Legislator Case Law & Legislation
79e960d4-6f8c-4553-a227-d0e4e9d8a790 AI generated

79e960d4-6f8c-4553-a227-d0e4e9d8a790 · Kauno apygardos teismas

Case Number 79e960d4-6f8c-4553-a227-d0e4e9d8a790
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimo V. I. administracinio teisės pažeidimo byloje ir n u s t a t ė : Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulis 2012-09-01 surašė V. I. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2012-09-01 apie 19.55 val. prie (duomenys neskelbtini) g. 2 namo bÅ«damas neblaivus (nustatytas 3,18 prom. girtumas) vairuodamas automobilį „Toyota RAV 4“ v/n (duomenys neskelbtini) keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, apgadino kitÄ automobilį ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, tuo pažeidė KET 14, 106, 231 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d. bei 130 str. 1 d.

Legislator headnote

AI generated

79e960d4-6f8c-4553-a227-d0e4e9d8a790 · Kauno apygardos teismas: Teismas pažymi, kad Å¡ia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotÄ , argumentuotÄ teismo sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir nustatė, jog V. I. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , ir aukščiau nurodytos įstatymo nuostatos, vertinant įrodymus Å¡ioje dalyje, nepažeistos, pritaikytos tinkamai. Teismas pažymi, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. ATP-67-579/2013;                                                                                       Teisminio proceso Nr.4-21-3-00729-2012-3                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.;79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V.

I. apeliacinį skundÄ dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimo V. I. administracinio teisės pažeidimo byloje ir n u s t a t ė : Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulis 2012-09-01 surašė V. I. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2012-09-01 apie 19.55 val. prie (duomenys neskelbtini) g. 2 namo bÅ«damas neblaivus (nustatytas 3,18 prom. girtumas) vairuodamas automobilį „Toyota RAV 4“ v/n (duomenys neskelbtini) keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, apgadino kitÄ automobilį ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, tuo pažeidė KET 14, 106, 231 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d. bei 130 str. 1 d.

Skundžiamu Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimu V. I. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d. Pagal ATPK 127 str. 2 d. jam skirta 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio bauda, pagal ATPK 126 str. 4 d. - 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal ATPK 130 str. 1d. - 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems metams).

Vadovaujantis ATPK 33 str., galutinė nuobauda pareiÅ¡kėjui skirta 3 000 Lt (trijų tÅ«kstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.              Teismas nustatė, jog V. I. 2012-09-01 apie 19 val. 55 min. Kauno rajone, Žiegždrių kaime, prie KrikščiÅ«no gatvės 2 namo, vairuodamas transporto priemonę „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai yra saugu, apgadino kitÄ automobilį „Opel Astra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) po to pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, ir po eismo įvykio iki jo aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinimo vartojo alkoholį, jam nustatytas 3,18 promilių girtumas.PareiÅ¡kėjo kaltę teismas grindė raÅ¡ytinais bylos duomenimis bei paties pažeidėjo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais. Teismas konstatavo, jog byloje nesurinkta pakankamai duomenų, kad transporto priemonę pareiÅ¡kėjas vairavo neblaivus, visas abejones aiÅ¡kino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir jo veikÄ iÅ¡ ATPK 127 str. 3 d. perkvalifikavo į ATPK 127 str. 2 d. bei 126 str. 4 d., nes pareiÅ¡kėjas alkoholį vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Skundu pareiÅ¡kėjas V. I. praÅ¡o Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimÄ pakeisti, administracinę bylÄ dėl pažeidimų, numatytų LR ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d., nutraukti ir panaikinti už Å¡iuos pažeidimus skirtas administracines nuobaudas. Teigia, jog teismas neobjektyviai įvertino įrodymus, neatsižvelgė į esmines faktines aplinkybes, netinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas ir savo sprendimÄ grindė abejonėmis bei nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

Teigia, jog byloje nustatyta, kad jis padarė eismo įvykį, tačiau iÅ¡ jo nepasiÅ¡alino, o iÅ¡aiÅ¡kinęs visa aplinkybes bei įvertinęs kartu su nukentėjusiÄ ja žalÄ bei sutaręs su nukentėjusiÄ ja nuvažiavo link savo namų paimti deklaracijos ir pinigų už žalÄ . Å ias aplinkybes įrodo pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimas, nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimai, parodymai, liudytojos V. N., E. K. parodymai. Kauno rajono apylinkės teismas ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo tyčios turinį siejo tik su asmens supratimu, kad jis sukėlė eismo įvykį, tačiau, remiantis formuojama teismų praktika, asmuo turi suvokti ne tik, kad jis sukėlė eismo įvykį, tačiau ir tai, kad jis iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alina neteisėtai, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės. Turi bÅ«ti nustatyta, jog asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.

PareiÅ¡kėjas teigia, jog su nukentėjusiÄ ja dėl įvykio aplinkybių sutarė, iÅ¡siaiÅ¡kino. Teigia savo kaltę pripažinęs bei sutaręs su nukentėjusiÄ ja nuvyko į namus pasiimti deklaracijos bei pinigų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia, siekdama įsiÅ¡venti atsakomybės. Jo veiksmuose nėra bÅ«tinojo ATPK 130 str. 1 d. numatyto požymio – tyčios. Todėl nutarimas Å¡ioje dalyje keistinas, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, jog teismas netinkamai vertino įrodymus, perkvalifikuodamas pareiÅ¡kėjo veiksmus ir nurodydamas, jog jis padarė ATPK 126 str. 4 d. numatytÄ pažeidimÄ . Nurodo, jog surinkti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas alkoholį vartojo jau po to, kai iÅ¡siaiÅ¡kino įvykio aplinkybes, kai buvo nustatytos veikos aplinkybės, laukiant žento atvežamų pinigų. Tai neva patvirtina liudytojų V. N. bei I. B. parodymai, kuri nurodė, jog pareiÅ¡kėjas kaltės neginčijo, ketino pasiskolinti žalai atlyginti pinigų, tačiau jų ir draudimo poliso vietoje neturėjo, todėl sutarė, kad jis nuvažiuos paimti dokumentų.

Liudytojos V. N. parodymai taip pat patvirtina, jog įvykio aplinkybės iš karto po įvykio buvo aiškios ir jis po įvykio buvo blaivus. Pareigūnų parodymai nepatvirtina, jog pareiškėjas alkoholį vartojo siekdamas išvengti atsakomybės ar sukliudyti nustatyti įvykio aplinkybes. Pareiškėjo manymu, jo veiksmuose nėra ATPK 126 str. 4 d. įvykio ir sudėties, nes nei kelių eismo taisyklės, nei kiti teisės aktai nenumato draudimo vartoti alkoholio po eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai aplinkybės yra aiškios ir nuspręsta nekviesti policijos.

Todėl Å¡ioje dalyje administracinė byla taip pat nutrauktina. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos laikinai einantis virÅ¡ininko pareigas T. P. praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, jog I. B. nepatvirtino apelianto teiginių. Be to, jis pats pripažino, jog nuvykęs į namus po eismo įvykio vartojo alkoholį. PareiÅ¡kėjo V. I. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Teismas kiekvienu atveju turi visapusiÅ¡kai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡nagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylÄ , organo (pareigÅ«no) priimtame nutarime turi bÅ«ti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių iÅ¡dėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas.

Teismas pažymi, kad Å¡ia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotÄ , argumentuotÄ teismo sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir nustatė, jog V. I. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , ir aukščiau nurodytos įstatymo nuostatos, vertinant įrodymus Å¡ioje dalyje, nepažeistos, pritaikytos tinkamai. Teismas pažymi, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Ä®rodinėjant šį administracinį teisės pažeidimÄ bÅ«tina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su Å¡iuo įvykiu susijęs, bei kad jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Å is pažeidimas pagal teismų praktikÄ gali bÅ«ti padaromas tik tyčia kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina sÄ moningai, siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010). Nagrinėjamu atveju, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog V. I. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, kurie nustatyti su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams, įvykus eismo įvykiui.

Nors administracinių teisės pažeidimų protokole nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas pažeidė 231 p. numatytus reikalavimus, tačiau tiek iÅ¡ bylos aplinkybių, tiek ir iÅ¡ paties pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų matyti, jog pareiÅ¡kėjas faktiÅ¡kai pažeidė KET 232 p. reikalavimus ir jis šį kaltinimÄ suprato, nuo jo gynėsi, todėl tai nelaikytina esminiu protokolo trÅ«kumu, kuris galėjo teismui sukliudyti priimti teisingÄ sprendimÄ . Pažymėtina, jog apylinkės teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir nustatęs šį trÅ«kumÄ turėjo jį iÅ¡taisyti priimdamas galutinį procesinį spendimÄ .

Apylinkės teismas to nepadarė, nutarime nenurodė kokį KET punktÄ faktiÅ¡kai pažeidė V. I., tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, jog nutarimas iÅ¡ esmės nepagrįstas ir neteisėtas. Kadangi visos bylos aplinkybės liudija, jog buvo tiriamas KET 232 p. pažeidimas, pareiÅ¡kėjas faktiÅ¡kai gynėsi nuo kaltinimo dėl Å¡io KET punkto pažeidimo, todėl Å¡is trÅ«kumas iÅ¡taisytinas apeliacinės instancijos teisme. Taip pat pažymėtina, jog apylinkės teismas faktiÅ¡kai nustatė, jog pasitvirtino kaltinimas ir dėl KET 106 p. pažeidimų, tačiau nutarime to nenurodė, todėl Å¡is trÅ«kumas taip pat iÅ¡taisytinas teisme, nors dėl Å¡ios aplinkybės ir nėra skundo.

KET 232 p. numato, jog tuo atveju, kai eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietÄ , su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemÄ , apraÅ¡yti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasiraÅ¡yti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali bÅ«ti apraÅ¡omos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant Å¡varaus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių paraÅ¡ais.

Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policijÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ . Tai yra sutariant dėl eismo įvykio aplinkybių turi bÅ«ti užpildoma eismo įvykio deklaracijos forma, o, jos neturint, eismo įvykio aplinkybės turi bÅ«ti nurodomos ir nubraižoma įvykio schema ant paprasto popieriaus lapo ir duodama pasiraÅ¡yti. Taigi deklaracija pildoma tuo atveju, jei su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria ir nekviečia policijos. Tačiau bent vienam iÅ¡ dalyvių iÅ¡kvietus policijÄ ir nesant užpildytos deklaracijos, su eismo įvykiu susiję dalyviai pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvyki vietos negali.

Tai reiÅ¡kia, kad įvykus eismo įvykiui turi bÅ«ti arba pildoma deklaracija (paraÅ¡omas įvykis paprastame popieriaus lape), arba turi bÅ«ti kviečiam policija. Turi bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinamos ir užfiksuojamos įvykio aplinkybės ir kol tai nepadaryta, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alinti negalima. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, jog jis pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos sutaręs su nukentėjusiÄ ja dėl eismo įvykio aplinkybių, pripažinęs kaltę ir sutaręs, kad jis atvyks su deklaracija ir pinigais, tačiau Å¡ių jo paaiÅ¡kinimų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys.

Tam prieÅ¡tarauja ir paties pareiÅ¡kėjo tolesnis elgesys. PareiÅ¡kėjas neteisus teigdamas, jog nukentėjusioji I. B. patvirtino aplinkybes dėl įvykio aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinimo, dėl jų tarpusavio sutarimo ir dėl pinigų. Ji tokių aplinkybių nenurodė nei ikiteisminio pažeidimo tyrimo stadijoje nei teisme. PaaiÅ¡kinime nukentėjusioji nurodė, jog pareiÅ¡kėjas prisipažino apgadinęs automobilį „Opel Astra“, siÅ«lė susitarti, tačiau pareiÅ¡kėja nesutiko ir paskambino į policijÄ , o pareiÅ¡kėjas sėdo į savo automobilį ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino.

Tai iÅ¡ esmės atitinka ir neprieÅ¡tarauja jos parodymams teisme, kada ji, bÅ«dama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , paaiÅ¡kino, jog ji nenorėjo kalbėtis su pareiÅ¡kėju, kadangi jis jai atrodė neblaivus, paskambino pareigÅ«nams, pranešė apie įvykį. Ir tik tada pradėjo klabėtis su pareiÅ¡kėju, kuris sakė, kad reiktų užpildyti deklaracijÄ , tačiau jos neturi, pasakė, kad gyvena Å¡alia, atveÅ¡ ir nuvažiavo. PareiÅ¡kėjas negrįžo, ji vėl paskambino pareigÅ«nams, ir tik jiems atvykus nuvyko pas pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ namus.

Nukentėjusioji ne tik nenurodė, jog sutarė su pareiÅ¡kėju dėl įvykio aplinkybių, tačiau nenurodė apie jokius pinigus, jokiÄ Å¾alÄ . PrieÅ¡ingai, ji patvirtino, jog nenorėjo su pareiÅ¡kėju kalbėtis ir paskambino pareigÅ«nams. Nukentėjusioji nenurodė, jog ji sutiko su tuo, kad bÅ«tų užpildyta deklaracija ir neiÅ¡reiÅ¡kė sutikimo, kad pareiÅ¡kėjas nuvyktų namo jos atsivežti.AnalogiÅ¡kas įvykio aplinkybes ji paaiÅ¡kino ir pareigÅ«nams. Tai užfiksuota tarnybiniame praneÅ¡ime, o pareigÅ«nas D.

K. Å¡ias aplinkybes pavirtino ir teismo posėdyje. Nors policijos pareigÅ«nas įvykio pats nematė, ir jo suraÅ¡ytas tarnybinis praneÅ¡imas bei parodymai teisme nėra tiesioginiai įrodymai, tačiau jie leidžia patikrinti kitų įrodymų, o Å¡iuo atveju nukentėjusiosios, parodymų, paaiÅ¡kinimų patikimumÄ . Atsižvelgiant į tai, kad jos paaiÅ¡kinimai ir parodymai neprieÅ¡tarauja tarpusavyje bei atitinka pareigÅ«nų tarnybiniuose parneÅ¡imuose nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog jie yra patikimi ir jais teismas pagrįstai vadovavosi bei grindė pareiÅ¡kėjo kaltę dėl neteisėto, sÄ moningo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Nukentėjusios parodymai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino neiÅ¡siaiÅ¡kinęs visų įvykio aplinkybių ir dėl jų nesutaręs su nukentėjusiÄ jÄ bei neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, tai yra neįvykdęs KET 232 p. numatytų pareigų. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, jog jis, bÅ«damas namuose, laukė, kol jam bus atvežti pinigai, tačiau aukÅ¡tesniojo teismo manymu, Å¡i pareiÅ¡kėjo versija prieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms, nustatytoms patikimais nukentėjusiosios parodymais.

Kaip jau minėta, nukentėjusioji nenurodė, jog bÅ«tų kas nors tartasi dėl pinigų, nurodė, jog pareiÅ¡kėjas kažkÄ kalbėjo apie deklaracijas, tačiau pareiÅ¡kėjas nei deklaracijos, nei paprasto popieriaus lapo į įvykio vietÄ neatsivežė ir įvykio suforminti net neketino, atgal nesugrįžo (bei vietoj savęs neatsiuntė), o grįžęs namo gėrė alkoholinius gėrimas (nustatytas neblaivumas daugiau nei 3 prom. Nors pareiÅ¡kėjo versijÄ dėl pinigų iÅ¡ dalies patvirtino liudytojas E. K., tačiau šio liudytojo parodymai vertinami kritiÅ¡kai, nes liudytojas yra pareiÅ¡kėjo žentas, todėl yra suinteresuotas padėti iÅ¡vengti jam atsakomybės. Be to, kaip jau minėta anksčiau, jokių duomenų apie pinigus nukentėjusioji, kurios parodymai nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, nenurodė.

E. K., nors ir teigė, kad jam atvykus pas uoÅ¡vį jau buvo policija, tačiau apie jokius pinigus jis niekam neužsiminė. Taip pat pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas teigė, kad gyveno vos kilometro atstumu, todėl jis turėjo realiÄ galimybę neradęs deklaracijos sugrįžti pas nukentėjusiÄ jÄ su paprasto popieriaus lapu ar grįžęs laukti žento su pinigais, tačiau to nedarė. Visos Å¡ios aplinkybės tik dar labiau leidžia tikėti nukentėjusiÄ ja bei jos parodymais ir patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia.

Nepagrįstas skundo argumentas, jog liudytojos V. N. parodymai patvirtina, jog įvykio aplinkybės buvo aiÅ¡kios ir dėl jų sutarta. Liudytojos parodymai nepatvirtinami jokiais patikimais duomenimis, todėl vertinami kritiÅ¡kai, kaip nepatikimi. Pažymėtina, jog ir nukentėjusioji I. B. nenurodė tokių aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų ėjęs į parduotuvę skolintis pinigų (kaip jau minėta, ji apskritai neigė buvus kalbÄ apie pinigus).AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas dėl įvykio aplinkybių su nukentėjusiÄ ja nesitarė, eismo įvykio deklaracijos nepildė ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia, neketindamas ten sugrįžti, nes nei deklaracijos, nei pinigų, kaip jis teigia žadėjęs nukentėjusiajai, neatvežė, į įvykio vietÄ nesugrįžo, o grįžęs namo gėrė alkoholį, nors turėjo galimybę grįžti pas nukentėjusiÄ jÄ ir apraÅ¡yti eismo įvykio aplinkybes paprastame lape ar laukti žento su pinigais eismo įvykio vietoje.

Å ie duomenys patvirtina, jog V. I. pažeidė KET 232 p. reikalavimus ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia, suvokdamas, kad jis elgiasi neteisėtai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 str. 1 d.Nuobauda pareiÅ¡kėjui skirta teisėtai ir pagrįstai, tinkamai įvertinus pareiÅ¡kėjo asmenybę, sveikatos bÅ«klę, veikos pavojingumÄ , tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. IÅ¡imtinių, ypatingai teigiamai pareiÅ¡kėjo naudai bylojančių aplinkybių, nenustatyta, todėl pareiÅ¡kėjui pagrįstai skirta nuobauda sankcijos ribose, atitinkanti jos minimumÄ .

Pareiškėjas taip pat skunde teigia, jog jis nepagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATP 126 str. 4 d., nes jis teigia alkoholį vartojęs po to, kai įvykio aplinkybės buvo išaiškintos, todėl jis jokių teisės aktų nepažeidė. Aukštesnysis teismas su šiuo skundo argumentu iš dalies sutinka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje Nr. N575-248/2012 yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos kaltinimo ribos, todėl kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai.

Protokolas suraÅ¡omas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo yra įmanoma, kai iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokiÄ veikÄ yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien apraÅ¡yti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimÄ nustatantį aktÄ , t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikacijÄ .

Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategijÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008, 2008 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje N444-340/2008 ir kt.). Be to, aiÅ¡kinant ATPK 284 straipsnio nuostatas, nurodama, jog įstatymas leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimÄ , pritaikant tiek Å¡velnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius.

Ä®statymas nesieja tokio veikos kvalifikavimo pakeitimo su institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , ar nukentėjusiojo iniciatyva. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad siekiant iÅ¡vengti neleistinų procesinių staigmenų bei užtikrinti asmens teisės į gynybÄ realumÄ , teismas apie veikos perkvalifikavimo galimybę nedelsdamas turi praneÅ¡ti nagrinėjimo teisme dalyviams ir sudaryti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui galimybę gintis nuo naujo kaltinimo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N575-2303/2008, 2010 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N261-4335/2010, 2010 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N575-6037/2010 ir kt.).

Taip pat pabrėžiama, kad minėtos teisės normos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaip suteikiančios teisę patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už pažeidimus, kurie apskritai nebuvo įvardinti ir teisiÅ¡kai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo protokole (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-710/2008, 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N662-2703/2009). Å iuo atveju, aukÅ¡tesniojo teismo nuomone, pareiÅ¡kėjo veikÄ perkvalifikuojant į ATPK 126 straipsnio 4 dalį buvo pažeista jo teisė į gynybÄ ir jis nubaustas už veikÄ , kuri net nebuvo įvardinta ir teisiÅ¡kai kvalifikuota administracinio teisės pažeidimo protokole, tuo pažeidžiant ATPK 284 straipsnio reikalavimus.

Administracinio teisės pažeidimo protokole V. I. buvo kaltinamas tuo, jog neblaivus sukėlė eismo įvykį ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alino. PareiÅ¡kėjas įrodinėjo, jog jis eismo įvykio metu buvo blaivus, o alkoholį vartojo po to, todėl darytina iÅ¡vada, jog toks kaltinimas lėmė pareiÅ¡kėjo gynybinę strategijÄ , tačiau susidarė tokia situacija, jog jis buvo nubaustas už tai, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio. Pažymėtina, jog alkoholio vartojimas po eismo įvykio pareiÅ¡kėjui nebuvo inkriminuotas, Å¡i aplinkybė kaip tam tikras pažeidimas teisme nebuvo nagrinėjamas, todėl akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjo nubaudimas už tokiÄ veikÄ jam buvo staigmena, jis buvo nubaustas už tai, kuo nebuvo kaltinamas, negalėjo dėl to pasirengti tinkamai gynybai ir nuo tokio kaltinimo nesigynė.

AukÅ¡tesniojo teismo nuomone apylinkės teismas neturėjo teisėto pagrindo perkvalifikuoti pareiÅ¡kėjo veikÄ Ä¯ LR ATPK 126 str. 4 d., todėl Å¡ioje dalyje nutarimas laikomas neteisėtu, nepagrįstu ir turi bÅ«ti panaikinamas. Aptartų teisinių ir faktinių duomenų pagrindų konstatuojama, jog apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡aiÅ¡kino veikos aplinkybes, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertino surinktų įrodymų visumÄ ir pagrįstai pripažino jį padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ bei teisingai skyrė už tai nuobaudÄ , tačiau neteisėtai ir nepagrįstai pripažino kaltu, padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytÄ pažeidimÄ , todėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimas keistinas, panaikinant jo dalį, kurioje V.

I. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal LR ATPK 126 str. 4 d. Kadangi ši aplinkybė galutiniam nuobaudos dydžiui reikšmės neturi, nutarimas dėl galutinės nuobaudos paliekamas galioti nepakeistas. Siekiant ištaisyti apylinkės teismo padarytus trūkumus, nutarimas taip pat keistinas jo nustatomojoje dalyje nurodant, jog V. I. pažeidė KET 106 p. ir 232 p. reikalavimus. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, n u t a r ė :

V. I. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimÄ pakeisti. Panaikinti nutarimo dalį, kurioje V. I. pripažintas padaręs ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytÄ pažeidimÄ bei nubaustas 2 000 Lt (dviejų tÅ«kstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams. Papildyti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimo nustatomÄ jÄ dalį, nurodant, jog V. I. pažeidė KET 106 p. ir 232 p. reikalavimus.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.      Teisėjas                                                                                                         Evaldas Gražys