÅ¡plėsta, kad apimtų įmonės pardavimus, kurių tiesiogiai ar netiesiogiai neapima jai inkriminuojamas kartelis. Vis dėlto bÅ«tų pakenkta Å¡ia nuostata siekiamam tikslui, jeigu Å¡i sÄ voka bÅ«tų aiÅ¡kinama kaip apimanti tik apyvartÄ , gautÄ vien iÅ¡ tų pardavimų, kuriuos, kaip nustatyta, realiai paveikė kartelis (Teisingumo Teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimo Dole Food Company, Inc., Dole Fresh Fruit Europe prieÅ¡ Europos KomisijÄ , C?286/13 P, EU:C:2015:184, 148 p.; 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo LG Display Co. Ltd, LG Display Taiwan Co. Ltd prieÅ¡ Europos KomisijÄ , C- 227/14 P, ECLI:EU:C:2015:258, 56, 63 p.).

Be to, ūkio subjektų prašymai tam tikra apimtimi sumažinti pajamas, nuo kurių skaičiuojama bauda, fragmentuojant jas, pavyzdžiui, pagal vykdomos veiklos sektorių, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nėra akceptuojami, nes bazinis baudos dydis apskaičiuojamas nuo tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai su pažeidimu susijusių pajamų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-417-822/2017, 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-909-552/2017).

Taigi Taryba, apibrėžusi atitinkamÄ rinkÄ (vairavimo mokymų rinka), jÄ apribojusi Vilniaus miesto teritorija, nustačiusi, kurios Å«kio subjekto pajamos laikytinos tiesiogiai ar netiesiogiai su pažeidimu susijusiomis prekių pardavimų pajamomis, pagrįstai apskaičiavo mokėtinos baudos dydį. 123. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja skunde tik abstrakčiai nurodė, kad Taryba, apskaičiuodama bazinį baudos dydį, neturėjo vertinti dalies pajamų, tačiau Å¡ių argumentų konkrečiai nedetalizavo.

IÅ¡ į bylÄ pateikto Tarybos paaiÅ¡kinimo dėl baudos pareiÅ¡kėjui apskaičiavimo matyti, kad pareiÅ¡kėjai bazinis baudos dydis buvo apskaičiuotas nuo pajamų, gautų iÅ¡ jo tiesiogiai vykdomos veiklos (pajamos gautos iÅ¡ vairavimo mokymų paslaugų). Taryba pakankamai aiÅ¡kiai aptarė baudos dydžio apskaičiavimo veiksmus, nurodydama, kokias pajamas ji laikė aktualiomis bei kokius matematinius veiksmus atliko. PareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, argumentų, kodėl jai paskirta bauda turėtų bÅ«ti dar labiau sumažinta.

PareiÅ¡kėja, nors ir nurodo, kad jai paskirta bauda turėtų bÅ«ti sumažinta, tačiau savo reikalavimo jokiais teisiniais argumentais nepagrindžia. PareiÅ¡kėjai paskirta bauda nevirÅ¡ija 10 proc. pareiÅ¡kėjos bendrųjų metinių pajamų, gautų praėjusiais Å«kiniais metais (2017 m.). Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja jai apskaičiuotos baudos nepagrįstumo neįrodė. PareiÅ¡kėjos atstovė teismo posėdžio metu prašė iÅ¡dėstyti paskirtos baudos mokėjimÄ , tačiau Å¡io praÅ¡ymo jokiais įrodymais, kurie pagrįstų, kad pareiÅ¡kėjas neturintis galimybės visos baudos sumokėti iÅ¡ karto, nepagrindė.

Todėl praÅ¡ymas dėl baudos iÅ¡dėstymo netenkinamas. Dėl UAB „Tikslo linija“ paskirtos baudos 124. PareiÅ¡kėja prieÅ¡tarauja, kad Taryba paskyrė maksimaliÄ Ä¯manomÄ baudÄ . Skirta bauda yra 10 proc. pareiÅ¡kėjos metinės apyvartos, nors įstatymas numato galimybę skirti iki 10 proc. metinės apyvartos. Nurodo, kad skiriant baudÄ nebuvo atsižvelgta į protingumo, proporcingumo kriterijus. 125. IÅ¡ į bylÄ pateikto paaiÅ¡kinimo dėl baudos pareiÅ¡kėjai skyrimo matyti, kad Taryba pareiÅ¡kėjai paskirtÄ baudÄ Ä¯vertino visų faktinių aplinkybių kontekste, jų teisėtumo ir pagrįstumo atžvilgiu.

Taryba, apskaičiuodama bazinį baudos dydį, atsižvelgė į padaryto pažeidimo trukmę (4 mėn.), pažeidimo geografinį plotÄ (Kauno miestas), nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatė, bazinį baudos dydį apskaičiavo nuo 2016 m. gautų tiesioginių ir netiesioginių pajamų. Minėta, kad pareiÅ¡kėjai padarė vienÄ iÅ¡ sunkiausių konkurencijos teisės pažeidimÄ â€“ sudarė kartelį, todėl Tarybos Å¡iai pareiÅ¡kėjai paskirta bauda, visų nustatytų pažeidimo aplinkybių kontekste, vertintina kaip proporcinga.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėja nenurodė jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kodėl jai paskirta bauda turėtų bÅ«ti dar labiau sumažinta ir kokiu pagrindu darė iÅ¡vadÄ dėl jai paskirtos baudos neproporcingumo. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja neįrodė, kad jai paskirta bauda neproporcinga padarytam pažeidimui. 126. PareiÅ¡kėjos atstovas teismo posėdžio metu prašė iÅ¡dėstyti paskirtos baudos mokėjimÄ . PareiÅ¡kėja tik bendrai nurodė, kad vidutinė bendrovės mėnesinė apyvarta 2017 m. buvo apie 2 200 Eur, iÅ¡ esmės panaÅ¡Å«s duomenys turėtų bÅ«ti ir 2018 m., todėl paskirtos baudos sumokėjimas iÅ¡ karto bÅ«tų per didelė naÅ¡ta įmonei.

PareiÅ¡kėja jokiais įrodymais (pvz. buhalteriniai dokumentai ir pan.), kurie pagrįstų, kad pareiÅ¡kėja neturi galimybės visos baudos sumokėti iÅ¡ karto, nepagrindė, rėmėsi prielaidomis, todėl nėra pagrindo tenkinti praÅ¡ymÄ dėl baudos iÅ¡dėstymo. Dėl UAB „LDV Unio“ paskirtos baudos 127. PareiÅ¡kėja prieÅ¡tarauja, kad nėra aiÅ¡ku, kokias tiksliai pardavimo pajamas Taryba įtraukė apskaičiuodama bazinį baudos dydį. PareiÅ¡kėjos nuomone, dalis Tarybos nurodytų pareiÅ¡kėjos pajamų neturėtų bÅ«ti įtraukos į pardavimų vertę, nepakankamai detaliai įvertintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir kt. 128.

ApraÅ¡o 5 punkte nustatyta, kad pardavimų vertė paprastai nustatoma pagal paskutinių vienerių Å«kio subjekto dalyvavimo darant pažeidimÄ Å«kinių metų pardavimų pajamas, gautas iÅ¡ tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų. Pažeidimo pabaiga – 2018 metai, todėl Taryba pagrįstai bazinį dydį apskaičiavo remia iÅ¡ tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių pajamų, gautų 2017 metais (paskutiniai vienerių Å«kio subjekto dalyvavimo darant pažeidimÄ Å«kiniai metai). 129.

PareiÅ¡kėja prieÅ¡tarauja, kad daugelis 2017 m. gautų pajamų, tokių kaip pajamos iÅ¡ Lietuvos darbo biržos, pajamos iÅ¡ vairavimo įgÅ«džių tobulinimo, pajamos gautos sudarius sutartis laimėjus vieÅ¡uosius ar kitų įmonių skelbiamus pirkimus, pajamos pagal profesinio mokymo programas (95 kodas), kitos su pirminiu mokymu nesusijusios pajamos, nepagrįstai buvo įtrauktos į 2017 metų pajamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl to, kurių prekių pardavimai yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su pažeidimu, visų pirma, atsižvelgtina į konkrečiu atveju nustatytÄ atitinkamÄ rinkÄ .

Ä®statymo 3 straipsnio 16 dalis nurodo, kad prekės rinka suprantama kaip visuma prekių, kurios, pirkėjų požiÅ«riu, yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimÄ ir kainas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktikÄ , kad apribojus tam tikros prekės kainÄ , Å¡is apribojimas lemia ar gali lemti ir kitos prekės, esančios toje pačioje atitinkamoje rinkoje, kainÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis Nr. eA-143-624/2018). Nagrinėjamu atveju, prekės rinka apibrėžta kaip vairavimo mokymo paslaugų teikimo rinka, o iÅ¡ pareiÅ¡kėjos nurodytų pardavimų, už kuriuos gautos pajamos, pareiÅ¡kėjos teigimu, nepagrįstai buvo įtrauktos į pardavimų vertę, turinio, matyti, kad Å¡ie pardavimai yra susiję su vairavimo mokymo paslaugomis (įgÅ«džių gerinimas prieÅ¡ egzaminÄ , papildomi mokymai pažeidusiems Kelių eismo taisykles ir kt.).

PareiÅ¡kėjos nurodyti pardavimai ir vairavimo mokymo paslaugų teikimas (prekės rinka) bÅ«tent ir yra pakeičiamos vienos rinkos prekės, todėl nėra pagrindo jų iÅ¡skirti į atskiras kategorijas. Kaip teisingai nustatė Taryba, apribojus konkurencijÄ dėl vienos vairavimo paslaugos, toks apribojimas turės įtakos ir kitai, toje pačioje rinkoje esančiai prekei (su vairavimo mokymais susijusiai paslaugai). AnalogiÅ¡kai pasisakytina ir dėl pajamų, gautų iÅ¡ Lietuvos darbo biržos (Užimtumo tarnybos).

Å ios pajamos taip pat gautos už suteiktas vairavimo mokymo paslaugas, vadinasi priklauso tai pačiai rinkai (vairavimo mokymo paslaugų teikimo rinka) ir jos tarpusavyje turi pakeičiamumo aspektÄ . Darytina iÅ¡vada, kad Taryba turėjo teisinį pagrindÄ Ä¯ 2017 m. pardavimų pajamas įtraukti pajamas, gautas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos skunde nurodytų pardavimų, ir iÅ¡ Lietuvos darbo biržos (Užimtumo tarnyba), nes Å¡ie pardavimai laikyti vienos rinkos preke su byloje jau nustatyta prekės rinka (apibrėžta kaip vairavimo mokymo paslaugų teikimas).

Kaip matyti iš paaiškinimo dėl baudos apskaičiavimo, pajamos gautos iš nekilnojamojo turto nuomos, pardavimo, aikštelės nuomos nebuvo įtrauktos į pardavimo pajamas. 130. Pareiškėja prieštarauja, kad lyginant jos ir UAB „Rigveda“ veiksmus, pareiškėjos veiksmų vertinimas, taip, kaip tai padarė Taryba, neatitinka teisingumo, protingumo ir kitų principų. Pareiškėja, priešingai, nei UAB „Rigveda“ nebuvo aktyvi draudžiamo susitarimo dalyvė. Pareiškėja iš esmės nesuprato, kad dalyvauja draudžiamame susitarime.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad pasyvus dalyvavimas darant pažeidimÄ , pavyzdžiui, įmonės dalyvavimas susitikimuose, per kuriuos sudaryti susitarimai, kuriais siekiama antikonkurencinio tikslo, ir neprieÅ¡taravimas jiems, laikytinas bendrininkavimu, dėl kurio jai gali kilti atsakomybė, nes nebylus pritarimas neteisėtai iniciatyvai, vieÅ¡ai neatsiribojant nuo jos turinio arba nepraneÅ¡ant apie jÄ administracinėms institucijoms, skatina tęsti pažeidimÄ ir neleidžia jo atskleisti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-169-822/2017, UAB „Envija“, UAB „Manfula“ v Konkurencijos taryba.

Taip pat Teisingumo Teismo 2005 m. birželio 28 d. sprendimas, sujungtos bylos Nr. C?189/02 P, C-202/02 P, nuo C-205/02 P iki C?208/02 P ir C-213/02 P, Dansk Rørindustri ir kiti v Europos Komisija, 142 ir 143 p.). Taigi matyti, kad pasyvaus elgesio nepatvirtina nebylus pritarimas daromam pažeidimui. PareiÅ¡kėjos nurodyto jos pasyvaus elgesio nėra pagrindo vertinti kaip iÅ¡skirtinės ar specifinės aplinkybės, kuri pakankamai aiÅ¡kiai liudytų, kad bauda turėtų bÅ«ti neskirta, ar sumažinta. 131. PareiÅ¡kėja ginčija jos atžvilgiu nustatytÄ pažeidimo pavojingumo dydį (25 proc.), jį lygindamas su UAB „Rigveda“ skirtu dydžiu (26 proc.) nuo su pažeidimu susijusių pajamų.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Taryba baudas bendrovėms apskaičiavo individualiai įvertinusi jų atsakomybės apimtį. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Taryba UAB „Rigveda“ bazinį baudos dydį apskaičiavo didesnį nei pareiÅ¡kėjos, tačiau vėliau Å¡io dydžio sumažinimÄ lėmė UAB „Rigveda“ prisipažinimo dėl padaryto pažeidimo aplinkybės ir pan. Abiejų bendrovių teisinė padėtis, tyrimo metu ir jį užbaigus, nebuvo vienoda, todėl toks lyginimas nėra reikÅ¡mingas. 132.

Minėta, kad taip pat nėra reikÅ¡minga, kokios pasekmės kilo iÅ¡ draudžiamo susitarimo. Bylos medžiaga nustatyta, kad bendrovės sudarė draudžiamÄ susitarimÄ dėl visų vairavimo kategorijų ir jų junginių ir kuris jau savaime yra sunkus pažeidimas, todėl, baudos apskaičiavimo prasme, nėra pagrindo papildomai nagrinėti Kauno ir Vilniaus rinkų struktÅ«ros ir pagrindinių „žaidėjų“ strategijų, taip pat aplinkybių dėl „kainų karo“. PareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, kad pažeidimÄ , kokiais nors akivaizdžiai aktyviais veiksmais, bÅ«tų nutraukusi anksčiau nei 2018 m. rugpjūčio mėnesį. 133.

Dėl Tarybos neįvertintų pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių pažymėtina, kad, kaip nurodė Taryba, ji įvertino lengvinančias aplinkybes individualiai kiekvienos bendrovės atžvilgiu. Taryba nurodė, kad ne kiekviena suteikta informacija galėtų būti laikoma padėjimu tyrimui. Nagrinėjamu atveju tik J. J. įmonės, UAB „J. R. vairavimo mokykla“ ir UAB „Rigveda“ veiksmai buvo pripažinti padėjimu Tarybai. Pareiškėja neišskyrė, kokios konkrečiai informacijos Taryba nevertino kaip išskirtinės ir vertingos.

Pažymėtina, kad padėti ir netrukdyti tyrimui, geranoriÅ¡kai bendradarbiauti, yra kiekvieno tikrinamo Å«kio subjekto pareiga, todėl Å¡i aplinkybė pagrįstai nelaikyta kaip iÅ¡skirtinė. 134. Taryba paaiÅ¡kinime dėl baudos apskaičiavimo pateikė duomenis apie pareiÅ¡kėjos 2017 m. metines pajamas, iÅ¡ kurių negalima teigti, kad bendrovės finansinė padėtis yra sunki. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ labai sunki finansinė padėtis gali bÅ«ti pripažįstama lengvinančia aplinkybe tik iÅ¡imtiniais atvejais, remiantis objektyviais įrodymais, kad baudos skyrimas sukels nepataisomÄ pavojų įmonei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1301/2012).

Pareiškėjos pateikti duomenys, susiję su jos finansine padėtimi, neįrodo, kad pareiškėjos finansinė padėtis būtų išskirtinai sunki. 135. Darytina išvada, kad pareiškėja tik deklaratyviai ginčydama jai apskaičiuotos baudos dydį, šiuo aspektu Tarybos veiksmų neteisėtumo neįrodė. Taryba paaiškinime dėl baudos apskaičiavo detaliai, aiškiai išdėstė baudos apskaičiavimo veiksmus, vertintus duomenis ir kitas su baudos apskaičiavimui reikšmingas aplinkybes, kurių teismas vertinti, kaip neteisingų, neturi teisinio pagrindo.

PareiÅ¡kėja neįrodė, kad yra pagrindas jai paskirtÄ baudÄ sumažinti 70 procentų. Dėl A. Ž. personaliniam vairuotojų ruoÅ¡imo centrui „VRC“ paskirtos baudos 136. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam apskaičiuota bauda turėtų bÅ«ti sumažinta dėl sunkios finansinės padėties, nes pareiÅ¡kėjo metinės pajamos nuo 2015 m. iki 2017 m. sumažėjo 56 343 Eur. PareiÅ¡kėjas tik nurodė, kad metinės pajamos yra sumažėjusios, tačiau jokiais įrodymais nepagrindė, kad baudos sumokėjimas sukels nepataisomÄ pavojų įmonei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1301/2012).

Atsižvelgiant į tai, Å¡is argumentas, paskirtos baudos teisėtumo prasme, nevertintinas kaip pagrįstas. PareiÅ¡kėjas neįrodė, kad yra teisinis pagrindas dėl sunkios finansinės padėties sumažinti paskirtÄ baudÄ ir skirti 50 procentų bazinės baudos dydžio baudÄ . 137. Tarybos paaiÅ¡kinime dėl baudos pareiÅ¡kėjui apskaičiavo yra detaliai paaiÅ¡kintos paskirtos baudos apskaičiavimo aplinkybės, su kuriomis nesutikti teismas neturi teisinio pagrindo. Dėl UAB „Dorkanas“ paskirtos baudos 138.

PareiÅ¡kėjos teigimu, Nutarime nurodytos aplinkybės su pareiÅ¡kėja sietinos tik tuo aspektu, kad jos atstovas dalyvavo 2016 m. birželio 13 d. susirinkime, kuriame jokių aktyvių veiksmų neatliko (nebuvo pranešėjas, neteikė savo nuomonės). Taigi pareiÅ¡kėja neatliko veiksmų, kuriuos bÅ«tų galima kvalifikuoti kaip aktyvius darant pažeidimÄ ir tai yra pagrindas sumažinti pareiÅ¡kėjai paskirtÄ baudÄ . 139. PareiÅ¡kėjos pasyvumas, kaip jau analogiÅ¡kai aptarta teismo sprendimo 130 punkte, nėra iÅ¡skirtinė aplinkybė baudos mažinimo prasme.

Kaip Nutarime nurodė Taryba (871–872 punktai), atlikdama įtakos pažeidimo padarymui vertinimÄ , ji nagrinėjo atitinkamų bendrovių, tame tarpe ir pareiÅ¡kėjos, vaidmenį ir tuo aspektu, kad bendrovė pažeidimo neiniciavo, todėl tuo pagrindu nedidino baudų. Tačiau taip pat nurodė, kad baudos mažinimo požiÅ«riu turi bÅ«ti nustatytos tokios iÅ¡skirtinės ar specifinės aplinkybės, susijusios su Å«kio subjekto pasyvumu ar kitaip pasireiÅ¡kusia nedidele įtaka pažeidimo padarymui, kurios, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo principus, konkrečios situacijos aplinkybes, pakankamai aiÅ¡kiai liudytų, kad bauda turėtų bÅ«ti (dar labiau) sumažinta.

Vien tai, kad Å«kio subjektas neatliko tam tikrų aktyvių veiksmų, dėl kurių jam bÅ«tų galima didinti baudÄ , savaime negali reikÅ¡ti, kad jo vaidmuo yra pasyvus. Pažymėjo, kad tokia iÅ¡vada yra suformuota teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-169-822/2017), tačiau pareiÅ¡kėjo atžvilgiu jos taikyti nėra teisinio pagrindo. Sutiktina su Tarybos iÅ¡vadomis, kad pareiÅ¡kėjos pasyvus elgesys, kaip jį apibÅ«dino pati pareiÅ¡kėja, nevertintina kaip iÅ¡skirtinė ar specifinė aplinkybė baudos mažinimo požiÅ«riu. 140.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad Tarybai suteikė reikÅ¡mingÄ informacijÄ apie 2016 m. birželio 13 d. susirinkime dalyvavusius asmenis, todėl tokie jos veiksmai galėtų turėti įtakos baudos perskaičiavimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vien tik tai, jog Å«kio subjektas vykdė Konkurencijos tarybos nurodymus ir teikė reikiamÄ informacijÄ , savaime nėra pagrindas Å«kio subjekto elgesį vertinti kaip padėjimÄ Konkurencijos tarybai tyrimo metu (2017 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-899-858/2017, 2016 m. gegužės 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-97-858/2016).

PareiÅ¡kėja tik atsakė į Tarybos užduotÄ klausimÄ apie susirinkimo dalyvius ir Å¡i informacija pagrįstai nelaikytina kaip iÅ¡skirtinė. Kita vertus, pareiÅ¡kėjai gali atrodyti, kad jos pateikta informacija yra esminė, iÅ¡skirtinė (konfidenciali). Tačiau, visų kitų surinktų įrodymų kontekste ji gali bÅ«ti vertinama (Tarybos diskrecija) prieÅ¡ingai, t. y., tik kaip kiekvienam Å«kio subjektui bÅ«tina pateikti informacija jų atžvilgiu atliekamo tyrimo metu. 141. Bylos medžiaga konstatuota, kad bendrovės sudarė draudžiamÄ susitarimÄ , kuris, kaip jau minėta, pats savaime yra sunkus pažeidimas, todėl papildomai įrodinėti pareiÅ¡kėjos daromus veiksmus, ar jie buvo pavojingi, nėra jokio pagrindo.

Atitinkamai baudos dydžiui įtakos neturi ir aplinkybė, kad nėra surinkta duomenų, jog pareiÅ¡kėja kitiems konkurentams darė įtakÄ per aikÅ¡telių nuomÄ . Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja Tarybos apskaičiuotos baudos ydingumo neįrodė, taip pat nepateikė argumentų, įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų pagrindas sumažinti paskirtÄ baudÄ . Dėl biudžetinei įstaigai „Vilniaus saugaus miesto centras“ paskirtos baudos 142. PareiÅ¡kėja jam apskaičiuotos baudos nepagrįstumÄ Ä¯rodinėja tuo, kad jai nėra aiÅ¡ki matematinė ir finansinė su pažeidimu susijusių pajamų dydžio iki 25 proc. padidinimo iÅ¡raiÅ¡ka, taip pat neaiÅ¡kus vėlesnis baudos dydžio tikslinimas. 143.

Taryba paaiÅ¡kinimuose dėl baudos pareiÅ¡kėjai apskaičiavimo detaliai iÅ¡dėstė paskirtos baudos apskaičiavimo aplinkybes, tame tarpe ir dėl bazinio baudos dydžio, tačiau kurio pareiÅ¡kėja jokiais įrodymais nepaneigė. Pažymėtina, kad siekiant įrodyti paskirtos baudos neteisingumÄ , nepakanka vien tik nurodyti, kad nėra aiÅ¡kus baudos apskaičiavimo metodas. PareiÅ¡kėja turėtų pateikti įrodymus (apskaičiavimus), kuriais paneigtų Tarybos atliktus apskaičiavimus. Å iuo atveju pareiÅ¡kėja tik nurodė, kad nėra aiÅ¡kus baudos apskaičiavimas, tačiau Tarybos naudoto baudos apskaičiavimo metodo prieÅ¡ingai neįrodė. 144.

PareiÅ¡kėja skunde (28 punktas) nurodė, kad Taryba, apskaičiuodama baudÄ , turėjo vadovautis į bylÄ pateiktais duomenimis apie pareiÅ¡kėjos 2016 ir 2017 metais gautas bendras pajamas rengiant B kategorijos transporto priemonių vairuotojus. Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos skundo 40 punkto, jame yra aptariamos pareiÅ¡kėjos didesnės gautos pajamos į kurias taip pat įeina ir pajamos, gautos iÅ¡ valstybės ir savivaldybių, siekiant finansuoti pareiÅ¡kėjÄ kaip biudžetinę įstaigÄ . Taryba paaiÅ¡kinime dėl baudos apskaičiavimo nurodė, kad, prieÅ¡ingai, nei skunde nurodo pareiÅ¡kėja, apskaičiuodama baudÄ neįtraukė pareiÅ¡kėjos skunde minimų pajamų iÅ¡ valstybės ir savivaldybių biudžeto, o baudos dydį apskaičiavo pagal pareiÅ¡kėjos pardavimų pajamas, gautas iÅ¡ tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų (iÅ¡ 2016 ir 2017 metais iÅ¡ B kategorijos transporto priemonių vairuotojų rengimo).

PareiÅ¡kėjai Å¡ių Tarybos teiginių prieÅ¡ingai neįrodžius, teismas neturi pagrindo Tarybos argumentų vertinti kaip neteisingų. 145. PareiÅ¡kėja nurodo, kad jai paskirta bauda visiÅ¡kai nepagrįsta ir neproporcinga, nes pareiÅ¡kėja nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. nebeteikia B kategorijos vairuotojų rengimo kursų, todėl negali bÅ«ti grėsmės, jog Å¡i įstaiga ateityje sudarys draudžiamÄ susitarimÄ . Å iuo aspektu aktuali ESTT praktika, kurioje nurodoma, kad Å«kio subjektas, siekdamas mažesnės baudos, negali pagrįstai remtis aplinkybe, kad jis nebeveikia atitinkamoje rinkoje (Bendrojo Teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimas byloje Nr. T-566/08, Total Raffinage Marketing v Europos Komisija, 461 pastraipa), todėl, kaip ir nagrinėjamu atveju, Å¡is pareiÅ¡kėjos argumentas, paskirtos baudos mažinimo prasme, nėra reikÅ¡mingas. 146.

Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja jai paskirtos baudos apskaičiavimo neteisingumo neįrodė. Dėl UAB „ARV-Auto“ ir UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ paskirtos baudos 147. PareiÅ¡kėja UAB „ARV-Auto“ ginčija jai paskirtÄ baudÄ nesutikdama su iÅ¡vada dėl A kategorijos vairavimo mokymo paslaugų pajamų įtraukimo į su pažeidimu susijusias pajamas. Bylos medžiaga nustatyta ir Å¡i aplinkybė jau aptarta Å¡iame teismo sprendime, kad draudžiamas susitarimas Kaune vyko ir dėl A kategorijos vairavimo mokymų (lapelyje, rastame UAB „Rigvedos“ patalpose, buvo nurodyta ir A kategorija), todėl Taryba turėjo pagrindÄ Ä¯ su pažeidimu susijusias pajamas įtraukti ir iÅ¡ A kategorijos vairavimo mokymo paslaugų gautas pajamas. 148.

PareiÅ¡kėja kritiÅ¡kai vertino Tarybos sprendimÄ â€“ nustatant pardavimo vertę įtraukti ir pajamas, gautas pagal sutartis su Lietuvos darbo birža (Užimtumo tarnyba). Minėta, kad ApraÅ¡o 4 punkte nustatyta, jog Å«kio subjektui skiriamas baudos dydis apskaičiuojamas pirmiausia apskaičiuojant bazinį baudos dydį, kuris apskaičiuojamas remiantis Å«kio subjekto tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų pajamomis ir pažeidimo trukme. Bazinis baudos dydis lygus pardavimų vertės dalies, apskaičiuotos įvertinus pažeidimo pavojingumÄ , ir pažeidimo trukmės metais sandaugai (ApraÅ¡o 8 punktas).

Sprendžiant dėl to, kurių prekių pardavimai yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su pažeidimu, atsižvelgtina į konkrečiu atveju nustatytÄ atitinkamÄ rinkÄ . Byloje nėra ginčo, kad atitinkama rinka yra mokymų paslaugos (kuri yra pakeičiama pasiÅ«los prasme), pagal visas vairavimo kategorijas, pardavimas. Todėl skaičiuojant bazinį baudos dydį ir buvo atsižvelgta į pajamas, gautas iÅ¡ visų mokymų, pagal visas vairavimo kategorijas, pardavimo. Taryba nurodė, kad, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo iÅ¡skirti vairavimo mokymo paslaugų, kurios suteikiamos privatiems mokiniams ir paslaugų mokiniams pagal sutartis su Užimtumo tarnyba. 149.

Taryba pagrįstai konstatavo, kad Lietuvos darbo biržos mokinių (paklausos) požiÅ«riu rinka gali bÅ«ti ribotai pakeičiama, tačiau pasiÅ«los požiÅ«riu vairavimo mokymo paslaugas gali teikti platus vairavimo mokyklų ratas ir Å¡i rinka pasiÅ«los požiÅ«riu vertinama kaip pakeičiama. Å iuo aspektu plačiau pasisakyta teismo sprendimo 129 punkte. 150. Sutiktina su Tarybos iÅ¡vadomis, kad pareiÅ¡kėja UAB „ARV-Auto“ nebuvo draudžiamo susitarimo pasyvi dalyvė, todėl nebuvo pagrindo mažinti paskirtÄ baudÄ .

Pažymėtina, kad Å¡ias Tarybos iÅ¡vadas pagrindžia Å¡ioje byloje jau aptartos pareiÅ¡kėjos susiraÅ¡inėjimo su konkurentais aplinkybės. Byloje taip pat nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėja dalyvaudavo D. M. organizuotuose susirinkimuose, kur gaudavo informacijÄ apie vairavimo kursų kainas. Å iuo aspektu plačiau nepasisakytina. 151. PareiÅ¡kėja jam paskirtÄ baudÄ ginčija ir tuo aspektu, kad jos atžvilgiu buvo pritaikytas didesnis baudos dydis nei UAB „Rigveda“ atžvilgiu. Å i aplinkybė nėra reikÅ¡minga pareiÅ¡kėjai paskirtos baudos teisingumo prasme, nes, kaip nurodė Taryba, UAB „Rigveda“ paskirtos baudos galutinis dydis buvo apskaičiuotas pritaikius reikÅ¡mingÄ baudos sumažinimÄ dėl UAB „Rigveda“ pripažinimo padarius pažeidimus ir taip pat dėl kitų aplinkybių (UAB „Rigveda“ veiksmai Jurbarke ir kt.).

Taigi Å¡ių bendrovių teisinė padėtis nebuvo tapati apskaičiuojant baudos dydį. 152. Dėl UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ nurodytų argumentų, baudos mažinimo aspektu, pažymėtina, kad bendrovė visÄ informacijÄ apie kainas gaudavo iÅ¡ UAB „ARV–Auto“, todėl nepagrįstai teigiama, kad bendrovei nebuvo žinoma jokia susitarimo narių komunikacija. Pažymėtina, kad Å¡i faktinė aplinkybė Å¡iame teismo sprendime jau nagrinėta, todėl Å¡iuo aspektu plačiau nepasisakytina. 153.

PareiÅ¡kėja praÅ¡o sumažinti jai paskirtÄ baudÄ , nes neteikė A kategorijos vairavimo mokymo paslaugų. Taryba nurodė, kad A kategorijos pajamos nebuvo įtrauktos pareiÅ¡kėjai apskaičiuojant baudÄ , nes jų pareiÅ¡kėja nebuvo gavusi. Dėl pajamų, gautų iÅ¡ Lietuvos darbo biržos (Užimtumo tarnybos), jau pasisakyta Teismo sprendimo 129 punkte, todėl plačiau neaptariama. 154. IÅ¡ į bylÄ pateikto Tarybos paaiÅ¡kinimo dėl baudos apskaičiavimo matyti, kad, prieÅ¡ingai, nei nurodo pareiÅ¡kėja, jai paskirtos baudos dydis nevirÅ¡ija 10 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais Å«kiniais metais.

PareiÅ¡kėja taip pat tik deklaratyviai nurodė, kad paskirta bauda neatitinka proporcingumo, teisingumo principų, tačiau Å¡ių teiginių neargumentavo. Pabrėžtina, kad vien tik deklaratyvÅ«s teiginiai Tarybos atliktų veiksmų neteisėtumo neįrodo. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja jai paskirtos baudos apskaičiavimo neteisingumo neįrodė. Dėl UAB „Kelio iliuzija“ paskirtos baudos 155. PareiÅ¡kėja nurodo, kad paskirta bauda jai turėtų bÅ«ti sumažinta dėl to, kad visÄ pažeidimo laikotarpį bendrovė elgėsi pasyviai.

Pažymėtina, kad paskirtos baudos mažinimo galimybė įmonės pasyvaus elgesio aspektu jau yra aptarta Teismo sprendimo 130 punkte, kuriame iÅ¡dėstyti argumentai aktualÅ«s ir Å¡ioje dalyje, todėl plačiau Å¡iuo aspektu nepasisakytina. 156. PareiÅ¡kėja nurodė, kad, kitaip nei kiti konkurentai, pažeidimÄ nutraukė dar 2018 m. kovo 20 d. ir Å¡i aplinkybė turėtų bÅ«ti įvertinta kaip lengvinanti. Kaip nurodė Taryba, Å¡iÄ pareiÅ¡kėjos aplinkybę ji atitinkamai įvertino apskaičiuodama baudos dydį, todėl pagrįstai nurodė, kad Å¡ios aplinkybės, kaip lengvinančios, vertinimas, bÅ«tų pakartotinis.

Be to, pareiÅ¡kėja pažeidimÄ nutraukė jau tyrimo metu, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , toks pareiÅ¡kėjos veiksmas nesudaro pagrindo to laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-3003/2012). 157. Bylos medžiaga nustatyta, kad geografinė rinkos teritorija – Vilnius, Kaunas ir Jurbarkas, todėl pareiÅ¡kėja nepagrįstai teigia, kad bauda buvo apskaičiuota atsižvelgiant į pajamas, gautas iÅ¡ jos filialų, esančių kitoje geografinėje rinkoje. 158.

Kaip atsiliepime nurodė Taryba, ji Nutarime aiÅ¡kiai pagrindė, dėl kokių vairavimo mokymo paslaugų Vilniuje veikiančios vairavimo mokyklos sudarė susitarimÄ . Nutarimo 553 punkte nurodyta, kad Vilniuje veikiančios vairavimo mokyklos buvo sudariusios susitarimÄ dėl visų vairavimo mokymo kategorijų (A, B, C, CE, D) ir jų kombinacijų kainų nustatymo, tačiau Taryba neteigė, kad Vilniuje veikiančios vairavimo mokyklos buvo sudariusios susitarimÄ ir dėl „95 kodo“ mokymų (prieÅ¡ingai, nei Jurbarke veikiančios vairavimo mokyklos).

Atsižvelgiant į tai, pareiškėja neteisi teigdama, kad skaičiuodama bazinį baudos dydį Taryba vadovavosi visomis 2017 m. gautomis pajamomis, tame tarpe ir gautomis iš „95 kodo“. 159. Tarybos paaiškinime dėl baudos apskaičiavo yra detaliai paaiškintos paskirtos baudos apskaičiavimo aplinkybės, kurių pareiškėja jokiais teisiniais argumentais nenuginčijo, todėl mažinti paskirtos baudos nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl IĮ „Jurbarko saugaus eismo centras“ baudos skyrimo 160.

PareiÅ¡kėja jai paskirtos baudos neteisėtumÄ Ä¯rodinėja tuo, kad, nagrinėjamu atveju, Tarybos sprendimas pareiÅ¡kėjos atžvilgiu taikyti ApraÅ¡o 13 punktÄ negali pasiekti ir nepasieks atgrasymo tikslų, nes pareiÅ¡kėja pilnai prisipažino padariusi pažeidimÄ , todėl papildomos atgrasymo priemonės nėra reikalingos. 161. Dėl baudų paskirties Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad vienas iÅ¡ baudos už konkurencijos teisės pažeidimus tikslų yra atgrasymas nuo pažeidimo darymo, todėl itin mažos ekonominės sankcijos taikymas ar atleidimas nuo baudos mokėjimo Å¡io tikslo nepasiektų (2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2016/2012, 2016 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-741-552/2016).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sudarius draudžiamÄ susitarimÄ buvo pažeisti ne tik Ä®statymo 5 straipsnio, tačiau ir SESV 101 straipsnio reikalavimai ir tokie pareiÅ¡kėjų veiksmai yra pripažintini kaip vieni sunkiausių ir žalingiausių konkurencijos teisės pažeidimų. Å iuo atveju draudžiamas susitarimas buvo tiesiogiai susijęs su kainų nustatymu, todėl jau vien Å¡io susitarimo sudarymas daro žalÄ konkurencijos procesui ir savaime jÄ apriboja. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad buvo suderinti veiksmai dėl kainų, o tai yra pavojingas konkurencijos teisės pažeidimas, be to, vienas iÅ¡ baudos už konkurencijos teisės pažeidimus tikslų yra atgrasymas nuo pažeidimo darymo, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad Taryba, remiantis ApraÅ¡o 13 punktu, padidino apskaičiuotÄ bazinį baudos dydį, pridėdama prie jo 15 procentų nuo pardavimų pajamų. 162.

PareiÅ¡kėja prieÅ¡tarauja, kad taryba, nustatydama pareiÅ¡kėjo pardavimo vertę 2016 metais, į jÄ Ä¯traukė pajamas, gautas ir iÅ¡ Lietuvos darbo biržos (Užimtumo tarnyba). Pažymėtina, kad Å¡iuo aspektu jau pasisakyta teismo sprendimo 129 punkte, todėl Å¡ie argumentai nekartotini. Darytina iÅ¡vada, kad nei panaikinti, nei mažinti pareiÅ¡kėjai paskirtos baudos nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl J. J. įmonei skirtos baudos 163. PareiÅ¡kėja nurodo, kad iÅ¡ 2016 m. pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad 2016 m. bendrovė dirbo nuostolingai.

Bendrovės veiklos bendrosios administracinės sÄ naudos buvo didesnės už pardavimo pajamas. Pažymėjo, kad bendrovė remiasi kaupimo apskaitos principu, kuris reiÅ¡kia, kad Å«kinės operacijos į apskaitÄ Ä¯traukiamos po to, kai jos įvyksta ir pateikiami tų ataskaitinių laikotarpių finansinėje atskaitomybėje, neatsižvelgiant į pinigų gavimÄ arba iÅ¡mokėjimÄ . Pažymėjo, kad ataskaitoje nurodytos pajamos gali bÅ«ti realiai ir negautos. Kaip nustatyta bylos medžiaga, Taryba, apskaičiuodama baudos dydį, pagrįstai rėmėsi pareiÅ¡kėjos buhalteriniuose dokumentuose esančiais oficialiais duomenimis, tuo tarpu pareiÅ¡kėja Å¡iuo aspektu iÅ¡dėstytus argumentus (dėl galimai negautų pajamų) grindžia prielaidomis ir savo subjektyviu vertinimu. 164.

Nagrinėjamo pažeidimo prasme, pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad Taryba turėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad pareiÅ¡kėja, siekdama įvykdyti jau turimus įsipareigojimus skolininkams, su UAB „Rigveda“ sudarė įmonės pirkimo-pardavimo sutartį, nėra reikÅ¡mingi. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja dalyvavo draudžiamame susitarime ir vėliau tai pripažino, todėl Tarybai, vertinant pareiÅ¡kėjos veiksmų neteisėtumÄ , nebuvo jokio pagrindo atsižvelgti į pareiÅ¡kėjos verslo planus, neturinčius įtakos nagrinėjamam pažeidimui. 165.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad perkėlus įmonės veiklÄ Ä¯ UAB „Rigveda“, pareiÅ¡kėja su UAB „Rigveda“ keitėsi informacija apie esmines aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės tyrimui, kuriÄ UAB „Rigveda“ pateikdavo Tarybai. Taryba atsižvelgė į UAB „Rigveda“ aktyvų bendradarbiavimÄ ir tuo pagrindu sumažino baudÄ , nors ta pati informacija buvo rinkta abiejų bendrovių. Kaip dėl Å¡io argumento nurodė Taryba, tyrimo metu apie abiejų įmonių susijungimÄ Tarybai nebuvo žinoma.

Ä®monės tokių duomenų nebuvo pateikusios, todėl Taryba pagrįstai neturėjo pagrindo pareiÅ¡kėjos veiksmus vertinti kaip adekvačius UAB „Rigveda“ veiksmams (kaip vieno Å«kinio vieneto). 166. Bylos medžiaga nustatyta, kad Taryba pripažino pareiÅ¡kėjos aktyvius veiksmus (Informacijos Tarybai teikimas ir kt.), kaip lengvinančiÄ aplinkybę ir bazinį baudos dydį sumažino 8 procentais, tačiau, pareiÅ¡kėjos nuomone, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos bendradarbiavimÄ , Taryba turėjo taikyti didesnį baudos mažinimo dydį – nuo 20 iki 50 procentų.

Nustatyta, kad Taryba, jai suteiktos diskrecijos ribose, vertino pareiÅ¡kėjos pateiktos informacijos reikÅ¡mingumÄ kitų įrodymų kontekste ir tuo pagrindu sumažino pareiÅ¡kėjai paskirtos baudos dydį 8 procentais. Tarybos nuomone, toks baudos sumažinimas yra pakankamai reikÅ¡mingas. Pastebėtina, kad UAB „Rigveda“, kuri taip pat teikė informacijÄ Tarybai, apskaičiuotas baudos dydis buvo reikÅ¡mingiau sumažintas, tačiau, kaip jau minėta, baudos sumažinimui įtakos turėjo kiti papildomi veiksniai (pateiktas raÅ¡ytinis prisipažinimas ir kt.).

Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja argumentus dėl per mažai sumažinto bazinės baudos dydžio grindžia daugiau subjektyviu savo veiksmų vertinimu, kuriais remiantis nėra pagrindo panaikinti Tarybos, Å¡iuo aspektu priimtų iÅ¡vadų. 167. PareiÅ¡kėja nurodo, kad dėl savo sunkios finansinės padėties neturėjo galimybės kreiptis į teisininkus dėl raÅ¡tiÅ¡ko pareiÅ¡kimo Tarybai pateikimo. PareiÅ¡kėja taip pat nežinojo, kokios dar turėtų bÅ«ti atliekamos teisinės procedÅ«ros, tačiau, pareiÅ¡kėjos teigimu, nors raÅ¡tiÅ¡ko praÅ¡ymo pareiÅ¡kėja ir nebuvo pateikusi, tačiau ji padarytÄ pažeidimÄ yra pripažinusi.

Taryba paneigdama Å¡iuos pareiÅ¡kėjos argumentus nurodė, kad, prieÅ¡ingai, nei nurodo pareiÅ¡kėja, pareiÅ¡kėjai Tarybai pateikus informacijÄ , kuriÄ preliminariai įvertinus buvo nuspręsta, kad informacija gali bÅ«ti reikÅ¡minga tyrimui, Taryba pareiÅ¡kėjos atstovui pasiÅ«lė pateikti praÅ¡ymÄ pagal atleidimo nuo baudų programÄ , tačiau įmonė nusprendė Å¡ia programa nepasinaudoti. Kaip nurodė Taryba, tyrimo metu pareiÅ¡kėjai buvo suteikta galimybė gauti mažesnę baudÄ , tačiau pareiÅ¡kėja Tarybos nurodytų sÄ lygų neįvykdė.

Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėja skunde patvirtino, kad praÅ¡ymo raÅ¡tu nepateikė, nes nežinojo, kokia tokio praÅ¡ymo pateikimo procedÅ«ra. Taigi Tarybai patvirtinus, kad pareiÅ¡kėjai buvo sudaryta galimybė pateikti praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo baudų, o pareiÅ¡kėjai Å¡ių faktinių aplinkybių nepaneigus, nėra pagrindo pareiÅ¡kėjos nurodytų praÅ¡ymo raÅ¡tu nepateikimo priežasčių (nežinojo kaip pateikti) vertinti kaip teisingų. Darytina iÅ¡vada, kad Taryba pagrįstai neturėjo teisinio pagrindo taikyti Ä®statyme numatytÄ vienÄ iÅ¡ atsakomybę lengvinančių aplinkybių, t. y. už tyrimo metu pateiktÄ pažeidimo pripažinimÄ arba baigto tyrimo metu nustatytų esminių aplinkybių pripažinimÄ .

Teismas sutinka su Tarybos argumentais, kad pareiÅ¡kėja nebuvo pakankamai rÅ«pestinga savo atžvilgiu. 168. Siekiant, kad bÅ«tų sumažintas bazinės baudos dydis, esminę reikÅ¡mę turi Ä®statyme įtvirtintų sÄ lygų (Ä®statymo 37 straipsnio 2 dalis) įvykdymas ir kurios turi bÅ«ti įvykdytos tyrimo Taryboje metu (iki galutinai apskaičiuojant baudos dydį). PareiÅ¡kėjai nepasinaudojus Tarybos suteikta galimybe atlikti pasiÅ«lytus veiksmus, kurie Ä®statymo 37 straipsnio 2 dalies prasme vėliau galėtų bÅ«ti pripažinti kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, Taryba pagrįstai neturėjo teisinio pagrindo dar daugiau sumažinti bazinės baudos dydį.

Aptartų aplinkybių kontekste atmestini pareiÅ¡kėjos skundo argumentai dėl teisių ir pareigų neiÅ¡aiÅ¡kinimo ir gero administravimo principo pažeidimo. Nustatyta, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėja savo gera valia atsisakė pasinaudoti Tarybos pasiÅ«lyta galimybe pateikti praÅ¡ymÄ pagal atleidimo nuo baudų programÄ ir taip sumažinti bazinės baudos dydį. 169. PareiÅ¡kėja nurodė, kad Taryba nevertino aplinkybių, susijusių su pareiÅ¡kėjos sunkia finansine padėtimi. Kaip Å¡iuo aspektu nurodė Taryba, pareiÅ¡kėja tyrimo metu nebuvo pateikusi Å¡iuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, atitinkamai tokia aplinkybė ir negalėjo bÅ«ti vertinama.

IÅ¡ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad labai sunki Å«kio subjekto finansinė padėtis lengvinančia aplinkybe pripažįstama gali bÅ«ti tik iÅ¡imtiniais atvejais, remiantis objektyviais įrodymais, kad baudos skyrimas sukels nepataisomÄ pavojų įmonei. Vertinant, ar yra pagrindas mažinti baudÄ dėl sunkios Å«kio subjekto finansinės padėties, atsižvelgiama į tai, jog teismas tikrina Konkurencijos tarybos nutarimo teisėtumÄ pagal jo priėmimo metu buvusias faktines aplinkybes ir tik iÅ¡imtiniais atvejais gali atsižvelgti į po nutarimo priėmimo susiklosčiusiÄ situacijÄ , ne abstrakčių, o konkrečių ir įtikinamų įrodymų pagrindu rodančiÄ , kad teisingumo ir protingumo principai reikalauja perskaičiuoti baudÄ dėl sumažėjusių įmonės pajamų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1301/2012, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 23, 2012).

Å i suformuota praktika iÅ¡ esmės taikytina ir nagrinėjamu atveju, vertinant pareiÅ¡kėjos argumentus, kad už įmonės juridines prievoles įmonės savininkas atsako visu savo turtu. Minėta, kad po Nutarimo priėmimo paskirtos baudos pagrįstumas gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas remiantis iÅ¡skirtinai tik iÅ¡imtinių ir įtikinamų įrodymų pagrindu. Susipažinus su pareiÅ¡kėjos į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniai įrodymais pažymėtina, kad su skundu pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (II t. b. l. 11–25), objektyviai vertinant, nėra pakankami iÅ¡vadai pagrįsti, kad pareiÅ¡kėjos (pareiÅ¡kėjos savininko) finansinė padėtis yra itin bloga, todėl pareiÅ¡kėjos (pareiÅ¡kėjos savininko) praÅ¡ymas sumažinti jai paskirtos baudos dydį dėl pareiÅ¡kėjos įmonės savininko sunkios finansinės padėties, negali bÅ«ti tenkinamas. 170.

Tarybos paaiÅ¡kinime dėl baudos apskaičiavo yra detaliai paaiÅ¡kintos paskirtos baudos apskaičiavimo aplinkybės, kurių pareiÅ¡kėja jokiais teisiniais argumentais nenuginčijo, todėl mažinti paskirtos baudos nėra teisinio pagrindo. 171. PareiÅ¡kėjos atstovas teismo posėdžio metu prašė iÅ¡dėstyti paskirtos baudos mokėjimÄ . Pripažinus, kad pareiÅ¡kėjos su skundu pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriais pareiÅ¡kėja įrodinėja sunkiÄ pareiÅ¡kėjos savininko finansinę padėti, nėra pakankami iÅ¡vadai pagrįsti, kad pareiÅ¡kėjos (pareiÅ¡kėjos savininko) finansinė padėtis yra itin bloga, todėl atitinkamai nėra pagrindo tenkinti praÅ¡ymÄ dėl baudos iÅ¡dėstymo. 172.

PareiÅ¡kėjai tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos žodinio nagrinėjimo teisme metu iÅ¡dėstė ir kitus argumentus, kuriuos teismas laiko neesminiais (papildomais) ir detaliau dėl kiekvieno iÅ¡ jų nepasisakys. Pareigos nurodyti priimto teismo sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ byloje Ruiz Torija prieÅ¡ IspanijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18390/91), 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ byloje Hiro Balani prieÅ¡ IspanijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18064/91), todėl teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus (pareiÅ¡kimo Nr. 16034/90) ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiÅ¡kėjų skunduose nurodytų kaip Tarybos nevertintų (nenagrinėtų, neatsižvelgtų) ar klaidingai vertintų klausimų detali analizė bÅ«tų perteklinė nagrinėjamos bylos kontekste ir iÅ¡ esmės neturėtų įtakos pareiÅ¡kėjų teisėms ir pareigoms. 173. Apibendrinus darytina iÅ¡vada, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 2S-7(2018) „Dėl Å«kio subjektų, teikiančių vairavimo mokymo paslaugas, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šį nutarimÄ , vadovaujantis pareiÅ¡kėjų nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjų skundai yra neapgrįsti, todėl atmestini. Netenkinus pareiškėjų skundų reikalavimų, pareiškėjų prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinami (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Tikslo linija“, viešosios įstaigos „Vairoseta“, Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos, uždarosios akcinės bendrovės „Kelio iliuzija“, uždarosios akcinės bendrovės „Visagalis“, uždarosios akcinės bendrovės „LDV Unio“, J. J. įmonės, A. Ž. personalinio vairuotojų ruošimo centro „VRC“, uždarosios akcinės bendrovės Mokymo centro “Adpilis”, uždarosios akcinės bendrovės “Dorkanas”, savivaldybės biudžetinės įstaigos „Vilniaus saugaus miesto centras“, uždarosios akcinės bendrovės „ARV – Auto“, uždarosios akcinės bendrovės „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ ir individualios įmonės „Jurbarko saugaus eismo centras“ skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Tomas Blinstrubis Beata MartiÅ¡ienė Iveta Pelienė