79dbe86d-873e-4dbc-95d0-b41d4aa4a395 · Klaipėdos apygardos teismas

                                                       Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-301-255/2014                                                       Teisminio proceso Nr. 4-06-3-05333-2013-3                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 39.2.; 48.1.; 79.1.; (S)                                                                    KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2014 m. balandžio 18 d.

Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina BertaÅ¡ienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo S. K. (S. K.) ir P. K. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarimo ir n u s t a t ė: S. K. nubausta už tai, kad 2013 m. lapkričio 26 d., apie 16:10 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, pradėjo konfliktÄ su praeinančiomis moterimis, kurios vedžiojo Å¡uniukus ir vienas iÅ¡ Å¡uniukų atliko gamtos reikalÄ po S. K. langais.

Ji piktai iÅ¡barė Å¡uniukų savininkes, bandė suduoti Å¡uniukams ir dėl to įvyko susistumdymas, tokiais veiksmais pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje.P. K. nubaustas už tai, kad 2013 m. lapkričio 26 d., apie 16:15 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, prasidėjus konfliktui tarp jo sutuoktinės S. K. su Å¡unelius vedžiojusiomis moterimis, įsikiÅ¡o į šį konfliktÄ norėdamas apginti savo sutuoktinę ir sudavė vienai iÅ¡ konfliktuojančių moterų ranka į veidÄ , o vėliau sakė necenzÅ«rinius žodžius jų atžvilgiu, tokiais veiksmais pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.

Atsakomybė už tai numatyta ATPK 174 straipsnyje.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 14 d. nutarimu S. K. pripažino kalta pagal ATPK 174 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jai 100 (vieno Å¡imto) Lt dydžio baudÄ , P. K. pripažino kaltu pagal ATPK 174 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jam 100 (vieno Å¡imto) Lt dydžio baudÄ .Apeliaciniu skundu S. K. ir P. K. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jų atžvilgiu nutraukti nesant jų veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnyje, sudėties.

Mano, kad priimtas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nutarimas priimtas visiškai nekreipiant dėmesio į asmenų, patrauktų administracinėn atsakomybėn paaiškinimus bei jų teisinę padėtį lengvinančius įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino. Mano, kad policijos pareigūno 2013 m. lapkričio 26 d. tarnybinis pranešimas, liudytojų M. S. ir N. S. (kurioms nukentėjusiųjų statusas administracinėje byloje taip ir nebuvo pripažintas) paaiškinimai, liudytojos R.

V. parodymai bei P. K. paaiÅ¡kinimas ir S. K. pareiÅ¡kimai, kurių vienas net neiÅ¡verstas į lietuvių kalbÄ ir reikiamai neiÅ¡tirtas, tik įrodo, kad asmenų, patrauktų administracinėn atsakomybėn veiksmai turėjo ne puolamÄ jį pobÅ«dį, o atlikti tik ginantis nuo tariamųjų nukentėjusiųjų, kurios konfliktavo su aplinkÄ tvarkančia S. K. dėl Å¡unų nepriežiÅ«ros.Skunde nurodoma, kad teismo posėdžio, įvykusio 2014 m. kovo 7 d., metu S. K. nedviprasmiÅ¡kai nurodė, kad jÄ užpuolė moterys, kurios vedžiojo Å¡unis, kurių vienas buvo be pavadėlio.

S. K., kuri jau buvo surinkusi tų pačių Å¡unų ekskrementus, bei Å¡uns be pavadėlio Å¡eimininkių akivaizdoje Å¡uniui atliekant gamtinius reikalus, iÅ¡reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ , apeliuodama į tariamų nukentėjusiųjų sÄ Å¾inę. Tačiau, M. S. ir N. S. su S. K. pretenzijomis nesutiko, griebė už Å¡luotos ir atėmė iÅ¡ besitvarkančios moters kastuvÄ . Tai atsitikus, S. K. iÅ¡sigando ir į pagalbÄ pakvietė vyrÄ P. K., kuris iÅ¡bėgęs su apatiniais rÅ«bais ir Å¡lepetėmis įsikiÅ¡o į konfliktÄ , norėdamas apginti žmonÄ , nes buvo susijaudinęs ir pergyveno dėl užpultos žmonos, tam, kad iÅ¡skirtų konfliktuojančias moteris, o ne tam, kad vartotų jų atžvilgiu necenzÅ«rinius žodžius, kaip teigiama skundžiamame nutarime.

Mano, kad vertinant Å¡ias aplinkybes, protokole suraÅ¡yti duomenys apie smÅ«gių sudavimÄ ar kitokį vartojamÄ smurtÄ nepasitvirtino, o apie necenzÅ«rinių žodžių vartojimÄ tiesioginių įrodymų nėra, todėl apeliantai daro iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina "silpnosios" konflikto pusės paaiÅ¡kinimais dėl įvykio, nes jie turi teisę į saugiÄ ir Å¡variÄ aplinkÄ bei sutvarkytÄ gerbÅ«vį, kurį negali dergti kitų naminių gyvÅ«nų Å¡eimininkai, įskaitant ir tariamas nukentėjusiÄ sias, pertekliniais poreikiais turėti naminį gyvÅ«nÄ ir tinkamai prižiÅ«rėti.Dėl to mano, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių ir jų nevertino, taip pažeidė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡siaiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes, iÅ¡spręsti jas tiksliai pagal įstatymus.

Be to, teismas neaptarė ir neanalizavo byloje esančių įrodymų, tuo pažeidė ATPK 257 ir 284 straipsnių reikalavimus, tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto ir neteisėto nutarimo priėmimui. Be to, teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kuriÄ patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija bei asmenys byloje pripažinti nukentėjusiaisiais, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).IÅ¡ administracinės bylos aiÅ¡kiai matyti, kad tinkamo kaltinimo, nuo kurio reikėtų gintis apeliantams, policijos pareigÅ«nai nesuformulavo, o tariamų nukentėjusiųjų parodymai vertintini kritiÅ¡kai, nepasitvirtinus duomenims apie jų 2013 m. lapkričio 27 d. pareiÅ¡kimuose deklaruotÄ smurtÄ ar kitus tyčinius neteisėtus apeliantų veiksmus, necenzÅ«rinius žodžius ir gestus vieÅ¡oje vietoje, įžeidžiamÄ kibimÄ prie žmonių ar kitus panaÅ¡ius veiksmus, pažeidžiančius vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.

Mano, kad pastabos Å¡uns Å¡eimininkui iÅ¡sakymas žodžiu bei gynimasis nuo nepasitenkinimÄ iÅ¡reiÅ¡kusių moterų, nepriskiriama prie administracinės teisės pažeidimų, todėl atsakomybės prasme Å¡ie veiksmai prilyginami kaimynų bendravimui, susidariusios problemos sprendimui, kompromiso ieÅ¡kojimui ar savo tiesos įrodinėjimui, tai negali sukelti pasekmių problemÄ iÅ¡kėlusiems žmonėms, nes Å¡i problema spręstina įstatymo nustatytomis priemonėmis, o ne deklaruojant ir vykdant savo tikrÄ ar tariamÄ teisę, ginčijamÄ kito asmens.Apeliantai pažymi, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų Å¡ios rÅ«Å¡ies atsakomybės sÄ lygų, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuotajam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Nagrinėjamu atveju objektyviųjų ATPK 174 straipsnyje numatytų pažeidimo požymių, aukščiau nurodytų apeliantų veiksmų, nenustatyta, subjektyviosios tiesioginės pažeidimo tyčios nėra, nes konfliktas sukeltas tariamų nukentėjusiųjų iniciatyva S. K. atvirai deklaravus buitinės problemos iÅ¡sprendimo bÅ«dÄ ar galimybes, kėsinimasis į administracinio pažeidimo objektÄ (dalykÄ ) - į vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ - taip pat neįrodytas. Dėl to administracinė teisena prieÅ¡ apeliantus nutrauktina, nenustačius nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.Apeliantai taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad bylos aplinkybės iÅ¡tirtos visapusiÅ¡kai ir administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra aiÅ¡ki, apeliantų atžvilgiu turėtų bÅ«ti taikytinos ATPK 301 straipsnio nuostatos, ir jiems neskirtina piniginė bauda, nes jie galiojančių administracinių nuobaudų neturi, ikiteisminių tyrimų jų atžvilgiu nepradėta, yra garbaus amžiaus, abu pensininkai, P. K. yra pripažintas nukentėjusiuoju nuo 1939-1990 metų okupacijų asmeniu, serga lėtinėmis kardiologinėmis ligomis.

Visa Å¡ių faktinių aplinkybių visuma nesudaro kliūčių (tik reikalui esant) jiems paskirti Å¡velnesnę nei sankcijoje nustatytÄ nuobaudÄ .Atsiliepime į apeliacinį skundÄ L.e. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus virÅ¡ininko pareigas A. M. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Apeliacinis skundas netenkintinas. ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad apeliantai pagrįstai yra nubausti pagal ATPK 174 straipsnį, jų kaltė padarius šį teisės pažeidimÄ yra įrodyta visiÅ¡kai.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

ATPK 174 straipsnis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzÅ«riniai žodžiai ar gestai vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panaÅ¡Å«s veiksmai, pažeidžiantys vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį. Kvalifikuojant veikÄ pagal ATPK174 straipsnį, neturi reikÅ¡mės veikos padarymo motyvai. Jie gali bÅ«ti ir chuliganiÅ¡ki, bet gali bÅ«ti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimÄ pagal ATPK174 straipsnį lemia Å¡ie objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta.

Pažeidimo padarymo vieta yra vieÅ¡oji vieta. VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai Å¡iuo atveju yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas.Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatė.

Konstatuotina, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patraukti S. K. ir P. K. padarė jiems inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad S. K. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2013 m. lapkričio 26 d., apie 16:10 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, pradėjo konfliktÄ su praeinančiomis moterimis, kurios vedžiojo Å¡uniukus ir vienas iÅ¡ Å¡uniukų atliko gamtos reikalÄ po S. K. langais, dėl to ji piktai iÅ¡barė Å¡uniukų savininkes, bandė suduoti Å¡uniukams ir dėl to įvyko susistumdymas, tokiais veiksmais pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.

S. K. administracinį teisės pažeidimÄ padarė bÅ«dama vieÅ¡oje vietoje, t. y. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, matant kitiems asmenims (R. V., N. G.), todėl tokie jos veiksmai pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį. Be to, neabejotinai nustatyta ir tai, kad P. K. 2013 m. lapkričio 26 d., apie 16:15 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, prasidėjus konfliktui tarp jo sutuoktinės S. K. su Å¡unelius vedžiojusiomis moterimis, įsikiÅ¡o į šį konfliktÄ norėdamas apginti savo sutuoktinę ir sudavė vienai iÅ¡ konfliktuojančių moterų ranka į veidÄ , o vėliau sakė necenzÅ«rinius žodžius jų atžvilgiu, tokiais veiksmais pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.

P. K. administracinį teisės pažeidimÄ taip pat padarė bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje, t.y. Klaipėdoje, Bandužių g. 21 namo kieme, matant kitiems asmenims (R. V., N. G.), todėl tokie jo veiksmai taip pat pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.Susipažinus su teismui pateikta administracinio tiesės pažeidimo byla nustatyta, kad S. K. ir P. K. nubausti pagal ATPK 174 straipsnį, tačiau apeliaciniame skunde dėl neaiÅ¡kių priežasčių praÅ¡o nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal ATPK 187 straipsnį.

IÅ¡analizavus apeliacinio skundo motyvus manytina, kad apeliaciniame skunde padaryta klaida, o S. K. ir P. K. iÅ¡ tikrųjų praÅ¡o nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal ATPK 174 straipsnį, pagal kurį jie ir yra nubausti, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl S. K. ir P. K. nubaudimo pagal ATPK 174 straipsnį pagrįstumo.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo, teismas spręsdamas dėl apeliantų kaltės, vadovavosi byloje esančia iÅ¡samia raÅ¡ytine medžiaga, apklausė tiesiogiai pažeidimÄ stebėjusius asmenis – nukentėjusiÄ sias M.

S. ir N. S., liudytojÄ R. V., rėmėsi teismo posėdyje nedalyvavusios liudytojos N. G., tiesiogiai mačiusios įvykį, parodymais, bei apklausė S. K. ir P. K.. Visų Å¡ių asmenų parodymais, iÅ¡analizuotais kitų byloje esančių įrodymų kontekste, paneigta apeliantų nurodyta įvykių versija, t. y., kad įvykio dienÄ jie nepažeidė vieÅ¡osios tvarkos ir rimties, o tik gynėsi nuo juos užpuolusių Å¡uniukus vedžiojusių moterų. Apylinkės teismas nutarime iÅ¡samiai iÅ¡analizavo, kokiais įrodymais remiantis įrodyta apeliantų kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinių teisės pažeidimų bylÄ , turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti iÅ¡vadÄ , kad administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys yra kalti. Tai, kad apeliantai pateikia savo įvykio versijÄ ir aiÅ¡kina, jog nevartojo įžeidžiančių ir necenzÅ«rinių žodžių, bei tai, kad P. K. nesudavė smÅ«gio N. S., apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti niekaip kitaip tik kaip pažeidėjų gynybine pozicija ir siekimÄ iÅ¡vengti administracinės atsakomybės.Apeliantai skunde teigia, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esantis S. K. suraÅ¡ytas paaiÅ¡kinimas yra neiÅ¡verstas į lietuvių kalbÄ , tačiau pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje yra ir lietuvių kalba suraÅ¡ytas S. K. paaiÅ¡kinimas apie įvykio aplinkybes, be to, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ apylinkės teisme buvo apklausta administracinėn atsakomybėn traukiama S. K., jai buvo suteikta teisė duoti paaiÅ¡kinimus, iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ dėl inkriminuoto pažeidimo.

IÅ¡sakyti savo pozicijÄ teisme turėjo galimybę ir P. K., kuris davė paaiÅ¡kinimus, abiejų administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų parodymai buvo iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti visų administracinio teisės pažeidimo bylos įrodymų kontekste ir teismo tinkamai įvertinti, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nekreipė dėmesio į apeliantų paaiÅ¡kinimus. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi S. K. parodymais, kuriuos ji davė nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ pirmosios instancijos teisme.

Nors byloje ir yra S. K. suraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas, kuris neiÅ¡verstas į lietuvių kalbÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas nesirėmė Å¡iuo pareiÅ¡kimu įrodinėjant S. K. ir P. K. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Pažymėtina, kad ir be Å¡io S. K. rusų kalba suraÅ¡yto paaiÅ¡kinimo administracinio teisės pažeidimo byloje užtenka įrodymų, pagal kuriuos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad S. K. ir P. K. pagrįstai nubausti pagal ATPK 174 straipsnį.Apeliantai savo skunde dėsto daug argumentų apie tai, kad S. K. tik gynėsi nuo jÄ užpuolusių moterų, kurios vedžiojo Å¡unis, o P. K. atėjęs tik norėjo atimti savo žmonos kastuvÄ ir taip gynėsi nuo jo žmonÄ užpuolusių moterų.

Tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti duomenys paneigia Å¡iÄ apeliantų keliamÄ versijÄ . ATPK 18 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas Å¡iame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas bÅ«tinosios ginties bÅ«klėje, tai yra ginant valstybinę ar vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytÄ valdymo tvarkÄ nuo prieÅ¡ingo teisei kėsinimosi tokiu bÅ«du, kad padaroma pasikėsintojui žalos, jeigu tik nebuvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos.

BÅ«tinÄ ja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes, kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus, t.y. objektyviai egzistuoti, bÅ«ti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms. IÅ¡analizavus administracinio teisės pažeidimo bylÄ nustatyta, kad S. K. ir P. K. padarytas admnistracinis teisės pažeidimas neatitinka bÅ«tinosios ginties sÄ lygų, nes prieÅ¡ S. K. nebuvo atliekamas joks kėsinimasis, neiÅ¡kilo pavojus valstybinei ar vieÅ¡ajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms, nebuvo pažeistos jos teisės. PrieÅ¡ingai negu teigia apeliantai, konfliktÄ matę asmenys (R.

V., N. G.) patvirtina, kad konfliktÄ pradėjo pati S. K. pareiÅ¡kusi pastabÄ N. S. ir M. S. dėl jų vedžiojamų Å¡unų ir po to bandė suduoti vedžiojamiems gyvÅ«nams kastuvu. Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡ 2013 m. lapkričio 26 d. policijos pareigÅ«no tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad Å¡unys buvo su pavadėliais, gyvÅ«nai buvo tvarkingi, prižiÅ«rėti, turi dokumentus (b. l. 10, 47-55), už jų laikymÄ mokami valstybei mokesčiai (b. l. 56-57), liudytojai taip pat nurodė, kad N. S. ir M.

S. turėjo su savimi paruoÅ¡tus ekskrementų surinkimo maiÅ¡elius (b. l. 82). Taigi, N. S. ir M. S. nedarė jokio teisės pažeidimo, nepažeidė S. K. teisių, neatliko prieÅ¡ S. K. jokių pastarosios teises pažeidžiančių veiksmų, todėl S. K. nebuvo jokio pagrindo nuo kažko gintis, todėl atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad konfliktÄ sukėlė N. S. su M. S.. Kadangi nustatyta, kad S. K. neturėjo jokio pagrindo gintis, todėl atmestina ir P. K. gynybos versija, nes jis neprivalėjo ginti savo žmonos, kadangi jai negrėsė joks pavojus, todėl nebuvo jokio pagrindo suduoti N. S..Apeliantai skunde pagrįstai nurodo, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Å iuo atveju akivaizdu, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų pakanka S. K. ir P. K. kaltei dėl ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo konstatuoti. Apeliantai pagrįstai teigia, kad pastabos Å¡uns Å¡eimininkui iÅ¡sakymas žodžiu bei gynimasis nuo nepasitenkinimÄ iÅ¡reiÅ¡kusių moterų, nepriskiriama prie administracinės teisės pažeidimų, tačiau pažymėtina, kad S. K. iÅ¡sakė ne pastabÄ N. S. ir M. S., o jų atžvilgiu vartojo necenzÅ«rinius žodžius, užsimojo trenkti N. S. Å¡uniukui, todėl atsakomybės prasme Å¡ie veiksmai laikomi pažeidžiančiais vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį ir negali bÅ«ti prilyginami, kaip teigia apeliantai, kaimynų bendravimui, kadangi S. K. susidariusiÄ problemÄ galėjo iÅ¡spręsti ir civilizuotomis priemonėmis, o ne pažeisdama vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį.

Apeliantai savo skunde nurodo, kad jie vykdė savo teisę į saugiÄ ir Å¡variÄ aplinkÄ , tačiau pažymėtina, kad nei N. S., nei M. S. nepažeidė Å¡ios apeliantų teisės, kadangi Å¡uniukus vedžiojo nepažeisdamos „GyvÅ«nų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje“ taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. AD1-1874. Pažymėtina ir tai, kad S. K. bei P. K., nesutikdami su Å¡iose taikylėse nustatyta tvarka ir manydami, kad jos pažeidžia jų teises, gali kreiptis į atitinkamas institucijas su pasiÅ«lymais juos pakeisti, tačiau negali bÅ«ti toleruojamas toks apeliantų elgesys, kai jie pažeisdami vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį iÅ¡reiÅ¡kia savo nepasitenkinimÄ nustatyta tvarka.Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡dėstyta, pabrėžtina, kad Apygardos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog S. K. ir P. K. padarė jiems inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus.

Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktus asmenis kaltais, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai negu teigia apeliantai, iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ .Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad S. K. ir P. K. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, apeliantų atžvilgiu turėtų bÅ«ti taikytinos ATPK 301 straipsnio nuostatos, ir jiems neskirtina piniginė bauda, nes jie galiojančių administracinių nuobaudų neturi, ikiteisminių tyrimų jų atžvilgiu nepradėta, yra garbaus amžiaus, abu pensininkai, P. K. yra pripažintas nukentėjusiuoju nuo 1939-1990 metų okupacijų asmeniu, serga lėtinėmis kardiologinėmis ligomis.ATPK 301 straipsnis numato galimybę skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei numatyta sankcijoje, arba jos neskirti, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 straipsnį, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartÄ yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).Skirdamas nuobaudas S. K. ir P. K. apylinkės teismas nustatė apeliantų atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę - tai, kad teisės pažeidimÄ padarė asmenys, sulaukę 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjų asmenybes, ir padarė iÅ¡vadÄ , jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti S. K. ir P. K. skiriant ATPK 174 straipsnyje numatytÄ nuobaudÄ â€“ minimaliÄ baudÄ . Å iuo atveju pažymėtina, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant.

Kartu apeliacinės instancijos teismas akcentuoja ir tai, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Individualizuojant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį, be ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, būtina įvertinti ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.Nagrinėjamoje byloje S. K. ir P. K. už jų padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 174 straipsnyje, paskirta šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

Pažymėtina, kad abu pažeidėjai neigė savo kaltę nuo pat pažeidimo padarymo, savo elgesio kritiÅ¡kai nevertino, apeliaciniame skunde toliau neigė savo kaltę. Ä®vertinus visas nustatytas aplinkybes, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjų asmenybę, jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta aplinkybių visuma, sudaranti galimybę S. K. ir P. K. neskirti ATPK 174 straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos ir (ar) taikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ arba jos neskirti, nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad S. K. ir P. K. nesilaikydami visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jų elgesio rezultatas.

Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.Remiantis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. kovo 14 d. nutarimÄ , iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, t. y. priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , kurio naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjan u t a r i a :S. K. (S. K.) ir P. K. skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                         Regina BertaÅ¡ienė