79e71663-2f0d-4f44-ae7c-d5f1a5783493 · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-120-875/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40530-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.4.6.1 (S) Šiaulių apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 10 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Rasai Jančauskienei, dalyvaujant prokurorui V.

M., nuteistojo M. J. gynėjui advokatui Vigintui Stričkai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2020 m. gruodžio 23 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ nutarta įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikÄ â€“ nuo 2020 m. spalio 9 d. 22.50 val. iki 2020 m. spalio 10 d. 13.30 val. (1 parÄ ) ir nuo 2020 m. spalio 10 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. Tuo pačiu nuosprendžiu nutarta nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. M. J. nuteistas už tai, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmÄ Å¡eimos nariui - 2020 m. spalio 9 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis - bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, motinai L. J. atrakinus namų duris, įpuolė į namus, koneveikė motinÄ necenzÅ«riniais žodžiais, tyčia, be jokios priežasties rankos rieÅ¡u sudavė du smÅ«gius nukentėjusiajai į galvÄ ir spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ nugarÄ , tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai L.

J. fizinį skausmÄ .

2. Be to, M. J. nuteistas už tai, kad grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ - 2020 m. spalio 10 d. apie 22.25 val., (duomenys neskelbtini), namų kieme, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis - bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, beldė į namų langus, koneveikdamas necenzÅ«riniais žodžiais nukentėjusiÄ jÄ L. J., bei žodžiais grasino, kad jai bus „pize“, „ramiai negyvens“, „atsiims“, t. y. nužudys ar sunkiai sutrikdys sveikatÄ , po to, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, policijos tarnybiniame automobilyje, bÅ«damas sulaikytas, Å¡aukė žodžius:

„kurva agirdi, tu debile, žiurke, aÅ¡ tau sakau atsiimsi už visÄ gyvenimÄ â€œ, „ta motina negyvens, aÅ¡ įrodysiu“, „aÅ¡ jÄ užmuÅ¡iu“, dėl ko nukentėjusiajai L. J. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. II. Apeliacinio skundo argumentai 3. Nuteistasis M. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. 3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad paskirta bausmė yra per griežta, kadangi pripažino kaltę ir gailėjosi, be to, procesas vyko sutrumpinta proceso tvarka.

Mamos atsiprašė ir ji jam atleido. Pasižadėjo daugiau nebevartoti alkoholio.

3. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Ä®siteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl Å¡is iÅ¡skirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas.

Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Kadangi apeliaciniu skundu nuteistasis M. J. savo kaltės neneigia, pripažįsta įvykdęs nusikaltimus, tačiau praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, apeliacinės instancijos teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ patikrina neiÅ¡eidamas iÅ¡ apeliacinio skundo ribų.

5. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

6. Sprendžiant klausimÄ dėl M. J. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

7. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimÄ , įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

9. BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

10. Analizuojant skundžiamo teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad skirdamas bausmę už BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, parinkdamas jų rūšį (laisvės atėmimÄ ), apylinkės teismas įvertino M. J. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ bei kaltės formÄ , t. y., kad M. J. įvykdė nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, yra baigtos. Skiriant bausmę atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę, kuri pagal baudžiamosios bylos medžiagÄ yra labiau neigiama, nei teigiama, kadangi nuteistasis nusikaltimo padarymo metu jau buvo praeityje teistas vienuolika kartų už įvairius tyčinius nusikaltimus, iÅ¡ jų ir už analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų darymÄ , nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas Å¡iuo nuosprendžiu, įvykdė neiÅ¡nykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas.

Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia pripažinti, jog M. J. neigiama vertybių orientacija yra susiformavusi jau iš ankščiau ir nusikalstamos veikos, dėl kurių nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas šis skundžiamas nuosprendis, nebuvo atsitiktinės ir įvykdytos nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Svarbu tai, kad ankstesniais teismų nuosprendžiais M. J. jau buvo taikoma reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau kaip matyti, tai M. J. nesulaikė nuo toliau daromų nusikalstamų veikų.

Be to, M. J. baustas ir administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirbantis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bei jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, tai, kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos Å¡ių veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas nenurodė dar vienos nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kadangi nusikalstamÄ veikÄ M.

J. padarė bÅ«damas recidyvistu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamas paties nuteistojo apeliacinis skundas, apeliacinės instancijos teismas negali sunkinti apelianto padėties. O be to, apylinkės teismas įvertino tai, kad nuteistasis anksčiau yra teistas ir turi neiÅ¡nykusį teistumÄ . Taip pat, įvertinęs tai, kad nagrinėjama baudžiamoji byla buvo baigta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , atsižvelgdamas į M. J. prisipažinimÄ , apylinkės teismas paskirtÄ bausmę, vadovaudamasis BK 641 straipsnio nuostatomis, sumažino vienu trečdaliu.

Visumos Å¡ių aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas M. J. skyrė griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , bausmės dydį nustatydamas artimÄ sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams dėl griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės skyrimo, abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius M.

J. bei jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra.

11. Nors pirmosios instancijos teismas ir nepasisakė dėl BK 75 straipsnio nuostatų nuteistojo atžvilgiu, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas, vertindamas šį institutÄ pažymi, kad įvertinus anksčiau paminėtas nuteistojo M. J. asmenybę bei jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, ankstesnius nuteistojo M. J. teistumus, polinkį nusikalsti, daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atidėti M. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . PaskirtÄ bausmę vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ â€“ nėra jokio pagrindo. Paskirta bausmė neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės individualizuojant M. J. paskirtÄ bausmę, buvo tinkamai iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme.

12. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, tinkamai motyvavo bausmės paskyrimÄ ir jos dydžio nustatymÄ , todėl keisti Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Dėl proceso iÅ¡laidų 13. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso iÅ¡laidos, gali bÅ«ti atlyginamos jas priteisiant iÅ¡ nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 36814/06);

Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieÅ¡ VokietijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

14. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylÄ nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

15. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Å iaulių apygardos teismo ­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­2021 m. vasario 2 d. nutartimi nuteistajam M. J. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Vigintas Strička. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. vasario 23 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam M. J. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 111,85 Eur iÅ¡laidų.

16. Atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundÄ , kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos iÅ¡laidos pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir praÅ¡oma priteisti už nuteistajam M.

J. suteiktÄ teisinę pagalbÄ nurodyta iÅ¡laidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, todėl ji iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo M. J. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo M. J. valstybės naudai 111,85 Eur (vienÄ Å¡imtÄ vienuolika eurų 85 euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Nerijus Masiulis Laisvydas Zederštremas Virginija Žindulienė