2020-11-11 Nr. AB-21340-3-64-3-00009-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2537-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00009-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mandela“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mandela“ skundą atsakovui Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamentui dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mandela“ 2019 m. sausio 7 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų atrankos komisijos 2018 m. gruodžio 27 d. protokolą Nr. VD(19.5)-691 ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. V1(19.5)-232 „Dėl galutinio mokėjimo prašymo netenkinimo“(toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjo nuomone, atsakovas neteisėtai atsisakė tenkinti pagal 2018 m. birželio 18 d. vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį Nr. VUIA-7 (toliau – ir Sutartis) pateiktą prašymą dėl galutinio apmokėjimo, t. y. sumokėti 16 200 Eur, motyvuodamas tuo, kad nepateikti tokio dydžio išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Atsakovas žodžiu nepagrįstai nurodė pareiškėjui pirmiausiai sumokėti įrangos tiekėjui iš savo lėšų ir tuomet pateikti atsakovui tai įrodantį dokumentą, nes tokia tvarka nenurodyta Sutartyje. Pareiškėjas kartu su 2018 m. gruodžio 19 d. prašymu pateikė atsakovui visus išlaidų dokumentus, t. y. visą 113 707,43 Eur sumą (48 907,43 Eur nuosavų lėšų ir 64 800 Eur paramos lėšų) pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėjo įsitikinimu, minėtas atsakovo reikalavimas galėtų būti laikomas pagrįstu tik tuomet, jei Sutartyje būtų buvę aiškiai nurodyta, jog pareiškėjas projektui „Autoservisas“ skiria ne 48 907,43 Eur, o 65 107,43 Eur lėšų, ir pateikus prašymą pareiškėjui grąžinama sumokėta 16 200 Eur suma. Priešingu atveju toks atsakovo reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, suvaržantis pareiškėjo teises, veiklą, teisėtus sutartinius lūkesčius, be kita ko, teisę gauti dalį (16 200 Eur) subsidijos, steigiant darbo vietas pagal Sutartį. Tokiu būdu atsakovas užkirto kelią baigti vykdyti projektą ir pradėti „Autoserviso“ veiklą, pareiškėjas liko skolingas įrangos tiekėjui UAB „Amanda“.

3. Atsakovas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti.

4. Atsakovas pabrėžė, jog, įgyvendinant Vietinių užimtumo iniciatyvų (toliau – ir VUI) projektus, vadovaujamasi ne tik VUI sutartimi, bet ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymu bei Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 (toliau – ir Tvarkos aprašas). Tiek Sutarties 3.2.3 papunktyje, tiek Užimtumo įstatymo 46 straipsnyje bei Tvarkos aprašo 79 punkte likusios subsidijos darbo vietoms steigti dalies išmokėjimas siejamas su mokėjimo prašymo ir išlaidas pagrindžiančių dokumentų kopijų pateikimu. Pareiškėjas parašu patvirtino susipažinęs su Sutarties sąlygomis, tačiau dėl atsakovui nežinomų aplinkybių jis nesilaikė šį teisinį santykį reglamentuojančių teisės aktų bei Sutarties nuostatų, ir tai lėmė visiškai teisėtą ir pagrįstą atsakovo sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo dėl galutinio apmokėjimo.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. birželio 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Mandela“ skundą.

6. Teismas nustatė, kad Šiaulių teritorinė darbo birža (po reorganizacijos – Užimtumo tarnyba) ir pareiškėjas 2018 m. birželio 18 d. sudarė Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį Nr. VUIA-7. Šios sutarties 3.1 papunktyje nurodyta, kad Darbo birža įsipareigoja skirti subsidijos gavėjui (pareiškėjui) 81 000 Eur projektui vykdyti. Sutartyje nustatyta lėšų išmokėjimo tvarka: 24 300 Eur pervesti į subsidijos gavėjo specialią sąskaitą ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo mokėti avansu gavimo dienos; 40 500 Eur – ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo veiklos finansinės tarpinės ataskaitos patvirtinimo dienos; likusias pripažintas tinkamomis finansuoti lėšas (16 200 Eur) – per 10 darbo dienų pateikus mokėjimo prašymą su išlaidas pagrindžiančių dokumentų kopijomis.

7. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 19 d. pateikė atsakovui „Dalinio mokėjimo prašymą“, kuriame nurodė, jog, vadovaudamasis Sutarties 3.2.3 papunkčiu, prašo pervesti likusią 16 200 Eur sumą. Prašyme nurodyta, kad įsigytas visas turtas ir darbai, numatyti projekte „Autoservisas“, įmonė iš 129 907,43 Eur projekto lėšų panaudojo 113 707,43 Eur, pateikiamas banko išrašas, kuriame matyti sumokėtos sumos įrangos bei darbų tiekėjams, iš viso – 113 707,43 Eur.

8. Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų atrankos ir priežiūros komisija 2018 m. gruodžio 27 d. posėdyje svarstė pareiškėjo galutinio mokėjimo prašymą bei nutarė, vadovaujantis Sutarties 3.2.3 papunkčiu, netenkinti pateikto prašymo, nes nepateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai (apmokėjimą įrodantys dokumentai) 16 200 Eur sumai. Tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktorius ginčijamu 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V1(19.5)-232, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 77 punkto bei Sutarties nuostatomis, atsižvelgdamas į komisijos 2018 m. gruodžio 27 d. posėdžio protokolą Nr. VD(19.5)-691, nusprendė netenkinti pareiškėjo galutinio mokėjimo prašymo 16 200 Eur sumai.

9. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir pažymėjo, jog Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Tvarkos aprašo 79 punkto antruoju sakiniu, o ne 77 punktu, tačiau toks formalus rašymo apsirikimas nėra pagrindas konstatuoti individualaus akto neteisėtumą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija, jog jis kartu su prašymu išmokėti likusią subsidijos dalį nepateikė dokumentų, pagrindžiančių išlaidas 16 200 Eur sumai. Sudarydami Sutartį pareiškėjas ir atsakovas susitarė, kokia tvarka ir sąlygomis bus išmokėti VUI projektui „Autoservisas“ skirti pinigai. Prie kiekvieno pinigų išmokėjimo etapo nurodyta, kokia suma ir kokiomis sąlygomis bus išmokama. Reikalavimas subsidijos gavėjui pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus nurodytas tik viename papunktyje, t. y. 3.2.3 – kaip sąlyga gauti likusias, pripažintas tinkamomis finansuoti, lėšas (16 200 Eur). Atsakovas, tik gavęs prašymą su išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, gali įvertinti, ar pinigai išleisti projekto įgyvendinimui, pripažinti juos tinkamais finansuoti ir tada juos pervesti pareiškėjui. Ši Sutarties sąlyga numatyta būtent pagrįsti 16 200 Eur sumą, o ne prieš tai atsakovo skirtas lėšas, kurioms išmokėti Sutartyje numatytos kitos sąlygos (prašymo pateikimas, veiklos finansinės tarpinės ataskaitos patvirtinimas). Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad atsakovas Įsakymu teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjo galutinio mokėjimo prašymo.

10. Teismo vertinimu, ginčijamas Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų atrankos ir priežiūros komisijos 2018 m. gruodžio 27 d. protokolas Nr. VD(19.5)-691 yra tarpinis dokumentas procese, kuris buvo užbaigtas priėmus Įsakymą. Pripažinus, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, reikalavimas panaikinti minėtiną protokolą taip pat atmestinas.

III. 11. Pareiškėjas UAB „Mandela“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundo reikalavimus.

12. Pareiškėjas pakartoja, jog atsakovas, norėdamas, kad pareiškėjas (subsidijos gavėjas) sumokėtų iš savo lėšų 16 200 Eur ir tik po to turėtų teisę prašyti šią sumą grąžinti, privalėjo tai aiškiai įrašyti Sutarties 3.2.3 papunktyje. Teismas rėmėsi tik Tvarkos aprašo 79 punkto antrojo sakinio nuostata, kuri atkartota Sutarties 3.2.3 papunktyje, tačiau nenurodė jokio kito teisės akto ar Sutarties punkto, įpareigojančio pareiškėją pirmiausiai pačiam sumokėti 16 200 Eur ir tik po to prašyti atsakovą grąžinti sumokėtą sumą. Pareiškėjo nuomone, teismas pateikė tik Sutarties 3.2.3 papunkčio aiškinimą (su kuriuo nesutiktina), bet neįsigilino į Sutarties visumą, be kita ko, neatsižvelgė į 6.1.7 papunktį, kuriame išvardijamos projekto įgyvendinimo išlaidos. Pareiškėjo įsitikinimu, siekdamas gauti 16 200 Eur sumą, jis turėjo pateikti (ir pateikė) įrodymus apie jo įsipareigotas sumokėti 48 907,43 Eur išlaidas, t. y. Sutarties 2.2 papunktyje nurodytas pareiškėjo nuosavas lėšas projekto įgyvendinimui. Sutartyje neužsimenama apie kokias nors kitas pareiškėjo išlaidas. Sutartis turėjo būti aiški, suprantama abiem šalims. Be to, pareiškėjas teigia, kad teismas, nagrinėdamas ginčą, pirmiausiai turėjo ištirti Sutartį, taip pat vadovautis ne tik Užimtumo įstatymu ir Tvarkos aprašu, bet ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Konstitucija (46 str. 2 d.), teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgti į tai, kad atsakovas yra saistomas bendrųjų konstitucinių principų, taip pat gero administravimo ir atsakingo valdymo principų. Šiuo atveju atsakovas reikalauja pareiškėją įvykdyti tai, kas nenumatyta Sutartyje, t. y. savaip supranta Sutartį, nepaisant to, kad, pareiškėjui išmokėjus likusią subsidijos dalį, nebūtų padaryta jokia žala.

13. Atsakovas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti.

14. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pozicija, jog atsakovas reikalauja pareiškėją įvykdyti tai, kas nenumatyta Sutartyje, pritaikė antrajai Sutarties šaliai (pareiškėjui) nežinomą nuostatą. Teigia, kad pareiškėjas, pasirašydamas Sutartyje, patvirtino, jog jam žinomos visos Sutarties sąlygos, be kita ko, nuostata preambulėje, kad ši sutartis sudaroma vadovaujantis Užimtumo įstatymu ir Tvarkos aprašu. Sutarties 3.2.3 papunktyje nurodyta, jog likusios pripažintos tinkamomis finansuoti lėšos (16 200 Eur) bus išmokėtos per 10 darbo dienų nuo mokėjimo prašymo su išlaidas pagrindžiančių dokumentų kopijomis pateikimo. Analogiška taisyklė įtvirtinta Užimtumo įstatymo 46 straipsnyje bei Tvarkos aprašo 79 punkto antrajame sakinyje. Atsakovo vertinimu, atlikus mokėjimą jo nurodyta tvarka, pareiškėjas neskirtų projekto įgyvendinimui daugiau lėšų nei numatyta Sutartyje, kadangi sumokėta suma būtų jam grąžinta (išmokėta kaip likusi subsidijos dalis). Nepaisant to, pareiškėjas nesilaikė ginčui aktualių teisės aktų ir Sutarties nuostatų, todėl atsakovas teisėtai atsisakė tenkinti jo prašymą dėl galutinio apmokėjimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje yra kilęs sutarties aiškinimo klausimas, kuriuo teisėjų kolegija pirmiausiai ir pasisakys.

15.1. Sutarčių aiškinimui taikytinos taisyklės, kildinamos teisinio reglamentavimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193 straipsnyje, pagrindu.

15.2. Šios taisyklės plačiai atskleidžiamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje.

15.3. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; kt.).

15.4. Tačiau sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017, 14 punktas; 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 punktas).

15.5. Tai, kad įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. Tikrasis sutarties (jos sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme, jeigu pažodinį tekstą paneigia įstatyme (CK 6.193 straipsnis) įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.). Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013).

15.6. Esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018 48 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

16. Šioje byloje kilusio ginčo kontekste, atliekant tarp šalių sudarytos Sutarties sąlygų teisinį vertinimą, analizuotina jų dalis dėl subsidijoms skirtų lėšų sumokėjimo pareiškėjui sąlygų.

17. Subsidijų ginčo dalies mokėjimo sutartinė sąlyga yra – dokumentais pagrįsti išlaidas, o ne dokumentais pagrįsti numatomas, būsimas, investuotinas išlaidas (Sutarties 3.2.3 p.). Pažymėtina, kad toji ginčo subsidijų dalis neturi jokių mokėjimų avansu teisinių požymių, juo labiau, kad pačioje sutartyje avansas, kaip teisinė mokėjimų forma, yra įvardijama vieno iš mokėjimų atveju (Sutarties 3.2.1 p.). Pareiškėjo nurodomas Sutarties 2.2 papunktis yra skirtas apibrėžti paties jo investicijų apimtis. Jei kompensuojamos dokumentais pagrįstos išlaidos (Sutarties 3.2.3 p.), tokia prievolių vykdymo tvarka niekaip nepadidina pareiškėjui tenkančios projekto įgyvendinimo išlaidų dalies.

18. Dėl nurodytų argumentų yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino Sutarties sąlygas ir padarė pagrįstą išvadą, atmesdamas pareiškėjo skundą.

19. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad teismas, nagrinėdamas ginčą, privalėjo vadovautis ne tik Užimtumo įstatymu ir Tvarkos aprašu, bet ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Konstitucija (46 str. 2 d.), teisingumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija pažymi, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Pareiškėjas nenurodo konkrečių teisinių argumentų, kuriuos teismas turėtų vertinti, dėl Sutarties ar jos dalies negaliojimo pagrindų. Teisinė abstrakcija – nuoroda į teisės aktus ir teisės principus negali būti vertinama kaip teisiniai Sutarties ydingumo pagrindai, dėl kurių teisėjų kolegija individualizuotai turėtų pasisakyti nutartyje.

20. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mandela“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Romanas Klišauskas