2013-10-10 Nr. AB-6113-3-61-3-00441-2012-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-103/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00441-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 6.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. R.,

atsakovo atstovui S. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. R. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritorinio skyriaus (toliau – ir NDNT Vilniaus I skyrius) 2011 m. rugsėjo 9 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-3965, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. SS-3911 ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2012 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. S-28.

Pareiškėjas nesutiko su Komisijos padaryta išvada, kad jo sveikata pastaraisiais metais pagerėjo. Paaiškino, kad nuo 2002 m. jam atliktos pirmos kairiosios čiurnos operacijos prasidėjo kitų sąnarių griūtis, nebeliko nei vieno sveiko sąnario. Jam skauda kojų, čiurnų, kelių, klubų, rankų, riešų, pečių sąnarius. Jis sunkiai vaikšto, nes dėl skausmo negali naudotis ramentais. Operuotas plautis, pusė krūtinės nutirpusi, išoperuota tulžies pūslė, lėtinis pankreatitas, stuburo išvarža, du kartus operuotas kairės kojos blauzdikaulis. 2009 m., 2011 m. birželio mėn., 2012 m. sausio mėn. operuota prostata. Operacijų metu buvo taikyta narkozė. 2009 m. spalio mėn. jį ištiko miokardo infarktas, po kurio jis dūsta, jam trūksta oro, tirpsta rankos. Kardiologas rekomendavo naudoti 5 rūšių vaistus (Komisija įvardijo tik 2 rūšis). Komisija infarktą pripažino senu ir konstatavo, kad jo sveikata gerėja. Bet, pareiškėjo teigimu, jo sveikata vis prastėja. Jam šiek tiek pavaikščiojus, kitą dieną tenka gulėti. Laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2012 m. jam buvo padaryta apie 100 rentgeno nuotraukų, kurių Komisija neperžiūrėjo. Pareiškėjo manymu, Komisija neteisi, teigdama, kad jis gali nešioti krovinius iki 15 kg ir laipioti į iki 1,3 m aukštį, kadangi jis vos vaikšto. Komisijai nustačius 50 proc. neįgalumą, pareiškėjas, kęsdamas skausmus, kas du mėnesius turi vaikščioti į darbo biržą registruotis.

Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su skundu nesutiko ir atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 30–35) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas savo reikalavimų nepagrindė jokiais teisiniais motyvais ir loginiais argumentais, nenurodė, kokios konkrečiai teisės aktų nuostatos, vertinant jo darbingumo lygį, buvo pažeistos, o tik abstrakčiai teigė, kad nesutinka su tokiu darbingumo lygio nustatymu. Darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintais Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – ir Kriterijų aprašas) bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Išnagrinėjus Neįgalumo ir darbingumo lygio byloje Nr. 5099 esančius dokumentus, nustatyta, kad NDNT Vilniaus I skyrius 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. DL-3965, vadovaudamasis Kriterijų ir Tvarkos aprašais, A. R. nustatė 50 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. iki 2016 m. sausio 3 d. (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos). NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, A. R. prašymu atlikęs pakartotinį darbingumo lygio vertinimą ir nustatęs, kad NDNT Vilniaus I skyriaus A. R. darbingumo lygis įvertintas teisėtai ir pagrįstai, 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. SS-3911 NDNT Vilniaus I skyriaus sprendimą paliko nepakeistą.

Komisija, nagrinėjusi A. R. prašymą, 2012 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. S-28 nusprendė palikti galioti NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą. Pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas NDNT buvo atliktas remiantis pateiktais medicininiais ir kitais dokumentais (siuntimo duomenimis, išrašais iš medicininių dokumentų, pateiktų tyrimų duomenimis, ambulatorinės kortelės duomenimis ir kt.). NDNT specialistai A. R. darbingumo lygio vertinimą atliko remiantis 2011 m. rugsėjo 6 d. siuntime į NDNT Nr. 1107 nurodytomis ligomis pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus-10 (toliau – ir TLK-10) kodus.

Kriterijų aprašas nustato, kad, vertinant asmens darbingumo lygį, būtina atsižvelgti ir į funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Šiuo atveju NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, ištyręs byloje Nr. 5099 esančius dokumentus, vadovaudamasis Kriterijų aprašo 2 priedu, darbo ir kitas aplinkybes vertino taip: asmeniui nustatytas 50 proc. bazinis darbingumas, o tai patenka į intervalą nuo 30 iki 55 proc., todėl, vadovaujantis Kriterijų aprašo 13 punktu, šis kriterijus įvertintas vidutinio palankumo aplinkybe.

Vertinant valandų, kurias asmuo gali dirbti, skaičiaus kriterijų, atsižvelgta į asmens bazinį darbingumą ir nustatyta, kad pareiškėjas gali dirbti 4–5 val. per dieną ar 3–4 dienas per savaitę. Šis kriterijus, vadovaujantis Kriterijų aprašo 13 punktu, įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė. A. R. nurodė, kad turi aukštesnįjį išsilavinimą (tai patvirtina 1972 m. birželio 30 d. aukštesniojo mokslo diplomas Nr. 844267), tačiau asmuo pagal įgytą išsilavinimą dirbti negali, todėl išsilavinimo kriterijus, vadovaujantis Kriterijų aprašo 13 punktu, įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė.

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas turi profesinę kvalifikaciją (technikas-elektrikas) ir gali ją panaudoti, vadovaujantis Kriterijų aprašo 15 punktu, profesinės kvalifikacijos kriterijus įvertintas kaip palanki aplinkybė. Nustatyta, kad pareiškėjas turi darbo patirtį ar darbinių įgūdžių ir gali juos panaudoti, todėl ši aplinkybė, vadovaujantis Kriterijų aprašo 15 punktu, įvertinta kaip palanki. A. R. vertinimo metu buvo 58 metai, todėl amžius patenka į intervalą nuo 55 m. iki senatvės pensinio amžiaus. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 14 punktu, amžiaus kriterijus pripažintas nepalankia aplinkybe.

Fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymo kriterijus dėl pareiškėjo funkcinių sutrikimų įvertintas vidutinio palankumo aplinkybe, t. y. pareiškėjui yra būtinas darbinės aplinkos pritaikymas. Pagal Kriterijų aprašo 17–19 punktus, šiuo atveju darbui vidutinio palankumo aplinkybių yra dauguma, todėl, vadovaujantis Kriterijų aprašo 18 punktu, bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1, t. y., 50 proc. padauginti iš 1 ir nustatytas 50 proc. darbingumo lygis (DL = 50 x 1), pareiškėjas pripažintas iš dalies darbingu.

Darbingumo lygio terminą NDNT Sprendimų kontrolės skyrius nustatė iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, t. y. nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. iki 2016 m. sausio 3 d., atsižvelgus į asmens organizmo funkcijų sutrikimus, jų laipsnį, nuolatinį pobūdį. Įvertinus A. R. sveikatą trikdančių ligų įtaką darbingumui, atsakovo teigimu, išvada suformuluota pagrįstai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 24 d. sprendimu (b. l. 49–57) pareiškėjo A. R. skundą patenkino: panaikino NDNT Vilniaus I skyriaus 2011 m. rugsėjo 9 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. 3965, NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. SS-3911 ir Komisijos 2012 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. S-28.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo bylos Nr. 5099 dokumentai patvirtina, jog A. R. gimė 1953 m. liepos 4 d.; yra įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, techniko-elektriko kvalifikaciją (1972 m. baigė Vilniaus elektromechanikos technikumą). A. R. 2002 m. dėl potrauminės kairiojo čiurnos sąnario deformuojančios artrozės buvo nustatyta III invalidumo grupė iki 2005 m. rugsėjo 30 d. Nuo 2006 m. rugsėjo 21 d. iki 2008 m. rugsėjo 28 d. nustatytas 50 proc. darbingumo lygis dėl sąnarių potrauminės artrozės, ribotų kairiojo čiurnos sąnario judesių, peties sąnario kapsulito. 2008 m. iki 2009 m. rugsėjo 28 d. buvo nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, 2009 m. iki 2011 m. rugsėjo 27 d. – 50 proc. darbingumo lygis. Terminui pasibaigus, VšĮ Antakalnio poliklinikos 2011 m. rugsėjo 6 d. siuntimu Nr. 1107 A. R. buvo nukreiptas į NDNT.

A. R. darbingumo lygį vertino NDNT Vilniaus I skyrius, 2011 m. rugsėjo 9 d. surašė darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. 3965, kuriame dėl ryškaus stuburo, vaikščiojimo ir rankų funkcijos sutrikimo, skausminio sindromo nustatė 50 proc. darbingumo lygį. Nustatytas darbingumo lygis galioja nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. iki 2016 m. sausio 3 d. (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos). Pareiškėjas nesutiko su NDNT Vilniaus I skyriaus įvertinimu ir kreipėsi į NDNT direktorių, nes, jo manymu, jam neteisingai nustatytas darbingumo lygis. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2011 m. spalio 25 d.–2011 m. lapkričio 22 d. pakartotinai vertino A. R. darbingumo lygį. 2011 m. lapkričio 23 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. 3322 nurodyta, kad darbingumo lygis buvo vertintas remiantis Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo byloje Nr. 5099 esančių dokumentų, pareiškėjo apžiūros bei papildomai gautos asmens sveikatos istorijos Nr. 4614 kopijos duomenimis. Pagrindinė diagnozė nurodyta akte Nr. 3322 TLK-10 AM kodais: M16.0, M17.0, M19.14, M19.17, M24.51, M24.67, T92.8, T93.2; gretutinė diagnozė nurodyta TLK-10 AM kodais: E66.0, F07.8, F10.2, G54.4, H35.0, H93.3, I20.8, I25.2, I50.9, K76.0, N28.1, N35.8. Kojų ir skausmo funkcijos sutrikimas įvertintas vidutiniu, klausos, rankų, liemens, kraujotakos ir kita – lengvu funkcijos sutrikimu. Nustatant darbingumo lygį buvo vertintos specialistų konsultantų išvados: 2011 m. rugpjūčio 11 d. veloergometrijos išvados, EKS tyrimai, 2011 m. rugpjūčio 4 d. širdies echoskopijos išvados, 2009 m. rugsėjo 15 d. audiometrija, 2009 m. vasario 13 d, 2009 m. rugsėjo 24 d., 2009 m. lapkričio 3 d. kardiologo konsultacijų išvados; 2011 m. rugpjūčio 19 d. UAB „Kardiolita“ išrašas iš ligos istorijos S11-1894; 2011 m. rugpjūčio 18 d. koronarografijos tyrimas (atliko doc. A. K.).

NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, vadovaudamasis Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 75.2 punktu, dėl pagrindinių diagnozių TLK-10 AM kodais: T93.2, T92.8, M16.0, M17.0, M19.14, M19.17, M24.67, M24.51 ir gretutinės diagnozės TLK-10 kodu AM G54.4 nustatė 50 proc. bazinį darbingumą; dėl ligų TLK-10 AM kodais: I20.8 ir I25.2, vadovaujantis Kriterijų aprašo VI dalies 40.10.3 punktu, nustatytas 60 proc. bazinis darbingumas; kitos, taip pat gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos TLK-10 AM kodais: I11.0, I50.9, H35.0, E66.0, vertintos vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 40.11.3 punktu ir dėl šių ligų nustatytas 70 proc. bazinis darbingumas; dėl klausos funkcijos sutrikimo, ligos TLK-10 AM kodu – H93.3, vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo IV dalies 32.1.2 punktu, nustatytas 80 proc. bazinis darbingumas. Ligos, nurodytos siuntime, TLK-10 kodais AM: F07.8, F10.2, K76.0, N28.1, N35.8, buvo nevertintos, nes dėl šių susirgimų funkciniai sutrikimai neišreikšti ir neatitinka Kriterijų aprašo reikalavimų. Funkciniai, profesiniai ir kiti kriterijai, turintys įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, įvertinti vidutiniškai palankiais, koeficientas – 1 (nustatytos 2 palankios darbui aplinkybės, 4 vidutinio palankumo ir 1 nepalanki darbui aplinkybė). Nustatytas darbingumo lygis 50 proc. (50 x 1 = 50), netektas darbingumas – 50 proc., galioja nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. iki 2016 m. sausio 3 d. (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos). Darbingumo lygio priežastis: „ligos arba būklės“. Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų: „negali dirbti: veikiant fizikiniams rizikos veiksniams – kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių, dirbti lauko sąlygomis; veikiant ergonominiams rizikos veiksniams – keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg, dirbti darbo, susijusio su priverstiniais liemens palenkimais; veikiant fiziniams rizikos veiksniams – darbų aukštyje virš 1,3 m“.

A. R. nesutiko su 2011 m. lapkričio 23 d. NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimu Nr. SS-3911 dėl nustatyto darbingumo lygio ir 2011 m. gruodžio 5 d. apskundė jį Komisijai. Komisija 2012 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. S-28 pareiškėjo skundą atmetė, NDNT 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. SS-3911 paliko nepakeistą.

Teismas pažymėjo, kad šioje byloje ginčas kilo dėl to, ar teisingai pareiškėjui nustatytas darbingumas. Pareiškėjo manymu, jis nedarbingas ne 50 proc., kaip nustatė teismui skundžiamos institucijos, bet bent jau 60–65 proc.

Kriterijų aprašo (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija) 6 punkte nustatyta, kad jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų šia tvarka: 6.1. jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 50–55, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9; 6.2. jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 45–40, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,8; 6.3. jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 30–35, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,7; 6.4. kai yra dvi organizmo būklės, atitinkančios 0–25 bazinio darbingumo procentus, nustatoma 0–10 bazinio darbingumo procentų. Kriterijų aprašo 18 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai, vertinant asmens darbingumo lygį, vidutinio palankumo darbui aplinkybių yra dauguma ir asmeniui nustatomos vidutiniškai palankios darbui aplinkybės, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1.

Dėl Kriterijų aprašo 1 priedo (2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. A1-139/V-356 redakcija) IV dalies „Ausų, nosies ir gerklų ligos“ 32.1.2 punkto taikymo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 32.1.2 punkte nustatyta, jog dėl klausos pablogėjimo (30–49 dB intervale) taikomas 70 proc. darbingumas (atsakovas klaidingai teigia, jog 70–80 proc.), todėl darbingumo procentas (80) dėl šio susirgimo (būklės) nustatytas neteisingai ir turėtų būti 70 proc.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjui dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus I20.8 (kitos krūtinės anginos formos (KŠL, stabili įtampos krūtinės angina III f. Kl.)), I25.2 (senas miokardo infarktas) buvo taikytas Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 40.10.3 punktas (III funkcinė klasė. Priepuoliai prasideda nuo nedidelio ar vidutinio krūvio, pvz., ėjimo lygia vietove 100–500 m, kopiant laiptais net į pirmą aukštą. Kartais angininis skausmas kyla per pirmąsias valandas nubudus). Vertinta 60 proc., kai galimos vertės – nuo 40 iki 60 proc., nes nustatytas kardiovaskulinės sistemos lengvas funkcijos sutrikimas dėl stabilios krūtinės anginos. Diagnozė patvirtinta 2011 m. rugpjūčio 4 d. atlikus širdies echoskopinį tyrimą, 2011 m. rugpjūčio 11 d. atlikus veloergometriją, 2011 m. rugpjūčio 18 d. atlikus koronografiją (vainikinės arterijos be pakitimų). Žemesnės procentinės vertės netaikytos todėl, kad, remiantis koronografijos duomenimis, pareiškėjo širdies vainikinės arterijos be pakitimų. Kolegija sutiko su pareiškėjo būklės vertinimu pagal Kriterijų aprašo 40.10.3 punktą, tačiau manė, jog sprendimo dalis dėl šio susirgimo įvertinimo 60 proc. darbingumu (kai galimos vertės – nuo 40 iki 60 proc.) nėra tinkamai pagrįsta, o argumentas „širdies vainikinės arterijos be pakitimų“ nėra pakankamas.

Dėl Kriterijų aprašo 1 priedo (2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. A1-139/V-356 redakcija) VI dalies „Kraujotakos sistemos ligos“ 40.11.3 punkto taikymo pažymėta, jog dėl pareiškėjui diagnozuotos arterinės hipertenzijos jam nustatytas 70 proc. darbingumas. Kolegija su tokiu vertinimu sutiko.

Dėl Kriterijų aprašo 1 priedo (2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. A1-139/V-356 redakcija) XIII dalies „Jungiamojo audinio ir skeleto–raumenų sistemos ligos“ 75.2 punkto taikymo: 75 punktas taikomas diagnozavus kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozę (darbingumo netekimo procentai priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos). Pareiškėjui nustatyta II funkcinio nepakankamumo klasė: gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet ribota aktyvi fizinė veikla, I–III rentgenologinė stadija; vertės – 70–50 proc.

Dėl šių ligų pareiškėjui buvo nustatytas 50 proc. bazinis darbingumas (galimos vertės 70–50 proc.), nes specialistai kojų ir skausmo funkcijos sutrikimus vertino vidutinio sunkumo, pasireiškiančius sutrikusiu vaikščiojimu, be to, pareiškėjas skundžiasi skausmingais ir ribotais riešų, skausmingais stuburo ir abiejų pečių judesiais. Kolegijos nuomone, pareiškėjui diagnozuotos jungiamojo audinio ir skeleto–raumenų sistemos ligos pagal Kriterijų aprašą įvertintos neteisingai, nes, pirma, pareiškėjui nepagrįstai nustatyta II funkcinio nepakankamumo klasė, kadangi, įvertinus visas pareiškėjui diagnozuotas ligas (tiek pagal pagrindines, tiek pagal šalutines diagnozes) išvada, kad pareiškėjas gali atlikti įprastą profesinę veiklą, o ribota tik aktyvi fizinė veikla, yra nepagrįsta, neteisinga. Įvertinus ne tik pareiškėjui diagnozuotus artritus, bet ir pareiškėjui diagnozuotus kairiojo čiurnos sąnario labai ryškią kontraktūrą, dešinės plaštakos I piršto labai ryškią kontraktūrą, abiejų peties sąnarių labai žymią kontraktūrą, abiejų rankų riešų labai ryškią kontraktūrą (pagal Kriterijų aprašo 4 punktą – ryški peties sąnario kontraktūra arba ankilozė (80–50 proc.), ryški čiurnos sąnario kontraktūra (60–50 proc.) (5 p.), išvada dėl galėjimo atlikti įprastą profesinę veiklą yra abejotina. Tai įrodo ir pareiškėjui išduotos rekomendacijos darbui, pareiškėjas į teismo posėdį atvyko pasiremdamas dviem ramentais, todėl jo galima profesinė veikla dėl šių faktorių yra neabejotinai ribota. Dėl to abejotinas ir funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens profesinės reabilitacijos poreikio nustatymui bei jo įsidarbinimo galimybėms, vertinimas (Kriterijų aprašo 2 priedas) pagal 2-ąją poziciją – valandų, kurias gali asmuo dirbti, skaičius – gali dirbti 4–5 valandas per dieną ar 3–4 dienas per savaitę.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad institucijos netinkamai taikė nedarbingumo nustatymą reglamentuojančius teisės aktus, todėl priėmė neteisėtus, neteisingus sprendimus, kurie naikintini. Juos panaikinus, NDNT Vilniaus I skyrius turėtų pakartotinai vertinti pareiškėjo darbingumą, atsižvelgus į šiame teismo sprendime nurodytus trūkumus bei įvertinus kitas aplinkybes (Tvarkos aprašo 35, 35.5 p.).

III. Atsakovas NDNT apeliaciniu skundu (b. l. 85–89) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimą, o A. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad NDNT Sprendimų skyrius, gavęs A. R. skundą, išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, susijusias su asmens sveikatos būkle, ir pakartotinai įvertino jo darbingumo lygį. Pakartotinė darbingumo lygio vertinimo procedūra įtvirtinta Tvarkos aprašo 35.3 punkte.

NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, atlikdamas pakartotinį A. R. darbingumo lygio vertinimą, pagrįstai taikė Kriterijų aprašo XIII dalies 75.2 punktą, atsižvelgdamas į faktinę asmens sveikatos būklę (į esminius funkcinius sutrikimus) ir ją pagrindžiančius medicininius dokumentus, kurie patvirtina II funkcinio nepakankamumo klasę. Žemesnės procentinės vertės pagal Kriterijų aprašo XIII dalies 75.3 punktą taikomos tik tuo atveju, jei yra pateiktos specialias medicinines žinias turinčių medikų išvados, patvirtinančios asmens III funkcinio nepakankamumo klasę, III–IV rentgenologinę stadiją. Teismas, teigdamas, kad pareiškėjui nepagrįstai nustatyta II funkcinio nepakankamumo klasė, netinkamai interpretuoja punkto dispozicijoje keliamus reikalavimus – funkcinio nepakankamumo klasė ir rentgenologinė stadija turi būti patvirtinta remiantis medicininiais duomenimis, atliktais medicininiais tyrimais, specialistų pateiktomis konsultacijomis ir instrumentiniais tyrimais. Duomenų, kad A. R. NDNT darbingumo lygio vertinimo metu būtų patvirtinta III funkcinio nepakankamumo klasė, III–IV rentgenologinė stadija, asmens byloje nėra.

Apeliantas nesutinka su teismo teiginiu, kad procentinė išraiška (80 proc.), vertinant asmens klausos funkcinį sutrikimą pagal Kriterijų aprašo IV dalies 32.1.2 punktą, įvertinta nepagrįstai ir turėtų būti nustatytas 70 proc. bazinis darbingumo lygis. A. R. darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-168/V-499 2011 m. liepos 18 d. redakcijos Kriterijų aprašo IV dalies 32.1.2 punkto reikalavimais, pagal kurį klausos funkcijos sutrikimas 30–49 db intervale vertinamas nuo 80 iki 70 proc. Klausos funkcijos pablogėjimas nustatomas, atsižvelgiant į geriau girdinčios ausies girdėjimo aštrumą. Pareiškėjo geriau girdinti ausis yra kairioji. Kadangi kairės ausies klausos slenksčio vidurkis yra 31 db, tai yra vertė artima 80 proc. išraiškai. 70 proc. vertė galėtų būti naudojama tik tuo atveju, jei pareiškėjo geriau girdinčios ausies klausos slenksčio vidurkis būtų 49 db.

Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, kad vertinant asmens bazinį darbingumo lygį dėl kraujotakos funkcinių sutrikimų NDNT nepakankamai motyvavo dėl taikomos 60 proc. vertės, o argumentas „širdies vainikinės arterijos be pakitimų“ nėra pakankamas. 60 proc. vertė nustatyta pagrįstai. Žemiausia 40 proc. vertė taikoma tuo atveju, kai yra sumažėjusi kairio skilvelio išmetimo frakcija (mažiau arba lygu 40 proc.). Remiantis pareiškėjo išrašo iš ligos istorijos duomenimis, kairio skilvelio išmetimo frakcija lygi 60 proc.

Teismo teiginys, kad pareiškėjo atėjimas į teismo salę, pasiremiant dviem ramentais, yra neginčijamas faktas, jog pareiškėjo galima profesinė veikla dėl šių faktorių yra neabejotinai ribota, nepagrįstas, nes teismo posėdžio metu nebuvo pateikta medicininių įrodymų.

Pareiškėjas A. R. su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 97–100) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti galioti.

Remiasi iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui. Teigia, kad dabartinė jo sveikatos būklė pablogėjusi, o tai, kad vaikščiojimui jam būtini du ramentai, matyti iš rentgeno nuotraukų ir kitų medicininių dokumentų. Pareiškėjui nustatytos dar dvi neišgydomos ligos – žvynelinė psoriazė ir cukrinis diabetas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamo ginčo dalykas – pareiškėjo A. R. darbingumo lygio nustatymo teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjui 50 proc. darbingumo lygis nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. iki 2016 m. sausio 3 d. (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos) buvo nustatytas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2011 m. rugsėjo 9 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-3965 ir patvirtintas ikiteismine šios kategorijos ginčų nagrinėjimo tvarka Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. SS-3911 ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. S-28.

Iš šių dokumentų matyti, kad pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas atliktas remiantis pagrindinėmis diagnozėmis pagal TLK-10 kodus: M16.0, M17.0, M19.14, M19.17, M24.51, M24.67, T92.8, T93.2, ir gretutinėmis diagnozėmis pagal TLK-10 kodus: E66.0, F07.8, F10.2, G54.4, H35.0, H93.3, I11.0, I20.8, I25.2, I50.9, K76.0, N28.1, N35.8. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 75.2 punktu, nustatytas 50 proc. bazinis darbingumas (dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus: T93.2, T92.8, M16.0, M17.0, M19.14, M19.17, M24.67, M24.51, G54.4); Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 40.10.3 punktu – 60 proc. bazinis darbingumas (dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus: I20.8, I25.2); Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 40.11.3 punktu – 70 proc. bazinis darbingumas (dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus: I11.0, I50.9, H35.0, E66.0); Kriterijų aprašo 1 priedo IV dalies 32.1.2 punktu – 80 proc. bazinis darbingumas (dėl diagnozės pagal TLK-10 kodą H93.3); diagnozių pagal TLK-10 kodus F07.8, F10.2, K76.0, N28.1, N35.8 bazinio darbingumo lygis nevertintas.

Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 8 dalis įtvirtina, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Realizuojant diskreciją įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais detalizuoti ir konkretinti įstatymų nustatytą teisinį reguliavimą šioje srityje, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 buvo patvirtinti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punkto nuostatomis, asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant tris kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas), funkcinius (2 priedas), profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas). Kriterijų aprašo 4 punkte nurodyta, kad medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus. Kriterijų aprašo 1 priede pateiktas sąrašas ligų, suklasifikuotų pagal žmogaus organizmo funkcijų sistemas į XV dalių, prie kiekvienos ligos nurodant bazinio darbingumo vertę procentais apibrėžtuose intervaluose. Funkciniai kriterijai vertinami, atsižvelgiant į asmens funkcijų sutrikimus, pagal tai, kiek valandų asmuo gali dirbti per dieną ar dienų per savaitę (Kriterijų aprašo 11 p.). Profesiniams ir kitiems kriterijams, turintiems įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, priskiriama: išsilavinimas, profesinė kvalifikacija, darbo patirtis ir darbiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje, amžius bei fizinės, darbinės ir informacinės aplinkos pritaikymas (Kriterijų aprašo 12 p.).

Susipažinusi su procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ginčo esmę sudaro medicininių kriterijų vertinimas nustatant pareiškėjo darbingumo lygį. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Nagrinėdamas ginčą teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. kovo 7 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A502-22/2013), priimtoje nagrinėjant analogišką situaciją, pažymėjo, jog specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas, todėl teisėjų kolegija iš esmės nepasisako, ar medicininių kriterijų vertinimą NDNT atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę. Įvertinant šiuos kriterijus teisės taikymo požiūriu jie gali būti paneigti ar jais gali būti suabejota tik tais atvejais, kai byloje būtų pateiktos kitos specialistų išvados, neatitinkančios nustatytų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pats spręsti dėl konkrečių Kriterijų aprašo 1 priedo „Bazinio darbingumo procentai“ pozicijų taikymo bei tam tikrų procentinių reikšmių parinkimo teisingumo neturėjo teisės.

Pareiškėjo skundžiamų sprendimų priėmimo metu galiojo socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcijos Kriterijų aprašas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2009 m. gegužės 31 d. įsigaliojusiu socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. A1-354/V-402 buvo pakeisti Kriterijų aprašo 5 punktas ir 6.1–6.3 punktai, teisėjų kolegija pasisakys tik dėl nustatant pareiškėjo darbingumo lygį nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. iki 2016 m. sausio 3 d. pasikeitusio teisinio reguliavimo įtakos pareiškėjo bazinio darbingumo vertinimui procentais ir galutiniam rezultatui – darbingumo lygio nustatymui (50 proc.).

Kriterijų aprašo 5 ir 6 punktai reglamentuoja situaciją, kai turi būti nustatomi bazinio darbingumo procentai, jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų. Pagal iki 2009 m. gegužės 31 d. galiojusios redakcijos Kriterijų aprašo (2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 redakcija) 5 punktą, jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi didžiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, pritaikant Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatas. Jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš atitinkamų koeficientų šia tvarka: jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9 (6.1 p.); atitinkamai jei šie procentai yra 65–50, jie dauginami iš koeficiento 0,8 (6.2 p.); jei 30–45, jie dauginami iš koeficiento 0,7 (6.3 p.). Šios Kriterijų aprašo redakcijos 6 punkto įtaka nustatant asmens bazinio darbingumo lygį dėl atskirų diagnozių buvo ta, kad tais atvejais, kai dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, turėjo būti taikomas asmens bazinio darbingumo lygį mažinantis koeficientas, t. y. dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai turėjo būti dauginami iš atitinkamo įtakos koeficiento tiek kartų, kiek tokių susijusių stiprinančių vienas kitą sutrikimų nustatyta ir tokiu būdu nustatomas bazinis darbingumo procentas.

Nuo 2009 m. gegužės 31 d. įsigaliojusios redakcijos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. A1-354/V-402 buvo pakeisti Kriterijų aprašo 5 punktas ir 6.1–6.3 punktai. 5 punkte nustatyta, kad jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, pritaikant Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatas. Kriterijų aprašo 6.1 punkte vietoje skaičių „70–80“ įrašyti skaičiai „50–55“, 6.2 punkte vietoje skaičių „65–50“ įrašyti skaičiai „45–50“, 6.3 punkte vietoje skaičių „30–45“ įrašyti skaičiai „30–35“. Atliekant asmens darbingumo lygio vertinimą pagal 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. A1-354/V-402 pakeistą Kriterijų aprašo 6.1–6.3 punktuose numatytą bazinio darbingumo nustatymo metodiką, kitos ligos vertinamos tik tais atvejais, kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau. Kaip matyti iš anksčiau paminėtų pareiškėjo darbingumo lygio vertinimo dokumentų, vadovaujantis Kriterijų aprašo 5 ir 6 punktais, pareiškėjui nustatytas 50 proc. bazinis darbingumas, nes kitų organizmo funkcinių sutrikimų bazinio darbingumo procentai yra didesni nei 55 proc. (60 proc., 70 proc. ir 80 proc.), todėl nebuvo pagrindo taikyti mažinančio koeficiento.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu norminėje administracinėje byloje Nr. I552-23/2012 pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 6.1–6.3 punktai (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija) prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, inter alia iš jo kylančiam proporcingumo reikalavimui. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčijamo teisinio reguliavimo, nustatančio, kad kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų, kitos ligos vertinamos tik tais atvejais, kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau, sudaromos prielaidos tam, kad situacijose, kai net ir ne tokios sunkios ligos ar sutrikimai, tais atvejais, kai jie stiprina pagrindinę ligą ar sutrikimą ir dėl to gali lemti sunkesnę asmens sveikatos būklę, šių kitų ligų ar sutrikimų įtaka negali būti įvertinama jokiais būdais medicininių kriterijų, t. y. bazinio darbingumo, vertinimo etape.

Vadovaujantis ABTĮ 116 straipsnio 1 dalimi, norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo procedūra už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. iki 2016 m. sausio 3 d. iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I552-23/2012 oficialaus paskelbimo nebuvo užbaigta (galimybė koreguoti pareiškėjo įgytos teisės apimtį nėra išnykusi, nes galutinis NDNT sprendimas dėl jo darbingumo lygio nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. nėra priimtas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimas turi būti taikomas pareiškėjo inicijuotam ginčui išspręsti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegijai yra pagrindas daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai panaikino NDNT Vilniaus I skyriaus 2011 m. rugsėjo 9 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-3965, NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. SS-3911 ir Komisijos 2012 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. S-28, bet priimtą sprendimą pagrindė netinkamais motyvais, todėl jie yra pašalinami.

Be to, tam, kad būtų pašalintos neteisėtu pripažinto 2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcijos Kriterijų aprašo 6.1–6.3 punktų taikymo neigiamos teisinės pasekmės, NDNT Vilniaus I skyrius turi būti įpareigojamas iš naujo įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį ir priimti naują sprendimą.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas turi būti pakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2011 m. rugsėjo 9 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-3965, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. SS-3911 bei Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. S-28. Įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritorinį skyrių iš naujo įvertinti pareiškėjo A. R. darbingumo lygį pagal viešosios įstaigos Antakalnio poliklinikos 2011 m. rugsėjo 6 d. siuntimą Nr. 1107.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė