2023-03-29 Nr. AB-6809-3-61-3-00774-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. pavadinimas – Viešojo valdymo agentūra) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2023-03-29 Nr. AB-6809-3-61-3-00774-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas J. K. 2021 m. kovo 12 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VTD, atsakovas, Departamentas) (nuo 2023 m. sausio 1 d. pavadinimas – Viešojo valdymo agentūra) 2021 m. vasario 12 d. raštą Nr. 27D-359 „Dėl prašymo duomenims gauti“ (toliau – ir Raštas), įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 11 d. prašymą (toliau – ir Prašymas) ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-111-492/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00774-2021-6
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. pavadinimas – Viešojo valdymo agentūra) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas J. K. 2021 m. kovo 12 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VTD, atsakovas, Departamentas) (nuo 2023 m. sausio 1 d. pavadinimas – Viešojo valdymo agentūra) 2021 m. vasario 12 d. raštą Nr. 27D-359 „Dėl prašymo duomenims gauti“ (toliau – ir Raštas), įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 11 d. prašymą (toliau – ir Prašymas) ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas dalyvavo viešame konkurse į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vidaus tyrimų skyriaus vyresniojo patarėjo pareigas (toliau – ir Konkursas). Konkursas vyko VTD Pretendentų vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdyje 2021 m. vasario 3 ir 4 dienomis, o apie jo rezultatus pareiškėjas buvo informuotas 2021 vasario 4 d. elektroniniu paštu. Suabejojęs Konkurso rezultatais ir siekdamas ginčyti Komisijos protokolinį sprendimą, 2021 m. vasario 11 d. pareiškėjas kreipėsi į VTD su prašymu pateikti Konkurso Komisijos 2021 m. vasario 3 ir 4 dienų posėdžio protokolą ir šio posėdžio pilną skaitmeninį garso bei vaizdo įrašą (laikmeną) pareiškėjo nurodytu elektroniniu paštu, o po to ir registruotu paštu nurodytu adresu. Tačiau VTD ginčijamu Raštu pareiškėjui pateikė tik Konkurso Komisijos 2021 m. vasario 4 d. protokolo Nr. KAP-113 išrašą.
2.2. VTD, priimdamas ginčijamą Raštą, vadovavosi Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 27V-94 patvirtintu Asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir šių duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), nors šiuo konkrečiu atveju taikytini kiti teisės aktai (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 d., 10 str. 5 d., 11 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatos).
2.3. Pareiškėjo prašymas pateikti protokolą su garso ir vaizdo įrašu yra siekis apginti pažeistas teises ir ginčyti Konkurso rezultatus teisme, kas visiškai atitinka 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokio duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyvos 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisėtą duomenų tvarkymą pagal šios dalies a), c), e), f) punktus. VTD taikoma teisinė prievolė pateikti informaciją pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą (toliau – ir ADTAĮ), Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų (toliau – ir Įstatymas) bei Viešojo administravimo įstatymą.
2.4. Komisijos posėdžių skaitmeninių garso ir vaizdo įrašų (laikmenų) pateikimo (išdavimo) tvarkos vertinimo komisijoje dalyvavusiems pretendentams nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 nutarimu Nr. 1176 patvirtintas Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigos organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašo), nei Tvarkos aprašas nenumato, todėl šiuo konkrečiu atveju tiesiogiai taikytini kiti tai reglamentuojantys teisės aktai (BDAR, ADTAĮ, VAĮ, Taisyklės ir Aprašas).
2.5. Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiomis 2021 m. sausio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-1518-1047/2021 ir 2021 m. sausio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-1473-983/2021 prejudiciniais faktais jau yra nustatęs, jog konkursų protokolai bei garso ir vaizdo įrašai nėra profesinė / komercinė paslaptis ir nėra nevieša informacija, o protokolai bei garso ir vaizdo įrašai, pateikiami skundų nagrinėjimo tikslais, nėra ir duomenų apie pretendentus skelbimas.
2.6. Kadangi žemesnės teisinės galios teisiniai aktai negali prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, todėl pareiškėjas prašė pateikti Konkurso protokolą su garso ir vaizdo įrašu, kuriame pats dalyvavo. Tvarkos aprašo 24.1 papunkčio nuostata, jog pretendentams gali būti išduodami protokolo įrašai neatskleidžiant kitų pretendentų duomenų, ar kad asmenims skaitmeninio garso bei garso ir vaizdo kopijos neišduodamos, yra prieštaraujanti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, todėl negali būti taikoma. VTD turėjo pareigą ginčijamu Raštu pateikti nenuasmenintą protokolą su garso ir vaizdo įrašu arba nurodyti atsisakymo priežastis, bet jo nepateikė ir atsisakymo priežasčių nenurodė, todėl Raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų. Be to, Tvarkos aprašo 24.1 papunkčio nuostatos prieštarauja to paties Tvarkos aprašo 24.2 papunkčio nuostatoms ir Aprašo 48 punkto nuostatoms.
2.7. Konkursas vyko nuotoliniu būdu, o pareiškėjas, kai buvo skelbiami rezultatai, neturėjo kompiuterio, galinčio girdėti garsą ir matyti vaizdą, todėl netgi ir pagal Aprašo 48 punkto bei Tvarkos aprašo 23 punkto ir 24.2 papunkčio nuostatas, VTD privalėjo pareiškėjui pateikti protokolo išrašą, jame nurodydamas visų pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas ir gautus balus. Tuo tarpu Raštu pateiktas protokolo išrašas įrodo, kad VTD, pateikdamas tik pareiškėjo duomenis, iš esmės pažeidė ir Aprašo 48 punkto bei Tvarkos aprašo 23 punkto ir 24.2 papunkčio reikalavimus bei nepateikė Protokolo išrašo kaip nustatyta, dėl ko ginčijamas Raštas turi būti naikintinas.
2.8. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašė pateikti Konkurso, kuriame pats dalyvavo, Komisijos posėdžio protokolą su garso ir vaizdo įrašu, t. y. prašė ir savo duomenų, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymo nagrinėjimui tiesiogiai taikytini BDAR, ADTAĮ, Įstatymas, VAĮ, Taisyklės bei Aprašas, o Departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas Tvarkos aprašas taikytinas tik tiek, kiek jis neprieštarauja nurodytiems aukštesnės teisinės galios teisės aktams. VTD turėjo pareiškėjui pateikti ir protokolą, ir garso, ir vaizdo įrašą. VTD 2021 m. vasario 12 d. Raštas yra nemotyvuotas, neargumentuotas ir nepagrįstas ir todėl turi būti naikintinas, o 2021 m. sausio 11 d. prašymas turi būti išnagrinėtas iš naujo.
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2021 m. balandžio 28 d. ir 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eAS-251-520/2021 ir Nr. eAS-431-438/2021, kuriose buvo sprendžiami ginčai tarp pareiškėjo ir VTD dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. pateikti pareiškėjui atsakymą į jo prašymą, pareiškėjui turi būti suteikta visa jo prašoma informacija. Pareiškėjas taip pat prašė teismo priimti atskirąją nutartį dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2021 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties administracinėje byloje eAS-431-438/2021 nevykdymo ir įpareigoti VTD šias LVAT nutartis vykdyti.
4. Atsakovas VTD pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
4.1. BDAR preambulės 63 punkte nustatyta, kad duomenų subjektas turėtų turėti teisę susipažinti su apie jį surinktais duomenimis ir galimybę ta teise lengvai ir pagrįstais laiko tarpais pasinaudoti, kad žinotų apie duomenų tvarkymą ir galėtų patikrinti jo teisėtumą, tačiau ta teisė neturėtų turėti neigiamo poveikio kitų asmenų teisėms ar laisvėms, įskaitant komercines paslaptis arba intelektinės nuosavybės teises, ypač autorių teises, kuriomis saugoma programinė įranga. Atsižvelgiant į tai, jog Konkurse dalyvavo ir kiti pretendentai, VTD pareiga buvo ir yra – saugoti ir neatskleisti asmens duomenų. Pretendentai, prisistatydami pateikia / parodo savo asmens dokumentą, papasakoja apie save nurodydami savo labai jautrius duomenis (kartais net apie sveikatą, šeimos narius ar pan.), todėl akivaizdu, kad VTD negalėjo tenkinti tokio pareiškėjo prašymo – pateikti pilną / visą pretendentų vertinimo komisijos protokolą bei pilną / visą vaizdo ir garso įrašą.
4.2. Tvarkos aprašo 14 punktas nustato, kad įgyvendinant duomenų subjekto teisę susipažinti su savo garso ar vaizdo duomenimis, tvarkomais VTD užtikrinama trečiųjų asmenų teisė į privatų gyvenimą. To paties Aprašo 24.1 papunktis nustato, kad duomenų subjektas turi teisę susipažinti tik su savo asmens duomenimis. Asmenims skaitmeninio garso bei garso ir vaizdo įrašo kopijos neišduodamos, jie gali tik išklausyti savo garso arba peržiūrėti savo vaizdo įrašą. Pareiškėjas atsisakė dalyvauti Konkurso balų skaičiavimo ir rezultatų paskelbimo procedūroje ir išsakė norą apie savo surinktą balą ir užimtą vietą būti informuotas per Valstybės tarnybos valdymo informacinė sistemą (VATIS). Ši informacija yra užfiksuota Konkurso protokole. Atsižvelgiant į tai, neapribojant pareiškėjo teisės susipažinti su savo duomenimis, pareiškėjui buvo pateiktas 2021 m. vasario 4 d. Konkurso protokolo Nr. KAP-113 išrašas, susijęs su pareiškėjo vertinimu, neatskleidžiant kitų pretendentų duomenų. Nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo pateikti pareiškėjui pilną Komisijos protokolo išrašą, atskleidžiant kitų pretendentų duomenis. Be to, pareiškėjui buvo pasiūlyta susipažinti su pretendentų vertinimo Komisijoje skaitmeniniu garso arba garso ir vaizdo įrašu nuotoliniu būdu.
4.3. Skundo nagrinėjimo dalykas yra ginčijamas Raštas, o ne Tvarkos aprašo atitiktis / neatitiktis VAĮ, BDAR, ADTAĮ, Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklėms. Be to, konkursuose naudojamų klausimų / užduočių / testų informacija yra konfidenciali.
4.4. Konkursas vyko telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Šio Konkurso metu VTD užtikrino technines galimybes visiems pretendentams stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą. Pareiškėjas pats atsisakė pasinaudoti savo teise stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą. Apraše nėra numatyta galimybė teikti protokolų išrašus, nurodant jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus, tais atvejais, kai pretendentas pats savo noru atsisako stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą. Tokiais atvejais pretendentas per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą informuojamas apie jo vertinimo komisijoje rezultatą per 5 darbo dienas nuo pretendentų vertinimo komisijoje pabaigos, kas ir buvo padaryta.
4.5. Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjo reikalavimu priteisti bylinėjimo išlaidas, darydamas išvadą, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjo skunde nekeliama sudėtingų klausimų, reikalaujančių specialių teisės žinių, kurių pareiškėjas neturėtų, įvertinus jo darbinę teisininko praktiką, pagal informaciją esančią viešoje erdvėje. Pareiškėjas yra vykdęs advokato veiklą, viešoje erdvėje yra nurodyta jo vardo advokatų kontora, kas leidžia manyti, kad ir šiuo metu jis teikia teisines paslaugas, be to, jis buvęs Lietuvos administracinių ginčų komisijos narys.
II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:
6.1. Pareiškėjas dalyvavo viešame konkurse į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vidaus tyrimų skyriaus vyresniojo patarėjo pareigas (konkurso skelbimo numeris: 45551). Konkursas vyko VTD Pretendentų vertinimo komisijos posėdyje 2021 m. vasario 3 ir 4 dienomis, o apie jo rezultatus pareiškėjas buvo informuotas 2021 vasario 4 d. elektroniniu paštu, nes nedalyvavo konkurso balų skaičiavimo ir rezultatų paskelbimo procedūroje.
6.2. Pareiškėjas 2021 m. vasario 11 d. kreipėsi į VTD, prašydamas pateikti Konkurso pretendentų vertinimo komisijos 2021 m. vasario 3 ir 4 dienų posėdžio protokolą ir šio posėdžio pilną skaitmeninį garso bei vaizdo įrašą (laikmeną) pareiškėjo nurodytu elektroniniu paštu ir registruotu paštu pareiškėjo nurodytu adresu.
6.3. VTD 2021 m. vasario 12 d. raštu Nr. 27D-359 „Dėl prašymo duomenims gauti“, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 14 punktu, 24.1 papunkčiu, Aprašo 48 punktu, informavo pareiškėją, jog peržiūrėjus Konkurso skaitmeninio garso ir vaizdo įrašą nustatyta, kad pareiškėjas atsisakė dalyvauti konkurso balų skaičiavimo ir rezultatų paskelbimo procedūroje ir išsakė norą apie savo surinktą balų ir užimtą vietą būti informuotas per VATIS sistemą. Ši informacija yra užfiksuota Konkurso protokole. Taip pat Konkurso metu nebuvo užfiksuota techninių trikdžių, dėl kurių nebūtų techninių galimybių pretendentams stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, todėl nurodė, kad neturi teisinio pagrindo jam pateikti protokolo išrašo atskleidžiant kitų pretendentų duomenis, tačiau pateikė pareiškėjui Konkurso pretendentų vertinimo komisijų posėdžio protokolo išrašą su jo vertinimo ir rezultatų duomenimis bei informavo pareiškėją, kad jis turi teisę susipažinti su Konkurso pretendentų vertinimo komisijos vaizdo ir garso įrašų dalimi, kurioje pretendentas dalyvavo, susiderinęs su VTD darbuotoja.
6.4. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, jog pagal LVAT 2021 m. balandžio 28 d. ir 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eAS-251-520/2021 ir Nr. eAS-431-438/2021, kuriose buvo sprendžiami ginčai tarp pareiškėjo ir VTD dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, pareiškėjui turi būti suteikta visa jo prašoma informacija, įvertinęs minėtas LVAT nutartis pažymėjo, kad minimose administracinėse bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus, ir LVAT nutartyse pateiktas teisės aiškinimas dėl Aprašo 48 punkte nustatyto 5 darbo dienų termino informacijai pateikti nėra aktualus šioje administracinėje byloje, kadangi šioje byloje pareiškėjui buvo atsakyta laiku. Teismas nenustatė, kad minėtose LVAT nutartyse būtų pateiktas prejudicinis Aprašo 48 punkto išaiškinimas.
7. Teismas byloje vadovavosi Aprašo 1.1, 41, 47, 48, 50, 66 bei Tvarkos aprašo 24.2 punktų nuostatomis ir pažymėjo, kad Valstybės tarnybos departamentui teisės aktuose yra nustatyta teisinė prievolė konkursų ir atrankų į valstybės tarnybą organizavimo tikslais tvarkyti pretendentų asmens duomenis.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjui kartu su skundžiamu Raštu buvo pateikta Komisijos posėdžio protokolo išrašo dalis, t. y. tik duomenys apie pareiškėjo užimtą vietą Konkurse ir Komisijos narių jam skirtus balus, išvestą jų vidurkį. Atsakymas pareiškėjui buvo pateiktas per Aprašo 48 punkte nurodytą terminą. Raštu pareiškėjas buvo informuotas, jog galės susipažinti su garso ir vaizdo įrašu (jo duomenimis) susiderinęs su VTD darbuotoja.
9. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas savo prašymui pagrįsti remiasi atitinkamomis asmens duomenų tvarkymo taisyklėmis, tačiau aptariamu atveju ne pareiškėjas, o atsakovas yra laikytinas asmens duomenų tvarkytoju, todėl pareiškėjo nurodomo BDAR 6 straipsnio 1 dalies nuostatos nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant šį administracinį ginčą. Be to, pareiškėjas į atsakovą kreipėsi ne kaip asmens duomenų subjektas ir neginčijo jo asmens duomenų tvarkymo teisėtumo, o kaip pretendentas, dalyvavęs organizuotame konkurse į valstybės tarnybą, realizuodamas savo teisę susipažinti su konkurso, kuriame dalyvavo, rezultatais.
10. Teismas vertino, kad nors pareiškėjui jo prašytu būdu (el. paštu) buvo pateiktas protokolo išrašas, apimantis tik jo dalyvavimo atitinkamame konkurse rezultatus, tačiau sudarant (pasiūlant) jam kitas galimybes susipažinti su kitais duomenimis kitais būdais, Raštas iš esmės nepažeidžia Aprašo 48 punkto nuostatų, ypatingai atsižvelgiant į šalyje paskelbtą epidemiologinę situaciją. Atsakovas, gautą prašymą pagrįstai vertindamas esamo teisinio reguliavimo kontekste, atsižvelgė į savo, kaip konkursų metu surenkamų duomenų tvarkytojo, pareigas, atsakomybę bei pagrįstai diferencijavo pareiškėjui teiktinus duomenis bei jų pateikimo būdus. Teismas tokius atsakovo taikytus pateikimo ir susipažinimo su norima informacija būdus vertino kaip padidinto rūpestingumo dėl visų asmens duomenų subjektų pateiktų duomenų ir tinkamo jų tvarkymo principų, išdėstytų BDAR 5 straipsnyje, realizavimą, bei nurodė, kad jie neribojo pareiškėjo teisės gauti informaciją.
11. Teismas įvertino Aprašo 48 punkto ir Tvarkos aprašo 24 punkto nuostatas, jog tais atvejais, kai pretendentų vertinimas vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais ir pretendentui neturint techninių galimybių stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, pretendento prašymu VTD turi pateikti visą informaciją, t. y. protokolo išrašą su nurodytais pretendentų vardais, pavardėmis, užimtomis vietomis (eiliškumu) ir gautus balus, ir konstatavo, kad atsakovas, Rašte nurodydamas, jog pareiškėjas, suderinęs laiką ir technines galimybes, galės susipažinti tik su pareiškėjo garso / vaizdo įrašo dalimi, neteisingai informavo pareiškėją apie tai, kad VTD neturi teisinio pagrindo pateikti visą Komisijos protokolo išrašą su kitų pretendentų vertinimo rezultatais. Teismas pažymėjo, kad VTD gali pateikti informaciją nepažeisdamas BDAR ir ADATAĮ kitais būdais (fiziškai asmeniui atvykus į VTD patalpas leisti susipažinti su duomenimis, neleidžiant kopijuoti ir t. t.). VTD, negalėdamas dėl BDAR ir ADATAĮ taikomų asmens duomenų tvarkymo principų pateikti protokolo išrašo pareiškėjo prašomais būdais, t. y. el. paštu, o po to ir registruotu paštu nurodytu adresu, turėjo pareiškėją informuoti, kokiais būdais VTD leis pareiškėjui susipažinti su šiais duomenimis.
12. Teismas, susipažinęs su pareiškėjo, kaip pretendento, interviu garso įrašu, konstatavo, kad skundžiamame Rašte padaryta neteisinga faktinės situacijos vertinimo išvada, jog pareiškėjas atsisakė dalyvauti rezultatų paskelbimo procedūroje, nes pareiškėjas informavo Komisiją, kad neturės techninių galimybių dalyvauti balsų skaičiavime ir rezultatų paskelbime, kas nėra tapatu atsakovo padarytai išvadai, ir nesudaro pagrindo neteikti pareiškėjui, kaip pretendentui, Aprašo 48 punkte numatytos visos apimties protokolo išrašo ir nesudaryti galimybės perklausyti rezultatų skelbimo įrašo. Teismas pažymėjo, kad Aprašo 48 punkte ir Tvarkos aprašo 24.2 papunktyje numatytas nurodomos apimties protokolo išrašo pretendentams pateikimas, tačiau neaptartas pateikimo būdas ir priemonės. Dėl to būtent atsakovas, įvertinęs turimos informacijos apimtį, pobūdį ir specifiką, sprendžia dėl pateikimo būdo. Pretendentų nurodomi informacijos pateikimo būdai nėra įpareigojantys, jei tokio įpareigojimo nėra numatyta teisės aktuose.
13. Teismas, įvertinęs Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 6 punkto, 18 straipsnio 3 dalies nuostatas, pažymėjo, kad pareiškėjas, remdamasis šiuo įstatymu, negali pagrįstai tikėtis, kad jo prašymas gauti norimos apimties dokumentus, kuriuose užfiksuoti kitų asmenų asmens duomenys, bus patenkintas.
14. Teismas, įvertinęs VTD darbuotojos ir pareiškėjo susirašinėjimą, padarė išvadą, kad pareiškėjas vis dar gali realizuoti galimybę atvykti į VTD susipažinti su Komisijos posėdžio skaitmeniniais garso ir vaizdo įrašais, bei pažymėjo, kad pareiškėjui nusprendus ginčyti Konkurso rezultatus teismine tvarka, teismas išreikalautų duomenis, susijusius su Konkurso dalyvių įvertinimu ir rezultatais, nes skaitmeninis vaizdo ir garso įrašas daromas pretendentų vertinimo komisijoje eigai fiksuoti ir vertinimo objektyvumui užtikrinti (Aprašo 47 p.).
15. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priimti atskirąją nutartį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 110 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl LVAT 2021 m. balandžio 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2021 ir LVAT 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties administracinėje byloje eAS-431-438/2021 nevykdymo ir įpareigoti VTD šias LVAT nutartis vykdyti, pažymėjo, jog šiose nutartyse atsakovui jokių įpareigojimų nenustatyta, todėl nėra faktinio pagrindo tenkinti šį pareiškėjo prašymą.
16. Teismas padarė išvadą, kad teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Raštą nėra, kadangi pareiškėjo prašymas pateikti posėdžio protokolą ir šio posėdžio pilną skaitmeninį garso bei vaizdo įrašą (laikmeną), nurodytu elektroniniu paštu, o po to ir registruotu paštu nurodytu adresu nelaikytinas pagrįstu, o netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti Valstybės tarnybos departamento 2021 m. vasario 12 d. raštą Nr. 27D-359 „Dėl prašymo duomenims gauti“ ir įpareigoti Valstybės tarnybos departamentą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti J. K. 2021 m. vasario 11 d. prašymą; priteisti iš atsakovo visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Pareiškėjas nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:
18.1. Skundžiamas teismo sprendimas naikintinas nustačius absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus. Byloje buvo reiškiamas nušalinimas teisėjai pranešėjai Astai Adamonytei-Šipkauskienei, taip pat pareiškėjas prašė šią teisėją nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, tačiau to nepadarius, pareiškėjui kyla pagrįstų abejonių dėl šios teisėjos nešališkumo, todėl pripažintina, jog teismo sprendimas buvo priimtas neteisėtos sudėties teismo.
18.2. Pirmosios instancijos teismas neatliko savarankiško bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimo, tačiau nukopijavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-2663-816/2021, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be jokių savarankiškų motyvų, dėl ko naikintinas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad susipažino su pareiškėjo, kaip pretendento, interviu garso įrašu, nors šie duomenys nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti. Be to, pirmosios instancijos teismas posėdyje bylą nagrinėjant iš esmės netyrė Konkurso garso ir vaizdo įrašo (jo dalies), todėl skundžiamas teismo sprendimas juo negali būti pagrindžiamas.
18.3. Pirmosios instancijos teismas posėdžio metu neišsiaiškino priežasčių, kodėl pareiškėjo atstovas advokatas į teismo posėdį neatvyko (neprisijungė), neklausė pareiškėjo sutikimo bylą nagrinėti be atstovo ir bylą nutarė nagrinėti (ir išnagrinėjo) pareiškėjo atstovui nedalyvaujant, taip pažeidžiant pareiškėjo teisę į gynybą bei paneigiant ir suvaržant pareiškėjo teisę turėti advokatą. Be to, dėl bylos nagrinėjimo pareiškėjo atstovui nedalyvaujant pranešėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė nusprendė vienasmeniškai, todėl iš esmės buvo pažeistas ir teismo pasitarimo slaptumo principas.
18.4. Teismo posėdžio metu pareiškėjui nebuvo išaiškintos visos jo turimos teisės, todėl teismas neužtikrino pareiškėjo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisingą teismo procesą bei padarė esminius proceso pažeidimus taip pat sudarančius pagrindą skundžiamą teismo sprendimą panaikinti.
18.5. Pareiškėjas sutinka, kad tai, kokia apimtimi pareiškėjo prašymą tenkinti ir kokia netenkinti, nurodant tai pagrindžiančius faktinį ir teisinį pagrindus, yra VTD apsisprendimo teisė, bet pažymi, jog ši teisė privalo atitikti prašymo pateikimo metu galiojantį teisinį reguliavimą, kaip tai konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2021 ir 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-431-438/2021. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vadovavosi minėtose LVAT nutartyse nurodyta teismų praktika, neatsižvelgdamas į išaiškinimų esmę, nes LVAT šiose nutartyse yra išaiškinęs ne tik per kiek dienų (laiko) VTD privalo atsakyti pareiškėjui, bet ir kokią Komisijos protokolo išraše esančią informaciją privalo pateikti (nurodyti protokolo išraše pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus) nepriklausomai nuo pareiškėjo galimybės stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą.
18.6. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi teismas, atsisakęs vertinti VTD atstovo teismo posėdyje išdėstytus argumentus, jog VTD gali pateikti garso įrašą su pareiškėjo kalba, netinkamai taikė materialiosios teisės normas (BDAR 6 str. 1 d., Aprašo 41, 47 ir 48 p. nuostatas ir kt.), iš esmės pažeidė proceso normas bei nenustatė ir neįvertino visų teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, dėl ko padarė ir netinkamas išvadas, kad su Raštu pateiktas Komisijos posėdžio protokolo išrašas, sudarant pareiškėjui kitas galimybes susipažinti su kitais duomenimis kitais būdais, iš esmės nepažeidžia Aprašo 48 punkto nuostatų. Šios teismo išvados prieštarauja skundžiamo sprendimo teiginiams, jog VTD Rašte nurodyta aplinkybė (jog VTD pareiškėjui neturi pagrindo pateikti protokolo išrašą su kitų pretendentų vertinimo rezultatais) nėra atitinkanti Aprašo 48 punkto ir Tvarkos aprašo 24 punkto nuostatų, nes pagal jas turi būti pateikta visa informacija, t. y. protokolo išrašas su nurodytais pretendentų vardais, pavardėmis, užimtomis vietomis (eiliškumu) ir gautus balus. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje padarytos išvados kardinaliai prieštarauja sprendimo rezoliucinei daliai, bet patvirtina, kad VTD skundžiamas Raštas suteiktos informacijos aspektu (apimtimi) yra neišsamus ir netikslus.
18.7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino, kad VTD neteisingai informavo pareiškėją, jog VTD neturi teisinio pagrindo pateikti Komisijos protokolo išrašo, ir tai patvirtina, kad Raštas yra neišsamus ir netikslus, dėl ko neobjektyvus ir neteisėtas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies (galiojančios redakcijos 10 str. 5 d.) reikalavimų. Be to, individualaus administracinio akto objektyvūs duomenys (faktai) ir teisės aktų normos negali būti nurodyti vėliau nei priimtas individualaus administracinis aktas.
18.8. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime padaręs išvadą, kad pareiškėjo nurodomos BDAR 6 straipsnio 1 dalies nuostatos nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant šį administracinį ginčą, bet vėliau konstatavęs, jog atsakovas pagrįstai atsižvelgė į padidinto rūpestingumo principus, išdėstytus BDAR 5 straipsnyje, nors šiomis nuostatomis Rašte nebuvo remiamasi, netinkamai taikė materialines teisės normas ir nukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-582-556/2021; 2020 m. spalio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2681-624/2020).
18.9. Atsakovo Raštas, patenkantis į Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo reguliuojamą sritį, yra administracinis sprendimas, todėl privalo atitikti VAĮ keliamus reikalavimus, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, ir motyvuotas. VTD turėjo pareigą išnagrinėti pareiškėjo prašymą pagal jo dalyką ir atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka, Raštas privalėjo atitikti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o teismas turėjo patikrinti skundžiamo Rašto teisėtumą būtent jo priėmimo metu suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais, nepriklausomai nuo pareiškėjo galimybės su prašoma informacija susipažinti ar nesusipažinti vėliau, ar gauti šią informaciją ginčijant Konkurso rezultatus teisme. Vėlesnis faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reglamentavimo pasikeitimas nedaro įtakos Rašto teisėtumui, todėl pareiškėjo teisė susipažinti su garso ir vaizdo įrašu niekaip nepatvirtina Rašto teisėtumo jo priėmimo metu.
18.10. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Teisės gauti informaciją įstatymo 18 straipsnio 3 dalies ir 2 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas, nukrypdamas ir nuo suformuotos administracinių teismų praktikos, kadangi nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvavo tie patys asmenys (pareiškėjas ir atsakovas), yra įsiteisėjusios Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI3-1518-1047/2021 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI3-1473-983/2021, kuriomis teismas jau yra nustatęs prejudicinius faktus, kad konkursų protokolai bei garso ir vaizdo įrašai nėra profesinė / komercinė paslaptis ir nėra nevieša informacija, o protokolai ir įrašai, pateikiami skundų nagrinėjimo tikslais, nėra ir duomenų apie pretendentus atskleidimas ar jų skelbimas. Pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis minėta teismų praktika.
18.11. Pirmosios instancijos teismas byloje nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kad Tvarkos aprašo 24.1 punkto nuostatos prieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės aktams (BDAR, įstatymams ir Vyriausybės nutarimams), taip pat netyrė pareiškėjo argumentų dėl Rašto neatitikimo VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams; teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dalį atsisakė vertinti; netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ir padarė nepagrįstas išvadas bei nukrypo ir nuo suformuotos administracinių teismų praktikos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.
19. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:
19.1. Pareiškėjas ir jo atstovas buvo tinkamai informuoti apie posėdžio vietą, laiką ir datą ir turėjo visas galimybes dalyvauti teismo posėdyje, tačiau nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, dėl ko pareiškėjo atstovas nedalyvavo teismo posėdyje.
19.2. Pareiškėjas, reikšdamas nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjai, teismo posėdžių metu elgėsi neetiškai, nevengė užgauliojimų, taip pat piktnaudžiavo procesu.
19.3. Atsakovas nesutinka, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas identišku atveju (2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2021; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-431-438/2021) nuosekliai yra įvertinęs Aprašo 41, 47 ir 48 punktų nuostatas ir konstatavęs, jog kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jų prašymu Valstybės tarnybos departamentas per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo, pateikia protokolo išrašą, nurodydamas jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus, ir pažymi, jog minėtos bylos Nr. eI3-2008-1066/2021 ir Nr. eI3-1937-595/2021 buvo nutrauktos pareiškėjui atsisakius skundo, kai VTD jam pateikė informaciją, identišką pateiktai nagrinėjamoje byloje.
19.4. Pareiškėjas paprastai po kiekvieno įvykusio konkurso pateikia Valstybės tarnybos departamentui prašymą dėl duomenų apie konkursą gavimo, po to atsakymą apskundžia teismui, ir lygiagrečiai pateikia skundą teismui dėl konkurso teisėtumo, be to, pareiškėjas nesusipažįsta su jam elektroninėmis priemonėmis pateiktu konkurso vaizdo ir garso įrašu, ir piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, siekdamas gauti informaciją apie kitus pretendentus, kaip pagrindą duomenims gauti nurodydamas turimą leidimą dirbti ir susipažinti su slapta informacija.
19.5. Atsižvelgiant į Aprašo 48 punkto nuostatas, pareiškėjui nurodžius, kad neprisijungs išklausyti Konkurso rezultatų, Komisija informavo, kad šią informaciją pareiškėjas gaus per VATIS, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė susipažinti – nuotoliniu būdu išklausyti – Komisijos skelbiamus rezultatus, tačiau pareiškėjas atsisakė ir paprašė jį informuoti per VATIS. Rašte nurodyta informacija atitiko tuo metu galiojusias Aprašo 48 punkto nuostatas.
19.6. BDAR 33 straipsnyje nustatyta, kad teisė gauti savo asmens duomenis neturėtų turėti neigiamo poveikio kitų asmenų teisėms ar laisvėms. Asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir šių duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Valstybės tarnybos departamente tvarkos aprašo 67 punkte nustatyta, kad asmens duomenys tretiesiems asmenims (aptariamu atveju trečiuoju asmeniu laikytinas pareiškėjas kitų konkursuose dalyvavusių pretendentų atžvilgiu) teikiami tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, todėl Valstybės tarnybos departamentas neturi teisinio pagrindo pateikti pareiškėjui pilną konkurso protokolą su garso ir vaizdo įrašais.
19.7. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teigdamas, jog pareiškėjas, teismui skųsdamas visus konkursus, kuriuose jis dalyvavo, piktnaudžiauja savo teisėmis, be to, skundo parengimas nereikalavo jokių specialių žinių, todėl bylinėjimosi išlaidų suma už skundo parengimą yra nepagrįsta, neatitinkanti suteiktos teisinės paslaugos pobūdžio.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. vasario 12 d. rašto Nr. 27D-359 „Dėl prašymo duomenims gauti“, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti prašomą informaciją, teisėtumo ir pagrįstumo, bei dėl atsakovo įpareigojimo pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
21. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas absoliučiai negaliojančiu, nes jis kolegijos teisėjai pranešėjai buvo pateikęs prašymą nusišalinti ir jis nebuvo patenkintas; pirmosios instancijos teismas neatliko savarankiško bylos aplinkybių tyrimo, pažeidė proceso normas, netinkamai vertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, nukrypo nuo ginčui aktualios administracinių teismų praktikos ir padarė netinkamas išvadas, nepasisakė dėl jo skundo argumentų, todėl teismo sprendimas yra be motyvų.
22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliacinio skundo esminius argumentus.
23. Pareiškėjas teigia, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nurodytas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte, t. y. bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, kadangi bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos teisėja pranešėja nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, nors šios teisėjos veiksmus anksčiau išnagrinėtoje byloje pareiškėjas buvo apskundęs Teisėjų tarybai, Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui, taigi, iškilo abejonių dėl teisėjos suinteresuotumo bylos baigtimi.
24. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje 2021 m. spalio 5 d. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, kolegijos pirmininkei ir pranešėjai Astai Adamonytei-Šipkauskienei tuo pagrindu, kad dėl šios teisėjos veiksmų anksčiau nagrinėtoje byloje pareiškėjas pateikė skundą, todėl pareiškėjas abejoja šios teisėjos objektyvumu ir šališkumu. Šis pareiškėjo prašymas buvo išspręstas bylą nagrinėjančios Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegijos kitų dviejų narių 2021 m. spalio 5 d. nutartimi, nenustačius nei vieno ABTĮ įtvirtinto teisėjos nušalinimo pagrindo ir objektyvių duomenų bei kitų faktinių aplinkybių, patvirtinančių teisėjos Astos Adamonytės-Šipkauskienės suinteresuotumą bylos baigtimi, ir netenkinus pareiškėjo prašymo dėl nušalinimo.
25. Pareiškėjas 2021 m. spalio 5 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat siūlė teisėjai A. Adamonytei-Šipkauskienei nusišalinti, atsižvelgdamas į pareiškėjo anksčiau teiktus skundus ir nušalinimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, patvirtinančias bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusios teisėjos Astos Adamonytės-Šipkauskienės galimą šališkumą, pažymi, jog šios aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvados dėl bylą minimos teisėjos suinteresuotumo bylos baigtimi, tendencingumo, išankstinio nusistatymo prieš pareiškėją, ar konflikto buvimo. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla anksčiau nagrinėtoje byloje, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvados dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos pranešėjos šališkumo, kadangi vien subjektyvi pareiškėjo nuomonė apie bylą nagrinėjusios teisėjos darbą kitoje pareiškėjo inicijuotoje byloje bei skundo pateikimas nėra pakankamas pagrindas laikyti ją šališka visose pareiškėjo inicijuotose bylose.
26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra motyvuotas, o yra tik Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI2-2663-816/2021 kopija, nors bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiuo pareiškėjo abstrakčiu teiginiu, nesudarančiu pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, nes, nors abu pirmosios instancijos teismo sprendimai panašūs, tačiau teigti, kad vertinamasis pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, nėra pagrindo.
27. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo pateiktas pareiškėjo, kaip Konkurse dalyvavusio pretendento, interviu Komisijoje garso įrašas, kadangi į bylą yra pateikta laikmena su Konkurso vaizdo ir garso įrašo dalimi, kurioje dalyvavo tik pareiškėjas (b. l. 2), kurios įrašas (40 min. 39 s.) patvirtina skundžiamame teismo sprendime nurodytą informaciją, kokiu būdu pareiškėjas pageidavo būti supažindintas su Konkurso rezultatais. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas 2021 m. spalio 5 d. vykusio teismo posėdžio metu nereiškė pageidavimo pagarsinti bylos medžiagą (teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 17 min. 43 s.), atsakovas taip pat patvirtino susipažinęs su bylos medžiaga, taip patvirtindami, jog bylos medžiaga proceso šalims yra žinoma, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis minimu įrašu. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Konkurso garso ir vaizdo įrašu, kuris yra pridėtas prie bylos, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomos aplinkybės, kurios grindžiamos minėtu įrašu, atitinka jo turinį.
28. Pareiškėjas nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvavo jo advokatas, taip pažeidžiant pareiškėjo teisę turėti atstovą. Teisėjų kolegija pažymi jog apie bylos nagrinėjimą 2021 m. spalio 5 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu ir pareiškėjas ir jo atstovas advokatas 2021 m. rugsėjo 13 d. buvo informuoti per teismų elektroninių pranešimų portalą (EPP). Pareiškėjo atstovas, tą pačią dieną (2021 m. rugsėjo 13 d.) teikdamas pirmosios instancijos teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nenurodė, kad negalės dalyvauti teismo posėdyje, bei neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, tokio prašymo nepateikė ir pareiškėjas. Taigi, teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso normas, neatidėdamas bylos nagrinėjimo dėl pareiškėjo atstovo advokato neprisijungimo prie posėdžio, nėra teisinio pagrindo. ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pareiškėjas dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, aktyviai teikė savo paaiškinimus, todėl nurodytos aplinkybės neleidžia vertinti, jog pareiškėjo teisės šiuo aspektu buvo kaip nors pažeistos. Pažymėtina, kad pareiškėjas turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, keliolikos metų advokato praktiką, patirties dirbant Lietuvos administracinių ginčų komisijoje, todėl manytina, kad jis galėjo pakankamai kokybiškai save atstovauti. Taip pat pažymėtina, jog proceso šalims pagrindinės procesinės teisės ir pareigos jau buvo išaiškintos teismo šaukime, todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 81 straipsnio 4 dalimi, pakartotinai teismo posėdyje galėjo jų ir neišaiškinti. Be to, pareiškėjas, apeliaciniame skunde tik deklaratyviai teigdamas, kad jam nebuvo tinkamai išaiškintos proceso šalių teisės ir pareigos, nenurodė, kokios teisės jam nebuvo žinomos, kokiomis teisėmis jis negalėjo pasinaudoti, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas neužtikrino pareiškėjo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisingą teismo procesą bei padarė esminius proceso pažeidimus.
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas ginčijamu Raštu atsisakė pareiškėjui pateikti 2021 m. vasario 3 ir 4 d. vykusio viešo konkurso į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vidaus tyrimų skyriaus vyresniojo patarėjo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas, kuriame dalyvavo pareiškėjas, Pretendentų vertimo komisijos posėdžio protokolą ir pilną garso ir vaizdo įrašo kopiją, motyvuodamas tuo, kad asmenims skaitmeninio garso bei vaizdo įrašo kopijos neišduodamos, jie gali tik išklausyti arba peržiūrėti savo garso bei vaizdo įrašą. Kadangi pareiškėjas atsisakė dalyvauti konkurso balų skaičiavimo ir rezultatų paskelbimo procedūroje ir išsakė norą apie savo surinktą balų ir užimtą vietą būti informuotas per VATIS sistemą, todėl atsakovas neturi teisinio pagrindo jam pateikti protokolo išrašą atskleidžiant kitų pretendentų duomenis. Pareiškėjui su skundžiamu Raštu buvo pateikta Konkurso protokolo išrašo dalis, t. y. duomenys apie pareiškėjo užimtą konkurse vietą ir Komisijos narių jam skirtus balus, išvestą jų vidurkį. Taip pat Raštu pareiškėjas buvo informuotas, jog suderinęs su Departamento darbuotoja galės susipažinti su konkurso garso ir vaizdo įrašų dalimi, kurioje jis dalyvavo.
30. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ 1.3 punktu patvirtino Aprašą, o 3.2 punktu įgaliojo Valstybės tarnybos departamentą atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai įstaigai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnyje, 17 straipsnio 7 dalyje ir 27 straipsnio 14 dalyje nustatytas funkcijas ir veiksmus.
31. Valstybės tarnybos departamento direktoriaus 2019 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 27V-94 patvirtino Tvarkos aprašą (nagrinėjamu atveju aktuali redakcija galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. iki 2021 m. balandžio 3 d.), kurio tikslas – nustatyti asmens duomenų tvarkymo apimtis ir duomenų subjekto teisių įgyvendinimo Valstybės tarnybos departamente tvarką siekiant, įgyvendinti atskaitomybės principą.
32. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant dėl pareiškėjo teisės į informacijos gavimą aktualus Aprašo 48 punktas, nustatantis, kad balų skaičiavimą, rezultatų paskelbimą turi teisę stebėti visi pretendentai ir stebėtojai, išskyrus atvejus, kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais ir nėra techninių galimybių pretendentams, o konkurso atveju – ir stebėtojams, stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, jų prašymu, Valstybės tarnybos departamentas per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo, pateikia protokolo išrašą, nurodydamas jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Susipažinę su protokolo išrašu, stebėtojai ir pretendentai jį turi sunaikinti. Aprašo 66 punkte nustatyta, kad asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis BDAR arba ADTAĮ.
33. Tvarkos aprašo 24 punktas reglamentuoja susipažinimo su pretendentų vertinimo komisijoje dokumentais tvarką. Tvarkos aprašo 24.1 papunktis numato, jog susipažinimas su pretendentų vertinimo komisijoje protokolu, savo spręstais testais ir raštu atliktomis užduotimis galimas iš karto pasibaigus pretendentų vertinimui komisijoje arba Valstybės tarnybos departamento patalpose iš anksto suderintu laiku. Pretendentams gali būti išduodami protokolo išrašai, neatskleidžiant kitų pretendentų duomenų. Pretendentų spręstų testų ir raštu atliktų užduočių kopijos neišduodamos. Susipažinimas su pretendentų į Valstybės tarnybos departamento darbuotojo pareigas testo žodžiu skaitmeniniu garso įrašu, kompleksinio vertinimo pusiau struktūruoto interviu ir žodžiu atliekamų praktinių užduočių skaitmeniniu garso įrašu, pretendentų vertinimo komisijoje skaitmeniniu garso arba garso ir vaizdo įrašu galimas Valstybės tarnybos departamento patalpose iš anksto suderintu laiku. Asmenims skaitmeninio garso bei garso ir vaizdo įrašo kopijos neišduodamos, jie gali tik išklausyti savo garso arba peržiūrėti savo vaizdo įrašą. Susipažinimą organizuoja Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojai ir darbuotojai, atsakingi už konkretaus kompleksinio vertinimo organizavimą arba konkretaus pretendentų vertinimo komisijos sekretorius (jiems nesant – kiti įgalioti Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojai arba darbuotojai). Valstybės tarnybos departamento patalpoje, kurioje vyksta iš anksto suderintu laiku asmens susipažinimas su protokolu, savo spręstais testais ir raštu atliktomis užduotimis, garso arba garso ir vaizdo įrašais, privalo būti ir stebėti susipažinimo procesą susipažinimą organizavęs Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojas arba darbuotojas. Susipažinimo metu asmeniui draudžiama daryti garso ar vaizdo įrašus, kopijas, užrašus, naudoti kitas technines priemones. Pastebėjus, kad asmuo daro garso ar vaizdo įrašus, kopijas, užrašus, naudoja kitas technines priemones, asmens susipažinimas nutraukiamas ir Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojo arba darbuotojo akivaizdoje asmuo turi sunaikinti padarytus įrašus, kopijas, užrašus, techninėmis priemonėmis užfiksuotą informaciją.
34. Tvarkos aprašo 24.2 papunktis numato, jog kai pretendentų vertinimas komisijoje vyko telekomunikacijų galiniais įrenginiais ir nebuvo techninių galimybių pretendentams, o konkurso arba atrankos atveju – ir stebėtojams, stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, jų prašymu, Valstybės tarnybos departamentas, per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo, pateikia protokolo išrašą, nurodydamas jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Susipažinę su protokolo išrašu, stebėtojai ir pretendentai jį turi sunaikinti.
35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose, yra nurodęs, jog tiek Aprašo 48 punkto, tiek Tvarkos aprašo 24.2 papunkčio nuostatos nėra savitikslės: jos pagrindžia informacijos, būtinos pretendentams apsispręsti apie savo galbūt pažeistų teisių konkurso metu gynimo galimybes teisme, savalaikio (per 5 darbo dienas) gavimo galimybę tam, kad pakaktų laiko įvertinti, ar pradėti teisminį procesą dėl savo galbūt pažeistų teisių konkurso metu gynimo. Negavęs apskritai ar laiku negavęs informacijos, pretendentas būtų priverstas ginti savo galbūt pažeistas teises konkurso metu ABTĮ nustatytais terminais (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-3436-815/2021). Įvertinus Aprašo 48 punkte ir Tvarkos aprašo 24.2 papunktyje įtvirtintą reguliavimą darytina išvada, jog šiose nuostatose įtvirtinta konkurse, vykusiame telekomunikacijų galiniais įrenginiais, dalyvavusio ir dėl techninių galimybių negalėjusio stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą pretendento teisė pateikus prašymą gauti šiuose punktuose nurodytą informaciją apie konkurso rezultatus t. y. protokolo išrašą, kuriame nurodomi pretendentų vardai, pavardės, užimtos vietos (eiliškumas) ir gauti balai. Taip pat atitinkamai įtvirtinta Departamento pareiga per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo pateikti pretendentui nurodytos apimties informaciją (žr., pvz., LVAT 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3436-815/2021).
36. Šioje byloje nėra ginčo, kad Konkursas, kuriame dalyvavo pareiškėjas, vyko telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Rašte padaryta neteisinga faktinės situacijos vertinimo išvada, jog pareiškėjas atsisakė dalyvauti rezultatų paskelbimo procedūroje, kadangi pareiškėjas informavo Konkurso komisiją, jog neturės techninių galimybių dalyvauti balsų skaičiavime ir rezultatų paskelbime, todėl minėtos Aprašo ir Tvarkos aprašo nuostatos turėjo būti taikytos ir šioje byloje. Kaip jau minėta, nesant techninių galimybių pretendentui stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, Departamentas per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo turėjo pateikti nurodomos apimties protokolo išrašą pareiškėjui. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog dėl būdo ir priemonių, kuriomis ši informacija (protokolo išrašas su pretendentų vardais, pavardėmis, užimtomis vietomis (eiliškumu) ir gautais balais) bus pateiktas pretendentui, sprendžia Departamentas, tačiau akcentuotina, jog Departamentas negali apkritai atsisakyti šią informaciją pateikti pretendentui ir turi pareigą protokolo išrašą pateikti per nurodytą terminą.
37. Ginčijame Rašte Departamentas pateikė tik duomenis apie pareiškėjo Konkurse užimtą vietą, Komisijos narių jam skirtus balus ir išvestą jų vidurkį, ir atsisakė pateikti duomenis apie kitus dalyvavusius pretendentus, nurodydamas, jog neturi tam teisinio pagrindo, nes pareiškėjas atsisakė dalyvauti Konkurso rezultatų paskelbime ir apie rezultatus pageidavo būti informuotas per VATIS sistemą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas informavo Komisiją, jog neturės techninių galimybių dalyvauti balsų skaičiavime ir rezultatų paskelbime, ir nurodęs, jog atsakovo padaryta išvada nesudaro pagrindo neteikti pareiškėjui Aprašo 48 punkte nurodytos apimties Konkurso rezultatų (protokolo išrašo, nurodant jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus), padarė nepagrįstą išvadą dėl Departamento Rašto šioje dalyje galiojimo. Kadangi Raštu pareiškėjui buvo atsisakyta pateikti Aprašo 48 punkte nurodytos apimties informaciją, šioje dalyje Raštas laikytinas neteisėtu ir naikintinas, kaip neatitinkantis Aprašo 48 punkto ir Tvarkos aprašo 24.2 papunkčio nuostatų reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, jog, neišnykus informacijos (protokolo išrašo, nurodant jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus) aktualumui, ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į atsakovą dėl nurodytos informacijos gavimo.
38. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo Prašymo dalies pateikti pilną skaitmeninį Konkurso garso ir vaizdo įrašą (laikmeną), sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Departamentas, kaip konkursų metu surenkamų duomenų tvarkytojas, pagrįstai diferencijavo pareiškėjui teiktinus duomenis bei jų pateikimo būdus ir informavo pareiškėją, kad jis turi teisę susipažinti su pretendentų vertinimo komisijos vaizdo ir garso įrašų dalimi, kurioje jis dalyvavo, susiderinęs su Departamento darbuotoja. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Departamento nurodyti vaizdo ir garso įrašų pateikimo ir susipažinimo su šia informacija būdai atitinka padidinto rūpestingumo dėl visų asmens duomenų subjektų pateiktų duomenų ir tinkamo jų tvarkymo principų, išdėstytų BDAR 5 straipsnyje, realizavimą, nėra nepagrįstai ribojantys pareiškėjo teises ar pertekliniai. Pažymėtina, jog tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3436-815/2021). Todėl šioje dalyje pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas.
39. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas minėtoje byloje pateikė laikmeną su Konkurso vaizdo ir garso įrašo dalimi, kurioje dalyvavo tik pareiškėjas, be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas turi galimybę susipažinti su Konkurso pretendentų vertinimo komisijoje skaitmeninio garso arba garso ir vaizdo įrašais ar jų dalimi atvykęs į Departamentą, o pareiškėjui nusprendus ginčyti Konkurso rezultatus teismine tvarka, teismas išreikalautų duomenis, susijusius su Konkurso dalyvių įvertinimu ir rezultatais, todėl šioje byloje reiškiamas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Departamentą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti jo prašymą pateikti informaciją tampa formaliu, kurio tenkinti nėra teisinio pagrindo.
40. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai taikytos Lietuvos vyriausiojo administracini teismo praktikos, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose administracinėse bylose Nr. eAS-251-520/2021 ir Nr. eAS-431-438/2021 Aprašo 48 punkto išaiškinimas, kad atsakovas privalo pateikti pareiškėjui visą jo prašomą informaciją, nebuvo pateiktas, kadangi šiose administracinėje bylose buvo pateiktas teisės aiškinimas dėl Aprašo 48 punkte nustatyto 5 darbo dienų termino informacijai pateikti, tačiau nebuvo analizuojama pateikiamos informacijos apimtis. Pasisakant dėl pareiškėjo nurodytos Vilniaus apygardos administracinio teismo suformuotos praktikos 2021 m. sausio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI3-1518-1047/2021 ir 2021 m. sausio 13 d. nutartyje Nr. eI3-1473-983/2021, kad konkursų protokolai bei garso ir vaizdo įrašai nėra profesinė / komercinė paslaptis ir nėra nevieši, o protokolai ir įrašai, gauti skundų nagrinėjimo tikslais, nėra ir duomenų apie pretendentus atskleidimas ar jų skelbimas, pažymėtina, jog minimos nutartys buvo priimtos sprendžiant atsakovo prašymą dėl dalies teismui pateiktos bylos medžiagos pripažinimo nevieša, ir jose nebuvo sprendžiama dėl VTD pareiškėjui teiktos informacijos apimties.
41. Likusieji pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (pvz., dėl Rašto atitikties Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, dėl asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų taikymo) neturi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.
42. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, tačiau iš dalies neteisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas: pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, Raštas naikinamas dalyje, kuria atsisakoma pareiškėjui pateikti Aprašo 48 punkte nurodytos apimties informaciją. Kita pareiškėjo skundo dalis atmetama.
43. Pareiškėjas prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Tenkinus apeliacinio skundo reikalavimus iš dalies (t. y. patenkinus 1/3 pareiškėjo skundo reikalavimų), pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
44. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – ir Bruto užmokestis).
45. Pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo atlyginti 540 Eur už skundo parengimą, taip pat 22,73 Eur žyminio mokesčio, kartu pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus: 2021 m. kovo 31 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 21-020-JK, 2021 m. rugsėjo 13 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1108677, 2021 m. kovo 26 d. mokėjimo nurodymą. Kadangi skundo surašymas buvo apmokėtas 2021 m. III ketvirtį, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apskaičiavimui taikoma užpraeito ketvirčio (2021 m. I ketv.) Bruto užmokestis, kuris sudarė 1 517,4 Eur. Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti suma už skundo parengimą neviršija maksimalios sumos, apskaičiuotos pagal Rekomendacijų 8.2 puntą, ji galėtų būti priteistina pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, jog buvo tenkinta tik 1/3 pareiškėjo reikalavimų, pareiškėjui už bylinėjimąsi pirmosios instancijos teisme priteistina 281 Eur suma (t. y. 562,73 x 0,3 = 168,82 Eur).
46. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė bylinėjimosi išlaidas (700 Eur už apeliacinio skundo parengimą) pagrindžiančius dokumentus: 2021 m. lapkričio 26 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 21-076, ir 2021 m. lapkričio 26 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1108692, taip pat 11,48 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo dokumentus. Už apeliacinio skundo surašymą buvo apmokėta 2021 m. IV ketvirtį, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimui apskaičiuoti taikoma užpraeito ketvirčio (2021 m. II ketv.) Bruto užmokestis, kuris sudarė 1 566,4Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija maksimalios sumos, apskaičiuotos pagal Rekomendacijų 8.10 puntą, ji galėtų būti priteistina pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, jog buvo tenkinta tik 1/3 pareiškėjo reikalavimų, pareiškėjui už bylinėjimąsi apeliacinės instancijos teisme priteistina 281 Eur suma (t. y. 711,48 x 0,3 = 213,44 Eur).
47. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, nesutikdamas su prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nurodo, jog pareiškėjas yra teisininkas, turintis didelę teisinio darbo, taip pat ir advokato, praktiką, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neturi būti tenkinamas. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas pats pasirenka kokiu būdu ginti savo teises, o tai, kad pareiškėjas turi teisinį išsilavinimą, savaime nepaneigia jo teisės gauti teisinę pagalbą iš kito teisininko ir neeliminuoja patirtų išlaidų fakto. Priešingu atveju tai pažeistų ABTĮ 47 straipsnyje įtvirtintą principą, jog asmuo gali ginti savo interesus teisme per atstovą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo J. K. skundą tenkinti iš dalies.
Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. pavadinimas – Viešojo valdymo agentūra) 2021 m. vasario 12 d. raštą Nr. 27D-359 „Dėl prašymo duomenims gauti“ panaikinti dalyje, kuria atsisakoma pateikti Aprašo 48 punkte nurodytos apimties informaciją.
Kitą pareiškėjo J. K. skundo dalį atmesti.“
Priteisti pareiškėjui J. K. iš atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. pavadinimas – Viešojo valdymo agentūra) 168,82 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus 82 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Priteisti pareiškėjui J. K. iš atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. pavadinimas – Viešojo valdymo agentūra) 213,44 Eur (du šimtus trylika eurų 44 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė