2018-05-24 Nr. AB-10491-3-62-3-00323-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-664-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00323-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. J. ir D. J. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. J. ir D. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai V. J. ir D. J. skundu kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas), V. J. 300 000 Eur neturtinės žalos ir 8 472,25 Eur turtinės žalos bei D. J. 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, jog 2013 m. birželio 7 d. Pravieniškių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) buvo sumuštas pareiškėjų artimas giminaitis (V. J. sūnus, D. J. brolis) M. J., kuris nuo patirtų sužalojimų (duomenys neskelbtini) mirė. Priežastinį ryšį tarp M. J. sužalojimo ir mirties patvirtina mirties priežasties tyrimą atlikusio specialisto 2014 m. liepos 31 d. išvada Nr. 170/14 (09).

3. Pareiškėjai teigė, kad Pravieniškių PN-AK neužtikrino M. J., šioje pataisos įstaigoje atlikusio laisvės atėmimo bausmę, saugumo, nepasirūpino, jog pataisos namuose būtų padidintas personalo skaičius ar įdiegtos techninės ar kitokios priemonės, leidžiančios užtikrinti pakankamą nuteistųjų stebėjimą. M. J. sumušimo metu buvo sužaloti dar du nuteistieji, todėl akivaizdu, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo užtikrintas nuteistųjų saugumas, toleruojama kriminalinė nuteistųjų subkultūra ir taip sudaromos sąlygos nuteistųjų tarpusavio smurtui.

4. Pareiškėjai nurodė, jog nusikaltimas prieš M. J. buvo įvykdytas nakties metu, kitų nuteistųjų grupės, jiems veiksmus koordinuojant mobiliaisiais telefonais, kurių nuteistieji neturi teisės turėti pataisos įstaigoje, iš anksto suderintais veiksmais, kurie nebuvo spontaniški ir neplanuoti, o parengti pasinaudojant Pravieniškių PN-AK ne vienerius metus egzistuojančiomis saugumo spragomis, personalo trūkumu ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) reikalavimų nevykdymu.

5. Pareiškėjai pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 03-1-00546-13 dėl M. J. nužudymo 2015 m. liepos 10 d. buvo sustabdytas, nusikaltimą padarę asmenys nenustatyti. Pravieniškių PN-AK nerinko ir neturi jokių duomenų apie nuteistųjų elgesį 2013 m. birželio 7 d. nakties metu, t. y. nuteistieji nebuvo stebimi. Atsakovas turėjo pareigą imtis prevencinių priemonių apsaugoti asmenis, kad prieš juos nebūtų naudojamas smurtas, tačiau to neatliko.

6. Pareiškėjai teigė, jog dėl M. J. sužalojimo, nuolat išgyveno emocinę depresiją dėl gresiančios mirties. Pareiškėjas V. J. su sūnumi nuo vaikystės palaikė glaudžius ryšius, atliekant bausmę sūnų išlaikė, padėjo jam materialiai, rūpinosi sūnumi viso jo gydymo metu. Po sūnaus mirties V. J. patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, skausmą ir išgyvenimus, nes jis prarado vienintelį sūnų, su kuriuo siejo visą savo gyvenimą, kuris turėjo užtikrinti giminės ir pavardės tęstinumą. Be to, pareiškėjui neigiamus dvasinius išgyvenimus, apmaudą ir beviltiškumo jausmą sukėlė ir tai, kad Pravieniškių PN-AK ikiteisminį tyrimą atliko neefektyviai, nužudymą įvykdęs asmuo liko nenustatytas ir nenubaustas. D. J. su vyresniu broliu palaikė labai artimus ryšius, brolis ją globodavo, teikdavo patarimus, prižiūrėdavo ją, rūpinosi jos mokslais ir drausme, padėdavo iškilus problemoms, kartu leisdavo laiką, pramogaudavo. Broliui atsidūrus pataisos namuose, jie palaikė glaudžius ryšius laiškais, po sumušimo ji nuolat prižiūrėjo brolį, todėl po jo mirties patyrė šoką, emocinę traumą. Nustatant pareiškėjų patirtos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, kad pasekmės yra nepataisomos, žala padaryta pažeidus labiausiai saugomą vertybę – gyvybę, todėl neturtinė žala turėtų būti atlyginama visiškai. Dėl patirtos turtinės žalos pareiškėjas V. J. nurodė, jog apmokėdamas sūnaus gydymo išlaidas VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninei patyrė 8 472,25 Eur (29 253 Lt) turtinę žalą.

7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjų skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

8. Atsakovo atstovas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK laikomų nuteistųjų apsauga, priežiūra, šių asmenų izoliavimas užtikrinami tinkamai įstatymų nustatyta tvarka. Pravieniškių PN-AK nuteistųjų priežiūrą vykdo Apsaugos ir priežiūros skyrius, kuris nepertraukiamai dirba 4 pamainomis (visą parą). 2013 m. birželio 6–7 dienomis nuteistųjų priežiūrą vykdė pareigūnų budinčioji pamaina Nr. 4, vadovaujama direktoriaus budinčiojo padėjėjo Ž. R..

9. Atsakovo atstovas nurodė, jog Pravieniškių PN-AK 1-o lokalinio sektoriaus 2-o būrio patalpose nėra įrengta vaizdo stebėjimo ar kitų sistemų, kurių pagalba būtų galima nuolat stebėti nuteistųjų elgesį, bendro naudojimo ir gyvenamosiose patalpose nėra stacionaraus posto, kuriame turėtų būti pareigūnas, todėl buvo sudėtinga užkardyti 2013 m. birželio 7 d. ryte įvykusį teisėtvarkos pažeidimą. Pareigūnai negalėjo iš anksto numatyti kilsiančių pasekmių, nes jokių susibūrimų ar neteisėtų veiksmų, galinčių sukelti įtarimus, nebuvo. M. J. nei žodžiu, nei raštu nesikreipė į pataisos namus dėl gresiančio pavojaus jo sveikatai ar gyvybei, taip pat nesikreipė ir dėl asmeninių konfliktų su kitais nuteistaisiais, tokios informacijos nebuvo gauta ir iš kitų asmenų, todėl M. J. taikyti BVK 70 straipsnio 6 dalį, t. y. laikyti jį izoliuotą, nebuvo pagrindo.

10. Atsakovo atstovas tvirtino, jog M. J. buvo sužalotas ne dėl valdžios institucijos darbuotojų neteisėtos veikos, o dėl kitų asmenų nusikalstamos veikos, todėl negalimas priežastinio ryšio tarp valdžios institucijos veiksmų ir žalos konstatavimas. Valstybė negali būti patraukta atsakomybėn už neturtinę žalą, kurią patyrė M. J. dėl kito asmens (asmenų) jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo. Pravieniškių PN-AK teigimu, pareiškėjai skunde nedetalizavo, iš ko susideda jų patirta neturtinė žala, nepagrindė jos objektyviais duomenimis ar įrodymais, todėl jų reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepime į pareiškėjų skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamentas informacijos apie M. J. galimai kilusią grėsmę nebuvo gavę. Pataisos namuose dėl didelio nuteistųjų skaičiaus ir jų laikymo teisinio reglamentavimo nebuvo įmanoma užtikrinti kiekvieno nuteistojo nuolatinio ir betarpiško stebėjimo.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai, 2013 m. birželio 7 d. apie 6.30 val. sužinoję apie M. J. sužalojimą, nedelsiant ėmėsi jų kompetencijai priskirtinų veiksmų, suorganizavo pirmąją medicinos pagalbą, išvežė sužalotąjį į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas (toliau – ir Kauno klinikos), Pravieniškių PN-AK Vidaus tyrimų skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl M. J. sveikatos sutrikdymo.

14. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, nepagrįsta visą žalą kildinti tiesiogiai iš Pravieniškių PN-AK darbuotojų galimo neveikimo, kadangi jų neteisėtas neveikimas, jei toks būtų nustatytas byloje, tik netiesiogiai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui, todėl nagrinėjamu atveju gali būti sprendžiamas klausimas tik dėl dalinės valstybės atsakomybės.

II. 15. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, pareiškėjui V. J. 2 800 Eur turtinės žalos ir 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, D. J. priteisė 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kitą skundo reikalavimų dalį atmetė.

16. Teismas nustatė, ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog M. J. 2013 m. birželio 7 d. 6.30 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 1-ojo lokalinio sektoriaus 2 būrio 2 brigadoje buvo sužalotas kitų nenustatytų nuteistųjų ir dėl po šio sužalojimo atsiradusių komplikacijų (duomenys neskelbtini) mirė VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninėje, nėra, todėl teismas vertino, kad šių aplinkybių teisėtumas nekvestionuojamas, jos laikomos nustatytomis.

17. Teismas nustatė, kad nuo 2013 m. birželio 6 d. 8.00 val. iki 2013 m. birželio 7 d. 8.00 val. tarnybą Pravieniškių PN-AK Antrojoje valdyboje atlikinėjo budinčioji pamaina Nr. 4: direktoriaus budintysis padėjėjas Ž. R., prižiūrėtojų budinčiosios pamainos vyresnysis S. V., prižiūrėtojai gyvenamojoje zonoje: L. S., A. S., Ž. K., prižiūrėtojai gamybinėje zonoje: R. Č., V. A., kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 2 – prižiūrėtojas G. K., kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 3 – T. J., prižiūrėtojai uždarojoje zonoje: R. S. ir V. L., pasimatymų biure – V. B. ir D. G.. 2013 m. birželio 7 d. nuo 5.30 val. iki 8.20 val. prie vaizdo stebėjimo sistemos budėjo APS prižiūrėtojas R. Č..

18. Teismas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK Vidaus tyrimų skyriaus 2013 m. liepos 25 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 35 (2)-76 (toliau – ir Tarnybinio tyrimo išvada) nustatyta, jog direktoriaus budintysis padėjėjas Ž. R. ir prižiūrėtojų budinčiosios pamainos vyresnysis S. V. nuo 2013 m. birželio 6 d. 8.00 val. iki 2013 m. birželio 7 d. 8.00 val. neužtikrino laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų tinkamos apsaugos ir priežiūros, taip pat nesiėmė jokių veiksmų, siekiant užtikrinti Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko S. C. rašytinio nurodymo sustiprinti I-ojo lokalinio sektoriaus nuteistųjų priežiūrą vykdymą, dėl to 2013 m. birželio 7 d. apie 6.24 val. buvo sužaloti I-jame lokaliniame sektoriuje laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji K. V. ir M. J.. Tarnybinio tyrimo išvadoje konstatuoti minėtų pareigūnų tarnybiniai nusižengimai, už kuriuos jiems skirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos. Teismas vertino, kad Tarnybinio tyrimo išvada, kuri nėra nuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka, patvirtina neteisėtus Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmus (neveikimą) 2013 m. birželio 6 d. 8.00 val. iki 2013 m. birželio 7 d. 8.00 val. neužtikrinus laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų (įskaitant ir M. J.) bausmės atlikimo režimo laikymosi bei tinkamos apsaugos ir sudaro pagrindą konstatuoti priežastinio ryšio buvimą su M. J. sunkiu sužalojimu.

19. Teismas konstatavo, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Marijampolės poskyrio 2014 m. liepos 31 d. specialisto išvada Nr. M170/14(09) įrodo, kad M. J. mirė dėl 2013 m. birželio 7 d. buvusios sunkios galvos traumos, todėl įrodo priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos (M. J. mirties) ir nustatyto Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėto neveikimo (jo saugumo neužtikrinimo).

20. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis, jog Pravieniškių PN-AK I-ojo lokalinio sektoriaus 2-o būrio patalpose nėra įrengta vaizdo stebėjimo ar kitų sistemų, kurių pagalba būtų galima nuolat stebėti nuteistųjų elgesį, taip pat bendro naudojimo bei gyvenamosiose patalpose nėra stacionaraus posto, kuriame budėtų pareigūnas, sprendė, kad šiais teiginiais atsakovas iš esmės pripažino, jog Pravieniškių PN-AK nebuvo sukurta tinkama ir pakankama nuteistųjų priežiūros sistema, be to nustatyta, kad ir esanti nuteistųjų priežiūros sistema veikė netinkamai. Šias aplinkybes, teismo nuomone, patvirtino vaizdo stebėjimo ir įrašymo sistemos 2-osios valdybos 1-o lokalinio sektoriaus teritorijos duomenys.

21. Teismas vertino, jog nėra pakankamo teisinio pagrindo atleisti atsakovą nuo viešosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

22. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog M. J. 2013 m. birželio 7 d. buvo sumuštas kitų nenustatytų nuteistųjų, todėl tiesioginė žalos atsiradimo priežastis buvo M. J. sužalojusių nuteistųjų neteisėti veiksmai, o Pravieniškių PN-AK veiksmų neteisėtumas, kuris pasireiškė netinkamai vykdant teisės aktais nustatytą pareigą prižiūrėti ir apsaugoti nuteistuosius (tame tarpe M. J.), buvo netiesioginė žalos atsiradimo priežastis, tačiau ji sudarė sąlygas (neužkirto kelio) pasikėsinimui į didžiausią vertybę – žmogaus sveikatą ir gyvybę.

23. Teismas, vertindamas su žalos padarymu susijusias aplinkybes, pažymėjo, jog byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad M. J. ar kiti asmenys kreipėsi į būrio viršininką, Pravieniškių PN-AK pareigūnus, ar Pravieniškių PN-AK administraciją su skundais dėl nesaugumo, įtampos tarp pareiškėjo ir kitų nuteistųjų, galimos grėsmės pareiškėjo sveikatai ar gyvybei, dėl izoliavimo. Teismas vertino, kad M. J., siekdamas apsaugoti savo gyvybę ir sveikatą, nepasinaudojo jam BVK 11 straipsniu suteikiamomis teisėmis, taip pat BVK 70 straipsnyje suteikta teise kreiptis į pataisos įstaigos administraciją arba Kalėjimų departamentą dėl perkėlimo į kitą būrį ar izoliavimo nuo kitų nuteistųjų, tuo tarpu Pravieniškių PN-AK, neturėdami duomenų apie M. J. gresiantį pavojų, nežinodami apie tiesioginę riziką, grėsmę, kurią jam kelia kiti kartu bausmę atliekantys asmenys, neturėjo pagrindo taikyti specialių prevencijos (apsaugos) priemonių M. J. atžvilgiu.

24. Teismas pažymėjo, kad M. J., 2013 m. liepos 8 d. apklaustas liudytoju, nurodė, jog su kitais nuteistaisiais sutarė gerai, su niekuo problemų ar konfliktų neturėjo, kas ir dėl kokių priežasčių galėjo sužaloti, nežino, niekam pretenzijų neturi, t. y., neatskleidė nusikaltimo aplinkybių, nors apklausos metu buvo sąmoningas. Tai patvirtino apklausą vykdęs vyriausiasis specialistas E. K.. Pareiškėjas V. J. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad sūnus jam nesiskundė dėl galimos grėsmės su kitais nuteistaisiais.

25. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Pravieniškių PN-AK negalėjo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmų, nes Kalėjimų departamento ir laisvės atėmimo vietų kriminalinę žvalgybą įgalioti vykdyti padaliniai kriminalinės žvalgybos subjektais tapo tik nuo 2014 m. kovo 1 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimas Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. 108 „Dėl Kriminalinės žvalgybos subjektų sąrašo patvirtinimo ir jų kriminalinės žvalgybos masto nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 167).

26. Teismas konstatavo, kad nors Pravieniškių PN-AK nebuvo gavusi informacijos apie kitų asmenų galimą agresiją M. J. atžvilgiu, apie galimą pavojų M. J. sveikatai ir gyvybei, t. y. neturėjo pagrindo numatyti galimo žalos atsiradimo, tačiau Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtas neveikimas turėjo netiesioginę įtaką žalos atsiradimui, t. y. neužtikrinus M. J. saugumo, jis buvo sunkiai sužalotas kitų nenustatytų nuteistųjų ir dėl šios priežasties vėliau mirė, todėl teismas vertino, kad yra pagrindas nustatyti valstybės dalinę atsakomybę dėl žalos atlyginimo.

27. Teismas nurodė, jog byloje pateiktos apmokėjimo sąskaitos (2014 m. kovo 4 d. Nr. 16, 2014 m. balandžio 3 d. Nr. 20, 2014 m. gegužės 2 d. Nr. 21, 2014 m. birželio 5 d. Nr. 26 ir 2014 m. birželio 30 d. Nr. 34 bei 2014 m. kovo 6 d., 2014 m. balandžio 4 d., 2014 m. gegužės 5 d., 2014 m. birželio 5 d. ir 2014 m. liepos 2 d. mokėjimo nurodymai patvirtina, kad pareiškėjas V. J. VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninei sumokėjo M. J. reabilitacinio gydymo išlaidas – 8 472,25 Eur (29 253 Lt), todėl nustačius dalinę valstybės atsakomybę, teismas pareiškėjui V. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteisė 2 800 Eur turtinei žalai atlyginti.

28. Teismas, įvertinęs M. J. socialinius ryšius su artimaisiais (tėvu ir seserimi) bei tai, jog daugiau nei metus laiko pareiškėjai slaugė M. J. gydymo įstaigose, matė jo sužalojimus, bejėgišką būklę, kančias ir skausmą, o vėliau M. J. mirus, pareiškėjai patyrė itin didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, nuoskaudą ir skausmą, taip pat nustačius, kad atsakovo neteisėti veiksmai netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, pareiškėjų prašymus dėl neturtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies.

III. 29. Pareiškėjai V. J. ir D. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priteisti V. J. 300 000 Eur neturtinės žalos ir 8 472,25 Eur turtinės žalos atlyginimą, D. J. – 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

30. Pareiškėjai nurodo, kad atsakovas nevykdė jam priskirtų funkcijų dėl didelio nerūpestingumo. Teigia, jog gyvenamosiose patalpose, kur gyveno žuvusysis, nebuvo sustiprintos priežiūros, taip kaip nurodyta gyvenamųjų patalpų patikrinimo grafike, kurį patvirtino Pravieniškių PN-AK Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas S. C.. Dėl šių įpareigojimų nevykdymo, pareigūnams paskirtos drausminės nuobaudos.

31. Pareiškėjai nurodo, kad peržiūrėjus Pravieniškių PN-AK stebėjimo kamerų vaizdus matyti, kad filmuojama tik pastato išorė ir iš didelio atstumo, tuo tarpu pastato viduje – koridoriuose, nėra įrengtos nei vienos stebėjimo kameros.

32. Pareiškėjai teigia, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų, o tai sudarė galimybę naktį neprižiūrimiems nuteistiesiems koordinuoti savo veiksmus mobilaus ryšio priemonėmis. Ikiteisminio tyrimo (Nr. 03-1-00546-13) metu atlikus kratą Pravieniškių PN-AK 2-ojo būrio 2-oje brigadoje, buvo rastas ir apžiūrėtas mobilusis telefonas bei nustatyta, kad 2013 m. birželio 7 d. 04:33:54 gautas SMS pranešimas: „Mes ant starto jei ką“ bei 2013 m. birželio 7 d. 04:35:43 gautas SMS pranešimas „Kas vyksta?“. Tai patvirtina, kad M. J. sumušimo metu, nakties laiku, nebuvo užtikrinamas miego režimas, be to, kaltininkai savo veiksmus galėjo koordinuoti naudodamiesi mobiliaisiais telefonais.

33. Pareiškėjai teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog M. J. dėl kokių nors grėsmių niekur nesikreipė, nes, pareiškėjų nuomone, pirmiausia reikia jas žinoti. Byloje nėra duomenų, kad M. J. būtų žinojęs, jog į jį bus pasikėsinta. Teismas nepagrįstai vertino vyriausiojo specialisto E. K. parodymus, kad neva M. J. neturi jokių pretenzijų, pykčių ir konfliktų su kitais nuteistaisiais, nežino, kas galėjo jį sužaloti. M. J. buvo užpultas ir sumuštas nakties metu, kai būna tamsu, todėl logiška, kad M. J. miegojo ir negalėjo pastebėti nei užpuolimo, nei jį užpuolusių asmenų.

34. Pareiškėjai mano, kad teismas nepakankamai įvertino jų patirtus išgyvenimus, todėl priteisė per mažą neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjai pažymi, kad M. J. buvo itin žiauriai atimta gyvybė – dėl sumušimo, M. J. buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini). VšĮ Palangos reabilitacinėje ligoninėje M. J. nustatytas 0 procentų darbingumo lygis, nuolatinės specialios slaugos poreikis. M. J. buvo daug kartų operuotas, daugiau nei metus laiko negalėjo atlikti net būtiniausių gyvybinių funkcijų: (duomenys neskelbtini), buvo visiškai priklausomas nuo pareiškėjų bei medicinos personalo.

35. Pareiškėjai vertina, kad teismas nepagrįstai dėl turtinės žalos priteisimo pritaikė 1/3 dalies principą, to visiškai neargumentuodamas. Pareiškėjų patirtos išlaidos buvo neišvengiamos, nukreiptos į mirusiojo priežiūrą, o valstybei tinkamai vykdžius savo pareigas, žala apskritai nebūtų kilusi. Pareiškėjai prašo apeliacinį skundą tenkinti pilnai.

36. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

37. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas neobjektyviai išnagrinėjo bylą, kadangi netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, jų neanalizavo, nepasisakė dėl liudytojo parodymų ir Kauno klinikų atsakomybės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.

38. Atsakovas teigia, kad teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjų skundą, nevisiškai įvertino byloje nurodytas faktines aplinkybes, kad Lietuvos kriminalinės policijos biure Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-oje valdyboje atliekamas (atnaujintas) ikiteisminis tyrimas Nr. 03-1-00546-13, bylą kontroliuoja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Atsakovo manymu, tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir nustačius kaltus asmenis dėl nuteistojo M. J. sunkaus sužalojimo, bus galima spręsti dėl atsakovo Lietuvos valstybės atsakomybės dalies šiame ginče.

39. Atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnai neatliko nurodytų pareigų – nesiėmė priemonių, kad apsaugotų pažeidžiamoje padėtyje esančius įkalintus asmenis: nepadėjo užtikrinti nuolatinės nuteistųjų priežiūros ir jų saugumo bei nepadėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigos saugumo ir valdymo reikalavimų. Sąvoka „nuolatinė nuteistųjų priežiūra“ turi būti suprantama ne kaip nenutrūkstama kiekvieno nuteistojo priežiūra, bet kaip tinkamos ir pakankamos priežiūros sistemos sukūrimas ir funkcionavimas apskritai.

40. Atsakovas pažymi, kad nuteistasis M. J. nei raštu, nei žodžiu nesikreipė į pataisos namų administraciją dėl to, kad turi kokių nors priešų ir prieš jį gali būti panaudotas fizinis smurtas. Duomenų iš kitų nuteistųjų apie rengiamą nuteistojo M. J. sumušimą įstaiga taip pat nėra gavusi, todėl pataisos namai neturėjo pagrindo laikyti nuteistąjį izoliuotą. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės tik patvirtina, kad pataisos įstaigos pareigūnai, neturėdami išankstinės informacijos, negalėjo iš anksto numatyti kilsiančių nuteistųjų muštynių.

41. Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, kad 2013 m. liepos 25 d. Tarnybinio tyrimo išvada, kurioje konstatuoti pareigūnų tarnybiniai nusižengimai, patvirtina neteisėtus Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmus (neveikimą) 2013 m. birželio 6 d. 8.00 val. iki 2013 m. birželio 7 d. 8.00 val. neužtikrinant nuteistųjų tinkamos apsaugos. Atsakovo nuomone, teismas, pasisakydamas dėl Tarnybinio tyrimo išvados, visiškai nevertino byloje pateiktų papildomų paaiškinimų ir duomenų, taip pat liudytojo S. C. parodymų byloje, jog Priežiūros paros žiniaraštyje nurodyta sustiprinta 1-ojo lokalinio sektoriaus nuteistųjų priežiūra yra nuolatinio pobūdžio ir rašoma kiekviename Priežiūros paros žiniaraštyje. Įrašas nurodo tai, kad gyvenamosios zonos apėjimo metu patruliuojantys pareigūnai atkreiptų dėmesį į nuteistųjų susibūrimo vietas, kad nuteistieji būtų savo gyvenamosiose patalpose, taip pat atkreiptų dėmesį į lokaliniame sektoriuje esančias sporto aikšteles, laiku užrakintų sporto inventorių, nebūtų palikta įrankių ar metalinių strypų, duriančių, pjaunančių daiktų, pagal esamas galimybes stebėti nuteistųjų elgesį.

42. Atsakovas nurodo, kad pataisos įstaigos 2-ojo sektoriaus gyvenamoji zona yra suskirstyta į 5-is lokalinius sektorius, kuriuose yra 19-a nuteistųjų būrių. Atskirai kiekviena nuteistųjų gyvenamoji patalpa 1-ame lokaliniame sektoriuje negalėjo būti rakinama vadovaujantis teisės aktais, todėl pareigūnams nuteistųjų priežiūrą apsunkino nesama galimybė kontroliuoti nuteistųjų judėjimą iš vienos gyvenamosios patalpos į kitą tame bendrabutyje. Pataisos namų 2-jo sektoriaus 1-ame lokaliniame sektoriuje nuolat gyvenančių nuteistųjų yra apie 200, todėl budinčiajai pamainai užtikrinti kiekvieno nuteistojo atskirą nuolatinį ir betarpišką stebėjimą objektyviai yra neįmanoma.

43. Atsakovas vertina, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog Pravieniškių PN-AK 2-ojo būrio patalpose turėjo būti įrengtos vaizdo stebėjimo ar kitos sistemos, kurių pagalba galima nuolat stebėti nuteistųjų elgesį. Pažymi, jog vaizdo kamerų įrengimą draudžia Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis.

44. Atsakovas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į atsakovo prašymą įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu Kauno klinikas dėl sveikatos priežiūros suteikimo M. J.. M. J. 2013 metų pabaigoje pervežtas į VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninę, kurioje (duomenys neskelbtini) mirė. Byloje pateikta 2013 m. liepos 8 d. atliktos apklausos protokolo kopija patvirtina, kad M. J. buvo sąmoningas ir atsakė į jam pateiktus klausimus, davė nuoseklius parodymus baudžiamojoje byloje bei pasirašė minėtame apklausos protokole. Pravieniškių PN-AK vertinimu, akivaizdu, kad Kauno klinikose M. J. sveikata buvo pakankamai stabili, todėl jį ištikusi mirtis, praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo jo sumušimo, galėjo būti sąlygota dėl šios gydymo įstaigos personalo kaltės.

45. Pareiškėjai V. J. ir D. J. atsiliepime į atsakovo Pravieniškių PN-AK apeliacinį skundą nurodo, jog nesutinka su atsakovo teiginiu, kad nebuvo pagrindo spręsti žalos atlyginimo klausimą, nes ikiteisminis tyrimas dėl M. J. nužudymo yra atnaujintas. Teismas teisingai sprendė dalinį atsakovo atsakomybės klausimą, o nustačius konkrečius kaltus asmenis baudžiamojoje byloje, privalės pareikšti pastariesiems regresinį ieškinį šio ginčo apimtyje.

46. Pareiškėjai pažymi, kad atsakovas nepagrįstai cituoja 2008 metų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje neva atsakovas nėra įpareigotas atsakyti už nuolatinę nenutrūkstamą visų kalinių priežiūrą. Vėlesnėje Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje konstatuota, jog valstybė turi pareigą imtis prevencinių priemonių apsaugoti asmenis, kad prieš juos nebūtų padaryta nusikalstama veika. Atsakovas nepasisako dėl pakankamos priežiūros sistemos sukūrimo ir taiko tokius pačius priežiūros reikalavimus visoms gyvenamosioms zonoms, net ir toms, kurioms nustatyta sustiprinta priežiūra, kaip M. J. gyvenamojoje zonoje.

47. Pareiškėjai pažymi, kad atsakovas nepagrįstai remiasi Duomenų apsaugos įstatymo nuostatomis dėl vaizdo kamerų negalimumo gyvenamosiose patalpose, nes jose yra numatyta išimtis – kai kiti teisės aktai numato kitaip. BVK 112, 113 straipsniai numato pataisos įstaigos režimo priemones, ir pats atsakovas gali nustatyti tokias priemones, kurios yra būtinos nuolatinei nuteistųjų priežiūrai.

48. Pareiškėjų vertinimu, atsakovas nepagrįstai apeliuoja, kad M. J. nenurodė ar nepasiskundė, kad prieš jį ketinama atlikti smurtinius veiksmus, be to, atsakovas kelia prielaidas dėl medicinos darbuotojų kaltės ir ginčija priežastinį ryšį, tačiau nepateikia jokių svarių argumentų.

49. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą nurodo, kad apeliacinis skundas nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl netenkintinas.

50. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais kaip ir apeliacinį skundą bei papildomai nurodo, jog sutinka su pareiškėjų teiginiu, kad Pravieniškių PN-AK šiuo metu yra saugumo spragos, tačiau teigia, kad reikia įvertinti visumą faktorių, kurie ir lemia jų atsiradimą: žmogiškųjų ir materialiųjų resursų trūkumas.

51. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjų V. J. ir D. J. apeliacinį skundą nurodo, jog nesutinka su apeliaciniu skundu, kadangi jis nemotyvuotas ir nepagrįstas.

52. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad nagrinėjant šį ginčą yra būtina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iš kitų kalinių, ir, jeigu taip, būtina nustatyti, ar kalėjimo administracija savo įgaliojimų ribose ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigą atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams).

53. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad M. J. dėl tarpusavio nesutarimų ar įtampos santykiuose su kitais nuteistaisiais nesikreipė, be to, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, jog su kitais nuteistaisiais sutarė gerai, su niekuo problemų ar konfliktų neturėjo. Kalėjimų departamento vertinimu, Pravieniškių PN-AK administracijai nebuvo pagrindo numatyti konflikto tarp nuteistojo M. J. ir kitų nuteistųjų galimybės. Byloje nėra nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK nevykdė konkrečių teisės aktų reikalavimų ar, kad atsakovas būtų pažeidęs imperatyvias teisės aktų nuostatas, susijusias su pataisos įstaigos vidaus tvarka, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 54. Byloje ginčas yra kilęs dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjų V. J. ir D. J. nuomone, žala jiems buvo padaryta neteisėtais Pravieniškių PN-AK veiksmais (neveikimu), neužtikrinus M. J. – pareiškėjų artimo giminaičio (sūnaus ir brolio), saugumo, kuris atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 2013 m. birželio 7 d. buvo sumuštas ir dėl komplikacijų po patirtų sužalojimų (duomenys neskelbtini) mirė.

55. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs Pravieniškių PN-AK veiksmų neteisėtumą, kuris pasireiškė netinkamu teisės aktais nustatytos pareigos prižiūrėti ir apsaugoti nuteistuosius (tame tarpe M. J.) vykdymu, ir pripažinęs, kad nors tai buvo netiesioginė žalos atsiradimo priežastis, tačiau sudarė sąlygas (neužkirto kelio) kitiems asmenims pasikėsinti į žmogaus sveikatą ir gyvybę, nustatė valstybės dalinę civilinę atsakomybę ir pareiškėjų skundą tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, pareiškėjui V. J. 2 800 Eur turtinės žalos ir 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, D. J. priteisė 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kitą skundo reikalavimų dalį atmetė.

56. Pareiškėjai apeliaciniu skundu akcentuoja, kad žala jiems kilo dėl atsakovo didelio nerūpestingumo (aplaidumo) nevykdant priskirtų funkcijų užtikrinant Pravieniškių PN-AK atliekančių laisvės atėmimo bausmę asmenų saugumą. Prašo priteisti jiems visą jų patirtą turtinę ir neturtinę žalą, nes pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra per mažas, o spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas nepagrįstai pritaikė 1/3 dalies patirtos žalos atlyginimo dydį, to visiškai neargumentavęs.

57. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu atsakovo veiksmų neteisėtumo aspektu, teigia, kad tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir nustačius kaltus asmenis dėl nuteistojo M. J. sunkaus sužalojimo, bus galima spręsti dėl atsakovo Lietuvos valstybės atsakomybės dalies ginče. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo prašymą įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu Kauno klinikas dėl sveikatos priežiūros suteikimo M. J., kadangi jį ištikusi mirtis, praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo jo sumušimo, galėjo būti sąlygota dėl šios gydymo įstaigos personalo kaltės.

58. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pateiktų apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjų ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

59. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo (CK 6.271 str.). Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjekto bei jo tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina viešojo administravimo subjektui (jo pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis).

60. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

61. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tam, jog pareiškėjo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės. Taigi ir nagrinėjamu atveju sprendžiant pareiškėjų skundo pagrįstumo klausimą, svarbu nustatyti ne tik tai, kad Pravieniškių PN-AK arba šios įstaigos pareigūnai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjų nurodytos žalos atsiradimą.

62. Byloje nustatyta, kad pareiškėjų V. J. ir D. J. sūnus ir brolis – M. J., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK I-ojo lokalinio sektoriaus 2-ojo būrio 2-oje brigadoje, 2013 m. birželio 7 d. apie 6.24 val. buvo sumuštas, jį, sužalotą ir esantį be sąmonės, į Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybą atnešė kiti nuteistieji. Po sužalojimo M. J. buvo gydytas Kauno klinikose, jo sveikatos būklė buvo sunki, jam nustatytas 0 proc. darbingumas, o dėl patirtų sužalojimų (duomenys neskelbtini) M. J. VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninėje mirė. Byloje esantys duomenys, be kita ko, ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. spalio 4 d. specialisto išvada Nr. KM 53/2016(01) (II t., b. l. 114–130) patvirtina, kad M. J. mirties priežastis – (duomenys neskelbtini) sumušimas ir dėl to kilusios komplikacijos. Dėl M. J. ir kitų dviejų nuteistųjų sumušimo ir sveikatos sutrikdymo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo sustabdytas nenustačius galimo įtariamojo (įtariamųjų) (II t., b. l. 3-4). M. J. mirus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo nužudymo.

63. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Pravieniškių PN-AK dėl įvykių, susijusių su M. J. sužalojimu, buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinio tyrimo išvadoje konstatuoti Pravieniškių PN-AK pareigūnų tarnybiniai nusižengimai, neužtikrinus laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų (įskaitant ir M. J.) bausmės atlikimo režimo laikymosi, už kuriuos jiems skirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos (nutarties 18 p.).

64. Teisėjų kolegija pažymi, kad BVK (ginčui aktualios redakcijos, galiojusios nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 4 d.) 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą. Laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, išskyrus laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigas, atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes (BVK 72 str.). Šio Kodekso 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustatė ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2012 m. kovo 18 d. iki 2014 m. rugsėjo 13 d.) (toliau – ir Instrukcija). Pagal minėtos Instrukcijos 7 punktą asmenų, laikomų pataisos įstaigose priežiūrą sudaro: nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose; šių asmenų patikrinimai; šių asmenų laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas; asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos ir kt.

65. Nagrinėjamos bylos kontekste aktuali ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika: 2012 m. sausio 10 d. sprendime, priimtame byloje Č. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 13462/06), kurioje buvo nagrinėjamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas iš atsakovo Lietuvos valstybės, kuomet pareiškėjo sūnus, jam atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK buvo sumuštas kitų nuteistųjų ir mirė. Teismas šioje byloje yra priminęs, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnį iš valstybės reikalaujama imtis tinkamų veiksmų jos jurisdikcijoje esančių asmenų gyvybei apsaugoti (žr. L.C.B. v. the United Kingdom, 1998-06-09, § 36, Reports of Judgments and Decisions 1998-III). Tai reiškia, kad valstybės pagrindinė pareiga yra apsaugoti teisę į gyvybę įtvirtinant veiksmingas baudžiamosios teisės nuostatas, atgrąsančias nuo nusikaltimų asmeniui, kartu sukuriant teisėsaugos institucijų mechanizmą, skirtą tokių nuostatų pažeidimų prevencijai, užkardymui ir nubaudimui už juos (žr. N. and Others v. Bulgaria [GC], nos. 43577/98 ir 43579/98, § 160, ECHR 2005-VII). Tam tikromis aplinkybėmis tai taip pat apima valstybės institucijų pozityviąją pareigą imtis prevencinių priemonių, kad būtų apsaugoti asmenys, kurių gyvybei gresia pavojus dėl kitų asmenų nusikalstamų veikų. Pozityvioji pareiga kyla, kai nustatoma, kad valstybės institucijos žinojo arba turėjo žinoti apie tuo metu egzistavusią realią ir tiesioginę grėsmę nustatyto asmens gyvybei dėl trečiojo asmens nusikalstamų veikų, ir nesiėmė savo kompetencijai priklausančių veiksmų, kuriais tokios grėsmės pagrįstai būtų buvę galima išvengti (žr. O., cituota pirmiau, § 116; P. and A. E. v. the United Kingdom, no. 46477/99, § 55, ECHR 2002-II ir Bromiley v. the United Kingdom (dec.), no. 33747/96, 1999-11-23). Nuteistųjų atžvilgiu Teismas jau yra turėjęs galimybę pabrėžti, kad įkalinti asmenys yra pažeidžiamoje padėtyje ir valstybės institucijos privalo juos apsaugoti (žr., pavyzdžiui, S. v. Turkey [GC], no. 21986/93, § 99, ECHR 2000-VII).

66. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti neteisėtus Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmus, nes Pravieniškių PN-AK nebuvo sukurta tinkama ir pakankama nuteistųjų priežiūros sistema, o esanti nuteistųjų priežiūros sistema buvo neveiksminga. Taigi yra pagrindas pripažinti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja viena iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – valstybės institucijos (pareigūnų) neteisėti veiksmai.

67. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nustatytas faktines aplinkybes, atmeta atsakovo atstovo apeliaciniame skunde keliamas abejones dėl sveikatos priežiūros įstaigų galimos kaltės, neužtikrinus M. J. tinkamo gydymo, ir dėl to pareiškėjams atsiradusios žalos. Byloje nėra jokių duomenų, kad M. J. taikytas gydymas medicinos įstaigose buvo netinkamas, ir tai, be kita ko, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. spalio 4 d. specialisto išvada Nr. KM 53/2016(01) (II t., b. l. 114–130). Tad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu Kauno klinikas ar VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninę.

68. Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų. Civilinė atsakomybė skiriasi nuo baudžiamosios, kaip ir jos taikymo sąlygos. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingos pasekmės kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingos pasekmės būtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Svarbi yra ir atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje).

69. Teisėjų kolegijos vertinimu, jei Pravieniškių PN-AK ir įstaigos pareigūnai būtų tinkamai vykdę jiems teisės aktų priskirtas funkcijas, įpareigojančias užtikrinti nuteistųjų gyvybės ir sveikatos apsaugą, nebūtų kilę galimybės kitiems nuteistiesiems metu, kuomet pagal dienotvarkę jie privalo miegoti, sumušti kitą nuteistąjį – M. J., padaryti jam daugybinius sužalojimus ir sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurių jis vėliau mirė. Pažymėtina, kad bylos medžiaga patvirtina, jog tuo pačiu metu sveikatos sutrikdymai buvo padaryti dar dviem nuteistiesiems. M. J. sužalojimai buvo padaryti galimai metaliniais strypais (II t., b. l. 129–130), t. y. daiktais, kurių pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2014 m. balandžio 8 d.) nuteistiesiems draudžiama įsigyti ir turėti. Nors atsakovo atstovas byloje laikosi pozicijos, kad negalėjo numatyti M. J. gresiančio pavojaus, nes jis anksčiau nesiskundė dėl jam galinčio grėsti pavojaus, teisėjų kolegija tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

70. Kaip minėta, BVK nustato imperatyvią pareigą Pravieniškių PN-AK rūpintis esančių įstaigoje nuteistųjų saugumu, tuo tarpu Pravieniškių PN-AK atvejai, kuomet įstaigoje nuteistieji sumušami ar sužalojami ir dėl patirtų sužalojimų miršta, nors tyrimo metu ir pareiškia, kad pretenzijų kitiems nuteistiesiems neturi, pasitaiko nebe pirmą kartą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą, priimtą byloje Č. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 13462/06); 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą, priimtą byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 29474/09)). Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių PN-AK 2-ojoje valdyboje 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarime Nr. 93-126 (I t., b. l. 19–20), svarstant M. J. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos užfiksuota, jog minėtas nuteistasis buvo nubaustas ir už tai, kad praradęs savitvardą, vartojo fizinį ir psichinį smurtą kito nuteistojo atžvilgiu, palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas, siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą. Todėl visai suprantama, kad dėl Pravieniškių PN-AK egzistuojančių nusikaltėlių kastų, M. J. bijodamas galimo keršto, nesiskundė pataisos namų administracijai, tačiau buvo pažeidžiamoje padėtyje. Tai, kad jis apklaustas ligoninėje 2013 m. liepos 8 d. Pravieniškių PN-AK Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo specialisto E. K., pagal medicininius įrašus būdamas nors ir sąmoningas, tačiau sunkios būklės, parodė nieko neatsimenąs ir niekam pretenzijų neturįs, minėtas aplinkybes tik patvirtina.

71. Pravieniškių PN-AK administracija, priskirtos kompetencijos ribose elgdamasi protingai ir apdairiai, atsižvelgdama į įstaigai žinomas aplinkybes, privalėjo numatyti, kad net ir nesant akivaizdžiai išreikštų nusiskundimų iš nuteistojo M. J., jam gali kilti pavojus iš kitų nuteistųjų ir imtis būtinų jo (ir kitų nuteistųjų) apsaugos priemonių, tačiau to nepadarė. Netinkamą nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumo užtikrinimą, be kita ko, patvirtina ir tai, kad atsižvelgiant į M. J. padarytų sužalojimų laiką, patirtų kūno sužalojimų kiekį ir jų pobūdį, sužalojimams padaryti naudojamus įrankius (M. J. daugybiniai sužalojimai padaryti metaliniais strypais), jie negalėjo būti atlikti spontaniškai, tyliai ir greitai. Sužalotą asmenį pastebėjo ir į Sveikatos priežiūros tarnybą atnešė kiti nuteistieji, gi už apsaugą atsakingi Pravieniškių PN-AK pareigūnai ne tik nesiėmė tinkamų ir pakankamų nuteistųjų priežiūros priemonių, bet laiku nepastebėjo nei sunkiai sužaloto nuteistojo, nei paties sužalojimo fakto. Pabrėžtina, kad M. J. sunkiai sužalotas buvo valstybinėje įstaigoje, šiuo atveju pagal teisės aktus akivaizdžiai privalomai kontroliuojamoje aplinkoje, iš kurios jis pats neturėjo jokių galimybių pasišalinti.

72. Taigi, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas spręsti dėl pareiškėjų patirtos žalos ir jos dydžio.

73. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala turtui yra ne tik asmens turto netekimas, sužalojimas, bet ir su tuo susijusios išlaidos. Žalos padarymo atveju kilusi žala ir jos mastas yra vertinami remiantis įrodymų visuma, nustatoma remiantis visomis ABTĮ nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, laikantis įrodinėjimo taisyklių.

74. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A143-913/2008 yra pažymėjęs, jog CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad (atlygintina) žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

75. Pasisakydama dėl atlygintinos žalos dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str.), kuris iš esmės reiškia tai, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs ar reikalavimo teisę perėmęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

76. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į visiško nuostolių atlyginimo principą bei nustatytas bylos aplinkybes, pareiškėjo V. J. patirta turtinė žala – 29 253 Lt arba 8 472,25 Eur, kurią sudaro jo sūnaus M. J. gydymui VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninėje panaudotos lėšos (I t., b. l. 36-45), priteistina iš atsakovo Lietuvos valstybės. Pirmosios instancijos teismas taikydamas dalinę valstybės atsakomybę ir priteisdamas pareiškėjui 2 800 Eur turtinei žalai atlyginti, tokio savo sprendimo visiškai nemotyvavo. Bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas dėl M. J. nužudymo vyksta, tačiau LITEKO duomenimis dėl šio nusikaltimo teismo kaltais pripažintų asmenų (kol kas) nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu tokiu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino tik dalinę valstybės atsakomybę ir taikė 1/3 dalies patirtos žalos atlyginimo. Todėl, tenkinant pareiškėjo V. J. reikalavimą, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, atitinkamai padidinant priteistos turtinės žalos dydį įvertinus pareiškėjo V. J. pateiktus byloje įrodymus.

77. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

78. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

79. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pareiškėjų apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepakankamai įvertino jų patirtus išgyvenimus, todėl priteisė per mažą neturtinės žalos atlyginimą. Nustatydama priteistinos neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atsižvelgia į pareiškėjų patirtas dvasines kančias ir išgyvenimus, nepatogumus ir kitas svarbias aplinkybes, kadangi M. J. buvo pareiškėjo V. J. sūnus, o pareiškėjos D. J. brolis, su kuriuo pareiškėjai palaikė artimus šeiminius ryšius. M. J. po 2013 m. birželio 7 d. sužalojimo Pravieniškių PN-AK, kuris įvykdytas padarant daugybinius smūgius į galvą, krūtinės ląstą, kojas, buvo sunkios būklės, tai sąmoningas, tai nesąmoningas, gydomas daugiau nei metus iki mirties (duomenys neskelbtini) Pareiškėjai sunkiai sužalotu M. J. nuolat rūpinosi, jiems teko stebėti bejėgišką jo būklę, kadangi apsitarnaujant jam buvo reikalinga visiška pagalba, tad nekyla abejonių, kad pareiškėjų neigiami išgyvenimai, nusivylimas ir dvasinės kančios tęsėsi gana ilgą laiką. Be to, neteisėtais veiksmais sukeltos pasekmės yra negrįžtamos – pareiškėjų sūnus ir brolis mirė. Atsižvelgdama į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei kitus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas padidinti pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį pareiškėjams ir atitinkamai pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisiant pareiškėjui V. J. 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o pareiškėjai D. J. 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

80. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas priteisiant pareiškėjui V. J. 8 472,25 Eur turtinės žalos ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o pareiškėjai D. J. – 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų V. J. ir D. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui V. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 8 472,25 Eur (aštuonis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt du eurus dvidešimt penkis centus) turtinės žalos ir 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti pareiškėjai D. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 25 000 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Irmantas Jarukaitis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė