2022-10-05 Nr. AB-24140-3-61-3-03155-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-684-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03155-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas T. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti; 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą likviduoti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Karališkas sodas“ (toliau – ir Bendrovė) (toliau – ir Sprendimas likviduoti Bendrovę); 3) panaikinti Registrų centro 2021 m. balandžio 9 d. sprendimą inicijuoti Bendrovės likvidavimą (toliau – ir Sprendimas inicijuoti Bendrovės likvidavimą); 4) įpareigoti Registrų centrą atkurti Bendrovės registraciją Juridinių asmenų registre; 5) nustatyti 3 mėnesių nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį Bendrovė ir (ar) jos direktorius T. B. galėtų pateikti Registrų centro 2020 m. spalio 15 d. pranešime NS-22372 (15.1 E) „Dėl numatomo inicijuoti UAB „Karališkas sodas“ likvidavimo“ (toliau – ir Pranešimas) paminėtus ir Juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytus dokumentus, kad Bendrovė galėtų tęsti veiklą.

Pareiškėjas prašyme atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti nurodė, kad vadovaudamasis Registrų centro 2022 m. gegužės 20 d. rašte Nr. S-21131 (1.4 E) „Dėl UAB „Karališkas sodas“ likvidavimo ir išregistravimo sprendimų panaikinimo“ (toliau – ir 2022 m. gegužės 20 d. raštas) nurodyta jo apskundimo tvarka, jis skundą dėl šio rašto padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-5234-595/2022 pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nurodydamas, kad pareiškėjo keliamas ginčas turi būti sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teisme. Pareiškėjas, vadovaudamasis šiuo teismo išaiškinimu, pateikė prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau šis teismas 2022 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-20389-909/2022 pareiškėjo prašymą atsisakė priimti kaip teismingą administraciniam teismui.

Siekdama išsiaiškinti, kada sprendimai Bendrovei, jos valdymo organams, pareiškėjui ir (ar) jų atstovams buvo įteikti, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja, sprendžianti skundo priėmimo klausimą, 2022 m. rugpjūčio 4 d. raštu kreipėsi į Registrų centrą dėl duomenų dėl nurodytų aplinkybių pateikimo.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2022 m. rugpjūčio 9 d. gautas Registrų centro atsakymas.

Registrų centras nurodė, kad Bendrovės buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)) ir Bendrovės vadovo Juridinių asmenų registre nurodytu gyvenamosios vietos adresu, kuris sutapo su deklaruota gyvenamąja vieta ((duomenys neskelbtini)), registruotu paštu buvo išsiųstas Pranešimas, tačiau jis nebuvo įteiktas neatsiėmus pašto skyriuje. Todėl Registrų centras apie numatomą inicijuoti likvidavimą viešai paskelbė Registro tvarkytojo leidžiamame 2020 m. spalio 20 d. elektroninio informacinio leidinio Nr. 2020-294 4 dalyje „Registro tvarkytojo skelbimai apie juridinio asmens likvidavimą Registro tvarkytojo iniciatyva“ (pranešimas Nr. 4918570). Juridinių asmenų registro tvarkytojas Juridinių asmenų registre 2020 m. spalio 20 d. įrašė informaciją apie Bendrovę, t. y. įregistravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. spalio 10 d. iki 2021 m. vasario 19 d.) (toliau – ir Nuostatai), 18.16 punkte numatytą žymą „Numatomas inicijuoti likvidavimas Registro tvarkytojo iniciatyva pagal CK 2.70 straipsnį“. Registrų centras nurodė, kad, pateikdamas šią informaciją, t. y. apie numatomą inicijuoti likvidavimą, Juridinių asmenų registro tvarkytojas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.70 straipsnio 2 dalimi, Nuostatų 188 punktu, atsižvelgęs į tai, kad Bendrovė Juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo pateikusi Registrų centro generalinio direktoriaus 2020 m. balandžio 28 d. Nr. VE-293 (1.3 E) įsakymu patvirtintos Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialo ar atstovybės kontaktinių duomenų formos (KD-1) (ar ankstesniu laikotarpiu kitu įsakymu patvirtintos formos), kurioje būtų nurodyti Bendrovės kontaktiniai duomenys (elektroninio pašto adresas korespondencijai ir kontaktinis mobiliojo telefono numeris).

Registrų centras nurodė, kad, priėmęs Sprendimą inicijuoti Bendrovės likvidavimą, jis Juridinių asmenų registre 2021 m. balandžio 12 d. įregistravo Bendrovės teisinį statusą „inicijuojamas likvidavimas“, informaciją apie Juridinių asmenų registre pakeistą Bendrovės teisinį statusą „inicijuojamas likvidavimas“ Juridinių asmenų registro tvarkytojas paskelbė viešai Registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame 2021 m. balandžio 13 d. informaciniame leidinyje Nr. 2021-103. Paskelbdamas šią informaciją, Juridinių asmenų registro tvarkytojas vadovavosi Registrų centro generalinio direktoriaus 2019 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. VE-639 (1.3 E) patvirtintų Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 64 punktu.

Registrų centras nurodė ir tai, kad Sprendimas dėl Bendrovės likvidavimo buvo priimtas jį įforminus programinėmis priemonėmis suformuojamu registro įrašu, kaip tai nustato Taisyklių 66 punktas. Juridinių asmenų registre 2022 m. balandžio 20 d. buvo įregistruotas Bendrovės teisinis statusas „likviduojamas“ ir išregistruoti juridinio asmens valdymo organai bei jų nariai. Apie Bendrovės teisinį statusą „išregistruotas“ Juridinių asmenų registro tvarkytojas paskelbė viešai 2022 d. balandžio 21 d. Registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame informaciniame leidinyje Nr. 2022-111.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo T. B. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu (skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas).

Teismas nustatė, kad pareiškėjo ginčijami sprendimai (Sprendimas inicijuoti Bendrovės likvidavimą ir Sprendimas likviduoti Bendrovę) buvo priimti 2021 m. balandžio 9 d. ir 2022 m. balandžio 19 d. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas į Registrų centrą kreipėsi 2022 m. gegužės 10 d. su prašymu „Dėl UAB „Karališkas sodas“ likvidavimo ir išregistravimo sprendimų panaikinimo“ (toliau – ir 2020 m. gegužės 10 d. prašymas), prašydamas panaikinti ginčijamus sprendimus (Sprendimą inicijuoti Bendrovės likvidavimą ir Sprendimą likviduoti Bendrovę), pripažino, kad pareiškėjas vėliausiai 2022 m. gegužės 10 d. sužinojo apie Bendrovės likvidavimą ir ginčijamus sprendimus. Pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl Sprendimo inicijuoti Bendrovės likvidavimą ir Sprendimo likviduoti Bendrovę panaikinimo kreipėsi 2022 m. birželio 20 d., po to, kai Registrų centras 2022 m. gegužės 20 d. raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo 2020 m. gegužės 10 d. prašymą. Tai nustatęs, teismas padarė išvadą, kad tai, jog Registrų centras 2022 m. gegužės 20 d. raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo 2020 m. gegužės 10 d. prašymą, niekaip nekeičia priežasčių, lėmusių termino paduoti skundą teismui praleidimą, svarbumo. Tai įvertinęs, teismas konstatavo, kad pareiškėjas teismui skundą padavė 2022 m. birželio 20 d., t. y. praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo ginčijamų sprendimų priėmimo (vieno skundžiamo sprendimo atveju [Sprendimas inicijuoti Bendrovės likvidavimą] ženkliai praleistas terminas skundui paduoti).

Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjas pirma kreipėsi į Registrų centrą dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, tačiau nesikreipė į teismą, nėra ekstraordinari, objektyvi ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusi aplinkybė. Taip pat ir aplinkybės, jog pareiškėjas neatsiėmė registruotu paštu išsiųsto Pranešimo, taip pat nesusipažino su Registrų centro paskelbta informacija apie numatomą inicijuoti ir inicijuojamą Bendrovės likvidavimą Registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame informaciniame leidinyje internete, nesidomėjo Bendrovės registre atliktais pokyčiais, žinant, kad pagal įstatymą nepateikiant ilgą laiką atitinkamos informacijos registro tvarkytojui gali būti inicijuojama likvidavimo procedūra, negali būti laikomos objektyviomis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pateikęs savo kontaktinių duomenų (elektroninio pašto adreso korespondencijai ir kontaktinio mobiliojo telefono numerio) Juridinių asmenų tvarkytojui. Teismas akcentavo, kad Bendrovei ar pareiškėjui pagal teisinį reguliavimą neatlikus būtinų veiksmų ir neteikiant laiku būtinos registro informacijos negali atsirasti asmeniui teisė naudotis savo neveikimu kaip pagrindu terminui atnaujinti.

Teismas, įvertinęs Registro centro atsakymą dėl Bendrovės, jos valdymo organų, pareiškėjo ir (ar) jų atstovų informavimo apie priimtus skundžiamus sprendimus, padarė išvadą, kad pareiškėjas apie numatomą inicijuoti ir inicijuojamą Bendrovės likvidavimą buvo informuotas teisės aktų nustatyta tvarka iš anksto, prieš priimant ginčijamus sprendimus. Įvertinęs priežastis, kodėl Bendrovei buvo inicijuotas likvidavimo procesas, teismas padarė išvadą, kad Bendrovė apskritai savo pareigas vykdė aplaidžiai. Atkreipęs dėmesį ir į tai, kad nors likvidavimo procedūros inicijavimas truko ilgą laiką, pareiškėjas laiku nesidomėjo ir neskaitė jam teikiamos informacijos, o į Registrų centrą kreipėsi tik po ginčijamų sprendimų priėmimo.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti yra grindžiamas teiginiais, kurie neįrodo egzistavus objektyvias ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusias aplinkybes, pakankamai svarbias atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, o terminas skundui paduoti buvo praleistas daugiau nei mėnesį.

III. Pareiškėjas T. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas nesutinka su nutartimi, laikydamasis pozicijos, kad skundo padavimo termino praleidimo priežastys galėjo ir turėjo būti pripažintos svarbiomis, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

Pareiškėjas akcentuoja, kad byloje aiški ir nenuginčyta faktinė aplinkybė, jog nei Bendrovė, nei pareiškėjas negavo Pranešimo, kuriuo pareiškėjas ir Bendrovė turėjo būti informuojami apie numatomą inicijuoti Bendrovės likvidavimą. Pranešimas liko neįteiktas. Todėl nei Bendrovė, nei pareiškėjas nebuvo tinkamai informuoti apie ketinamą inicijuoti Bendrovės likvidavimo procedūrą. Dėl ko nei Bendrovė, nei pareiškėjas neturėjo galimybės pasirinkti jiems naudingą ir tinkamą elgesio variantą. Todėl pareiškėjas nesutinka su Registrų centro ir teismo pozicija, kad pareiškėjas privalėjo ieškoti viešai skelbiamos informacijos apie nežinomą Bendrovės likvidavimo procedūros inicijavimą. Pareiškėjas pažymi, kad tokio įpareigojimo teismas nepagrindė jokiomis teisės aktų nuostatomis.

Pareiškėjas pažymi, kad bylos medžiaga patvirtinta ir tai, kad nei Bendrovė, nei pareiškėjas neturėjo skundžiamų sprendimų (Sprendimo inicijuoti Bendrovės likvidavimą ir Sprendimo likviduoti Bendrovę) ir niekaip negalėjo iš anksto žinoti, kad Registrų centras negalėjo pateikti jų pareiškėjui dėl techninių priežasčių. Apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo tik gavęs Registro centro 2022 m. gegužės 9 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“. Tai sužinojęs, pareiškėjas iš karto kreipėsi į Registrų centrą su 2022 m. gegužės 10 d. prašymu, taip įgyvendindamas savo teisę ginčyti sprendimus išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Registrų centrui priėmus 2022 m. gegužės 20 d. raštą, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2020 m. gegužės 10 d. prašymą, pareiškėjas nedelsdamas šį raštą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau iš nutarties aišku, kad teismas apskritai neigia, jog pareiškėjas turi teisę į ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į išankstinį ginčų nagrinėjimą ne teismo tvarka. Tokia pozicija negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Pareiškėjas teigia, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas, tik sužinojęs apie jo vadovaujamos Bendrovės likvidavimą, aktyviais veiksmais ėmė spręsti susidariusią situaciją ir jokiu būdu nedelsė veikti.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes. Teismo išvada, kad pareiškėjas vėliausiai 2022 m. gegužės 10 d. žinojo apie Bendrovės likvidavimą, neteisinga, nes teismui buvo nurodyta, jog pareiškėjas apie tai žinojo jau 2022 m. gegužės 2 d., nes tą dieną padavė prašymą Registrų centrui, prašydamas suteikti duomenis apie Bendrovės likvidavimą ir išregistravimą iš Juridinių asmenų registro. Be to, teismui buvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 29 d. išreiškė norą Bendrovės vardu sumokėti mokesčius, tačiau jam to padaryti nepavyko.

Pareiškėjas, atsakydamas į nutartyje padarytą išvadą apie aplaidų Bendrovės pareigų vykdymą, nurodo, kad aplinkybių, lėmusių Bendrovės likvidavimą, pareiškėjas neginčija, kaip ir jam keliamų rūpestingumo, atidumo ir apdairumo reikalavimų. Tačiau, pareiškėjas laikosi pozicijos, kurią nurodė ir 2022 m. gegužės 10 d. prašyme, kas šiuo atveju pareiškėjo veiksmai neturi lemti Bendrovės likvidavimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu (skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas skundą teismui padavė praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio sprendimų apskundimo terminą, ir nepripažinęs pareiškėjo prašyme atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti nurodytų priežasčių svarbiomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas atskirajame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad jis terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, nes pasinaudojo savo teise apskųsti ginčijamus sprendimus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, savo galimai pažeistas teises gynė operatyviai, elgėsi aktyviai, jam nebuvo įteikti sprendimai.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui skundžiami sprendimai buvo išsiųsti, bet nebuvo įteikti, tačiau paskelbti viešai teisės aktuose nustatyta tvarka, įvertinęs, kad pareiškėjas pats kreipėsi į Registrų centrą su 2022 m. gegužės 10 d. prašymu, kuriuo prašė panaikinti skundžiamus sprendimus, padarė išvadą, kad pareiškėjas vėliausiai apie skundžiamus sprendimus žinojo 2022 m. gegužės 10 d. Nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad apie skundžiamus sprendimus sužinojo dar anksčiau (t. y. 2022 m. gegužės 2 d., o apie tai, kad Bendrovės vardu negali sumokėti mokesčių ir dar anksčiau 2022 m. balandžio 29 d.), teisėjų kolegija nenustatė pagrindų paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas vėliausiai apie skundžiamus sprendimus sužinojo 2022 m. gegužės 10 d. Tačiau teisėjų kolegija, siekdama nebloginti pareiškėjo padėties jam pasinaudojus teise į apeliaciją, pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjas vėliausiai apie skundžiamus sprendimus sužinojo 2022 m. gegužės 10 d. nelaiko klaida, nustatant faktines bylos aplinkybes.

Nustačius, kad pareiškėjas apie skundžiamus sprendimus sužinojo 2022 m. gegužės 10 d., pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, paskutinė sprendimų apskundimo termino diena buvo 2022 m. birželio 10 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybės, jog pareiškėjas iš pradžių skundą padavė apygardos administraciniam teismui, teismui atsisakius priimti skundą, padavė jį apylinkės teismui, o šiam atsisakius vėl kreipėsi į apygardos administracinį teismą, pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos pareiškėjo naudai, nes, vertinant, ar pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą, buvo nustatoma, kada pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi pirmą kartą.

Pareiškėjas pirmą kartą į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2022 m. birželio 20 d., t. y. praleidęs vieno mėnesio sprendimų apskundimo terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012; kt.). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006; kt.).

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016; kt.).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012; kt.). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011; kt.).

Pareiškėjas atskirajame skunde akcentuoja, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų, buvo operatyvus ir, tik sužinojęs apie skundžiamus sprendimus, pasinaudojo savo teise į išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o gavęs 2020 m. gegužės 20 d. raštą, nedelsdamas kreipėsi į teismą su skundu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą praleidimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas paneigė pareiškėjo teisę į išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarką, nepagrįstas. Skundžiami sprendimai priimti, įgyvendinant CK 2.70 straipsnyje „Juridinio asmens likvidavimas juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva“ įtvirtintas procedūras. CK 2.70 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog šiame straipsnyje nustatyti juridinių asmenų registro tvarkytojo veiksmai gali būti skundžiami teismui įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nenustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, tik kuria pasinaudojus galima kreiptis į teismą. Be to, pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų dėl privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos. Pareiškėjas prašyme atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti nenurodė ir jokių kitų priežasčių, kliudžiusių pareiškėjui po sužinojimo apie skundžiamus sprendimus iš karto kreiptis į teismą dėl savo (ir / ar Bendrovės) galimai pažeistų teisių gynimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašyme atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti aplinkybės yra pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, o ne objektyvios, nuo jo valios nepriklausiusi aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistos teisės gynimo.

Nustačius, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą, kuris neatnaujintas, ginčyti sprendimus, pareiškėjo atskirajame skunde dėstomi argumentai, susiję su Bendrovės likvidavimo procedūra, nėra aktualūs tikrinant pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nepriimtas skundas. Todėl teisėjų kolegija jų atskirai nenagrinėja ir nevertina.

Apibendrindama aptartas aplinkybes, pritardama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti išdėstytų termino skundui paduoti praleidimo priežasčių nelaikė svarbiomis ir ekstraordinariomis, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti skundą. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė